Printer Friendly

Highlights of petroleum history and contemporary opportunities of its obtaining/ Benzino raidos istorijos momentai ir naujos gavimo galimybes.

Ivadas

Mokslas jau daugeli metu paciais ivairiausiais aspektais nagrineja benzino, be kurio siandiena neisivaizduojamas musu gyvenimas, gamybos budus (Technikos enciklopedija 2003).

Benzina, kaip vandenilio ir anglies jungini, 1825 m. naftoje atrado Maiklas Faradejus (Michael Faraday). Pirma karta is benzoines rugsties ji isgavo Harbordas Micherlichas (Harbord Mitscherlich) 1834 m., veliau, 1848 m., benzina is deguto isgavo Carlis B. Mansfeldas (Charles B. Mansfield), mires nuo stipriu nudegimu, kai eksperimentuojant su benzinu kilo gaisras. Taciau pramonine benzino gamyba prasidejo negreitai (Kas isrado bendzina? ...).

XIX a. pab. labiausiai naudojamas kuras buvo deguto distiliatas ir ivairus neapdirbtos naftos distiliavimo produktai. XX a. pradzioje naftos kompanijos gamino benzina naudodamos paprasta naftos distiliavimo metoda, bet greitai ivairios masinos buvo patobulintos, todel reikejo tobulinti ir benzino gamyba. Terminio distiliavimo galimybe buvo pristatyta 1913 m., paverciant dideli naftos kieki benzinu (Kas isrado bendzina? ...).

Veliau naftos distiliavimo metodai buvo daug kartu tobulinami siekiant isgauti ivairius aukstesnes kokybes naftos produktus.

Siuo metu benzinas gaminamas vis is kitokiu zaliavu. Pavyzdziui, "Shell" naftos koncernas jau nuo 1993 m. Malaizijoje gamina sintetinius degalus is gamtiniu duju. Tam tikslui naudojamos net naftos gavybos metu issiskiriancios dujos, kurios dabar sudeginamos fakeluose. Sie degalai beveik 100 % susideda is skystuju alkanu (parafininiu angliavandeniu). Juose nera sieros mineraliniu priemaisu ir aromatiniu angliavandeniu (C 1 ppm), todel, naudojant siuos degalus, galima labai sumazinti duminguma (aromatiniai angliavandeniai ir siera skatina suodziu susidaryma degimo metu) (Degalu rusys ...).

Plinta degalu gamyba is biomases. Naudojamas lygiai toks pat sintezes procesas, todel gaunami irgi aukstos kokybes degalai. zaliava cia gali buti greitai augantys ir nereiklus augalai, siaudu arba medienos atliekos ir pan. (Degalu rusys ...).

Biomases dujinimo procesas vyksta trimis pakopomis. Is pradziu biomase susmulkinama, isdziovinama ir presuojama i granules. Ji is pradziu is dalies oksiduojama oru ar deguonimi 400 ir 500 [degrees]C temperaturoje, o paskui skaidoma i dervingasias dujas (lakiosios komponentes) ir kietaja angli (biokoksa).

Antroje proceso pakopoje dervingosios dujos degimo kameroje toliau oksiduojamos oru arba deguonimi iki karstu dujinimo produktu.

Trecioje proceso pakopoje i siuos produktus ipuciamas iki degiuju dulkiu sumaltas biokoksas. Degiosios biokokso dulkes ir dujinimo produktai reaguoja endotermiskai iki sintezes duju. Paruostos jos gali buti naudojamos kaip degiosios dujos elektros energijos, garu ir silumos gamybai arba kaip sintezes dujos degalu gamybai.

Britu mokslininkai jau pagamino bandomaja partija naujo tipo degalu, kurie gaunami tiesiog is oro. Jiems pavyko anglies dvidegini sujungti su vandens garais. Pirminiais skaiciavimais, tona tokio benzino kainuotu tik 644 JAV dolerius (Britu inzinieriai ...).

Benzino gamybos procesas yra gana paprastas. Oras maisomas su natrio hidroksidu. Gautas hidrokarbonatas veikiamas elektrolizes ir gaunamas anglies dvideginis, kuris maisomas su is vandens isgautu vandeniliu. Gauta angliavandenilio jungini, sumaisius su reikiamais priedais, galima pilti i automobiliu bakus.

Greta situ siuolaikiniu budu, siandiena vel atgimsta degalu gamybos is akmens anglies idejos. Taip yra del keletos priezasciu. Visu pirma pasauliniai anglies istekliai yra 25 % didesni uz naftos atsargas. Vien tik Jungtinese Valstijose yra tiek anglies, kad jos pakaktu apsirupinti energija kelis simtus metu-apie 275 mlrd. t. Todel buvo bandoma taip reikalinga kura, benzina isgauti ir is anglies. Pradininkai yra vokieciu mokslininkai Francas Fiseris (Franc Fischer) ir Hansas Tropsas (Hanz Tropsch), kurie 1925 m. uzpatentavo pramoniniu skystuju ir kietuju angliavandeniliu gamyba is anglies monoksido ir vandenilio duju (Sintetiniai dyzeliniai). Sias paieskas paskatino vis didejantis vidaus degimo varikliu naudojimas bei noras tureti nepriklausoma degalu ir zaliavu saltini chemijos pramonei. 1945 m. devynios Vokietijos gamyklos kasmet pagamindavo 600 tukst. t sintetiniu degalu. Pagal licencija buvo pastatyta ir veike keturios gamyklos Japonijoje ir viena Prancuzijoje. Po karo Fiserio ir Tropso sinteze prarado savo reiksme, nes isaugo pigios naftos ir gamtiniu duju gavyba. Tik Pietu Afrikos Respublikoje del politiniu ir ekonominiu aplinkybiu si technologija buvo toliau tobulinama. Ten kaip zaliava taip pat buvo naudojama anglis. Sios imones veikia ir siandien, jos yra papildytos iranga, gaminancia skystuosius degalus is gamtiniu duju. Siuo metu dvi Pietu Afrikos koncerno "Sasol" imones per metus perdirba 45 mln. t anglies ir pagamina mazdaug 28 % saliai reikalingo dyzelino ir benzino. Tokias gamyklas siandiena planuoja statyti salys, kurios turi dideles akmens anglies atsargas: JAV, Kinija ir kt. (Sintetiniai dyzeliniai ...).

Vienokiu ar kitokiu anglies produktu gavimas priklauso nuo jos perdirbimo budu. Visus juos salygiskai galima suskirstyti i dvi grupes. Pirmajai priklauso perdirbimas terminiu budu, antrajai-cheminiai perdirbimo budai.

Perdirbant akmens angli terminiu budu, vyksta anglies chemine distiliacija, susidaro koksas ir lakieji produktai, t. y. vykdomas jos koksavimas. Perdirbant ja cheminiu budu, vykdomas kuro dujinimas (gazifikacija), ir susidaro dujinis kuras. Atliekant akmens anglies destrukcini hidrinima, gaunamas skystasis kuras.

Priklausomai nuo akmens anglies perdirbimo budo, gaunami skirtingi produktai: 1) deginant-silumine energija; 2) dujinant-generatorines dujos; 3) vykdant pusiau koksavima-pirminis degutas, degutinis vanduo, svieciamosios dujos; 4) hidrinant benzinas, tepalai, parafinas.

Ypac populiarus pastaruoju metu dujinimo atvejis yra kuro dujinimas. Sio proceso esme-kietojo kuro (akmens anglies, rusvuju angliu, medienos, durpiu, ivairiu atlieku) vertimas dujomis, kaitinant jas 900-1100 oC temperaturoje be oro. Procesas atliekamas kaitinant ora, vandens garus, technini deguoni ir kitas dujas generatoriuje, degimo kameroje arba tam tikroje jos dalyje-pakuroje, kurias galima derinti su duju arba skystojo kuro katilais.

Kai kaitinant generatoriuje susidaro oro trukumas, gaunamos generatorines dujos, turincios iki 26-30 % anglies monoksido CO. Kaitinant dregna kura, gaunamos misriosios dujos, turincios CO, [H.sub.2], C[O.sub.2]. Kai i generatoriu puciamas oras su vandens garais, susidaro misriosios dujos, turincios iki 37 % anglies monoksido ir iki 50 % vandenilio. Siame duju misinyje buna ir metano.

Kuro dujinimo produktai naudojami kaip kuras ir chemijos pramones zaliavos, o misriosios dujos gali pakeisti degalus.

Akmens anglies dujinimo procesai placiai tiriami ivairiose salyse, tarp ju ir Vokietijoje. 2004 m. Vokietijoje buvo paskelbta Valterio Sulto pateikta informacija apie anglies dujinima Dorstene bei rysio tarp anglies perdirbimo ir jos dujinimo "Ruhrgas AG" imoneje kokybe (Dorstene ...).

Siame tekste pateikiami duomenys apie anglies perdirbimo cheminius pagrindus ir jo techninius duomenis tam, kad butu galima lengviau suprasti, kas tiekiama i Dorstena ir koki supratima apie anglies dujinima Dorstene susidaro nacionaliniai bei tarptautiniai anglies ekspertai. Greta anglies dujinimo palieciamos ir jos suskystinimo bei itin svarbaus akmens anglies sukietinimo problemos. Idejas, kurios aprasomos siame straipsnyje, stimuliavo Valteris Sultas (Dorsteno kalnakasybos ir industrijos darbo grupeje). Siam susivienijimui priklauso kalnakasybos ir Dorsteno anglies kulturinio paveldo archyvai. Mes dekojame p. V. Sultui uz gausia ir detalizuota informacija bei nuorodas. Toliau pateikiama informacija apie anglies svarba nagrinejamoje tematikoje.

Anglis-energijos nesiklis ir zaliava

Anglis, kaip ir nafta bei gamtines dujos, yra egzistuojanti dideliais kiekiais fosilines (iskastiniu augalu bei gyvunu liekanu) energijos nesiklis ir chemine zaliava. Taciau ji dar nera pakankamai isisavinta zaliava, kuri ateityje galetu tapti naftos saltiniu.

Anglis Vokietijoje buvo zinoma kaip isskirtines energijos nesiklis dar iki XX a. sestojo desimtmecio: 1950 m. 90 % energijos gamybos remesi namu anglimi. Ji buvo naudojama kaip degioji medziaga energetinese imonese, gaminant elektros energija. Siandien tik 44 % elektros energijos gaunama is anglies ir is rudosios bei akmens anglies. Imant visos energijos panaudojima Vokietijoje, anglis kaip zaliava sudaro tik 24 % bendrojo jos kiekio (iskaitant ir importine angli).

Anglies kaip zaliavos cheminei industrijai panaudojimas Vokietijoje pasieke maksimuma XX a. viduryje. Kaip zaliava kokso gamybai, gaunant gelezi aukstakrosnese, siuo metu mazai naudojama. Kitose salyse, ypac Kinijoje ir Pietu Afrikoje, anglis naudojama ir kaip chemine zaliava.

1 pav. parodytos galimybes gaminti ivairius energetinius ir chemiskai reikalingus produktus is fosiliniu zaliavu.

Anglis kaip chemine zaliava

Tam, kad is akmens anglies butu galima isgauti chemines zaliavas, reikia sunaudoti daug energijos, atliekant anglies koksavima, skystinima ir dujinima. Toliau pateikiama siu pokyciu vykdymo informacijos apzvalga (1 lentele).

Anglies dujinimas

Vokietijoje, Dorstene, "Ruhrgas AG" vykdo akmens anglies dujinima. Jis atliekamas naudojant Lurgi slegini dujinima, todel tikslinga si metoda aprasyti.

Vykdant anglies dujinima, veikiant ja vandens garams ir deguoniui, atsiranda galimybe anglies pokyciui. Tada susidaro neapdorotu duju-anglies monoksido, vandenilio ir metano-misinys. Jis panaudojamas vandenilio, duju sintezes ir siluminiu duju gamybai. Esant specialioms salygoms, analogiskai galima gauti i zemes dujas panasiu daug metano turinciu siluminiu duju.

Visos anglies dujinimo reakcijos prasideda nuo jos terminio skilimo-pirolizes. Siuo atveju anglyje vyksta daug terminio skilimo procesu. Del ju susidaro anglies dioksidas C[O.sub.2] ir metanas C[H.sub.4] bei prisotintieji ir neprisotintieji angliavandeniliai, kurie dujinimo proceso metu gali toliau reaguoti. Taip is duju liepsnos anglies degimo metu susidaro vandenilis H2, anglies monoksidas C[O.sub.2], metanas C[H.sub.4] ir kiti angliavandeniliai bei nezymus sieros ir azoto junginiu kiekiai.

Anglies dujinimas vykdomas zymiais technikos mastais Siaures Amerikoje ir Pietu Afrikoje. Is viso ivairiose salyse veikia 400 anglies dujinimo ir sunkiuju alieju gamybos imoniu, kuriose sunaudojama 45 mln. t anglies.

Dorstene esancioje "Ruhgas AG" anglies dujinimo imoneje naudojamas Lurgi slegiminis duju perdirbimas, kurio metu yra panaudojami 3-30 mm dydzio anglies gabalai (2 pav.). Akmens anglies nuotrupos tiekiamos is virsaus per slegio sliuzus ir anglies skirstytuva i 3-4 m skersmens duju gamybos ir slegio reaktoriu bei apie 10 m aukscio vidine talpa ir nenutrukstamu srautu talpos uzpildomos bei vienodai paskirstomos. Susidares kietasis anglies sluoksnis per groteles patenka i reaktoriaus apacia (Ullmanns Encyklopadie ... 1477).

Paveikslas kaireje rodo reaktoriaus pjuvi, desineje-anglies sluoksnio slegio pokyti 22 baru.

Reakcijos dujos-deguonis ir vandens garai-susidaro irangos apacioje, todel kildamos susiduria su anglimi. Cia pirmiausia dalis anglies sudega iki anglies dioksido. Del to reakcijos temperatura pakyla per 600 oC, issiskiriant daug silumos:

C + [O.sub.2] = C[O.sub.2].

Siomis salygomis susidaro ir anglies monoksidas CO:

2C + [O.sub.2] = 2CO.

Vidurineje reaktoriaus dalyje vandens garai reaguoja su karsta anglimi, issiskiriant anglies monoksidui ir vandeniliui (siluma sunaudojama):

C + [H.sub.2]O = CO + [H.sub.2].

Reaktoriaus apacioje susidares anglies dioksidas reaguoja karstoje reaktoriaus zonoje su karsta anglimi, susidarant anglies monoksidui ir naudojant siluma:

C + C[O.sub.2] = 2CO.

Likes vandenilis toliau reaguoja:

1. Su karsta anglimi, susidarant metanui ir issiskiriant silumai:

C + 2[H.sub.2] =C[H.sub.4].

2. Su anglies monoksidu, issiskiriant metanui ir silumai:

CO + 3[H.sub.2] = C[H.sub.4] + [H.sub.2]O.

Karstos reakcijos dujos reaktoriuje kyla aukstyn, kur sviezia anglis isbrinksta, ir dar auksciau tampa sausos ir neturincios vandens. Smilksmo metu susidaro "nepageidaujami produktai"-fenoliai, aromatines medziagos, aliejai ir degutas, kurie yra pasalinami is neapdorotu duju ir turi buti isplauti is ju. Todel dabar tikros dujinimo reakcijos gali buti vykdomos naudojant Lurgi sleginio duju apdorojimo reakciju iranga.

Lurgi budas svarbus ir tuo, kad anglis gali buti nepresuojama, kadangi priesingu atveju reakcijos dujos nepraeitu zerincio anglies bloko.

Kadangi akmens anglis visada turi dali tuscios uolienos, proceso metu gali iskristi pelenai, kuriuos sulaiko irengtos groteles.

Numatoma, kad zaliavu dujas, pakilus temperaturai per 300 oC, bus galima praleisti pro plovikli tam, kad butu galima isskirti is ju dulkiu pavidalo nesvarumus ir kondensuojamus angliavandenilius (fenoli, aromatinius aliejus, deguta, derva).

Taip isvalyta anglis butu toliau apdorojama isvalymo bei gryninimo irenginiuose ir markizuojama. Siame plovimo saldiklyje, kartu su duju gryninimu, bus atskiriamas ir ju ausinimas. Kaip pasalinis produktas bus gauti dideli garu kiekiai. Jie gali buti naudojami kaip energijos nesikliai sildant kituose irenginiuose.

Tai, kad Dorstene gaminamos dujos pradetos taikyti siluminese dujose esanciu kokso duju sferoje, galejo toliau isvaduoti nuo nuodingo ir specifiskai sunkaus anglies monolito.

Konvertavimo irenginyje is vandenilio turincio duju misinio, toliau vykstant metano ir anglies monoksido reakcijoms, buvo pasalintas anglies monoksidas. Pastarosios dujos kartu su karstais vandens garais buvo praleistos pro kolalto ir molibdeno katalizatoriu. Anglies monoksidas del to perejo i anglies dioksida ir vandenili, issiskiriant silumai:

CO + [H.sub.2]O = C[O.sub.2] + [H.sub.2].

Sis specialus katalizatorius pagreitino minetaja reakcija. Jis buvo sukurtas Dorstene ten esanciam sieros vandeniliui pakeisti. Be to, buvo panaudotas ir pigesnis gelezies oksido katalizatorius.

Siais metodais ne tik buvo pasalintas nuodingas ir darbui kenkiantis anglies monoksidas, bet ir sumazinta sildymo duju su dideliu vandenilio duju kiekiu. Kadangi reakcijos metu susidares anglies dioksidas sumenkina karstuju duju degimo verte, reakcijos dujos buvo praleistos per potaso (kalio karbonato) tirpala, kuriame is dalies surisamas anglies dioksidas, ir taip salinamos is duju srauto.

2 lenteleje parodyta duju sudetis po ivairiu apdorojimo etapu.

Ateities perspektyvos

Kaip matyti is pateiktu duomenu, del konvertavimo ir angliarugsties pasalinimo vandenilio kiekis praktiskai padvigubeja. Dideja ir metano kiekis, o anglies monoksido dalis smarkiai krinta. Taip perdirbtos ir isgrynintos karstosios dujos gali buti tinkamos toliau jas naudoti.

Greta pirmines dujinimo irangos tvarkingai imonei butina ir pagalbine iranga. Prie sios priklauso iranga, kuri gali buti naudojama plovimo (skalbimo) metu iskrintantiems fenoliams, aromatinems medziagoms, aliejams ir deguto bei dervu rupiosioms frakcijoms atskirti, taip pat joms gryninti ir toliau perdirbti i prekinius produktus.

Iskrintanti siera, kaip antrinis produktas, sieros rugsties irangoje taip pat gali buti perdirbama i sieros rugsti, kuri gali neutralizuoti specialioje irangoje susidaranti amoniaka, susidarant amonio sulfatui.

Perplaunant potasa (kalio karbonata, [K.sub.2]C[O.sub.3]) ir gaunant kalio hidrokarbonato KHCO3 tirpala, sis gali sugerti anglies dioksida, kuris gali issiskirti is tirpalo. Abu procesai gali buti aprasomi lygtimis:

--potaso isplovimo, issiskiriant energijai, procesas:

[K.sub.2]C[O.sub.3] + C[O.sub.2] + [H.sub.2]O = 2KHC[O.sub.3];

--regeneratorinis procesas, priesingas potaso isplovimo procesui, susigeriant energijai:

2KHC[O.sub.3] = [K.sub.2]C[O.sub.3] + C[O.sub.2] + [H.sub.2]O.

Regeneratoriuje ikaitinamas tirpalas vandenyje, o is jo issiskiria dujines anglies dioksidas. Sios dujos, esant 99,99 % grynumo laipsniui, yra labai svarios ir suskystintos bukles gali buti panaudotos maisto produktu pramoneje, gaminant gazuotus gerimus. Dalis stipriai atsaldyto anglies dioksido naudojama sausuju ledu gamybai. Tokia gamyba, esant 330 t dienos pajegumui, placiai zinoma Vakaru Europoje ir gali buti naudojama, kai iranga nebegali tiekti, esant gilaus saldymo tankiui 700 t produkto.

Isvados

Pagrindines fosilines energetines bei chemines zaliavos yra gamtine anglis, nafta ir gamtines dujos. Pastaruoju metu ypac didele svarba technikoje igijo gamtine anglis, vertinama kaip labai svarbus energijos nesiklis.

Tam, kad is akmens anglies butu galima isgauti chemines medziagas ir energijos, reikia panaudoti siuos technologinius procesus: koksavima, dujinima ir suskystinima (hidrinima).

Koksavimas vykdomas kaitinant angli uzdarose kamerose, nesant jose deguonies ir esant 70 oC temperaturai. Proceso metu susidaro koksas ir issiskiria koksavimo dujos, degutas, derva, aromatines medziagos, fenolis, amoniakas ir lieka pelenai.

Dujinimas vykdomas praleidziant pro karsta koksa, ora ir vandeni. Jo metu susidaro generatorines dujos, sintezes dujos ir lieka pelenai.

Suskystinimas (hidrinimas) vykdomas vandeniu veikiant is kokso ir kalkiu gauta kalcio hibrida. Jo metu susidaro acetilenas.

Dar 1979 m. Dorstene (Vokietija) is "Ruhrkohle AG", STEAG, "Lurgi AG" ir "Ruhrgas AG" imoniu, vadovaujant tyrimu ir technologiju ministerijai, buvo sudaryta Anglies slegiminio dujinimo bandymu stotis "Ruhr 100". Numatyta atnaujinti bandymus ir pratesti anglies dujinimo technologiju tyrimus, tikintis alyva bei dujas vel padaryti konkurentingomis medziagomis. Kaip atsakymas i tuometini zymu mineralines alyvos ir zemes duju kainu kilima, noreta vel sugrizti prie namu zidinio anglies, kad minetosios silumines dujos is leto butu ivestos i zemes duju pramone ir mazdaug 1995 m. auganciu mastu suteiktu stabilizuojanti duju pramones efekta.

Kaip mes dabar zinome, sie planai nebuvo iki galo realizuoti.

Belieka tiketis, kad netrukus vel isgirsime apie si Dorstene issivysciusios technologijos suoli.

Caption: 1 pav. Energetiniu ir cheminiu produktu gamyba is fosiliniu zaliavu

Fig. 1. Production of energy and chemical products from fossil raw materials

Caption: 2 pav. Ketaus ir anglies slegiminis dujinimas

Fig. 2. Pressure gasification of ferrous alloy and coal

doi: 10.3846/est.2013.05

Literatura

Britu inzinieriai kuria "benzino is oro" technologija [interaktyvus], [ziureta 2012 m. gruodzio 21 d.). Prieiga per interneta: www.LRT.lt.

Degalu rusys [interaktyvus], [ziureta 2012 m. gruodzio 21 d.). Prieiga per interneta: http://www. manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/technika/1076-degalu-rusys.

Dorstene. "Ruhrgas AG" [interaktyvus], [ziureta 2012 m. gruodzio 21 d.). Prieiga per interneta: http://www.route-industriekultur.de/route-industriekultur.html

Kas isrado bendzina? [interaktyvus], [ziureta 2012 m. gruodzio 21 d.). Prieiga per interneta: www.mindera.lt/lt-catalog-view-product.html?

Sintetiniai dyzeliniai degalai. 2007. Mano ukis 1 [interaktyvus], [ziureta 2012 m. gruodzio 21 d.). Prieiga per interneta: http://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/technika/1096-sinteti niai-dyzeliniai-degalai.

Technikos enciklopedija. 2003. Mokslo ir enc. leidybos inst., Vilnius.

Ullmanns Encyklopadie der technischen Chemie. Band 14, 1477.

Gerhard Lapke (1), Bernd Pontow (2), Jurgen Laege (3), Algimantas Kazragis (4), Romualdas Ginevicius (5)

(1) Berlyno Steinbeis universitetas, Guertelstr. 29a/30, D-10247 Berlinas, Vokietija

(2) VEBA Oil GmbH, Wittener Strasse 45, 44789 Bochum, Vokietija

(3) VEBA GmbHGelsenkirchen, Wittener Strasse 45, 44789 Bochum, Vokietija

(4,5) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas (1) g_lapke(at)gmx.net; (2) bernd.pontow@koeln.de; (4) kazragyte@gmail.com;

(5) romualdas.ginevicius@vgtu.lt

Iteikta 2013-02-04; priimta 2013-03-20

Gerhard LAPKE. Diplomuotas chemikas, gamtos mokslu daktaras, Steinbeiso universiteto Berlyne docentas, buves MQG kompanijos direktorius, virs 50 moksliniu straipsniu autorius.

Gerhard LAPKE is certificated chemist, doctor of natural science, associate professor of the Steinbeis University Berlin, former director of the MQG company, author of more than 50 publications.

Bernd PONTOW. Diplomuotas chemikas. VEBA OilGmbH vystymo inzinierius.

Bernd PONTOW is certificated chemist, development engineer of VEBA OilGmbH.

Jurgen LAEGE. Diplomuotas inzinierius, diplomuotas chemikas, VEBA OilGmbH vystymo inzinierius. Moksliniu interesu sritis-garo masinos.

Jurgen LAEGE is certificated engineer, certificated chemist, development engineer of VEBA OilGmbH.

Algimantas KAZRAGIS. Inzinierius, chemikas technologas, fizikochemikas, profesorius, habilituotas daktaras. VGTU studentams skaite bendrosios chemijos, fizikines chemijos, chemines termodinamikos, organiniu bei polimeriniu medziagu chemijos, geochemijos, technogeniniu atlieku perdirbimo bei utilizacijos disciplinu paskaitas. Tarptautines Mokslu akademijos MANEB (Sankt Peterburgas) narys-korespondentas. VGTU profesorius emeritas.

Algimantas KAZRAGIS is engineer, chemist technologist, physicochemist, habilitated doctor. Delivered following lectures to students of Vilnius Gediminas Technical University: Chemistry: general chemistry, physical chemistry, thermodynamics in chemistry, chemistry of organic and polymeric substances, geochemistry, processing of and utilisation of technological waste, corresponding member of the international academy of science MANEB, St. Petersburg. Currently emeritus professor of the VGTU.

Romualdas GINEVICIUS. Inzinierius ekonomistas, profesorius, habilituotas daktaras, VGTU Imoniu ekonomikos ir vadybos katedros vedejas. Beveik 400 moksliniu straipsniu ir 20 moksliniu knygu autorius ar bendraautoris, dvieju tarptautiniu mokslo zurnalu vyriausiasis redaktorius, daugelio tarptautiniu mokslo zurnalu redakciniu kolegiju narys. Moksliniai interesai: imoniu ekonomika ir vadyba, mokslo ir technikos raida.

Romualdas GINEVICIUS is engineer-economist, professor, habilitated doctor, chairman of Department of Economics and Management of Enterprises of Vilnius Gediminas Technical University. Author or co-author of 400 scientific publications and 20 scientific monographs, chief editor of two international scientific journals, member of editorial board of many international scientific journals. Scientific interests: economics and management of enterprises, development of science and technology.

1 lentelu. Cheminiu zaliavu perdirbimas
Table 1. Processing of chemical raw materials

   Metodai                           Procesai

Koksavimas      Procesas vykdomas kaitinant angli uzdaroje kameroje,
                nesant joje deguonies, 100 [degrees]C temperaturoje.
                Proceso metu pasisalina skystosios medziagos ir
                lieka koksas.

Dujinimas       Dujinimo metu vyksta visiskas kietosios anglies
                kokso pavidalu perejimas i dujas. Sio proceso metu
                tiekiamas oras ir vandens garai praeina pro karsta
                koksa, susidarant generatorinems dujoms. Specialus
                duju salinimas, panaudotas Dorstene, yra Lurgi
                sleginio naudojimo procesas, vykdomas esant slegiui
                ir 600 [degrees]C temperaturos deguonies ir garu
                misiniams.

Suskystinimas   Kietoji anglis kinta reaguodama su skystaisiais
(hidrinimas)    alyviniais produktais. Tuo pat metu, esant
                katalizatoriui, 500 [degrees]C temperaturai ir 200
                baru vandenilio slegiui, vyksta siu medziagu
                hidrinimas, prisijungiant vandeniliui prie
                anglies atomu.

Karbidu         Suklestrjus petrochemijai, svarbiausia chemine
susidarymas     zaliava tapo 2000 [degrees]C is kalkiu ir kokso
                elektros laukineje krosnyje susidarantis kalcio
                karbidas. Reaguodamas su vandeniu, jis isskiria
                acetilena, kuris prisidejo prie alifatines chemijos
                suklestejimo.

   Metodai          Produktai

Koksavimas      Koksas,
                koksavimo dujos,
                degutas,
                derva,
                aromatines
                medziagos,
                fenolis,
                amoniakas,
                pelenai.

Dujinimas       Vandens garai,
                generatorines
                dujos,
                sintezes dujos,
                silumines dujos,
                pelenai.

Suskystinimas   Varikli varancios
(hidrinimas)    medziagos,
                silumines alyvos,
                aromatai.

Karbidu         Acetilenas
susidarymas     (naudojamas
                vinilo chlorido,
                esteriu, akrilo r.
                ir polimeru
                gamyboje).

2 lentele. Duju sudetis po ivairiu apdorojimo etapu
Table 2. Composition of gas depending on the state of processing

Duju sudetines dalys           Ju kiekis zaliavos       Ju kiekis
                                    dujose, %        koncentruojamose
                                                         dujose, %

Anglies dioksidas C[O.sub.2]          27,0                 38,0
Angliavandeniliai                      0,6                  0,7
Anglies monoksidas CO                 23,0                  3,8
Vandenilis [H.sub.2]                  38,6                 48,4
Metanas C[H.sub.4]                     9,7                  8,3
Azotas [N.sub.2]                       1,0                  0,8
Suma                                  99,9                 100,0
Turio kitimas, %                      100,0                117,0

Duju sudetines dalys            Ju kiekis po
                               angliarugstinio
                                 plovimo, %

Anglies dioksidas C[O.sub.2]         0,0
Angliavandeniliai                    1,2
Anglies monoksidas CO                6,3
Vandenilis [H.sub.2]                80,3
Metanas C[H.sub.4]                  11,5
Azotas [N.sub.2]                     1,3
Suma                                100,6
Turio kitimas, %                    70,0


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Taylor & Francis Ltd.
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Lapke, Gerhard; Pontow, Bernd; Laege, Jurgen; Kazragis, Algimantas; Ginevicius, Romualdas
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:3308
Previous Article:Millionaires of inter-war Lithuania: methods of enrichment and related specifics in the contemporary context/ Tarpukario Lietuvos milijonieriai:...
Next Article:Centenary of Justinas Mikuckas born date/Justino Mikucko 100-osioms gimimo metinems.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters