Printer Friendly

Eponymous terms of architecture, art and building/Eponiminiai architekturos, meno ir statybos terminai lietuviu kalboje.

Ivadas

Terminai yra "zodziai arba pastovus zodziu junginiai, kuriais ivardijama speciali mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenes gyvenimo srities savoka arba daiktas" (Gaivenis, Keinys 1990: 210). Jie yra vartojami specialybes kalboje ir laikomi atskiru bendrines kalbos leksikos posistemiu ir "mokslo kalbos leksikos reiksmingaja, informatyviausiaja dalimi" (Gaivenis 2002: 123). Specialybes kalboje terminai vartojami tam, kad tiksliai ivardytu mus supancius tikroves objektus, reiskinius, procesus ar abstrakcias savokas. Tai, kad terminai ivardina specialiasias savokas, juos galima traktuoti kaip svarbiausius specialybes kalbos vienetus. Taigi, terminai yra ta lingvistikos dalis, kuri apibudina specialiosios kalbos zodyna (Sager 1999: 45).

Specialaus dalyko savokos ivardijimas yra lingvistines formos suteikimas tai savokai. Pastebejimas, kad "terminija yra lingvistikos ir kitu disciplinu sankirtoje" (Cabre 1990: 32-33), paaiskina tai, kad be terminijos neimanomas nei specialisto darbas, nei dalykinis bendravimas tarp tos pacios srities specialistu, norinciu pasidalinti turima specifine informacija. Terminu praktinis pritaikomumas reikalauja ju reiksmes tikslumo ir apibreztumo, o isoriskai svarbi yra termino lingvistine raiska, jo lingvistinis isijungimas i kalbos sistema. Kaip pastebejo prof. L. Drazdauskiene, "terminas yra profesionalios minties ir komunikacijos vienetas" (Drazdauskiene 2008: 149).

Klasikiniu budu terminai kalboje yra atsirade, skolinantis juos is senuju--graiku ar lotynu--kalbu. Kitas termino darybos budas yra pasirinkimas is jau turimu kalboje istekliu, pvz., is tikriniu vardu. Cia aptarsime architekturos terminus, atsiradusius is tikriniu vardu ir pavadinimu.

Tyrimu objektas--lietuviu kalbos eponiminiai architekturos, meno ir statybos terminai.

Straipsnio tikslas--atrinkti is zodynu eponiminius terminus, isanalizuoti nagrinejamos terminu grupes semantines strukturos formavimosi tradicijas, issiaiskinti eponimo semantine sasaja su terminu, isryskinti eponiminiu terminu darybos tendencijas bei modelius, kuriais butu galima remtis kuriant naujus terminus.

Metodas--analitinis. Analizuojami semantiniai procesai, kurie vyksta zodyje (tikriniame daiktavardyje) ar zodziu junginyje (kurio vienas zodis yra tikrinis daiktavardis), ir kaip tu procesu pagrindu atsiranda kita informacija teikiantis kalbinis vienetas--terminas.

Kai kuriu straipsnyje vartojamu lingvistiniu terminu reiksmes: denotatas (lot. denotatum), "tikroves daiktas ar reiskinys, su kuriuo siejamas kuris nors kalbos vienetas, zenklas (Tz 100), tai, kas pazymima zodziu; determinantas (lot. determenans), Zodzio ar zodziu junginio priklausomas demuo, apibudinantis pagrindini demeni (Tz 103); eponimas (gr. eponymos), asmens ar daikto vardas, pagal kuri kas nors pavadinama (Tz 136); metonimija (gr. metonymia), Zodzio ar savokos pakeitimas kitu zodziu, turinciu priezastini rysi su pirmuoju kaip dalis su visuma (TZZ), Zodzio perprasminimas, esant semantinei sasajai tarp daiktu (L. K--Zodzio reiksmes perkelimas); semantika (gr. semantikos - reiksminis), zodziu junginiu ar zodziu formu reiksmes perkelimas (Tz), "grindziamas ne reiskinio panasumu, o rysiu" (zuperka 1983: 76). zodynai, is kuriu rinkti pavyzdziai, nurodyti po straipsnio.

Vienazodziai terminai

Pagal sudetinguma terminai yra skirstomi i vienazodzius ir sudetinius. Vienazodziai terminai yra ivairios kilmes ir turinio vardazodziai, virte terminais. Kai kuriais atvejais semantine sasaja tarp tikrinio daiktavardzio ir is jo atsiradusio termino yra labai aiski. Antai, kurejo vardu yra pavadinamas jo sukurtas kurinys ar gaminys, pvz., gobelenas [pgl. pranc. XV a. kilimu imones savininko Gobelin pavarde], broliu Gobelinu manufakturos gaminys--ranku darbo sieninis kilimas--paveikslas, isaustas ataudu ripso technika (DZ); gale [pgl. pranc. Emile'io Galle pavarde], daugiasluoksnio stiklo dirbiniai, dazn. puosti augaliniais motyvais (XIX a. IV ketv.--XX a. pr.) (DZ); kongrevas [pgl. anglu isradejo Williamo Congreve'o pavarde]: 1. Iskilaus reljefinio atvaizdo ispaudimo metaliniu karstuoju stampu ir kontrstampu budas kietvirsyje. 2. Sitaip ispaustas atvaizdas (knygos autoriaus portretas, emblema, herbas ar raides) (DZ); kosmateskas [pgl. Cosmati seimos pavarde], akmens mozaikos puosyba, paplitusi Romos ir jos apylinkiu baznyciose XII-XIII a. (DZ); makadamas [pgl. skotu inzinieriaus McAdamo pavarde], skalda; ar kelio danga is keliu sluoksniu trupintos, mechaniskai sutankintos skaldos (TZZ 2002): mansarda [pgl. pranc. archit. Fransua Mansart pavarde], gyvenamoji patalpa po stataus stogo slaitu (pastogeje) (TZZ); mauzoliejus [pgl. Karijos karaliaus Mauzolo, pasistaciusio sau ir savo zmonai didinga paminkla--viena is septyniu pasaulio stebuklu--asmenvardi], didziulis antkapinis statinys, paprastai statomas laidojimo vietoje, puosiamas skulpturomis ir architekturiniu dekoru (DZ); siluetas [pgl. pranc. Etienne'o de Silhouette'o pavarde]: 1. Daikto arba zmogaus figuros konturas; apybreza. 2. Dailes (dazn. grafikos) kurinys: plokscias, vienspalvis zmogaus figuros ar daikto vaizdas (DZ).

Savaji--kurejo--varda terminuose yra iamzine zymieji architektai, pvz., paladiana [pgl. archit. Andrea Palladio pavarde], paladijietiskas langas: didelis pusapskritis langas, dviem vertikaliomis pertvaromis suskaidytas i tris dalis (DZ), ir paladianizmas, XVII-XIII a. architekturos kryptis: klasicizmo atmaina, grista it. renesanso architekto Andrea Palladio idejomis (DZ); serliana [pgl. it. archit. Sebastiano Serlio pavarde], serlianos motyvas: architekturinis manierizmo motyvas--arkinis portalas, kuri sudaro 3 protarpsniai--vidurinysis, platesnis, vainikuotas arka, ir du soniniai, siauresni, perdengti antablementais (DZ); cicerone [pgl. it. cicerone < Cicerono varda], iskalbingas vadovas po miesta, muziejus, apylinkes. Sietinas su sen. Romos oratoriaus Cicerono vardu; simbolizuoja iskalba ir mokytuma. Kartais taip vadinama ir knyga vadovas po krasto paminklus ir muziejus (DZ); buonarotistas (pgl. it. dailininko Michelangelo Buonaroti pavarde), manierizmo tapytojas, Michelangelo Buonaroti (1475-1564) kurybos sekejas (DZ); mecenatas [pgl. Romos valstybes veikejo, poetu globejo Gajaus Cilnijaus Mecenato (lot. kilm. Maecenatis) prievardi], menininku ir mokslininku globejas; dazn.--turtingas ir itakingas asmuo ar institucija (DZ).

Atskirai paminetini terminai, metonimiskai atsirade dievu ar dievybiu vardu pagrindu, vadinamieji teonimai (gr. theos--dievas + onymos--vardas), kaip antai: amuras [lot. Amor (kilm. Amoris romenu meiles Dievo vardas)], architekturos mene ir skulpturoje sparnuotas jaunuolis su lanku rankoje ir strelemis (TZZ 2002); erotas [gr. Eros (kilm. Erotos graiku meiles Dievas], mene tas pats kaip ir amuras (TZZ 2002); kupidonas [pgl. Cupido (kilm. Cupidinis) sen. romenu mitologijoje meiles Dievo varda], vaizduojamas berniukas su sparnais, laikantis rankoje lanka ir streles (TZZ); herma [lot. herma < Hermes--pgl. sen. graiku Dievo Hermio varda], architekturinis elementas, skulpturos forma--i apacia siaurejantis keturkampis akmeninis stulpas, ant kurio statomas (dievo Hermio, mitolog. butybiu ar zymiu veikeju) biustas ar skulpturinis galvos atvaizdas (TZZ, DZ); marsas [pgl. sen. romenu karo Dievo Marso varda], neorganinis pigmentas--dirbtine ochra (DZ); Minerva [pgl. lot. Minerva, romenu mokslo, meno ir amatu globejos, isminties deives varda], ornamentinis motyvas, vartotas bibliotekoms, mokymo istaigoms puosti (ALAZ); moneta [lot. moneta < Moneta--sen. romenu deives Junonos prievardis, mat jos sventykloje buvo kaldinamos monetos (Palmer 1982: 15)], piniginis zenklas: metalinis skrituliukas, turintis nustatyta pavidala, svori, praba ir mainu verte (DZ); muziejus [gr. Musai--sesios sen. graiku deives, mokslo ir meno globejos; lot. museum < gr. Museion--muzu vieta arba sventove]: 1. Kulturos-svietimo istaiga, kaupianti, sauganti, restauruojanti ir konservuojanti ivairiu kulturos sriciu vertybes bei rengianti parodas visuomenei. 2. Tokios istaigos pastatas (TZZ 2002); Neptunas (pgl. lot. Neptunas--romenu vandens--upiu, versmiu, juru--Dievo varda), ornamentinis motyvas, vartojamas puosyboje juros tema (ALAZ); nimfejas [gr. nymphaion --nimfu sventykla < Nymphai--sen. graiku gamtos deives]: 1. Sen. graiku ir romenu sventove, kurioje garbintos vandens deives, nimfos. 2. Parku architekturos elementas (su fontanais, tekanciu vandeniu, baseinais) (DZZ); paladiumas [pgl. lot. Palladium < gr. Palladion--deives Atenes Palades sakralines statulos, esa, nukritusios is dangaus ir nuo kuriu priklauses Senoves Atenu saugumas, varda]: 1. Sen. graiku ginkluotos dievybes Atenes Palades statula; 2. Apsauga, tvirtove (TZZ).

Prie teoniminiu deretu priskirti ir is mitologiniu butybiu vardu atsiradusius architekturinius terminus, pvz.: atlantas [gr. Atlas (kilm. Atlantas), sen. graiku mitologijos titano, laikancio dangaus skliauta ant savo peciu, vardas] ir telamonas [gr. Telamon (kilm. Telamonas) (Atlanto epitetas)], architekturine atrama: vyro figura, laikanti pastato, portiko ar balkono perdanga; gali tureti konstrukcine paskirti arba atlikti tik dekoratyvine funkcija (DZ); kariatide (gr. Karyatis [kilm. Karyatidos)--mergina is sen. Graikijos Kariju miesto], architekturinis elementas: moters pavidalo atrama, identiska atlantui (DZ); gorgona [pgl. sen. gr. mitologines butybes Gorgon pvd., isverstaake pabaisa, zvynuotais sparnais, issirangiusiomis gyvatemis vietoj plauku]: skulpturine galva (kauke), vartota architekturoje arkos arba skliauto raktui papuosti; harpija [pgl. gr. Harpya, sparnuoto mistinio gyvuno moters galva ir krutine, paukscio nagais ir sparnais pavadinima], puosybinis motyvas, dazn. taikytas grotesko ornamentuose (ALAZ); meduza [pgl. Medusa, sen. graiku mitologines butybes, vienas is gorgonu varda], architekturos ornamentas, daznas arku spynoje (ALAZ); meliuzina [pgl. pranc. Melusine (neaisku, ar ji buvo keltu ir sen. prancuzu padavimu heroje, ar Albanijos karaliaus dukte, ar viduramziu romansu heroje) varda], pakabinamasis sviestuvas is medines antropomorfines dazn. sirenos ar amuro skulpturos bei naturaliu elnio ragu su lizdais zvakems (DZ), figurele, vaizduojanti moteri su zuvies ar zalcio uodega, puosianti buitinius daiktus, pvz., sudaro zvakides detale, veidrodzio rankenele ir pan. (TZZ 2004); orfizmas [pgl. mitologinio dainiaus Orfejo varda], XX a. antrojo desimtmecio modernistines tapybos kryptis. Visais minetais atvejais termino darybai vartojamas iprastinis budas--nauju dalyku ivardijimui panaudojami kalboje esantys istekliai. Kaip tai daroma? Metonimiskai Zodzio reiksmes perkelimas remiasi ne reiskiniu panasumu, o prasmine sasaja (zuperka 1983: 76). Kita vertus, teonimai, taip pat ir tie terminai, kurie kile is mitologiniu butybiu vardu, tarsi tampa tam tikros ypatybes turetojai--simboliais: amuras, erotas, kupidonas--meiles simboliais; atlantas, telamonas, kariatide--stiprybes, atramos, neptunas, nimfos--vandens gelmiu, stichiju ir t. t.

Rytu salyse labai populiarus kilimai. Jais ne tik puosiamos sienos (kaip jau minetu gobelenu) ar tiesiamos grindys. Kilimai dalo, skaido interjera i erdvines zonas, ant ju sedint ilsimasi, snekuciuojama, geriama arbata, valgoma. Todel lietuviu kalboje yra pluostelis siu tekstiles gaminiu, vadinamu tu vietu, kur kilimai audziami ar risami, pavadinimais, pvz., afganas [pgl. afganu tautos pvd.] (DZ); isfahanas [pgl. Persijos (dabar Irano) Isfahano miesto pvd.] (DZ); kermanas, kirmanas [pgl. s. rytu Persijos miesto Kermano pvd.] (DZ); konija [pgl. Turkijos miesto Konya pvd.] (DZ); sumakas [pgl. Semacho miesto dab. Azerbaidzane pvd.] (DZ). Nurodant gamybos vieta, suteikiama daug informacijos apie gamini. Todel vien paminejus kilimo pavadinima, nors kiek ismananciam sia tekstiles rusi bus aisku, kokia technika--austas ar ristas--gaminys atliktas, is kokios vilnos, kokiais--lininiais, medvilniniais ar silkiniais--ataudais ataustas, kokiu spalvu ir atspalviu gali buti, kokiais ornamentais puostas--gelemis, augaliniais rastais, augalu kompozicija ar visu augalu, geometrinemis figuromis (besikartojanciais rombais, juostomis, kvadratais ar astuoniakampiu medalionu eilemis), kokia kompozicija (gal kilimo centre isausta stambi zvaigzde ar vaza su gelemis), gal kilimas iremintas bordiuro juosta. Miesto (tautos) pavadinimas metonimiskai vartojamas toje vietoje gaminamam kilimui. Taigi loginesemantine sasaja, grindziama ontologiniais santykiais, t. y. esamu (ar buvusiu) kontaktu vietos atzvilgiu. O sis terminas, metonimiskai atsirades kiek kitokiu pagrindu: holbeinas [pgl. dailininku Holbeinu seimos pavarde], turku kilimas, kurio fone nutapomas portretas (DZ). Cia kurejo (tiksliau kureju) vardu pavadinami jo sukurti kuriniai, t. y. savininku vardas perkeliamas ju darbams.

Dar viena metonimijos atmaina eponiminiu terminu daryboje, kai radimo vieta pavadinama ten rastoji medziaga, pvz., kaolinas [pgl. radimo vietos--Kaolingo (Kao Ling) kalnu Kinijoje--pavadinima] (DZ); majolika [pgl. it. maiolica < vidur. lot. Majorica, siejama su Majorkos salos (Ispanijoje) pavadinimu] (DZ); portlandcementis [pgl. Portlendo (Portland) pusiasalio D. Britanijoje pavadinima] (DZ); pucolanai [pgl. netoli Neapolio Poccolio (Pozzuoli) kalno Italijoje pvd.] (DZ); umbra [pgl. Umbrijos provincijos Italijoje pvd.] (DZ); Skansenas [pgl. svedu Skanseno parko, Stokholmo apylinkese pvd.], Svedijos kaimo architekturos ir buities muziejus po atviru dangumi (DZ).

Nagrinejamai vienazodziu terminu priskirtini ir terminai, zymintys tautybe. Pvz., arabeska [pgl. tautybes (it. arabesco--arabiskas, arabu) pavadinima] (DZ); maureska moreska [pgl. tautybes (isp. moresca--mauru) pavadinima], kuriais nusakoma ornamentu kompozicija is ivairiu augaliniu motyvu, geometriniu banguotu, linijiniu, lenktu--formu ir net augaliniu ar antropomorfiniu figureliu. I sia grupe ieina ir chinoiserie [pgl. pranc. chinois sk. sinuazri kiniska pavadinima], Tol. Rytu, ypac kinu, japonu, stilistikos imitacija XVII-XIX a. Europos daileje ir architekturoje (DZ).

Kalbininkai pazymi, kad dalykini termino tiksluma lemia termino vienareiksmiskumas ir jo reiksmes apibreztumas (zuperka 2001: 81; Gaivenis 2002: 38). Taciau yra eponiminiu nagrinejamos srities terminu, kurie turi 2 prasmes. Pvz., jau minetas cicerone gali zymeti 1) zmogu ir 2) knyga; muziejus--1) kulturossvietimo istaiga ir 2) pastata, kur toji istaiga isikurusi; siluetas--1) daikto ar zmogaus apybreza ir 2) dailes (DZn. grafikos) kurini, atlikta sia technika; sumakas--1) Kaukazo kilimu audimo technika ir 2) isausta sia technika kilima; komaskai [pgl. s. Italijos Como miesto gyventoju pvd.]: 1. Murininkai, akmenskaldziai ir dekoratoriai is Komo ir Lugano ezeru apylinkiu. 2. Stiuko meistrai is Komo ir Lugano ezeru apylinkiu (DZ). I to paties termino reiksmes galima ziureti metonimiskai, kai kurinys turi ta pati pavadinima, kaip ir technika, budas, kuriuo jis atliekamas; taigi, bendras salycio taskas yra tiesioginis loginis rysys tarp to paties termino isreiskiamu dvieju savoku. Zodzio komaskai reiksmes yra lygiagreciai einancios, zymincios tam tikra amata turincius ir darba atliekancius zmones, ir galetu buti neskiriamos i atskiras grupes, nes visi jie--tu paciu apylinkiu gyventojai.

Mineti pavyzdziai rodo, kad tokiems terminams atsirasti buvo logine prielaida. Stilistikoje pazymima, kad metoniminis asmenvardziu vartojimas, vadinamas antonomazija, yra "tikrines ir bendrines Zodzio reiksmes sinteze" (Pikcilingis 1975: 259). Aptartieji terminai turi tiesiogine sasaja tarp zmogaus, kuris pirmasis sukure, sugalvojo nauja menines israiskos buda, isrado nauja medziaga, pastate kitoki statini ar irenge kitokia patalpa ar atliko kokius ypatingus darbus, pavardes ir jo darbo rezultato, pavadinto kurejo vardu. Kadangi termino sasaja nusidriekia i tolima istorine-kulturine praeiti (pvz., iki Karijos karaliaus Mauzolo IV a. pr. Kr.), tai atsekti ta rysi padetu tik aiskinamieji zodynai. Kartais ta praeitis tiek nublankusi, kad net ir zodynai termino pirmini saltini gali nurodyti skirtingai. Pavyzdziui, asmenvardi Meliusina trys skirtingi zodynai aiskina kiekvienas kitaip, bet galutinis rezultatas--terminas adekvatus visuose. Bet specialistai vartoja tokius terminus, nemastydami apie prasmine termino sasaja su pirminiu saltiniu--asmenvardziu, nes terminas jau yra tapes dalykines kalbos vienetu, turinciu tikslia reiksme.

Visi vienazodziai eponiminiai terminai yra skoliniai--istoriskai paveldeti is lotynu kalbos ar sulotyninti graiku kalbos zodziai. Jie atejo is tu kalbu tiesiogiai ar per kalbas tarpininkes drauge su architekturos, meno ir statybos tradicijomis, t. y. objektais ar savokomis, kurias jie ivardija.

Sudetiniai terminai

Dvizodziai ar keliu zodziu junginiai yra daznai vartojami konkretaus ar abstraktaus dalyko ivardijimui. Daznai tokio junginio pagrindinis zodis yra skolinys, t. y. kitos kalbos zodis, pvz., architektura, emalis, fajansas, galerija, kapitelis, keramika, konstrukcija, motyvas, orderis, ornamentas, porcelianas, vaza ir kiti. Vienazodziu terminu atskiras objektas (puosmena, architekturinis elementas ar ornamentinis motyvas, statybine medziaga ar kilimas, kurinys ar jo atlikimo technika) yra ivardijamas kaip klase. O kas vyksta sudetiniame junginyje? Jame pagrindini kruvi prisiima pagrindinis demuo denotatas, nes ivardija konkretu objekta ar abstrakcia savoka. Koks salutinio demens--determinanto, t. y. apibreziamojo pamatini demesi eponiminio Zodzio vaidmuo?

Atskira nemaza grupe sudaro pavadinimai su zodziu porcelianas. Italiskai porcellana yra "keramikos rusis. Suke, balta, neporinga, sustiklejusi, kieta, persvieciama. Pagal zaliavos sudeti skiriamas kietasis ir minkstasis porcelianas. Kietasis gaminamas is kaolino ir lauko spato (nuo ju proporcijos priklauso mases savybes), pridedant kvarco ir kalkiu" (DZ 335). Pagal tai, kuriame mieste porcelianas gaminamas, yra skirtingos jo rusys. Tikrinis daiktavardis--visai nesvarbu, ar tai miesto, ar kitokios vietoves pavadinimas, ar gamintojo / gamintoju pavarde yra porceliano, jo kokybes apibudinimas, ivertinimas ivairiais atzvilgiais. Porceliano zinovui ar taikomosios dailes specialistui porceliano pavadinimas jau yra nuoroda, kokie dirbiniai--buitiniai, taikomieji, dekoratyviniai ar puosybiniai-architekturiniai--ten, tame mieste gaminami, kokiais motyvais jie puosiami augaliniais ar peizaziniais, ornamentiniais, gal nacionaliniais rastais ar herbu, karuna. Daug demesio kiekviena porceliano gamykla skiria spalvai. Spalvu gama--pati ivairiausia: nuo paciu ryskiausiu, sodriausiu iki svelniu, pasteliniu ar baltos spalvos. Dar svarbu, ant kokio fono ir kokia spalva dirbinys puostas, ar jis dengtas glazura. O tapyba kokia--antglazurine ar poglazurine? Visus siuos dalykus turedamas omenyje specialistas sugeba nustatyti, kas, kuri imone ta ar kita porceliano dirbini pagamino, pvz., Berlyno porcelianas, Berlyno porceliano manufakturu dirbiniai--kietojo porceliano indai, servizai, dekoratyvine plastika, medalionai. Suklestejo XVIII a. gaminti servizai su rokoko stiliaus dekoru: graksciu reljefiniu ornamentu, apreminanciu tapytas kompozicijas, kuriose vaizduojamos geles, peizazai, figurines scenos. Nuo 1763 m. gaminiai zymeti Prusijos karaliaus skeptro zenklu ir raidemis, KPM. XIX a. pab. kinu porceliano pavyzdziu indus imta dengti ryskiaspalvemis redukcinemis glazuromis; Bristolio porcelianas (Bristolis--Anglijos miestas), minkstasis porcelianas, is kurio Bristolyje nuo 1749 m. gaminti mazi dirbiniai--asoteliai kremui, valteles padazui. Gaminiai labai reti, nes nuo 1752 m. fabrika pereme kitas savininkas, nuo 1770 m. gaminta is kietojo porceliano (ATZ); Kopenhagos porcelianas (pgl. Danijos Kopenhagos miesto pavadinima), kietojo porceliano dirbiniai (stalo indai, servizai, vazos, skulptureles). Imone ikurta 1775 m., garsiausias originalus XVIII a. dirbinys buvo istapytas naturalistiskais Danijos augalijos motyvais. Indai dekoruoti poglazurine tapyba melyna spalva ant balto fono ar melynomis gelytemis puosti kaneliuruoti indai, veliau dekoruoti pilksvai melsvo atspalvio poglazurine tapyba. Kopenhagos porceliano zenklas--trys melynos banguotos linijos (DZ); Limozo porcelianas (Limoges--Prancuzijos miestas), Limozo buvo pagrindine vieta Prancuzijoje, kur buvo gaminamas porcelianas nuo XVIII amziaus, nes 1768 m. salia jo buvo rasta kaolino ir lauko spato kietojo porceliano gamybai. Pradejus gamyba, balti lygus dirbiniai buvo tiekiami i Sevro gamykla puosybai. Limozo tebera svarbus del porceliano ir siandien (ATz); Liverpulio porcelianas [pgl. Anglijos Liverpulio miesto pavadinima], bendras pavadinimas gaminiu, kuriuos gamino kelios nedideles Liverpulio imones antroje XVIII amziaus puseje (ATZ); Meiseno porcelianas [pgl. Vokietijos Meiseno miesto pavadinima], karaliskojo porceliano manufakturos dirbiniai is kietojo porceliano. Tai stalo ir dekoratyviniai indai, skulpturine plastika, zvakides, puosybines baldu detales. Indai balti, puosti reljefiniu ornamentu, emaliais, auksu. Manufaktura ikurta 1710 m. Tradicinis Meiseno porceliano zenklas--du sukryziuoti kardai, nutapyti melynais (kobalto oksido) dazais--pradetas zymeti apie 1730 m. (DZ); Neapolio porcelianas [pgl. Italijos miesto Naples pavadinima], gamykla ikure Ferdinandas IV 1771 m. Nuo 1780 m. gamino didelius pietu servizus (dovana diplomatams), figureles. zymedavo N raide ir karuna virs jos. 1821 m. uzdaryta (DZ); PeterbUrgo porcelianas [pgl. Rusijos Peterburgo miesto pavadinima], kietojo porceliano dirbiniai, gaminami Peterburgo porceliano fabrike (nuo 1794 m.). Tai ivairus stalo indai, dekoratyvines vazos, portretiniai biustai, statuleles. Klasicistiniu formu ir dekoro. Sovietiniais metais gamintas agitacinis porcelianas--dirbiniai su Sovietu Sajungos emblemomis, politiniais sukiais bei simboliais. Porcelianas puostas tapyba, skulpturiniu dekoru, auksuotas. Porcelianas is pradziu zymetas Peterburgo miesto herbu, veliau pjautuvu ir kuju, fabriko pavadinimo inicialais (DZ); Rygos porcelianas, Rygos fabriku dirbiniai is kietojo porceliano (nuo 1841 m.); gaminti ivairus stalo ir dekoratyviniai indai. Puosyboje vyravo geliu puokstes. Veliau indus puose latviu nacionalines ornamentikos motyvais. Nuo 1970 m. gaminiai zymimi zenklu su dabartinio fabriko pavadinimo inicialais (DZ); Sevro porcelianas [pgl. Prancuzijos miesto Sevres pavadinima], Sevro manufakturos dirbiniai: stalo indai, dekoratyvines vazos, smulkioji skulpturine plastika is minkstojo (iki 1769 m.), veliau kietojo porceliano. Indai pasizymi rafinuotu koloritu--ryskiomis zaliomis, rozinemis, zydromis, raudonomis spalvomis. Tapyti geliu, pauksciu motyvai. Iki 1793 m. dirbiniai zymeti dviguba sukryziuota raide L (Liudviko XV monograma), XIX a. palikta tik S raide (DZ); Vienos porcelianas (pgl. Austrijos Vienos miesto pavadinima), Vienos manufakturos dirbiniai is kietojo porceliano. Servizai, dekoratyvines vazos, laikrodziu remai, skulpturine plastika (1718-1864). Iki 1744 m. budinga barokines formos. Savitumu pasizymejo dirbiniai, istapyti polichroniniu arba monochroniniu (juoda ir raudona spalva) repliu ornamentu. Nuo 1744 m. zymetas du kartus perbrauktu Austrijos skydu ir 2 (nuo 1783 m.) arba 3 (nuo 1800 m.) paskutiniais metu skaitmenimis (DZ).

Yra dar keletas porceliano rusiu, pavadintu kitokiu vietoviu, o ne zinomu Europos miestu, vardais. Antai, Japonija nuo seno garsejo porcelianu, todel kai kurios jo rusys vadinamos japoniskais vardais: Aritos porcelianas [pgl. vietoves Arita Japonijoje pavadinima], japonu porceliano dirbiniai (daugiausia indai), pagaminti Aritos vietoveje Kiusiu saloje Japonijoje. Indai balti, dekoruoti poglazurine tamsiai melynos spalvos tapyba, linijiniu ir augaliniu ornamentu (DZ); Imari porcelianas [pgl. Imari uosto Japonijoje pavadinima], gamintas Arito vietoveje netoli Imari uosto. Toks kaip Aritos porcelianas, veliau budinga antglazurine polichronine puosyba emaliais. Gamintas europieciu uzsakymu, pritaikytas ju skoniui ir gabentas i Europa (DZ); Kutani porcelianas [pgl. vietoves Kutani Maro Japonijoje pavadinima], porceliano dirbiniai gaminti sioje vietoveje nuo XVII a. Ivairus buitiniai ir dekoratyviniai indai, istapyti vesliais, ryskiais augalu, gyvunu, pauksciu motyvais, peizazais, tekstiles rastus primenanciais ornamentais. Sodriu geltonos, raudonos, zalios spalvu gama, antglazurine tapyba emaliais. Imitavo Aritos porceliana (DZ); Kakiemono porcelianas [pgl. japonu keramiko Sakaidos Kakiemono (1596-1666) pavarde], ivairus buitiniai ir dekoratyviniai indai is pieno baltumo porceliano, puosti antglazurine tapyba, emaliais, gelemis, figurinemis scenomis, ivairiomis spalvomis--oranzine, zalia, melyna, turkio, geltona, kartais auksu. Dekoro elementai smulkus, asimetriski, paskleisti baltame fone (DZ); Medici gimine Italijoje (ir ne tik) isgarsejo Medici porcelianU [pgl. Florencijos didiku Medici pavarde], dirbiniais is minkstojo porceliano 1565-1620 m. Isliko autentisku dirbiniu leksciu, dubenu, vazu, asociu, gertuviu ir pan. Kartais degti neglazuruoti dirbiniai, tapyti melynais ir violetiniais ornamentais, stilizuotomis gelemis, primenanciais persu keramikos dekora, sakeliu motyvais, grotesku. Forma artimi italu majolikai ir sidabro indams. Zymeti raide F ir Florencijos katedros kupolo atvaizdu (DZ).

Pagrindinis sudetinio junginio demuo nurodo, su kokiu dalyku sietina terminu teikiama informacija. Pvz., Chippendale'o / Cipendeilo baldai (pgl. baldu dailininko anglo Thomo Chippendale'o pavarde), Hepplewhite'o / Hepelvaito baldai [pgl. anglu dail. Thomo Sheratono pavarde], Simmlerio baldai [pgl. lenku baldininko Jokubo Simmlerio pavarde], Thoneto / Toneto baldai pgl. Vienoje gyvenusio, vokieciu kilmes baldininko Michaelio Thoneto pavarde]. zodis baldai paaiskina, apie ka kalbama. O tikrinis zodis--asmenvardis--iskelia baldu kurejo, dailininko kurybinio darbo savituma ir reiskia, kad butent jis sukure savita baldu stiliu. Ir i zodi stilius (taigi ir i dailininko pavarde sudetiniame termine su demeniu baldai) ieina labai daug dalyku, butent, pasirinkta baldams medziaga--mediena: riesutmedis, azuolas, o gal raudonmedis, taigi jos rusis, kokybe, pigumas--brangumas, apdirbimo technologijos--mirkimas, garinimas, dziovinimas, slifavimas, poliravimas, lakavimas, dazymas ir labai svarbu--sviesi ar tamsi spalva; baldu forma--sunkus, masyvus ar lengvi, grakstus, elegantiski; kampuoti (keturkampiai ar pailgi, staciakampiai), apvaliais kampais ar ovaliniai. O kaip puosti? Gal dekoruoti droziniais, aplike ir nulakuoti, puosti intarsija ar paauksuoti? Ismanantys baldu stilius mokes atrinkti zodzius is cia paminetu, kad apibudintu viena baldu rusi, kad ja isskirtu is kitu, nes tokie terminai 55 Santalka: Filologija, Edukologija 2011, 19(1): 48-58 specialistui yra savaime suprantami. Jiems padeda kurejo pavarde, kuri suteikia daug tikslios informacijos apie jo darbus. Neismananciam sios (baldu) srities rusines termino reiksmes prireiks ieskoti aiskinamuosiuose zodynuose ar enciklopedijose. Taciau atsiranda naujos meDZiagos, kinta ar tobuleja baldu formos, todel reikia kurti naujus pavadinimus, atitinkancius baldu savituma. Budingas dvizozdiu terminu modelis yra vardazodzio kilmininkas (vienaskaita ar daugiskaita) ir daiktavardis.

Sudetiniu zodziu junginiu apibreziama to objekto (daikto) rusis. Butent rusinis demuo yra isreikstas tikriniu daiktavardziu. Pateikti pavyzdziai rodo, kad rusinis demuo gali kisti. Vis kitas pavadinimas vartojamas. Apibudindamas ta pati pamatini zodi, bet kuris kintantis salutinis demuo pasilieka tame paciame lygmenyje. Kinta tik termino reiksme. Aptartuose terminuose vartojami vardines kilmes pavadinimai galetu buti priskiriami nusakomajam kilmininko tipui (Paulauskiene 1979: 88).

Architekturos stiliui apibudinti gali buti vartojami salies ar regiono pavadinimai, pvz., bizantiskoji architektura, Egipto architektura, graiku architektura, islamo architektura, mauru architektura, normanu architektura, romenu architektura.

Pateiktuose pavyzdziuose terminai remiasi architekturos geografiniu pozymiu, t. y. pagal tai, kokius bruozus turi to regiono ar salies architektura.

Kita vertus, architekturos stiliai yra apjungiami pagal tam tikro istorinio periodo kompozicines bei menines--dekoro, apdailos, skulpturos ir kitokios raiskos--priemones, budingas tam istoriniam laikotarpiui ir atspindincias to periodo kurybos savituma. Tokius zodzius kaip gotika, klasika, renesansas, klasicizmas, barokas ir kiti daugelis supranta, kai kurie gal galetu isvardyti ir svarbiausius ryskesniu stiliu bruozus, pvz., gotikai priskirtu grakscias linijas, nerviuras, kurios puosia skliautus, bokstus ir bokstelius, langus-rozes; barokui budingas plastiskumas, skulpturos, kupolai; aiskiu proporcingu formu, simetrijos, plano taisyklingumo sieke klasicizmas. Specialistams siu stiliu paaiskinimo neprireiks. Taciau kiti tikslia pavadinimo reiksme suzinos tik is apibrezties zodynuose. Toks skirstymas i architekturos ir apskritai meno stilius suteikia tam tikra kulturines-istorines raidos chronologija, nes atskleidzia menines to stiliaus kryptis bei tendencijas.

Neretai architekturos ir meno tendencijos ir stiliai yra siejami su valdovo--karaliaus, imperatoriaus ar zymaus didiko--vardu. Valdovo vardas atskleidzia tokius dalykus kaip ju menini isprusima, gera skoni ar isrankuma graziems dalykams, rodoma demesi menui ir menininkams. Pateikiamas pluostelis eponiminiu terminu su valdovu asmenvardziais: Emanuelio / Manuelio stilius, Jakobo stilius, Jurgiu stilius, Napoleono stilius, LiUdviko Pil?po stilius, Viktorijos stilius, Tiudoru stilius, Karalienes Onos stilius.

Kartais prie jau zinomo stiliaus pavadinimo yra pridedamas tikrinis vardas, pvz., Maskvos barokas (miesto barokas), Otonu (dinastijos) renesansas, LiUblino renesansas, Karolingu (dinastijos) renesansas.

Keletas sudetiniu eponiminiu terminu, kuriu abu zodziai skolinti, salutinis demuo yra isreikstas daiktavardziu daugiskaitos kilmininku, zymi tautybe: graiku vazos, japonu keramika, kinu bronza, kinu porcelianas. Budingas dvizodziu terminu modelis yra vardazodzio kilmininkas + daiktavardis.

Pluostelis terminu, kur abu demenys skolinti, priklausomasis yra isreikstas daiktavardzio vienaskaitos kilmininku: Hatoros kapitelis, Hatoros kolona, Hipodamo planas, Kamares vazos, Kantono emalis, Lesbo ornamentas, Reino keramika, Ruano fajansas, Tanagros skulptureles; Juliano akademija, Kolarosio akademija, Lhote (Loto) akademija (akademijos--tai privacios mokyklos, pavadintos tapytoju Julianno, Lhote ir skulpt. Colarossi vardais). ziupsnelis terminu, kuriu priklausomas demuo yra derinamasis pazyminys, zymi genti, miesta ar tautybe: doreniskasis orderis, joneniskasis orderis, prancuziskasis stilius, rusiskasis stilius, prancuziskoji lelija.

Yra sudetiniu junginiu su zodziu muziejus. Juose miesto ar miesto dalies vardas 56 laimute kitkauskiene Eponiminiai architekturos, meno ir statybos terminai lietuviu kalboje nurodo vieta, kur yra sutelktos tos salies bei pasaulines menines--kulturos vertybes, pvz., Berlyno muziejus, d'Orsay muziejus (Paryziuje, ikurtas buvusioje gelezinkelio stotyje d'Orsay), Liuksemburgo muziejus (t. p. Paryziuje), Luvro muziejus, Vatikano muziejus.

Gausi terminu grupe su lietuvisku denotatu mokykla: Cikagos mokykla, Genujos mokykla, Lombardijos mokykla, Milano mokykla, Nansi mokykla, Par?ziaus mokykla, Pachevos mokykla, Pergamo mokykla, Rodo mokykla, Sienos mokykla, Venecijos mokykla, Umbrijos mokykla. Mokyklos pavadintos miestu vardais. Jos skiriasi savo tikslais, t. y. pagal tai, kuriam dalykui skiriama daugiau demesio, kokiu dalyku mokoma. Vienos moko amatu, kitos garseja taikomosios dailes--tekstiles ar keramikos--darbais, dar kitos siekia lavinti visuomene.

Keletas terminu su zodziu kilimai: persu kilimai (salis, tautybe), turkmenu kilimai, Obiusono kilimai (gelez. stoties pvd.), turku kilimai. Siuose zodziu junginiuose skirtingi pazymimieji zodziai yra ne del bendravimo situacijos, o del to, kad terminu reiksme kita.

Pluostas eponiminiu terminu, kuriu pagrindinis komponentas yra lietuviskas zodis, o eponimas zymi regiona ar tautybe: baltiskasis muras, gotikinis muras, prusiskasis muras, graikiskasis kryzius, lotyniskasis kryzius, lietUviskasis kryzius, persiskasis mazgas, olandiskasis risimas, amerikietiskoji perrisa, angliskoji perrisa, gotiskoji perrisa, skotiskoji perrisa.

Deja, lietuvisku eponiminiu terminu beveik nera, nes jei eponimas lietuviskas, tai denotatas--svetimzodis, pvz., Lietuvos dailes muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailes akademija, Vilniaus mokslo ir meno muziejus, Vilniaus siuolaikinio meno centras, Kauno dailes gimnazija.

O stai keletas lietuvisku pavyzdziu: Vilniaus dailes draugija, Vilniaus meno mokykla, Vilniaus piesimo mokykla, Kauno meno mokykla, LietUviu meno kureju draugija. Tiek hibridiniai (su skoliniu junginyje), tiek lietuviski terminai yra kulturos draugiju ar meno--mokslo istaigu pavadinimai (gimnazija, muziejus, centras). Lietuviski butu sie sudetiniai junginiai: baltiskasis muras, lietUviskasis muras, Vilniaus verbos.

Retsykiais eponiminis terminas turi varianta--"kita tos pacios reiksmes vieneta" (zuperka 1983: 27), t. y. kita termina, semantini ekvivalenta, pvz., Jeruzales kryzius = kryziuociu kryzius, Lozoriaus kryzius = rusu kryzius, Napoleono I stilius = imperijos stilius.

Sudetinis dvizodis terminas esti ispleciamas papildomu demeniu. Tik ka pateiktuose pavyzdziuose matyti, kad toks papildymas esti subordinuotas, pvz., Lietuvos dailes muziejus galetu buti Lietuvos dailes + muziejus ir Lietuvos + dailes muziejus, taciau Vilniaus + dailes akademija. Arba: Liudviko Pilypo + stilius, Henriko II + stilius. Bet kuriuo atveju "papildomas demuo logiskai papildo pagrindine savoka" (Gaivenis 2004: 95).

Isvados

Aptartuose zodziuose ir dvizodziuose junginiuose vardazodziai--asmenvardziai, miestu, geografiniu vietu, saliu, genciu ir kitokie pavadinimai--yra terminologizuoti. Visi nagrinejamos grupes vienazodziai terminai yra tarptautiniai skoliniai--kitu kalbu zodziai, atkeliave is senuju graiku ir lotynu kalbu, daznai per tarpininkes italu ar prancuzu kalbas (Keinys 1988: 103). Verta prisiminti, kad apskritai architekturos terminijoje skoliniu yra labai daug (Kitkauskiene 2006: 173). Dalis tokiu eponiminiu terminu yra visiskai prisitaike prie lietuviu kalbos sistemos fonetiskai, grafiskai ir morfologiskai, yra sulietuvinti, turi lietuviskas priesagas ir galunes. Kai kuriu vienazodziu terminu dalykine informacija supranta visi, todel jie yra vartojami ne tik architekturos specialistu, bet ir eiliniu zmoniu, taigi ieina i pagrindini bendrines lietuviu kalbos zodyna, pvz., galerija, gobelenas, mansarda, mauzoliejus, muziejus, siluetas. Kiti terminai yra aplietuvinti, pvz., turi galunes, bet priesaga dar islikusi svetima, pvz., buonarotistas, karavadzizmas, kupidonas, orfizmas, paladianizmas, parianas; arba: irfaganas, kermanas, konija, seratas, seladonas, stebrizas, sumakas ir kiti, kuriu galune rodo, kad lietuviskas terminas yra vyriskos ar moteriskos gimines. Keletas terminu net zodyne yra uzfiksuoti originalo forma, pvz., Carlo Marrata, chinoiserie, liberty, savonerie ar gali buti siek tiek pakeisti grafiskai: rekamje (recamier). Tokius terminus tegali suprasti tik specialistai.

Kodel skoliniu neatsisakoma? Kalbininkai pasako labai aiskiai: "Neturime savu pakaitalu" (Sabaliauskas 1990: 228). Nera lietuvisku terminu tiems dalykams ivardyti. Savokos ir ju pavadinimai yra tarsi uzsikonservave.

Vardazodziu vartojimas aptariamos grupes terminuose yra zenklus. Gausiausia yra sudetiniu junginiu grupe.

1. Visi rasti vienazodziai eponiminiai terminai yra skoliniai.

2. Isanalizavus dvizodzius terminus paaiskejo, kad strukturos poziuriu jie niekuo nesiskiria nuo iprastiniu zodziu junginiu--paisoma lietuviu kalbos gramatinio derinimo ir valdymo taisykliu.

3. Lietuvisku sudetiniu eponiminiu terminu rasta labai nedaug.

4. Sudetinio termino determinanto keitimas keicia termino reiksme.

5. Sudetiniams terminams budinga skolintas pamatinis demuo, arba denotatas; dazniausiai ir priklausomasis demuo yra skolinys.

6. Sios srities terminu modeliai yra nusistoveje. I juos deretu atsizvelgti kuriant naujus terminus.

Iteikta 2011-03-31; priinta 2011-04-07

doi: 10.3846/cpe.2011.16

Literatura

Cabre, M. T. 1998. Terminology, Theory, Methods and Application. Amsterdam / Philadelphia.

Drazdauskiene, L. 2008. "Is terminu radimosi, kurimo ir formavimosi praeities", Santalka: Filologija, Edukologija 16(2): 147-164. doi:10.3846/1822-430X.2008.16.2.147-165

Gaivenis, K. 2002. Lietuviu terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Vilnius: Lietuviu kalbos institutas.

Gaivenis, K; Keinys, St. 1990. Kalbotyros terminu zodynas. Kaunas.

Keinys, St. 1988. Lietuviu kalbos hibridai. Vilnius.

Kitkauskiene, L. 2006. "Architekturos terminai lietuviu ir anglu kalbose: bendrybes ir skirtybes", Lietuviu kataliku mokslu akademijos metrastis. 28: 171-196. KA. Vilnius.

Palmer, F. 1982. Semantics. A New Outline. Moscow.

Paulauskiene, A. 1979. Lietuviu kalbos veiksmazodziu kategorijos. Vilnius: Mokslas.

Pikcilingis, J. 1975. Lietuviu kalbos stilistika. Vilnius: Mintis.

Sabaliauskas, A. 1990. Lietuviu kalbos leksika. Vilnius.

Sager, J. C. 1999. A Practical Course in Terminology. Amsterdam / Philadelphia.

Zuperka, K. 2001. Stilistika. Siauliai.

Zuperka, K. 1983. Lietuviu kalbos stilistika. Vilnius: Mokslas.

Zodynai

ALAZ Anglu-lietuviu kalbu aiskinamasis architekturos zodynas. 2010. Vilnius: Technika.

ALSZ Anglu-lietuviu kalbu statybos terminu zodynas. 1995. Sud. A. Kudzys, A. Rosinas, B. Kudziene. Vilnius: Technika.

DZ Dailes zodynas (autoriu kolektyvas). 1999. Ats. red. J. Muleviciute. Vilnius: VDA.

TZ Tarptautiniu zodziu zodynas. 2002. V. Vaitkeviciute. Vilnius: zodynas.

TZ Tarptautiniu zodziu zodynas. 2004. J. Mackeviciene. Vilnius: Gimtine.

Laimute Kitkauskiene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas Laimute.Kitkauskiene@vgtu.lt
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Kitkauskiene, Laimute
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:4650
Previous Article:Assessment techniques in the second-cycle studies/Vertinimo metodai antrosios pakopos studijose.
Next Article:Motives for the choice of studies--unique study programmes and their publication (the survey of Vilnius Gediminas Technical University)/Studiju...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters