Printer Friendly

Jan Dembowski as a prominent scientist, biologist and zoo-psychologist and his activities in Vilnius in 1934-1944 /Zymaus biologo, zoopsichologo Jano Dembovskio veikla Vilniuje 1934-1944 m.

Ivadas

Gyvunu elgesio problema, nors tik teoriniu lygmeniu, buvo domimasi dar tarpukario Lietuvoje. Pazymetina prof. Konrado Aleksos veikla (Aleksa 1931). Gerokai veliau, nuo 1967 m., Lietuvos mokslu akademijos Zoologijos ir parazitologijos institute pradeta tirti feromonu itaka vabzdziu elgsenai (Skirkevicius, Skirkeviciene 1992), o nuo 1975 m.--pauksciu elgsenos mechanizmai (Sveistyte, Jurkevic 2002). Taciau reikia nepamirsti, kad pirmoje XX a. puseje 10 metu Vilniuje gyveno ir Stepono Batoro universitete (SBU) dirbo is Lenkijos atvykes zymus mokslininkas, biologas, protistu fiziologas, zoopsichologas prof. Janas Dembovskis. Musu mokslineje spaudoje sis zymus mokslininkas mazai mini mas. Apie ji trumpai rasyta tik keliose monografijose (Arnastauskiene, Jakimavicius 1975; Biziulevicius 1999). Savo straipsniu norime uzpildyti sia musu istorijos spraga.

Trumpa biografija

Apie prof. J. Dembovski lenku spaudoje rasyta palyginti nemazai (Szlep 1955; Dryl, Kuznicki 1964; Kuznicki 1964; 1968). Taciau jo biografijoje Vilniaus laikotarpis aprasytas neissamiai: dazniausiai tik minimi Vilniuje gyventi metai ir profesoriaus darbas SBU. Todel mus labiausiai ir domina J. Dembovskio moksline veikla Vilniuje. Siekiant parodyti, kokio lygio mokslininkas atvyko dirbti i SBU, apzvelgiami ankstesni J. Dembovskio moksliniai darbai bei jo pasauleziura.

Janas Bohdanas Dembovskis gime 1889 m. gruodzio 26 d. Peterburge. Tevas Kazimieras buvo inzinierius technologas, motina--Jozefa Mazurkevic. J. Dembovskis nuo mazens buvo linkes i gamtos mokslus, pasizymejo gabumais kalboms, muzikai. 1907 m. baige vidurini moksla Tambove, 1912 m.--Peterburgo universiteta. Paskirtas sios aukstosios mokyklos Bestuburiu zoologijos katedros asistentu. 1914 m. buvo issiustas tobulintis i Viena. Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui, 2 metus buvo internuotas. Skurdo, sirgo siltine. Vienoje dirbo Biologiniu tyrimu institute (Kuznicki 1964). 1918 m. atvyko i Varsuva ir pradejo dirbti M. Nenckio eksperimentines biologijos institute. Pradzioje dirbo asistentu, veliau--Morfologinio padalinio Biologijos skyriaus vadovu, o nuo 1933 m.--instituto direktoriumi (Szlep 1955). 1920 m. Varsuvos universitete apgyne disertacija filosofijos daktaro laipsniui igyti. 1922 m. J. Dembovskiui suteikiamas docento vardas (Dryl, Kuznicki 1964). Tuo laikotarpiu, gaves Rokfelerio stipendija, buvo isvykes dirbti biologinese stotyse Prancuzijoje, Italijoje, JAV. Anksciau buvo dirbes jurinese Jurines biologijos stotyse Murmansko pakranteje ir Bergene (Brzek 1988).

Gyvendamas Lenkijoje, skaite biologijos paskaitas Lenkijos nepriklausomoje aukstojoje mokykloje ir Varsuvos universitete (Szlep 1955). 1934 m. J. Dembovskis atvyksta i Vilniu, i Stepono Batoro universiteta. Iki 1939 m. dirbo Biologijos katedros vedeju, profesoriumi. Vilniu isvadavus is vokieciu okupacijos, 1944 m. J. Dembovskis isvyko i Maskva. Ten dirbo mokslo atase Lenkijos ambasadoje. Be to, dirbo Medicinos mokslu akademijos Eksperimentines biologijos institute (Szlep 1955).

1947 m. grizes i Lenkija iki 1960 m. buvo M. Nenckio eksperimentines biologijos instituto direktoriumi (pradzioje Lodzeje, nuo 1954 m.--Varsuvoje). Nuo 1952 m.--Lodzes universiteto, veliau Varsuvos instituto profesorius. Reikia pamineti, kad J. Dembovskis nuo 1933 m. buvo Varsuvos mokslo draugijos narys, 1952-1957 m.--Lenkijos mokslu akademijos prezidentas ir tais paciais metais--Seimo marsalka (Wielka ... 2002). 1960 m.--J. Dembovskis jau profesorius emeritas. Mire 1963 m. rugsejo 22 d. Varsuvoje (Kuznicki 1968).

Moksline veikla iki atvykstant i Vilniu

Savo moksline veikla J. Dembovskis pradejo mokydamasis ir dirbdamas Peterburgo universitete. J. Dembovskio vadovas ir pirmasis mokytojas buvo zymus bestuburiu zoologijos profesorius Valentinas Dogelis (1882-1955), Aleksandro Dogelio sunus ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1977). Noretume atkreipti demesi, kad A. Dogelis (1852-1922), embrio logijos, histologijos, anatomijos specialistas, Tomsko ir Peterburgo universitetu profesorius, gime Lietuvoje, Panevezyje. Jo tevas buvo gimnazijos tarnautojas, priziurintis mokiniu elgesi. A. Dogelis mokesi Kaune. Tevui mirus, globojamas dedes, tese mokslus ir baige medicina Kazaneje (Biziulevicius 1999).

J. Dembovskis per pirmuosius mokslinio darbo metus atliko eksperimentus su protistais ir bestuburiais. Siu grupiu gyvunams ir eksperimentiniam darbui J. Dembovskis liko istikimas visa savo gyvenima. Ir Vienoje (1914-1918 m.) Biologiniu tyrimu institute pas Hansa Przibrama taip pat dirbo eksperimentines zoologijos srityje (Dryl, Kuznicki 1964).

Is J. Dembovskio moksliniu darbu bibliografijos (Dryl, Kuznicki 1964) matyti, kad jau treciojo desimtmecio pradzioje pradejo dometis ne tik protistu ir bestuburiu fiziologija, bet ir ju elgsena. Jo pagrindiniai tyrimo objektai buvo: protistas paprastoji klumpele (Paramecium caudatum), apsiuvu lervos (Molanna angustata) ir krabai (Dromia vulgaris ir Uca pugillator). Buvo tiriami ju judejimo desningumai, mitybos, apsaugine elgsena, geotaksis ir kiti tropizmai bei instinkto problema. Siu grupiu, ypac protistu, fiziologija ir elgsena buvo mazai tyrineta, todel J. Dembovskio inasas i sia sriti yra labai reiksmingas. Mokslininkas tyrimuose ypac akcentavo aplinkos itaka protistu ir kitu gyvunu fiziologiniams procesams bei elgsenai. Remdamasis savo gausiais klumpeles tyrimais, jis teige, kad negalime ziureti i vienalaste klumpele kaip i koki mechanizma. Klumpele, nors ir vienalaste,--gyvas organizmas ir kaip kiekvienas gyvas organizmas gyvena tam tikroje aplinkoje, reaguoja i ja, vengia kenksmingu ir aktyviai iesko naudingu salygu. J. Dembovskio nuomone, gamtines aplinkos dirgikliu sukelta klumpeles elgsena gali buti paaiskinta ne tropizmais, o ju organizmo diferencijuotu jautrumu. Klumpelei tropizmas pasireiskia tik esant dirbtiniams dirgikliams, pavyzdziui, elektrai. Tirdamas gyvunu instinktus, J. Dembovskis nustate, kad igimta elgsena yra labai plastiska: gyvunai lengvai prisitaiko prie nauju aplinkos salygu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1959).

J. Dembovskis gyvunu elgsenos problemomis domejosi visa gyvenima. Savo eksperimentiniu zoologijos darbu tikslus aiskiai apibreze "Gyvunu psichologijos" rusisko leidinio ivade. Jis rase, kad zmogaus psichikos evoliucija vyko savitu, kitokiu keliu nei gyvunu. Taciau zmogaus psichika negalejo staigiai atsirasti; ji vystesi laipsniskai, o jos evoliucija galime suprasti tik susipazine su gyvunu psichine veikla. Todel turime tirti gyvunu psichika ir pletoti eksperimentu paremta zoopsichologijos moksla ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1959).

Nors J. Dembovskis eksperimentavo su protistais ir bestuburiais, taciau jo domejimasis gyvunu elgsena apeme visu klasiu gyvunus. Tai rodo jo parasytos labai populiarios knygos, kurios ne karta buvo isleistos pakartotinai ir isverstos i kitas kalbas. Labiausiai pazymetinos yra "Vieno pirmuonio istorija" (1924), "Gyvunu psichologija" (1946), "Bezdziones psichologija" (1948) (Dryl, Kuznicki 1964).

J. Dembovskis savo eksperimentiniu darbu rezultatus publikavo moksliniuose zurnaluose nuo 1922 iki 1950 m. Jo straipsniai buvo spausdinami lenku, vokieciu, rusu ir anglu kalbomis (Dryl, Kuznicki 1964). Be to, eksperimentiniu darbu rezultatus placiai aprase ir knygose.

J. Dembovskis buvo didelis mokslo populiarintojas. Yra parases nemazai straipsniu, kuriuose nagrinejamos ivairios biologines problemos, pavyzdziui, mokslo metodologijos, transplantacijos, regeneracijos, embriologijos, morfologijos, gyvunu tropizmo, gyvunu protiniu sugebejimu ir kt. Straipsnius spausdino periodiniuose zurnaluose "Wszechswiat", "Wiedza i Zycie" ir kituose (Dryl, Kuznicki 1964).

Moksline veikla Vilniuje

Prof. J. Dembovskis i Vilniu atvyko 1934 m. budamas visiskai susiformaves kaip mokslininkas (zr. pav.). Jau buvo atlikta daug eksperimentiniu darbu, susiformavusi aiski moksline pasauleziura. Dar budamas Peterburgo universiteto studentas, parase straipsni, kuriame kritiskai isanalizavo Hanso Dryso (Hans Driesch) vitalistines paziuras. Sis straipsnis parode jaunojo J. Dembovskio materialistines nuostatas, kurio mis jis vadovavosi visa gyvenima (Szlep 1955).

[FIGURE 1 OMITTED]

Evoliucija buvo J. Dembovskio teoriniu svarstymu sritis. Jo inauguracine kalba Vilniuje taip pat buvo skirta evoliucijos klausimams. Savo paskaitose universitete daug demesio skyre siai temai (Szlep 1955).

Pirmaisiais XX a. desimtmeciais, kai vyravo nesusikalbejimas tarp daugelio genetiku ir Darvino evoliucijos teorijos salininku, J. Dembovskis, kuris visada savo eksperimentiniuose tyrimuose daug domejosi aplinkos salygu itaka organizmo vystymuisi, jo elgsenai, pritare Darvino teorijai ir kritiskai vertino Veismano, Morgano ir kitu genetiku koncepcijas. Tai atsispindi ir jo straipsniuose, rasytuose 1919, 1924, 1926, 1927 m. (Dryl, Kuznicki 1964).

Iki 1933 m. SBU Biologijos katedra priklause Medicinos fakultetui. 1933-1934 m. ji perkelta i Matematikos ir gamtos mokslu fakulteta. Tais metais katedros vedejo vieta buvo laisva (Sklad ... 1933/34). 1934 m. J. Dembovskis gavo paskyrima dirbti profesoriumi SBU (Kuznicki 1964). 1934-1935 m. SBU strukturoje prof. J. Dembovskis jau nurodomas kaip katedros vedejas (Sklad ... 1933/34; 1934/35).

Kodel profesorius J. Dembovskis, dirbes Varsuvoje ir pradejes vadovauti institutui, isvyko dirbti i Vilniu, tuomet buvusi provincijos miesta? Atsakydama i si klausima jo darbu apzvalgininke R. Szlep (1955) nurodo, kad J. Dembovskio ir universiteto valdzios paziuros buvo skirtingos. Tai apsunkino salygas gauti Varsuvos universiteto katedros vedejo vieta. Be to, kaip raso jo biografas (Kuznicki 1964), Varsuvoje J. Dembovskio materialine padetis nebuvo labai gera. Finansiniai sunkumai verte dirbti ir biologijos mokytoju vidurineje mokykloje. Turbut del siu priezasciu prof. J. Dembovskis pasirinko Vilniu.

Prof. J. Dembovskio veikla 1934-1939 m. Biologijos (dar vadinama Bendrosios biologijos) katedroje, kaip ir kitose, darbuotoju skaicius buvo nedidelis. Pavyzdziui, 1938-1939 m. katedroje dirbo vedejas--prof. J. Dembovskis, vyresnysis asistentas dr. Maksas Cheifecas, vyresniojo asistento pagalbininkas--Vladzimeras Gorskis, laborantas--Rostislavas Krotas, pasiuntiniai (wozni)--Kazimieras Raisys ir Zygmuntas Marcinkianas (Rocznik ... 1938-1939). Sprendziant is pavardziu, J. Dembovskio katedros personala sudare ivairiu tautybiu zmones. Pazymetina, kad musu buves bendradarbis dr. R. Krotas (1916-1996) savo moksline biologo karjera pradejo vadovaujamas prof. J. Dembovskio. R. Krotas, gimes Tambove, 1933 m. baige vidurine mokykla Vilniuje. 1952 m. baige mokslus Vilniaus universiteto Gamtos mokslu fakultete. Visa tolesni savo gyvenima dirbo Lietuvos MA biologiniuose institutuose. 1963 m. apgyne biologijos mokslu kandidato disertacija (Arnastauskiene, Jakimavicius 1975). R. Krotas palaidotas Vilniuje, staciatikiu kapinese.

SBU paskaitu sarasuose (Spis . 1934/35; 1936/37; 1937/38; 1938/39) yra nurodytos prof. J. Dembovskio skaitomos paskaitos. Jis skaite bendrosios biologijos kursa I, II, III, IV kurso studentams Matematikos ir gamtos mokslu fakultete. Paskaitos buvo skaitomos visus akademinius metus. Nuo 1936 m. vadovavo magistrantu eksperimentines biologijos pratyboms. Be to, prof. J. Dembovskis skaite bendrosios biologijos paskaitas ir vede biologijos pratybas I ir II kurso medikams. Medicinos fakulteto farmacijos skyriuje skaite zoologijos ir parazitologijos paskaitas ir vede pratybas I kurso studentams.

Vilniaus universiteto Rankrasciu skyriuje yra islikes J. Dembovskio masinele spausdintas bendrosios biologijos kurso, skirto II kurso medikams ir I kurso farmacininkams, rankrastis (Dembowski 1937a). Rankrascio apimtis--231 puslapis, 127 ranka piesti paveikslai. Daug lenteliu, nors jos nenumeruotos. Nera literaturos saraso, taciau rankrascio tekste minimos mokslininku pavardes. Siame darbe yra aptariamos medikams svarbios bendrosios biologijos problemos. Tai gyvybe ir jos kilme, mitogeneze, lasteles sandara, jos dalijimasis, kaulu sandara, organizmo vystymasis, regeneracija, minimi Veismano, Mendelio, Morgano ir kitu genetiku darbai. Taip pat yra didelis skyrius, kuriame aptariama visu klasiu gyvunu psichologija. Tai rodo, kad J. Dembovskis jau tuo metu turejo daug moksliniu ziniu apie gyvunu elgsena ir veliau jas panaudojo savo knygose "Gyvunu psichologija" ir "Bezdzioniu psichologija". Bendrosios biologijos paskaitos baigiamos evoliucijos teorijos ir Darvino teorijos skyriais. Nors tituliniame lape nurodyta, kad paskaitos skirtos ir farmacininkams, taciau tuo metu farmacininkams nebuvo destomas bendrosios biologijos kursas.

Kaip nurodo J. Dembovskio darbu apzvalgininke R. Szlep (1955), Biologijos katedroje tvyrojo gyva mokslo diskusiju atmosfera. J. Dembovskio vaidmuo joje buvo ryskus. Be to, jis buvo Lenkijos M. Koperniko gamtininku draugijos Varsuvos ir Vilniaus skyriu vadovas, nuo 1929 iki 1939 m.--sios draugijos leidziamo populiaraus mokslinio zurnalo "Wszchswiat" redaktorius. I sia veikla buvo itraukes ne tik zymiu mokslininku, bet ir jaunimo (Kuznicki 1968). J. Dembovskio iniciatyva buvo ikurta Vilniaus biologu draugija, kuriai 1936-1939 m. pats vadovavo (Arnastauskiene, Jakimavicius 1975). J. Dembovskis buvo ir Vilniaus mokslo biciuliu draugijos narys (Kuznicki 1964).

Prof. J. Dembovskis Vilniaus universitete ne tik propagavo gyvunu elgsenos moksliniu sprendimu ideja, bet ir atliko protistu fiziologinius tyrimus. Cia dirbdamas parase straipsni, nagrinejanti instinkto problematika (Dembowski 1937b). J. Dembovskio katedroje buvo vykdomi tyrimai, aiskinantis klumpeles dalijimosi ritmiskuma ir priklausomybe nuo paros laiko. Minetu tyrimu rezultatai paskelbti 1938 m. (Dembowski 1938). Siuo laikotarpiu taip pat buvo tiriama ir klumpeles adaptacija prie vienvalenciu metalu drusku jonu. Tyrimu duomenys buvo publikuoti jau karo metu TSRS mokslineje spaudoje ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1942).

Kaip jau buvo mineta, J. Dembovskis vadovavo magistrantu darbams. Galima manyti, kad magistrantai galejo buti jo moksliniu tyrinejimu padejejai. Ta prielaida paremia ir L. Kuznickio (Kuznicki 1964) nuoroda, kad tyrimuose dalyvavo 12 darbuotoju, o juk is viso Biologijos katedroje buvo tik 6 personalo nariai.

Be minetu straipsniu, prof. J. Dembovskiui gyvenant Vilniuje, 1934 m. isejo knygos "Vienalascio pirmuonio istorija" antras, ne tik pakartotinis, bet ir gerokai papildytas, leidimas. Knyga isejo beveik du kartus didesnes apimties, kiek pakeistas ir jos pavadinimas. Vilniuje mokslininkas parase knyga "Darvinas" (Dembowski 1936), veliau isejo keturi jos leidimai.

Be to, manoma, kad Vilniuje profesorius pradejo rasyti dar dvi knygas: "Gyvunu psichologija" ir "Bezdzioniu psichologija". J. Dembovskis 1944 m. rudeni isvyko i Maskva, o sios knygos buvo isleistos 1946 m. Varsuvoje. Reikia pazymeti, kad pakartotinai leidziamos knygos buvo naujai papildomos. Pavyzdziui, "Gyvunu psichologijos" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1959) ir "Bezdzioniu psichologijos" ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1963) pakartotiniuose leidimuose yra cituojama nauja moksline literatura.

Dirbdamas Vilniuje, J. Dembovskis taip pat raso straipsnius i moksla populiarinancius zurnalus "Wszechswiat" ir "Wiedza i zycie". Siuose zurnaluose paskelbe sesis straipsnius aktualiais biologijos klausimais. Tai straipsniai apie bendrosios morfologijos, embrio logijos problemas, apie chromatino vaidmeni lasteleje bei gyvunu tropizmus. Taip pat buvo svarstoma ir apie meno bei mokslo panasuma (Dryl, Kuznicki 1964).

Prof. J. Dembovskis i Vilniu atvyko kartu su zmona Stanislava Viktorija Dembovska (1891-1962), kurios moksliniai interesai buvo artimi jos vyrui. Gimusi Maskvoje, baigusi Maskvos universiteto zoologijos specialybes studijas, 1918 m. ji atvaziavo i Lenkija. Dirbo tuose paciuose institutuose, kaip ir jos vyras. Vykde tyrimus protistu fiziologijos ir regeneracijos srityje. 1928 m. S. Dembovskai buvo suteiktas docento vardas (Brzek 1988). SBU mokslo darbuotoju sarasuose jos pavardes nera, taciau S. Biziulevicius (1999) nurodo, kad S. Dembovska Vilniuje dirbo kartu su vyru. Gyvendama Vilniuje 1938 m. S. Dembovska paskelbe mokslini straipsni apie badavimo itaka protisto reorganizacijai ir 1935 bei 1937 m. du straipsnius mokslo populiarinimo zurnaluose (Dryl, Kuznicki 1964).

Prof. J. Dembovskio veikla 1940-1944 m. 1939 m. gruodi Vilniuje vietoje lenkisko universiteto (SBU) formuojant lietuviska, is darbo neturejo buti atleidziamas ne vienas SBU darbuotojas. Tik visi turejo pripazinti Lietuvos Respublikos jurisdikcija. Taciau daugelis is ju mane, kad bendradarbiauti su lietuviais bet kokia forma yra nusikaltimas. Tragedija patyrusi Lenkijos valstybe niekaip nenorejo pripazinti, kad ji buvo aneksavusi Lietuvos sostine (Jegelevicius 1994a). Prof. J. Dembovskis neperejo dirbti i lietuviska Vilniaus universiteta. 1939-1941 m. lenkiskas SBU pradejo veikti pogrindyje. Pogrindinis Medicinos fakultetas, atrodo, veike jau 1939 m. ir jame iki 1940 m. pabaigos biologijos paskaitas skaite prof. J. Dembovskis ir jo vyresnysis asistentas M. Cheifecas (Zasztwot 1993). Nurodoma, kad paskaitos buvo skaitomos tik pirmo kurso studentams pirmame semestre, todel velesniais metais, kai nebuvo priimami studentai i pirma kursa (isskyrus 1944 m.), J. Dembovskis tikriausiai paskaitu neskaite. R. Zablotniakas savo knygoje apie slaptas medicinos studijas tarp Medicinos fakulteto tarybos nariu taip pat nurodo ir J. Dembovski (Jegelevicius 1994b). Taciau slapto Matematikos ir gamtos mokslu fakulteto, veikusio 1941-1944 m., strukturoje nenurodytos nei bendrosios biologijos paskaitos, nei J. Dembovskio pavarde. Bendrame slapto universiteto profesoriu sarase prie J. Dembovskio pavardes yra parasyta "Gamtos matematikos ir Medicinos fakultetas, biologija, tik pirmas semestras" (Zasztwot 1993), o prie M. Cheifeco pavardes nurodytas tik Medicinos fakultetas. J. Dembovskio moksliniu darbu tyreja R. Szlep (1955) pazymi, kad 1939 m. uzdarius SBU, Biologijos katedros darbuotoju uzsiemimai vykdavo prof. J. Dembovskio bute.

Neaisku, koki pragyvenimo saltini 1940-1944 m. turejo prof. J. Dembovskio seima. R. Szlep (1955) savo straipsnyje raso, kad J. Dembovskis 1940-1941 m. skaite keleta viesu darvinizmo paskaitu Marksizmo-leninizmo universitete Vilniuje. Tuo metu Vilniuje dar nebuvo Marksizmo-leninizmo universiteto, bet buvo Marksizmo-leninizmo katedra Vilniaus universitete. Gali buti, kad J. Dembovskis skaite paskaitas sioje katedroje.

Ir siuo laikotarpiu J. Dembovskis rase mokslo populiarinimo straipsnius i 1940-1941 m. ejusius laikrascius. 1940 m. laikrastyje "Kurjer Willenski" pasirode jo straipsnis apie zymu rusu fiziologa I. P. Pavlova (Dembowski 1940). 1941 m. 17 jo straipsniu apie Darvina ir evoliucija buvo isspausdinti tuo metu ejusiame laikrastyje "Prawda Wilenska" (sis laikrastis buvo miesto ir apskrities vykdomojo komiteto organas). Visi sie straipsniai i J. Dembovskio bibliografija (Dryl, Kuznicki 1964) neitraukti galbut todel, kad jie yra spausdinti laikrasciuose. Taciau siu straipsniu mokslinis lygis rodo, kad jie parasyti zinovo ir yra labai informatyvus. Juose isdestyta visa evoliucijos mokslo raida. Pirmasis straipsnis yra apie Darvina (Dembowski 1941a). Kiti 16 straipsniu laikrastyje "Prawda Wilenska" spausdinti vienu pavadinimu "Darvinizmo pagrindai" (Dembowski 1941b). Juose aptariami sie klausimai: evoliucijos mintis senoveje, Renesanso laikotarpiu, Galilejas (Nr. 59); organizmu klasifikacija, Linejus, Buffonas (Nr. 60); Lamarko evoliucijos teorija (Nr. 61); tolesnis evoliucijos teorijos likimas--St. Hilaire, Cuvier Lyeel (Nr. 62); Anglijos ukio raida, dariusi itaka Darvino paziuroms (Nr. 63); Darvino biografija ir darbai (Nr. 64); naturalios atrankos teorija (Nr. 65); Darvino salininkai ir priesininkai Wallace, Haeckelis, Huxley (Nr. 66); darvinizmo raida (Nr. 67); evoliucijos irodymai: sistematika, anatomija, palyginimai embriologijoje (Nr. 68); paleontologija, gyvunu geografija, zoopsichologija (Nr. 69); gyvybes atsiradimas zemeje (Nr. 70); savaiminio gyvybes atsiradimo problema (Nr. 71); zmogaus padetis tarp antropoidu (Nr. 72); zmogaus kilme (Nr. 73); darvinizmas ir religija (Nr. 74).

Gali buti, kad si prof. J. Dembovskio evoliucijos mokslo sklaidos veikla jam skaudziai atsiliepe vokieciams okupavus Vilniu. Lenku pogrindzio 1942 m. gruodzio menesio laikrastyje "Niepodleglosc" buvo isspausdintas nuosprendis (Wardzynska 1993), kuriame uz bendradarbiavima su bolsevikais nutarta SBU prof. J. Dembovski ikalinti, atimti piliecio teise ir konfiskuoti jo turta. Sis nuosprendis nebuvo tuo metu ivykdytas, taciau mes nezinome, kokia itaka prof. J. Dembovskio gyvenimui Vilniuje padare sis ivykis.

1943 m. rugsejo men. prof. J. Dembovskis kartu su didele lenku inteligentu grupe buvo gestapo suimtas ir ikalintas Pravieniskiu lageryje. Tu paciu metu lapkricio 11 d. dalis suimtuju, kartu su jais ir J. Dembovskis, buvo paleisti (Pasierbska 1993; Zasztwot 1993). Raudonajai armijai uzemus Vilniu, 1944 m. prof. J. Dembovskis isvyko i Maskva.

Nesekmingi vokieciu okupacijos metai buvo ir prof. J. Dembovskio katedros darbuotojams. Vokieciams uzemus Vilniu, 1941 m. nusizude vyriausiasis asistentas M. Cheifecas (Zasztwot 1993), o laborantas R. Krotas buvo kalinamas Vilniuje ir Kaune (Arnastauskiene, Jakimavicius 1975).

Prof. J. Dembovskio gyvunu elgesio ir protistu fiziologijos tyrimai Vilniaus universitete Lietuvai atgavus Vilniu nebuvo pratesti, taciau jo knygos "Gyvunu psichologija" ir "Bezdzioniu psichologija", isverstos i rusu kalba, buvo zinomos musu biologams ir galejo tureti itakos gyvunu elgesio tyrinejimams.

Isvados

1. Prof. J. Dembovskis 10 metu gyveno Vilniuje (1934-1944). 1934-1939 m. buvo Stepono Batoro universiteto Bendrosios biologijos katedros vedejas, vadovavo moksliniams tyrimams.

2. Prof. J. Dembovskio gyvunu elgesio tyrimai buvo nauja mokslo tyrimu kryptis Stepono Batoro universitete.

3. Kita svarbi prof. J. Dembovskio domejimosi sritis buvo evoliucijos mokslas: siais klausimais 1934-1941 m. jis skaite paskaitas, rase mokslinius veikalus bei mokslo populiarinimo straipsnius.

4. Del politines situacijos 1941-1944 m. buvo nepalankus prof. J. Dembovskio mokslinei veiklai ir net pavojingi jo gyvenimui. 1944 m. profesorius isvyko is Vilniaus.

Padeka

Reiskiame padeka habil. dr. Henrykai Ilgiewicz uz pagalba renkant medziaga straipsniui.

DOI: 10.3846/est.2009.15

Literatura

Aleksa, K. 1931. Zoopsichologijos bruozai, Kosmos 12: 373-400.

Arnastauskiene, T.; Jakimavicius, A. 1975. Lietuvos zoologai XVIII-XX a. Vilnius. 431 p.

Biziulevicius, S. 1999. Lietuvos zoologijos istorijos bruozai. Vilnius. 1117 p.

Brzek, G. 1988. Stacja Hydrobiologiczna na Wigrach. Lublin: Wydawnictwo Lubelskie. 479 s.

Dembowski, J. 1936. Darwin. Warszawa: Nasza Ksiegarnia. 149 s.

Dembowski, J. 1937a. Skrypt z biologii ogolnej: do uzytku studentow II kursu medycyny i I kursu farmacii U.S.B. Wyd. 2 poprawione. Wilno. 231 s.

Dembowski, J. 1937b. Beitrage zum Instinkt-problem, Bulletin de l'Academie Polonaise des Sciences et des LEttres, Ser. B: 71-90.

Dembowski, J. 1938. Uber die Rhytmik der Parameciumteilungen, Acta Biologica Experimentia 12(3): 22-33.

Dembowski, J. 1940. J. P. Pawlow, Kurjer Wilenski 51.

Dembowski, J. 1941a. Karol Robert Darwin, Prawda Wilenska 38.

Dembowski, J. 1941b. Podstawy darwinizmu, Prawda Wilenska 59-74.

Dryl, S.; Kuznicki, L. 1964. Jan Dembowski (26 XII 1889-22 IX 1963), Przeglad zoologiczny 8(3): 191-201.

Jegelevicius, S. 1994a. Lietuvisko universiteto formavimasis Vilniuje, is Vilniaus universiteto istorija 1579-1994. Vilnius, 235-246.

Jegelevicius, S. 1994b. Negandu laikotarpis (1940-1944), is Vilniaus universiteto istorija 1579-1994. Vilnius, 247-264.

Kuznicki, L. 1964. Dzialalnosc naukowa i spoleczna prof. dr. Jana Dembowskiego, Kosmos 1: 4-12.

Kuznicki, L. 1968. Okiem biologa i ze spusiny Jana Dembowskiego. Warszawa. 291 s.

Pasierbska, H. 1993. Ponary Najwieksze miejsce kazni kolo Wilna (1941-1944). Warszawa.

Rocznik Uniwersytetu Stefana Batorego w Wilne. 1938-1939. Wilno.

Skirkevicius, A.; Skirkeviciene, Z. 1992. Feromonu tyrimai Lietuvoje. Vilnius. 129 p.

Sklad. Uniwersytet Stefana Batorego w Wilne. Sklad Uniwersytetu w roku 1933/34.

Sklad. Uniwersytet Stefana Batorego w Wilne. Sklad Uniwersytetu w roku 1934/35.

Spis. Uniwersytet Stefana Batorego w Wilne. XVII Spis Wykladow w roku akademickim 1934/35.

Spis. Uniwersytet Stefana Batorzgo w Wilne. XIX Spis Wykladow w roku akademickim 1936/37.

Spis. Uniwersytet Stefana Batorzgo w Wilne. XX Spis Wykladow w roku akademickim 1937/38.

Spis. Uniwersytet Stefana Batorzgo w Wilne. XXI Spis Wykladow w roku akademickim 1938/39.

Szlep, R. 1955. Jan Dembowski Prezes Polskej Akademii nauk, Nauka Polska 3(4): 73-88.

Sveistyte, A.; Jurkevic, A. 2002. Sector of neurohumoral regulation at the institute of Ecology: the 50-year anniversary at the turn of the century, Acta zoologica Lituanica 12(1): 97-99.

Wardzynska, M. 1993. Sytuacja ludnosci polskiej w generalnym komisariacie Litwy czerwiec 1941-lipiec 1944. 291 s.

Wielka Encyklopedia PWN. 2002. No 7. Warszawa.

Zasztwot, L. 1993. Materialy dotyczace tajnego nauczania w Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie w latach 1939-1946, Kwartalnik Historii nauki i techniki 38(4): 71-118.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

Alina Sveistyte, Violeta Apsegaite

Institute of Ecology of Vilnius University, Akademijos g. 2, LT-08412 Vilnius, Lithuania

E-mail: apviola@ekoi.lt

Alina Sveistyte, Violeta Apsegaite

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Akademijos g. 2, LT-08412 Vilnius, Lietuva

El. pastas apviola@ekoi.lt

Dr Alina sveistyte was a senior researcher and the Head of the sector at the Institute of Biology at Lithuanian Academy of Sciences in 1960-2000. She has published papers on neuroendocrine regulation, behaviour regulation and the history of science. She was awarded the Lithuanian National Prize in Science (2002) for her investigations into the regulation of animal behaviour (together with V. Buda, A. Jurkevic, V. Karalius).

Dr Violeta Apsegaite is a researcher at the Institute of Ecology of Vilnius University. Her research mainly focuses on the chemical ecology of herbivore-plant interactions and plant defence chemistry. She is also interested in the history of science.

Dr. Alina sveistyte 1960-2000 m. dirbo mokslo darbuotoja, sektoriaus vadove Lietuvos mokslu akademijos Biologijos institutuose. Jos skelbtu publikaciju temos--organizmu neuroendokrinine reguliacija, gyvunu elgsenos reguliacija ir mokslo istorija. 2002 m. ji kartu su bendraautoriais V. Buda, A. Jurkevic, V. Karaliumi uz gyvunu elgsenos reguliatoriu tyrimus gavo Lietuvos mokslo premija.

Dr. Violeta Apsegaite yra Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotoja. Jos moksliniu interesu sritis--chemine ekologija (zoledzio ir augalo saveikos, augalu antriniai metabolitai). Domisi mokslo istorija.
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Sveistyte, Alina; Apsegaite, Violeta
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Biography
Geographic Code:4EXLT
Date:Jul 1, 2009
Words:3518
Previous Article:Famous designer and constructor of buildings and creator of original theories for calculating the reinforced concrete/Zymus inzinierius ir pastatu...
Next Article:The expression of Catholic social thinking in Lithuania at the beginning of the 20th century/Katalikiskos socialines minties raiska Lietuvoje (XX a....
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters