Printer Friendly

Disjuncture in public space conception/Atskirtys visuomenineje aplinkos sampratoje.

Ivadas Pasikeitus Lietuvos politinei formacijai vis dazniau ir garsiau kalbama apie salies ekonomines diferenciacijos didejima bei realiai juntama sio proceso rezultata--socialine atskirti. Tendencingai besiformuojanti visuomene anksciau--ideologizuota, dabar--vartotojiskai angazuota, turi savus gyvenimo desnius ir specifika. Zmoniu samones brandos geneze bei ju veiklos padariniu--dirbtinio ekonomikos auginimo, perkaitimo, kriziu analize dar karta irodo, kad individo egzistencinis pagrindas buvo ir isliks ne tiek objektyvi ekonomine platforma, kiek jo paties sau keliamu subjektyviu reikalavimu, susiformuluotu poreikiu, susikurtu ivaizdziu bei komercijos primestu sablonu supratimo, ju patenkinimo siekio ir realizuotu galimybiu kriterijai. Tai is esmes yra kulturine savoka, moraline kategorija, individo saves identifikavimo israiska, esminiu veiksmu principu suformulavimas, gyvenimo prasmes, zmogiskosios laimes ir dziaugsmo, asmeniskas pasitenkinimo suvokimas, vertybiu ir prioritetu nusistatymas, pilietinis ir tautinis tapatumas, kosmopolitiskumas, visuomenes priimtu normu pripazinimas arba ju neigimas. Visa tai yra neatsiejama nuo asmenybes ugdymo ir svietimo sistemos efektyvumo, platesnio akiracio formavimo, savarankisko issilavinimo. Nemaziau svarbus zmogaus pamatinis kulturinis isprusimas, profesinis pasirengimas, salies ir pasaulio istorijos ismanymas, adekvatus praeities ir dabarties reiskiniu supratimas, ju vertinimas, gebejimas daryti isvadas ir jas pritaikyti kasdienybeje, ateities procesu ir konkrecios savo veiklos mechanizmu modeliavimas.

Antra vertus, zmonijos dvasines prigimties naturalus absoliuto dominavimas pries materializmo apraiskas bet kokiomis ekonominemis salygomis daugiau ar maziau yra kulturos imperatyva. Asmenybes gyvenime neisvengiamai jauciamas nuolatinis estetikos ilgesys ir siekis, kurybinio pakilimo bei emociniu isgyvenimu poreikis. Jis visuomet yra skirtingas, kiekvienam zmogui--individualus. Sunkiai mokslo terminais apibreziama, gana neprofesionaliai skambanti subjektyvi estetine kategorija--"grozis"--is tikruju yra labai galinga materiali jega, daznai nugalinti net objektyvius ekonominius apskaiciavimus ar is anksto apgalvotas logines nuostatas. Grozio kategorija islieka sunkiausiomis, meno gyvavimui nepalankiomis ekonominemis aplinkybemis, savitomis formomis pasireiskia net karu ar kitu negandu laikotarpiais, diktaturu epochose, taciau ypac suklesti demokratinese visuomenese, ekonominio pakilimo etapuose. Estetikos formavimas daznai tampa ir paties ekonominio gyvenimo pagrindu, veiklos tikslu, galingu verslo irankiu ir pelno garantu. Pridetines menines vertes sukurimas bei isliekamosios vertes atsiradimas paprastai siejasi su bendrazmogiskosiomis vertybemis, kureju sugebejimu jas vienaip ar kitaip pateikti, koduojant savo individualius isgyvenimus bei originalius sumanymus, interpretuoti busimojo reiskinio idejas, o sociumui (1)--pagrindiniam meniniu produktu vartotojui--reikia adekvaciai jas priimti, suprasti, atskleisti ir ivertinti. Menas nera tiesiogiai su objektyviomis mokslinemis kategorijomis susijusi zmonijos veikla, visuomet buvo ir bus grindziamas subjektyviu aplinkos suvokimu. Objektyvius gamtos desnius galima issifruoti samoningai, moksliniais tyrimais, analize ir stebejimais, o menines kategorijos dazniausiai priimamos pasamones lygmenyje, jos labai daznai buna skirtingu individu suprantamos visiskai priesingai, individualiai. Tuomet labai isryskeja asmenybes bendros edukacijos, isprusimo klausimai, akiracio, tolerancijos, isankstinio nusistatymo, teigiamo ar neigiamo nusiteikimo, naturalaus esmes nesupratimo, intelektualaus nepasirengimo ar grynai zmogiskojo nenoro isigilinti ir suprasti naujus, netradicinius aplinkos reiskinius ir uz ju slypincius galimus pavojus.

1. Kosmopolitinis konceptualusis priestaravimu pradas

XX a. pradzioje atsiradusi pasauline modernizmo banga is esmes buvo susijusi su pazangesniu technologiju, nauju gamybiniu santykiu atsiradimu, sutapo su technikos progresu bei civilizacijos pazanga. Feodalizmo epocha uzleido vieta industriniam kapitalizmui, leidusiam didesnes finansines lesas paskleisti daug platesniuose socialiniuose sluoksniuose, o kultura padare lengvai prieinama placiosioms masems. Modernizmas demonstratyviai paneige klasikinio, ypac realistinio meno tradicijas, sulauze jo kurybos formas. "<...> ieskojimu rezultatai budavo ivairus: ir neprotingi triukai, ir prazudytu talentu tragedija, ir mados vaikymasis, ir didziuju meistru tikri atradimai" (Sepetys 1982). Siekimas pranokti praeiti, suformuoti avangardistini meno vaidmeni verte ieskoti neiprastu israiskos budu bei priemoniu. Taip buvo siekiama originalumo, ekstravagantiskumo, pasireiskusio dvejopai: vieni kuriniai buvo samoningai komplikuojami, idejos perteikiamos itin sudetingai, imantriai, neretai nedidelei profesionalu grupei ezoteriskai ir estetizuotai, demonstruojant rafinuota intelekta. Buvo pasiektas labai auksto profesinio lygio meistriskumas impresionizme, simbolizme, konstruktyvizme, samones srauto literaturoje, ekspresionizmui buvo budingas didelis vaizdo itaigumas ir israiskingumas, simbolizme mintis buvo reiskiama itin subtiliai. Kita tendencija krypo i primityvizma, kai kada net i infantilizma, profanacija (dadaizmas, tasizmas, populiarusis menas). Su sia tendencija, neigiancia tradicines vertybes, susijes dekadentizmas. Judejimo idejos isreiske zmoniu interesu susvetimejima, urbanistines aplinkos indeferentiskuma, beveidiskuma, individualizma, zmogaus kaip visuomenes nario tapatybes praradima. Vis labiau eme rysketi kurejo ir ji supancios aplinkos atotrukis, skirtingi, kartais net priesingi tikslai ir interesai. Atsirado formalizmo savoka, tai kuryboje tapo kasdieniu, iprastu reiskiniu. Menas daznai eme megautis savo neprieinamumu placiajai visuomenei, sieke pakilti virs sociumo, netgi tapo savitiksliu reiskiniu: "menas del meno". Lozungas, kad "grozis viena diena pakeis pasauli", tapo atgyvenes ir visiskai nepopuliarus, nes pasaulis realiai pakeite mena. Estetizmas buvo atmetamas kaip saloninio kico ar saldaus, lengvo gyvenimo (angl. easy life) israiska, minties pavirsutiniskumo priemone.

Pirmosios modernizmo sroves panasiai kaip klasicizmas ar romantizmas apeme daugeli meno saku. Tokios buvo impresionizmas, konstruktyvizmas, futurizmas. Simbolizmas ir siurrealizmas apeme daile, teatra, grozine literatura, modernas (secesija)--architektura ir daile. Veliau konkrecios modernizmo sroves buvo susijusios su viena ar kita meno saka, zanru. Daileje pasireiske fovizmas, kubizmas, abstrakcionizmas, opdaile, populiarioji daile, kinetine daile, hiperrealizmas, konceptualizmas. Architekturoje--funkcionalizmas, brutualizmas, metabolizmas, postmodernizmas, bionika, dekonstruktyvizmas, technicizmas (angl. hightech architecture), minimalizmas, filosofijos ir dailes simbiozes inspiruotas konceptualizmas. Atsirado ir eme gyvuoti net "architekturos be architekto" savoka ir realizuoti pavyzdziai.

2. Lokalus konceptualusis priestaravimu pradas

Esminiai pasaulinio meno pokyciai atsispindejo ir Lietuvos kulturoje. Sovietiniais metais modernioji daile didziulemis kureju pastangomis buvo dvigubai koduojama tarsi savotiska, labai subtili ir apgalvota pasleptos rezistencijos forma, rafinuota reakcija i svetimos valstybes primesta visapusiska ideologini diktata. Egzistavo neskelbtas pasipriesinimas dirbtinei socialistinio realizmo ideologijai, privalejusiai buti paprastai ir suprantamai visiems--netgi jokio issilavinimo ar pasirengimo neturintiems ziurovams. Modernizmo naujovems suvokti visuomet reikejo rimtesniu pastangu: vidines mastymo laisves ir poziurio alternatyvumo, platesnio kulturologinio isprusimo, asmens vidinio pasirengimo priimti reiskinius kaip demokratinio pliuralizmo pasekmes. Visa tai visuomenei buvo sunkiai prieinama, nes is esmes priestaravo kuriamai proletariato diktaturai ir zmoniu samoneje formuojamai sovietinio gyvenimo ideologijai. Architekturos srityje, politiniais isakais supaprastinus stalinistines epochos istorines formas, ideologijos atspindziai nebuvo tokie ryskus, kaip kitose meno srityse, taciau technologiju atsilikimas padare savo darba. Statybu sektoriaus techninis ir meninis lygis neleido architektams pasiekti pasaulinio lygio tendenciju. Paradoksalu, kad sio laikotarpio statiniai, keliantys daug diskusiju kulturologijos plotmeje, nekilnojamojo turto poziuriu islaike laiko isbandymus, jie pritaikomi naujomis paskirtimis, tebera patikimu finansiniu investiciju garantai (1, 2 pav.).

Salies Nepriklausomybes atgavimas, staigus mastymo laisves ir gyvenimo demokratijos proverzis suskalde vertintoju ir kureju menini mastyma i kelias sunkiai suderinamas ir daznai priesingas dalis. "Kartu su pertvarka iskilus naujoms veiklos galimybems dailes pasaulyje pradejo reikstis tiek kulturos decentralizacijos tiek ir savotiskos centralizacijos tendencijos". "Dailes pasaulio "skaidymasis" ir ivairus nesutarimai prasidejo dar pries Nepriklausomybes atgavima, taciau po 1990-uju profesines dailininku organizacijos veikla jau gana ryskiai skyresi nuo dailes gyvenimo specifikos, naturalios konkurencijos, "lygiavos" principu neismatuojamos menines vertes". "Kadangi SMC tapo pirmaja Lietuvoje vakarietisko tipo institucija, nuo pat pradziu aiskai deklaravusia naujos veiklos priemones bei tikslus, jos iniciatyvos negalejo nesiskirti nuo LdS (Lietuvos dailininku sajungos) parodu veiklos, kuri kaip ir anksciau buvo organizuojama atsizvelgiant tik i tradiciniu dailes saku LdS sekciju poreikius ir komisiju sprendimus" (Trilupaityte et al. 2005). Technologijos raida padiktavo naujas vaizdo perteikimo priemones. Anot R. Dubinskaites, "analizuojant daugybe video ir fotografijos darbu, sukurtu nuo 10-ojo desimtmecio pradzios iki siu dienu, issikristalizavo 6 skirtingi menininku vaidmenys/pozicijos, kurybos strategijos, kurios cia ivardijamos metaforomis: narcizo, pojuciu bandytojo, aktoriaus, etnografo, kontempliuotojo ir komunikuotojo" (Trilupaityte et al. 2005). A. Tereskino nuomone, "zaismingai naudojantis popkultura, popliteratura ir kulturos teorija, <...> siekiama atverti skandalingo viesumo geneologija, kolektyviniu ir individualiu fantaziju normatyvuma bei masines patirties suintyminima dabarties Lietuvoje. Kokie viesumo imperatyvai dabar yra patys svarbiausi? Ar skandalingo viesumo siekinys yra simptomatiskas siuolaikinybei? Kokios esmines fantazijos yra uzvaldziusios masines auditorijos akirati?" (Trilupaityte et al. 2005). Isivyravo nuomone, kad objektyvus kulturos kriterijai isnyko ir eme dominuoti tik tie apsukrus zmones, kurie savo draugystemis, rysiais ar paslaugu mainais ispesa sau naudos. "Taciau demokratine visuomene is esmes skiriasi nuo totalitarizmo: anot rasytojo Kosto ostrausko, <...> tiktai diktatura paprastai skelbiasi turinti bei puoselejanti sveika, progresyvia visuomene ir kultura. Tik ten, esa, viskas visada aisku, svaru ir tvarkinga--ne tik visuomeniniame gyvenime, bet ir kuryboje; tik ten, girdi, klesti tyros, moralios ir humaniskos idejos bei ju prisotinti kuriniai. Zodziu, tobulas law and order [istatymas ir tvarka]" (Bucys 2008).

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

3. Funkcinis priestaravimu pradas

Zmonijos erdvini judejima suvokiant kaip viena is esminiu aplinkos formavimosi prielaidu, pripazistant sio veiksnio lemiama prioriteta pries gyvenamosios vietos konkrecia lokalizacija, isryskeja viesuju erdviu svarba ir lemiantys ju parametru veiksniai aplinkos formavimo procesuose. "Ar galejo architektura atsirasti anksciau, nei Zemeje isivyravo seslus zmoniu gyvenimo budas? Siuolaikinis mokslas atsako, kad--ne" (Vanagas 2003). Seslios civilizacijos atsiradimas ir jos raida naturaliai sukure prekiniu mainu sriti bei prekybos fenomena, o visa tai galejo vykti tik esant vienokiems ar kitokiems pirkliu judejimo keliams, kurie siejo skirtingus krastus ir sudare prielaidas pasikeisti trukstamais produktais. Istoriskai susiklosciusi tipologine sios srities savoku terminija patvirtina tai, jog viesosios erdves (suprantant jas placiaja prasme) is esmes formavo, veike ir nuleme ivairiausiu urbanistiniu strukturu atsiradima, raida, o kartais--reiksmes praradima ar net ir visiska sunykima. "Tam, kad miesto kultura atsirastu ir ilgam isitvirtintu, reikejo, kad tos teritorijos (terpes) apgyvendinimas taptu labai intensyvus, kad zemdirbiai, pajegdami patys prasimaitinti, galetu didele dali sukurtu maisto produktu perleisti kitiems" (Vanagas 2003). "<...> architekturos teoretikas Z. Gidonas pirmuju urbanistiniu teoriju <...> pradininku laiko popieziu Siksta V (pontifikatas 1585-1590 m.), kuris suvoke miesta ne kaip formalu gatviu ir aiksciu piesini, bet kaip sudetinga kompozicini--technini organizma, atliekanti utilitarias funkcijas" (Vanagas 2003). Miestai, atsirade ir issivyste kaip naturalus zmonijos gyvenamosios aplinkos dariniai, ilgainiui eme darytis verslo irankiu. Siekiant suderinti viesuju interesu apsauga bei sukurti patrauklia aplinka investicijoms, iskilo pletros valdymo ir reguliavimo poreikis, automatiskai sukures funkcini priestaravimu prada. Siu problemu suderinimas ir sprendimo kokybe realiai priklauso nuo kiekvienos salies issivystymo lygio.

4. Technologinis priestaravimu pradas

dailes kuriniu reprodukavimas, masiniu informacijos priemoniu atsiradimas, garso ir vaizdo aparaturos, elektronikos ir kibernetikos raida, kiti mokslo laimejimai galutinai istryne ribas tarp menininko kurejo ir jo vertintojo. Tai tiesiogiai atsispindejo menineje kuryboje, atsirado nauju, visiskai alternatyviu ir kontrastingu iki siol egzistavusiai klasikinei meno israiskai kurybiniu ieskojimu, subrendo naujos vertybes, formavosi alternatyvus judejimai, iskilo netiketos filosofijos ir teorijos. Menas radikaliai eme keisti savo pirmines prigimties formas. Amzinai maistinga kurybos prigimtis atrado visai naujas veiklos sritis ir israiskos priemones. Nuolatinis siekis atkreipti demesi, daryti itaka, stebinti, sokiruoti--tapo esmine vertes siekiamybe, virsijusia estetines kategorijas, kurios budavo charakteringos ir istobulintos ankstesnese formose. Meno sritimi tapo netikeciausi, iki siol nebudingi siai sriciai reiskiniai arba tiesiog--kasdienio gyvenimo objektai. Vis labiau sureiksminamas ir akcentuojamas kurybos procesas, veiksmo siekis arba tiesiog pats veiksmas (angl. happening), fragmentuojamas tik atskiras momentas, neipareigojantis siekti meninio apibendrinimo, visumos, nepaisantis konkretaus galutinio rezultato kokybes arba dar daugiau--isvengiantis bet kokios materialios israiskos. Atsirado vadinamasis tarpdisciplininis menas, susiejes iki siol atskirai besipletojusias meno sakas. Profesionalusis menas visuomet vystesi ir tebesivysto daug greiciau, negu evoliucionuoja visuomenine jo samprata, ir tai sukelia daugybe nauju priestaravimu.

5. Geopolitinis priestaravimu pradas

Skirtinga aplinkos bei reiskiniu vertinima taip pat galima suvokti remiantis socialinemis "centro ir periferijos" prielaidomis. "<...> geometrine metafora "centras--periferija" turi sudetingas daugiasluoksniu interpretaciju tradicijas (geografinis diskursas: miestas--kaimas, sostine--provincija, geopolitinis poziuris: metropolija--kolonija, ekonominis orientyras: postindustrines salys--"treciasis pasaulis", tautinis likimo zenklas: Tevyne--tremtis, egzodas, kulturinis rodiklis: pasauliniai mokslo ir meno zidiniai--vietiniai kulturos ir mokslo centrai, valstybiniai ir net baznytiniai matmenys: administraciniai centrai--provincijos, etc. <...> svarbiausia--erdvines metaforos "centras--periferija" itampa, istorine saveika ir dvieju demenu keitimosi vietomis paradoksas <....>. Ensteino terminu tariant, reliatyvus, salyginiai, taigi, nuolat galintys pasikeisti vietomis lygiaverciai semantiniai zmogiskos raiskos dydziai <...>. Vakarykstis "centras" gali tapti "periferija" ir atvirksciai--vakarykste "periferija" pavirsti "centru", <...> istorijos begyje keiciasi politine priklausomybe, valstybines propagandos orientyrai, ideologinio ir moralinio valdzios presingo metodai, viespataujanciu religiju poveikiai, tekstu komunikacijos priemones, epochiniai kulturos kanonai, literaturines mados, talentu mastas ir gausa, laisves ir humaniskumo "salos" visuomenes paklusnumo "liune", <...> keiciasi kulturos poveikis materialistiskai "pazaboto" zmogaus savimoneje, <...> kultura priesinasi dvasios sastingiui, o menas ir literatura pranasauja sastingio laikinuma ir dvasinio praregejimo galimybe, tegul ir utopiska zmogaus triumfa zodyje, spalvoje, garse, reginyje" (Bucys 2008). "Istorine ir geografine Lietuvos valdymo "centru" kaita (Trakai [left and right arrow] Vilnius [left and right arrow] Krokuva [left and right arrow] Varsuva [left and right arrow] SanktPeterburgas [left and right arrow] Kaunas [left and right arrow] Maskva [left and right arrow] Vilnius [left and right arrow] Briuselis [left and right arrow] Vasingtonas) niekad nebuvo panaikinusi ir negalejo panaikinti transistorinio geografines "periferijos" nekintamumo. Lietuva, kaip zinia, visa laika savo vietoje, kaip nuolatine dvinares metaforos "centrasperiferija" dalis, keiciasi tiktai geopolitinio "centro" buveine" (Bucys 2008). "Tik toks binarinis poziuris gali issaugoti kurybiskai naudingas abipuses "centro" ir "periferijos" itampas, kartu padeti tiksliai artikuliuoti dvipusius issukius ir demokratines ju igyvendinimo galimybes laisvo dialogo atmosferoje. Nudiene europocentrizmo euforija, be abejo, nera palanki atvirai formuluoti tautinius interesus, vyksta platus "antinacionalistinis vajus", taciau akivaizdu, kad vietiniai "antinacionalistai" kaip visada, persistengia, noredami buti sventesni uz sventuosius" (Bucys 2008). "<...> Lietuvos istoriku darbai <...> pazeidziami del ju evoliucionistinio ir neoevoliucionistinio "futurizmo" (Marx), (Tonbey), kai visa istorijos ir civilizacijos raida suvokiama kaip neisvengiamas judesys "is tamsios praeities"--"i sviesia ateiti", o tautos skirstomos pagal metafizines pazangos grafika i daugiau ar maziau "atsilikusias", "veluojancias" ir pan. "<...> diogenas Laertietis neuzmirsta pridurti, kad Pitagoras, siuolaikines hermeneutikos (disciplinos, aiskinancios prasminius, bet savaime neaiskius veikalus. Senoves graikai apibreze kaip dievybes mislingu pranesimu perteikima zmonems suprantama kalba, jos globeju buvo laikomas dievu pasiuntinys hermis) ir Europos ezoterijos Tevas, butent is "barbaru" "suzinojo visa slaptaji mokyma apie dievus" <...>. Kazkokioje tolimoje "periferijoje" gyvenancio zmogaus ar tautos nesuprantamas kalbejimas tera "bar bar bar bar ...", taciau vos atvykelis is tolimojo "centro" ismoksta "barbaro" kalba, jis cia pat tampa nauju pasvestuoju ir gauna nauja "rakta" i universaliasias buties paslaptis. Cia jau izengiame i Levi Stroso ir jo sekeju revoliucines teorijas apie "civilizaciju lygiavertiskuma". Bet <...> jokia teorija nepades "civilizuotam zmogui", kol jis neismoks "barbaru" kalbos <...>. Bent jau klasiku jis tikrai netaps, net siuolaikineje Europoje" (Bucys 2008).

Kita vertus, iki siol neturime moksliniu irodymu, kas gi buvo tie "vandalai" ir "barbarai", kurie absorbavo suirusia Romos imperija ir jos kultura. Labai patraukliai atrodo netiketa romantiko, istoriko, poeto Ceslovo Gedgaudo teorija apie musu proteviu itaka Europos kulturos raidai: "Pas gudus (Ispanijoje, Pietu Prancuzijoje, Siaures Italijoje) tiktai romenai gyvena palaida gyvenima--pas vanduolius (suprask--"vandalus") gi--net patys romenai sutvarkyti!" "Barbarai"("varvarai--varuoliai") moko "civilizuotus" <...>. Neblogai. Jei patys nustosime vartoti tuos nuvalkiotus zodzius ir savokas, Romos propogandos sukurtas, pamatysime, kas vyko is tikruju: tai buvo dvieju pasauleziuru kova--padoriu, dievobaimingu lietuviu Ariju ("areju") pries istvirkelius pagonis ( karo metu pagauti belaisviai, kuriais romieciai ardavo laukus--"pagauniai", lot. paganus--zemdirbys) Italijos miestelenus" (Gedgaudas 1994).

6. Kulturinis priestaravimu pradas

"Mes visada nuosirdziai tikesime, kad tvirtos ir nepajudinamos tradicines dvinares buties strukturos viena dalis (svetimoji, kito) yra "blogesne", "nenormali", "laukine", "pavojinga" (lot. barbari infesti), "nesvari", "neissivysciusi", "bedieviska", "nerastinga", "nedora", "netikusi", "nepatikima" (lot. infideli), "ziauri", "gyvuliska" (lot. bestiale), "barbariska", "atsilikusi" etc., o kita (savoji, mano, musu)--kur kas "geresne", "normali", "sviesi", "svari", "padori", "ne laukine", "civilizuota", "dievobaiminga", "kulturinga", "rastinga" etc. Mary douglas darbai atvere giliausias moralines dvinares strukturos deformacijas kolektyvineje pasamoneje, susijusias su zmogaus ir genties instinktyvia savigyna "priesu apsuptyje". Maza pasakyti, kad "ne musu" pasaulis yra pavojingas, butina jausti, kad jis "nesvarus", "nevertas kontakto". O jei kontaktas vis delto ivyksta, butina cia pat ritualiskai nusivalyti, apsiplauti, stropiai dezinfekuoti "nesvariuju" paliestus indus ir daiktus. Akivaizdu, kad ir siandien gilumines moralines deformacijos gludi zmogaus ir tautos instinktuose, jie bando "saugiai atsiriboti" nuo pavojingu kaimynu su ju paprociais ir tikybomis" (Bucys 2008). "<...> pasak Gintaro Beresneviciaus, autsaideris ne tik atmeta kolektyva (ir tuo pat metu is jo demonstratyviai isvaromas), bet ir pasirenka atvira likima. Autsaideriai visada lieka salia universitetu, akademiniu sluoksniu, daileje ar poezijoje--salia premiju ir akademiju", taciau "isjudina naujas sroves, mokyklas, stilistikas". "Ikiistorinis menininkas nupaise Lasko (Lascaux, Prancuzija, 3, 4 pav.) olos sienose tokias <...> medziokles scenas, kad linijos bei abstrahavimo stiliumi aplenke Vakaru Europos tapytojus ne simtais, o desimtimis tukstanciu metu, jei skaiciuosim pagal teorine meno modernejimo skale. Svarbiausia, kad olos piesiniu menine galia vienodai pribloskia ir meno ekspertus, ir megejus, ir profanus <...>" (Bucys 2008).

Tautos kulturos ir jos visuomenines samones evoliucija, kaip ir pacios tautos raida, yra labai netolygi: "Tautos tapsmas buvo ir yra diskretinis (is lot. Diskretus, a um; is discerno--atskirti, atriboti, atidalyti), tai yra--netolydus, nuolat nutrukstantis ir vel susimezgantis, ziauriausiai nutraukiamas ir vel stropiai sujungiamas, metodiskai diskredituojamas ir vel atkakliai ginamas permainingas procesas. Tautos tapsmas kartu ir herojiskas ir tragiskas procesas. Kaip tik del to <...> visada labai lengva prikisti "informacines duobes", kuomet tauta <...> nei rastu, nei valstybiniais aktais nerodo jokiu gyvybes pozymiu, tarsi jos nebutu buve. Del to ypac pazeidziami visu laiku romantines patriotines pakraipos meginimai parodyti tautos ir jos kulturos tapsma kaip nenutrukstama, vis stiprejanti procesa nuo seniausiu laiku iki musu dienu tautinio idealo. <...> imanoma analitiskai atsekti, kokios jegos is kokiu "centru", tautai prabudus, stengesi aiskinti ir "moksliskai" iteigti, kad tauta ka tik gime, mazyte ir kvaila, nekulturinga ir necivilizuota, taigi jai reikalinga seno galingo "centro" akyla prieziura ir "atsilikusiai periferijai" tinkamas liokajiskas apmokymas, vidutinisko lygio svietimas ir visiems prieinami masines gamybos pasilinksminimai, kad paskui kieciau miegotu. Tai nereiskia, kad "informaciniu duobiu" tarpsniais nieko nevyko. Priesingai--vidinis etnosimbolizmo nutviekstas vyksmas gali isrysketi visur ir visada, jeigu ismoksim skaityti net is tuscio lapo" (Bucys 2008). Nors tai vyksta visame pasaulyje, taciau ypac ryskiai mes tai jauciame savo paciu istorijoje.

7. Juridinis priestaravimu pradas

Zinant, jog Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio saliu privacia nuosavybe gina Konstitucijos nuostatos, tik asmenines erdves negali buti visuomeniskai prieinamos ar kitaip demonstruojamos be ju savininku sutikimo ar valstybiniu juridiniu nuostatu (kratos orderiu ar pan.). Visa kita aplinka daugiau ar maziau gali buti priskiriama bendrojo naudojimo kategorijoms. Si sistema, susijungusi i visuma, sudaro urbanistinius erdviu formantus, kitaip tariant karkasa--"aktyviausia gyventoju masines veiklos procesu teritorini telkini, intensyviausiai isisavinta erdve. Karkasa formuoja pagrindines magistrales, komunikaciju mazgai, su jais susije miesto statiniai--visuomeniniai, verslu, komercijos ir kiti unikalus kompleksai, pritraukiantys masinius lankytoju srautus" (Vanagas 2003). Is esmes miestus formuoja ne tik subjektyvus, meniniai bei kulturiniai veiksniai, bet ir objektyvios aplinkybes: "Placiu gatviu tiesimas, vandentiekio, kanalizacijos, duju tiekimo tinklo ir sistemu statyba, parku kurimas, viesojo transporto diegimas <...>--stai pagrindiniai realus urbanistikos puoseletojai" (Vanagas 2003).

Viesuju erdviu sudaromoji dalis, be kurios neisivaizduojamas siuolaikinis urbanistinis visos salies, konkretaus miesto karkasas, yra transporto tinklas: vieskeliai, keliai, gatves, saligatviai, greitkeliai, aplinkkeliai, tiltai, tuneliai, aikstes, alejos, skverai, esplanados, parkai, nacionaliniai parkai, rezervatai, draustiniai, valstybiniai miskai, vandens telkiniai, krantines, kurortai, regyklos, miestu interjerai, pastatu prieigos ir ju interjerai. Naturalu, kad kiekviena is cia isvardintu erdviu tapo menininku interesu objektais, naujais kurybos issukiais, naujomis kureju ir visuomenes samoniu salycio, estetines komunikacijos taskais. Esminis skirtumas tarp visuomenes ir kureju sovietiniais metais ir dabar yra grindziamas is esmes skirtingu dalyvavimo siuose procesuose principu. Totalitaristine ideologija vienareiksmiskai nurodinejo meno kurimo budus, siekdama kultura dirbtinai priartinti prie masines sampratos ir padaryti prieinama bet kokio issilavinimo zmonems, o demokratijos salygomis visuomenei suteikta laisve paciai pasirinkti reikalingus dvasinius kriterijus. Tokiu atveju sociumo pasirengimo veiksnys tampa svarbiausias, nes kureju pasiula tampa absoliuciai beribe, apibrezta tik taikaus sambuvio principais bei morales nuostatomis pagristais oficialiais valstybes istatymais, taciau labai skirtingai interpretuojamais. Tokiai meninei situacijai ivertinti jau neisvengiamai reikalingas specialus pasiruosimas ir issilavinimas kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje. Visuomeninis rysys (2) ir visuomenes dalyvavimas planavimo procesuose (3) ir pan. tampa kuryba realiai reglamentuojanciais veiksniais, o valdzios kaip anksciau iprasto vienintelio sprendziancio absoliuto isikisimas tampa neveiksmingas. Naujosios aplinkos formavimo problemos labai konkreciai isryskeja hinterlende (4) ir visiskai atitinka "vietu teorija" (5).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

8. Budingi priestaravimai viesuju erdviu formavimo pavyzdziuose

Viena is pirmuju naujojo meninio mastymo apraisku ir artefaktu (6) tapo skulptoriaus Gintaro Karoso ikurto Europos parko (5 pav.) ideja. Tesianti jau anksciau, dar sovietiniais metais valstybes inicijuotu ir realiai pradetu kurti skulpturos parku tradicija, si veikla buvo komercializuota, uz iejima i teritorija pradetas imti mokestis (nors realios tvoros nebuvimas miske leido ir kitus "apzvalgos" variantus). Nuolat pateikiama informacija masinese informacijos priemonese, garsiu pasaulinio lygio menininku dalyvavimas pleneruose, netgi edukacines erdves ikurimas--visa tai bylojo apie naujo poziurio i mena raida. Siuolaikinis menas ir menininkai--jau nebe tie kuklus praeities genijai, kurie daznai net savomis lesomis, prastomis buities ir darbo salygomis, aukodami asmenine gerove ir sveikata, kure genialius sedevrus, tyliai laukdami visuotinio pripazinimo, arba taip ir numire isseke, visiskame skurde. Naujieji kurejai uzeme aktyvia gyvenimo pozicija, naudojosi remeju, stipendiju, programu arba fondu lesomis, naujausiomis techninemis atlikimo priemonemis. dar daugiau--jie tarsi nustate principus naujai gyvenimo ir veiksmo estetikai, drasiai ir kartais net issaukianciai paneige ir sumenkine ligsiolinius klasikinius bandymus.

Naturali gamtos apsuptis suteikia puiku fona meniniams eksperimentams, urbanistinio konteksto laisve nekelia jokiu estetiniu pretenziju. Pagrindine sio tipo erdviu priestaravimu sritis--materialaus islikimo klausimai. Nuolatine, jega brukama komercializuota reklama spaudoje, radijo ir televizijos laidose jau tampa nebe informacijos ar meno propagandos irankiu, bet veikia priesingai--sukelia atvirkstine atmetimo reakcija. Perdem ikyriai brukamos prekes dazniausiai buna nelabai pastebimos arba net mazai kam reikalingos.

Sovietiniais metais buvo ir priesingu variantu--nesavanaudiskos asmenines iniciatyvos pastangomis sukurta Viliaus orvido sodyba Salantuose siuo metu yra gerokai uzmirsta ir apleista, taciau iseivijoje vertinama kaip pasaulinio lygio reiskinys. Avangardistas filmu kurejas Jonas Mekas teigia: "Brancusi, Moore, Smithson--svarbus dvidesimtojo amziaus skulpturos istorijoje. Bet orvidas yra lygiai svarbus. Tu stovi tarp visu tu akmenu ir jauti tokia didele zmogaus jega, toki neapsakoma atsispyrima pries visas totalitarines jegas. Ateis laikas, kai pasaulio meno studentai is Japonijos, Amerikos ir Paryziaus plauks i Salantus, kaip jie plaukia i St. Michel, Taj Mahal ar Stonehenge" (Bucys 2008) (6 pav.).

Atsvara sovietiniais metais vyravusiai ideologizuoto meno koncepcijai, ja paneigiantis, ironizuojantis Gruto parkas ikurtas verslo idejos pagrindais. Si viesoji erdve tapo ypac patraukli uzsienieciams ir atkurus Nepriklausomybe gimusiam jaunimui, tik is laikrasciu ir radijo ar televizijos pranesimu girdejusiems apie to laikmecio realybe. Zmonems, sovietiniais metais realiai gyvenusiems sioje dirbtinai ideologizuotoje aplinkoje, Gruto parkas sukelia visai kitokias asociacijas. Netiketa tai, kad gana ironiska ideja pagristo parko sukurimas siuolaikines Rusijos tarptautineje politikoje pateikiamas kaip teisingo Lietuvos bendradarbiavimo su ja ir islikusios sovietiniu metu kulturos problematikos sprendimo etaloninis pavyzdys, originali iseitis is keblios ideologines situacijos.

[FIGURE 5 OMITTED]

Visais atvejais menas kureju pateikiamais sprendimais atlieka viena is savo pagrindiniu uzduociu--sukelia isgyvenimus, veikia zmoniu samone, gyvenimo raida, formuoja viesuju erdviu aplinka. Dazniausiai objektai yra suprantami ir vertinami samoningai ar nesamoningai lyginant, ieskant analogiju, stengiantis juos klasifikuoti samoneje ir pritaikyti prie jau anksciau zinomu, visuomenes aprobuotu archetipu (7). Kulturino veiklos nuoseklumo, perimamumo ideja visuomet yra aukstesne raidos kategorija negu paprasciausias paneigimas ar net visiskas sunaikinimas. Nors Romos kulturos vertybe--griuvesiai, atsirade kiekvienam naujam cezariui naikinant pries tai valdziusiojo darbus ir iamzinant savuosius, helsinkio centre yra priesingu pavyzdziu. Iki siol vienoje is pagrindiniu salies viesuju erdviu, pries pagrindine sventove--katedra--yra issaugotas buvusio salies uzkariautojo caro Nikolajaus bronzinis paminklas.

Tik per plauka Vilniuje isliko socialistinio realizmo plastiniai pavyzdziai ant Zaliojo tilto (7, 8 pav.). Naujosios kartos meno atstovai taip pat nera abejingi siai aplinkai ir nuolat savaip papildo ja grafitais arba tiesiog uzmauna skulpturoms kartonines dezes ant galvu. Labiausiai tilto estetika darko ideologines kovos su sovietiniu svenciu progomis atsirandanciomis provokacijomis pasekmes--ant akmens dazais uzterlioti uzrasai.

[FIGURE 6 OMITTED]

Lenino paminklo nukelimas nuo postamento tapo chrestomatiniu visos Rytu Europos sovietines sistemos byrejimo simboliu, iki siol demonstruojamu ivairiose masinese informacijos priemonese (9 pav.).

Auksciausia tarpusavio nesusikalbejimo ir sampratos atskirties israiska tapo Lukiskiu aikstes sutvarkymo konkurso etapai. Seimo nutarimas, kaip politinis bei juridinis dokumentas, isreiskes intuityvia visuomenes valia--centrine miesto bei visos salies erdve paversti laisves israiskos simboliu vietoje buvusios ideologizuotos viesosios erdves--kol kas taip ir liko neigyvendintas (10 pav.). Pazangios minties patriotines jegos, veikusios pogrindyje sovietiniais metais ir sudariusios prielaidas Sovietu Sajungos griuciai, nesurado tiesioginio, nuosirdaus ir priimtino atgarsio menininku vaizduotese. Pasigirdo net radikaliu profesionalu nuomoniu apie pacios erdves fiziniu parametru neatitikti keliamiems tikslams. Laikui begant is priemiescio pievos evoliucionavusi turgaus aikste, iki siol islikusi kaip viesoji erdve--zaliasis miesto plotas, kelia ivairias urbanistines asociacijas, tarsi tai galetu buti dar vienas puikus sklypas naujoms statyboms. Ivertinus galimu architekturos objektu ideologine ir tipologine prigimti, kyla rimtu abejoniu del galimos tokio objekto funkcines paskirties sioje ypatingoje teritorijoje. Tradiciskai auksciausius zmonijos siekiu ir svajoniu idealus isreiksdavo baznycios statyba, taciau net ir sis objektas jau yra netoliese realizuotas. Suvokiant moderniosios kulturos nevienareiksmiskuma, jos finansavimo saltinius ir galimybes, net ir koncertu sales bei meno parodu objektas tokiose erdvese kelia daugiau klausimu negu pateikia atsakymu (tai liudija Taurakalnio objekto konkursas, kuriame kultura jau tampa tiesiogiai priklausoma nuo verslo diktato). Nemaziau abejoniu kelia ir galimas urbanistinis, nepriklausomas nuo objekto paskirties, pastatymas, nes si teritorija is esmes yra uzbaigta pagal tuometini aplinkos supratima, suformuota kaip vientisa erdve su ivairiais laikotarpiais aplink uzstatytais objektais. Antra vertus, argi gali buti mieste per daug zaliuju plotu? Negi pradesime diskutuoti apie per dideli ir nesuformuota Kalnu, Vingio parkus, Katedros aikstes kaimynysteje esancius plotus ir pan. Ne visuomet architekturiniai, skulpturiniai ar kiti grynai profesine logika pagristi veiksmai gali padeti isspresti susiklosciusias visuomenines, politines ar socialines problemas. Panasus likimas, ko gero, laukia viso buvusio Profsajungu rumu pastato ant Tauro kalno, nors konkurse ir buvo pateiktos pakankamai originalios ir profesionalios esminio turio, iaugusio i miesto panoramas, issaugojimo idejos. Daugelis Lietuvos ir uzsienio pavyzdziu irode, kad kartais didesne menine pridetine verte galima pasiekti esamas strukturas integruojant i nauja audini, o ne objekta tiesiog nusluojant nuo zemes pavirsiaus ir pradedant darbus pagal tabula rasa metodika--visiskai is naujo (11, 12 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

Pries keleta metu Vilniaus miesto politikai, ieskodami nauju patraukliu investicijoms ideju, atsigreze i pagrindine miesto kompozicine asi--Neries upe. Ivairus konkursai ir kurybines dirbtuves isryskino uzmirsta sios aplinkos potenciala. Krantinese, pievoje salia Baltojo tilto, kitose vietose pradetos rengti ivairios menines akcijos, koncertai, miesto sventes, oro balionu varzybos ir pan. Kulminacija tapo tarptautines Gugenheimo-Ermitazo muziejaus kviestiniu architektu varzytuves, isjudinusios viesaja nuomone bei inspiravusios diskusijas apie nacionalinio ir uzsieniu meno tarpusavio santyki ir saveika. Pagrindiniu siuo metu paciame miesto centre esancios tuscios pievos--viesosios erdves--akcentu turetu tapti didelis, futuristines, drastiskos israiskos pastatas (13, 14 pav.).

Savo isskirtinumu ir unikalumu jis privaletu atlikti trejopa vaidmeni: tapti reiksminga, pasaulinio lygio meno kuriniu ekspozicija, unikaliu architekturos objektu, miesto centro viesosios erdves formantu. Ivertinus ir tai, kad salia numatomas naujasis tiltas (tebeanalizuojama galima jo urbanistine trasa), siuo metu esanti didziule atvira erdve gali sumazeti iki minimumo. Paskelbus dienrastyje "Respublika" apie kontraversiska Pigiausios skulpturos konkursa, kaip viesu atsaku i pastaruoju metu Neries upes krantinese politine iniciatyva instaliuotus tris plastinius objektus, sukelusius priestaringa gyventoju reakcija (15 pav., a, b, c), sio straipsnio autorius pasinaudojo galimybe grafiskai isreiksti savo poziuri i meno ir viesosios erdves santyki mieste. Kilo mintis nekurti dar vieno materialaus objekto, kuris galetu buti tiesmukai vertinamas menine arba finansine israiska (juolab kad pigiausio meninio sprendimo paieska--is esmes ydinga ideja), inicijuotu naujas meno vertes ir kainos santykio diskusijas, bet priesingai--issaugoti dar galbut liksiancia zaliaja erdve kaip realia vieta, skirta zmonems bendrauti. Po visu planuojamu statybu desiniojoje upes pakranteje butu tikslinga krastovaizdzio architekturos priemonemis iprasminti likusia tuscia viesaja erdve. Joje gyventojai, kaip jau dabar savaime tampa iprasta, galetu praleisti laika, tiesiogiai pajustu islikusia unikalia Vilniaus miesto ir isskirtines gamtos saveika paciame sostines centre (16, 17 pav.).

[FIGURE 12 OMITTED]

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

[FIGURE 15 OMITTED]

[FIGURE 16 OMITTED]

Studentu miestelio Sauletekio alejoje viesosios erdves sutvarkymo konkurse pateikti salia pesciuju tako esancios aiksteles humanizavimo projektai. Premijuotuose darbuose aplinka organizuojama skirtingos israiskos plastinemis priemonemis bei papildomais mazosios architekturos elementais: suoliukais, sviestuvais ir pan. I vietos nugaletojai pasiule labiau iprasta--plastini akcenta, o II vieta laimejusiame darbe pasiulyti moderniu technologiju sprendimai, kuriems suteikta simboline prasme. Pagrindinis idejos akcentas--skulpturine kompozicija "Mokslo laikrodis", atspindinti naujausias technologijas. Is ekranu suformuotas staciakampis organizuoja ir iprasmina siuo metu esanti anemiska plota, likusi demontavus sovietiniu metu monumenta. Aikstes piesinys leidzia sukurti saules laikrodzio sistema, gali buti panaudojamas elektroninei laiko skalei ir t. t. Koncentriskai aplink akcenta isdestyti dvylika suoliuku isreiskia dvylikos menesiu ideja, kompozicijoje dalyvauja esantis misko masyvas, pavieniai medziai (18 pav.).

Centrines Liublino (Lenkija) viesosios erdves Skver Litewski isvystymo tarptautines architekturines dirbtuves atskleide, jog viena is pagrindiniu problemu visuomet yra socialinis uzsakymas. Pateikti sprendimai irode, kad is esmes situacija, susiformavusi Vilniaus Lukiskiu aikstes konkurse, yra simptomatiska, ji kartojasi neprklausomai nuo daugelio aplinkybiu. Visuomet tokiose situacijose susiformuoja du konceptualus krastutinumai, o kiti projektai issidesto tarp ju. Radikaliausias sprendimas--kiek galima urbanizuoti esanti laisva plota, irengiant antzemines ar pozemines patalpas, sumazinant miesto zaliuosius plotus, o kitas, priesingas pasiulymas--minimaliai keisti susiklosciusia situacija, ja isryskinant ir pateikiant kaip neatsiejama istorijos ir miesto dali (19, 20 pav.). Klasikinius viesosios erdves sutvarkymo metodus pasirinko Estijos politikai, konkurse nugaletoju paskelbe tradicines vertybes ir laiko patikrintus simbolius deklaruojanti projekta (21 pav.).

[FIGURE 17 OMITTED]

[FIGURE 18 OMITTED]

[FIGURE 19 OMITTED]

Kadangi socialinis uzsakymas posovietinese valstybese buna itin nebrandus ir nekonkretus, politikai bei miesto valdzia dazniausiai iesko ivairiu alternatyviu nuomoniu, tikisi netiketu nauju ideju, stebi visuomenes reakcija. Tokiose neapibreztose situacijose itin aktyvi buna pelnu suinteresuotu verslininku pozicija, nes nagrinejamos teritorijos buna komerciskai patraukliausiose miestu erdvese. Nesuformulavus ir istatymiskai neapibrezus kaip reikia atstovauti viesajam interesui, nenustacius aiskiu finansavimo saltiniu, kurybines paieskos dazniausiai istringa eskizu lygmenyje ir, nepasiekus konkreciu rezultatu, nukeliamos velesniam laikui.

Juridiniu aspektu visuma, pagrista istatymu nebuvimu arba ju netobulumu, vengimas prisiimti bet kokio sprendimo atsakomybe, politines valios nebuvimas, dominuojantis komercinis interesas dazniausiai sukuria visisko neveiklumo ir chaoso prielaidas. Tai ypac gerai iliustruoja Lietuvos pajurio architekturos sprendimu bei planavimo realybe. Palangoje, vadovaujantis liberalaus verslo interesais, kyla, net sostines masteliu vertinant, itin tankaus uzstatymo pavyzdziai, o Neringos unikalus gamtos draustinis niekaip negali pasalinti nuo sovietiniu metu likusios urbanistines tarsos. Beatodairiskas saugojimas, esant nesutvarkytai juridinei bazei, realybeje sukure nauja, ypatinga egzistencini fenomena--"juridinio nesvarumo bukle". Sioje terpeje egzistuoja nesuvokiami, niekam nereikalingi, taciau realiai apciuopiami materijos likuciai, teikiantys ukiskai mastantiems savininkams busimos investicijos prielaidas (22 pav., a, b, c, d). Gamtos aplinka lieka neisvalyta, "statiniu vaiduokliu" fragmentai negriaunami, todel vietoje ekologines svaros saugomoje, unikalioje teritorijoje ilgam laikui (tai trunka jau beveik dvidesimt metu) juridiskai uzkonservuojama vizuali estetine bei ekologine aplinkos, t. y. viesosios erdves, parko, prieinamo visiems, tarsa. Galioja unikalus teisinis paradoksas--issivysciusiose salyse nesuvokiamas zemetvarkinis sprendimas: neprivatizuojamoje Neringos teritorijoje suformuotos privacios valdos, valstybinis valdymas siose vietose negalimas. Vyksta begaliniai teismai, rezultatai--neprognozuojami. Neveiklumas nera ribojamas laiko, savininkas, per nustatyta termina nesutvarkantis savo sklypo arba nepastatantis naujo objekto--nebaudziamas. Jam suteikiama galimybe laukti geresniu politiniu sprendimu ar palankesnes ekonomines situacijos.

[FIGURE 20 OMITTED]

[FIGURE 21 OMITTED]

[FIGURE 22 OMITTED]

Isvados ir pasiulymai

1. Architektura yra neatsiejama menines kurybos ir visuomenes civilizacijos dalis, todel ja veikia visi charakteringi evoliucijos desniai. Iskylantys ivairiausiu priestaravimu pradai siekia visuomenines atskirties saknis, tiesiogiai siejasi su visomis zmonijos gyvenime egzistuojanciomis problemomis. Ju galima isvengti arba bent sumazinti poveiki tik is esmes sprendziant visuomeninius priestaravimus.

2. Kiekvienas priestaravimu pradas yra neatskiriamas nuo konkrecios gyvenimo srities, yra pakankamai objektyvus. Tie pradai yra labai skirtingi, taciau visi vienodai kenkia ir menkina galutini subjektyvu kurybos rezultata.

3. Atskirties lygmuo yra atvirksciai proporcingas saliu demokratijos tradicijoms, ekonomikos issivystymui, gyventoju edukacijai, meninems tradicijoms bei visuomeninei tolerancijai.

4. Aplinkos formavima turi lemti ne vien pragmatiski politizuoti ekonomikos desniai, pagristi beribiu pelno siekimu, bet ir etikos bei morales nuostatos.

5. Rengiant salies politines raidos kryptis bei programas, privalu akcentuoti ne nevaldomo liberalaus verslo pletros prioritetus, bet visuomenines atskirties mazinimo tikslus. Kulturos, svietimo ir meninio pasirengimo aukstesnis lygis pades subalansuoti ekologinius bei ekonominius svertus, igyvendinti darnios pletros idejas bei pasiekti bendra civilizacijos progresa.

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.251-265

Iteikta 2009 09 04

Literatura

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. Vilnius: VdA leidykla. ISBN 9986571855.

Vanagas, J. 2008. Urbanistikos pagrindai. Vilnius: Technika. ISBN 9789955282372.

Sepetys, L. 1982. Modernizmo metmenys. Vilnius: "Vagos" leidykla.

Visuotine lietuviu enciklopedija. 2001-2008. Vyr. redaktorius Antanas Racis. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas. ISBN 5420014866.

Trilupaityte, S.; dubinskaite, R.; Tereskinas, A., ir kt. 2005. Pazymetos teritorijos. Vilnius: Tyto alba. ISBN 9986164109.

Bucys, A. 2008. Barbarai vice versa klasikai. Vilnius: Lietuvos rasytoju sajungos leidykla.

Gedgaudas, C. 1994. Musu praeities beieskant. Kaunas: "Ausros" spaustuve. ISBN 9986407117.

Gintaras Caikauskas

Architekturos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas gintaras.caikauskas@architekturoslinija.lt

GINTARAS CAIKAUSKAS

Architect, Professor (2006), Faculty of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: gintaras.caikauskas@architekturoslinija.lt

Probation in Finland and USA (1990-1991). Membership: member of Lithuanian Union of Architects (1988); member (1999), chairman (2002) of Expert Council of Architecture and Urbanism in Lithuanian Union of Architects. honorary awards: three awards for the best projects and realizations nominated by Lithuanian Union of Architects; two awards of Lithuanian Ministry of Environment nominated by Lithuanian Union of Architects; two golden medals for the best project realization of the year nominated by Lithuanian Confederation of Industrialists; award of Lithuanian Real Estate Association. Publications: author of 3 research papers and tens of publications in professional press. Projects: author of over 200 projects of architectural design. Research interests: theory and practice of architecture.

(1) Sociumas--teritorine savaime atsinaujinanti zmoniu bendruomene, apimanti gyvenvietes, regiono, krasto gyventojus (Vanagas 2003).

(2) Visuomeninis rysys--tarpusavio rysio jausena, tikslu bendrumas, zmoniu grupes solidarumas (kartais lydimas atskirumo jausenos), sukeliantis jos nariu lojaluma tos grupes sukurtoms ir respektuojamoms normoms ir vertybems. Pasireiskia visuomeniniu instituciju sistemoje (pvz.: tarpusavio pagalba, bendradarbiavimas, visuomenes nuomone). Tiesiogiai susijes su bendruomenes kultiniu ir visuomeniniu vienarusiskumu; susidaro taip pat ir kaip zmoniu erdvinio artumo pasekme. Visuomeninio rysio tipas--kaimynystes rysys (Vanagas 2003).

(3) Visuomenes dalyvavimas planavimo procese. Pagal LR teritoriju planavimo istatyma visi teritoriju planavimo dokumentai turi buti svarstomi viesai. Visi LR fiziniai ir juridiniai asmenys turi teise susipazinti su rengiamais ir patvirtintais teritoriju planavimo dokumentais, gali reiksti pastabas, pasiulymus, o labiausiai su planuojama teritorija susije--reiksti pretenzijas. Vakaru salyse visuomenes dalyvavimas (public participation) yra kultivuojamas nuo seno ir placiai, yra nusistovejusios specialios formos ir metodikos (Vanagas 2003).

(4) Hinterlandas--rajonas, kuris yra artimas centrui (pramoniniam, prekybiniam centrui, uostui ir pan.), pasizymi trauka i ji (Vanagas 2003).

(5) Vietu teorija--teorija, tirianti jegas, kurios lemia ivairaus profilio istaigu issidestyma. Jos poskyris--tai centrinio miesto (arba centru) teorija, nagrinejanti teritorijos centru susidaryma (Vanagas 2003).

(6) Artefaktas--medziaginis zmoniu sukurtas objektas (uzstatymas, infrastruktura, statybu technika, transportas, telekomunikaciniai rysiai). Tai pirminiai artefaktai, antriniai--paprociai, normos, taisykles, simboliai (Vanagas 2003).

(7) Archetipas [gr. archetypon < arche--pradzia + typos--pavyzdys]--simbolio, zenklo, turincio konkrecia socialine erdvine reiksme, pirmavaizdis, susikures kolektyvineje pasamoneje ir leidziantis atpazinti bei identifikuoti erdvines, socialines ir gamtines realijas urbanistiniu objektu ivaizdziuose (Vanagas 2003).
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Caikauskas, Gintaras
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2009
Words:5458
Previous Article:"Tendencies of contemporary architecture" (2009)/ "Siuolaikines architekturos raidos tendencijos" (2009 m.).
Next Article:Reflections on Louis I. Kahn insights/Pamastymai apie Louis'o I. Kahn'o izvalgas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters