Printer Friendly

Evaluation of the rivers vilnia and siesartis ecotoxicological state based on morphological indexes of juvenile atlantic salmon (Salmo Salar L.)/Siesarties ir vilnios upiu ekotoksikologines bukles ivertinimas pagal atlantines lasisos (Salmo Salar L.) jaunikliu morfologinius rodiklius.

Ivadas

Zuvys priklauso auksciausiam mitybines grandines lygmeniui vandens ekosistemoje. Del sios priezasties, nuodingosioms medziagoms patekus i vandeni, didziausias ju kiekis tenka zuvims ir kelia gresme ne tik vandens organizmams, bet ir pauksciams bei zinduoliams, iskaitant ir zmogu (Bervoets, Blust 2003). Dazniausiai pagal biologines bendrijas tiksliai apibreziami vandens ekosistemos rodikliai, priklausantys nuo aibes biotiniu ir abiotiniu veiksniu. Zuvys atlieka svarbu bioindikatoriaus vaidmeni valdant vandens isteklius (Naigaga et al. 2011). Chovanec et al. (2003) apibreze bioindikatoriaus savoka--tai organizmas ar organizmu bendrija, kuriuos tiriant gaunama pakankamai informacijos apie aplinkos kokybe. Pagal bioindikatoriu ivertinama supancios aplinkos kokybe, nustatomas zmogaus daromas neigiamas poveikis aplinkai ir parenkamos tinkamos aplinkos atkurimo priemones.

Bioindikatoriais gali tapti pastoviai konkrecioje aplinkoje gyvenantys organizmai, padedantys identifikuoti vandens ekosistemos problemas, kaip antai zuvys. Zuvys jautrios bet kokioms toksinems medziagoms, kuriu kiekis vandenyje nuolatos kinta priklausomai nuo laiko ir aplinkos salygu. Paprastai tersalu poveikis organizmui yra platus: jis apima lastelini ir biochemini lygmenis, taip pat sutrikdo elgsenos, augimo ir reprodukcijos funkcijas (Adedeji et al. 2012). Esant minimaliai vandens tarsai, zuvis patiria nuolatini stresa, trikdanti hormoninius ir biocheminius procesus, del ko suintensyveja medziagu apykaita, nusilpsta imunine sistema, sutrinka osmoreguliacija, pablogeja reprodukcija bei pagauseja audiniu pazeidimu (Zahedi et al. 2013). Taciau tuo pat metu verta stebeti zuvi kaip bioindikatoriu, padedanti ivertinti bendra tarsos lygi supancioje aplinkoje (Chovanec et al. 2003).

Zuvu, turinciu sudetingas buveines, fauna tampa svarbiu rodikliu vertinant vandens ekosistemos ekologinio vientisumo priklausomybe nuo mikrobuveiniu ir baseinu dydziu (Chakrabarty, Homechaudhuri 2013). Tik si vandens organizma galima vertinti tokia daugybe metodu (pvz., morfologiniu, histologiniu, hematologiniu, elgsenos ir kt.), leidzianciu nustatyti audiniu pazeidimus, nuodinguju medziagu pavojinguma ir ju kaupimasi organizme (Grabarkiewicz, Davis 2008). Tersalu kiekiai zuvu audiniuose yra puikus biozymuo, atspindintis organizmo fiziologinius pokycius, tiesiogiai priklausancius nuo tersalu kiekio vandenyje (Van der Oost et al. 2003).

Zuvu fiziologinei buklei vertinti yra naudojami pagrindiniai morfologiniai rodikliai--imitimo koeficientas (IK), ziaunu (zSI), kepenu (KSI), inkstu (ISI) somatiniai indeksai (Liebel et al. 2013). Nereikia papildomai apdoroti duomenu, pakanka pradiniu duomenu (zuvies kuno ir organu svorio bei kuno ilgio), kad butu galima vertinti aplinkos ekologine bukle. Taikydamas siuos rodiklius, tyrejas greiciau aptinka stresoriaus tiesiogiai lemiancius bendra zuvu gerbuvi (Ariweriokuma et al. 2011).

Naturalioje aplinkoje zuvies organizma bendrai veikia aibe kombinuotu tersalu ir kitu stresoriu. Kai kurios nuodingosios medziagos vandenyje, ypatingai mazos ju koncentracijos, pavojingos islieka ilga laika, o dabartines vandens kokybes stebesenos metodikos daznai neivertina ju poveikio. Kadangi morfologiniai rodikliai glaudziai susije su organizmu ir jo organais, kintancios ju vertes parodo, kaip organizmas ir organu sistema saveikauja su tersalais ar stresoriais ir taip leidzia ivertinti supancios aplinkos ekologine bukle (Montenegro, Gonzalez 2012).

Imitimo koeficientas ir organu somatiniai indeksai taip pat naudojami vertinant zuvu gerbuvi ir populiacija (Moiseenko et al. 2008). Jie sujungia organizme vykstancius fiziologinius procesus nuo molekulinio iki organu lygio i visuma (Ariweriokuma et al. 2011). Nuodingosios medziagos tiesiogiai didina individu mirtinguma, lemia maisto patekimo ir pasisavinimo procesus bei reguliuoja reprodukcijos intensyvuma. Zuvu augimas tiesiogiai priklauso nuo maitinimosi ir energijos sanaudu laiko atzvilgiu. Suletejes organizmo augimas tiesiogiai koreliuoja su jo reprodukcija, ir tai lemia populiacijos mazejima. Zuvu augimas ir dauginimasis--tai pagrindiniai integruoti laiko atzvilgiu veiksniai, atspindintys organizmo gerbuvi ji supancioje aplinkoje (Van der Oost et al. 2003).

Imitimo koeficientas (IK)--tai informatyvus rodiklis, parodantis bendra zuvu fiziologine bukle, kuri priklauso nuo biotiniu ir abiotiniu veiksniu saveikos aplinkoje. Sis rodiklis naudojamas kaip standartinis metodas zuvu fiziologijos tyrimams, tiesiogiai susijes su zuvies kuno ir organu svoriu bei ilgiu (Adeyemi 2010). Aukstos imitimo koeficiento vertes atspindi gera aplinkos kokybe, o labai zemas imitimo koeficientas rodo prasta aplinkos bukle (Kazlauskiene, Vosyliene 2004).

Organu somatinis indeksas--taip pat santykinis dydis, atspindintis individo reprodukcinius ir energetinius pokycius organizme (Maxwell, Dutta 2005). Jis parodo organu sistemos proporcinguma viso kuno atzvilgiu, kurios dydi lemia aplinkos veiksniai nepriklausomai nuo zuvies kuno svorio ir ilgio svyravimu. Mokslininkai dazniausiai naudoja ziaunu (ZSI), kepenu (KSI) ir inkstu (ISI) somatinius indeksus vertindami nepalankias (stresines) salygas. Giulio ir Hinton (2008) nustate, kad esant uzterstai aplinkai, zuvu organai-taikiniai (pvz., ziaunos, kepenys, inkstai) linke padideti arba sumazeti. Zuvu kepenys uzterstoje aplinkoje paprastai yra mazesnes, lyginant su svarios aplinkos zuvu kepenimis. Priesingai ziaunoms, kurios linkusios zymiai padideti (hipertrofuotis), vandenyje esant nuodingu medziagu (Saglam, N. E., Saglam, C. 2012).

Pagal morfologinius zuvu rodiklius negalima nustatyti tikslios tam tikru veiksniu sukeliamos zalos priezasties, taciau pagal organu svorio pakitimus bei kitus organizmo pokycius galima identifikuoti kitus biologinius zymenis, kurie bus svarbus toliau analizuojant tyrimus. Remdamiesi koreliacija tarp siu rodikliu ir laiko intervalu, tyrejai gali aptikti ir kiekybiskai ivertinti toksini tersalu poveiki organizmui ir nustatyti priezastinius veiksnius (Lagadic 2002).

Lasisines zuvys yra labai jautrios vandens tarsai. Daugelio autoriu nuomone, jos yra vienos jautriausiu bioindikatoriu, parodanciu vandens kokybe ir aplinkos ekotoksikologine bukle (Khodadoust et al. 2013).

Sio tyrimo tikslas--ivertinti dvieju galimai skirtingai uzterstu lasisiniu upiu Vilnios ir Siesarties ekotoksikologine bukle pagal atlantines lasisos (Salmo salar L.) jaunikliu morfologinius rodiklius.

Metodika

Vilnia ir Siesartis--tipiskos Lietuvos vidutinio dydzio lasisines upes.

Vilnia (arba Vilnele) teka Lietuvos rytineje dalyje. Isteka is Medininku aukstumos ir iteka i Neri, Vilniuje. Upes vagos ilgis--81,6 km, vidutinis vandens debitas 5,63 [m.sup.3]/s, bendras baseino plotas--623,5 [km.sup.2], is kurio Lietuvai priklauso 550,5 [km.sup.2], o likusi baseino dalis priklauso Baltarusijai. Upe priskiriama Nemuno UBR, Neries mazuju intaku (su Nerimi) pabaseiniui. Antropogeninis poveikis ypac ryskus tam tikrose upes atkarpose. Vilnia teka pro urbanizuota miesto teritorija ir yra jos poveikio zonoje. Todel pagrindinis tarsos saltinis--buitines, pramonines bei pavirsines lietaus nuotekos (Gailiusis et al. 2001).

Siesartis teka Lietuvos Aukstaitijos teritorijoje. Tai kairysis Sventosios intakas, priklausantis Sventosios baseinui. Upes istakos--Siesarties ezeras, kiek i rytus nuo Moletu ji iteka i Sventaja. Upes vagos ilgis--64,1 km, bendras baseino plotas--615,7 [km.sup.2], vidutinis vandens debitas--5,13 [m.sup.3]/s. Upe teka miskingomis teritorijomis i vakarus, pro Moletus. Pakeliui prateka Pastovio, Pastovelio ezerus. Tarsos saltiniu beveik nera.

Zuvys buvo gaudomos per eksperimentines zukles 2013 m. Gruodzio men. Vilnios upeje, uz Naujosios Vilnios, ties Stepono Batoro tiltu (Vilniaus raj.) [54[degrees] 41' 25.67", 25[degrees] 21' 33.31" (WGS)] bei Siesarties upes zemupyje, ties Vaisgeliskiu km. (Ukmerges raj.) [55[degrees] 17' 24.67", 24[degrees] 51' 54.67" (WGS)], naudojant sertifikuota elektros zukles aparata (sroves stiprumas--540 V, daznis--20-60 Hz, impulso trukme 2-12 m [s.sup.-1]).

Morfologiniu rodikliu analizei bei palyginimui buvo sugauta po 10 vienetu to paties amziaus (0+) individu is Vilnios ir Siesarties upiu.

Zuvys buvo pasvertos (0,01 g tikslumu), ismatuotos mm), isskrostos, tada buvo isimti bei pasverti sie organai: ziaunos, kepenys ir inkstai.

Zuvu fiziologinei buklei ivertinti buvo apskaiciuoti morfologiniai rodikliai: imitimo koeficientas (angl. Condition Factor) (IK) ir organu somatiniai indeksai (OSI).

Imitimo koeficientas lasisinems zuvims (IK)--santykinis dydis, isreikstas zuvies kuno svorio ir ilgio santykiu:

IK = [10.sup.N] x Q/[l.sub.C.sup.3], (1)

kur Q--zuvies bendras svoris, g; N--verte (N = 5) parinkta, siekiant gauti kuo artimesne vienetui IK verte; [l.sub.C]--kaudalinis ilgis, mm; lasisiniu zuvu kuno ilgis matuojamas nuo snukio pradzios iki uodeginio peleko iskirptes centro (angl. fork length) (Barnham, Baxter 2003).

Organu-somatinis indeksas (OSI) isreiskiamas tam tikro organo ir kuno mases santykio procentais (Liebel et al. 2013):

OSI = Organo svoris (g)/Kuno svoris (g) x 100%. (2)

Gauti rezultatai buvo apdoroti statistiskai su programa STATISTICA 7.0 (StatSoft Inc., Tulsa, Oklahoma, JAV). Integralus rezultatu skirtumu reiksmingumas buvo nustatytas taikant dvifaktorine dispersine analize (Two-way MANOVA) bei atliekant daugkartinio lyginimo Bonferroni testa, o skirtumai tarp atskiru verciu buvo nustatyti taikant vienfaktorine dispersine analize (One-way ANOVA), kai reiksmingumo lygmuo p < 0,05.

Rezultatai ir ju analize

Atlikus Vilnios ir Siesarties upiu lasisu morfometriniu parametru (L, [l.sub.c], Q, q) dvifaktorine dispersine analize, nustatyta, kad lasisu jaunikliai pagal siuos rodiklius bendrai gerokai skiriasi (F (1,72) = 133,11; p < 0,0005). Taip pat gerokai skiriasi ir atskiru parametru vertes (1 lentele).

Atlikus Vilnios ir Siesarties upiu lasisu morfologiniu rodikliu (IK, ESI, KSI, ISI) dvifaktorine dispersine analize, nustatyta, kad lasisu jaunikliai is Vilnios ir Siesarties upiu pagal siuos rodiklius bendrai gerokai skiriasi (F (1,72) = 5,4582; p = 0,022) (1 pav.). Kadangi sie rodikliai koreliuoja su supancia aplinka, galima daryti prielaida, kad ir siu upiu ekotoksikologine bukle taip pat gerokai skiriasi.

[FIGURE 1 OMITTED]

Akivaizdu, kad Siesarties lasisu jaunikliu morfometriniu parametru vertes gerokai zemesnes. Sioje upeje to paties amziaus zuvys smulkesnes, mazesnis ju vidutinis kuno svoris ir ilgis. Taciau analizuojant Vilnios ir Siesarties upiu lasisu morfologinius rodiklius matyti, kad zuvu imitimo koeficiento verte Siesarties upeje gerokai didesne nei Vilnios upeje (2 pav.). Lyginant lasisu jaunikliu IK vertes tirtose upese, matyti, kad Siesarties upeje zuvys imitusios geriau (IK = 1,20 [+ or -] 0,07). Todel galima daryti isvada, kad lasisu jaunikliai sioje upeje jauciasi zymiai geriau, nes juos veikia maziau stresoriu, priesingai nei Vilnios upeje, kurioje zuvu imitimas prastesnis (IK = 1,05 [+ or -] 0,07) del galimu neigiamu veiksniu (tersalu) aplinkoje.

Nors Siesarties upeje zuvys daug smulkesnes, taciau pagal savo kuno svori ir ilgi jos proporcingesnes, jos kur kas labiau imitusios, nei Vilnios upeje gyvenancios zuvys, kuriu kunai ne tokie proporcingi. Galima teigti, kad Siesarties lasisu jaunikliu morfologinems savybems itaka dare ne tik geresnes aplinkos salygos, bet ir ju prigimtis bei genetika.

Mityba, ivairios ligos ir aplinkos tarsa--tai tarpusavyje susije veiksniai, lemiantys zuvu gerbuvi. Daugelis mokslininku irode, kad imitimo koeficientas glaudziai koreliuoja su individo mityba (Ariweriokuma et al. 2011). Aplinkoje esant nuodinguju medziagu, sumazeja maisto istekliu, pasikeicia mitybos grandine, todel zuvys tampa neatsparios ligoms. O esant aukstam sergamumui, mazeja ir imitimo koeficiento verte (Van der Oost et al. 2003).

Ne tik imitimo koeficientas, bet ir organu somatiniai indeksai adekvaciai atspindi neigiamu aplinkos veiksniu itaka individo gerbuviui. Apskaiciavus bei statistiskai apdorojus organu somatinius indeksus, nustatyta, kad ZSI--jautriausias biozymuo, (p = 0,011), lyginant su kitais indeksais [ISI (p = 0,066); KSI (p = 0,942)], parodantis zuvu fiziologine bukle.

Ziaunos isklotos vienasluoksniu epiteliniu audiniu, kuris pazeidziamas, vandenyje esant istirpusiu ar suspenduotu nuodinguju medziagu. Ziaunu pagrindine funkcija--duju apykaita tarp vandens ir organizmo (Hadi, Alwan 2012). Daugelio tyreju nuomone, ziaunos del savo unikalios strukturos ir atliekamu funkciju yra lengviau pazeidziamos nei kiti zuvies organai, nes tiesiogiai lieciasi su vandenyje esanciomis nuodingosiomis medziagomis (Olaganathan, Patterson 2012).

Ksenobiotikai vandenyje sukelia ziaunu epitelinio audinio pakitimus--hiperplazija. Tai ziaunu apsauginis atsakas i bet koki dirginima, kurio metu suintensyveja gleiviu hipersekrecija, padengdama visa ziaunu epitelio audinio pavirsiu. Hiperplazijos pasekme--susilpnejusi duju apykaita tarp vandens ir organizmo. Si reiskini galima palyginti su bronchine astma, zmoniu liga. Hiperplazijos atveju ypac pagausejo uzterstose teritorijose per pastaraji laikotarpi (Pawert et al. 1998).

Pagrindiniai hiperplazija sukeliantys veiksniai: pirmuonys, bakterijos, parazitai, prasta vandens kokybe bei nuodingosios medziagos aplinkoje (amoniakas, nitritai, sunkieji metalai). Sie veiksniai pakeicia pagrindiniu ir nepagrindiniu ziauniniu ploksteliu struktura--sumazina bendra pavirsiaus plota, kuris turi itakos duju apykaitos intensyvumui bei ziaunu atliekamoms funkcijoms (Roberts 2001).

Paprastai, esant prastai vandens kokybei, zuvu ziaunos linkusios padideti, lyginant su svarios aplinkos zuvu ziaunomis, del galimai padidejusios apkrovos ziaunoms (Saglam, N. E., Saglam, C. 2012; Olaganathan, Patterson 2012). Lyginant Vilnios ir Siesarties upiu lasisu jaunikliu ziaunu somatinius indeksus, matyti, kad Siesarties zuvu ziaunu somatinis indeksas gerokai mazesnis (ZSI = 2,52 [+ or -] 0,58) nei Vilnios upeje gyvenanciu zuvu (ZSI = 3,08 [+ or -] 0,25) (2 pav.). Galima daryti prielaida, kad Siesarties zuvu ziaunos mazesnes del galimai mazesnio tersalu kiekio upeje.

Nors Vilnios ir Siesarties lasisu kepenu ir inkstu somatiniai indeksai beveik nesiskyre (p > 0,1) (2 pav.), taciau, daugelio autoriu nuomone, kepenys uzterstoje aplinkoje paprastai yra mazesnes, lyginant su svarios aplinkos zuvu kepenimis, priesingai nei inkstai, kurie linke padideti uzterstoje terpeje (Saglam N. E., Saglam C. 2012). Vilnios upes lasisu jaunikliu kepenys tik labai nezymiai mazesnes (KSI = 1,02 [+ or -] 0,19), lyginant su Siesarties lasisu jaunikliu kepenimis (KSI = 1,03 [+ or -] 0,17).

Gelavandenes zuvys per inkstus perfiltruoja dideli kieki vandens, kuris i organizma patenka per ziaunas. Taip pat inkstai gamina slapima, perfiltruodami dideli kieki kraujo bei pasalindami ksenobiotikus is organizmo. Todel, kuo didesne tersalu koncentracija vandenyje, tuo intensyvesne apkrova tenka inkstams, del ko isauga ju mase (Olaganathan, Patterson 2012). Tai akivaizdziai matyti 2 pav., kur Vilnios lasisu jaunikliu inkstu somatinis indeksas 12% santykinai didesnis (ISI = 0,90 [+ or -] 0,15), lyginant su galimai svarioje upeje gyvenanciu lasisu jaunikliais (ISI = 0,79 [+ or -] 0,11), taciau skirtumas statistiskai nepatikimas.

Kadangi buvo gauti patikimi skirtumai tarp Vilnioje ir Siesartyje gyvenanciu lasisu jaunikliu morfologiniu rodikliu, iskilo butinybe palyginti sias upes pagal hidrofiziniushidrocheminius parametrus. Antroje lenteleje pateikiami Vilnios ir Siesarties upiu fizikiniai ir cheminiai parametrai pagal 2013 m. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos depar tamento (RAAD) pateiktus sezoninius (pavasaris-vasararuduo-ziema) duomenis (duomenys nepublikuoti).

Statistine analize parode, kad Siesarties ir Vilnios upiu vidutiniai metiniai fizikiniai ir cheminiai vandens parametrai beveik nesiskyre (p > 0,1). Tai rodo, kad pagal specifinius, klasikinius vandens fizikinius ir cheminius parametrus sios upes yra labai panasios. Akivaizdu, kad skirtumus tarp Vilnioje ir Siesartyje gyvenanciu lasisos jaunikliu morfologiniu rodikliu lemia nespecifiniai cheminiai veiksniai (tersiancios medziagos), esantys vandenyje. Todel galima teigti, kad Vilnios upes ekotoksikologine bukle yra zymiai prastesne nei Siesarties upes bukle.

Isvados

1. Apibendrinus gautus ir literaturos duomenis, galima teigti, kad zuvu morfometriniai parametrai (ilgis, svoris) bei morfologiniai rodikliai (imitimo koeficientas, organu somatiniai indeksai) adekvaciai atspindi neigiamu aplinkos veiksniu itaka zuvies organizmo gerbuviui.

2. Atlikus dvifaktorine dispersine rezultatu analize, nustatyta, kad Vilnios ir Siesarties lasisu jaunikliai pagal morfometrinius parametrus (L, [l.sub.C], Q, q) ir morfologinius rodiklius (IK, ZSI, KSI, ISI) bendrai gerokai skiriasi (p < 0,0005 ir p = 0,022, atitinkamai).

3. Nustatyta, kad imitimo koeficientas (IK) ir ziaunu somatinis indeksas (ZSI)--jautriausi biozymenys, patikimai atspindintys zuvu fiziologine bukle. Siesarties lasisu jaunikliai labiau imite (IK = 1,20 [+ or -] 0,07), lyginant su Vilnios upes lasisu jaunikliais (IK = 1,05 [+ or -] 0,07). Taip pat Vilnios upeje zuvu ziaunu somatinis indeksas gerokai didesnis (ZSI = 3,08 [+ or -] 0,25), lyginant su Siesarties zuvimis (zSI = 2,52 [+ or -] 0,58), turbut del didesnes vandens tarsos.

4. Kadangi abi upes pagal klasikinius vandens fizikinius ir cheminius parametrus beveik nesiskyre (p > 0,1), galima teigti, kad vandenyje egzistuoja kiti nespecifiniai cheminiai veiksniai (tersalai), kurie turi itakos Vilnios ir Siesarties zuvu fiziologinei buklei ir gerbuviui. Vadinasi, Vilnios upes ekotoksikologine bukle yra zymiai prastesne nei Siesarties upes bukle.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.803

Literatura

Adedeji, O. B.; Okerentugba, P. O.; Okonko, I. O. 2012. Use of molecular, biochemical and cellular biomarkers in monitoring environmental and aquatic pollution, Natural science 10: 83-104.

Adeyemi, S. O. 2010. Length-weight relationship and condition factor of Protopterus annectens (owen) in Idah area of River Niger, Nigeria, Animal Research International 7(3): 1264-1266.

Ariweriokuma, S. V; Akinrotimi, O. A.; Gabriel, U. U. 2011. Effects of cypermethrin on condition factor and organosomatic indices of Clarias gariepinus, Journal of Agriculture and Social Research 11: 2.

Barnham, C. P. S. M.; Baxter, A. 2003. Condition factor, K, for salmonid fish. Fisheries notes. State of Victoria, Department of Primary Industries. ISSN 1440-2254.

Bervoets, L.; Blust, R. 2003. Heavy metal concentrations in water, sediment and Gudgeon (Gobio gobio) from a pollution gradient: relationship with fish condition factor, Environmental Pollution 126: 9-19. http://dx.doi.org/10.1016/S0269-7491(03)00173-8

Chakrabarty, M.; Homechaudhuri, S. 2013. Fish guild structure along a longitudinally-determined ecological zonation of Teesta, an eastern Himalayan river in West Bengal, India, Arxius de Miscellania Zooldgica 11: 196-213.

Chovanec, A.; Hofer, R.; Schiemer, F. 2003. Fish as bioindicators, in Markert, B. A.; Beurre, A. M.; Zechmeister, H. G. (Eds.). Bioindicators and biomonitors. Elsevier Science LTD, 639-675.

Gailiusis, B.; Jablonskis, J.; Kovalenkoviene, M. 2001. Lietuvos upes. Hidrografija ir nuotekis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas. 790 p.

Giulio, R. T.; Hinton, D. E. 2008. The Toxicology of Fishes. CRC Press. Boca Paton: Taylor and Francis Group, 895-998.

Grabarkiewicz, J.; Davis, W. 2008. An introduction to freshwater fishes as biological indicators. Washington, DC: U.S. Environmental Protection Agency, Office of Environmental Information. EPA-260-R-08-016, 65-74.

Hadi, A. A.; Alwan, S. F. 2012. Histopathological changes in gills, liver and kidney of fresh water fish, Tilapia zillii, exposed to aluminum, International Journal of Pharmacy and Life Sciences 3(11): 2071-2081.

Kazlauskiene, N.; Vosyliene, M. Z. 2004. Physiological state of Atlantic salmon (Salmo salar L.) and Sea Trout (Salmo trutta trutta L.) fry grown in zeimenos hathery, Acta Zoologica Lituanica 14(4): 48-51. http://dx.doi.org/10.1080/13921657.2004.10512599

Khodadoust. D.; Ismail, A.; Zulkifli, S. Z.; Tayefeh, F. H. 2013. Short time effect of cadmium on juveniles and adults of Java Medaka (Oryzias Javanicus) fish as a bioindicator for ecotoxicological studies, Life Science Journal 10(1): 1857-1861.

Lagadic, L. 2002. Biomarkers: useful tools for the monitoring of aquatic environments, Revue De Medecine Veterinaire 153(8-9): 581-588.

Liebel, S.; Tomokake, M. E. M.; Oliveira Ribeiro, C. A. 2013. Fish histopathology as biomarker to evaluate water quality, Ecotoxicology and Environmental Contamination 8(2): 9-15. http://dx.doi.org/10.5132/eec.2013.02.002

Maxwell, L. B.; Dutta, H. M. 2005. Diacinon induced endocrine disruption in Sole Gill Sun fish Lepomis macrochirus, Ecotoxicology and Environmental Safety 60: 21-27. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecoenv.2003.12.015

Moiseenko, T. I.; Gashkina, N. A.; Sharova, Y N.; Kudryavtseva, L. P. 2008. Ecotoxicological assessment of water quality and ecosystem health: A case study of the Volga River, Ecotoxicology and Environmental Safety 71: 837-850. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecoenv.2008.02.025

Montenegro, D.; Gonzalez, M. T. 2012. Evaluation of somatic indexes, hematology and liver histopathology of the fish Labrisomus philippii from San Jorge Bay, northern Chile, as associated with environmental stress, Revista de Biologia Marina y Oceanografia 47(1): 99-107. http://dx.doi.org/10.4067/S0718-19572012000100009

Naigaga, I.; Kaiser, H.; Muller, W. J.; Ojok, L.; Mbabazi, D.; Magezi, G.; Muhumuza, E. 2011. Fish as bioindicators in aquatic environmental pollution assessment: a case study in Lake Victoria Wetlands, Uganda, Physics and Chemistry of the Earth 36: 918-928. http://dx.doi.org/10.1016/j.pce.2011.07.066

Olaganathan, R.; Patterson, A. J. 2012. Histological changes in the target organs of Channa punctatus after exposure to Anthraquinone vat dyes, Journal of Ecotoxicology and Environmental Monitoring 22(5): 443-449.

Pawert, M.; Muller, E.; Triebskorn, R. 1998. Ultrastructural changes in fish gills as biomarker to assess small stream pollution, Tissue & Cell 30(6): 617-626. http://dx.doi.org/10.1016/S0040-8166(98)80080-3

Roberts, R. J. 2001. Fish Pathology. Elsevier Health Sciences, 315-318.

Saglam, N. E.; Saglam, C. 2012. Population parameters of Whiting (Merlangius merlangus euxinus L., 1758) in the South-Eastern Black Sea, Turkish Journal of Fisheries and Aquatic Sciences 12: 831-839.

Valstybinio upiu monitoringo duomenys [interaktyvus]. 2013. Aplinkos apsaugos agentura [ziureta 2015 m. kovo 19 d.]. Prieiga per interneta: http://vanduo.gamta.lt/cms/ index?rubricId=6adeeb1d-c902-49ab-81bb-d64b8bccefdd

Van der Oost, R.; Beyer, J.; Vermeulen, N. P. E. 2003. Fish bioaccumulation and biomarkers in environmental risk assessment: a review, Environmental Toxicology and Pharmacology 13: 57-149. http://dx.doi.org/10.1016/S1382-6689(02)00126-6

Zahedi, S.; Akbarzadeh, A.; Rafati, M.; Banaee, M.; Sepehri, H.; Raeic, H. 2013. Biochemical responses of juvenile European sturgeon (Huso huso) to a sub-lethal level of copper and cadmium in freshwater and brackish water environments, Journal of Environmental Health Sciences and Engineering 11(1): 26. http://dx.doi.org/10.1186/2052-336x-11-26

Gintare SAULIUTE (1), Gintaras SVECEVICIUS (2)

Gamtos tyrimu centro Ekologijos institutas, Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) gintare.sauliute@gmail.com; (2) gintaras.svecevicius@takas.lt

Caption: Fig. 1. Graphical presentation of two-way MANOVA of morphological indices (IK, ZSI, KSI, ISI) of juvenile Atlantic salmon from the Vilnia and Seisartis Rivers (mean [+ or -] 95% confidence interval)

1 pav. Vilnios ir Siesarties upiu atlantiniu lasisu jaunikliu morfologiniu rodikliu (IK, zSI, KSI, ISI) dvifaktorines dispersines analizes grafine schema (vidurkis [+ or -] 95 % pasikliautinasis intervalas)
Table 1. Morphometric parameters of juvenile Atlantic salmon from
the Vilnia and Seisartis Rivers [mean [+ or -] standard error (N
= 10)]

1 lentele. Lasisu jaunikliu is Vilnios ir Siesarties upiu
morfometriniai parametrai (vidurkis [+ or -] standartine
paklaida, n = 10)

Morfometriniai                          Upe
parametrai
                          Vilnia               Siesartis

Bendras ilgis       177,5 [+ or -] 2,7    127,5 [+ or -] 8,1
(L), mm *

Kaudalinis          168,25 [+ or -] 2,4   119,75 [+ or -] 7,6
ilgis (lC), mm *

Bendras svoris      50,12 [+ or -] 2,4    22,48 [+ or -] 3,7
(Q), g *

Svoris be viduriu   43,58 [+ or -] 2,2    18,89 [+ or -] 3,2
(q), g *

Note: Asterisks (*) denote significant differences between
different values (p < 0.05)

Pastaba: Zvaigzdutes (*) zymi patikimus skirtumus tarp atskiru
verciu (p < 0,05)

Table 2. Average annual physico-chemical parameters of the Vilnia
and Siesartis River water in 2013 [mean [+ or -] standard error
(N = 4)] (according to Vilnius Regional Environmental Protection
Department data)

2 lentele. Vidutiniai metiniai (2013 m.) Vilnios ir Siesarties
upiu fizikiniai ir cheminiai vandens parametrai (Vilniaus RAAD
duomenys) (vidurkis [+ or -] standartine paklaida, n = 4)

Parametrai                     Vilnia uz              Siesarties
                           Naujosios Vilnios           zemupys

Temperatura,             9,75 [+ or -] 3,56      10,93 [+ or -] 3,94
  [degrees]C
pH                       7,92 [+ or -] 0,14      8,06 [+ or -] 0,11
Istirp?s [O.sub.2],      9,62 [+ or -] 0,57      11,36 [+ or -] 0,54
  mg [O.sub.2]/l
Prisotinimas             85,84 [+ or -] 10,08    103,9 [+ or -] 12,56
  [O.sub.2], %
Savitasis elektrinis     414,25 [+ or -] 10,64   476 [+ or -] 29,5
  laidis, [micro]S/cm
BDS7, mg [O.sub.2]/l     2,13 [+ or -] 0,3       1,85 [+ or -] 0,31
Bichromatine             20,25 [+ or -] 0,75     32,25 [+ or -] 7,24
  oksidacija, mg
  [O.sub.2]/l
Sarmingumas, mgekv/l     3,5 [+ or -] 0,29       4,5 [+ or -] 0,5
N[H.sub.4.sup.+]-N,      0,06 [+ or -] 0,03      0,05 [+ or -] 0,03
  mg N/l
N[O.sub.2.sup.-]-N,      0,03 [+ or -] 0,02      0,01 [+ or -] 0,01
  mg N/l
N[O.sub.3.sup.-]-N,      0,9 [+ or -] 0,14       1,81 [+ or -] 0,94
  mg N/l
Bendras azotas, mg/l     1,25 [+ or -] 0,21      2,95 [+ or -] 1,66
P[O.sub.4.sup.3]-P,      0,05 [+ or -] 0,004     0,03 [+ or -] 0,01
  mg P/l
Bendras fosforas, mg/l   0,11 [+ or -] 0,02      0,14 [+ or -] 0,07

Fig. 2. Morphological indices of juvenile Atlantic salmon
from the Vilnia and Siesartis Rivers [mean [+ or -] deviation
(N = 10)]. Asterisks (*) denote significant differences
between values (p < 0.05)

IK--condition factor; ZSI--gill-somatic index;
KSI--liver-somatic index; ISI--reno-somatic index

2 pav. Vilnios ir Siesarties upiu lasisu jaunikliu morfologiniai
rodikliai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis, n = 10).

Zvaigzdutes (*) zymi patikimus verciu skirtumus (p < 0,05)
IK--imitimo koeficientas; ZSI--ziaunu somatinis indeksas;
KSI--kepenu somatinis indeksas; ISI--inkstu somatinis
indeksas

      Vilnia   Siesartis

K      1,05      1,20 *
ZSI    3,08      2,52 *
KSI    1,02      1,03
ISI    0,90      0,79

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Sauliute, Gintare; Svecevicius, Gintaras
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Date:Aug 1, 2015
Words:3722
Previous Article:Bioaccumulation of lead and zinc in fishes from Kairiai landfill aquatic ecosystems/ Svino ir cinko kaupimasis zuvyse, gyvenanciose Kairiu savartyno...
Next Article:Stream self-purification efficiency/Reguliuoto upelio savaiminio apsivalymo efektyvumo vertinimas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |