Printer Friendly

Forecast of biogas generation in Lithuanian regional landfills/Lietuvos regioniniuose savartynuose susidarancio bioduju kiekio prognoze.

Ivadas

Lietuvoje atliekos tvarkomos regioniniu principu. Yra 10 regioniniu atlieku tvarkymo centru. Regioniniai Alytaus, Kauno (Lapes ir Zabieliskio), Marijampoles, Panevezio, Telsiu, Utenos nepavojingu atlieku savartynai yra irengti salia jau esamu senu rekultivuotu savartynu. Klaipedos ir Siauliu regioniniai savartynai irengti salia pavojingu atlieku tvarkymo imones UAB Toksika, o Taurages savartynui skirtas naujas zemes sklypas. Vilniaus regioninis savartynas irengtas salia buvusio Elektrenu ir Vievio miestu buitiniu atlieku savartyno--Kazokiskese (Lietuvos Respublikos aplinkos ... 2015).

Komunaliniu atlieku kiekis ir sudetis regionuose tiesiogiai priklauso nuo gyventoju skaiciaus, ju gyvenamos vietos (kaimas ar miestas, daugiabutis ar individualus namas) ir vartojimo (pajamu). Atlieku kiekis 2012-2014 metais visoje Lietuvoje per metus svyruoja nuo 35 000 t iki 261 865 t, o is visu komunaliniu atlieku vidutiniskai 35% yra biologiskai skaidziu atlieku--t. y. apie 27 830 t/metus. Komunaliniu atlieku sraute gali buti popieriaus, kartono, zaliuju, medienos atlieku, biologiskai skaidziu maisto gamybos atlieku, naturalaus pluosto audiniu, plastiko, metalo, stiklo, kombinuotu pakuociu, inertiniu (keramikos, betono, akmens) atlieku. Didziaja susidaranciu komunaliniu atlieku dali sudaro biologiskai irios atliekos. 1 lenteleje pateikiama vidutine atlieku sudetis kai kuriose salyse (Lietuvoje, Anglijoje, Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) (Eurostat ... 2015).

Buitiniu komunaliniu atlieku sraute biologiskai skaidzias atliekas sudaro sodo atliekos, uzterstas ar netinkamai perdirbtas popierius ir kartonas (7-8% visu komunaliniu atlieku srauto), skystos ir kietos maisto produktu atliekos (9-10%). Kaip atskiras biologiskai skaidziu atlieku srautas isskiriamos zaliosios atliekos (apie 20%)--tai biologiskai skaidzios sodu, parku, kapiniu ir kitu apzeldintu teritoriju bei zemes ukio naudmenu prieziuros ir tvarkymo atliekos. Tai medziu ir krumu genejimo atliekos, nupjauta zole, augalu liekanos, pjuvenos, drozles, lapai ir kt. zaliosios atliekos privalo buti atskirtos is bendro komunaliniu atlieku srauto ir tvarkomos atskirai (Zigmontiene 2012).

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintame valstybiniame atlieku tvarkymo plane (2014-2020 metu laikotarpiui) teigiama, kad 2000 metais susidariusiu komunaliniu biologiskai skaidziu atlieku kiekis yra apie 766 tukst. tonu. Biologiskai skaidziu atlieku tvarkymas turi uztikrinti, kad savartynuose salinamos komunalines biologiskai skaidzios atliekos iki 2020 metu sudarytu ne daugiau kaip 35% nuo 2000 metu biologiskai skaidziu komunaliniu atlieku (Lietuvos ... 2015).

Lietuvoje tvarkant komunalines atliekas net 75% atlieku yra salinama savartynuose. Toks komunaliniu atlieku tvarkymas yra pavojingas del galimos aplinkos tarsos susidaranciomis biodujomis bei filtratu, didinamas globalinis siltnamio efektas, atsiranda gaisru ir sprogimu pavojus, nemalonus kvapai, nulemiamas neprognozuojamas savartyno pavirsiaus sedimas (Vrubliauskas 2001; Pundyte 2014).

Savartyno duju susidarymo procesa galima suskirstyti i penkias fazes (Bagdonas et al. 2004):

1-oji faze. Aerobinis organiniu medziagu skaidymas. Sio proceso metu susidaro vanduo ir anglies dvideginis, sunaudojamas zaliuju atlieku sluoksnyje esantis oro deguonis ir formuojasi anaerobines salygos, pradeda susidaryti anglies dioksidas ir ima kilti temperatura. Pirmosios fazes trukme labai priklauso nuo zaliuju atlieku tankio ir apsauginio sluoksnio savybiu. Ji trunka nuo keliu dienu iki keliu savaiciu. Jei zaliosios atliekos yra gerai sutankinamos, tai pirmosios fazes trukme labiausiai lemia deguonies kiekis, esantis atlieku sluoksnio tusciose ertmese.

2-oji faze. Anaerobinemis salygomis, veikiant hidrolitinems bakterijoms ir mikroorganizmu isskirties fermentams, organiniai biologiskai skaidziu atlieku komponentai hidrolizinami i amino rugstis, peptidus, stambiamolekules riebalines rugstis, gliceroli ir monosacharidus.

3-ioji faze. Veikiant acetogeninems bakterijoms antrosios fazes metu susidare komponentai toliau skaidomi i lakias riebiasias rugstis, spiritus, anglies dvidegini, vandenili ir vandeni. Sioje fazeje jau ima atsirasti metano duju, taciau sis procesas dar nera stabilus.

2-osios ir 3-iosios faziu metu pH reiksme krenta 4-6 reiksmemis. 1-osios-3-osios faziu trukme yra nuo 3 menesiu iki 2 metu.

4-oji faze. Veikiant metanogeninems bakterijoms, daugiausia is acto, skruzdziu rugsciu, metanolio, vandenilio ir anglies dvideginio susidaro metanas.

5-oji faze. Galima tik senuose savartynuose, kai tinkamos skaidyti organines biologiskai skaidzios atliekos baigiamos suvartoti. Metano ir anglies dvideginio susidaro maziau--arteja prie nulio, o ertmes zaliuju atlieku savartos sluoksnyje palaipsniui pripildo aplinkos oro azotas ir galiausiai deguonis.

Biodujos savartynuose susidaro mikroorganizmams skaidant organines atliekas anaerobineje aplinkoje. Atlieku savartyna galima traktuoti kaip naturaliu bioduju generatoriu, kuriame skaidomos mikroorganizmu veikiamos organines biologiskai skaidzios atliekos ir susidaro dujos.

Vidutinio dydzio biodegraduojanciu atlieku savartyne, kuriame yra iki 50 000 t puvanciu atlieku, per diena gali susidaryti nuo 1000 iki 2500 litru duju. Bioduju sudetyje yra 40-60% metano, o kita dali sudaro anglies dvideginis. Kiti cheminiai junginiai sudaro labai maza procento dali. Metanas ir anglies dvideginis yra siltnamio efekta sukeliancios dujos. Taigi, biodegraduojanciu atlieku savartynuose susidarancios dujos kelia ne tik vietinio pobudzio rupesciu: gali sukelti sprogimus, gaisrus, kenkia augalams ir kelia pavoju zmogaus sveikatai, bet taip pat veikia aplinka ir globaliu mastu (Bioduju gamyba... 2015; Bagdonas et al. 2004).

Norint sumazinti neigiama savartynu duju poveiki aplinkai bei gauti ekonomines naudos, turetu buti irengiamos savartynu duju surinkimo sistemos, o gautos dujos vartojamos energijos gamybai, deginant jas energetiniuose irenginiuose. Dazniausiai dujos surenkamos irengus atlieku kruvoje vertikalius vamzdzius (1 pav.) (Vrubliauskas 2001). Tokios duju surinkimo sistemos prieziura savartyna jau pradejus eksploatuoti yra paprastesne nei horizontalioji bioduju surinkimo sistema.

Naujuose savartynuose bioduju gavybos sistemos irengiamos ju statybos metu. Horizontalioji duju surinkimo sistema (2 pav.) gali buti irengta tik pradedant atlieku salinima savartyne.

Taikant horizontaliaja bioduju surinkimo sistema galima efektyviai rinkti biodujas nuo pat savartyno eksploatacijos pradzios. Galima visa savartyna padengti nepralaidzia membrana, uztikrinancia visu duju surinkima, taciau tai labai brangus metodas (Bagdonas et al. 2004; Organiniu atlieku perdirbimo ... 2015).

Teigiama, kad per metus is vienos tonos savartyno atlieku susidaro apie 10 [m.sup.3] savartyno duju (Baltrenas et al. 2008). Biologiskai (anaerobiskai skaidant uzdaruose reaktoriuose) apdorojant viena tona biologiniu atlieku, galima isgauti 100-200 [m.sup.3] bioduju. Suvartojus 10 [m.sup.3] bioduju butu galima pasigaminti 13 kWh elektros energijos ir 50 kWh silumos energijos (kogeneracinio irenginio instaliuota elektine galia 2 kW, o silumine galia 8 kW). Biodujas galima naudoti energijai isgauti, todel aplinkosaugos ir ekonominiu atzvilgiais tai naudingiausias atlieku apdorojimo budas (Europos bendriju komisija 2008).

Sio straipsnio tikslas--taikant programine iranga LandGem ivertinti Lietuvos regioniniuose savartynuose susidaranciu bioduju kiekius ir galima ekonomine nauda.

Metodika

Lietuvos regioniniuose savartynuose susidaranciu duju kiekiui prognozuoti pasirinkta JAV Aplinkos apsaugos agenturos 2005 metais pasiulyta programine iranga LandGEM.

Sio savartyno duju emisijos modelio pagrindimas--pirmojo atlieku sluoksnio irimo greicio apskaiciavimo formule, pagal kuria ivertinamos deponuotu kietuju buitiniu atlieku (KBA) irimo emisijos savartyne. Sio modelio hipotezes pagristos empiriniais duomenimis, gautais pagal JAV savartynu duju emisijas. Sis modelis leidzia apskaiciuoti metano, anglies dioksido, nemetaniniu organiniu komponentu ir kt. is savartyno issiskirianciu duju kiekius.

Taikoma si modelio LandGEM metano duju skaiciavimo formule:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (1)

cia [MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]--per metus susikaupes metanas skaiciavimo metais ([m.sup.3]/metai); i--vienu metu padidejimas; n--skaiciavimu metai; 1--pirmieji metai, kada atliekos priimtos; j--metu dalies padidejimas; k--metano susidarymo koeficientas (per metus -1); [L.sub.o]--galimas metano susidarymo kiekis ([m.sup.3]/t); [M.sub.i]--atlieku svoris, nustatytas per i-tuosius metus (t); [t.sub.ij]-j-osios atlieku sekcijos, kurioje sukaupta atlieku mase [M.sub.i] per i-tuosius metus, amzius.

Pradiniai duomenys reikalingi bioduju kiekio prognoziniam vertinimui:

--savartyno tipas;

--savartyno atidarymo metai;

--savartyno uzdarymo metai;

--jei savartynas veikia, apskaiciuoti uzdarymo metus;

--atlieku mase (t);

--metano susidarymo greitis, k. Jis nurodo, kaip greitai metano dujos susiformuoja. Greitis priklauso nuo temperaturos, pH ir atlieku dregmes. Nagrinejamu atveju--5 [metai.sup.-1] ;

--galimas metano susidarymo turis, [L.sub.0]. Nurodo duju pasiskirstyma savartyne. Nagrinejamu atveju--170 [m.sup.3]/t;

--metano sudetis. Daroma prielaida, kad metanas sudaro 50% bendruju duju, nes paprastai savartyno dujose metano buna nuo 40% iki 60% (United States ... 2015).

Regioniniuose savartynuose vidutiniskai susidaranciu atlieku kiekiai pateikiami 2 lenteleje (Regioniniu ... 2015).

Skaiciuojama 20 metu nuo anksciausiai atidaryto savartyno metu, nes tiketina, kad tiek vidutiniskai laiko tarnaus savartynai.

Galima ekonomine nauda ivertinama skaiciuojant bioduju iseigos dydzius is perdirbamos biomases, sausosios medziagos bei sausosios organines medziagos mases [b.sub.M], [b.sub.SM], [b.sub.SOM] kuriose skaiciuojamos pagal sias israiskas (Navickas et al. 2008):

[b.sub.M] = [b.sub.dt]/m; (2)

[b.sub.SM] = [b.sub.dt]/[m.sub.SM]; (3)

[b.sub.SOM] = [b.sub.dt]/[m.sub.SOM]; (4)

cia m--perdirbamos biomases kiekis, kg; [m.sub.sM]--sausosios medziagos kiekis perdirbamoje biomaseje, kg; [m.sub.SOM]--sausosios organines medziagos kiekis perdirbamoje biomaseje, kg; [b.sub.dt]--pagamintu bioduju kiekis per laikotarpi dt.

Biomases energetini potenciala galima ivertinti energetines konversijos faktoriais [e.sub.M], [e.sub.SM], [e.sub.SOM], kurie nustatyti pagal sias israiskas (Navickas et al. 2008):

[e.sub.M] = [B.sub.M] x [e.sub.b]; (5)

[e.sub.sM] = [B.sub.SM] x [e.sub.b]; (6)

[e.sub.SOM] = [B.sub.SOM] x [e.sub.b], (7)

cia [e.sub.b]--bioduju energetine verte (MJ/l), priklausanti nuo metano koncentracijos C[H.sub.4]%.

Bioduju energetine verte skaiciuojama pagal lygti (Navickas et al. 2008):

[e.sub.b] = 0,0353 x [C[H.sub.4]%/100], (8)

cia C[H.sub.4]%--metano koncentracija biodujose.

Rezultatai ir ju analize

Anksciausiai regioniniai savartynai pradeti eksploatuoti 2002 metais--Alytaus, Siauliu ir Taurages. Po metu pradeti eksploatuoti Marijampoles, Telsiu, Klaipedos ir Vilniaus savartynai, o veliausiai, 2005 metais, Kauno, Panevezio ir Utenos. Visuose Lietuvos regioniniuose savartynuose per metus vidutiniskai susikaupia apie 78 568 tonu komunaliniu atlieku.

Alytaus savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2022 metu. Rezultatai, gauti taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa, pateikiami 3 pav.

Is 3 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad Alytaus savartyne susidariusiu bendru savartyno duju kiekis yra didziausias 2022 metais ir yra lygus 1,15 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2142 metu ju nebesusidarys. Savartyne susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias 2022 metais ir yra lygus 5,8 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus. NMOC (trichloroetanas, tetrachloroetanas, dichloroetanas, dichloroetanas, dichloroetanas, dichloropropanas, propanolis) duju Alytaus ir kituose Lietuvos regioniniuose savartynuose susidaro labai mazi kiekiai.

Kauno savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2025 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti rezultatai pateikiami 4 pav.

Is 4 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad Kauno savartyno bendras savartyno duju kiekis yra didziausias 2025 metais ir yra lygus 5,8 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2145 metu ju nebesusidarys. Savartyne susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias 2025 metais ir yra lygus 2,9 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus.

Marijampoles savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2023 metu, o Panevezio iki 2025 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti rezultatai pateikiami 5 pav.

Is 5 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad Marijampoles ir Panevezio bendras savartyno duju kiekis yra vienodas ir lygus 2,1 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir analogiskai nuo 2143 ir 2145 metu ju nebesusidarys. Savartynuose susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias tais paciais metais uzdarius savartynus ir yra lygus 1,1 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus.

Telsiu ir Klaipedos savartynai planuojami eksploatuoti iki 2023 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti Telsiu savartyno rezultatai pateikiami 6 pav., o Klaipedos savartyno rezultatai--7 pav.

Is 6 pav. ir 7 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad bendras savartynu duju kiekis yra labai panasus, didziausias kiekis bus 2023 metais ir lygus analogiskai Telsiu ir Klaipedos regioniniams savartynams po 1,15 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus ir 1,6 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus. Uzdarius savartynus bendras duju kiekis palaipsniui mazeja, ir nuo 2143 metu ju nebesusidarys. Savartynuose susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias bus 2023 metais, po 5,8 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus ir 8,1 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus.

Utenos savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2025 metu, o Vilniaus iki 2023 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti Utenos savartyno rezultatai pateikiami 8 pav., o Vilniaus savartyno 9 pav.

Is 8 pav. ir 9 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad bendras Utenos savartyno duju kiekis yra didziausias 9,055 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus, o siek tiek mazesnis Vilniaus--8,9 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus, uzdarius Utenos savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2145 metu, o Vilniaus savartyne nuo 2143 metu ju nebesusidarys. Savartynuose susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias ir yra lygus 4,5 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus.

Siauliu savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2022 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti rezultatai pateikiami 10 pav.

Is 10 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad Siauliu savartyno bendras savartyno duju kiekis yra didziausias 2022 metais ir yra lygus 9,9 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2142 metu ju nebesusidarys. Savartyne susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias 2022 metais ir yra lygus 5,1 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus.

Taurages savartynas planuojamas eksploatuoti iki 2022 metu. Taikant savartyno duju emisijos modelio LandGEM programa gauti rezultatai pateikiami 11 pav.

Is 11 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad bendras savartyno duju kiekis yra didziausias 2022 metais ir yra lygus 7,8 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2142 metu ju nebesusidarys. Savartyne susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias 2022 metais ir yra lygus 3,9 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus.

Lietuvos regioniniuose savartynuose bendras issiskyrusiu duju kiekis svyruoja nuo 7,8 x [10.sup.6] iki 5,8 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus, o metano ir anglies dioksido duju kiekis svyruoja nuo 3,9 x [10.sup.6] iki 2,9 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus. NMOC duju visuose savartynuose susidaro labai mazi kiekiai.

Visu Lietuvos regioniniu savartynu susidaranciu duju kiekis apskaiciuotas taikant LandGEM programa, o gauti rezultatai pateikiami 12 pav.

Is 12 pav. pateiktu modeliavimo duomenu matyti, kad visu Lietuvos regioniniu savartynu bendras duju kiekis yra didziausias 2023 metais ir yra lygus 1,65 x [10.sup.8] [m.sup.3]/metus, uzdarius savartyna bendras duju kiekis palaipsniui mazeja ir nuo 2142 metu ju nebesusidarys. Savartyne susidaranciu metano ir anglies dioksido duju kiekis didziausias 2023 metais ir yra lygus 8,1 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus.

Per visa regioniniu savartynu eksploatacijos laikotarpi susikaups 1,65 x [10.sup.8] [m.sup.3] bioduju, kurias surenkant butu galima isgauti 1,04 x [10.sup.9] kWh energijos. Tai butu 2,145 x [10.sup.8] kWh elektros energijos ir 8,25 x [10.sup.8] kWh silumos energijos.

Isvados

1. Savartynuose issiskyrusiu duju bendras kiekis svyruoja nuo 7,8 x [10.sup.6] iki 5,8 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus, o metano ir anglies dioksido duju kiekis svyruoja nuo 3,9 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus iki 2,9 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus.

2. Galima ekonomine nauda priklauso nuo bioduju iseigos is perdirbamos biomases. Is susidariusiu bioduju butu galima isgauti 2,145 x [10.sup.8] kWh elektros energijos ir 8,25 x [10.sup.8] kWh silumos energijos.

3. Issiskiriantis bioduju kiekis priklauso nuo komunaliniu atlieku sudeties ir srauto, patenkancio i regionini savartyna. Todel maziausi bioduju kiekiai susidaro Taurages regioniniame savartyne--7,8 x [10.sup.6] [m.sup.3]/metus, o didziausi bioduju kiekiai susidaro Kauno regioniniame savartyne --5,8 x [10.sup.7] [m.sup.3]/metus.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.807

Literatura

Bagdonas, A.; Cesnaitis, R.; Karaliunaite, I.; Miliute, J.; Silvestraviciute, I.; Staniskis, J. K.; Sleinovaite-Budriene, L.; Varzinskas, V; Uselyte, R. 2004. Integruota atlieku vadyba. Kaunas: Technologija, 172-174.

Baltrenas, P.; Butkus, D.; Oskinis, V; Vasarevicius, S.; Zigmontiene, A. 2008. Aplinkos apsauga. Vilnius: Technika. 564 p.

Bioduju gamyba is organiniu atlieku [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. vasario 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www.asu.lt/nm/l-projektas/atliekutvarkymas/titlas.htm

Europos bendriju komisija. 2008. zalioji knyga del biologiniu atlieku tvarkymo Europos Sajungoje. Briuselis. 11 p.

Eurostat [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. geguzes 26 d.]. Prieiga per interneta: http://ec.europa.eu/eurostat/

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu patvirtintas valstybinis atlieku tvarkymo planas [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. kovo 23 d.]. Prieiga per interneta: www.am.lt/VI/files/0.136958001411381040.docx

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2015. Tinkamai priziurimi ir naudojami savartynai aplinkai nepavojingi [interaktyvus], [ziureta 2015 m. kovo 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.am.lt/VI/artide.php3?artide_id=15016

Navickas, K.; zuperka, V; Venslauskas, K. 2008. Bioduju gamybos is organiniu atlieku ir kulturiniu augalu, is Silumos energetika ir technologijos: konferencijos pranesimu medziaga, 2008 m. sausio 31--vasario 1 d., Kaunas, Lietuva. KTU, 277-282.

Organiniu atlieku perdirbimo budai ir technologijos [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. vasario 9 d.]. Prieiga per interneta: http: //www. asu.lt/nm/l-proj ektas/Atsinauj inantys_ agrariniai/titlas.htm

Pundyte, N. 2014. Valstybinio, regioninio ir savivaldybiu atlieku planu igyvendinimas [interaktyvus], [ziureta 2014 m. spalio 23 d.]. Prieiga per interneta: http://www.slideshare.net/ LRATCA/pristatymas-2014-10-23-plungefin

Regioniniu atlieku tvarkymo centru asociacija [interaktyvus]. 2015 [ziureta 2015 m. balandzio 3 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ratca.lt/apie-mus

Vrubliauskas, S. 2001. Savartynu dujos ir ju naudojimo galimybes. Vietiniu energijos saltiniu naudojimas. Kaunas: Technologija, 128-145.

Zigmontiene, A. 2012. Atlieku tvarkymo ir pakartotinio naudojimo technologijos. Vilnius: Technika. 91 p.

United States Environmental Protection Agency. 2015. Landfill gas emissions model (LandGEM) version 3.02 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. sausio 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www.epa.gov/ttncatc1/dir1/landgem-v302-guide.pdf

Brigita SALCIUNAITE (1), Ingrida PLIOPAITE BATAITIENE (2)

Utenos kolegija, Utena, Lietuva

El. pastas: (1) brightute@gmail.com; (2) ingrida.pl@gmail.com

Caption: Fig. 1. Vertical gas collection well (Vrubliauskas 2001)

1 pav. Vertikalus bioduju surinkimo grezinys (Vrubliauskas 2001)

Caption: Fig. 2. Horizontal gas collection well (Vrubliauskas 2001)

2 pav. Horizontalus bioduju surinkimo grezinys (Vrubliauskas 2001)

Caption: Fig. 3. Estimated landfill-generated gas flow in Alytus regional landfill ([m.sup.3]/year)

3 pav. Apskaiciuotas Alytaus regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 4. Estimated landfill-generated gas flow in Kaunas regional landfill ([m.sup.3]/year)

4 pav. Apskaiciuotas Kauno regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 5. Estimated landfill-generated gas flow in Marijanpole and Panevezys regionals landfills ([m.sup.3]/year)

5 pav. Apskaiciuotas Marijampoles ir Panevezio regioniniuose savartynuose susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 6. Estimated landfill-generated gas flow in Telsiai regional landfill ([m.sup.3]/year)

6 pav. Apskaiciuotas Telsiu regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 7. Estimated landfill-generated gas flow in Klaipeda regional landfill ([m.sup.3]/year)

7 pav. Apskaiciuotas Klaipedos regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 8. Estimated landfill-generated gas flow in Utena regional landfill ([m.sup.3]/year)

8 pav. Apskaiciuotas Utenos regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 9. Estimated landfill-generated gas flow in Vilnius regional landfill ([m.sup.3]/year)

9 pav. Apskaiciuotas Vilniaus regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 10. Estimated landfill-generated gas flow in Siauliai regional landfill ([m.sup.3]/year)

10 pav. Apskaiciuotas Siauliu regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 11. Estimated landfill-generated gas flow in Taurage regional landfill ([m.sup.3]/year)

11 pav. Apskaiciuotas Taurages regioniniame savartyne susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Caption: Fig. 12. Estimated landfill-generated gas flow in all Lithuanian regionals landfills ([m.sup.3]/year)

12 pav. Apskaiciuotas visu Lietuvos regioniniu savartynu susidaranciu duju kiekio kitimas ([m.sup.3]/metus)

Table 1. Average of municipal waste composition in some
countries (Eurostat ... 2015)

1 lentele. Vidutine komunaliniu atlieku sudetis kai kuriose
salyse (Eurostat ... 2015)

Atlieku frakcija         Atlieku sudetis, %

                     Lietuva   Anglija   JAV

Biologiskai           35-45     15-20    21,3
  irios medziagos
Popierius ir          14-21     21-28    38,9
  kartonas
Plastikas             7-11       5-7     9,5
Degios medziagos       10        3-8      8
Nedegios medziagos    6-12       3-7     8,4
Stiklas                6-9       6-8     6,3
Metalai                3-4       7-9     7,6

Table 2. Amounts of waste in landfills (Regioniniu ... 2015)

2 lentele. Savartynuose susidaranciu atlieku kiekiai
(Regioniniu ... 2015)

Miestas       Eksploatacijos     Atlieku       Biologiskai
                 pradzia       kiekis, t/m   skaidziu atlieku
                                                kiekis, t

Alytus           2002 m.         50 818        15 245 (30%)
Kaunas           2005 m.         261 865      104 746 (40%)
Marijampole      2003 m.         93 510        20 862 (22%)
Panevezys        2005 m.         94 308        37 385 (40%)
Telsiai          2003 m.         51 236       24 892,9 (49%)
Utena            2005 m.        40 979,62    4 219,057 (10%)
Klaipeda         2003 m.        72 863,5       21 900 (30%)
siauliai         2002 m.         44 862        15 986 (35%)
Taurage          2002 m.         35 000        15 800 (45%)
Vilnius          2003 m.         40 242        17 265 (40%)


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Salciunaite, Brigita; Bataitiene, Ingrida Pliopaite
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Date:Aug 1, 2015
Words:3384
Previous Article:Influence of short-term air pollution with carbon monoxide on the risk of ambulance call-outs related to arterial hypertension/Trumpalaikis oro...
Next Article:Assessment of heavy metals leaching from (bio)char obtained from industrial sewage sludge/Is gamybinio nuoteku dumblo pagamintos bioanglies sunkiuju...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2022 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |