Printer Friendly

Formation and architectural development of the lithuanian manor (yard)/lietuvos dvaro (kiemo) formavimasis ir architekturine raida.

LIETUVOS DVARO (KIEMO) FORMAVIMASIS IR ARCHITEKTURINE RAIDA

Ivadas

Siuolaikineje visuomeneje, nusimetes sovietiniu metu ideologijos skraiste, istorinis Lietuvos dvaras tampa objektu, skatinanciu visuomenes susidomejima, o daznai ir romantines nuostatas. Islikusios skirtingu laikotarpiu dvaru sodybos materialiai atspindi Lietuvos dvaro istorija, o viesojoje erdveje sparciai plinta komercine informacija, daznai skirta tik pavieniams, turistu belaukiantiems objektams. Per nepriklausomos Lietuvos laikotarpi mokslininkai, analizuodami Lietuvos istorijos procesus, nemazai demesio skyre ir dvaro istorijai, bet vis dar pasigendama dvaro kaip ivairialypio, daugiafunkcio istorinio objekto nuoseklesnes kulturines, architekturines raidos analizes. Koks dvaro vaidmuo Lietuvos istorijoje, koks jo inasas i architekturos, kulturinio krastovaizdzio palikima Lietuvoje? Straipsnyje sugriztama prie dvaro istaku.

Daugiaprasmis zodis "dvaras" turi ne viena reiksme, kuria skirtingai pateikia ir zodynai. Dabartines lietuviu kalbos zodyno 1993 m. ir 2000 m. redakcijose nurodoma, kad "dvaras: 1. feodalo valda, zemvaldzio ukis; to ukio sodyba; 2. (psn.) kiemas, sodyba. 3. (psn.) rumai". 1939 m. "Lietuviskoje enciklopedijoje" rasoma, kad zodis "dvaras" --is lenk. dwor, lenku kalboje reiskias tik pacia ukio sodyba, lietuviu kalboje is seno igijo platesne prasme ne tik sodybai, bet ir didesniam, vieno savininko valdomam zemes plotui ivardyti. Priesinamas valstieciu ukiui dvaras reiske ir bajoru uki. Kita prasme dvaras reiske Lietuvos kunigaikstijoje ir Lenkijoje valdovo ar didiko rumus su visais tarnais ar siaip prisiplakeliais (Kiaupiene 2001: 20). Pagrindines siandien isitvirtinusios dvaro sampratos analizuojamos ir siame straipsnyje: dvaras--LDK institucija; feodalo valda ir jo gyvenviete; feodalizmo ir stambaus savininko ukis kapitalizmo epochoje; svarbiausia feodalinio ukininkavimo forma, vyravusi zemes ukyje. Dvaro sodyba, rezidencija dvaro valdomos teritorijos dalis, skirta gyventi, taip pat kitoms reikmems (reprezentacinems, ukinems, gamybinems, rekreacinems, svietimo). Ja sudaro istoriskai susiformaves vientisas sodybines zemes sklypas su visais jame esanciais dvaro statiniais, zeldiniais, vandens telkiniais ... (Lietuvos Respublikos ... 1993).

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos dvaras--tai Lietuvos Didziosios kunigaikstystes dvaras (kiemas) (nuo XIII a. iki XVIII a. pab.) bei Lietuvos dvaras Rusijos imperijos sudetyje (XVIII a. pab.--XIX a.). Dvaro savininkas --bajorija, tradiciskai skirstoma i smulkiaja, vidutine ir stambiaja--bajorijos elita. Mokslineje bei snekamojoje kalboje bajorijos elitas ivardijamas ivairiais terminais: "diduomene", "ponai", "magnatai". Straipsnyje vartojamas apibendrinantis "didiko" terminas siam socialiniam sluoksniui apibrezti.

Siekiant atskleisti Lietuvos dvaro architekturine raida, vertinti politiniai, socialiniai, ekonominiai, kulturiniai veiksniai, formave Lietuvos dvaro architekturini veida. Straipsnio struktura atspindi svarbiausius Lietuvos istorijos, dvaro raidos momentus, bet istoriskai nesutampa su kulturos reiskiniu, architekturos stiliu, daznai egzistavusiu ir tuo paciu metu, chronologija. Temos apimtis uz straipsnio parasciu paliko XX a.--dvaro nykimo (nuo 1922 m.) laikotarpi, taip pat liko nepaliesta Klaipedos krasto, Uznemunes dvaro, turejusio savita istorija, architekturine raida.

Dvaro formavimosi laikotarpis (XIII a.--XVI a. I puse), Valaku reforma

Lietuvoje dvarai formavosi ankstyvojoje visuomeneje ir daugelis ju kilmes paslapciu niekada nebus pakankamai aiskios. Ankstyvasis dvaras, vadintas "kiemu", turejo ne tik ukine, bet ir politine reiksme. Tai pamatine valstybes strukturos grandis, todel dvaru atsiradimas yra neatsiejamas nuo politines organizacijos ir valstybes formavimosi (Baranauskas 2001: 10). XIII a. vid. Mindaugui sujungus i viena valstybe kunigaiksciu zemes, iskile tu zemiu kunigaiksciai tapo jo vasalais. Valdant Gediminui, susiformavo ankstyvoji, arba karine, monarchija su visais jai budingais pozymiais: diarchija, ankstyvuoju feodalizmu su ankstyvaisiais dvarais (Bumblauskas 2005: 70-324). Is ankstyvojo dvaro (kiemo) feodalinis dvaras eme formuotis XIV a. pab. ir XV a. I puseje, ivedus krikscionybe ir Didziajam kunigaiksciui pradejus atidavineti valstiecius veldamus kariauninkams (ankstyviesiems bajorams), kad sie galetu deramai pasirengti karui. Sis kitimas vyko laipsniskai, o XVI a. I puseje jau du trecdaliai valstieciu ir ju zeme priklause bajorams, galutinai isitvirtino dvaro terminas. Institucinio dvaro sukurimas, padejes sutelkti valdzios elita ir itvirtinti monarcho valdzia, laikomas svarbiausia Vytauto pradeta valdymo reforma LDK. Institucinis dvaras savo ruoztu implikavo nuolatiniam gyvenimui pritaikytu Lietuvos Didziojo kunigaikscio rezidenciju atsiradima (Petrauskas 2006: 6).

XIV a. pab.--XV a. pr. Lietuvos Didziojo kunigaikscio valdose vyko aktyvus itvirtintu gyvenvieciu--piliu statybos laikotarpis. Ankstesne, daugiau utilitariu piliu-sleptuviu paskirti keite pakitusi karybos praktika (pradeta naudoti artilerija), krikscioniskojo valdovo ivaizdis ir reprezentaciniai valdovo poreikiai. Jos tapo itvirtintais teritorijos valdymo centrais, kunigaiksciu bustinemis, kuriose, be gynybines, ne maziau svarbi pasidare reprezentacine ju funkcija. Pakito ir piliu architekturos israiska. Ankstyvose pilyse svarbiausias kompozicijos akcentas buvo aukstos akmens muro sienos, o XIV a. pab.--XV a. gynybiniuose pastatuose--monumentalus, i sienu isore issikise bokstai ir rezidenciniai rumai, igaunantys gotikos stiliaus bruozu (Naujuju Traku salos pilis, Lucko pilis) (Jankeviciene 1987: 94).

Renesanso valstybeje pradzia laikomi 1514 m.--Orsos musio data, po kurio sudarytos paliaubos su Maskva leido Lietuvai isilieti i renesansine Europa. Liublino unijos pasirasymas LDK istorineje ir politineje chronologijoje si tarpsni uzbaige. Kulturiniame krasto gyvenime, architekturoje Renesanso apraiskos LDK skleidesi visa XVI a. (Klajumiene 2009: 101-102).

Lietuva ir Lenkija valdziusiai gediminaiciu dinastijai didele itaka dare Krokuvos ir Prahos dvaru kulturine tradicija. Valdant dviem paskutiniams gediminaiciu dinastijos atstovams--Zygimantui Senajam ir Zygimantui Augustui Lietuvoje kuresi humanistines kulturos zidiniai, tarp kuriu issiskyre renesansinis kunigaikscio dvaras Vilniuje (Vaisvilaite 2006: 30). Po Zygimantui Augustui valdant atliktos rekonstrukcijos Vilniaus Zemutines pilies rumai, formave ansambli su uzdaru vidiniu kiemu, tapo ryskiausiu renesansinio stiliaus architekturos statiniu Lietuvoje, sutelkusiu Italijos, Nyderlandu ir Flandrijos renesanso bruozus. Po 1569 m. Liublino unijos Lietuvos didziuju kunigaiksciu rumai Vilniuje tapo viena is pagrindiniu bendru elekciniu Lietuvos ir Lenkijos valstybes valdovu rezidenciju greta Krokuvos ir Varsuvos rumu. Zemutine pilis ivardijama kaip zymiausias renesanso kulturos zidinys, LDK, jos valstybines ir kulturines tradicijos simbolis (Bumblauskas 2005: 70-324).

XV a. II puseje valstybes gyvenime svarbu vaidmeni eme atlikti stambiais zemvaldziais ir itakingais pareigunais tape Lietuvos didikai, o is ju sudaryta ponu taryba tapo faktine LDK vyriausybe. LDK valdzioje isitvirtino kelios didiku gimines (Gostautai, Radvilos, Kesgailos) (Bumblauskas 2005: 70-324). LDK didikai istoriskai svarbiose ar del patogios komunikacijos pasirinktose vietose formavo stambias, dydziu ir reprezentaciniu pobudziu issiskiriancias dvaru sodybas--rezidencijas. XV-XVI a. tai buvo pilys su dazniausiai mediniais savininko rumais aptvaro viduje (Butvilaite 2009: 243-244).

Valaku reforma

Stambioji dvaru zemevalda--feodalizmo pagrindas, o svarbiausias feodalo vertes ekvivalentas--zemes valda. Zeme priklause trims pagrindiniams feodalams--valstybei, Baznyciai ir bajorams. Isauges zemes ukio produkcijos poreikis skatino toliau pletoti feodalini uki, bet tam trukde blogai sutvarkyta krasto zemevalda, savaiminis gyvenvieciu tinklas. Vykdant Valaku reforma (pradeta 1547 m. Didziojo kunigaikscio zemese, istatymas paskelbtas 1557 m.) buvo pakeista teritorine zemes valdymo struktura bei ivestas naujas ukinis junginys--palivarkas--kaip atskira dvaro dalis (Seselgis 1996: 56-57).

Mokslininkai K. Seselgis ir A. Miskinis yra isskyre kelis Valaku reformos metu susiformavusiu gyvenvieciu raidos modelius. K. Seselgis nustate apgyvendinimo sistemos modeli, kuriame nurodytos 3 tipu gyvenvietes: dvaru ir palivarku sodybos bei joms priklausiusios kaimavietes (dvaras susidejo is dvaro sodybos, aplink ja suformuotu palivarku ir kaimo gyvenvieciu: visa tai buvo isikure dvaro lauke). A. Miskinis sudare Valaku reformos metu susiformavusiu gyvenvieciu raidos II modeli, papildyta miestais bei miesteliais (dvaru ir palivarku sodybos--ukiniai ir administraciniai centrai buvo isdestyti tiek prie miestu ir miesteliu, tiek atokiau nuo ju--kaimavieciu aplinkoje), kuris, manoma, pradetas naudoti lygiagreciai su pirmuoju ar kiek veliau (Miskinis 2002). Tarp dvaru sodybu ir miestu bei miesteliu susiformavo ne tik glaudus funkciniai, bet ir kompoziciniai rysiai, paivairine povalakini Lietuvos krastovaizdi ispletotais urbanistiniais ansambliais. Lietuvos krastovaizdyje vietoje amorfinio issidestymo atsirado labiau geometrizuota erdviu sistema, su mazais pakitimais issilaikiusi iki XIX a. vid. (Seselgis 1996: 56-57).

LDK dvaras (XVI a. II puse--XVIII a. pab.)

Per XV a. sparciai peremusi Vakaru lotyniskosios kulturos vertybes, XVI a. LDK tapo integralia Vidurio Europos dalimi. XVI a. II puses--XVIII a. pabaigos laikotarpis--tai Lenkijos ir Lietuvos 1569 m. sajunga po Liublino unijos. Oficialus jungtines valstybes pavadinimas--Abieju Tautu Respublika. Lietuvos statutai iteisino bajoriska santvarka, kurioje vienintelis privilegijuotas visuomenes luomas buvo bajorai. XVIII a. sumenkus Lietuvos dvaru savininku didiku giminems, LDK auksciausiuju pareigunu postus uzeme Lenkijos didikai (Bumblauskas 2005). Bajorija placiaja prasme buvo teisiskai vientisas luomas, taciau pagal visuomenine ir politine bei ekonomine galia susiskaldziusi i kelis sluoksnius (Paknys 2009: 193). XVI-XVIII a. susiformavo Lietuvoje ir visoje Vidurio bei Rytu Europoje, skirtingai negu Vakaru Europoje (kur lazo jau nebuvo), dideli ir vidutiniai su rinka susije dvarai, kuriuose isigalejo palivarkine lazine ukio sistema (palivarkas). Toks ukis istoriku ivardijamas barokiniu ir gyvavo iki pat baudziavos panaikinimo 1861 m. XVII-XVIII a. LDK laikotarpis--tai ir svetimsaliu kariuomeniu karu arena, kai salis patyre didziuli nuosmuki (Bumblauskas 2005: 70-324).

Kaip kontrastas siam nuosmukiui iskilo baroko sajudis, Vakaru Europoje prasidejes dar XVI a. pab.--is uzdaro pasaulio pereita i nauju erdviu geografini atviruma, i intelektualini spaudos atviruma, i mokslini fizikos ir astronomijos laimejimu atviruma (Angoulvent 2005: 40). Kulturiniu rysiu su Vakaru Europa pletra, nauju ideju sklaida visu pirma vyko per Didziojo Lietuvos kunigaikscio ir Lenkijos karaliaus dvara, buvusi dviejose Abieju Tautu Respublikos sostinese--Krokuvoje (veliau Varsuvoje) ir Vilniuje. Karaliaus dvaro puosnumas, teatraliskumas, reprezentaciniai polinkiai dare dideli poveiki diduomenei. Pirmieji barokines pasaulejautos pozymiai Lietuvoje pasireiske didiku kulturos aplinkoje. Susije su Vakaru Europa ekonominiais rysiais, jie stiprino kontaktus ir su Prusijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Italijos kultura. Karaliaus ir didiku dvaru mecenavimo srityje formavosi paveikta uzsienio, "kosmopolitine" kultura. Kaip pastebejo menotyrininke I. Vaisvilaite, gimines didingumo demonstravimas ir pabrezimas turejo ypatinga prasme valstybeje be stiprios valdzios (Vaisvilaite 1995: 16-39). Kontekstas didiku kulturai buvo slektu--placiausios vidutines ir smulkiosios bajorijos sluoksniu--kultura. Slektu kultura visa XVII a. buvo nukreipta i vietine kultura, kreipdamasi ne tiek i dabarti, kiek i praeiti. Sis reiskinys susijes su slektos ideologija ir gyvenimo budo filosofija, vadinama sarmatizmu. Pagrindiniai jo bruozai buvo senoves kultas, bajoru, kaip "isrinktuju luomo" ir "tautos reprezentantu", pabrezimas. Sarmatizme susiformavo is viduramziu estetikos kile vaizdiniai, kuriuose grozis tapatinamas su verte ir brangumu (Vaisvilaite 1995: 16-39).

Lietuvos didikai, siekdami apsaugoti savo valdas ir valstybes sienas, XVI a. II puseje pradejo statytis bastionines pilis--rezidencijas, Italijoje atsiradusias dar pries simtmeti. Storas piliu muro sienas, skirtas gynybai, pakeite bastioniniai itvirtinimai, kuriais atskirtos gynybines ir reprezentacines pilies funkcijos. Zinomiausi sio laikotarpio pavyzdziai--Radvilu pilys Birzuose, Nesvyziuje ir Olykoje, Chodkeviciu--Bychove ir Liachoviciuose, Cartoriskiu Klevane, Olelkaiciu--Slucke. Tokios pilys buvo ne tik svarbiausios LDK tvirtoves, bet ir ispudingos rezidencijos (Butvilaite 2009: 243-244). Birzu pilies architekturoje dar ryskus renesanso bruozai, o beveik tuo paciu metu statytos Nesvyziaus pilies turiu, fasadu kompozicija jau kur kas laisvesne--turi ir baroko stiliaus bruozu.

Nuo XVII a. rezidenciju statyta vis daugiau. Senosiose saugomose bastioniniu piliu rezidencijose rekonstruoti ar naujai statyti rumai, kildinami is italu palazzo in fortezza tradicijos. Tuo metu is pagrindu atnaujintos ar pastatytos naujos Radvilu rezidencijos Birzuose, Nesvyziuje, Olykoje, Bialoje, Kedainiuose, Slucke, Myriuje, Chodkeviciu Zabludove, Liachoviciuose, Sapiegu--Alsenuose ir Ruzanuose, Kisku--Vijoje, Pacu--Jiezne ir Dauspudoje, Cartoriskiu--Korce, Sanglusku--Zaslave, Visnioveckiu Visneve (Butvilaite 2009: 243-244).

XVII a. pr. isaugusios Raudones ir Panemunes pilys, priklausiusios slektu dvarams, strategines reiksmes jau neturejo--tai ne krasto gynybai skirti statiniai, o tipiskos XVII a. pr. renesansines feodalo pilys, kuriose tilpo ir rezidencija, ir ukinis sektorius. Militarinis charakteris buvo daugiau feodalu ambicijos israiska. Ir nors pilyse islaikytas viduramziskas planavimo pobudis, jau izvelgiamas ir paradiskas reguliarumas (Vaisvilaite 1995: 16-39). Rezidenciju architekturoje naujo--baroko--stiliaus elementai ryskus J. Radvilos Vilniaus dvare (apie 1653 m.). Cia atsisakyta gynybines pilies charakterio, rumu korpusai supo suformuota reprezentacini paradini kiema--"court-honoure" (Zubovas 1966: 383-391). J. Radvilos rumu Vilniuje atgarsiu laikytinas Birzu pilies paradinis korpusas, atstatytas 1662-1669 m. Rumu korpusas tapo pagrindiniu ansamblio akcentu, kuri pabreze ir ivaziavimas i pili, perkeltas ant pagrindines kiemo asies (Vaisvilaite 1995: 16-39). Asines, reprezentacines kompozicijos idejos, Europoje XVII a. II puseje igyvendintos Liudviko XIV dvare, Versalio rezidencijoje ir placiai plitusios Europoje, XVII a. II puseje pasieke ir Lietuvos bei Lenkijos karaliaus dvara. Didiku dvaruose rafinuota dvaro kultura reprezentavo nauja barokine dvaro sodybos struktura, kurioje rumai kartu su parku sudare simetrijos asimi paremta kompozicija (Kacinskaite 2003: 103). Centrine dvaro sodybos erdve tapo reprezentacinis is dalies atviras kiemas, apsuptas rumu korpusais, vadinamasis "court-honoure"--barokinio gyvenimo scena rumu architekturiniu dekoraciju fone (Jiezno, Veisieju, Nesvyziaus dvarai) (1 pav.).

XVII-XVIII a. sanduroje susilpnejus valdovo dvaro itakai LDK, vietos didiku dvarai tapo politiniais ir kulturiniais centrais. Iskilo Pacu bei Sapiegu gimines, mecenavusios kilminguju estetini skoni bei troskimus reprezentavusius brandziojo baroko architekturos ansamblius. XVII a. pab. Vilniuje pastatyti Sapiegu rumai Antakalnyje, kartu su parku ir Trinitoriu baznycia bei vienuolynu sudarantys baroko stilistikos ispletotos paradines asines kompozicijos ansambli. Tuo pat metu ant specialiai supilto pusiasalio Neries vagoje statyti ir Slusku rumai, primenantys renesansine pili bei atspindintys tipiska barokini uzmoji (Zubovas 1966: 383-391). Astuonioliktame simtmetyje Lietuvos ir Lenkijos valstybes kulturiniame gyvenime mazai atsispindi politinis krasto silpnejimas. XVIII a., po krasto suirutes, atstatomos didiku rezidencijos tapo murines kosmopolitines architekturos zidiniais, kuriuose buvo nuosekliai igyvendinamos XVII a. II puseje susiformavusios architekturines kompozicines idejos. Per didiku dvarus naujoves pasiekdavo ir zemesniu bajorijos sluoksniu sodybas.

Skirtingai negu XVII simtmetyje, XVIII a. Lietuvos baroka labiau veike ne tiek Italijos ir Nyderlandu, kiek pietiniu Vokietijos zemiu ir Austrijos barokas (Vaisvilaite 1995). 1697-1763 m. egzistavo LLV ir Saksonijos kunigaikstijos personaline unija, kuriai gyvuojant Augustas II ir po jo valdes Augustas III Saksonijos sostine Drezdena paverte viena is puosniausiu Europos karaliu sostiniu. Karaliu barokine rezidencija--Cvingeris--priskiriama ryskiausiems barokines prabangos pavyzdziams vokieciu zemese. Saksonijos dvaro puosnumas dare itaka ir LDK didiku skoniui, stambiuju feodalu dvaruose dirbo nemazai atvykusiu menininku.

Dvaras XIX a.

XIX a. Lietuvoje istorikai pradeda skaiciuoti nuo 1795 m., kai po treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo buvo prarasta valstybe--Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste, o simtmetis baigiamas 1915 m.--Pirmuoju pasauliniu karu, vel pakeitusiu Lietuvos politine padeti (Medisauskiene 2011: 28). Sis laikotarpis--priklausymo Rusijos imperijai istorija. Ji zenklina 2 valstieciu sukilimai bei 1861 m.--baudziavos panaikinimo data, is esmes pakeitusi senojo feodalinio dvaro veida. XVIII a. pab. Lietuva inkorporavus i Rusijos imperija bajorija neteko vienos is savo pagrindiniu privilegiju--teises dalyvauti krasto valdymo procese. Jai paliktos tik luomo savivaldos teises (Medisauskiene 2001). Didele bajoru dalis--neturtinga. Tik maza dalis buvo dvarininkai--dauguma sudare bezemiai slektos (Aleksandrvicius, Kulakauskas 1996: 197). 1861 m. paskelbus baudziavos panaikinimo akta, kaimas atsiskyre nuo dvaro, dvarais vadintos tik dvarininku sodybos su tam tikru zemes plotu. XIX a. II puseje dauguma dvaru pamazu virto kapitalistiniais rinkos ekonomikos ukiais, per kuriuos Lietuva tiesiogiai pasiekdavo Europos civilizacijos pasiekimai (VLE 2004: 236-238).

Dvaras Lietuvoje, nepaisant pasikeitusiu politiniu, ekonominiu aplinkybiu, XIX a. isliko vienu svarbiausiu kulturos zidiniu, issaugotas dvaro, kaip kulturinio proceso, vaidmuo. Didiku rumuose buvo tesiama kosmopolitines kulturos, "iaugusios" i Europos kultura, tradicija, paremta finansinemis galimybemis keliauti, gyventi ilgesni laika svetimose salyse, kolekcionuoti meno kurinius. Dideles valdas issaugojo Radvilos, Sapiegos, Oginskiai, Potockiai, Tiskeviciai, Tyzenhauzai, Ropai, Pliateriai, Karpiai. Vidutiniu ir smulkiuju bajoru isitraukimui i kulturos procesa itakos turejo issilavinimo prestizo tarp bajoru augimas, socialines ir ekonomines padeties kitimas, kuri leme Apsvietos epochos ideologija (Medisauskiene 2001: 28-30).

Lietuvoje Apsvieta ir klasicizmas buvo to paties istorinio proceso dalys, nors siu procesu chronologines ribos ir nesutapo. Apsvietos epochoje uzsimezge kardinalus visuomenes idealu ir estetiniu paziuru pokyciai, bet ju rezultatai pasirode jau uz epochos ribu. Lietuvos intelektualini gyvenima ir estetine kultura labiausiai veike racionalizmas, o antikos kulturos pazinimas leme meno stiliu pasikeitima nuo baroko i klasicizma. Svarbus Apsvietos reiskinys--1793 m. Lietuvos Vyriausioje mokykloje ikurta Architekturos katedra, propagavusi racionalu, logiska klasicizmo stiliu. Klasicizmo plitima Lietuvos architekturoje taip pat spartino naujojo stiliaus propaguotojai mecenatai, uzsakovai, priklause pasaulietinei ir baznytinei diduomenei. Daznai jie diktavo, kokia turi buti pastatu israiska ir kokius architektus parinkti (Sliesoriunas 1994: 195). Nors kulturiniai rysiai su Vakaru Europos salimis ir toliau nenutruko, taciau vis labiau pletesi saitai su Rusijos kulturos centrais. Sarmatiskuju paziuru bajorija buvo stipri pozicija svietejisku ideju salininkams.

XVIII a. pab.--XIX a. I puseje Lietuvoje statytas klasicistines dvaru rezidencijas projektavo zymiausi Vilniaus architekturos mokyklos atstovai: architektai L. Gucevicius, M. Knakfusas, K. Podcasinskis, M. A. Sulcas. Dvaru sodybos --ispletoti klasicistiniai ansambliai, kuriuose rumai tradiciskai atkartoja antikines architekturos formas: vieno arba dvieju aukstu, simetrines kompozicijos, dazniausiai su portikais fasado centre (Taujenu, Raguveles, Jasiunu dvaru rumai). Reprezentacineje dvaro sodybos dalyje telkesi "grynojo klasicizmo" statiniai, o nutolusiu nuo centro ivairesnes funkcijos ukiniu, gamybiniu pastatu architekturoje sio stiliaus elementai daznai tapdavo tik dekoro priemone. Klasicistiniai parkai, atsisake vyraujanciu reguliaraus planavimo bruozu, tapo "naturalios gamtos scenomis", o bendroje ansamblio strukturoje asine kompozicija tapo viena is pagrindiniu planavimo priemoniu. Ispudingiausias ir didziausias klasicistinis ansamblis buvo sukurtas vyskupo Ignoto Jokubo Masalskio rezidencijoje Verkiuose salia Vilniaus, kur dirbo vienas is klasicizmo architekturos pradininku Lietuvoje--Martynas Knakfusas (1740-1821), o zymiausias klasicizmo kurejas--Laurynas Gucevicius, I. J. Masalskio dvaro architektas, tese darbus. Verkiu dvaro rezidencija savo kurybiniu uzmanymu, masteliais pakyla i auksciausia klasicistiniu Lietuvos rezidenciju lygmeni (2 pav.). Rumu ir 2 oficinu korpusu apsupto reprezentacinio kiemo krastovaizdinio parko aplinkoje ideja tapo tradicine Lietuvos klasicistiniame krastovaizdyje.

XIX a. I puseje, be grieztojo klasicizmo stiliaus, dvaruose plito ir romantizmas, grazines viduramziu architekturines formas bei pirmenybe teikes nacionalini atspalvi turincioms kryptims. Klasicizma studijave ir pagal jo principus projektave Lietuvos architektai protegavo ir romantizmo idejas. Lietuvos dvare romantines formos itin ryskios, iamzintos Vilniaus architekturos mokyklos atstovu Flugento Rimgailos (1805-1870) (Pagrizuvis), Karolio Podcasinskio mokinio architekto Tomo Tyseckio (1824-1861) darbuose (Komaru gimines Panemunio, Raguveles, Baisogalos dvaru sodybos; Tiskeviciu--Astravo, Raudondvario sodybos). Italisku vilu pavyzdziu buvo statomi rumai su vienu kampiniu bokstu (Pagrizuvis, Belvederis) (3 pav.), fasadai skaidomi arkadomis (Raguvele, Panemunis), gotikai budingais elementais (Seduvos Raudondvaris).

Ukiniai ir gamybiniai statiniai daznai buvo murijami is lauko akmenu, papildyti smulkia skaldos mozaika ir stilines architekturos elementais. Romantizmo pasiulyta retrospektyviu formu ivairove XIX a. II puseje atvere istorizmo epocha (Lietuvoje sietina su 1861 m. baudziavos panaikinimo aktu). Istorizmo atstovai atgaivintas praeitu epochu formas tiek statiniu architekturoje, tiek parku planavimo srityje stilizavo, derino tarpusavyje. Dvaru savininkai ir kurejai orientavosi i Vakaru kultura. Glaudziausi rysiai buvo su Lenkija, per kuria i Lietuva atvykdavo kitu krastu architektai. Kosmopolitines kulturos tradicija ryskiausia turtingiausiu XIX a. Lietuvos di diku Tiskeviciu Traku Vokes, Lentvario, Uzutrakio, Palangos dvaruose, kur dirbo Europines architekturos mokyklos atstovai: L. J. Marconi, J. Husas, de Waeghas, F. H. Schwechtenas. Dvaro sodyba, jos centrine reprezentacinio kiemo erdve, galutinai issivadavusi is "court-honoure" strukturos remu, tapo atvira formuojamam krastovaizdziui. Grafu Tiskeviciu rezidenciju istorizmo stiliaus parku kurejas--prancuzu krastovaizdzio architektas E. F. Andre, Lietuvos parkams suteikes papildomu, Lietuvos krastovaizdziui nebudingu egzotisku kalnu peizazo bruozu, o parku projektavima Lietuvoje pakylejes iki isvystytu europinio lygmens krastovaizdiniu strukturu. Vidutiniai ir smulkieji bajorai statesi kur kas kuklesnius ansamblius, kuriuose istorine stilistika daznai sumisdavo ir su issaugotomis etnines architekturos tradicijomis, parkus tradiciskai iprasmindavo medziu eiles (Bistrampolio, Alanciu dvaru sodybos). Skirtingi dvaru savininku skoniai ir poreikiai, platus kartotu stiliu diapazonas leme didziule sodybu menines raiskos ivairove (Levandauskas 2000: 344).

Isvados

1. Dvaras (kiemas)--pamatine valstybes strukturos grandis, dvaru (kiemu) atsiradimas yra neatsiejamas nuo valstybes formavimosi raidos. XV-XVI a. is valdovo dvaro isaugo pagrindines krasto politines institucijos. Institucinis dvaras savo ruoztu implikavo nuolat gyventi pritaikytu Lietuvos Didziojo kunigaikscio rezidenciju --pagrindiniu kulturos, stilistines architekturos (gotikos, renesanso) zidiniu--atsiradima LDK.

2. Dvaro architekturineje raidoje isskirtinis vaidmuo tenka auksciausiam bajorijos luomui--didikams. Nuo XV a. jie leme kulturine salies raida, buvo ir pagrindiniai Vakaru Europoje susiformavusiu

architekturos stiliu uzsakovai. Vyravusi vidutine ir smulkioji bajorija priklause konservatyvesniam dvarininku sluoksniui, kuris daugiau orientavosi i vietos tradicija, pasireiskusia sarmatiskaja ideologija.

3. Dvaru sodybu, rezidenciju ansambliai, savo strukturoje daznai jungiantys ir sakralinius objektus,--vieni is pagrindiniu profesionaliosios architekturos, stiliu sklaidos zidiniu Lietuvoje. Is uzdaru, itvirtintu gyvenvieciu tapusios atviromis krastovaizdziui kompozicijomis dvaru sodybos atspindi dvaro architekturos raida, raiska, istorinio zeldyno--parko--geneze.

4. Svarbiausia XVI a. vid. ukio reforma--Valaku reforma, priartinusi prie europinio lygio Lietuvos zemetvarka, zemenauda ir itvirtinusi baudziavini palivarkini LDK dvaro uki; ji atliko isskirtini vaidmeni LDK krastovaizdzio raidoje, dvaro gyvenvieciu: dvaro sodybos --palivarko--kaimo--miestelio (miesto) funkciniu urbanistiniu rysiu formavimosi procese.

Caption: Fig. 1. The mansion of Jieznas manor

1 pav. Jiezno dvaro rumai, 1875-1877 m. Saltinis: Levandauskas, V.; Vaicekonyte-Kepezinskiene, R. 2006. Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architekturos peizazai. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla. 223 p.

Caption: Fig. 2. The mansion of Verkiai manor

2 pav. Verkiu dvaro rumai. Dailininkas M. Janusevicius, 1836 m. Saltinis: Drema, V. 1991. Dinges Vilnius. Vilnius: Vaga. 384 p.

Caption: Fig. 3. The mansion of Belvederis manor

3 pav. Belvederio dvaro rumai, 1875 m. Saltinis: Levandauskas, V.; Vaicekonyte-Kepezinskiene, R. 2006. Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architekturos peizazai. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla. 219 p.

doi: 10.3846/mla.2013.49

Literatura

Aleksandravicius, E.; Kulakauskas, A. 1996. Caru valdzioje. XIX a. Lietuva. Vilnius: Baltos lankos.

Angoulvent, A. L. 2005. Baroko dvasia. Vilnius: Baltos lankos.

Baranauskas, T. 2001. Ankstyvieji Lietuvos dvarai, is Lietuvos dvarai--praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medziaga. Vilnius: Baltijos kopija, 10.

Bumblauskas, A. 2005. Senosios Lietuvos istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla.

Butvilaite, R. 2009. Didiku rezidencijos, is Lietuvos dvarai praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medziaga. Vilnius: Baltijos kopija, 243-244.

Dubonis, A. 2001. Dvaras, is Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kultura. Tyrinejimai ir vaizdai. Vilnius: Aidai.

Jankeviciene, A. 1987. Gotika, is Lietuvos architekturos istorija. Nuo seniausiu laiku iki XVII a. vid. Vilnius: Mokslas, 94.

Gudavicius, E. 1999. Lietuvos istorija. Nuo seniausiu laiku iki 1569 metu. I tomas. Vilnius: Lietuvos rasytoju sajungos leidykla.

Kacinskaite, I. 2003. Asine kompozicija Lietuvos dvaru sodybose, is Kulturos paminklai 10: 103. Vilnius: Savastis.

Kiaupa, Z.; Kiaupiene, J.; Kuncevicius, A. 1998. Lietuvos istorija iki 1795 m. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.

Kiaupa, Z. 2004. Lietuvos valstybes istorija. Vilnius: Baltos lankos.

Kiaupiene, J. 2001. Daugiaprasmis ir daugiaveidis Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes dvaras: vaizdinys ir tikrove, is Lietuvos dvarai--praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medziaga. Vilnius: Baltijos kopija, 20.

Klajumiene, D. 2009. Valstybe, is Lietuva 1009-2009. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Levandauskas, V. 2000. Dvaru sodybos, is Lietuvos architekturos istorija. III t. Vilnius: Savastis, 344.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. geguzes 27 d. nutarimas Nr. 369 ,JDel buvusiu dvaru ir palivarku paminkliniu sodybu apsaugos".

Medisauskiene, Z. 2001. Lietuvos dvarai kaip kulturinio gyvenimo centrai XIX a., is Lietuvos dvarai--praeitis, dabartis ir ateitis. Konferencijos medziaga. Vilnius: Baltijos kopija, 28-30.

Medisauskiene, Z. 2011. XIX amzius pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje, is Lietuvos istorija. Devynioliktas amzius: visuomene ir valdzia. VIII t., I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 28.

Miskinis, A. 2002. Del Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes miesto ir kaimo gyvenvieciu saveikos (valaku matavimo ir povalakiniu laikotarpiu), Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] XXVI(2): 59-62.

Paknys, M. 2009. Valdovai, didikai, bajorai, is Lietuva 1009-2009. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla, 193.

Petrauskas, R. 2006. Didziojo kunigaikscio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje--XV a. viduryje), is Lietuvos istorijos metrastis. 2005/I. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 6.

Sliesoriunas, F. 1994. Svietimo epochos kulturos poslinkiai, is Lietuvos architekturos istorija. II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 195.

Seselgis, K. 1996. Lietuvos urbanistikos istorijos bruozai (nuo seniausiu laiku iki 1918 m.). Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla.

Vaisvilaite, I. 1995. Baroko pradzia Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Vaisvilaite, I. 2006. Prarasto laiko kelias, is Barokas Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos, 30.

Visuotine lietuviu enciklopedija. 2004. V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Zubovas, V. 1966. Lietuvos XVII a. architektura ir vietiniu tradiciju raida, is Lietuvos TSR architekturos klausimai. Vilnius: Mintis, 383-391.

Indre Kacinskaite

Architekturos teorijos ir pagrindu katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva

El. pastas indre.kacinskaite@kpc.lt

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Kacinskaite, Indre
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:3629
Previous Article:Digitizing methods in regeneration of masonry castles/skaitmeninimo metodai muriniu piliu regeneracijoje.
Next Article:Architecture of the first railway in the interwar Lithuania/pirmosios gelezinkelio trasos tarpukario lietuvoje architektura.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |