Printer Friendly

Izidorius liesis: a scientist and a teacher/Izidorius liesis--mokslininkas, pedagogas.

Ivadas

Izidorius Liesis--prieskario Lietuvos karininkas, geodezininkas, aktyvus auku rinkimo Lietuvos gynimo fondui dalyvis. Didelemis pastangomis sieke issilavinimo: jo pastangos ir gabumai nelieka nepastebeti--jis, kaip labai gabus jaunuolis, Lietuvos vyriausybes lesomis siunciamas i Paryziu, i Prancuzijos armijos Geografijos tarnyba studijuoti geodezijos ir astronomijos mokslu. Uzbaiges studijas, sugrizta tevynen ir Lietuvos karo topografijos zinybos sudetyje atlieka labai reiksmingus geodezinius darbus.

1939 m., grazinus dali Vilniaus krasto Lietuvai, I. Liesis buvo paskirtas i Lietuvos ir SSRS komisija valstybinei sienai nustatyti ir asmeniskai dalyvauti pazymint ja vietoje. Aneksavus Lietuva, jis, kaip Lietuvos karininkas, turintis kapitono laipsni, automatiskai pateko Raudonosios armijos zinion, t. y. tapo jos karininku ir toliau tese iki tol vykdytus geodezinius matavimus.

Kilus SSRS ir Vokietijos karui, I. Liesis nesitraukia su besitraukiancia SSRS kariuomene, o grizta i Kauna ir isidarbina Kauno Vytauto Didziojo universitete, Statybos fakulteto Geodezijos ir astronomijos katedroje laborantu. Kad isvengtu priverstiniu darbu Vokietijoje, jis privalejo dirbti karo metams aktualu mokslini darba. Tokiu moksliniu darbu sarasa buvo parengusi vokieciu administracija.

Vokietijos kariuomenei pasitraukus is Lietuvos ir vel ja uzemus Raudonajai armijai, I. Liesis, priesingai nei daugelis inteligentijos atstovu, nepasitrauke i Vakarus, bet toliau dirbo bei tese studijas VDU Geodezijos skyriuje. Studijas 1943 m. jis sekmingai uzbaige ir igijo Geodezijos inzinieriaus diploma. VDU rektoriaus 1943 m. lapkricio 24 d. potvarkiu I. Liesi, kaip retos specialybes specialista ir dideliais gabumais pasizymejusi asmeni, paskyre Geodezijos katedros vyresniuoju asistentu.

1941 m. rugpjucio 16 d. Raudonojoje armijoje buvo isleistas 270-asis isakymas, kuris skelbe, kad visi kariai, kurie buvo pateke i Vokietijos nelaisve, laikomi isdavikais. Sis isakymas skaudziai paliecia ir I. Liesi, nes jis prieskariu buvo Raudonosios armijos kapitonas. 1945 m. vasario 19 d. svietimo Liaudies komisariato komisaro (Vilnius) J. Ziugzdos isaku Nr. 67/17 I. Liesis buvo atleistas is Kauno valstybinio Vytauto Didziojo universiteto Statybos fakulteto ir sausio 1 d. mobilizuotas i Raudonaja armija, tiksliau--uzdaromas i specialuji NKVD filtravimo lageri. Draugams padedant jam pavyko istrukti is minetojo lagerio ir 1945 m. liepos men. 9 d. Universiteto rektoriaus prof. A. Pureno potvarkiu I. Liesis nuo 1945 m. liepos 16 d. idarbinamas Statybos fakulteto Geodezijos ir astronomijos katedros vyresniuoju destytoju. Ten jis, kaip mokslinis asistentas, vykde mokslinius geodezinius tyrimus ir kaupe medziaga disertacijai. 1961 m. jis sekmingai apgina disertacija ir igyja Geografijos mokslu kandidato laipsni.

1962-1980 m. Izidorius Liesis darbuojasi Hidrotechnikos, veliau Santechnikos fakulteto Geodezijos katedroje docento pareigose. Ten jis atlieka aktualius geodezinius tyrimus, susijusius su Elektrenu silumines elektrines pastatu, statiniu ir irenginiu sedimu. I. Liesis nuo 1963 iki 1969 m. vadovauja KPI Santechnikos fakulteto Geodezijos katedrai, o 1969 m., Geodezijos katedra perkelus i Vilniu, I. Liesis perkeliamas i to paties fakulteto Sildymo-vedinimo katedra docento pareigoms.

KPI rektoriaus V. Domarko 1985 m. liepos men. 1 d. isakymu docentas Izidorius Liesis isleidziamas i pensija ir uz ilga bei sazininga darba apdovanojamas Garbes rastu.

Tarpukario Lietuva

Izidorius Liesis (1 pav.) gime 1901 m. rugpjucio men. 19 d. Rokiskio raj., Juzintu valsc., Kriuniskiu km. valstieciu seimoje. Tevai turejo 14 ha zemes. Jis Kriaunu baznytkaimyje baige tik pradzios mokykla. I. Liesis buvo didelis Lietuvos patriotas, aktyviai dalyvavo renkant aukas Lietuvos gynimo fondui. Pas tevus gyveno iki 1921 m.

I. Liesis 1921 m. buvo pasauktas atlikti karine prievole. Tarnavo Alytuje dislokuotame kariniame padalinyje pradzioje eiliniu, veliau puskarininkiu i pulko staba--rastininku. Laisvu nuo tarnybos laiku igijo vidurini issilavinima ir baige dvieju metu mokytoju rengimo kursus. Veliau persikele i Kauna, isidarbino Kauno gelezinkelio stoties komendanturoje rastininku ir lanke administracijos karininko laipsniui igyti kursus. Tuo pat metu istojo i Simono Daukanto mokytoju seminarija, kuria sekmingai baige. Karininko laipsniui igyti kursus uzbaige 1928 m. pradzioje, o vasario men. jam buvo suteiktas pirmojo leitenanto laipsnis (2 pav.), jis paskiriamas i kariuomenes staba.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Stabo vadovybe gabiam ir drausmingam leitenantui sudare palankias salygas toliau testi mokslus. I. Liesis tu pat metu rudeni istojo i Kauno Vytauto Didziojo universiteto Teisiu fakulteta. Kaip perspektyvu karininka 1930 m. rudeni stabo vadovybe nusprendzia I. Liesi pasiusti i Panemuneje veikusius Aukstuju karininku kursus studijuoti topografijos mokslu. Juos uzbaiges leitenantas I. Liesis per 1932-1933 m. suspejo sudaryti topografinio zemelapio M 1:25000 lapa Nr. 415 (Vandziogala), o per 1933-1934 m.--lapa Nr. 345 (Apytalaukis), 1934 m. (Gliozaitis 2001).

Karo topografijos skyriaus 10 metu sukakties proga Izidoriui Liesiui pavedama parasyti issamu straipsni apie sio skyriaus darbus. Straipsnis buvo isspausdintas testiniame zurnale "Musu zinynas" (Liesis 1933). Karo topografijos skyriaus vadovybe I. Liesi, kaip ypac gabu jaunuoli, su valstybine stipendija nutaria siusti i Paryziu, i armijos Geografijos tarnyba, gilinti geodezijos ir astronomijos mokslu studijas. I. Liesis si pasiulyma prieme, taciau teko nutraukti sekmingas studijas Teisiu fakultete, nes reikejo mokytis prancuzu kalbos, kadangi mokykloje buvo mokesis vokieciu kalbos.

Paryziuje I. Liesis studijas pradejo 1934 m. geguzes men. ir 1936 m. vasara sekmingai jas uzbaige. Baiges studijas I. Liesis sugrizo atgal i Lietuvos Karo topografijos skyriaus Trianguliacijos dalini. Cia jam suteiktos vyr. topografo pareigos. Siame skyriuje, kuriam vadovavo inz. M. Ratautas, I. Liesis atliko didelio kruopstumo ir gilaus matematinio pasirengimo reikalaujancius trianguliacijos darbus.

1939 m., grazinus dali Vilniaus krasto Lietuvai, I. Liesis, kaip Lietuvos kariuomenes kapitonas, buvo itrauktas i Lietuvos ir SSRS sienos nustatymo komisijos nariu sudeti. Komisijos uzdavinys buvo suderinti su Sovietu sajungos zinybomis zemelapiuose pazymeta valstybine siena ir ja pazenklinti.

Remiantis I. Liesio prisiminimais, jis i ta Vyriausiaja komisija pakliuvo visiskai atsitiktinai. Mat kai jis studijavo Vytauto Didziojo universitete ir Teisiu fakultete klause prof. Mykolo Romerio konstitucines teises paskaitu, M. Romeris studentams buvo idieges nuomone, kad geriausias valstybes valdymo modelis yra pasirinktas Sovietu Sajungoje, nes ten visa valdzia renkama zmoniu. Kadangi I. Liesis tarnavo Lietuvos kariuomeneje ir tuo pat metu studijavo minetajame universitete, tai, savaime suprantama, kad ir pulke su karininkais tuo klausimu tekdavo padiskutuoti. Tu diskusiju tematika nebuvo jokia paslaptis ir Karo topografijos skyriaus virsininkui pulkininkui A. Kriksciunui. Taigi, kai buvo sudaroma minetoji komisija sienai nustatyti, A. Kriksciunas pasisauke ji ir pasake: "Vaziuosim i Maskva! As tave isgydysiu nuo sovietinio socializmo". Komisija buvo suformuota is Karo topografijos skyriaus virsininko pulkininko A. Kriksciuno, kapitono I. Liesio ir Uzsienio reikalu ministerijos atstovo.

Lietuvos ir SSRS sienos nustatymo komisijos veikla

I. Liesio prisiminimai. Kadangi sutartu laiku Uzsienio reikalu ministerijos atstovas Navickis i gelezinkelio stoti kelias minutes atvykti pavelavo, todel vietoje jo buvo paskirtas kitas Uzsienio reikalu ministerijos atstovas--Sakalauskas, taciau i Maskva Navickis vis tiek vaziavo. Tai buvo labai idomus zmogus. Jis komisijoje isbuvo iki jos darbo pabaigos. I Maskva vaziavom per Latvija ir kirtom Latvijos-Rusijos siena. Kupe mes buvom keturiese ir du svetimi, kurie nuo musu visa kelione nenuleido akiu. Nuvaziavus I Maskva, mus pasitiko ir nuveze i viesbuti, dave kiekvienam po atskira kambari. Pirmaja nakti priziuretojai mane tris kartus zadino ir vis klausinejo "Kakspitsa?" ("Kaip miegasi"). Sakau: "Choroso..." ("Gerai ... "). Ryte pulk. Kriksciunas pastebejo, kad prapuole kortos. Priziuretojas aiskina, kad nereikia jaudintis--atsiras, niekur neprapuls. Kriksciunui pareikalavus atiduoti, jos galu gale atsirado, nors vienos kitos ir truko. Matyt tyrinejo, ar ko nors slapto ant ju neuzrasyta.

Nuo Sovietu sajungos puses komisijai vadovauti buvo paskirtas vyriausiasis kariuomenes vadas marsalas Vasilevskis, bet jis darbe nedaug dalyvavo, o kiti nariai tai nuolat keitesi.

Kadangi pries kelione mums sake, kad maitinimu keliaujant ir gyvenant Maskvoje teks rupintis patiems, todel maisto truputi pasiemem. Be to, kiekvienas gavom po 70 markiu ar cervoncu. Valgydavom valgykloje, bet greitai pinigu pritrukome, tad Sakalauskas uztiko vieta juodoj rinkoj, kur buvo galima pasikeisti pinigu. Taip mes pragyvenom, turbut, apie menesi. Pirmaja savaite mus vedziojo tik po kino teatrus ir jokio konkretaus darbo nebuvo. Kitomis dienomis buvo ju suplanuoti, musu poziuriu, beprasmiai renginiai. Karta komisijai surenge vakariene--ilgas prabangus stalas, gana daug zmoniu. Ant stalu ikrai ir kitos gerybes. Valgom, snekames ir as pasakiau, kad pas mus Lietuvoje ikrai didelis delikatesas. Tuomet vienas is susirinkusiuju pareiskia, kad ikrai pas juos tai iprastas maistas ir jie juos valgo visi. Is tikro mes matem, ka ten eiliniai zmones valgo! Taip mus kasdien ir vedziodavo. Buvo nuvede net i vaiku darzeli. Kitaip tariant, dalykiniu pasitarimu beveik nebuvo. Vyko planingas vedziojimas uz nosies, nes sienos buvo is anksto nustatytos ir be musu pritarimo. Naujoji siena SSRS pareigunu jau is anksto buvo pazymeta zemelapyje. Mums teliko tik techniski dalykai, kaip ta siena pazymeti vietoje. Darbo tvarka mus tik supazindino su vadinamaja instrukcija, pagal kuria savo visas sienas tvarko Sovietu sajunga, pasake, kokie turi buti sienos stulpai, kokiu atstumu jie turi buti statomi, ir viskas.

[FIGURE 3 OMITTED]

Uzbaige "darbus" Maskvoje, vykome Lietuvon. Alkani visa diena vaziavom iki Gudagojaus. Cia sienu zymejimui rusai iteike mums ju naudojama sablona ir tiek. Aplinkui baisus skurdas. Stotis pilna zmoniu: is Lenkijos ir Rusijos zmones vaziavo i Lietuva pirkti duonos ir kitu produktu. Kadangi visi buvome kelias dienas nevalge ir alkani, todel pamates baltu chalatu moteriske apsirengusia ir nesancia bandeles, sakau jai: "Parduok, kiek pasakysi, tiek ir sumokesiu!" I tai jinai man sako: "Cto ty, zdes vsio soscitano!" ("Ka tu, cia viskas suskaiciuota"). Stotyje pamaciau sovietu komendanta ir klausiu, ka mums daryti, kaip grizti i Lietuva, nes toliau keleiviniai traukiniai nevaziavo--nebuvo kuro? Jis sako, kad nezino, ir pasake, kad gali pasirupinti tik sienai pervaziuoti vagonu. Tuo vagonu mes ir kirtome siena.

Namuose mums, kartu su SSRS karininkais, beliko tik ta "suderinta" siena pazymeti vietoje ir pastatyti stulpus (ribozenklius). Si darba vykde pakomises, o joms vadovavo Vyriausioji komisija. Joje Lietuvai atstovavome trise: pulkininkas Kriksciunas, Sakalauskas ir as (3 pav.), o is SSRS atstovu buvo daug, bet ju zmones daznai keitesi. Atvaziavus i vieta sienos zymeti vietiniai gyventojai pludo pas mus teirautis, kur ta siena bus, ir maldavo, kad kaip nors juos prijungtu prie Lietuvos.

Sienos pazymejimo darbams artejant prie pabaigos, atsirado nerima kelianciu zenklu: viena diena buvo sutariama sienos ribozenklius itvirtinti vienoje vietoje, o po dienos kitos vel persigalvojama ir ribozenkliai keliami kitur. Tokie stumdymai, artejant 1940 m. birzeliui, tapo ne isimtimi, o taisykle. Musu karininku tarpe pasklido kalbos, kad reikia greiciau mesti darbus ir grizti i Kauna, nes aplink tvyrojo galimo karo nuotaikos.

Aneksija, karo isvakares, okupacija

1940 m. birzelio 14 d. prasidejo Lietuvos aneksija, o iki tol atlikti darbai tapo beprasmiai. Karo topografijos skyrius buvo likviduotas, visa su sienos pazymejimu susijusia medziaga pereme PRIBOVO (Pribaltijskij osobyj vojennyj okrug) topografijos 21-asis skyrius. SSRS karine valdzia buvusius Karo topografijos skyriaus darbuotojus, tarp ju ir kapitona I. Liesi, priskyre PRIBOVO Topografijos 21-ajam buriui, kuriam buvo isakyta skubiai testi ir iki ziemos uzbaigti trianguliacijos darbus. I. Liesis kartu su kitais karininkais 1940 m. rugpjucio 27 d. buvo issiustas i Traku ir Kauno apskritis testi geodezinius matavimus. I. Liesiui buvo paskirti du kareiviai, o juos visus kartu priziurejo Raudonosios armijos politinis darbuotojas--"politrukas". Anot I. Liesio, "politrukas" kartkartemis nusivesdavo sonan tuos kareivelius, kad I. Liesis negirdetu pokalbio, ir kazka vis jiems nurodinedavo. Is pokalbio su "politruku" jis suprato, kad tai buvo labai menko issilavinimo asmuo, kurio tevai gyveno kazkur Rusijos gilumoje ir skurdo kolukiniame kaime. Kareiviai labai nemego savo "politruko". 1941 m. birzelio men. 22 d., prasidejus vokieciu aviacijos antskrydziams ir bombardavimams, I. Liesio grupeleje dirbantys kareiviai pradzioje netikejo, kad tai karo pradzia. Jie vis kartojo, kad tai tik manevrai. Galu gale, kai tapo akivaizdu, jog tai is tiesu karas, uzuot galvoje apie pasitraukima, sie kareiviai dabar pradejo medzioti savo nekenciama "politruka". Jis, suvokdamas pavoju, nesitrauke nuo I. Liesio ne per zingsni. Galiausiai I. Liesis patare visiems persirengti civiliais rubais ir skirstytis kas sau. Deja, si taktika nepasiteisino, nes Vermachto kareiviai sutiktus itartinus asmenis tikrindavo ju statusa nukeldami nuo ju galvu kepures. Jeigu galva plikai nukirpta, tai ir be kalbu buvo aisku, kad tai persirenges kareivis. Raudonarmieciai, Vermachto nurodymu voromis ejo i spec. surinkimo punktus--vyko praktiskai savanoriskas masinis pasidavimas nelaisven. (Dalis duomenu panaudota remiantis A. A. Gliozaicio, 2001 m. publikacija.)

Taigi, nutraukes darbus I. Liesis is Raseiniu apylinkiu, kur jis vykde topografinius darbus, sugrizo i Kauna ir nuo 1941 m. rugsejo 1 d. isidarbino Kauno VDU Statybos fakulteto Geodezijos ir astronomijos katedroje laborantu.

Vokietijos administracijos potvarkiu, visi okupuotoje teritorijoje esantys destytojai, norintys buti atleisti nuo priverstiniu darbu Vokietijoje, privalejo dirbti karo salygomis aktualu mokslini darba. Visi moksliniai darbai buvo suskirstyti i keturias grupes: A--svarbus karui, B--svarbus atkurimui, C--svarbus pagrindiniai tyrimai ir D--neskubus.

Pavyzdziui, A grupei buvo priskirtos temos: "Ekonomiskoji greitoji statyba pagal vieta ir salygas", "Statybines priemones epidemijoms isvengti", "Bustiniai laiknamiai (gyvenamieji barakai) nuolatiniu butu trukumui pasalinti", "Gelezies taupymas masyvineje statyboje", "Lietuvos greziniu geologinis ir hidrologinis apdirbimas", "Geodezines topometrines medziagos panaudojimas stambaus mastelio zemelapiams", "Nuotakio balansas Nemuno baseine", "Aktualus hidrografiniai darbai kariuomenes reikalams", "Rusijos upiu nuotakis". Is B grupes darbu paminetini "Lietuvos miestu ir miesteliu isplanavimo darbai", "Metaliniu susprogdintu tiltu Lietuvoje istyrimas ir atstatymui duomenu rinkimas", "Kauno gelezinkelio stoties prapletimo tyrimas", "Neries baseino nuotakis", "Nusausinimo kanalu deformacija ir ju priezastys", "Nemuno kilpos vandens jegos panaudojimas" ir kt. C mokslinei darbu grupei buvo priskirti sie darbai: "Ukininko sodybos padetisz Lietuvoje po karo", "Lietuvos miestu planavimo pagrindai", "Clapeyrono lygciu konfiguracijos nariu taikymas statybineje statikoje", "Susisiekimo su periferijomis ir tranzito pro Kauna pagerinimas", "Kauno miesto tiltu per Nemuna projektavimo salygu sprendimas ir tiltu eskizinis projektavimas" ir kt. Taip pat sugrieztinti reikalavimai mokslo laipsniams igyti.

I. Liesis pasirinko is A grupes tema "Geodezines topometrines medziagos panaudojimas stambaus mastelio zemelapiams" ir, kadangi tuo pat metu dirbo vyriausioje Vandenu ir energijos valdyboje Geodezijos skyriaus virsininku, dar kita tema: "Nuotakio balansas Nemuno baseine". Vykdant minetuosius darbus, grupese kartu dirbo ir Vokietijos pilieciai. Okupuotu teritoriju pilieciai, vadovaudamiesi okupacinemis taisyklemis, privalejo pasirasyti standartines formos pasizadejimus, kuriais jie patvirtino, kad neturi zydu tautybes giminystes (4 pav.).

[FIGURE 4 OMITTED]

Remiantis I. Liesio pasakojimais, okupuotose teritorijose gyvenantiems pilieciams, ir ypac kariskiams, buvo draudziama klausytis radijo laidu transliaciju, todel daugelis visiskai nesiorientavo del padeties fronte. Kadangi I. Liesis turejo asmenini radijo aparata ir mokejo rusu, prancuzu bei vokieciu kalbas, tai paslapcia pasiklausydavo pranesimu ir artimiausiems, patikimiems asmenims perpasakodavo isgirstas naujienas is Rytu fronto. Stai frontui artejant prie Kauno, Geodezijos padalinio virsininkas vokietis (I. Liesis buvo jo pavaldinys), kaip ir iprasta kasmet pries pradedant lauko geodezinius darbus, organizavo pasitarima naujai rengiamai eilinei ekspedicijai--planavo bei aptare reikalingu prietaisu ir medziagu poreiki. I. Liesis atsargiai priejo prie vadovo ir tylomis paklause, ar sis zinas, kur siuo metu yra fronto linija? Padalinio vadovas suglumo ir paprase jo parodyti ant sienos kabejusiame zemelapyje. I. Liesis: "As priejau prie zemelapio ir jame pirstu pabraukiau linija, einancia tarp Kauno ir Kaisiadoriu. Virsininkas pasiziurejo i mane ir susirinkusiems pareiske, kad sios dienos pasirengimas baigiamas, o kitu klausimu aptarimas atidedamas rytdienai". Rytojaus diena prasidejo ne pasitarimu, o skubia skyriaus evakuacija.

I. Liesis Kaune, Sasnausko g., turejo nuosava nama ir gyveno jame su seima, todel net negalvojo trauktis su besitraukiancia vokieciu kariuomene.

Pokaris

1943 m. I. Liesis, dirbdamas ir tuo pat metu studijuodamas Vytauto Didziojo universitete, uzbaige sio universiteto Geodezijos studijas ir igijo Geodezijos inzinieriaus diploma. Tu paciu metu lapkricio 24 d. VDU rektorius, Statybos fakulteto tarybai rekomendavus, diplomuota geodezijos inzinieriu I. Liesi, kaip retos specialybes specialista ir dideliais gabumais pasizymejusi asmeni, nuo gruodzio 1 d. skyre vyresniuoju asistentu.

1941 m. rugpjucio 16 d. Raudonojoje armijoje buvo isleistas 270-asis isakymas, kuris skelbe visus patekusius i nelaisve karius laikyti isdavikais. Vadovaujantis siuo isaku, 1,8 mln. islaisvintu is nelaisves SSRS kariu buvo nukreipta i specialius NKVD filtravimo lagerius, kur buvo tikrinama, kiek jie del to kalti: buvo nustatoma, ar i nelaisve pasidave savo noru ir ar nebendradarbiavo su vokieciais. Isake pirmiausia buvo kalbama apie vadu ir politiniu darbuotoju atsakomybe, kurie parode bailuma ir pasidave priesui. Sis isakas reikalavo laikyti bailiais, isdavikais ir dezertyrais vadus ir politinius darbuotojus, kurie nusiplese nuo saves kariniu laipsniu zenklus, paliko likimo valiai ju zinion pavesta kariuomene musio lauke, tad buvo isakoma sunaikinti juos musio lauke. Remiantis surinktais A. Kirilkino dokumentais (Kirilkinas 2011), SSRS tokiu asmenu be zinios dingo daugiau nei 5 mln., t. y. mazdaug 85 % is tu, kurie buvo pateke i nelaisve ir pakliuve i NKVD filtracijos lagerius.

Sis isakas skaudziai paliete ir I. Liesi, kaip buvusi PRIBOVO Topografijos 21-ojo burio kapitona. Tad 1945 m. vasario 19 d. svietimo Liaudies komisariato komisaro J. Ziugzdos isaku Nr. 67/17 I. Liesis buvo atleistas is Kauno valstybinio Vytauto Didziojo universiteto Statybos fakulteto ir sausio 1 d. mobilizuotas i Raudonaja armija, o tiksliau--i specialuji NKVD filtravimo lageri.

Is I. Liesio papasakotu atsiminimu. 1945 m. pradzioje, as, kaip pries kara buves Lietuvos kariuomenes, o veliau--priverstinai Raudonosios armijos kapitonas ir karo metu buves vokieciu okupuotoje teritorijoje, buvau nukreiptas i Sovietu sajungos gilumoje (kazkur prie Uralo) esanti specialu NKVD filtravimo lageri. Ten, kaip ir as, buve Sovietu armijos belaisviai, kasdien, kaip taisykle--vidurnakti, buvo tardomi ir kaskart klausinejami vieno ir to paties. Mane tardantis pareigunas buvo pakankamai protingas zmogus, todel tardymas buvo atliekamas formaliai--pagaliau mano atveju nebuvo ko pasakoti. Ka jis uzrasydavo savo tardymo protokoluose--galima tik spelioti. Lageryje visi gyvenome pusbadziu. Is to pragaro mane emesi gelbeti buve bendradarbiai ir draugai, bet lemiamas sprendimas pasiektas J. Paleckio deka. As jam labia dekingas uz parodyta pagalba. Taip 1945 m. liepos men. buvau demobilizuotas ir pervestas i atsarga.

1945 m. liepos men. 9 d. Universiteto rektoriaus prof. A. Pureno potvarkiu (pagrindas: Svietimo liaudies komisaro 1945 m. liepos 24 d. isakas 231/A), I. Liesis nuo 1945 m. liepos 16 d. skiriamas Statybos fakulteto Geodezijos ir astronomijos katedros vyresniuoju destytoju, nors ir be mokslo kandidato laipsnio.

1945-1950 m. I. Liesis su kitais Geodezijos katedros darbuotojais dalyvavo atliekant daugelio kolukiu topometrines nuotraukas, kaip mokslinis asistentas vykde mokslinius tyrimus ir renge mokslu kandidato disertacija, redagavo P. M. Orlovo vadovelio "Geodezija" vertima is rusu i lietuviu kalba, publikavo mokslinius straipsnius.

1959-1961 m. vyr. destytojas I. Liesis tyrinejo vertikaliuosius plutos poslinkius Lietuvos teritorijoje (Zakarevicius 1994: 31-35), galutinai parenge ir Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete sekmingai apgyne geografijos mokslu kandidato disertacija. I. Liesis zemes plutos judesiu Lietuvos teritorijoje tyrimu tematika paskelbe daug moksliniu straipsniu (Liesis 1960: 42-55, 1961: 117-131, 1962: 214-320, 1963: 8894 ir kt.).

KPI rektoriaus K. Barsausko potvarkiu nuo 1962 m. kovo 10 d. I. Liesis skiriamas eiti Hidrotechnikos fakulteto Geodezijos katedros docento pareigas. Dirbdamas katedroje moksliniams tyrimams pasirenka Elektrenu silumines elektrines pastatu, statiniu ir irenginiu sedimo tyrimus. Minetieji planiniai tyrimo darbai buvo vykdomi beveik iki 1980 m. (Tamutis 1990: 6-7).

1963-1969 m. I. Liesis dirba vedeju ir vadovauja KPI Santechnikos fakulteto Geodezijos katedrai. 1969 m. rudeni, Geodezijos katedra perkelus i Vilniu, VISI, I. Liesis keliamas i Santechnikos fakulteto Sildymo-vedinimo katedra docento pareigoms. 1985 m. liepos men. 1 d. KPI rektoriaus Vl. Domarko isakymu docentas I. Liesis isleidziamas i pensija ir uz ilga bei sazininga darba apdovanojamas Garbes rastu.

Apibendrinimas

Straipsnio autorius doc. E. Isevicius, 1967-1974 m. buves I. Liesio pavaldinys--laborantas, nunai Kauno technologijos universiteto Statybos ir architekturos fakulteto Geoinzinerijos katedros docentas, bei tie, kas turejo ilgesni ar trumpesni kontakta su Izidoriumi Liesiu, su didziausia pagarba ir dekingumu prisimena sio tauraus ir darbstaus zmogaus jiems rodyta demesi, suteikta parama, svarius gyvenimiskus patarimus ir nesavanaudiska pagalba.

doi: 10.3846/est.2012.07

Iteikta 2011-10-10; priimta 2011-11-17

Literatura

Gliozaitis, A. A. 2001. Istoriniai zemelapiai. Izidoriu Liesi karininka,inzinieriu, pedagoga ir mokslininka prisimenant [interaktyvus], [ziureta 2012-05-15]. Prieiga per interneta: <http://maps4u.lt/lt/viewpage.php?page_id=17>

Kirilkinas, A. D. 2011. Medvedevo istorikai perskaiciuoja karo aukas. 2011--DELFI Zinios [interaktyvus]. Prieiga per interneta: www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id...8

Liesis, I. 1933. Karo topografijos skyrius, Musu zinynas: karo ir mokslo istorijos zurnalas 26(106): 30-46.

Liesis, I. 1962. Dabartiniai zemes plutos vertikalieji judesiai Pietrytiniame Pabaltijyje, is Geografinis metrastis 5: 214-320.

Tamutis, Z. 1990. Lietuvos geodezininkai ir ju darbai, Statyba ir architektura (9): 6-7.

Zakarevicius, A. 1994. Dabartiniu vertikaliu Zemes plutos judesiu Lietuvos teritorijoje tyrimas. Vilnius: Technika. 276 p.

Liesis, I. 1960. Sovremennye dvizheniia zemnoj kory na territorii Iugo-Vostochnoj Pribaltiki, Ne otektonika SSSR. Tartu, 42-55 (rusu k.).

Liesis, I. 1961. Sovremennye dvizheniia zemnoj kory na territorii Iugo-Vostochnoj Pribaltiki, Ne otektonika SSSR. Ryga, 117-131 (rusu k.).

Liesis, I. 1963. Sovremennye dvizheniia zemnoj kory na territorii IugoVostochnoj Pribaltiki, is Sovremennije dvizhenija zemnoj kory. Moskva, 88-94 (rusu k.).

Zukovskis, A. 2009. DELFI zinios. D. Medvedevo istorikai perskaiciuoja karo aukas [interaktyvus], [ziureta 2009-06-02]. Prieiga per interneta: <http://www.delfi.lt/news/daily/world/dmedvedevo-istorikai-perskaiciuoja-karo-aukas.d?id=22453320>

Edmundas Isevicius (1), Zymantas Rudzionis (2)

Statybos ir architekturos fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lietuva

El. pastas: (1) edmundas.isevicius@ktu.lt, (2) zymantas.rudzionis@kttu.lt

Faculty of Civil Engineering and Architecture, Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania

Edmundas ISEVICIUS. Technologijos mokslu daktaras, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architekturos fakulteto docentas. Pagrindines moksliniu interesu kryptys: sildymas, vedinimas, oro kondicionavimas, geodeziniai matavimai.

Edmundas ISEVICIUS. Assoc. Prof. Dr, Faculty of Civil Engineering and Architecture, Kaunas University of Technology. Research interests: heating, ventilation, airconditioning, geodesy research

Zymantas RUDZIONIS. Technologijos mokslu daktaras, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architekturos fakulteto dekanas. Pagrindines moksliniu interesu kryptys: statybines medziagos.

Zymantas RUDZIONIS. Assoc. Prof. Dr, Dean of Faculty of Civil Engineering and Architecture, Kaunas University of Technology. Research interests: building materials, investigations on conrete structure and properties.
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Isevicius, Edmundas; Rudzionis, Zymantas
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2012
Words:3390
Previous Article:Publications of the Lithuanian Scientific Society: the Lithuanian textbooks of mathematics by Antanas Smetona (1874-1944)/Lietuviu mokslo draugijos...
Next Article:Circumstances of "Zagre" establishment and the first decade of the activity (1906-1915)/"Zagres" kurimosi aplinkybes ir pirmasis veiklos desimtmetis...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters