Printer Friendly

Interaction between architecture and arts in the interior of "Lietkoopsajunga" building/ Architekturos ir dailes saveika "Lietkoopsjungos" pastato interjere.

Ivadas

Nors sovietinio laikotarpio architekturos islikimo ir vertes klausimas pastaraisiais metais tampa vis aktualesnis, ne tiek daug tyreju kalba apie sios epochos interjeru vertingasias savybes. Straipsnyje jas bandoma atskleisti per architekturos ir dailes saveikos problema, kuri, nepaisant ligsioliniu bandymu teoriskai apibendrinti menu saveikos architekturoje klausimus, Lietuvoje nebuvo pakankamai isvystyta.

Sis faktas is dalies suponavo darbo tiksla--isnagrineti architekturos ir dailes saveikos apraiskas "Lietkoopsajungos" administracinio pastato (1 pav.) interjere, atskleisti jo vidaus erdvese ikomponuotu dailes objektu santyki su supancia architektura bei "stebetoju", isryskinti ju menini itaiguma. Taigi, straipsnyje keliamas klausimas--kaip, kokiomis priemonemis kuriamas santykis tarp architekturos ir dailes nagrinejamo pastato interjere.

Kadangi skirtingi autoriai nevienodai apibrezia "menu saveikos" savoka, atskaitos tasku imami A. Maciulio, bene sistemingiausiai nagrinejusio si klausima, suformuluoti terminai, t. y.: "Architekturos ir dailes saveika--dvieju menu sasaja viename kurinyje, kur atskiras meno sakas jungia bendra ideja, vientisa kompozicine sandara" (Maciulis 2010). Tai "nera mechaniska skirtingu meno saku meniniu priemoniu suma, bet nauja sintetinio vaizdo struktura",--teigia A. Maciulis (Maciulis 2003).

Architekturos ir dailes saveikos klausimai Lietuvoje (nuo XX a. 6-ojo desimtmecio iki siu dienu)

6-ajame ir 7-ajame desimtmetyje, greitejant masines architekturos tempui, Lietuvos menotyrininkai ir architektai atkreipe demesi i menu saveikos, architekturos individualizavimo klausimus. Tarp tyreju, meno veikeju ir kritiku bendra nuomone neprieita: vieni stengesi paneigti dailes kurinio kaip puosybinio elemento buvima architekturoje, pasisakydami uz dailes ir architekturos sinteze, kiti atvirksciai--pasisake uz meno kurinio ikomponavima, t. y. dailes ir architekturos saveika. Vystesi modernistinis poziuris i menu santyki: buvo keliamas uzdavinys--rasti sasaju tarp statybos meno ir kitu jo formu, kurias jungia architektura. Naujosios architekturos tikslu tapo ribu isnaikinimas tarp monumentaliosios ir dekoratyvines dailes, o menine daiktu forma turejo atspindeti ju utilitarines, technines formos funkcija (Minkevicius 1971). Sekant siomis tendencijomis, Lietuvos architektu darbuose eme rastis santurios, mazai dekoruotos, labiau isgrynintos, abstrakcios dailes formos, kurios turejo individualizuoti svarias vidaus erdves. "Architektai ir dailininkai bendromis pastangomis formuodavo estetine aplinka jau samoningai atsisakydami klasikiniu raiskos priemoniu, taciau intuityviai, emociskai tarpusavyje siedavo savo darbo rezultatus, ieskojo darnios visumos, santykines prasmiu ir formu dermes. Sios tendencijos vyravo tiek uzsienyje, tiek Lietuvos pokario architekturoje" (Caikauskas 2010). Nors oficialiai, vadovaujantis valstybiniais statybos normatyvais, dailes objektams pastate sukurti buvo skiriama apie du procentus samatines vertes, J. Seibokas primena, kad sovietiniu periodu daug kas vykdavo "ne pagal protokola": tais laikais su finansais buvo daug lengviau. Du procentai, skiriami meno kuriniams pastatuose, tebuvo tik "simbolinis" skaicius. Jei tik pasireiksdavo didesnis projektuotojo noras, pinigu buvo imanoma "iskovoti". (1)

[FIGURE 1 OMITTED]

G. Caikauskas, apzvelgdamas sovietiniu metu pabaigos architektu kuryba, pastebi, kad meniniai akcentai pastatu interjeruose tuo laikotarpiu taip pat buvo integruojami i menine aplinkos visuma. 9-ojo desimtmecio mene vyravo postmodernizmo kryptis, atsispindejusi "architekturos ir dailes raiskos formose bei ju tarpusavio simbiozeje" (Caikauskas 2010).

Dabartiniais laikais menu saveikos klausimas negali buti apibreztas vienareiksmiskai. Ivairus autoriai (R. Buivydas, G. Caikauskas, A. Novickas, K. Lupeikis, A. Maciulis ir kiti) teigia, kad architekturos ir dailes saveikos buvis sudetingeja, nebera objektyviu kriteriju, pagal kuriuos butu galima vertinti dailes ir architekturos santyki (Buivydas 2006), o kai kurie siuolaikiniai menu pasaulio reiskiniai apskritai perzengia dailes ir architekturos sriciu ribas, is kur gimsta "nekonvencine" (2) (A. Novicko vartojamas terminas--aut. past.) siu meno saku samprata. Kitaip tariant, "pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu" (Lupeikis, Maciulis 2011). Siam naujam poziuriui vystytis daugiausia prielaidu suteikia siuolaikines technologijos, meniniu priemoniu, menes raiskos ir pacios architekturos kaita.

Taigi, cituojant L. G. Redstone mintis, issakytas dar XX a. 7-ajame desimtmetyje, "freska ir skulptura nera vieninteliai elementai, isreiskiantys "dailes" samprata. Be kitu meno aspektu, dar egzistuoja krastovaizdis, medziagos, apsvietimas, grafika, metalo plokstes, baldai ir kiti veiksniai" (aut. vert.) (Redstone 1968), o XXI amziuje--dar ir pazangiosios technologijos--medijos.

Siuokart, analizuodami J. Seiboko "Lietkoopsajungos" pastato vidaus struktura, apsistosime ties "tradiciniu" dailes ir architekturos saveikos traktavimu, kur menu hierarchijos piramideje architektura suprantama kaip menu saveikos terpe, kurioje atsiskleidzia dailes kuriniai.

"Lietkoopsajungos" pastatas: architekturos ir dailes saveika

Architektura. J. Seiboko suprojektuotas "Lietkoopsajungos" pastatas Gedimino pr. ir Stulginskio g. susikirtime daugeliui vilnieciu neabejotinai yra tapes zenklu mentaliniame miesto zemelapyje. Kuri laika "Lietkoopsajunga" buvo itraukta i saugomu statiniu sarasa kaip vertingas modernizmo pavyzdys, taciau ilgainiui architekturos paminklo statusas jam panaikintas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Vidineje erdveje, tarp marmuro plokstemis apdailintu sienu ir stiklo pertvaru, isryskeja platus laiptai (3 pav.). Is virsaus jie nusviesti naturalios, per stikline plokstuma (4 pav.) sruvancios sviesos, daznai tampancios aktyviu veiksniu J. Seiboko interjeruose. Tokia vidaus "scenografija" kelia asociaciju su modernizmo istakomis--P. Scheerbart "stiklo ir sviesos" architekturos paradigma (glass architecture) (3).

[FIGURE 3 OMITTED]

J. Seibokas skyre isskirtini demesi stiklui--kaip priemonei ir kaip medziagai: "kad gautume kokybiska gamini, visus stiklus ir langus uzsakeme buvusioje Demokratineje Vokietijos Respublikoje, kur derinti darbo breziniu ir parsivezti pavyzdziu vykome net keturis kartus. Rodos, stengtasi nebuvo bergzdziai--permatomo stogo konstrukcija vandens nepraleidzia iki siol." (4)

"J. Seiboko pamegtas sviesiu ir tamsiu spalvu derinys (sviesios koridoriu sienos ir tamsios langu uzuolaidos, sviesus kabinetu apmusalai ir tamsus baldai bei tamsus duru akcentai) groja iskilminga staccato, keliaujant per visus pastato aukstus. Laiptai isveda i koridorius, kuriuose tvyro darbo kabinetu rimtis, ir i foje--poilsio kampelius, is kuriu galima patekti i erdvias sauletas terasas ir apzvelgti miesta--lyg nuo laivo denio audrota vandenyna",--romantizuotai "Lietkoopsajungos" interjero struktura apraso A. Zemaityte (Zemaityte 1986).

[FIGURE 4 OMITTED]

Kiekvieno auksto architekturiniuose planuose matyti du tie patys aktyvus erdviniai centrai: ziemos sodo, tarsi dengto uzdaro vidaus kiemelio, erdve bei iviju laiptu--aktyvaus spiralinio elemento--staciakampis. Abi erdves yra gana savarankiskos: ziemos sodas--"branduolinis", laiptai--"spiralinis", dinamiskas veikiantysis, taciau egzistuoja ir bendru bruozu. Abiems budinga:

--staciakampio gretasienio formos turiai;

--staciakampiai planai;

--vertikalumas;

--perregimumas (turi po viena aklina siena, visos kitos--stiklines arba tiesiog tureklai);

--naturalios sviesos "suliniai"--dienos sviesa, sklindanti per istiklinta stoga (zr. prieda).

Vitrazas. Pirmajame aukste ikomponuota A. Dovydeno kompozicija "Miestas prie upes" (5 pav.) gyva liniju delione saveikauja su dinamisku, plastisku pastato leitmotyvu.

[FIGURE 5 OMITTED]

Sovietiniu laikotarpiu vitrazas buvo viena populiariausiu, labiausiai klestinciu dailes saku. Tai leme "architekturos ir monumentaliosios dailes, kaip neatskiriamo vienio, samprata, didziuliai valstybiniai uzsakymai, modernus, nauji statiniai, istaigu interjerai buvo puosiami vitrazais" (Stanciene 2009).

Architekto sumanymas ikomponuoti vitraza butent sioje plokstumoje neatsitiktinis, nes uz spalvoto stiklo kompozicijos "stebetojas" tepamatytu pastato kiema--perpildyta automobiliu stovejimo aikstele. Vitrazas regimas net neiejus i vestibiuli--jis pastebimas dar zvelgiant is lauko, per stiklines ieigos duris (6 pav.).

[FIGURE 6 OMITTED]

Siuo atveju sviesotamsa--tai veiksnys, be kurio toks meninis efektas nebutu isgautas, ir architektas tai turejo puikiai suvokti.

Freska. Tarp trecio ir ketvirto pastato lygio minimalistinio ziemos sodo siena dengia dailininko A. Kmieliausko freska "Rudens gerybes" (7 pav.). Sis dailes kurinys savo turiniu, vaizduojanciu derliaus nuemimo procesa, bendra darba, kaip teigia autorius, yra artimas funkcinei statinio paskirciai (Lietuvos kooperatyvu sajunga).

A. Kmieliauskas: "su Justinu mus suvede bendri interesai, artimas mastymas: domejimasis literatura, filosofija, diskusijos, slidinejimas. <...> Musu draugystes laikotarpiu jis suprojektavo "Lietkoopsajungos" pastata ir pakviete mane prisideti prie meninio interjero apipavidalinimo. Buvo skirta erdve, kurioje galejau igyvendinti bet kokias savo idejas--kurybiniu poziuriu J. Seibokas suteike absoliucia laisve. Architektas visiskai nesikiso i kurybini procesa." (5)

Renesansine piesinio perspektyva, figuru kompozicija sumoderninta tolygiai skaidant paveiksla i atsiras plokstumas--tarytum vitrazo segmentus.

[FIGURE 7 OMITTED]

Meno kurinys neliko nepaminetas to laikotarpio kulturineje spaudoje: "Paskutiniu metu vis daugiau nauju dailes kuriniu atsiranda architekturoje, vis ryskesnis dailininku ir architektu bendradarbiavimas. Vienas siemetiniu pavyzdziu--naujame "Lietkoopsajungos" pastate Vilniuje (architektas J. Seibokas) sukurta A. Kmieliausko freska, apdainuojanti zmones ir darba, derliu ir duona" (Literatura ir menas 1986).

A. Kmieliauskas pasakoja: "Siuzetas freskai gime kaip samones srauto rezultatas. "Lietkoopsajunga", "kooperatyvas" --savokos, kurios asocijavosi man su zmoniu bendravimu, mainais, prekyba. Taigi, emiausi vaizduoti obuoliu derliaus nuemimo scena: medziai subrandina obuolius, zmones vaisius nurenka, paskui juos parduoda--kitaip tariant, vyksta draugiskas bendradarbiavimas--"kooperacija".

Skirstydamas kompozicija i atskiras geometrizuotas plokstumas tarsi bandziau priartinti kurini prie modernistines pastato stilistikos. Stengiausi, kad ivairiais rakursais freska atrodytu idomi, gyva, kad tinkamai kristu sviesa." (6)

Tokiu nemenku matmenu freska paprastai butu sudetinga apziureti. Siuo atveju isryskeja laiptu ir pacios laiptines medziagiskumo svarba. Kylant aukstyn ar leidziantis zemyn "stebetojas" atranda vis nauja, kitoki meno kurinio matymo rakursa. Ypac svarbi naturalios sviesos dominante--sviesiu paros metu cia jos tikrai daug.

Ivairialype sviesokaitos reiksme modernizmo interjere nagrineja A. Samalavicius. Analizuodamas F. L. Wright'o veikalus, jis pabrezia stiklo gamybos technologijos istobulinimo, kaip takoskyros tarp "senosios" ir "naujosios" architekturos, svarba. Si inovacija modernizmo uzgimimo laikotarpiu paverte stikla kokybiskai nauja statybine medziaga, leidusia architektui pasiekti tobulu estetiniu efektu, humanizuoti zmogaus gyvenamaja erdve, suteikiant jai naujos kokybes (Samalavicius 2004).

Skulptura. J. Lipchitz'as, XX a. pradzios architektas, kalbedamas apie architekturos ir skulpturos santyki, rase: "<...> architektura--tai visu plastiniu menu apibendrinimas. Taciau jei paimtume ir pasalintume tam tikra sio organizmo dali, ar architektura vis dar galetu buti vadinama plastiniu menu motina? Mano atsakymas yra "ne" <...>. Pastatas be skulpturos ar tapybos--tai tiesiog pastatas. Kad ir kaip genialiai ir harmoningai suprojektuotas, jis nebus kazkas daugiau nei deze veikti, ir tokia architektura negali buti vadinama plastiniu menu karaliene" (Redstone 1968).

Skulptura atsiranda ir vienoje is pagrindiniu "Lietkoopsajungos" erdviu--J. Seibokas nutare ja "isauginti" is jau mineto ziemos sodo grindu plokstumos (8 pav.). Moderni skulpturine kompozicija--tai ant netaisyklingo daugiakampio formos pilko granitinio pjedestalo ikomponuotu gulbiu pora (dailininke N. Dovydeniene), turinti taip pat ir funkcine (klombos--simetriskos formos gelyno) paskirti. Sis turinis objektas ikomponuotas beveik paciame centre--tokiu budu uzpildoma ir iprasminama horizontalioji konkrecios erdves plokstuma, sukuriamas vizualines traukos taskas pro sali koridoriumi ar laiptine judanciam "stebetojui". Kaip ir freska granitine kompozicija regima is daugybes rakursu: ja galima stebeti stovint tame paciame lygyje ar keliais aukstais auksciau.

[FIGURE 8 OMITTED]

Saveika. Viena is pagrindiniu "Lietkoosajungos" pastato bendruju erdviu--stilizuoto ziemos sodo staciakampio gretasieno turis,--skirta isimtinai dailes objektams: freskai ir skulpturinei kompozicijai. Plokstuminis vaizdavimo budas--al fresco--nepabrezia pastato tektonikos (sienu tapyboje tai apskritai nera daznas reiskinys). Architekturos ir tapybos darbo saveika pasireiskia per erdviu modeliavimo, sviesokaitos prizme. Freska--ryskus, vertikalus istiklintos laiptines ir ziemos sodo akcentas. Nors tai--ne vienintelis dailes objektas sioje erdveje (grindu plokstumoje esti ikomponuota skulpturine kompozicija), taciau sie meniniai veiksniai tarpusavyje nekonkuruoja, nes kiekvienas is ju yra isdestytas skirtingu plokstumu--vertikalios ir horizontalios, sienos ir grindu--pavirsiuose. Visgi masteliskumo atzvilgiu freskos matmenys kur kas didesni, iskilmingiau atrodantys, lyginant su prie zmogiskojo mastelio pritaikyta skulpturine gulbiu kompozicija. Prie freskos nepriartesi tiek, kiek gali priarteti prie skulpturos.

Horizontalioje erdveje mineta skulpturine kompozicija atlieka centrinio objekto vaidmeni, o lauzytos formos ikvepia jai dinamiskumo. Akmenines gulbes orientuotos vertikaliai, i sviesa. Vyksta architekturinio sumanymo ir dailes kurinio saveika. Egzistuoja ir medziagiskas suderinamumas: akmuo--viena is pagrindiniu sio interjero apdailos medziagu.

Panasias paraleles tarp architekturos bei dailes kurinio galima izvelgti ir kalbant apie pirmame pastato lygyje esanti vitraza. Nors turio atzvilgiu mazesne, taciau reiksminiu poziuriu taip pat svarbi pirmojo auksto--ieigos--erdve. Tai--vienintelis ir svarus meninis akcentas sioje zonoje. Modernistine abstrahuota prigimtimi jis artimas "Lietkoopsajungos" strukturai ir formai. Kaip ir freska vitrazas nepabrezia pastato tektonikos, taciau yra labai svarbus sviesos skleidejas, kuris ileidzia saules spindulius, taciau nera kiaurai permatomas. Vieta siam kuriniui parinkta neatsitiktinai--pastato lankytoja jis "uzklumpa" tik izengusi i vidu, ant priespriesines vestibiulio plokstumos. Sviesos ir spalvu efektas, kuri sukuria vitrazas, pastebimas ir zvelgiant is pastato isores.

Analizuojamame architekturiniame objekte architekturos ir dailes saveikos lygi isreiskianti formule galetu buti tokia:
freska + skulpturine kompozicija + vitrazas +
sviesotamsa + erdve + stilistinis ir simbolinis
vientisumas = saveika


Pries apibendrinant, vertetu pacituoti viena is R. Buivydo izvalgu: "Erdvines visumos vaizdingumas zavi mus architektu, tapytoju ir skulptoriu bendradarbiavimo glaudumu. Kartais tiesiog sunku nustatyti ir analizuoti ju tarpusavio rysius, nes ne taip paprasta atskirti konkrecius tektoninius elementus nuo grynai butaforiniu, apimtine skulptura--nuo nutapytos plokstumoje, realaus sviesos saltinius--nuo salyginiu ir pan. "nenutrukstamoje" erdveje be pradzios ir apciuopiamos pabaigos. Nagrinejant si idealiausia dailes ir architekturos susiliejima, demesi patraukia esminis bruozas--visu priemoniu, dalyvaujanciu organizuojant erdve, subtilus bendradarbiavimas ir harmonija. Suprantama, kad tokio tipo ansamblyje neimanoma isskirti kurio nors vieno is dalyvaujanciu elementu" (Buivydas 2006).

doi: 10.3846/mla.2011.061

Apibendrinimai

1. "Lietkoopsajungoje" dominuoja triju taikomosios dailes krypciu objektai: freska, vitrazas, skulptura. Ne vienas is ju negaletu buti ivardytas kaip svarbesnis uz kitus, nes kiekvienas dailes kurinys veikia savarankiskai, skirtingose plokstumose ar pastato erdvese. Dailes kuriniai, integruodamiesi architekturoje, kuria atitinkama nuotaika, atmosfera, efekta. "Lietkoopsajungos" pastate meno paskirtis isreiksta labai ryskiai, architekto sumanymas aiskiai suprantamas.

2. Svarbi yra dailes objekto vieta pastate: aktualu, ar erdve izoliuota, ar apzvelgiama is daugybes rakursu ir atvira, ar apribota ir pan. Per tai suvokiama meno kurinio paskirtis architekturiniame organizme, atskleidziamas jo vitaliskumas, galiausiai suvokiamas dailes objekto dydis, mastelis aplinkiniame kontekste.

3. Sviesotamsa--tai fenomenas, kuri pasitelkes, architektas siekia meninio efekto, itaigumo, netiketumo; del sviesos arba seselio dominavimo, ju tarpusavio kaitos dailes kuriniai pastate tampa "gyvi", intriguoja. Tai--vienas is pagrindiniu aspektu, per kuri architektura ir dailes kurinys tampa bendro "spektaklio" dalimis.

4. Matome, kad kuo daugiau demenu veikia viena linkme (sviesa, erdviu struktura, dailes kuriniu isdestymas architekturinese erdvese, idejinis ir prasminis, stilistinis uzbaigtumas ir t. t.), tuo sekmingesne menu saveika ir galutinis jos rezultatas.

5. "Lietkoopsajungos" pastatas--vadinamojo "sovietinio modernizmo" architekturos pavyzdys, kuris vertingas ne tik savo architekturine israiska, bet taip pat jame gausu zymiu to meto menininku darbu.

Architektura ir taikomosios dailes objektai sudaro vieni, paklustanti bendrosioms architekturines menines kalbos taisyklems, padiktuotoms pastato architekto ir bendradarbiavusiu dailininku.

Appendix.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Literatura

Buivydas, R. 2006. Architektura: pozityvai ir negatyvai. Vilnius: Ex Arte.

Caikauskas, G. 2010. Menai architekturoje: nuo dermes iki dekonstrukcijos, Urbanistika ir architektura 34(5): 243-251. doi:10.3846/tpa.2010.23

Literatura ir menas. 1986 m. liepos 5 d. 27: 1.

Lupeikis, K.; Maciulis, A. 2011. 4D architekturoje, Urbanistika ir architektura 35(1): 28--37. doi:10.3846/tpa.2011.04

Maciulis, A. 2010. Architekturos ir dailes saveikos naujosios tendencijos, Urbanistika ir architektura 34(5): 235-242. doi:10.3846/tpa.2010.22

Maciulis, A. 2003. Daile architekturoje. Vilnius: VDA leidykla.

Minkevicius, J. 1971. Architekturos kryptys uzsienyje. Vilnius.

Novickas, A. 2011. Architekturos ir dailes prasmiu paieska isplestiniame siuolaikines menines kurybos lauke, Urbanistika ir architektura 35(1): 15--17. doi:10.3846/tpa.2011.01

Redstone, L. G. 1968. Art in Architecture. introduction by Jacques Lipchitz. JAV, vi.

Samalavicius, A. 2004. Idejos ir strukturos architekturos istorijoje, Kulturos barai, 48.

Stanciene, K. 2009. Lietuvos vitrazas--vakar ir siandien, Literatura ir menas 3254 [interaktyvus], [ziureta 2011 02 02]. Prieiga per interneta: <http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3254&kas=straipsnis&st_id=15422>.

Zemaityte, A. 1986. Laiminga Justino Seiboko zvaigzde, Literatura ir menas birzelio 14 d.: 14.

(1) Is autores interviu su J. Seiboku, 2008 m. kovo 5 d.

(2) A. Novickas teigia, jog "nekonvencinis" ("nesutariantis", "priespriesiskas") dailes ir architekturos santykis--tai atvira struktura, kreipianti nuo atskiru menu tarpusavio subordinavimo link isplestinio lauko (netradiciniu erdviu), plecianti tarpines saveikos erdves, netelpancias i atskiroms sritims budingu praktiku apibrezimus, akcentuojanti skirtumus ir itampa kaip sios saveikos esme (Novickas 2011).

(3) XX a. antrojo desimtmecio pradzioje didele reiksme modernizmo architekturos ir apskritai--filosofijos--atstovai teike naturalios sviesos srautui (kaip naujo, kitokio pasaulio sviesos proverziui), pastatu vidaus erdviu insoliacijai. Paul Scheerbart paskleide stiklo architekturos (glass architecture) savoka. Architektas teige, jog, norint matyti kulturiskai pazangia visuomene, butina keisti iki tol egzistavusia architekturos koncepcija ir issilaisvinti is uzdaru erdviu. Pasak P. Scheerbart, per stiklo sienas saules sviesa turi isilieti i gyvenamaja erdve. Veliau Paul Scheerbart "stiklo architekturos" ideja galima izvelgti ir Le Corbusier horizontaliu langu juostu, istiklintu stogu architekturiniuose sprendimuose.

(4) Is autores interviu su J. Seiboku, 2008 m. kovo 5 d.

(5) Is autores interviu su dailininku A. Kmieliausku, 2010 m. geguzes 12 d.

(6) Ten pat.

Indre Gudelyte

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas igudelyte@gmail.com
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 
Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Gudelyte, Indre
Publication:Science - Future of Lithuania
Geographic Code:4E
Date:May 1, 2011
Words:2475
Previous Article:National representation in the Constituent Seimas (Parliament) interior by Vladimir Dubenecky (1924)/ Tautine reprezentacija Vladimiro Dubeneckio...
Next Article:The lack of holistic approach in the problematic of Lithuanian heritage protection in the beginning of the 20th/ XXI a. pr. lietuvos paveldosaugos...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters