Printer Friendly

Discussing whether the translation is an activity of creative industries: the case of M. Heidegger's translation/Ar vertimas--kurybos industriju veikla? M. Heideggerio vertimo atvejis.

Ivadas

Ar tekstu vertimas--kurybine veikla? Jei taip, kokia vieta jis uzima kylanciu kurybos industriju kontekste? Kadangi bet kokia kurybine veikla pretenduoja i tam tikra vieta kurybos ekonomikoje, galima kiekybiskai pasverti vertimu dali knygu leidybos versle ir atitinkamai--regiono (salies) ukyje. Cia, kaip ir kitur, sutelksiu demesi ne i kiekybinius reiskinio rodiklius ir ne i ekonomikos, tegu kurybos, aspektus, bet i hermeneutines bei komunikacines vertimo veiklos briaunas. Taciau ekonomika kaip oikos, namus su tam tikra pajamu ir islaidu pusiausvyra, taip pat turesiu omenyje. Siuo poziuriu mastymas apskritai traktuotinas kaip ideju saskaityba: mes iskeliame ("parduodame") idejas, pries tai isisavine ("nupirke") kitas idejas kaip ju ruosinius ir pusgaminius. Vis delto tikrieji gaminiai (iskeliniai)--ne tiek parduoti-nos idejos, kiek patys namai (oikos)--kurybine aplinka, formuojanti mus pacius kaip kurybos agentus.

Vertimu perduodamos (parduodamos) idejos: kitos kalbos, kitos kartos, kitos ziuros, kitu siekiu bendrijai, gyvenanciai kitoje kurybos aplinkoje (oikos). Parduoti teimanoma i kita oikos: tame paciame namu ukyje duodama, bet ne parduodama. Taciau vertimas steigia nauja hermeneutine ir komunikacine aplinka, kurios nariai perzengia ligtolines kalbu, kartu, ziuru, siekiu ribas, sudarydami, tarkim, M. Heideggerio skaitytoju bendrija. Nors sios ribos suponuoja skirtinga valiuta skirtinguose oikos ir apskritai vercia abejoti vertimo sekme, butent iveiktinos ribos leidzia vertima laikyti kurybine veikla, kuria steigiama nauja aplinka su savo valiuta perduodamomis idejomis.

Vis delto atsakymo i klausima, ar tekstu vertimas --kurybine veikla, ieskosiu "is apacios", t. y. nagrinedamas konkretu atveji--M. Heideggerio veikalo Butis ir laikas vertima ir su juo susijusias problemas (M. Heideggerio vertimo atvejis). Drauge tai leis placiau pazvelgti i vertima apskritai, jo kriterijus bei veiksnius. Tiketina, kad tai galiausiai atves prie iskelto klausimo apie kurybinius vertimo aspektus. Siekdamas apmesti si platesni konteksta, pirma panagrinesiu vertimo vieta kurybos ekonomikoje (Tekstu vertimas ir kurybos ekonomika) bei ivairias vertimu veiklos briaunas (Vertimo aspektai).

Tekstu vertimas ir kurybos ekonomika

Pirmiausia pazvelkime, kokia vieta vertimui skiria kurybos ekonomikos teoretikai J. Howkinsas bei R. Florida. Kaip zinoma, J. Howkinsas (2007) kurybos ekonomika nagrineja skirstydamas ja i 15 veiklos rusiu, o R. Floridai (2002) labiau rupi kurybos bendrija, priesinama kitoms--darbo, aptarnavimo ir kaimo--klasems. Nepaisant skirtingu pjuviu, galima palyginti du poziurius i kurybingus visuomenes narius bei kurybos dali ekonomikoje. Kaip matyti is 1 lenteles, R. Florida kurybos klase skirsto i aktyvuji branduoli ir kurybos profesionalus. Ne viena is siu veiklos rusiu (vadyba, verslas, finansinis tarpininkavimas, medicina, teise) J. Howkinso nera laikoma kurybinga. Tik mazesnioji aktyviojo branduolio veiklos dalis (architektura, menas, dizainas) ieina i J. Howkinso kurybingos veiklos sarasa. Maza to, R. Florida, aprasydamas kurybos klases gyvenimo buda, daugiausia apeliuoja i informaciniu technologiju specialistus ("akiniuocius" inzinierius), kurie tik is dalies (tarkim, kaip kompiuteriniu zaidimu kurejai) J. Howkinso laikomi kurybininkais. Taigi lieka neaiskios kurybingos veiklos, taip pat kurybos ekonomikos, ribos.

Toliau, nesigilindamas i kurybiniu industriju ribu problema, grisiu prie klausimo, ar joms priskiriamas ir (jei taip) kokia vieta uzima tekstu vertimas. Teigiama atsakyma lengviau butu isgauti is R. Floridos, kuris, kaip mineta, kurybine veikla apibrezia labai placiai. Nors vertejai neivardyti (1 lentele), jie netgi galetu pretenduoti i aktyvuji visuomenes branduoli -salia pedagogu (kaip skaitytoju ugdytojai), bibliotekininku (kaip knygiai) ir socialiniu bei humanitariniu mokslu atstovu (kaip turintys atitinkama issilavinima). J. Howkinsas taip pat nemini verteju veiklos, taciau kaip viena is kurybiniu industriju veiklos rusiu jis ivardija knygu leidyba, kuriai ir priskirtinas vertimas--tiek grozines, tiek mokslines literaturos.

Taciau maza formaliai priskirti vertima kurybinei veiklai--butina panagrineti, kuo pasireiskia jo kurybiskumas. Kitaip tariant, reikia isskleisti ivairius vertimo aspektus ir parodyti ju kurybines sasajas. Tai geriausia padaryti nagrinejant konkretaus vertimo atveji. Pries tai panagrinesiu vertima kaip supratimo bei komunikacijos veiksni, jo reikme bei paskatas ir kriterijus. Visa tai sudarys fona, kuriame panagrinesiu mineta vertimo atveji, atvesianti prie iskeltu klausimu apie vertimo kurybinguma.

Vertimo aspektai

Vertimo filosofinius, butent hermeneutinius, aspektus nagrinejo H. G. Gadameris (Gadamer 1999). Nors hermeneutika ir komunikacija--neatsiejamos, interpretuodamas vertima, daugiau kreipsiu demesi ne tiek i jo herme-neutinius (kaip tai dare H. G. Gadameris), kiek i komunikacinius aspektus. Vertejas yra dvieju kurybiniu aplinku (oikos) tarpininkas, perteikiantis kurini is vienos ju--kitai. Cia akivaizdi asimetrija: kurinys perduodamas (perteikiamas) viena kryptimi, o vertejas atstovauja vienai aplinkai, nors pakankamai gerai ismano ir kita. Maza to, perteiktas kurinys griauna nusistovejusius oikos rysius, steigdamas naujus, taip pat--nauja bendrija, kuria icentriniais kanalais jungia verciamas kurinys. Tam tikru poziuriu vertimas lygintinas su kontrabanda, kuri ardo pageidaujamus ekonominius valdzios rysius tam tikrame galios lauke, pakirsdama sia galia regione. Tiesa, vertimui galioja komunikacijos taisykle, apie kuria kalbejo V. Flusseris (Flusser 2007): perduota informacija nesumazina jos kiekio, tuo ji esa skiriasi nuo materialios prekes.

Vertimas, kaip ir internetine informacija, veikiamas dvieju tendenciju: kurybininku noro mazinti komunikacijos kanalu varza ir galios instituciju siekio suvarzyti sia laisve ar bent jau kontroliuoti, desperatiskai saugant primesto oikos tvarka. Tam reikalinga licenciju, autoriaus teisiu ir patentu sistema. Nors autoriaus teises neva gina ekonominius (t. y. privilegijuotos padeties tam tikrame oikos) autoriaus interesus, o patentu institucija isreiskia visuomenes versluma, tiek autoriaus, tiek patentu teise naudinga igalintai oikos tvarkai palaikyti. Sis mechanizmas puikiai veikia, kur "kontrabandiniu" budu susilieja atstovaujamos valdzios ir verslo--politiniai ir ekonominiai--interesai (2). Salutinis to rezultatas komunikacijos kanalu, vadinasi, ir kurybines laisves tam tikrame oikos suvarzymas. Tai viena is priezasciu, kodel kai kurie vertimai--ir kaip kurybine veikla, ir kaip kontrabanda--taip sunkiai skinasi kelia. Ar vienas is kurybiskumo kriteriju nera kurinio kontrabandiskumas, t. y. siekis sugriauti leistina bendrijos namu tvarka? Pagal si kriteriju veikalas butu juo kurybiskesnis, kuo labiau griautu bendrijos sankcionuojamus estetinius rysius. Estetika (su jos jusliskumo sasajomis) cia komunikacijos kanalas su visais socialinio pralaidumo ir varzos ypatumais.

Taigi vertimas kaip estetine kontrabanda ne tik turi ekonomine (t. y. siekio sukurti nauja oikos) paskata, bet ir patiria ivairiu socialiniu suvarzymu. Paskatai versti priskirtina saltinio svarba, aktualumas, originalumas. Visa tai kiekybiskai matuojama cituojamumo rodikliais: jei apie saltini ir jo autoriu kasmet isleidziamos kelios monografijos ir paskelbiami keli simtai straipsniu (kaip tai yra M. Heideggerio atveju), kyla klausimas, ar tautine bendrija, neturinti sio autoriaus pagrindinio veikalo (kaip antai Buties ir laiko) savo kalba, nepatiria tremties dalios, nusisalindama nuo siu pasauliniu komunikacijos kanalu? Kitaip tariant, vertimas reikalingas ir tapatejant bendrijai--ne tik individui (vertejui ar skaitytojui)--t. y. ieskant savo tapatumo komunikacijos kanalu kryzkelese. Tai, kad kai kurie svarbus vertimai nepakankamai skatinami, reiskia ne tik saltinio kalbos sudetinguma ar kalbos, i kuria verciama, menkas pozicijas, ir ne tik tai, kad nera finansiniu svertu ar vertimo entuziastu, bet veikiau bendrijos inertiskuma--nenora isplesti savojo oikos komunikaciniu ribu isileista kontrabanda. Si lieka pavieniu baustinu kontrabandininku rupesciu. Drauge tai individo rupestis del savo bendrijos tapatumo naujame kurybingame oikos. Taigi vertimas gali buti laikomas kurybinga veikla ne tik del kurybingu zodzio atitikmens ieskojimu, bet ir del savo bendrijos kurybos aplinkos praturtinimo, net jei bendrija tam priesinasi.

Zodzio atitikmens ieskojimas, nors kupinas kurybingu intenciju, taip pat suvarzytas. Pirmiausia vertimas turi buti tikslus, t. y. kuo tiksliau perteikti tiek autoriaus idejas, tiek jo kalbos, kuri verciant tampa kita, ypatumus. Idejos ir kalba, kuria jos perduodamos, sudaro neatskiriama vieni: idejos isreiskiamos kalba, kuri reikalinga kaip ideju "namai" (oikos) (3). Neziurint to, verciant, tarp ideju ir kalbos, tvyro tam tikra itampa: ar tikslus kalbos vertimas reiskia tiksliai perteiktas idejas? Jei kalbos vertimas netenkina kitu kriteriju, kaip antai taupumo ir estetiskumo, tiksliai isversta kalba gali ne palengvinti, bet apsunkinti ideju perteikima. Cia kyla ir hermeneutine problema: is kur mes zinome, kokios yra autoriaus idejos, jei teturime svetimos kalbos liudijima? Ar vertejas, kaip ir bet kuris kitas aiskintojas, turi geriau suprasti auto-riaus idejas, nei jis pats jas suprato? Sia perfrazuota F. Schleiermacherio (Schleiermacher 1977) minti galima butu patvirtinti, taciau ne tuo keliu, koki siule F. Schleiermacheris--ne isijauciant i autoriaus gyvenimo aplinkybes bei jo bendrijos poreikius. Priesingai, vertejas (kaip ir bet koks aiskintojas), zvelgdamas i autoriaus idejas is savo kurybinio oikos perspektyvos, jas supranta "geriau" nei pats autorius. Ir atvirksciai: "mires" autorius (4) dalyvauja pleciant musu--individu bendrijoje--ideju "namus".

Tikslumo reikalavimas verciant priestarauja ir kitiems reikalavimams, tarkim, nusistovejusiai to autoriaus vertimo tradicijai. Jei del tam tikru--kad ir visiskai atsitiktiniu ar subjektyviu--sumetimu autoriaus veikalai ar ju istraukos buvo verciami nelabai tiksliai (tarkim, siekiant didesnio itaigumo ar norint praturtinti gimtaja kalba), bet sios savokos prigijo skaitytoju ir aiskintoju bendrijoje, nera jokio reikalo jas keisti naujomis. Veikiau priesingai: reikia labai svariu priezasciu norint jas "ismusti" naujomis. Kyla klausimas: kokia galima netikslumo riba, t. y. kiek turi buti netiksliai isverstos savokos (5) norint jas pakeisti naujomis, "tikslesnemis", jei jos jau turi savo vaidmeni komunikacineje bendrijoje? I siuos ir kitus klausimus bandysiu atsakyti nagrinedamas M. Heideggerio Buties ir laiko vertimo atveji.

M. Heideggerio vertimo atvejis

Minetas problemas pailiustruosiu M. Heide-ggerio veikalo Butis ir laikas vertimo pavyzdziu. Pirma, M. Heideggerio tekstai--ypac sis--yra vieni is itaigiausiu bei dazniausiai cituojamu XX a. kuriniu. Antra, sie tekstai jau turi tam tikra vertimo i lietuviu kalba tradicija. Trecia, M. Heideggerio savokos ypac kieti riesuteliai, kuriuos gliaudant atsiveria visos minetos problemos. Ketvirta, haidegeriada sudaro komunikacini kanala, kurio isdava--fenomenologu draugijos visame pasaulyje. Penkta, M. Heideggerio tekstu vertimas ne tik turtina gimtaja kalba, bet ir reikalingas naujai kurybingai oikos steigti. Galiausiai tai grindzia teze, kad vertimas--kurybinga veikla.

Filosofinio teksto perteikimas kita kalba nera vien savoku vertimas, nors jis ir sudaro svarbiausia vertejo darbo dali. Be savoku svarbus ir zodziu rysiai sakinyje. Ypac tai aktualu verciant is labiau analitines (tokia yra vokieciu (6)) i labiau sintetine kalba (tokia yra lietuviu). Jei pirmojoje sie rysiai isreiskiami prielinksniais ar kitais pagalbiniais zodziais (artikeliais), pastarojoje--tam tikromis daiktavardziu formomis (linksniu lietuviu kalboje vos ne dvigubai daugiau nei vokieciu), pusdalyviais ar padalyviais. Maza to, minetose kalbose nevisiskai atitinka veiksmazodziu formos (pvz., vokieciu kalboje nera butojo dazninio laiko). Pagaliau savoku daryba--visiskai skirtinga: jei vokieciu kalboje uztenka prie veiksmazodzio prideti niekatrosios gimines artikeli ("das") ir rasyti is didziosios raides, lietuviu kalboje tenka kliautis daiktavardzio plastikos galimybemis. Tiesa, kartais gelbsti dalyvis, ypac ivardziuotinis, nepaisant jo menkesnio "filosofinio" statuso. Taigi strukturine kalbu neatitiktis jau lemia netikslu vertima. Siuo atveju tiksliai versti reiskia lauzyti gimtosios kalbos struktura ir ja darkyti. Galiausiai tai atsisuka pries pacia tiksliai perteikiamu ideju intencija: nesuprantama (sudarkyta) gimtoji kalba negeba atlikti sios perteikimo funkcijos.

Vis delto cia sutelksiu demesi butent i savoku vertima, nes tai--sunkioji filosofinio teksto raitija, savo "svoriu" uzgulanti skaitytojo samone. M. Heideggerio terminijos ypatumas--originalumas, t. y. naujadaru gausa. Dauguma ju sudaryti minetu daiktavardinimo budu maziausiomis sanaudomis, t. y. pridedant artikeli "das" ir isventinant i daiktavardzio klase (ar ji kurybine--kitas klausimas) pirmaja didziaja raide. Deja, sis triukas lietuviu kalboje, kuri neturi nei artikeliu, nei daiktavardziu itikrinimo (prilyginimo tikriniams vardams) tradicijos (7), negalimas. Kita M. Heideggerio isavokinimo priemone--bruksneliai tarp zodziu. Galima sutikti su kalbininkais, kad sudurtiniai zodziai su bruksneliais nebudingi lietuviu kalbai, taciau panasiai jie nebudingi ir vokieciu kalbai, nors cia jie ir labiau toleruojami. M. Heideggeriui bruksneliai reikalingi ne tiek sudarant sudurtinius daiktavardzius, kiek -sudetines savokas. Kitaip tariant, bruksneliai parodo savoku sankabas, kurios liudija tam tikra prasmini lauka--savokija--bei galimus savoku (ne vien zodziu) rysius jame. Tiesa sakant, bruksneliams priesinasi ne tiek pati lietuviu kalba, kiek jos redaktoriai, t. y. paklusnus igaliotiniai, nematantys prasminiu zodzio namu (oikos) ir pamirstantys, kad kalba--kurybos aplinka (8), priimanti arba atmetanti kontrabandines prekes, vartodama jas arba ne. Deja, bet kokia gimtosios kalbos sienu apsauga pasitelkiant visus galios isteklius--bergzdzia, jei yra tam tikra (tarkim, filosofine) vartojimo paklausa.

Kadangi bruksneliai turi savo semantini vaidmeni, isverstose sudetinese savokose jie liudija vertimo kultura: jei autorius (musu atveju M. Heideggeris) taip jungia savokas, analogiskai turetu buti jungiamos ir verstines savokos, jei--ne, bruksneliai--nereikalingi ir net zalingi. Laimei, lietuviska haidegeriada siuo poziuriu--gana korektiska, A. Sliogeriui sekmingai pernesus sia kontrabanda i lietuviu kalba pries dvidesimt metu. Tiesa, kai kuriais atvejais, matyt, persverus kitiems sumetimams (tarkim, siekiant kalbos skambumo ir taupumo), si nuostata pazeidziama. Pavyzdziui, "Auf-der-Spur-sein" (butis-sekant-pedsaku) verciama kaip budravimas (9) (2 lentele).

Vertimo kultura reikalauja ir kiekvienai saltinio savokai rasti atitikmeni gimtojoje kalboje. Kitaip tariant, ta pati savoka negali buti verciama dviem (ar daugiau) skirtingais terminais, o dvi (ar daugiau) savokos--vienu terminu. Sis, atrodo, savaime suprantamas reikalavimas, kuriuo siekiama isvengti semantines painiavos, kartais varo i nevilti verteja. Antai, vokiskos kilmes "Tatsache" ir lotynizmo "Faktum" reiksmes zodynuose nurodomos vienodai -"faktas". Tuomet kiekvienas vertejas sukasi, kaip ismano. Deja, M. Heideggerio Buties ir laiko lietuviskame vertime yra bent pora vokisku savoku, kurios verciamos skirtingai: "Verfassung" (saranga ir sandara) ir "exis-tenziales" (kartais verciama "egzistencialus", kartais "egzistencialinis"). Pastarasis vertinys--tiketina, nesusipratimas arba redaktoriaus (igaliotinio) neapsiziurejimas (10) M. Heideggeris (11) vartoja dvi priesingas savokas "existenzial" ir "existenziell", kurioms, tiketina, ir buvo skirti du skirtingi vertiniai. Kita versija: redaktorius, aptikes kalbos "klaida" ("egzisten-cialinis"), vienur ja pataise, kitur pamirso tai padaryti.

Be to, vertimo kultura reikalauja islaikyti originalo puslapiu zymejima, zodziu ar sakiniu paryskinimus, kabutes (ar ju nebuvima). Sie, atrodo, elementarus reikalavimai kartais sunkiai ivykdomi. Verciant pasikeicia zodziu tvarka ar net kai kurie zodziai (ypac pagalbiniai), todel neimanoma islaikyti originalaus puslapiu zymejimo vertime. Be to, originale zodziai gali buti keliami i kita puslapi (kaip tai yra Buties ir laiko atveju), o tai priestarauja kitam--leidybines drausmes--reikalavimui. Cia tenka apsiriboti sakinio kelimu i kita puslapi, juolab kad dazniausiai cituojami istisi sakiniai, o ne frazes ar zodziai. Zodziu paryskinimai taip pat kartais kelia rupesti vertejui. Pirma, daznai paryskinti zodziai (pvz., prieveiksmiai) vertime apskritai dingsta. Antra, artikeliai paryskinami norint parodyti ju virtima ivardziais (pvz., "der" verciamas kaip "tas"). Taciau verciant juos ivardziais, paryskinimas nebetenka prasmes ar net klaidina. Kabutes ar ju nebuvimas--taip pat problema. Jei originale veikalo pavadinimas nurodomas be kabuciu ir neisryskintu (pasviruoju) sriftu, vertejui tenka rinktis: islikti istikimam verciamam autoriui arba nusistovejusioms atitinkamo teksto taisyklems. Kartais kabutes, kuriu nera originale, yra issigelbejimas vertejui. Tuomet tenka tenkintis viengubomis kabutemis, isnasose pazymejus, kad jos ivestos vertejo. Beje, vertimo kultura reikalauja islaikyti ir originalia isnasu numeracija. Taciau kartais butina ka nors paaiskinti ir vertejui, kuris tokiais atvejais turi tenkintis kitais grafiniais isnasu zenklais (tarkim, zvaigzdutemis).

2 lenteleje pateikti kai kuriu M. Heideggerio terminu vertiniai i lietuviu (12), o palyginimui--ir i anglu bei rusu kalbas. Siulyciau laikytis didziosios A. Sliogerio vertiniu dalies--ne tik is pagarbos pirmajam vertejui (13), bet ir pripazindamas juos tiksliais. Vis delto kelias savokas esu linkes versti kitaip. Panagrinekime pagrindines savokos "Dasein" vertima. Si savoka nera M. Heideggerio naujadaras--vokieciu kalboje ji turi ilga istorija, kuriai pradzia dave net ne J. W. Goethe, vartojes ja zmogaus buvimo poziuriu. V. Bibichinas panasiai ir vercia i rusu kalba: "[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]" (14). Butyje ir laike si savoka laiko savita semantini statini--i tai butina atsizvelgti. Antai M. Heideggeris nuolat apeliuoja i sios savokos sanda--prieveiksmi Da-, kuris sutampa su vietos prieveiksmiu da. Prieveiksmis "da" reiskia ne "cia", kaip vercia A. Sliogeris, bet drauge "cia" ir "ten". Tiksliausias vertinys i lietuviu kalba butu "stai", taciau tai nera vietos prieveiksmis, juolab--ne priesdelis. Taigi vertinys "cia-butis" netikslus trejopai: jis turi bruksneli (originalas neturi), "cia" nereiskia "Da" ir nera prieveiksmis. Vertinys "staibutis" turi viena yda maziau, todel taip pat netinka. Vietoj siu dvieju variantu siulyciau lietuviska naujadara "pobutis". Tiesa, ir jis nera idealus: prieveiksmio "po" reiksme--gana tolima vokiskam vietos prieveiksmiui "da". Siuo atveju siulyciau vartoti "stai".

Del visu siu plonybiu Joana Stambaugh vertime i anglu kalba (Heidegger 1996) paliko beveik originalu "Da-sein" (15). Taciau sis "beveik" kaip kompromisas netenkina nei tikslaus vertimo, nei suprantamumo kriteriju. Apskritai, angliskasis Buties ir laiko vertimas lyginant su rusiskuoju maziau rizikingas, o lyginant su A. Sliogerio lietuviskuoju--maziau kurybingas, t. y. vietoj vieno naujadaro verciama keliais zodziais. Cia kyla du priesingi klausimai: ar vertimas turi buti vertejo kurybinio polekio israiska ir, ar saugus, nerizikingas vertimas yra geras? Maza to, angliskas vertimas, budamas tikslus ir saugus, tampa gremezdiskas ir nepaslankus. Rusiskasis (V. Bibichino) ir lietuviskasis (A. Sliogerio) vertimai, atvirksciai, vesdami siaura kulgrinda, rizikuoja imurkdyti skaitytojus i neapibrezto verteju kurybingumo pelke. Taigi autentiskas (eigentliche) vertimas -saugiai rizikingas vidurio kelias, kuriuo vertejas, apribotas tikslaus vertimo intencijos, igyvendina savo kurybini poleki, isplesdamas tautinio oikos ribas naujais komunikacijos kanalais. Todel vertimas yra kontrabanda dviem aspektais: viena, i tautos oikos perkeliamos naujos idejos, grasinancios issprogdinti igalintas kulturines ribas; antra, vertimas atveria nauja kanala tam tikrai tautos bendrijai, kuri juo isilieja i nauja komunikacine visuma.

Grizkime prie 2 lenteles. Jei bruksnelis yra tam tikra esme (semantine nuoroda), o mes--vertejai vadovaujames ne tik tikslaus vertimo kultura, bet ir Aristotelio (kuri taip mego ir kuriam tiek demesio skyre M. Heideggeris) priesaku nedauginti esmes (16), bruksnelio neturetu buti ir tokiose savokose kaip "Selbstsein" (siulyciau "savastybe" vietoj Sliogerio "savi-butis"), "Mitsein" (siulyciau "sanbutis" vietoj "su-butis"), "Mitdasein" (siulyciau "sanpobutis" vietoj "su-cia-butis"). Nors savoka "sanpobutis" pazeidzia lietuviu kalbos taisykle, draudziancia daugiau nei viena priesdeli--nera taisykles be isimties.

Kaip Joana Stambaugh palieka neversta pagrindine savoka ("Dasein"), kuri vis delto pakeicia savo pavidala anglu kalbos namuose, taip A. Sliogeris palieka neversta das Man. Tiesa, lietuviu kalbos namuose si savoka taip pat pasikeicia--igauna pasviraji srifta. Sis paryskinimas --papildomas semantinis kruvis, kurio originale nera. Be to, vertejas neturetu pasiduoti net ir didziausios nevilties akimirka (17). Del viso to siulyciau "das Man" versti ivardziu "tulas".

Isvados

Vertimas--kurybine veikla, taciau ne savo nevarzomu polekiu. Priesingai, vertimas--vidurio kelias siekiant kuo didesnio tikslumo, laikantis vertimo kulturos ir paisant gimtosios kalbos reikalavimu. Taciau sis ivairiu ribu paisymas daznai isplecia tam tikros bendrijos gyvenamasias (oikos) ribas. Tai budinga bet kokiai kurybai, kurios apibreztumo grieztai laikosi kiekvienas kurejas, pretenduojantis perkelti savo bendrijos hermeneutines ribas. Vertimas yra kurybos pramone tiek siaurga (neatsiejamas nuo knygu leidybos), tiek placiaja prasme (vis iskeliantis kitos tautos atstovo idejas). Pramone neatsiejama nuo naujos gyvenamosios aplinkos pramanymo saveikaujant idejoms is skirtingu ideju gimimo namu (oikos).

Iteikta 2011-08-31; priimta 2011-09-08

Literatura

Aristotle. 1924. Metaphysics. Ed. W. D. Ross. Oxford: Clarendon Press.

Florida, R. 2002. The Rise of the Creative Class. New York: Basic Books.

Flusser, V. 2007. Vorlesungen zur Kommunikologie, in Kommunikologie, Frankfurt am Main: Fischer Taschenbuch Verlag, 233-351.

Gadamer, H. G. 1999. Istorija. Menas. Kalba. Vilnius: Baltos lankos.

Heidegger, M. 1996. Being and Time. Trans. by J.

Stambough. New York: State University of New York Press.

Heideggeris, M. 1992. Butis ir laikas (istraukos), is M. Heideggeris. Rinktiniai rastai. Vert. A. Sliogeris. Vilnius: Mintis, 63-97.

Heidegger, M. 2006. Sein und Zeit. Tubingen: Max Niemeyer Verlag.

Heidegger, M. 1997. Unterwegs zur Sprache. Stuttgart: Verlag Gunter Neske.

Heidegger, M. 1997. Bytije i vremia. Moskva: Ad marginem (in Russian).

Howkins, J. 2007. The Creative Economy: How People Make Money from Ideas. London: Penguin Book.

Kacerauskas, T. 2008. Individualizmas versus biurokratizmas, Filosofija. Sociologija 19(3): 90-93.

Levickaite, R.; Reimeris, R. 2011. Kurybos ekonomikos penkiakampis, Santalka: Filosofija. Komunikacija 19(1): 83-91. doi:10.3846/coactivity.2011.09

Levinas, E. 1984. Totalite et Infini. Essai sur l'Exteriorite. Haag: Martinus Nijhoff.

Schleiermacher, F. 1977. Hermeneutik und Kritik. Frankfurt am Main: Suhrkamp.

Wittgenstein, L. 1990. Philosophische Untersuchungen, in Wittgenstein's Werkausgabe, Bd. 1. Frankfurt am Main: Suhrkamp. (vert. i liet. k.: Vitgensteinas, L. 1995b. Filosofiniai tyrinejimai, in Rinktiniai rastai. Verte R. Pavilionis. Vilnius: Mintis, 113-394).

(1) Placiau apie kurybiniu industriju ribu problema ir. Levickaite, Reimeris (2011).

(2) Patentu institucijos atsiradimas JAV XIX a. iliustruoja si susiliejima: pirmieji privaciu patentu biuru steigejai--iseiviai is politiniu strukturu, kur buvo sukaupta reikalinga informacija.

(3) Tai M. Heideggerio istaros "kalba--buties namai" (Heidegger 1997) parafraze.

(4) "Mires" autorius abiem aspektais: pirma, parases kurini, autorius "mirsta", nes nebedalyvauja jo klajonese komunikacijos kanalais, antra, vertejas dainai susiduria su fiziskai mirusio autoriaus idejomis.

(5) Vertimo tikslumo reikalavimo nereiketu painioti su vertimo kultura: praleisti iodiiai ar net sakiniai liudija sios kulturos (tiketina, del nepakankamo kruopstumo) stoka. Auksta vertimo kultura liudija puslapiu atitiktis, paryskinto, praretinto ar pasvirojo srifto islaikymas, isnasu atitikimas ir net susilaikymas nuo interpretaciju ivade bei komentaru isnasose, t. y. pagarba autoriui.

6 Vokieciu kalba yra labiau analitine nei lietuviu, bet turi ir sintetiniu kalbu pozymiu, taigi tai--misri kalba. Uz sia pastaba esu dekingas prof. habil. dr. E. Racienei.

(7) Beje, si tradicija vokieciu kalboje atsirado veliau. Skaitydami XVI ar net XVII a. vokiskus saltinius, itikrintu daiktavardziu nesutiksime.

(8) L. Wittgensteinas (Wittgenstein 1990) kalbos aplinka lygina su miesto, turincio tiek klaidziu senamiescio gatveliu, tiek tiesiu naujamiescio prospektu, aplinka.

(9) Plg. rusu V. Bibichino (Heidegger 1997) "[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]" ir anglu (Joanos Stambaugh) "being-on-thetrack". Beje, si savoka veliau randa atgarsi E. Levino (1984) filosofijoje. Verciant sia savoka "budravimu", dingsta pedsako sasaja ir atitinkamai nukertama savokijos tasa. Taigi vertimo kulturos pazeidimas, net esant svarbioms prieiastims, galiausiai atsisuka pries verteja.

(10) Vis delto uz bet koki redaktoriu, maketuotoju ar kitu pagalbininku neapsiiiurejima atsako vertejas, kuriam priskiriamos ne tik autoriaus teises, bet ir atsakomybe uz vertima.

(11) Kaip kadaise I. Kantas, ivedes savoka "transcendentalus" (transzendental), priesinama savokai "transcendentiskas" (transzendent).

(12) M. Heideggerio veikalas "Butis ir laikas" verciamas is paskutiniojo leidimo (Heidegger 2006).

(13) Nors kai kurias savokas pries A. Sliogeri yra isvertes ir A. Maceina, pirmuoju verteju laikau A. Sliogeri, sudariusi ir isvertusi i lietuviu kalba M. Heideggerio (1992) "Rinktinius rastus".

(14) Beje, tai daugiausia kritikos sulaukes vertinys "Buties ir laiko" vertime i rusu kalba.

(15) Originalu su islyga--su bruksneliu tarp savokos daliu.

(16) Plg. Aristotelis (Aristotle 1924). Beje, "Metafizika"--antras is dvieju veikalu, del kuriu vertimo duotas iiadas vieno mokslo renginio buvusiame Kulturos, filosofijos ir meno institute (dabartiniame Lietuvos kulturos tyrimu institute) metu (Kacerauskas 2008).

(17) Verciant "Buti ir laika", tokiu akimirku netruksta.

Tomas Kacerauskas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas Tomas.Kacerauskas@vgtu.lt
1 lentele. Visuomenes klases pagal R. Florida

                Kurybos klase

Aktyvusis branduolys    Kurybos                Darbo klase
                        profesionalai

programuotojai,         vadybininkai           statybininkai
matematikai

architektai,            verslininkai,          gamybininkai
inzinieriai             finansininkai

gamtos ir socialiniu    pardavimo              transportininkai
mokslu atstovai         vadybininkai

menininkai,             gydytojai ir           montuotojai,
dizaineriai,            techninis              remontuotojai ir
pramogu, sporto         medicinos              techninio
organizatoriai          personalas             aptarnavimo
                                               personalas

pedagogai,              teisininkai
bibliotekininkai

Aptarnavimo klase       Kaimo klase

jaunesnysis             ukininkai
medicinos personalas

pardavejai              zvejai

gatviu ir patalpu       miskininkai
valytojai

medicinines
prieziuros ir
personalinio serviso
specialistai

maisto gamybos ir
maitinimo personalas

kontoru ir
administracijos
pagalbinis
personalas

socialinio
aprupinimo ir
visuomeniniu tarnybu
personalas

apsaugininkai

2 lentele. M. Heideggerio terminu vertimai

         D                      EN                      RU
  (M. Heideggerio)      (Joanos Stambaugh)        (V. Bibichino)

Abstandigkeit          distantiality

Auf-der-Spur-sein      being-on-the-track      [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Besorge                taking care             [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Besorgte               what is taking care     [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Da                     there                   BOT

Dasein                 Da-sein                 [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Eigentliches           authentic               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Einebnung              levelling               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Entgegenkommen         accomodation            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Entfremdung            alienation              [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Existenziales          existential             [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

existenzielles         existentiell            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Fall                   plunge                  [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

freischwebend          unattached              [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Fursorge               concern                 [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Gerede                 idle talk               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Gesagte                what is said            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Geworfenheit           thrownness              [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

In-der-Welt-sein       being-in-the-world      [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Innerweltlich          innerwordly             [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

In-sein                being-in                [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Man                    the they                [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Mitsein                being-with              [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Mitdasein              Mitda-sein              [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Nachreden              passing the word along  [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Nachsehen              tolerance               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Nachsicht              tolerance               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Neugier                curiosity               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Rucksicht              consideratiness         [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Rucksichtslosigkeit    inconsideratiness       [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Sein                   the being               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Selbstsein             being a self            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Selbst                 the self                [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Seieinde               a being                 [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Seinsart               kind of being           [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Selbigkeit             sameness                [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Sicht                  sight                   [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Sorge                  care                    [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Umsicht                circumspection          [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Umwelt                 surrounding world       [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Verfallen              falling pray            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Verfassung             constitution            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Weiterreden            gossiping               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

                       useful thing            [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

Zuhandene              things at hand          [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

zunachst und zumeist   initially and           [TEXT NOT
                       for the most            REPRODUCIBLE
                       part                    IN ASCII]

Zweideutigkeit         ambiguity               [TEXT NOT
                                               REPRODUCIBLE
                                               IN ASCII]

         D                      LT                      LT
  (M. Heideggerio)        (A. Sliogerio)            (siulomas)

Abstandigkeit          atostumis               nuotolumas

Auf-der-Spur-sein      budravimas              butis-sekant-pedsaku

Besorge                rupinimasis             rupinimasis

Besorgte               rupimi esiniai          rupinys

Da                     cia                     Stai

Dasein                 cia-butis               pobutis

Eigentliches           autentiskas             autentiSkas

Einebnung              sulyginimas             sulyginimas

Entgegenkommen         pataikavimas            pasitiktis

Entfremdung            susvetimejimas          atskirtis

Existenziales          egzistencialus /        egzistencialus
                       egzistencialinis

existenzielles         --                      egzistencinis

Fall                   kritimas                krytis

freischwebend          palaidas                laisvai plevenantis

Fursorge               globa                   globa

Gerede                 snekalai                Snekalai

Gesagte                tai, kas pasakyta       pasakinys

Geworfenheit           nuobloskis              imestumas

In-der-Welt-sein       butis-pasaulyje         butis-pasaulyje

Innerweltlich          vidupasauliskai         ipasauliSkai

In-sein                kame-butis              i-butis

Man                    das Man                 tulas

Mitsein                su-butis                sanbutis

Mitdasein              su-cia-butis            sanpobutis

Nachreden              paskala                 gandai

Nachsehen              neatidumas              perziura

Nachsicht              atlaida                 atlaida

Neugier                smalsulys               smalsa

Rucksicht              atodaira                atodaira

Rucksichtslosigkeit    beatodairiskumas        beatodaira

Sein                   butis                   butis

Selbstsein             sau-butis               savastybe

Selbst                 pats                    savastis

Seieinde               esinys                  esinys

Seinsart               buties budas            butiskumas

Selbigkeit             tapatybe                patybe

Sicht                  zvilgis                 rega

Sorge                  rupestis                rupestis

Umsicht                apdairumas              apdaira

Umwelt                 aplinkinis pasaulis     aplinka

Verfallen              nuopuolis               nuopuolis

Verfassung             saranga / sandara       sandara

Weiterreden            perpasakojimas          plepalai

                       irankis                 irankis

Zuhandene              irankumas               parankinys

zunachst und zumeist   pirmiausiai ir          pirmiausiai ir
                       dazniausiai             dazniausiai

Zweideutigkeit         dviprasmybe             dvireiksmybe
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Kacerauskas, Tomas
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2011
Words:4034
Previous Article:The chinese understanding of cultural industries/Kulturos industriju samprata kinijoje.
Next Article:Butis ir laikas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters