Printer Friendly

Impact of the proposal of the European Commission to recast the Brussels I Regulation on future tendencies of the European Union civil procedure/Europos komisijos pasiulymo del reglamento "Briuselis I" pakeitimo itaka Europos Sajungos civilinio proceso ateities tendencijoms.

Ivadas

2000 m. gruodzio 22 d. Tarybos reglamentas Nr. 44/2001 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinese ir komercinese bylose pripazinimo ir vykdymo (toliau--Reglamentas "Briuselis I") jau ilga laika yra kertinis teises aktas, skirtas reglamentuoti civiliniu ir komerciniu bylu teisminguma, teismo sprendimu pripazinima ir vykdyma Europos Sajungoje. Nors paprastai yra teigiama, kad sis reglamentas yra sekmingai taikomas praktikoje, teismai valstybese narese yra jau gerai isisavine si teises akta, taciau Europos Komisijos uzsakymu teises mokslininkams atlikus issamius reglamento taikymo tyrimus buvo pateikti siulymai, kokios reglamento teises normos turetu buti keiciamos, kas turetu buti naujai sureguliuota. Atsizvelgusi i pateiktus siulymus ir pasikonsultavusi su suinteresuotomis grupemis, Europos Komisija 2010 m. gruodzio 14 d. pateike pasiulyma del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo. Svarbiausius siulyme pateiktus reglamento pakeitimus galima suskirstyti i keturias grupes:

--egzekvaturos proceduros atsisakymas;

--teismingumo taisykliu prapletimas asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos Europos Sajungos valstybeje nareje;

--teisinio reglamentavimo, skirto sutartiniam teismingumui, tobulinimas;

--teisminio proceso ir arbitrazo santykio aiskesnis teisinis reguliavimas ir lis pendens taisykliu tobulinimas.

Siame moksliniame straipsnyje, vadovaujantis sistemines analizes, loginiu bei teleologiniu teises aiskinimo metodais, nagrinejami pagrindiniai pasiulymo del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo aspektai, ju galima itaka teises praktikai ir tolesnei Europos Sajungos civilinio proceso teises raidai.

1. Egzekvaturos proceduros panaikinimas

Egzekvatura yra paprastai vadinama teisine procedura, del kurios uzsienio valstybeje priimtas teismo sprendimas yra pripazistamas kitose valstybese, jis igauna teisine galia ir svarbiausia, kad yra galima pradeti vykdymo procesa. Butina akcentuoti, kad egzekvaturos procedura remiantis Reglamentu "Briuselis I" yra labai supaprastinta, ypac jei palygintume ja su teismu sprendimu, priimtu ne Europos Sajungos valstybese, pripazinimu ir leidimu juos vykdyti Lietuvoje. Taciau jau ilga laika tiek pacioje Europos Komisijoje, tiek teises doktrinoje buvo diskutuojama, ar is viso dar yra reikalinga tokia procedura, nes ji vis vien uztrunka, yra gana brangi ginco salims ir tik sukelia dirbtines kliutis laisvai judeti teismo sprendimams Europos Sajungoje (Hess, 2011).

Galima dar pamineti, kad jau ir dabar civilinio proceso teises srityje yra reglamentu, kuriuose is dalies ar is viso yra atsisakyta egzekvaturos proceduros. Pirmiausia tai Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tevu pareigomis, pripazinimo ir vykdymo. Minimame reglamente si procedura yra panaikinta tik daliai teismo sprendimu, patenkanciu i reglamento taikymo sriti, t. y. teismo sprendimams del bendravimo teisiu ir del reikalavimo sugrazinti vaika. Egzekvaturos procedura yra is viso panaikinta ir visuose vadinamuosiuose antrosios kartos reglamentuose: Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 805/2004, sukurianciame negincytinu reikalavimu Europos vykdomaji rasta, Reglamente (EB) Nr. 1896/2006, nustatanciame Europos mokejimo isakymo procedura, ir Reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatanciame Europos ieskiniu del nedideliu sumu nagrinejimo procedura. Naujausias reglamentas, kuriame is dalies yra atsisakyta egzekvaturos proceduros, yra Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, kuriame sios proceduros taikymas ar atvirksciai netaikymas priklauso ne tik nuo Europos Sajungos teises aktu, bet ir nuo to, ar valstybei narei yra privalomas 2007 m. Hagos protokolas del islaikymo prievolems taikytinos teises.

Pabreztina, kad pasiulyme del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo egzekvaturos procedura yra siuloma panaikinti ne visoms civilinems ar komercinems byloms. Pasiulymo 37 straipsnyje yra teigiama, kad turi buti atsisakoma egzekvaturos proceduros visiems teismo sprendimams civilinese ar komercinese bylose, kai siekiama juos pripazinti ir leisti vykdyti kitose valstybese narese. Isimtis daroma byloms del nesutartiniu prievoliu, kylanciu is privatumo teisiniu santykiu pazeidimo, iskaitant zala del smeizto, be to, grupes ieskinio bylas, kai del neteisetos verslo praktikos daugybei asmenu yra priteisiama kompensacija, jei ieskini pateike valstybes institucija ar visuomenine organizacija, kurios tikslas yra ginti fiziniu ar juridiniu asmenu teises ar kai ieskini pateikia daugiau nei 15 ieskovu grupe. Tokia pati vykdymo tvarka yra numatyta tiek autentiskiems dokumentams, tiek ir teismo patvirtintoms taikos sutartims. Apibendrinus galima teigti, kad egzekvaturos proceduros siuloma atsisakyti didziajai daugumai civiliniu ar komerciniu bylu. Minetos isimtys sudaro tik nedidele dali valstybese narese nagrinejamu civiliniu bylu.

Remiantis projektu, salis, kuri siekia pradeti vykdymo procesa kitoje valstybeje nareje, turetu pateikti tik teismo sprendima, patvirtinima, kad jis yra vykdytinas toje valstybeje nareje, kurioje priimtas, ir jei yra prasoma, teismo sprendimo priemimo vietoje isduota nustatytos vietos sertifikata ir jo vertima. Suprantama, jog teismo sprendimas butu vykdomas vadovaujantis vietos nacionaline teise, taip pat gali buti taikomos laikinosios apsaugos priemones, leidziamos toje valstybeje nareje. Pasiulymas numato galimybe sustabdyti vykdymo veiksmus, jei teismo sprendimas yra apskustas ji priemusioje valstybeje nareje. Toks reglamentavimas nera labai svarbus Lietuvoje priimtiems teismo sprendimams, nes paprastai vykdyti Lietuvoje priimtus teismo sprendimus galima tik jiems isiteisejus.

Kadangi pasiulyme del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo nera nustatyta jokiu minimaliu reikalavimu teisminiam procesui, kad galima butu vykdyti. teismo sprendima be egzekvaturos proceduros, kaip yra nustatyta, pavyzdziui, Reglamente del Europos vykdomojo rasto, tad pasiulyme yra numatytos proceduros, kuriomis atsakovas galetu ginti savo interesus (Cuniberti, Rueda, 2011). Pirmiausia pasiulymo 43 str. yra nurodyta, kad kompetentinga valstybes nares institucija turi galimybe pagal atsakovo prasyma atsisakyti vykdyti visa ar dali teismo sprendimo, jei jis yra: a) nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu tarp tu paciu saliu valstybeje nareje, kurioje teismo sprendimas turi buti vykdytinas; b) arba yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu tarp tu paciu saliu tuo paciu pagrindu kitoje valstybeje nareje ar treciojoje salyje ir tas ankstesnis teismo sprendimas patenkina salygas, butinas jam pripazinti valstybeje nareje, kurioje turi buti vykdytinas teismo sprendimas. Tokia galimybe, manytina, neturetu sukelti dideliu diskusiju ir priestaravimu, nes panasus reglamentavimas yra randamas visuose kituose civilinio proceso reglamentuose teises klausimais.

Be to, pasiulymo 45 straipsnyje yra numatyta, jog atsakovas, kuris nebuvo atvykes i teismo posedi, gali prasyti perziureti teismo sprendima toje valstybeje nareje, kurioje jam nebuvo iteiktas procesinis dokumentas, kurio pagrindu buvo iskelta byla, arba kai uzgincyti reikalavima atsakovui sutrukde force majeure aplinkybes, arba kai jis to negalejo padaryti del nepaprastu aplinkybiu, susidariusiu ne del jo kaltes. Manytina, kad daugiausia diskusiju ir problemu praktikoje gali sukelti trecioji numatyta galimybe atsakovui gincyti teismo sprendima, vadovaujantis pasiulymo 46 straipsniu. Siame straipsnyje yra nustatyta, kad atsakovas gali gincyti teismo sprendima toje valstybeje nareje, kurioje jis yra vykdytinas, jei priimant teismo sprendima buvo pazeisti kiti teisingo proceso principai, nenumatyti jau aptartame pasiulymo 45 straipsnyje. Toks reglamentavimas itvirtintu, jog vis vien Reglamento "Briuselis I" yra paliekama galimybe gincyti teismo sprendima vadovaujantis vadinamaja procesine viesaja tvarka, ir taip pat parodytu, kad vis dar iki galo nepasitikima teisminiais procesais kitose valstybese narese. Tokia procedura pagal pateikta pasiulyma turetu trukti ne ilgiau nei 30 dienu nuo pareiskimo gavimo. Siekiant, jog butu iki minimumo sumazinta gincijamu atveju, yra nustatyta, jog salis, kuri pateike pareiskima gincyti teismo sprendima, taciau toks pareiskimas buvo atmestas, apmoka visas savo ir kitos ginco salies bylinejimosi islaidas.

Apibendrinant galima pasakyti, jog pasiulymas del egzekvaturos proceduros panaikinimo sulauke dvejopu atgarsiu. Kai kurie autoriai ir valstybes nares vis dar abejoja, ar yra galima atsisakyti sios proceduros Reglamente "Briuselis I", nors ir visi pripazista, kad formalumus reikia mazinti, siekiant, kad teismo sprendimai lengviau butu vykdomi Europos Sajungoje (Kramer, 2011). Dar galima pamineti, kad 2011 m. birzelio 28 d. Europos Parlamentas is principo pritare Komisijos pasiulymui atsisakyti egzekvaturos proceduros "Briuselis I" reglamente, taciau, manytume, kad galutinis Reglamento "Briuselis I" pakeitimo tekstas siuo klausimu gali kisti tiek, kiek tai susije su atsakovo galimybemis gincyti teismo sprendima.

2. Teismingumo taisykliu pagrindiniai pakeitimai

Europos Komisija pasiulyme teigia, kad yra butina pakeisti Reglamento "Briuselis I" taisykles ir isplesti reglamento taikyma tais atvejais, kai klausimai yra susije su teismingumu ir yra siekiama pateikti ieskini atsakovams, esantiems treciosiose valstybese. Tokiu budu norima pasiekti, kad sis teises aktas butu svarbus visai tarptautinei privatinei teisei, ne tik Europos Sajungos civiliniam procesui. Tad pasiulymo 4 str. 2 d. teigia, kad asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos valstybeje nareje, gali buti atsakovais teisme valstybeje nareje, atsizvelgiant i reglamento skyrius, skirtus teismingumo reglamentavimui. Taigi jiems yra taikomos tiek specialiojo teismingumo, tiek ir isimtinio teismingumo taisykles. Tad galima butu, pavyzdziui, taikyti teismingumo taisykles, skirtas sutartinems prievolems, ar nuostatas, apsaugancias vartotojus arba darbuotojus, jei jie gyvena ne Europos Sajungoje.

Be to, pasiulymu yra bandoma nustatyti ir papildomus reikalavimus teismingumui, jei yra siekiama pateikti ieskini atsakovams is treciuju valstybiu. Pirma, pasiulyme yra sakoma, kad atsakovams ne is Europos Sajungos valstybiu nariu gali buti pateikti ieskiniai valstybese narese, kuriose yra ju kilnojamasis turtas, jeigu ieskinio suma yra gana proporcinga turimam turtui ir jeigu ginco objektas yra bent kiek susijes su ta valstybe nare. Kartu suteikiama galimybe iskelti civiline ar komercine byla vienoje is Europos Sajungos valstybiu nariu, jei kitose jurisdikcijose nera galimybes isnagrineti tinkamai byla ir gincas yra bent kiek susijes su ta valstybe nare (lot. forum necessitatis). Taip pat pasiulyme yra nustatyta, kad vadinamoji lis pendens taisykle gali buti taikoma ir byloms, iskeltoms treciosiose valstybese. Tad valstybeje nareje butu galima sustabdyti bylos nagrinejima, jei treciojoje valstybeje yra anksciau iskelta byla tuo paciu pagrindu ir dalyku tarp tu paciu saliu ir jei yra tiketina, kad teismas treciojoje valstybeje per protinga laika isnagrines byla ir teismo sprendima bus galima pripazinti ir leisti vykdyti Europos Sajungoje.

Manytina, kad reglamento taikymo ispletimas atsakovams is treciuju valstybiu yra vienas is labiau diskutuotinu ir kontraversisku pasiulymo aspektu. Tikrai nera aisku, ar treciuju valstybiu teismai veliau pripazintu ir leistu vykdyti Europos Sajungoje priimtus teismo sprendimus. Tad teisminis bylos nagrinejimas Europos Sajungoje gali tapti tik bylinejimosi islaidu eikvojimu ginco salims be dideles galutines naudos. Tiketina, jog norint tokiu budu isplesti Reglamento "Briuselis I" taikyma, reikia dar pasirasyti tarptautinius susitarimus su treciosiomis valstybemis. Panasiu nuomoniu ir abejoniu galima rasti daugelyje atliktu oficialiu apklausu valstybese narese (UK Ministry of Justice, 2011).

Dar vienas svarbus pasiulymo aspektas aptariant teismingumo klausimus yra galimas reglamento nuostatu pakeitimas, kiek tai susije su sutartiniu teismingumu. Jau ilga laika yra teigiama, kad Reglamento "Briuselis I" 23 ir 24 straipsnius yra butina taisyti (Hess et al., 2008). Tokia butinybe atsirado ir atsizvelgiant i Europos Teisingumo Teismo praktika, pavyzdziui, vienoje zymioje byloje (Erich Gasser GmbH v. Misat Srl, 2003) teigta, kad teismas, turintis jurisdikcija nagrineti ginca pagal sutartini teisminguma, vis vien turi sustabdyti bylos nagrinejima, jei kitoje valstybeje nareje jau yra iskelta byla tuo paciu pagrindu tarp tu paciu ginco saliu. Tad pasitaiko atveju, kai nesazininga salis tik noredama uztesti teismo procesa tiesiog pareiskia ieskini kurioje nors jurisdikcijos neturincioje valstybeje nareje ir laukia, kol sis teismas paskelbs, kad nagrinejama byla neteisminga siam teismui (Dickinson, 2010).

Taigi pasiulyme bandoma zymiai griezciau reglamentuoti sutartini teisminguma. Yra pabreziama, kad jei ginco salys susitare, kad teismas ar teismai valstybeje nareje turi jurisdikcija spresti kilusius gincus, tai tokia jurisdikcija yra isimtine, nebent toks saliu susitarimas yra niekinis ir negaliojantis pagal tos valstybes nares teise. Visu kitu valstybiu nariu teismai privalo atsisakyti jurisdikcijos arba sustabdyti bylos nagrinejima. Galima pazymeti, kad toks pasirinktas naujasis teisinis reglamentavimas atspindi 2005 m. Hagos Konvencija del teismo susitarimu pasirinkimo. Sia konvencija iki siol ratifikavo Europos Sajunga, Meksika ir Jungtines Amerikos Valstijos, taciau iki siol ji yra dar neisigaliojusi.

Bene daugiausia diskusiju, kalbant apie pasiulymo reglamentavima sutartiniam teismingumui, kelia nuostata, jog yra nustatyta pagal kokios valstybes nares materialiaja teise turi buti nustatomas saliu susitarimo negaliojimas. Manytume, kad del sutarties vientisumo ir taikymo patogumo tikriausiai nereiketu sio klausimo reglamentavima atskirti nuo taikytinos teises visai sutarciai. Taciau kartu galima pamineti, kad reglamentas "Roma I" (Reglamentas (EB) Nr. 593/2008) del taikytinos teises sutartinems prievolems netaikomas susitarimams del teismo pasirinkimo. Be to, dar galima atkreipti demesi, jog, skirtingai nei aptariamame pasiulyme, Europos Teisingumo Teismas yra pareiskes, kad sprendziant susitarimu del teismingumo galiojima neturetu buti nukreipiama i nacionaline teise (Trasporti Castelletti Spedizioni Internazionali SpA v Hugo Trumpy SpA, 1999).

Aptariant svarbiausius pasiulymo del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo aspektus teismingumo klausimais, yra butina pamineti ir lis pendens taisykliu siulomus pakeitimus. Lis pendens galima apibudinti kaip mechanizma, padedanti tarptautiniame civiliniame procese uzkirsti kelia ieskovams pakartotinai su vienodu ieskiniu kreiptis i keliu valstybiu teismus. Siuo metu Reglamento "Briuselis I" 27 straipsnis teigia, kad jeigu skirtingu valstybiu nariu teismuose iskeliamos bylos tuo paciu ieskinio pagrindu ir tarp tu paciu saliu, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iskelta pirmoji byla, savo iniciatyva sustabdo bylos procesa, kol nustatoma pirmojo iskelusio byla teismo jurisdikcija. Jeigu nustatoma teismo, kuriame buvo iskelta pirmoji byla, jurisdikcija, bet kuris teismas, kitas nei pirmiau nurodytas teismas, atsisako jurisdikcijos pastarojo naudai. Tad nera nuostatu reglamente per kiek laiko privalu atsisakyti jurisdikcijos, taip pat nera aiskus reglamentavimas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, kai pateikiami ieskiniai keliose valstybese narese (Heinze, 2011).

Pasiulyme del reglamento pakeitimo teises normos, skirtos lis pendens reglamentuoti, papildytos nurodant, kad teismas, kuriame yra iskelta pirma byla, privalo per sesis menesius nustatyti, ar tikrai turi jurisdikcija nagrineti byla, isskyrus atvejus, kai del ypatingu aplinkybiu to neimanoma atlikti. Be to, yra pasakoma, jog bet kuris kitas teismas, priemes taip pat ieskini, gali kreiptis su paklausimu i pirmaji teisma, ar jau yra nustatyta jurisdikcija, ar kiek dar reikia laiko tokiam procesiniam veiksmui atlikti, taip pat, kokia yra konkreti bylos iskelimo data. Tad yra bandoma itvirtinti didesni bendradarbiavima tarp teismu skirtingose valstybese narese.

Siulymas pagreitinti bylu nagrinejima ir bendradarbiavima tarp teismu yra sveikintinas. Taciau galima pamineti keleta teisinio reguliavimo pakeitimo trukumu. Pirmiausia, galima atkreipti demesi, kad sesiu menesiu terminas taikytinas tik tais atvejais, kai yra pateikti ieskiniai keliems teismams skirtingose valstybese narese. Tad tam tikrais atvejais ieskovui gali tarsi tekti specialiai pateikti du ieskinius skirtingose valstybese narese, kad butu greiciau nuspresta, ar pirmasis teismas turi jurisdikcija nagrineti byla (Heinze, 2011). Be to, manytume, yra neaisku, ka reiskia pasiulyme itvirtinta savoka "del ypatingu aplinkybiu to neimanoma atlikti". Tokia fraze pasitelkiant galima vos ne kiekvienu atveju ilgiau nagrineti klausima del jurisdikcijos turejimo. Galima butu itraukti bent jau maksimalu termina, per kiek teismas privalo isnagrineti si klausima.

Kitas labai svarbus pasiulymo del reglamento pakeitimo elementas, susijes su lis pendens taisykle, yra itraukimas teises normos 31 pasiulymo straipsnyje, kad jei civiline byla yra iskelta vienoje valstybeje nareje, o del laikinuju apsaugos priemoniu yra kreipiamasi i kitos valstybes nares teisma, tai abu teismai turi bendradarbiauti, iskaitant gavima visos reikalingos informacijos apie bylos aplinkybes, ar tikrai yra butina skubiai taikyti tokias priemones, arba kodel buvo atsisakyta laikinasias apsaugos priemones taikyti toje valstybeje nareje, kurioje yra nagrinejama byla.

3. Teisminio proceso ir arbitrazo santykio teisinis reglamentavimas

Siuo metu galiojancioje Reglamento "Briuselis I" redakcijoje yra tik aiskiai itvirtinta, kad sis teises aktas netaikomas arbitrazui. Tokia Europos Sajungos pozicija gali buti paaiskinama tuo, kad jau ilga laika visiskai efektyviai funkcionuoja 1958 m. Niujorko konvencija del uzsienio arbitrazu sprendimu pripazinimo ir vykdymo. Taciau jau ir mineti atlikti moksliniai tyrimai del Reglamento "Briuselis I" taikymo parode, kad reikia spresti klausima del pirmenybes teikimo arbitrazo procesui, kai yra arbitrazinis susitarimas tarp saliu, ir taip pat turi buti uzkertamas kelias tai paciai bylai nagrineti tiek teisme, tiek arbitraze (Hess et al., 2008). Be to, kad reikia kazkokiu budu itraukti i reglamenta arbitrazo procesa, patvirtino ir daug diskusiju sukelusi Europos Teisingumo Teismo byla (Allianz SpA, Generali Assicurazioni Generali SpA v. West Tanker Inc., 2009), kurioje buvo isaiskinta, jog, vadovaujantis Reglamento "Briuselis I" esme ir taikymo sritimi, negalima vienos valstybes nares teismui suvarzyti asmeniui teise kreiptis ar testi bylos nagrinejima kitos valstybes nares teisme, teigiant, kad toks teisminis procesas priestarautu arbitraziniam susitarimui.

Tad pasiulyme del reglamento pakeitimo yra numatytas arbitraziniu susitarimu prioriteto principas (Brozolo, 2011). Tad pagal pasiulymo 29 str. 4 d. visi valstybiu nariu teismai privalo sustabdyti bylu nagrinejima del arbitrazines islygos pripazinimo negaliojancia ar jos sudarymo fakta, isskyrus tos valstybes nares teismus, kurioje yra susitarta ar paskirta arbitrazo vieta. Be to, yra pasakoma, kad, kai yra nustatomas arbitrazinio susitarimo egzistavimas ir galiojimas, teismas privalo atsisakyti jurisdikcijos. Galima atkreipti demesi, kad pagal sia pasiulymo dali nera apribojama teismams galimybe nagrineti bylas vadovaujantis nacionalines teises normomis, kuriose yra gincijama galimybe nagrineti byla teisme, nes yra arbitrazinis susitarimas tarp saliu. Taigi, pavyzdziui, Lietuvoje butu vis vien galima gincyti ieskinio priemima ir civilines bylos iskelima, vadovaujantis LR civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 6 punktu. Del arbitrazinio susitarimo reglamentavimo yra skirta pasiulymo 33 str. 3 d. teigianti, jog bylos arbitraze iskelimu yra laikoma, kai salis pateikia arbitro kandidatura ar papraso arbitrazo institucijos, teismo ar kitos istaigos pagalbos paskiriant arbitrus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad toks arbitrazinio susitarimo reglamentavimo itraukimas i pasiulyma yra tarsi kompromisas tarp daugybes suinteresuotu grupiu, kuriu dalis siekia kuo daugiau reglamentuoti arbitraza reglamentu, o kita dalis visiskai neturi intereso inkorporuoti arbitraza i reglamento taikymo sriti. Tad tikriausiai tik oficialiai priemus pasiulyma del reglamento pakeitimo bus visiskai aisku, kiek naujasis teises aktas salygos arbitrazo procesa Europos Sajungoje.

Isvados

Europos Komisijos pasiulymas del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo yra dar vienas svarbus zingsnis harmonizuojant civilinio proceso teise Europos Sajungoje ir bandant istaisyti esamus neaiskumus ar teisines spragas galiojanciame reglamente. Pati pasiulyma reikia vertinti teigiamai, kaip pagrinda dar labiau vienodinti civilini procesa Europos Sajungoje, sudaryti salygas lengviau cirkuliuoti teismo sprendimams valstybese narese. Taciau pasiulyme vis dar nera bandoma reglamentuoti konkreciu bylu nagrinejimo teismuose elementu, nauju klausimu, kurie visiskai nebuvo aptariami galiojanciame "Briuselis I" reglamente, kaip antai, del saliu imuniteto ar konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu.

Didziausi pasiulymo privalumai, palyginti su galiojanciu reglamentu, yra bandymas aiskiai suteikti prioriteta sutartiniam teismingumui ir susitarimams del arbitrazines islygos bei nustatyti bent dalini egzekvaturos proceduros atsisakyma civilinese ir komercinese bylose.

Vienas is labiausiai kontraversisku Europos Komisijos pasiulymo del Reglamento "Briuselis I" pakeitimo elementu yra suteikimas galimybes taikyti reglamento teismingumo taisykles ir asmenims, kurie neturi gyvenamosios vietos valstybeje nareje.

doi: 10.5200/1822-9530.2012.20

LITERATURA

1958 meru Niujorko konvencija del uzsienio arbitrazu sprendimu pripazinimo ir vykdymo. Valstybes zinios, 1995, Nr. 10-208.

Allianz SpA, Generali Assicurazioni Generali SpA v. West Tanker Inc. Europos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Nr. C-185/07.

Brozolo, L. (2011). Arbitration and the draft revised Brussels I Regulation: Seeds of home country control and of harmonization? Journal of Private International Law, 7(3), 423-460.

Cuniberti, G.; Rueda, I. (2011). Abolition of exequatur addressing the Commission's concerns. Rabels Zeitschrift fur Auslandisches und Internationales Privatrecht [Rabel Journal for Comparative and International Law], 75(2), 286-316. http://dx.doi. org/10.1628/003372511795316791

Dickinson, A. (2011). In the EU, we trust? A new European framework for jurisdiction and judgments. Trusts & Trustees, 17(4), 280-288. http://dx.doi.org/10.1093/tandt/ttr031

Erich Gasser GmbH v. Misat Srl. Europos Teisingumo Teismo 2003 m. gruodzio 9 d. sprendimas byloje Nr. C-116/02.

Europos Komisijos pasiulymas Nr. 2010/0383 del Europos Parlamento ir Tarybos reglamento del jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinese ir komercinese bylose pripazinimo ir vykdymo pakeitimo. COM(2010) 748 final.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 nustatantis Europos mokejimo isakymo procedura. Oficialusis leidinys, 2006, L 399, 1-32.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 del taikytinos teises sutartinems prievolems (Roma I). Oficialusis leidinys, 2008, L 177, 6-16.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis negincytinu reikalavimu Europos vykdomaji rasta. Oficialusis leidinys, 2004, L 143, 15-42.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007 nustatantis Europos ieskiniu del nedideliu sumu nagrinejimo procedura. Oficialusis leidinys, 2007, L 199, 1-22.

Hagos konferencijos Konvencija del teismo susitarimu pasirinkimo (priimta 2005 birzelio 30 d.). Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-20. Prieiga per interneta: http://www.hcch.net/ index_en.php?act=conventions.text&cid=98.

Heinze, C. (2011). Choice of court agreements, coordination of proceedings and provisional measures in the Reform of the Brussels I Regulation. Rabels Zeitschrift fur Auslandisches und Internationales Privatrecht [Rabel Journal for Comparative and International Law], 75(3), 581-618.

Hess, B. (2011). Die Reform der EuGVVO und die Zukunft des Europaischen Zivilprozessrechts [The Reform of EuGVVO and the future of European Civil Procedure]. Praxis des internationalen Privat--und Verfahrensrechts [Practice of Private International and Procedural Law], 2 (March-April), 125-130. (In German)

Hess, B.; Pfeiffer, T.; Schlosser, P. (2007). Report on the Application of Regulation Brussels I in the Member States. Heidelberg: Ruprecht Karls Universitat. (JLS/C4/2005/03)

Hess, B.; Pfeiffer, T.; Schlosser, P. (2008). The Brussels I Regulation 44/2001: Application and Enforcement in the EU. Munchen: C.H. Beck Verlag.

Kramer, X. (2011). Abolition of exequatur under the Brussels I Regulation: Effecting and protecting rights in the European judicial area. Nederlands Internationaal Privaatrecht [The Netherlands International Private Law], 4, 633-641.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Valstybes zinios, 2002, Nr. 32-1340.

Nuyts, A. (2007). Study on Residual Jurisdiction. Brussels: Liedekerke Wolters Waelbroeck Kirkpatrick. (JLS/C4/2005/07-30-CE)0040309/00-37)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu, susijusiu su santuoka ir tevu pareigomis, pripazinimo ir vykdymo. Oficialusis leidinys, 2003, L 338, 1-29.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 del jurisdikcijos, taikytinos teises, teismo sprendimu pripazinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo islaikymo prievoliu srityje. Oficialusis leidinys, 2009, L 7, 1-79.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 del jurisdikcijos ir teismo sprendimu civilinese ir komercinese bylose pripazinimo ir vykdymo. Oficialusis leidinys, 2001, L 12, 1-64.

Trasporti Castelletti Spedizioni Internazionali SpA v. Hugo Trumpy SpA. Europos Teisingumo Teismo 1999 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Nr. C-159/97.

Opinion of UK Ministry of Justice (submitted December 12, 2011). Revision of the Regulations Brussels I--how should the UK approach negotations? Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-20. Prieiga per interneta: https://consult.justice.gov.uk/digital-communications/ brussels_i_rgulation.

Vigita Vebraite

Socialiniu mokslu (teise) daktare

Vilniaus universiteto Teises fakultetas

Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. p. vigita.vebraite@tf.vu.lt; tel. + 370 5 236 6170

Iteikta 2012-11-08; priimta 2012-12-03

INFORMACIJA APIE AUTORE

Vigita Vebraite

Socialiniu mokslu (teise) daktare. 2009 metais apgyne daktaro disertacija "Saliu sutaikymas civiliniame procese". Moksliniu straipsniu Lietuvos ir uzsienio mokslo leidiniuose autore ir bendraautore. Moksliniu interesu sritys yra nacionalinis ir tarptautinis civilinis procesas, notariato teise.
COPYRIGHT 2012 International School of Law and Business
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Vebraite, Vigita
Publication:Current Issues of Business and Law
Geographic Code:4EUBL
Date:Jul 1, 2012
Words:3484
Previous Article:Accounting practices in the U.S. and Europe: law and linguistic issues in an international context/Apskaitos praktika JAV ir Europoje: teisiniai ir...
Next Article:Corruption in the private sector: issues of criminalization/Korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo problemos.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters