Printer Friendly

Income inequality in the context of economic cycles/Gyventoju pajamu nelygybe ekonominiu ciklu kontekste.

1. Ivadas

Tyrimo objektas--ekonomine gyventoju nelygybe skirtingais ekonomikos ciklais. Kaip rodo tyrimai, per pastaruosius kelis desimtmecius pajamu nelygybe daugelyje pasaulio saliu labai isaugo. Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacijos (EBPO) duomenimis, su didesniu ar mazesniu pajamu nelygybes augimu minetu laikotarpiu susidure apie du trecdalius visu pasaulio saliu.

Siuolaikineje visuomeneje didejanti ekonomine nelygybe neretai suvokiama kaip neisvengiama pasaulio saliu modernizacijos ir ekonominio vystymosi isdava. Taciau verta pazymeti tai, kad tarp XX a. treciojo ir septintojo desimtmecio ekonomine nelygybe daugelyje pasaulio saliu labai sumazejo. Tam didele itaka turejo daugelyje saliu pradeta taikyti geroves valstybes koncepcija. Sios tendencijos patvirtino, kad ekonomine nelygybe galima (bent is dalies) valdyti, taikant tikslines ekonomines-socialines politikos priemones. Siekiant mineto tikslo, itin svarbu analizuoti pajamu nelygybes atsiradimo priezastis ir jos dinamika skirtingais ekonominiais laikotarpiais, ieskoti priemoniu, galinciu sumazinti ekonomines nelygybes masta salyje.

Sio straipsnio tikslas--atlikti ekonomines nelygybes veiksniu ir situacijos Lietuvoje analize skirtingu ekonomikos ciklu kontekste, pateikti isvadas ir rekomendacijas del galimu pajamu nelygybes mazinimo krypciu.

Darbe taikomi mokslines literaturos saltiniu analizes ir apibendrinimo (indukcijos, dedukcijos) metodai, lyginamieji ir analitiniai grupavimai bei statistine ir palyginamoji analize. Atliekant sistemine pajamu nelygybes rodikliu analize, darbe naudojami Lietuvos statistikos departamento tyrimu (Pajamu ir gyvenimo salygu, Darbo jegos ir kitu tyrimu) duomenys, taip pat tarptautiniu organizaciju (Eurostat, EBPO ir kt.) statistiniai duomenys.

Nagrinejant ekonomine nelygybe ekonominiu ciklu kontekste, pagrindine problema, su kuria susiduriama, yra patikimu statistiniu duomenu trukumas. Analizei reikalingos duomenu eilutes, apimancios ilgus laikotarpius, kad galima butu palyginti, kaip ekonomine nelygybe kito ekonomikos augimo ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais. Atsizvelgiant i tai, kad vienas ekonomikos ciklas paprastai trunka apie 8-10 metu, issamiai statistinei duomenu analizei reikalinga bent 30 metu nepertraukiama statistiniu duomenu dinamine eilute. Tai leistu nustatyti egzistuojancius sarysius ar ju nebuvima. Lietuvoje pirmieji duomenys, susije su pajamu nelygybe, pradeti skaiciuoti tik nuo 1996 m. Maza to, per mineta laikotarpi bent keleta kartu keitesi duomenu rinkimo ir rodikliu skaiciavimo metodika, kuri gali gerokai iskreipti tyrimo rezultatus. Atsizvelgiant i tai, siame darbe pateikiamus rezultatus reikia vertinti su tam tikromis islygomis.

Pazymetina ir tai, kad analizes metu daugiausia demesio skiriama ekonominio pakilimo ir ekonominio nuosmukio fazems, nes siu faziu metu aiskiausiai matomi pajamu nelygybes rodikliu kitimo skirtumai.

2. Teoriniai gyventoju pajamu nelygybes aspektai

2.1. Gyventoju ekonomines nelygybes samprata ir problemos istyrimo lygis

Ekonomine nelygybe turi daug skirtingu dimensiju. Ji apima visus ekonominio turto ir pajamu pasiskirstymo visuomeneje skirtumus. Ekonomines nelygybes problematika susijusi su lygybes idejomis-rezultato ir galimybiu lygybe. Rezultato lygybes ideja paprastai taikoma apibudinant valstybes, kuriose individai turi panasia materialine gerove ir gyvenimo salygas. Galimybiu lygybe savo ruoztu siejama su atvira ir sazininga konkurencija bei lygiomis galimybemis (Sen 1999; FukudaParr 2003).

Neretai mokslineje literaturoje, kalbant apie gyventoju ekonomine nelygybe, isskiriamos dvi savokos--pajamu nelygybe ir turtine nelygybe. Sias dvi savokas isskirti tikslinga, nes pajamu nelygybe nebutinai sutampa su turto pasiskirstymu. Gyventoju turto apimtis, skirtingai nei pajamos, priklauso ne tik nuo tiriamu laikotarpiu gaunamu pajamu, bet ir nuo ankstesniu laikotarpiu sukauptu ar paveldetu materialiniu istekliu. Del to paprastai turtine nelygybe yra kur kas didesne.

Gyventoju pajamu paskirstymo teorinius pagrindus sukure klasikines mokyklos ekonomistai Say ir Ricardo, kurie isskyre funkcini pajamu pasiskirstyma tarp gamybos veiksniu. Svarus indelis kuriant siuolaikine gyventoju pajamu paskirstymo, perskirstymo ir nelygybes teorija priklauso ekonomistams Atkinson (1975-2011), Bourguignon (1982-2000), Gottschalk (1995-2005), Lambert (1993-2007), Smeeding (1997-2008) ir kt. Pirmieji pasaulines nelygybes skaiciavimai buvo atlikti XX a. astuntojo desimtmecio pradzioje (Berry et al. 1983).

Skirtingus pajamu nelygybes aspektus nagrinejo daug pasaulio mokslininku. Globalizacijos itaka pajamu nelygybei tyrinejo mokslininkai Soubbotina ir Sheram (2000), Herzer ir Vollmer (2011), Sachs ir Warner (1997), Ravallion (2004), Dollar ir Kraay (2002), Milanovic (2002) ir kiti. Pasaulines nelygybes tendencijas ir kitimo priezastis nagrinejo Atkinson (1998), Ravallion (1997), Bresler (2000), Afonso, Schuknecht ir Tanz (2008), Stiglitz, Sen ir Fitoussi (2009) ir kt. Pajamu nelygybes itaka ekonomikos augimui tyrinejo mokslininkai Kuznets (1955), Ravallion (2001), Berg ir Ostry (2011), Clark ir Lawson (2008), Atkinson ir Morelli (2011) ir kt. Ekonominiu ir finansiniu kriziu itaka ekonominei nelygybei tyrinejo mokslininkai Englund (1999), Sandal (2004), Lustig (2000), Atkinson ir Morelli (2011) ir kt.

Lietuvoje dazniausiai gyventoju pajamos yra analizuojamos kaip vienas svarbiausiu gyvenimo lygio ar skurdo rodikliu--sie klausimai analizuojami Juskienes (1997), Lazutkos (2003, 2007), Pajuodienes ir Sileikos (2001), Blazienes (2002), Misiuno ir Bratcikovienes (2007) darbuose. Taip pat nemazai demesio tarp Lietuvos mokslininku sulaukia ir pajamu nelygybes problematika--ja savo darbuose placiau nagrineja mokslininkai Lazutka (2003, 2007), Skuciene (2008), Misiunas ir Bratcikoviene (2007), Lisauskaite (2010), Blaziene ir Zabarauskaite (2011) ir kt.

Apibendrinant problemos istyrimo lygi, reiketu pazymeti, kad daugelyje mokslo darbu, analizuojant pajamu ir ekonomikos ciklu rysi, apsiribojama nelygybes itakos ekonomikos augimui analize ir finansiniu kriziu itakos ekonominei nelygybei analize. Nera nagrinejamos nelygybes kitimo tendencijos skirtingais ekonominiais ciklais.

2.2. Nelygybe lemiantys veiksniai

Gyventoju pajamu diferenciacija--objektyvus, del pajamu pasiskirstymo netolygumo atsirandantis reiskinys. Pajamos tarp individu pasiskirsto netolygiai del daugelio priezasciu--nevienodo individu turimo turto (fizinio ir finansinio turto bei zmogiskojo kapitalo) ir jo paklausos skirtumu, demografiniu veiksniu (namu ukio dydzio ir sudeties, amziaus), geografiniu veiksniu (regionines ekonomikos ypatumu, gamtiniu ar klimato salygu), tiesiog sekmes ar atsitiktinumo.

Skirtinguose moksliniuose saltiniuose dazniausiai isskiriami sie pajamu nelygybe visuomeneje lemiantys veiksniai (Kaasa 2005; Garcka-Penalosa, Orgiazzi 2011):

1. Fiziniu ir protiniu gebejimu skirtumai. Sie skirtumai gali buti igimti ir igyti, t. y. nulemti socialines bei ekonomines aplinkos. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia zmogaus, kaip ekonomikos subjekto vieta, jo apsisprendima, galimybes rasti ir dirbti vienoki ar kitoki darba ir pan.

2. Investicijos i zmogiskaji kapitala. Sukauptas zmogiskasis kapitalas yra svarbus individo pajamu ir uzimtumo perspektyvu veiksnys, o igytos zinios ir gebejimai lemia ne tik didesni darbo uzmokesti, bet ir sudaro galimybes dirbti patrauklesni darba, sumazina nedarbo rizika.

3. Darbo kiekis ir jo pobudis. Pajamu skirtumus suformuoja nevienodas zmoniu poziuris i darba, skirtinga darbo trukme ir jo specifika.

4. Disponuojamo turto nevienodumas. Didele reiksme pajamu nelygybei turi sukaupto ir paveldeto turto skirtumai. Sukaupta turta gali papildyti paveldetas seimos turtas, kuris dar labiau padidina turtine nelygybe.

5. Rizika. Rizikingesnes santaupu investicijos daznai duoda didesnes pajamas negu banku palukanos, taciau rizikingu projektu investicijos gali buti ir nuostolingos.

Daugelyje studiju pazymima, kad didejanti pajamu is darbo (valandinio darbo uzmokescio) nelygybe buvo vienas is pagrindiniu ekonomines nelygybes didejima per pastara'i desimtmeti pasaulyje paskatinusiu veiksniu. Didejancius valandinio darbo uzmokescio skirtumus paskatino auganti kvalifikuotu darbuotoju paklausa ir santykinai mazas tokiu darbuotoju skaicius. Kvalifikuotu darbuotoju paklausos augima savo ruoztu daugiausia leme praejusio amziaus paskutiniais desimtmeciais ir XXI a. pr. vykusi inovaciju informacinese technologijose pletra. Be to, atsiradusios inovacijos gamybos procese (naujos technologijos, organizaciniai pokyciai) padidino kvalifikuotu darbuotoju produktyvuma labiau nei nekvalifikuotu. Tai atitinkamai paskatino ir darbo uzmokescio minetose grupese augima (Harris, Sammartino 2011).

EBPO mokslininkai kaip pagrindines isskiria sias per pastaraji desimtmeti ekonomine nelygybe pasaulyje paskatinusias priezastis:

1. Gyventoju strukturos pokyciai, susije su auganciu vienisu namu ukiu skaiciumi bendroje namu ukiu strukturoje.

2. Didejantys atlyginimo uz darba skirtumai tarp visa darbo diena dirbanciu darbuotoju daugelyje EBPO saliu, kuriuos paskatino globalizacijos procesai, technologiniai pokyciai ir darbo rinkos instituciju vykdoma politika.

3. Didejantys netolygumai tarp pajamu is kapitalo ir savarankiskai dirbanciu asmenu gaunamu pajamu.

4. Didejantis gyventoju, dirbanciu pagal trumpalaikes sutartis bei ne visa darbo diena, skaicius.

Tyrimai taip pat rodo, kad ekonomines nelygybes mastams nemaza itaka turi ir ekonomines laisves laipsnis. Kuo didesne ekonomine laisve, tuo geresnes salygos sudaromos ekonominei nelygybei augti (Clark, Lawson 2008).

3. Pajamu nelygybes matavimas

Pajamu diferenciacijai matuoti gali buti naudojama daug rodikliu (Lorenco kreive, Gini koeficientas, kvintilinis pajamu diferenciacijos koeficientas ir kt.). Kiekvienas siu rodikliu ivertina tam tikra pajamu diferenciacijos aspekta--gyventoju pajamu kaip visumos diferenciacija ar tam tikros jos dalies dispersija.

Pries aptariant pagrindinius pajamu nelygybes rodiklius, tikslinga pazymeti, kad skaiciuojant ekonomines nelygybes rodiklius, nagrinejamos ne atskiru individu, bet namu ukiu pajamos. I jas iskaiciuojamos tiek namu ukio pajamos is darbo ir turto, tiek transferines ismokos.

Pajamu nelygybes problemos esmei atskleisti ir statistinei grafinei analizei atlikti daznai naudojama Lorenco kreive, vaizduojanti priklausomybe tarp namu ukiu lyginamosios dalies ir pajamu. Si kreive rodo, kokia dali pajamu gauna namu ukiai, isdestyti eileje nuo maziausias pajamas gaunanciu iki labiausiai pasiturinciu namu ukiu.

Gini koeficientas--dazniausiai naudojamas pajamu pasiskirstymo netolygumo matas. Gini koeficientas apskaiciuojamas remiantis Lorenco kreive. Jis ivertina plota tarp Lorenco kreives ir absoliucios pajamu lygybes linijos. Didejant pajamu pasiskirstymo netolygumui, Lorenco kreive vis labiau tolsta nuo pajamu lygybes linijos. Gini koeficientas kinta nuo 0 iki 1 (arba nuo 0 iki 100 proc.). Ekonomikos teorijoje pajamu pasiskirstymo netolygumas laikomas esminiu, kai Gini koeficiento reiksme yra didesne nei 0,30 arba 30 % (Blaziene 2002).

Gini koeficientas apskaiciuojamas pagal formule (Blaziene 2002):

G = 10 000- [SIGMA] [[f.sub.i] ([[PHI].sub.i] + [[PHI].sub.i-1]), / 10 000

cia [f.sub.i]--namu ukio nariu konkreciu pajamu grupiu lyginamieji svoriai; [[PHI].sub.i]--pajamu lyginamuju svoriu iki i-tosios grupes suma; [[PHI].sub.i-1]--pajamu lyginamuju svoriu iki i-1 grupes suma.

Neretai pajamu nelygybei ivertinti naudojami decilinis bei kvintilinis pajamu diferenciacijos koeficientai. Deciliai skaiciuojami i desimt lygiu daliu (kvintiliai--i penkias) padalijant eilute, kuria sudaro tiriami asmenys, isdestyti didejimo tvarka pagal ekvivalentiniu disponuojamuju pajamu salyginiam asmeniui lygi. Pirmaji decili (kvintili) sudaro namu ukiai, kuriu nariu ekvivalentines disponuojamosios pajamos yra maziausios, desimtaji (penktaji)--kuriu didziausios. Decilinis koeficientas apskaiciuojamas kaip desimtojo ir pirmojo decilio santykis. Kvintilinis pajamu diferenciacijos koeficientas atitinkamai apskaiciuojamas kaip 20 proc. turtingiausiuju gyventoju vidutiniu pajamu santykis su 20 proc. skurdziausiuju gyventoju vidutinemis pajamomis.

Pajamu nelygybei matuoti naudojami ir kiti koeficientai bei indeksai (pvz., Atkinson indeksas, Theil indeksas, Hoover koeficientas ir kt.). Taciau siuos rodiklius gana sudetinga interpretuoti, todel jie gana retai naudojami atliekant pajamu nelygybes analize.

4. Pajamu nelygybe ir ekonominiai ciklai

4.1. Cikliniu svyravimu itakos gyventoju pajamu nelygybei vertinimas

Ekonomikai budingi nuolatiniai svyravimai, kurie ekonomikos teorijoje yra vadinami ekonominiais (arba verslo) ciklais. Vieni pirmuju mokslininku, XX a. penktajame desimtmetyje pradejusiu kalbeti apie verslo ciklus, buvo Mitchell ir Burns (Poddar 2011). Ekonominiai ciklai skiriasi savo trukme (trumpasis, vidutinio laikotarpio, ilgasis), reiskimosi sritimi (pramones, zemes ukio ir pan.), apimtimi (nacionaliniai, tarptautiniai), forma (strukturiniai, sakiniai) ir kitais parametrais. Ekonominiai ciklai yra periodiski, jie vienas nuo kito skiriasi intensyvumu, taciau kiekviena ju sudaro keturios fazes-pakilimas, virsune (bumas), nuosmukis (recesija), krize (Snieska, Ciburiene 2005).

Galima isskirti sias pagrindines ekonominio pakilimo fazes charakteristikas (Snieska, ?iburiene 2005; Poddar 2011):

--stiprus ir augantis visumines paklausos lygis (dazniausiai lemiamas spartaus vartojimo apimties augimo);

--didejantis uzimtumo ir mazejantis nedarbo lygis;

--augantis realus darbo uzmokestis;

--didele importuojamu prekiu ir paslaugu paklausa;

--augancios valdzios sektoriaus pajamos is mokesciu;

--augantis imoniu pelnas ir investicijos.

Auksciausias ekonominio pakilimo taskas vadinamas virsune (bumu).

Galima isskirti sias pagrindines ekonominio nuosmukio fazes charakteristikas (Snieska, ?iburiene 2005; Poddar 2011):

--mazejanti bendra produkcijos paklausa;

--mazejantis uzimtumo ir didejantis nedarbo lygis;

--mazejancios imoniu investicines islaidos ir pelnas;

--mazejanti importuojamos produkcijos paklausa;

--didejantis vyriausybes skolinimosi mastas;

--mazejancios palukanu normos.

Zemiausias ekonominio nuosmukio taskas vadinamas ekonomine krize.

Mokslines literaturos saltiniu analize parode, kad pajamu nelygybes kitimo skirtingais ekonomikos ciklais problematikai iki 2008 m. pasaulyje nebuvo skiriama daug demesio. Taciau galima pamineti keleta studiju, kuriu isvados yra reiksmingos nagrinejant gyventoju pajamu nelygybes problematika ekonominiu ciklu kontekste.

Mokslininke Lustig savo studijoje tyrinejo Lotynu Amerikos finansu krizes, kilusias 1980-1989 m., bei ju sarysi su skurdu ir gyventoju ekonomine nelygybe. Tyrimo metu ji nustate, kad tiek skurdas, tiek ekonomine nelygybe padidejo 40-yje kriziu epizodu (Lustig 2000). Baldacci savo studijoje nustate, kad valiutos krizes turejo neigiama itaka gyventoju pajamu nelygybes tendencijoms besivystanciose salyse (Baldacci et al. 2002). Honohan tyrinejo rysi tarp banku kriziu ir nelygybes XIX a. paskutini desimtmeti Rusijoje, Meksikoje ir Indonezijoje. Savo studijoje jis nustate, kad po banku kriziu ekonomine nelygybe minetose salyse sumazejo (Honohan 2005).

Mokslininkai Clark ir Taylor tyrinejo priklausomybe tarp ekonomikos ciklu ir ekonomines nelygybes Jungtineje Karalysteje (JK). Tyrimo metu jie palygino dvieju laikotarpiu ekonomikos ciklus--1980aisiais ir 1990-aisiais metais. Tyrimo rezultatai parode, kad po recesijos 1982 m. pradejus atsigauti salies ekonomikai, nelygybe JK eme sparciai augti. Ir priesingai, po 1990-uju metu krizes pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais ekonomine nelygybe JK buvo gana stabili ir netgi sumazejo. Spartesnis ekonomines nelygybes augimas pastebetas tik 1996-1997 m. Autoriu nuomone, analizuotas laikotarpis yra per trumpas, kad galima butu daryti kategoriskas isvadas, taciau, ju teigimu, jeigu rysys tarp ekonomines krizes ir pajamu nelygybes egzistuoja, tai jis yra silpnas (Clark, Taylor 1999).

Mokslininkai Berg ir Ostry savo studijoje tyrinejo rysi tarp ekonomikos augimo tarpsnio ilgumo ir pajamu pasiskirstymo tolygumo. Jie nustate, kad, ilgejant ekonomikos augimo laikotarpiui, gyventoju pajamu nelygybe turi tendencija mazeti (Berg, Ostry 2011).

Kaip matyti is literaturos analizes, skirtingos studijos pateikia skirtingas isvadas del ekonominiu ciklu itakos gyventoju pajamu nelygybei. Tokia situacija lemia tai, kad tiek ekonomikos augimo, tiek nuosmukio laikotarpiu ekonomine nelygybe veikia skirtingi veiksniai (1 lentele). Kaip matyti, tie patys veiksniai gali lemti skirtingas pajamu nelygybes kitimo tendencijas salyje.

Is pateiktos informacijos akivaizdu, kad yra gana daug veiksniu, galinciu lemti tiek gyventoju pajamu nelygybes didejima, tiek mazejima vienu ar kitu ekonominio ciklo laikotarpiu.

Siekiant nustatyti pajamu nelygybes kitimo sasajas su ekonomikos ciklais praktikoje, toliau darbe atliekama Lietuvos ir kitu ES saliu atitinkamu rodikliu tarpusavio sarysio analize.

4.2. Pajamu nelygybes kitimo tendencijos Lietuvoje ir ES salyse

Eurostat duomenimis, 2010 m. Gini koeficientas Lietuvoje sudare 36,9 proc. ir buvo didziausias ES salyse. Sis rodiklis Lietuvoje apytiksliai 6,4 procentinio punkto virsijo ES-27 vidurki (1 pav.).

Kaip rodo Eurostat ir Lietuvos statistikos departamento duomenys, per pastaruosius 15 metu pajamu nelygybe Lietuvoje didejo. 2010 m., palyginti su 1996 m., Gini koeficientas Lietuvoje padidejo 5,9 procentinio punkto (nuo 31 proc. iki 36,9 proc.) (2 pav.).

Analizuojant BVP dinamika salyje, matyti, kad per 1996-2010 m. Lietuvos ekonomika patyre du nuosmukius -1999 ir 2009 m. 2009 m. BVP kritimas Lietuvoje buvo kur kas didesnis nei 1999 m. (2 pav.).

Siekiant nustatyti priklausomybe tarp ekonominiu ciklu ir pajamu nelygybes, buvo statistiskai isnagrinetas rysys tarp Gini koeficiento ir BVP vienam gyventojui rodiklio skirtingose ES salyse.

Toliau pateikiami keli minetos analizes pavyzdziai, atspindintys skirtingus BVP ir gyventoju ekonomines nelygybes tarpusavio sarysio rezultatus. Tyrimo metu buvo identifikuotos salys, kuriose tiriamu (1995-2010 m.) laikotarpiu nustatytas: a) patikimas teigiamas rysys tarp gyventoju pajamu nelygybes ir ekonomikos augimo (3 pav., a, b); b) patikimas neigiamas rysys tarp gyventoju pajamu nelygybes ir ekonomikos augimo (3 pav., c); c) nenustatyta (patikimo) rysio tarp gyventoju pajamu nelygybes ir ekonomikos augimo (3 pav., d).

[FIGURE 1 OMITTED]

Kaip matyti is pateiktu duomenu, pavyzdziui, Lietuvoje ir Suomijoje nustatytas gana stiprus tiesinis rysys tarp Gini koeficiento ir BVP vienam gyventojui (atitinkamai [R.sup.2] = 0,5578 ir [R.sup.2] = 0,6828), Ispanijoje egzistuoja stiprus atvirkstinis tiesinis rysys tarp Gini koeficiento ir BVP vienam gyventojui ([R.sup.2] = 0,6165). Prancuzijoje rysio tarp Gini koeficiento ir BVP vienam gyventojui nenustatyta ([R.sup.2] = 0,0828).

Panasus tyrimo rezultatai gauti isnagrinejus ir Gini koeficiento santyki su kitais ekonominius ciklus charakterizuojanciais rodikliais (realaus BVP pokyciu, uzimtumo lygiu, nedarbo lygiu ir kt.). Tokie tyrimo rezultatai leidzia daryti prielaida, kad gyventoju ekonomines nelygybes didejima/mazejima salyje lemia ne ekonominio ciklo fazes, bet kiti veiksniai.

Siekiant patvirtinti arba paneigti sia prielaida buvo atliktas 2009 m. ekonomines krizes poveikio gyventoju pajamu nelygybei ES salyse vertinimas. Buvo suformuluota hipoteze, kad absoliucioje daugumoje ES saliu 2009 m. prasidejusi ekonomine recesija turejo tam tikra (identiska) poveiki gyventoju pajamu nelygybei. Siekiant patvirtinti arba paneigti sia hipoteze buvo statistiskai isnagrinetas rysys tarp skirtingu ES saliu Gini koeficiento ir BVP pokycio 2009 m. (4 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Kaip matyti is 4 pav. pateiktu duomenu, rysys tarp Gini koeficiento ir realaus BVP pokycio 2009 m. ES salyse nenustatytas ([R.sup.2] = 0,0966). Gauti rezultatai patvirtina daryta prielaida, kad gyventoju ekonomines nelygybes didejima/mazejima salyje lemia ne esama ekonominio ciklo faze, bet kiti veiksniai.

5. Isvados ir rekomendacijos

Atlikta teorine ekonomikos ciklu ir pajamu nelygybes sarysio analize parode, kad pakankamos prielaidos gyventoju ekonomines nelygybes didejimui/mazejimui egzistuoja tiek ekonomikos augimo, tiek ekonominio nuosmukio laikotarpiais. Isnagrinejus gyventoju pajamu nelygybes kitimo tendencijas skirtingais ekonomikos ciklais praktikoje velgi nustatyta, kad skirtingose salyse nelygybes mazejimo/didejimo tendencijos buvo matomos tiek ekonomikos augimo, tiek nuosmukio laikotarpiais. Tai leidzia daryti isvada, kad gyventoju ekonomines nelygybes didejima/mazejima lemia ne esama ekonominio ciklo faze, bet kiti veiksniai. Atlikta analize suponuoja prielaida, jog esminis vaidmuo gyventoju pajamu nelygybes didejimo/mazejimo procese tenka salyje igyvendinamai ekonominei bei socialinei politikai.

Apibendrinus gautus rezultatus, galima daryti isvada, kad istyrus gyventoju pajamu nelygybe ekonominiu ciklu kontekste, konkreti priklausomybe tarp pajamu nelygybes kitimo krypties ir ekonomikos ciklo fazes nenustatyta pajam? nelygybes kitimo krypt? lemia ne konkretus ekonomikos ciklas, bet salyje vykdoma ekonomine socialine politika bei jos atitiktis esamai ekonominio ciklo fazei.

Siekiant faktiskai pagristi si teigini ir identifikuoti politikos priemones, leidziancias efektyviai mazinti gyventoju pajamu nelygybe salyje skirtingomis ekonominio ciklo fazemis, tikslinga atlikti issamia pasirinktu saliu (t. y. saliu, kuriose nustatytas patikimas rysys tarp ekonomikos augimo/nuosmukio ir gyventoju ekonomines nelygybes mazejimo) socialines bei ekonomines politikos skirtingais ekonominio ciklo laikotarpiais analize.

Atliekant sia analize, pirmiausia turetu buti identifikuojamos salys, kuriose skirtingais ekonominio vystymosi laikotarpiais stebimas gyventoju pajamu nelygybes mazejimo procesas. Veliau tikrinamas rysio tarp pasirinktos ekonominio ciklo fazes ir gyventoju pajamu nelygybes mazejimo patikimumas, atliekama nustatytus kriterijus atitinkanciu saliu ekonomines socialines politikos, veikiancios gyventoju pajamu nelygybes mazejima, analize.

Atlikus si tyrima identifikuotos ekonomines socialines politikos priemones leistu suformuoti optimalius i gyventoju pajamu nelygybes mazinima nukreiptos politikos priemoniu rinkinius, taikytinus atskirais ekonominiu svyravimu (ekonominio nuosmukio arba ekonominio pakilimo) laikotarpiais.

Received 30 November 2011; accepted 29 February 2012

Itekta 2011-11-30; priimta 2012-02-29

Literatura

Afonso, A.; Schuknecht, L.; Tanz, V. 2008. Income distribution determinants and public spending efficiency, Working Paper Series No 861. European Central Bank. 55 p.

Atkinson, A. B. 1998. Poverty in Europe. Blackwell Publishing, Oxford. 200 p.

Atkinson, A. B.; Morelli, S. 2011. Economic crises and inequality, Human Development Research Paper 2011/06. UNDP. 74 p.

Baldacci, E.; de Mello, L.; Inchauste, G. 2002. Financial crises, poverty and income distribution. IMF Working Paper WP/02/4 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.imf.org/external/pubs/ft/wp/2002/wp0204.pdf

Berg, A. G.; Ostry, J. D. 2011. Inequality and unsustainable growth: Two sides of the same coin? IMF Staff Discussion Note [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://www.imf.org/external/pubs/ft/sdn/2011/sdn1108.pdf

Berry, A.; Bourguignon, F.; Morrison, C. 1983. Changes in the world distribution of income between 1950 and 1977, The Economic Journal 93(370): 331-350. http://dx.doi.org/10.2307/2232796

Blaziene, I. 2002. Gyventoju pajamos ir ju normalizavimas Lietuvoje: daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius: Technika. 155 p.

Blaziene, I.; Zabarauskaite, R. 2011. Gyventoju pajamos ir ju nelygybe Lietuvoje, in Aktualus socialines politikos klausimai. Socialine raida ir politika, 92-123.

Bresler, R. J. 2000. The Dilemma of Income Inequality. Pennsylvania State University, Harrisburg. 125 p.

Clark, J. R.; Lawson, R. A. 2008. The impact of economic growth, tax policy and economic freedom on income inequality, Journal of Private Enterprise, 23-31. http://dx.doi.org/10.1111/j.14755890.1999.tb00018.x

Clark, T.; Taylor, J. 1999. Income inequality: a tale of two cycles?, Fiscal Studies 20(4): 387-408.

Dollar, D.; Kraay, A. 2002. Growth is good for the poor, Journal of Economic Growth 7: 195-225. http://dx.doi.org/10.1023/A:1020139631000

Englund, P. 1999. The Swedish banking crisis: roots and consequences, Oxford Review of Economic Policy 15(3): 80-97. http://dx.doi.org/10.1093/oxrep/15.3.80

Fukuda-Parr, S. 2003. The Human development paradigm: Operationalizing Sen's ideas on capabilities, Feminist Economics 9(2/3): 301-317. http://dx.doi.org/10.1080/1354570022000077980

Garcka-Perialosa, C.; Orgiazzi, E. 2011. Factor components of inequality, Gini Discussion Paper 12. 61 p.

Harris, E.; Sammartino, F. 2011. Trends in the distribution of household income between 1979 and 2007. Notes and Definitions [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://cbo.gov/sites/default/files/cbo-files/attachments/1025- HouseholdIncome.pdf

Herzer, D.; Vollmer, S. 2011. Inequality and growth: Evidence from panel cointegration, The Journal of Economic Inequality [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://www.springerlink.com/content/u738www176r0m20v/

Honohan, P. 2005. Banking sector crises and inequality. World Bank Policy Research Working Paper No 3659 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 11 d.]. Prieiga per interneta: http://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=770926##

Juskiene, D. 1997. Skurdo problemos teoriniai aspektai, Sociologija: praeitis ir dabartis 3: 87-90.

Kaasa, A. 2005. Factors of Income Inequality and Their Influence Mechanisms: A Theoretical Overview. University of Tartu. 48 p.

Kuznets, S. 1955. Economic Growth and Income Inequality, The American Economic Review 45(1): 1-28.

Lazutka, R. 2003. Gyventoju pajamu nelygybe, Filosofija. Sociologija 2: 22-29. Lazutka, R. 2007. Geroves kapitalizmo raidos problemos Lietuvoje, is Lietuvos ekonomines padeties Europoje ir globalioje erdveje analize: straipsniu rinkinys. Vilnius: Ekonomikos tyrimu centras, 61-82.

Lisauskaite, V. 2010. Lietuvos gyventoju pajamu ir vartojimo diferenciacija, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(3): 266-278.

Lustig, N. 2000. Crises and the poor: socially responsible macroeconomics, Economia 1(1): 1-19.

Milanovic, B. 2002. True world economic distribution, 1988 and 1993. First calculations based on household surveys alone, Economic Journal 112(476): 51-92. http://dx.doi.org/10.1111/14680297.0j673

Misiunas, A.; Bratcikoviene, N. 2007. Pajamu nelygybe ir ju normalizavimas, Lietuvos statistikos darbai 46: 112-121.

Pajuodiene, G.; Sileika, A. 2001. Lietuvos gyventoju socialiniai sluoksniai (viduriniosios klases beieskant), Pinigu studijos, Lietuvos bankas 3: 59-81.

Poddar, S. A. 2011. Correlation study between business cycle & investors behavior, Bioinfo Business Management 1(1): 1-6.

Ravallion, M. 1997. Can high-inequality developing countries escape absolute poverty?, Economics Letters 56(1): 51-57. http://dx.doi.org/10.1016/S0165-1765(97)00117-1

Ravallion, M. 2001. Growth, inequality and poverty: Looking beyond averages, World Development 29(11): 1803-1815. http://dx.doi.org/10.1016/S0305-750X(01)00072-9

Ravallion, M. 2004. Competing Concepts of Inequality in the Globalization Debate. The World Bank. 27 p. http://dx.doi.org/10.1596/1813-9450-3243

Sachs, J. D.; Warner, A. M. 1997. Sources of slow growth in African economies, Journal of African Economies 6(3): 335-376. http://dx.doi.org/10.1093/oxfordjournals.jae.a020932

Sandal, K. 2004. The Nordic banking crises in the early 1990s resolution methods and fiscal costs, The Norwegian Banking Crisis 33: 77-111.

Sen, A. 1999. Poverty as Capability Deprivation. Development as Freedom. New York: Anchor Books.

Skuciene, D. 2008. Pajamu nelygybe Lietuvoje, Filosofija. Sociologija 19(4): 22-33.

Snieska, V.; ?iburiene, J. 2005. Makroekonomika: vadovelis. Kaunas: Technologija. 428 p.

Soubbotina, T. P.; Sheram, K. A. 2000. Beyond Economic Growth. Meeting the Challenges of Global Development. World Bank. 113 p.

Stiglitz, J. E.; Sen, A.; Fitoussi, J.-P. 2009. Report by the Commission on the Measurement of Economic Performance and Social Progress. Paris: Commission on the Measurement of Economic Performance and Social Progress. 292 p.

Rasa ZABARAUSKAITE. Doctor of Social Sciences, Senior Researcher at the Institute of Labour and Social Research of the Lithuanian Social Research Centre. The author of more than 15 scientific publications. Research interests: income inequality, poverty measurement and alleviation, employment policy, working conditions.

Inga BLAZIENE. Doctor of Social Sciences, Associate Professor at the Department of Social Economics and Business Management of Vilnius Gediminas Technical University, Senior Researcher at the Institute of Labour and Social Research of the Lithuanian Social Research Centre. The author of more than 20 scientific publications; national correspondent for the European Industrial Relations Observatory, European Working Conditions Observatory and European Restructuring Monitor. Research interests: employment policy, income inequality, industrial relations, working conditions.

Rasa Zabarauskaite (1), Inga Blaziene (2)

(1,2) Insitute of Labour and Social Research of Lithuanian Social Research Centre, Gostauto g. 11, LT-01108 Vilnius, Lithuania (1) Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails:

(1) rasa.zabarauskaite@dsti.lt (corresponding author);

(2) inga.blaziene@dsti.lt
Table 1. Factors affecting income inequality in the periods of
economic growth and recession

1 lentele. pajamu nelygybe lemiantys veiksniai ekonomikos pakilimo
ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais

              Ekonomikos pakilimo laikotarpiu

Nelygybe gali dideti del     Nelygybe gali mazeti del siu priezasciu:
siu priezasciu:

Del padidejusiu investa-     Del sumazejusio nedarbo. Sumazejus
vimo galimybiu. Ekonomi-     nedarbui ir isaugus darbo jegos
kos augimo laikotarpiu       poreikiui, padideja gyventoju, iki tol
gyventoju, turinciu          nedalyvavusiu darbo rinkoje, galimybes
pakankamai finansiniu        isidarbinti ir tuo paciu, pajamos.
istekliu, investavimo
galimybes isauga. Tai
atitinkamai padidina
turtinguju pajamas ir
ekonomine nelygybe salyje.

Del realaus darbo            Del MMA didinimo. Sumazejus nedarbui ir
uzmokescio augimo. Augant    isaugus imoniu pelningumui bei darbo
realiam darbo uzmokesciui    jegos poreikiui, gali buti susitarta
salyje, gyventoju pajamu     padidinti MMA dydi. Tai savo ruoztu
nelygybe turi tendencija     sumazintu ekonomine nelygybe salyje.
dideti, nes skurdziausi-
uose namu ukiuose
paprastai yra seimos
nariu, negaunanciu darbo
uzmokescio. Taigi tokiu
namu ukiu pajamos auga
leciau.

Del mokesciu itakos.         Del mokesciu itakos. Gyventoju pajamu
Gyventoju pajamu nelygybe    nelygybe gali sumazeti ivedus progresini
gali padideti vyriausybei    pajamu mokesti salyje arba apmokestinus
padidinus nediferencijuota   prabangos prekes.
pajamu mokesti ar kitus
mokescius pirmojo butinumo   Del socialines politikos. Augant
prekems (pvz., pVM).         ekonomikai valstybe turi didesniu
                             galimybiu remti skurdziausia gyventoju
                             sluoksni ir taip sumazinti gyventoju
                             pajamu nelygybe.

              Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu

Nelygybe gali dideti         Nelygybe gali mazeti del siu priezasciu:
del siu priezasciu:

Del augancio nedarbo.        Del mazejancio realaus darbo uzmokescio.
Augant nedarbo lygiui        Smarkiai kritus darbo uzmokescio lygiui
salyje, ekonomine nelygybe   visose gyventoju grupese, pajamu
dideja, nes didesne dalis    nelygybe salyje gali sumazeti, nes
gyventoju, netekusi darbo,   minimalias pajamas gaunanciu asmenu
yra priversta pragyventi     darbo uzmokestis paprastai negali buti
is socialiniu ismoku,        mazinamas (del nustatytos MMA).
kurios savo dydziu yra
gerokai mazesnes nei buves
darbo uzmokestis.

Del mazejanciu vyriausybes   Del sumazejusiu  investavimo  galimybiu.
islaidu. Mazejancios         Sumazejus investavimo galimybems,
vyriausybes islaidos gali    turtingiausio gyventoju sluoksnio
lemti mazesnes lesas,        investavimo galimybes ir investicines
skiriamas socialinei         pajamos gali sumazeti, sumazindamos ir
apsaugai (taip pat ir        pajamu nelygybe salyje.
skurstanciuju socialinei
paramai). Tokiu atveju
paties neturtingiausio
gyventoju sluoksnio
pajamos sumazeja, kartu
padidindamos ir pajamu
nelygybe salyje.

Del mokesciu itakos.         Del mokesciu itakos. Gyventoju pajamu
Gyventoju pajamu nelygybe    nelygybe gali sumazeti ivedus progresini
gali padideti vyriausybei    pajamu mokesti salyje arba apmokestinus
padidinus nediferencijuota   prabangos prekes.
pajamu mokesti ar kitus
mokescius pirmojo butinumo
prekems (pvz., pVM).

Del darbo uzmokescio
mazinimo. Ekonominio
nuosmukio laikotarpiu
darbo uzmokestis gali
sparciau mazeti labiau
pazeidziamu (maziau kvali-
fikuotu, jaunu, ekonomi-
skai silpnesniu regionu
ir kt.) gyventoju grupese.
Tai didina ekonomine
nelygybe salyje.

Fig. 2. Gini coefficient and real GDP growth rate in Lithuania in
1996-2010 (%)

2 pav. Gini koeficientas ir realaus BVP pokytis Lietuovoje
1996-2010 m. (%)

           Gini koeficientas, %     BVP indeksas, paly ginti su
                                  anksteasniu laikotarpiu, %

1996           31                           105,2
1997           30                           107,5
1998           30                           107,6
1999           31                            98,9
2000           31                           103,6
2001           31                           106,7
2002           30                           106,8
2003           29                           110,3
2004           31                           107,4
2005         36,3                           107,8
2006           35                           107,8
2007         33,8                           109,8
2008           34                            102,9
2009         35,5                            85,2
2010         36,9                           101,4

Note: Table made from bar graph
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Zabarauskaite, Rasa; Blaziene, Inga
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2012
Words:4376
Previous Article:Evaluation of Lithuanian mutual funds performance using complex evaluation model/Lietuvos investiciniu fondu veiklos vertinimas taikant kompleksinio...
Next Article:The perspectives on fat taxation in Lithuania: theoretical aspect/Riebalu mokescio perspektyvos lietuvoje: teorinis aspektas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters