Printer Friendly

Jaunuju mokslininku architektu konferencija "k. seselgio skaitymai-2009"--tradicijos tasos kelyje.

Ilgamecio VGTU Urbanistikos katedros vedejo profesoriaus Kazio Seselgio vardo jaunuju mokslininku konferencijos "K. Seselgio skaitymai" istorija pradeda skaiciuoti jau antraji desimtmeti. Pradetos rengti Urbanistikos katedros profesoriaus Jurgio Vanago iniciatyva, konferencijos jau tapo tradicine ir iprasta Lietuvos jaunuju architekturos mokslininku bendravimo erdve. Plati konferencijos straipsniu tematika atspindi visa spektra tyrimu, kurios siuo metu vykdo Lietuvos ir kai kuriu uzsienio universitetu jaunieji tyrejai.

Stingstanti siandienos ukio realybe pateikia daug issukiu mums, universitetu mokslo bendruomenes nariams. Is Architekturos mokslininku visuomene tikisi svaraus inaso i tvarios pletros planavimo procesus, kurie gali tureti dideles itakos gerinant salies ukio bukle, viesuju paslaugu ir gyvenamosios aplinkos kokybe. Esminius darnios raidos principus ir is ju isplaukiancias mokslo tyrimu ir praktiniu pritaikymu kryptis nagrineja viso pasaulio, taip pat ir Europos Sajungos mokslo centrai. Sie strateginiai principai, kurie yra svarbios architekturos mokslo pletojimo gaires, konkreciai ir issamiai aprasyti siuose Europos Sajungos ir Lietuvos dokumentuose:

1. Europos urbanistikos chartija (1), 1992 m.;

2. Leipcigo chartija del darnaus Europos miestu vystymo (2), 2007 m.;

3. Lietuvos Architekturos politikos krypciu aprasas (3), 2007 m.;

4. Europos Sajungos Tarybos pranesimas "Tarybos isvadu del Architekturos ir kulturos inaso tvariam vystimuisi projektas" (4), 2008 m.

5. Bristolio susitarimas tvariu Europos bendruomeniu klausimu (5), 2005 m.

6. Europos Krastovaizdzio konvencija, 2000 m., isigaliojo nuo 2002 m. kovo 1 d. (6)

Siuose dokumentuose suformuluoti strateginiai principai nurodo pagrindines kryptis, kuriomis, reaguodami i siandienos issukius, is vienos puses, ir islaikydami ilgalaikes perspektyvas, is kitos puses, turetu dirbti architektai mokslininkai. Atgaivinkime atmintyje siuos principus, sugrupuotus pagal susiformavusias musu konferencijos dalyviu straipsniu temines kryptis:

I. Teoriniai miestu planavimo klausimai--miesto gyvybingumas turi buti palaikomas issaugant savito urbanistinio modelio ypatumus; bendruomenems turi buti uztikrinta sveika, saugi, maloni gyvenamoji aplinka; viesosios erdves turi buti saugomos ir pleciamos kaip neatsiejama didmiesciu pletros dalis ir bendruomeniu formavimosi pagrindas; didmiesciu centrai turi buti sugotini kaip Europos kulturinis palikimas.

II. Bendrieji architekturos ir teritoriju planavimo klausimai: darnios miestu pletros igyvendinimas siandienos visuomeneje; saugus ir sveikas bustas; bustu ivairove ir pasirinkimo galimybe; nepasiturinciu visuomenes nariu apsauga; susiformavusiu gyvenamuju strukturu issaugojimas; sveiko aktyvaus poilsio galimybiu pletojimas.

III. Gamtines aplinkos ir krastovaizdzio klausimai--miestas turi buti traktuojamas kaip vientisa ekosistema; turi buti puoselejamos zaliosios zonos siekiant islaikyti visuomenes rysi su gamta miestu viesosiose erdvese; gamtines aplinkos puoselejimas yra budas skatinti bendruomeniu dalyvavima kuriant miesta ir pasididziavima savo gyvenamaja aplinka; turi buti atsakomybe uz ribotu gamtos istekliu naudojima; turi buti priimti tarsos poveiki mazinantys architekturos sprendiniai.

IV. Miestu architekturinio paveldo klausimai--urbanistini palikima reikia integruoti i siandienos gyvenima ir itraukti i bendra planavimo procesa kaip viena is pagrindiniu sudedamuju daliu; butina skatinti ir atgaivinti senuosius amatus; urbanistiniam palikimui issaugoti reikalinga istatymu baze, visuomenes informavimo ir bendradarbiavimo politika.

V. Mobilumo sistemos miestuose--darnaus mobilumo sistemu pletojimas miestuose: labai svarbu sumazinti eisma, ypac nuosavu automobiliu. Mobiluma reikia organizuoti taip, kad butu skatinamas miesto gyvybingumas, o judejimo buda galima butu pasirinkti laisvai. Gatve turi buti atgaivinta kaip viesoji erdve ir grazinta visuomenei.

Prie jau komentuotu issukiu siandienos ukio sunkmecio realybe neisvengiamai ir akivaizdziai prideda kai kurias universaliasias aktualijas. Tai--taupaus ir sveiko busto, racionaliu urbanistiniu kompleksu, atsinaujinanciuju energijos istekliu pritaikymo, racionalaus ir sveikesnio susisiekimo klausimai. Sie klausimai nera vien tik politiniai sukiai, kaip neretai manyta menamai kylant ukiui, o tai jau yra neisvengiama siandienos butinybe. Nuosekliai dirbdami siomis kryptimis tikrai busime idomus ir aktualus Europoje, o svarbiausia naudingi savo pilieciams.

Galime pasidziaugti, kad, neziurint staigaus ir netiketo piniginio isalo, sukretusio ir musu konferencijos rengima, siu metu pranesimu leidinyje atspindeta jaunuju tyreju mokslo pazanga tampa reiksminga konferencijos metrascio dalimi. Vienuoliktosios "K. Seselgio skaitymu" konferencijos leidinys yra jau penktasis ir antrakart isleidziamas recenzuotu straipsniu rinkiniu. Siemet jis tapo ir periodiniu, tai yra testiniu, vienakart per metus isleidziamu mokslo leidiniu. Jaunuju autoriu straipsniuose tesiama ir pletojama "K. Seselgio skaitymu" tradicija--plati nagrinejamu temu sklaida budinga skirtinguose mokslo tyrimu etapuose esanciu autoriu darbams.

Leidinyje pristatomi keturiu Lietuvos universitetu tyreju darbai, taip pat mus praturtine ir pradziugine autoriai is kaimynes Latvijos ir Jungtiniu Amerikos Valstiju (zr. lentele).

Trumpoje sio pirmojo vienuoliktosios konferencijos straipsniu apzvalgoje pabreziu jau kelintoje konferencijoje dalyvaujanciu autoriu tyrimu pazanga ir sveikinu debiutuojancius autorius. Ilgametis musu leidinio autorius doc. dr. Jonas Jakaitis, nagrinedamas integruoto planavimo pritaikyma Lietuvoje, lyg naturaliai pletoja mano mintis apie urbanistinio planavimo tyrimu aktualijas. Autorius pateikia konkrecias kryptis, kuriomis Europos Sajungos planavimo dokumentai turetu buti nuosekliai igyvendinami, pletojant tyrimus Lietuvoje.

Vis naujas Lietuvos uostamiescio--Klaipedos--pletros problemas lapas po lapo atskleidzia Egle Truskauskiene (V GTU). Pries trejus metus pradejusi nuo bendro susiklosciusios padeties aprasymo, autore perejo prie metodisko uosto ir miesto tarpusavio santykio analizavimo. Siu metu straipsnyje E. Truskauskiene pateikia originalius tyrimais pagristus teiginius ir isvadas apie i miesto ir aplinkiniu teritoriju spastus pakliuvusi Klaipedos uosta bei galimas iseitis is tokios priestaringos padeties. Sio tyrimo perspektyva yra labai svarbi Klaipedai ir visai Lietuvai, taip pat ir placiam Baltijos juros regionui (BSR (7)). Autorei linkiu savo disertaciniame darbe ir tolesneje mokslo karjeroje konsoliduoti visus sia tema atliktus ir dabar vykdomus tyrimus, taip pat ir vykdomus uz Lietuvos ribu.

Justinas Bucys (VGTU) pristato pirmaji savo straipsni. Dalyko ir nagrinejamos problemos apibrezimas leidzia is autoriaus ateityje tiketis analitinio temos pletojimo aktualizuotomis tyrimo kryptimis.

Malonu musu konferencijos leidinyje pristatyti du VDA autoriu straipsnius. Susiformavusiu miesto urbanistiniu strukturu tankinimo klausimus kelia magistrantas Algimantas Maciulis. Autoriui norisi palinketi, kad nagrinedamas is pirmojo zvilgsnio aiskia ir pasaulio tyreju gana placiai tyrineta problema jis sugebetu apciuopti ir panagrineti giluminius miesto vidines pletros ir tankinimo poveikio susiformavusioms bendruomenems aspektus. Globalios architekturos pavidalus Vilniuje tiriancio Romualdo Kucinsko straipsnis demonstruoja operatyvia profesionalo reakcija i architekturos vyksma siandienos Lietuvos sostineje, perkelia viesaja diskusija i metodinio tyrimo lygmeni.

Jonas Abromas (KU), Albinas Mocevicius (VGTU), pirmaisiais savo pasirodymais konferencijoje apibreze tiriamus dalykus ir pateike sukauptos medziagos apzvalga, si karta demonstruoja gana aiskias analitines linijas, pereidami nuo diferencijuotos analizes prie sintezuojanciu pasiulymu ir apibendrinimu. Nors tai suprantama, nesulaikomai isisukus akademiniu metu skaitikliui, taciau autoriai akivaizdziai demonstruoja vis didesnius tyreju gebejimus, artinancius juos prie taip siekiamo daktaro laipsnio. Jonas Abromas (KU) pateikia treciaji straipsni, kuriame nuosekliai tiria rekreacine architektura Lietuvos pajuryje. Tiketina, kad autorius tinkamai pasinaudos per darbo metus sukaupta tyrimu medziaga ir pateiks daugiau sintezuojanciu pasiekimu, gautu panaudojus konkrecias metodikos priemones, o tyrimo rezultatus bus imanoma pritaikyti.

Tie, kas musu leidiniuose skaite visus tris Albino Moceviciaus (VGTU) straipsnius apie parku mena, pastebejo autoriaus pazanga nuosekliai pletojant tyrima apie Vilniaus ir Lietuvos parku bei sodu mena Vakaru Europos architekturos tendenciju kontekste. Tiketina, kad is chronologiskai vystomo darbo iseis pakankamai turininga istoriografinio pobudzio disertacija.

Arne Riekstins, Rygos technikos universiteto Architekturos ir urbanistikos fakulteto tyrejas, pristato is pirmo zvilgsnio patrauklu urbanistines aplinkos projektavimo eksperimenta naudojant skaitmenines technologijas. Autoriaus siulomas isbandyti parametru modelis zada viliojancia galimybe isitikinti, kiek teisus buvo musu urbanistikos mokytojai sakydami, kad metalines kompiuterio smegenys negali dirbtinai sintezuoti dvieju dalyku: dziazo ir urbanistikos.

KTU autores Irina Matijosaitiene ir Indre Grazuleviciute sujunge pajegas (is tiesu sveikintinas precedentas Lietuvoje!) tirdamos automobiliu keliu krastovaizdi nekilnojamojo kulturos paveldo aspektu. Abi autores nuosekliai pletoja tyrima savo pasirinktose srityse, o siame straipsnyje pristato bendro darbo eksperimenta, kuriame sekmingai iskelia architekturos objekto aplinkos, siuo atveju--kelio, kulturines vertes svarba bendram komplekso tapatumo suvokimui.

Catherine Brown, JAV Maryland'o universiteto tyreja, pristato labai atvira dialoga su siandienos Vilniaus urbanistine ir turine architektura. Autores issakoma be atodairos statomu gatviu, beveidziu "dangoraiziu", spontanisku priemiescio "augliu" ir apleistu viesuju erdviu kritika, kurstoma nesenos karcios paciu Jungtiniu Valstiju patirties, yra visai vietoje. Besaikes automobilizacijos miestui daroma zala, nors ir juntama, taciau mazai suprantama daugeliui vilnieciu, o architektai tuo klausimu miestieciams savo nuomones dar nepasake.

Architekturos projektu ir konkursu tema jau treciajame leidinyje pristato Darius Linartas (VGTU). Ivairiais istoriniais laikotarpiais parengtu architekturos projektu kaip intelektiniu vertybiu panaudojimas mokslo, praktikos ir svietimo sklaidos tikslais veda autoriu link sio ziniu banko praktinio panaudojimo rekomendaciju.

Siuolaikinio laikotarpio sakralines architekturos bruozus tiriantis Linas Krugelis (VGTU) neapsiriboja vien istorines apybraizos metodais, taciau gilinasi ir i lietuviskojo tapatumo apraiskas sakralineje architekturoje. Pastatu kilmes is ju gamtines ir urbanistines aplinkos tyrimas istoriniu pjuviu ir kiti galimi tyrimo pletojimo metodai gali atvesti autoriu prie atsakymu i daugeli jam iskilusiu ir lig siol neatsakytu klausimu.

Medienos, matyt, nuostabiausios tradicines statybines medziagos, keliams ir klystkeliams architekturoje tyrineti skirtas Arnoldo Gabreno (VGTU) straipsnis. Debiutuojanciam autoriui linkiu issamiau panagrineti medi ir medienos naudojima, apimant visus jos panaudojimo ir poveikio zmogui aspektus, nepraleidziant ir siandien vel atgyjanciu sios puikios medziagos pritaikymo galimybiu.

Visu architekturos moksla pletojanciuju ir savo asmeniskai vardu labai dekoju musu konferencijos remejams, kurie, neziurint jiems patiems iskilusiu gresmiu, pareme musu rengini, ypac tinkama sio leidinio isleidima. Be ju pagalbos si straipsniu rinkini vargu ar rankose laikytume. Zvelgiant mokslo aspektu, tai yra puiki proga pradeti ir nuosekliai pletoti abipusiskai naudingus mokslo ir praktikos bendradarbiavimo rysius, visuotinai skatinamus Europos Sajungos instituciju.

Visiems musu leidinio autoriams linkiu puikiausios kurybines sekmes, gero tyrimu pletojimo ir uzbaigimo. Kvieciame musu leidinyje drasiai debiutuoti naujus autorius, pateikiant tyrimus ir pozicijas isreiskiancius kokybiskus straipsnius. O musu konferencijos dalyviams linkiu gero darbo ir atviru diskusiju.

(1) The European Urban Charter. Strasbourg, Council of Europe. Publishing and Documentation Service. 1993. ISBN 92-8712345-4.

(2) Leipzig Charter on Sustainable European Cities. Leipzig, 24/25 May 2007.

(3) Lietuvos Architekturos politikos krypciu aprasas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Vilnius, 2008.

(4) Europos Sajungos Tarybos pranesimas "Tarybos isvadu del Architekturos ir kulturos inaso tvariam vystymuisi projektas". Nr. 12413/08 CULT 89 ENV 502. Briuselis, 2008 08 20.

(5) Bristolio susitarimas tvariu Europos bendruomeniu klausimu. Bristolis, 2005.

(6) Europos krastovaizdzio konvencija, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=189933

(7) Baltic Sea Region

Gintaras Stauskis

VGTU Urbanistikos katedra
Lentele. Konferenciju dalyviu publikuoti straipsniai 2005-2009 m.

Straipsniu autoriu mokykla 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Vilniaus Gedimino technikos 3 6 6
 universitetas
Kauno technologijos universitetas 4 4 1
Vilniaus universitetas 1 1 0
Klaipedos universitetas 0 0 1
Vilniaus dailes akademija 0 0 0
Vytauto Didziojo universitetas 0 0 0
Kiti dalyviai 1 0 3
 (tarp ju is uzsienio zaliu) 0 0 0
Is viso straipsniu 9 11 11

Straipsniu autoriu mokykla 2008 m. * 2009 m. * Is viso

Vilniaus Gedimino technikos 9 7 31
 universitetas
Kauno technologijos universitetas 2 1 12
Vilniaus universitetas 0 0 2
Klaipedos universitetas 1 1 3
Vilniaus dailes akademija 0 2 2
Vytauto Didziojo universitetas 1 0 1
Kiti dalyviai 0 2 6
 (tarp ju is uzsienio saliu) 0 2 (2)
Is viso straipsniu 13 13 57

* Siais metais isleisti recenzuojami konferencijos straipsniu leidiniai
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Stauskis, Gintaras
Publication:Science - Future of Lithuania
Date:Mar 1, 2009
Words:1683
Next Article:Integruoto planavimo problematika lietuvos planavimo sistemoje/Aspects of integrated planning in the planning system of Lithuania.

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters