Printer Friendly

Ideals of city planning in the soviet period/sovietinio periodo miestu planavimo idealai.

SOVIETINIO PERIODO MIESTU PLANAVIMO IDEALAI

Ivadas

Tekste atsiribojama nuo dabarties urbanistiniu realiju ir zvelgiama i idealus bei vertybes, kadaise slypejusias uz sovietinio periodo miestu planavimo. Sis laikotarpis issiskiria plataus masto miestu transformacijomis, padiktuotomis to meto realiju. Gyvenamojo ploto stygius, masine salies industrializacija, higienos ir socialines problemos verte architektus ir planuotojus ieskoti nauju sprendimu. Nepaisant ekonominiu ir praktiniu aspektu dominavimo statybos procesuose, gyvenamosios aplinkos pokyciai nebuvo galimi nepasitelkus utopinio mastymo. "Disurbanistu" siulyti mobilus miestai, "urbanistu" "superkomunos" ir linijiniai pramoniniai rajonai yra masines gyvenamosios statybos priesistore. Sios vizijos yra urbanistikos istorijos fragmentai, apie kuriuos Lietuvoje nera pakankamai kalbama.

Sovietu Sajungos gyvenamosios aplinkos formavimo etapus salygiskai galetume suskirstyti taip:

--1921-1928 m.--Naujosios ekonomikos politika (NEP);

--1928-1953 m.--Stalino diegta kolektyvizacijos politika ("stalinizmas");

--1953-1964 m.--etapas, prasidejes Chrusciovo kalba statybininku ir architektu suvaziavime (vadinamasis "atsilimo" periodas);

--1964-1991 m.--Breznevo nulemtas laikotarpis ("stagnacija") ir velesnis Sajungos isirimas.

Skirstymas etapais ir ribos tarp ju yra salygines, nes architektura ir miestu planavimas yra inertiska sritis ir ivyke oficialiosios politikos pokyciai nepajuntami is karto. Kol isitvirtina nauja pozicija ir galiausiai pastebimi rezultatai, turi praeiti bent keleri metai.

Ankstyvosios socialistinio miestu planavimo vizijos

Dvidesimtojo amziaus pradzioje pasirodziusios miesto formavimo idejos susiformavo kaip atsakas i industrinio miesto sukeltas problemas. Pirmieji siulymai strukturizuoti miestu teritorijas pasigirdo dar devyniolikto amziaus pradzios utopiniu mastytoju darbuose (T. Moras, S. Furje, R. Ovenas) (Vanagas 2003). Arturo Soria y Mata pasiule linijinio miesto ideja, kuri XX a. pradzioje imta naudoti konstruktyvistu (Scott 2009), o R. Ovenas suformavo termina "kaimynystes vienetas", kuris beveik po simto metu tapo miesto gyvenamosios zonos strukturos pagrindu Ebenezerio Howardo vizijose (Vanagas 2003). 1902 m. isleista Ebenezerio Howardo knyga "Rytojaus miestai sodai" tapo vienu is svarbiausiu tekstu, dariusiu itaka XX a. miesto planavimo idejoms (Samalavicius 2008). Howardas isdeste pakankamai realistiska scenariju, sujungianti kapitalistinio miesto logika su socialistiniu bendru teritoriju ir paslaugu principu (Mallgrave 2005).

Sios idejos tapo pagrindu viso pasaulio, taip pat ir Sovietu Sajungos planuotoju siulymams. "Miesto sodo" principai taikyti didziuju miestu planavimui ir pramoninems darbininku gyvenvietems. Pasak Selim O. Kham-Magomedov, socialistiniu miestu planuotojus intrigavo "miesto sodo" teikiama galimybe decentralizuoti didmiescius ir sumazinti skirtumus tarp miesto ir kaimo (Khan-Magomedov 1987). Miesto ir kaimo takoskyra buvo minima tiek K. Markso, tiek V. I. Lenino tekstuose. Kitas Howardo pasiulytu principu privalumas buvo socialiniu, higienos salygu pagerinimas, galimybe islaikyti rysi su gamta. Urbanistine struktura neatsiejama nuo dominuojancio uzstatymo charakterio ir tipologijos.

"Miesto sodo" atveju buvo remiamasi individualiais mazaauksciais pastatais, todel neilgai trukus sis principas Sovietu Sajungoje imtas kritikuoti tiek ideologiniu, tiek ekonominiu aspektu (Khan-Magomedov 1987). Kritikai ateities miestu pagrindu laike stambesnius komunalinius namus, savyje sujungiancius minimalias gyvenamasias lasteles su bendro naudojimo viesaja infrastruktura (valgykla, vaiku ugdymo istaiga, darbininku klubas ir t. t.). Treciajame dvidesimto amziaus desimtmetyje Sovietu Sajungos intelektualai su dideliu optimizmu kure drasias naujo socialistinio gyvenimo vizijas, paremtas gyvenimu susiburus i komunas, save aptarnaujancias bendruomenes. Kaip ir visame pasaulyje vyravo miestu decentralizacijos idejos, siulyta statyti naujas gyvenamasias teritorijas uz miestu ribu arba netgi kurti mobilius namus, susietus su visa sali apimanciu komunikaciju tinklu (Scott 2009).

Drasus sumanymai buvo grindziami busima nauja socialine visuomenes sandara ir prielaidomis apie technologines ateities galimybes. Lavinsky pasiule miesta, stovinti ant spiraliu, kurios turejo sumazinti transporto srauto keliamas vibracijas. Rodchenko isivaizdavo apverstas piramides, minimaliai lieciancias zeme, kaip optimalu statybu modeli. Bene radikaliausi pasiulymai--tai Malevich kosminis miestas, Khidekel erdveje sklendziantis arba vandenyje pluduriuojantis miestas ir mobilus nomadu miestai (KhanMagomedov 1987). Sios idejos atsispindejo "disurbansitu" ir "urbanistu" ateities miestu vizijose. "Disurbanistu" pasiulymai turejo apimti placias, iki siol neurbanizuotas teritorijas. Siuloma skaidyti didziuosius miestus, plesti zaliuosius plotus, mazinti tankuma, netgi atsisakyti miestu apskritai, paversti visa sali tolygiai apgyvendinta teritorija (Scott 2009). "Urbanistai" atmete galimybe atsisakyti miestu ir isivaizdavo stambius pastatu blokus, kuriuos vadino "gyvenamaisiais kombainais" (Khan-Magomedov 1987).

Realybeje nebuvo galimybiu igyvendinti daugumos radikaliu pasiulymu, bet jie sudare idejini reformu pagrinda. Rusijoje buvo statomi pramones miestai, komunaliniai namai, darbininku klubai. 1930 m. pasirodziusioje N. Miliutin knygoje "Sotsgorod: the problem of building socialist cities" bandoma ivertinti skirtingas galimybes ir pasiulyti realesne strategija, skirta netolimai ateiciai (1 pav.). Kambarius traktuojant kaip nedidele tik miegui skirta kapsule be virtuves, o kartais ir kitu patogumu, bendrosios patalpos, viesosios erdves ir visuomeniniai pastatai (kino teatrai, mokyklos, valgyklos ir t. t.) funkciniu poziuriu tampa svarbiais gyvenamosios aplinkos elementais. Planuojant ateities visuomenes socialine struktura buvo mastoma apie seimos liberalizavima, apie moterims tenkancio kruvio sumazinima vaikus ikurdinant atskirai nuo tevu ir netgi visiska santuokos atsisakyma (Miliutin 1975).

Vyrauja siekis privacia gyvenamaja erdve sumazinti iki minimumo, o visas funkcijas, isskyrus miega ir poilsi, paversti komunalinio pobudzio (Bronovitskaya 2009). Laisvalaikiui ir saves tobulinimui siuloma naudoti darbininku klubus, kurie butu kulturiniu bendruomenes zidiniu. Darbininku klubas--nauja tipologija, budinga isskirtinai socialistinems salims (Scott 2009).

Stalino valdymo laikotarpiu siu viziju vystymas nutruksta, pradedama vadovautis istorizmo architekturos principais. Vokietijos Demokratines Respublikos ministru tarybos patvirtinti "Miestu planavimo principai" iliustruoja, kokia buvo oficiali politika Sovietu Sajungoje iki Chrusciovo atejimo i valdzia. Sovietu Sajunga sieke atsiriboti nuo Atenu chartijos ir funkcionalizmo ideju. Deklaruojama, kad architektura turi buti "demokratiska savo turiniu, bet nacionalistine savo forma". Tiesios gatviu asys, skverai, aikstes ir architekturiniai simboliai turejo reprezentuoti nauja socialistine realybe. Monumentalus socialistinis realizmas, kupinas neoistoriniu bruozu, turejo buti atsvara vakarietiskam formalizmui (Architectural ... 2006).

Funkcionalistinio mastymo sugrizimas

1954 m. Nikita Chrusciovas perskaito kalba Nacionaliniame statybininku ir architektu suvaziavime (Goldhoorn 2009), o 1955 m. SSKP CK ir SSRS MT paskelbia nutarima "Del projektavimo ir statybos nesaikingumu pasalinimo". Po sio pranesimo ivyko ryskus oficialiosios politikos posukis statybos industrializavimo ir resursu taupymo linkme. Stalino politika pasmerkiama, o jos reliktus siekiama visomis priemonemis pasalinti is zmoniu gyvenimo. Stalinizmo architektura ivardinama kaip "nekritiskas, formalus poziuris i istoriniu stiliu palikimo taikyma, neekonomiskumas" (Cerbulenas 1985). Tiek gyvenamajai statybai, tiek visuomeniniams objektams pradetas taikyti laisvasis planavimas, dominuoja lakoniska isvaizda, asimetrija, detaliu atsisakymas ir kiti moderniosios architekturos bruozai.

Idealusis tokios miestu planavimo praktikos modelis aprasytas Maskvos universiteto atstovu grupes, vadovaujamos Aleksejaus Gutnovo, knygoje "Idealusis komunistinis miestas" (ru. Novyj element rasselenija). Knyga, isleista 1966 m., tesia iki Stalino atejimo i valdzia egzistavusias idejas. Autoriai siulo decentralizacija, seimos vieneto reforma, kolektyvini gyvenimo buda, bet Gutnovo kolektyvo retorika nuosaikesne, artimesne realaus miesto pasiulymui (Scott 2009). To meto Sovietu Sajungos miestus autoriai suvoke kaip tarpine busena pereinant prie idealaus komunistinio miesto (Gutnov 1968).

Gutnovo knygoje atmetamos praeities statybos tradicijos (Gutnov 1968), funkcionalizmas ivardijamas kaip revoliucinis ivykis architekturos istorijoje (Gutnov 1968), interjerai suvokiami ne kaip baldais apstatyta aplinka, bet "terpe, skirta atlikti konkrecioms funkcijoms" (Gutnov 1968). Dauguma kasdieniu funkciju siuloma paversti komunalinio pobudzio, pavyzdziui, atsisakyti arba sumazinti virtuves. Gyvenamosios grupes branduolys--darzelis arba mokykla, kur vaikai ne tik mokosi, bet ir gyvena (2 pav.). Vaikus siuloma auginti institucijose, atskiriant nuo tevu ne tik del praktiskumo ir noro sutaupyti tevu laika, bet ir vengiant blogu tevu itakos (Gutnov 1968). Kelios gyvenamosios grupes sudaro rajona arba mikrorajona.

"Idealusis komunistinis miestas" nebera visiskai nepriklausomas gyvenamasis vienetas, jis funkcionuoja kartu su centriniu miestu. Lengvoji pramone ir kai kurios kitos darbo formos integruojamos i gyvenamasias teritorijas. Pirminis buitinis aptarnavimas turetu buti netoliese nuo namu, o kitos funkcijos sutelktos i teritorijos visuomenini branduoli, kuris susietas su visuomeniniu transportu. Gyvenamasis rajonas nera tik pastatu kompleksas, tai socialine bendruomene, kurioje svarbus klubo, arba bendruomenes centro, vaidmuo (3 pav.). Bendruomenes renginiai, sventes, laisvalaikis turi tureti tinkama erdve, pastata, kurio architektura taptu "amzinu visu zmoniu siekiu simboliu" (Gutnov 1968). Kluba siuloma numatyti rajono centro arba poilsineje rajono zonoje. Pagrindiniais kulturiniais objektais laikomas klubas, galerija, muziejus, biblioteka ir teatras.

Nors idealusis miesto modelis niekad nebuvo realizuotas, dauguma siu ideju paveike gyvenamosios statybos praktika. Nepaisant idealizmo kupinu viziju, realybeje pastebimas interjeru, pastatu, miestu vienodejimas, individua lumo stygius, apie kuri prabyla netgi politini vaira peremes Leonidas Breznevas: "ir vis delto reikia, kad apskritai miestu statyba butu meniskai israiskingesne ir ivairesne. Kad neatsitiktu taip, kaip tam filmo herojui, kuris, per likimo ironija patekes i kita miesta, neistenge ten atskirti nei namo, nei buto nuo savo paties namo ir buto" (Breznevas 1981). Pasak jo, reikia nepamirsti ir gyvenimo kokybes, kelti reikalavimus naujam bustui, nepamirsti individo, jo poreikiu (Breznevas 1981). Individo svarba deklaruojama, bet, kaip ir budinga autoritarineje santvarkoje, individas praktiskai nedalyvauja formuojant miesta (Vanagas 2008). L. Breznevo deklaruojami siekiai atkartoja kai kurias 1920-1930 m. vyravusias mintis: stipri visuomeniniu paslaugu sritis ir toliau minima kaip budas palengvinti darbo moters kasdienybe, siuloma stiprinti darzeliu tinkla, atkreipiamas demesys i sporto centru svarba ir t. t. (Breznevas 1981).

Miestu utopijos Lietuviskoje spaudoje

Analizuojant masine gyvenamaja statyba Lietuvoje daznai minima skandinaviskos architekturos itaka, rysys su gamtine aplinka ir vietiniu urbanistiniu bei istoriniu kontekstu. Taciau galima daryti prielaida, kad to meto planavimas buvo smarkiai veikiamas ne tik visoje Sovietu Sajungoje vyraujanciu statybos normu, bet ir ideologiniu tendenciju, kurios buvo zinomos ir i jas reaguojama. Pagrindinis tarybinio laikotarpio profesinis periodinis leidinys lietuviu kalba buvo zurnalas "Statyba ir architektura". Nors jame dominavo temos, skirtos praktiniams statybos sektoriaus aspektams ir numatomiems ar realizuojamiems architekturiniams projektams aptarti, zurnalo numeriuose galima aptikti ir utopiniu ateities viziju. 1966 m. lapkricio menesio "Statyba ir architektura" numeryje aprasomi Prancuzijos architektu vertikalus, mobilus, juostiniai miestai turi siokiu tokiu paraleliu su Rusijos konstruktyvistu darbais (Fantastine ... 1966). Straipsnyje minimi pavyzdziai (4 pav.) pristatomi gana abstrakciai, sprendiniu nedetalizuojant. Na o 1967 m. lapkricio menesio numeryje pasirodziusiame straipsnyje "Apie ateities butus" kritiskai uzsimenama apie treciojo desimtmecio poziuri i gyvenamuosius vienetus ir seimos vaidmeni visuomeneje:

"Kai kuriuose treciojo desimtmecio projektiniuose pasiulymuose klaidingai buvo neigiamas seimos, kaip pirmykstes zmoniu bendravimo ir ju santykiu formos, vaidmuo. Todel planavimo savoka "butas" buvo ignoruojama ir pakeiciama "miegamaisiais" narveliais arba kabinomis. Gyvenimas paneige panasias paziuras. Socializmas stengiasi sutvirtinti seima, pakelti jos autoriteta ir reiksme. Marksizmas neigia ekonominius ir moralinius burzuazines seimos principus teisingu, darniu ir stipriu santuokos seimos santykiu vardan" (Apie ... 1967).

Minetame straipsnyje kritikuojamas ir laisvojo planavimo principu taikymas ateities bustu interjeruose, taciau teigiama, kad virtuves reiksme turetu mazeti ir buti pakeista virtuves nisa arba "irengtu virtuves agregatu". Atkreipiamas demesys i butu rysi su visuomeninio aptarnavimo sistema (Apie ... 1967). Kitame zurnalo numeryje aprasomos gyvenamuju kompleksu ateities perspektyvos primena tarp "urbanistu" ir "disurbanistu" vykusiu diskusiju atgarsius minima miestu kaip kulturos centru svarba, bet kartu ivardinami neigiami urbanizacijos bruozai (Gradovas 1968). Straipsnyje toliau vystoma moters islaisvinimo is buities darbu tema, problemos sprendimu ir toliau ivardinamas viesasis aptarnavimas, tik siuloma ekonomiskumo sumetimais stambinti minimalaus aptarnavimo vieneta, atsisakyti gyvenamosios grupes kaip minimalaus aptarnaujamo vieneto ir ji pakeisti stambesniu junginiu--mikrorajonu (6 tukstanciai gyventoju) arba analogiska gyventoju kieki talpinanciu aukstuminiu pastatu.

Kritika gyvenamosios lasteles reiksmes menkinimui isreiksta 1972 m. ketvirtajame zurnalo "Statyba ir architektura" numeryje (Gyvenamoji ... 1972). Straipsnyje, perspausdintame is zurnalo "Architektura SSSR", rasoma apie Coop Himmelblau idejas, kibernetika, mobilia gyvensena, busto automatizavima, naujas ateities transporto bei aptarnavimo formas ir, zinoma, nepamirstama uzsiminti apie moters islaisvinima is buities darbu, apie seimos vieneto svarba. Kitas idomus atvejis--tai zurnale "Mokslas ir gyvenimas" publikuoti jaunu architektu pasiulymai "Miestas virsum zemes" (5 pav.), "Piramidziu miestas", "Miestas amfiteatras" (Architekturine ... 1965). Nors straipsnyje Maskvos architekturos instituto studentu pasiulymai pristatomi kaip "Architekturine romantika", nera sunku pastebeti paraleles su ankstyvojo socialistinio periodo utopinemis miestu vizijomis.

Kadangi Lietuva i Sovietu Sajungos sudeti pateko tik amziaus viduryje, realiuose miestu vystymo ir gyvenamosios statybos procesuose radikaliu planavimo viziju itaka juntama netiesiogiai. Gyvenamuju pastatu grupe buvo siejama su mokykla, kurios svarba galetu buti paaiskinta Vakaru urbanistu, ypac E. Hovardo, itaka socialistinei planavimo sistemai, bet gyvenamosios grupes dydis ir uzstatymo principas artimesnis Le Corbusier, siuliusiam stambinti kaimynystes vieneta ir ji pritaikyti daugiaaukstei statybai (Vanagas 2003). Planuojant miestus nebuvo atsisakyta daugumoje utopiju dominavusios minties skatinti zmoniu rysius kaimynystes pagrindu, bet cia i pirma plana buvo pateke techniniai, ekonominiai rodikliai. Nepasiteisinusios ateities miestu vizijos daznai kaltintos butent neekonomiskumu arba nekritisku poziuriu i zmoniu socialinius rysius (Apie ... 1967). Praktikoje neprigijo komunos, bendruomeniu organizavimasi pakeite visuomeninis aptarnavimas, bet isliko svietimo istaigu svarba, teritorijos uzstatymas remiantis laisvojo planavimo principais.

Isvados

Dvidesimtojo amziaus treciasis desimtmetis Sovietu Sajungoje pasizymejo stipriais kurybiniais sumanymais ir isskirtinemis ambicijomis, dar ilgai dariusiomis itaka sovietinio bloko saliu miestu planavimo praktikai. Siam periodui budingas radikalus optimizmas vertinant ateityje pasirodysianciu technologiju galimybes, taip pat siekis per gyvenamaja aplinka formuoti naujo tipo gyvensenos modelius, paremtus to meto politine ideologija.

Siu tendenciju sugrizimas oficialiai pasmerkus stalinistine architekturos politika pasizymejo kiek nuosaikesniu poziuriu ir vis stiprejancia praktikoje nepasiteisinusiu aspektu kritika. Nepaisant kintancio poziurio, utopines ateities strategijos isliko svarbiu elementu formuojant idealuji gyvensenos modeli. Nauji pasiulymai daznai yra ankstyvojo etapo ideju tesinys arba reakcija i jas.

Socialistiniu miestu utopijos buvo zinomos Lietuvos kurejams ir netgi placiajai visuomenei. Utopiju itaka realiems planavimo procesams labiausiai juntama ideologiniu aspektu--kaimynystes rysiu formavimas, moters vaidmens visuomeneje pokytis, stiprejant visuomeniniam aptarnavimui ir socialinems paslaugoms, isliko vienomis is dazniausiai vystomu temu, bet aktyviai kritikuojama 1920-1930 m. siulyta seimos vieneto reforma ir bandymai mazinti gyvenamaja lastele. Formos poziuriu lietuviskoje spaudoje aptinkamos miestu vizijos vyste industrinio miesto tematika, bet pasiulymai buvo grindziami spekuliacijomis apie ateities technologiju teikiamas galimybes, todel tiesiogiai nebuvo taikomi praktikoje.

Caption: Fig. 1. The plan of OSA settlement as described by N. Miliutin

Caption: Fig. 2. The diagram of the NUS city described in the book "Ideal Communist City": 1--residential units; 2--school and sports area; 3--rapid transport above pedestrian level; 4--highway; 5--community center

(1) pav. OSA gyvenvietes planas, aprasomas N. Miliutino (Miliutin 1975)

(2) pav. Knygoje "Idealusis komunistinis miestas" aprasomo NUS miesto schema: 1--gyvenamieji vienetai; 2--mokyklu ir sporto teritorijos; 3--intensyvus transportas, pakeltas virs pesciuju taku; 4--greitkelis; 5--visuomeninis centras (Gutnov 1968)

Caption: Fig. 3. Community center

(3) pav. Bendruomenes centras (Gutnov 1968)

Caption: Fig. 4. Belt city by Andre Biro and Jean Jack Ferne

(4) pav. Juostines strukturos miestas. Autoriai Andre Biro, Zan Zak Ferne (Fantastine ... 1966)

Caption: Fig. 5. "City above ground" by L. Seitchalilov

(5) pav. "Miestas virsum zemes". Autorius L. Seitchalilovas (Architekturine ... 1965)

doi: 10.3846/mla.2013.37

References

Apie ateities butus, Statyba ir architektura. 1967. Nr. 11: 22-23.

Architekturine romantika, Mokslas ir gyvenimas. 1965. Nr. 3: 20-21.

Architectural Theory. From the Renaissance to the Present. 2006. Koln: Taschen. 510 p.

Bronovitskaya, A. 2009. Open City: The Soviet Experiment. Volume 21: 19-25.

Breznevas, L. 1981. TSKP Centro komiteto ataskaitinis pranesimas Tarybu Sajungos Komunistu partijos XXII suvaziavimui ir eiliniai partijos uzdaviniai vidaus ir uzsienio politikos srityje. Vilnius: Mintis, 68, 39, 54.

Cerbulenas, K.; Glemza, J. 1985. Vilniaus architektura. Vilnius: Mokslas. 28 p.

Fantastine ar artimiausios ateities architektura? Statyba ir architektura. 1966. Nr. 11: 14-15.

Gyvenamoji lastele tampa prognoziniu tyrimu objektu, Statyba ir architektura. 1972. Nr. 4: 12-15.

Goldhoorn, B. 1985. Comments on Krushchev's speech of December 7, 1954. Volume 21: 36.

Gradovas, G. 1968. Gyvenamuju kompleksu perspektyviniu tipu ieskojimai, Statyba ir architektura 6: 1-3.

Gutnov, A. 1968. The Ideal Communist City. New York: George Braziller, 18, 78, 94, 118, 129, 137, 166.

Khan-Magomedov, S. O. 1987. Pioneers of Soviet architecture: The Search for New Solutions in the 1920s and 1930s. New York: Rizzoli, 275, 279-283, 334.

Mallgrave, H. F.; Contandriopoulos, C. 2008. Architectural Theory. Volume II. An Anthology from 1871-2005. Oxford: Blackwell Publishing. 114 p.

Miliutin, N. A. 1975. Sotsgorod: The Problem of Building Socialist Cities. Cambridge: The MIT Press. 75 p.

Samalavicius, A. 2008. Miesto kultura. Vilnius: Technika. 38 p.

Scott, S. 2009. The Ideal Soviet Suburb, Panorama, 58-62 [interaktyvus], [ziureta 2012 02 11]. Prieiga per interneta: http:// www.design.upenn.edu/files/Panorama09_01_TOC.pdf.

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija: vadovelis aukstuju mokyklu studentams. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla. 154 p.

Vanagas, J. 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika. http://dx.doi.org/10.3846/982-S

Matas Siupsinskas (1), Ieva Cicenaite (2)

El. pastas: (1) mr.matas@gmail.com; (2) cicenaite.ieva@gmail.com

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Siupsinskas, Matas; Cicenaite, Ieva
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:2516
Previous Article:Emergence of ecological planning abroad and in Lithuania/ekologisko planavimo galimybes uzsienyje ir lietuvoje.
Next Article:Evaluation of landscape ecological aesthetics of green spaces in Latvian large cities/Latvijos didziuju miestu zaliuju erdviu krastovaizdzio...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters