Printer Friendly

Crediting problems of small and medium businesses in Lithuania/Smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemos lietuvoje.

Ivadas

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV)--yra kiekvienos salies ekonomikos variklis. Smulkaus ir vidutinio verslo itaka salies ekonomikos augimo ir vystymosi skatinimui yra nemazai isnagrineta daugelyje moksliniu studiju: Shaffer (2002), OECD (2004), Leegwater and Shaw (2008). Besivystanciose salyse smulkiam ir vidutiniam verslui kreditavimas yra ypatingai svarbus, kadangi butent SVV sukuria darbo vietas mazas pajamas gaunantiems zmonems. Issivysciusiose salyse smulkus ir vidutinis verslas taip pat yra prioritetine sritis, kadangi skatina greitesni BVP augima, didina darbo jegos uzimtuma bei dideja surenkami mokesciai. Visgi be isvardintu smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo privalumu, Pasaulio bankas (International Finance Corporation 2010) isskiria ir tai, kad SVV neturetu buti skatinamas taip, kad pazeistu saziningos konkurencijos istatymus. Smulkaus ir vidutinio verslo svarba taip pat atsispindi Lietuvos nacionalinio ukio strukturoje: mazos ir vidutines imones Lietuvoje pagal darbuotoju skaiciu sudaro didziaja dali visu Lietuvos imoniu, pagal apyvarta ir produkcijos verte--sukuria daugiau negu puse visos salies sukuriamos apyvartos ir produkcijos vertes.

Fiziniu asmenu, imoniu, vyriausybiu ir savivaldybiu gaunamos pajamos ir patiriamos islaidos ne visada buna tomis paciomis salygomis ar tuo paciu metu. Sis atotrukis yra ypac aktualus imonems. Butent kreditas padeda iveikti si atotruki tarp pinigu iplauku ir pinigu isplauku, tokiu budu sprendziant likvidumo problemas. Be to, kreditas suteikia galimybe imonems daugiau ir greiciau padidinti gamybos apimti, palyginti su ta apimtimi, kuri butu naudojant tik nuosavas lesas. Kredito deka spartinama gamyba, apyvartiniu lesu apyvartumas, taip pat gerinami imoniu finansiniai rodikliai, intensyvinama gamyba, spartinama mokslo ir technine pazanga (Jasiene 2013).

Deja, smulkus ir vidutinis verslas susiduria su tam tikromis kreditavimo problemomis. Mokslineje literaturoje kreditavimo problemos nera vieningai apibreztos ir susistemintos. Dazniausiai yra isskiriamos sios problemos: kredito nepasiekiamumas, budingas ekonomiskai silpniau issivysciusioms salims (Hossain 1998; PECC 2003), taip pat auksta palukanu norma, didelis pradinis inasas finansavimui gauti (Haque, Mahmud 2003), keblios teisines proceduros (Brown, Ongena 2012). Taip pat yra isskiriamos ir nefinansines problemos, pavyzdziui, smulkaus ir vidutinio verslo nenoras grazinti kredita, neefektyvus gauto kredito panaudojimas (Brkanovic 2005). Finansines institucijos taip pat nenoriai gali sutikti skolinti smulkioms ir vidutinems imonems, kadangi neturi pakankamai informacijos apie naujai besikuriancia imone (RAM Consultancy Services 2005). Be to, finansines institucijos gali vengti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui del galimos moralines zalos rizikos ir nepalankios atrankos rizikos (Macerinskiene et al. 2008).

Esant isvardytoms kreditavimo problemos, smulkus ir vidutinis verslas ne visada gali gauti kredita laiku, del to gali suprasteti jo veiklos efektyvumas. Del sios priezasties yra svarbu isanalizuoti kredito problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas. Sio straipsnio tikslas--nustatyti smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemas Lietuvoje.

Pateiktame straipsnyje nagrinejama smulkaus ir vidutinio verslo samprata bei vaidmuo Lietuvos ekonomikoje, taip pat analizuojama smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo paklausa ir pasiula, bei isskiriamos pagrindines kreditavimo problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas.

Taikyti metodai: teorine problemos analize, statistinio grupavimo ir lyginamosios analizes metodai.

Smulkaus ir vidutinio verslo samprata ir jo vaidmuo Lietuvos ekonomikoje

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo samprata yra apibrezta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo pletros istatyme. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas yra labai maza imone, maza imone ar vidutine imone, ar verslininkas, atitinkantis istatymo nustatytas salygas (Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo pletros istatymas 1998). Yra isskiriamos pagrindines finansines ir nefinansines salygos, kuomet imone yra priskiriama prie smulkaus ir vidutinio verslo: tai darbuotoju skaicius, metines pajamos ir turto balansine verte. Labai maza imone--tai imone, kurioje dirba ne daugiau kaip 10 darbuotoju, ir metines pajamos nevirsija 7 mln. litu (2 mln. euru), o turto balansine verte nevirsija 5 mln. litu (1,5 mln. euru). Maza imone--tai imone, kurioje dirba ne daugiau kaip 50 darbuotoju, metines pajamos nevirsija 24 mln. litu (7 mln. euru), o turto balansine verte nevirsija 17 mln. litu (5 mln. euru). Vidutine imone--imone, kurioje dirba maziau kaip 250 darbuotoju, metines pajamos nesiekia 138 mln. litu (40 mln. euru), o turto balansine verte nesiekia 93 mln. litu (27 mln. euru). Kalbant apie verslininkus, sie yra laikomi turintys smulku ir vidutini versla, jei apskaiciuotas darbuotoju skaicius yra mazesnis nei 250, metines pajamos nevirsija 138 mln litu (40 mln. euru), o turto balansine verte nevirsija 93 mln. litu (27 mln. euru) (Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo istatymo pakeitimo istatymas 2007).

Issiaiskinus smulkaus ir vidutinio verslo samprata, yra aktualu panagrineti, koki vaidmeni Lietuvos ekonomikoje jis atlieka. Smulkus ir vidutinis verslas veikia nacionalines ekonomikos konkurencinguma, padeda spresti uzimtumo problemas. Tai pati mobiliausia, nuolat besikeicianciu imoniu grupe, kurios egzistavimas ir ekonomine bukle yra viena is esminiu rinkos santykiais pagristos ekonomikos komponentu, turinti lemiama poveiki bendram ekonomikos augimui ir socialiniam stabilumui (Stripeikis, Zukauskas 2004). 1 lenteleje yra nurodyti pagrindiniai rodikliai, parodantys smulkaus ir vidutinio verslo svori Lietuvos nacionaliniame ukyje.

1 lenteleje matome, jog smulkus ir vidutinis verslas nuo 2008 iki 2012 metu pagal imoniu skaiciu vidutiniskai sudare 99,56% visu Lietuvos imoniu. Analizuojant dirbanciu asmenu skaiciu, reikia pasakyti, jog smulkiose ir vidutinese imonese nagrinejamu laikotarpiu dirbo vidutiniskai 75,55% visu dirbanciuju. SVV generuojama apyvarta analizuojamu laikotarpiu taip pat nelabai keitesi, sudare apie 64%. Smulkus ir vidutinis verslas 2008-2012 m. sukure apie 59% produkcijos vertes. Isnagrinejus pagrindinius rodiklius, tampa akivaizdu, jog smulkus ir vidutinis verslas uzima itin reiksminga vieta Lietuvos nacionaliniame ukyje, ypac darbo jegos atzvilgiu.

Smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo pasiula Lietuvoje

Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas del kredito gali kreiptis i finansines institucijas: bankus ir kredito unijas. Siuo metu Lietuvoje banku sektoriu sudaro 7 salyje veikiantys bankai ir 8 uzsienio banku filialai. Salyje veikia 74 kredito unijos.

Be tradiciniu kreditavimo galimybiu, tokiu, kaip kreipimasis i finansines institucijas del verslo paskolu, Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo pletrai skatinti yra suteikiamos alternatyvios finansavimo priemones (Lietuvos Respublikos Ukio ministerija 2014).

Toliau bus trumpai apibendrintos pagrindines alternatyvios smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo galimybes:

1) Lengvatines paskolos--Lietuvos valstybe yra suteikusi lesu kredito istaigoms, kad sios galetu teikti paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui. Imones gali kreiptis i kredito institucijas del siu paskolu, skirtu investicijoms ir (arba) apyvartinems lesoms finansuoti, gavimo:

--Mazi kreditai, I etapas (iki 175 tukst. litu (apie 50 tukst. euru));

--Mazi kreditai, II etapas (iki 350 tukst. litu (apie 102 tukst. euru));

--Atviras kreditu fondas (paskolos iki 1,5 mln. (0,3 mln. euru) litu is fondo + 25 proc. banko lesu).

--Verslumo skatinimo fondas--priemone, kurios tikslas --sudaryti salygas labai mazoms ir mazoms imonems, fiziniams asmenims pradeti savo versla, taip pat socialinems imonems pletoti savo versla. Priemones igyvendinimas yra derinamas su pradedanciuju versla mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei igyvendinant verslo planus (paskolos iki 86 tukst. litu (25 tukst. euru)).

2) Pasidalintos rizikos paskolos--tai paskolos iki 16,5 mln. litu (4,8 mln. euru) investicijoms, apyvartinems lesoms finansuoti, jei del to yra pleciama smulkiojo ir vidutinio verslo veikla.

3) Garantiju teikimas--UAB "Investiciju ir verslo garantijos" (toliau--INVEGA) garantiju institucija teikia valstybes garantijoms prilyginamas garantijas kredito istaigoms. Siomis garantijomis yra siekiama isspresti nepakankamo ar nepatrauklaus bankui uzstato problema:

--iki 80% paskolos sumos uz SVV subjektu investicines paskolas arba apyvartines paskolas, susijusias su verslo pletra;

--iki 70% SVV lizinguojamo turto kainos ir pradines imokos skirtumo. Be to, sios garantijos dydis negali buti didesnis nei 60% lizinguojamo turto kainos.

4) Portfelines garantijos--tai dar viena priemone, skirta sumazinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kliutis gauti finansavima, kuomet truksta uzstato. Si priemone skatina paskolas, garantuojant iki 80% paskolos sumos. Paskolu gavejams atrinkti bankai taiko palankesnius uzstato reikalavimus bei mazesnes palukanu normas.

5) Portfelines garantijos lizingui--tai priemone, kuria igyvendina finansines nuomos bendrove SIA "UniCredit Leasing" Lietuvos filialas. Institucija suteikia finansine garantija (iki 80% lizingo sumos) naujiems SVV lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. Lt (apie 1.87 mln. euru) vienam subjektui).

6) Rizikos kapitalo priemones:

--Rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje siuo metu yra du rizikos kapitalo fondai: KUB "Lithuania SME Fund"("BaltCap") ir KUB "LitCapital I". Fondai investuoja i dideliu augimo potencialu pasizymincias imones, pritraukdami ne maziau kaip 30% privaciu investuotoju lesu. Fondo investicijos dydis--iki 10,35 mln. Lt (apie 3 mln. euru) i viena imone.

--Bendrai investuojantis fondas ("verslo angelai") fondas kartu su "verslo angelais" (privaciais investuotojais) investuoja i smulkiojo ir vidutinio verslo imones (iki 1,38 mln. Lt (0,4 mln. euru) i viena imone). Investuotojai dalinasi sukauptomis ziniomis bei patirtimi, padedami imonems tobulinti verslo valdymo igudzius ir sekmingai veikti ilgalaikeje perspektyvoje.

--Practica Capital--si priemone apima atskirus Pradines stadijos rizikos kapitalo ir Rizikos kapitalo fondus, kuriuos valdo vienas fondo valdytojas. Pradines stadijos rizikos kapitalo fondas teikia tik pradines stadijos rizikos kapitala verslo idejai vystyti (iki 690 560 Lt (200 000 euru) per 3 m.), o Rizikos kapitalo fondas--pradines stadijos, pradini ir pletros kapitala (iki 5 179 200 Lt (1 500 000 euru) per 12 men.).

--Baltijos inovaciju fondas--tai investicinis fondu fondas, skirtas skatinti Baltijos valstybiu (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) rizikos kapitalo rinku vystymasi. Fondo investicijos yra orientuotos i veikiancias, dideli augimo potenciala turincias imones Baltijos regione. BaltCap Private Equity Fund II Fondas (BPEF II) planuoja investuoti kapitala i Baltijos regiono imones, isigydamas kontrolinius imoniu akciju paketus, paprastai i bendrove investuodamas nuo 5 iki 10 mln. euru.

7) Dalinis paskolu palukanu subsidijavimas--valstybe gali kompensuoti dali smulkaus ir vidutinio verslo subjektu uz paskolas (investicines ir apyvartines) ir finansines nuomos (lizingo) sutartis sumoketu palukanu. SVV, noredamas pasinaudoti sia priemone, turi pateikti nustatytos formos prasyma is dalies kompensuoti palukanas INVEGAI, kuri ir administruoja sia priemone. Gali buti kompensuojama iki 95%. sumoketu palukanu.

Trumpai aptare alternatyvias smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo priemones, galime daryti isvada, jog, be tradiciniu kreditavimo priemoniu, Lietuvoje kreditavimo pasirinkimas yra gana platus. Kita vertus, jau susipazinus su kreditavimo priemonemis, yra aktualu panagrineti ju paklausa Lietuvoje.

Smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo paklausa Lietuvoje

Vertinant kredito paklausa, visu pirma yra aktualu isnagrineti veiksnius, kurie lemia kredito paklausos pokycius. Pagrindinis veiksnys, lemiantis kredito paklausa, yra palu kanu norma. Kuo palukanu norma yra didesne, tuo imones yra linkusios maziau skolintis, ir atvirksciai, kuo palukanu norma yra mazesne, tuo imones yra likusios skolintis daugiau. Taciau jei salis yra ekonominio nuosmukio stadijoje, taip gali ir neatsitikti. Ekonominio nuosmukio metu, verslas greiciausiai mazins investicijas, bus linkes maziau skolintis. Ir atvirksciai, jei salis yra ekonominio pakilimo busenoje, tai verslas didins investicijas, daugiau skolinsis, net ir esant aukstesnei palukanu normai. 2 lenteleje yra pavaizduoti finansu rinku pokyciai 2008-2013 metais.

Analizuojant 2 lentele, reikia isskirti keleta svarbiu pastebejimu. Visu pirma, visu nagrinejamu laikotarpiu 3 menesiu EURIBOR buvo mazesnis nei 3 menesiu VILIBOR. Del to nauju paskolu eurais nefinansinems imonems palukanu normos buvo mazesnes nei nauju paskolu litais palukanu normos. Naturalu, jog del mazesniu palukanu normu eurais buvo pasiskolinta daugiau nei litais nagrinejamu laikotarpiu. Analizuojant pokycius laike, reikia pasakyti, jog nauju paskolu kiekis 2008-2013 metu laikotarpiu smarkiai sumazejo, nors palukanu normos ir mazejo. Ta galima paaiskinti ekonominio sunkmecio padariniais, ir del to sumazejusiu verslo aktyvumu ir noru plestis.

Visgi 2 lenteleje pateikti rodikliai pilnai neatskleidzia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo paklausos. Smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo paklausa Lietuvoje taip pat yra sunku ivertinti konkreciomis skaitinemis vertemis ir del kredito pasiulos ivairoves. Todel, autoriu nuomone, yra tikslinga aptarti smulkaus ir vidu tinio verslo paklausa alternatyviu kreditavimo priemoniu atzvilgiu. Del alternatyviu priemoniu gausos bus isskirtos tik kelios priemones.

3 lenteleje pavaizduotas smulkaus ir vidutinio verslo sudarytu kredito sandoriu skaicius Lietuvoje. Is lenteles matyti, jog labiausiai sumazejo mazu kreditu suteikimas (II etapas, iki 350 tukst. litu (101 tukst. euru)) nagrinejamu laikotarpiu. Tai butu galima paaiskinti tuo, jog lesos yra skolinamos tik litais. Del to SVV subjektams nera suteikta galimybe rinktis skolinimosi valiutos, tarkime, 2009 metais 3 men. VILIBOR buvo 7,01%, o 3 men. EURIBOR 1,23 %. (zr. 2 lentele) Taigi, siuo atveju verslininkams nebuvo suteikta galimybe pasiskolinti pigiau. Taip pat Valstybes kontroles ataskaitoje (Lietuvos Respublikos valstybes kontrole 2010), nagrinejant mazu kreditu isdavimo efektyvuma, buvo prieita isvada, jog sia priemone daugiausia pasinaudojo tik stiprus, patirties turintis SVV, o ne naujai besikuriancios imones. Nuo 2009.05.12 iki 2014.09.30 is viso buvo suteikta mazu kreditu uz mazdaug 180 tukst. Lt (52 tukst. euru), INVEGA duomenimis. Kitaip nei mazu kreditu suteikimas, atviras kreditu fondas suteikia galimybe paskola imti tiek litais, tiek eurais. Todel nagrinejamu laikotarpiu, sios kreditavimo priemones populiarumas yra daugmaz pastovus. Nuo 2009.05.12 iki 2014.09.30, INVEGA duomenimis, is viso buvo sudaryta kontraktu uz mazdaug 218 mln. Lt (63 mln. euru). Verslumo skatinimo fondo paklausa nagrinejamu laikotarpiu augo. Tai butu galima paaiskinti tuo, jog uz suteikta paskola gavejui nera taikomi jokie administravimo mokesciai, be to, nustatomos palukanu mokejimo lubos (ne daugiau 6% metiniu palukanu). Palukanu mokejimo lubos leidzia imonei apsidrausti nuo palukanu normos rizikos ateityje. Taip pat suteikiamos papildomos lengvatines priemones, pavyzdziui, dalies darbuotoju darbo uzmokescio kompensavimas. Visi sitie privalumai ir leme sios kreditavimo priemones paklausos isaugima. Visu nagrinejamu laikotarpiu gana daznai buvo suteikiamos garantijos ir paskolos su INVEGA garantija. Galime teigti, jog si priemone yra labai aktuali.

Smulkaus ir vidutinio verslo pagrindines kreditavimo problemos Lietuvoje

Mokslineje literaturoje vieningo smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemu apibudinimo ar susisteminimo nera. Ivairus autoriai nurodo skirtingas problemas ir ju poveiki smulkiam ir vidutiniam verslui.

Vienas is pagrindiniu veiksniu, lemianciu verslo salyje pletra, yra verslo aplinkos gerinimas. Kadangi verslo pletra neatsiejama nuo kreditavimo, tai verslo aplinkos gerinimas yra neatsiejamas nuo kreditavimo problemu sprendimo. Pagrindines verslo aplinkos gerinimo kryptys, aktualios smulkiam ir vidutiniam verslui, yra teisines aplinkos gerinimas, biurokratiniu kliuciu salinimas bei mokesciu nastos mazinimas (Stripeikis, Zukauskas 2004). Teises aktu aiskumas ir vientisumas yra verslo integracijos i vieningaja rinka ir jo efektyvaus funkcionavimo rinkoje prielaida. Biurokratiniu kliuciu salinimas leidzia optimizuoti versla kontroliuojanciu instituciju darba. Mokesciu nastos mazinimas yra taip pat svarbus veiksnys, kadangi laiku suteikta mokesciu lengvata atsiperka, verslas gali greiciau pletotis, sukurti daugiau darbo vietu. Kliutis smulkaus ir vidutinio verslo pletrai isskyre ir autoriai R. Banys, V. Rudminaitis, V. Grybenas--tai reguliavimo politikos neapibreztumas, mokesciu administravimas, mokesciu tarifai (Banys et al. 2006). Svarbu suvokti, jog visos sios priezastys netiesiogiai veikia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemas, kadangi tiek teises aktu aiskumas, tiek biurokratiniu kliuciu nebuvimas, tiek skaidri mokestine aplinka leidzia imonei gauti kredita laiku.

Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis kreditavimo problemu atsiradima, tai finansu rinku pokyciai, o ypac palukanu normu kitimas bei auksti inasai kreditavimui gauti (Haque, Mahmud 2003). Kuo palukanu norma yra aukstesne, tuo verslas yra linkes maziau skolintis, ir atvirksciai, kuo palukanu norma zemesne, tuo verslas daugiau skolinsis. Salies, o globalizacijos laikais ir viso pasaulio, ekonomine situacija taip pat turi didele itaka verslo pletrai. Jei salis yra ekonominio nuosmukio stadijoje, tai verslas mazins investi cijas, bus linkes maziau skolintis. Ir atvirksciai, jei salis yra ekonominio pakilimo busenoje, verslas didins investicijas, plesis. Salies ekonomine padetis (BVP augimas) yra vienas is veiksniu, lemianciu bankinio sektoriaus isduodamu paskolu dydi smulkiam ir vidutiniam verslui (Ruis et al. 2009).

Nors daugelio tyreju demesys dazniausiai krypsta i ekonomines bei teisines kreditavimo problemas, visgi isnagrineti socialinius veiksnius ir ju itaka kreditavimo problemu atsiradimui taip pat butu tikslinga. Socialiniai veiksniai, lemiantys problemu atsiradima, gali slypeti ne tik paciame kreditavimo procese, bet ir nenorejime kreiptis i finansines institucijas del kredito suteikimo. Vienas is pagrindiniu veiksniu, kodel naujai besikuriantis verslas gali nenoreti kreiptis del kreditavimo--reputacijos efektas (Deakins 2008). Sis efektas pasireiskia tuo, jog verslininkai nenori kreiptis del aukstu reikalavimu, dideles biurokratijos ar nesuteikto kredito praeityje. Taip pat nurodoma, jog kai kurios imones nesikreipia del kredito, nes yra isitikinusios, kad ju sansai ji gauti yra vis tiek per mazi. Nesekminga kitu imoniu patirtis taip pat gali nuslopinti nora kreiptis del kreditavimo. Kreipimasis del kredito taip pat gali buti paremtas ir lyciu psichologija. Moterys verslininkes yra linkusios maziau skolintis nei verslininkai vyrai. Taip gali buti del to, jog moterys verslininkes nenoretu imti kredito, jeigu reiketu paskola laiduoti savo turtu. Mokslineje literaturoje yra nurodoma, jog kartais imonems net ir gavus kredita, verslas, neturintis patirties, gali neefektyviai panaudoti kredita (Brkanovic 2005). To priezastimi gali buti nepakankamas finansinis isprusimas, igudziu, patirties ar ziniu stoka. Be to, finansiskai nepakankamai isprususiam verslininkui taip pat bus sunkiau pasirinkti tarp ivairiu kreditavimo galimybiu (International Finance Corporation 2010). Taigi galime teigti, jog socialiniai veiksniai turi ne ka mazesne itaka kreditavimo problemoms atsirasti negu teisiniai ar ekonominiai.

Nors daznai mokslineje literaturoje kreditavimo problemos yra nagrinejamos is smulkaus ir vidutinio verslo puses, aktualu yra panagrineti, su kokiomis problemomis susiduria kredito paslaugu teikejai, t. y. bankinis sektorius. Viena is pagrindiniu problemu, su kuria susiduria bankai tai galima moralines zalos rizika ir nepalankios atrankos rizika (Macerinskiene et al. 2008). Moralines zalos rizika - tai rizika, kylanti del informacijos asimetriskumo. Siuo atveju kredito teikejas turi maziau informacijos uz kredito gaveja, kuris gali pateikti ne visa informacija apie savo kreditinguma arba net bandyti nepalankia informacija nuslepti nuo kredito teikejo. Del sios rizikos bankai gali vengti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui del to, kad neturi apie ji pakankamai informacijos (RAM Consultancy Services 2005). Kita rizika, nepalankios atrankos, kyla taip pat is informacijos asimetriskumo. Nepalankios atrankos rizika pasireiskia, kai skirtingos rizikos individams taikomos yra tos pacios salygos. Kredito teikejas siuo atveju gali vengti skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, nes jo prisiimta rizika bus zymiai didesne nei tiketina premija. Pandula (2011) teigia, kad bankai susiduria ne tik su nepalankios atrankos rizika bei moraline rizika, bet ir su sutarties vykdymo rizika. Pagrindine rizikos priezastis yra prasta teisine aplinka, menkas nuosavybes teisiu reguliavimas besivystanciose salyse. Nors si priezastis tiesiogiai nera susijusi su smulkiu ir vidutiniu verslu, si problema yra aktualesne SVV nei didelems kompanijoms. Taigi kredito paslaugu teikejai taip pat susiduria su problemomis, noredami kredituoti smulkuji ir vidutini versla.

Isnagrinejus mokslineje literaturoje pateiktas smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemas bei SVV kreditavimo paklausa ir pasiula Lietuvoje, ryskeja kelios pagrindines kreditavimo problemos, su kuriomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje. Siame skyriuje bus nurodytos pagrindines kreditavimo problemos, remiantis anksciau isanalizuota medziaga, Valstybes kontroles smulkaus ir vidutinio verslo pletros ataskaita (Lietuvos Respublikos valstybes kontrole 2010) bei Europos Sajungos strukturines paramos poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui galutinio vertinimo ataskaitos (BGI Consulting 2014) interviu duomenimis.

Viena is pagrindiniu problemu, su kuria susidure smulkus ir vidutinis verslas analizuojamu laikotarpiu--tai ekonominis sunkmetis Lietuvoje. Daugelis alternatyviu kreditavimo priemoniu buvo sukurtos ekonominio augimo, o ne nuosmukio salygomis, todel kai kurias priemones reikejo is naujo perziureti. Taip pat neaiskumu kele finansiniu tarpininku atrinkimas, kuris nebuvo pakankamai aiskiai reglamentuotas. Pavyzdziui, kaip vienas is finansiniu tarpininku, teikiantis lengvatines paskolas, buvo atrinktas "Ukio bankas", kuris veliau bankrutavo. Dar vienas makroekonominis veiksnys, lemiantis kreditavimo problemu atsiradima--tai nestabili mokestine aplinka. Nestabili mokestine aplinka mazina uzsienio investuotoju nora investuoti Lietuvoje. Tai ypac aktualu rizikos kapitalo fondams ir Verslo angelu fondui, nes jie pritraukia kapitala is rinkos.

Analizuojant kredito pasiula reikia isskirti alternatyviu kreditavimo priemoniu ivairove. Daugelis is siu priemoniu yra naujos, pavyzdziui, rizikos kapitalo fondai, kurie panaudojant ES fondu lesas buvo formuojami pirma karta. Taip pat kai kurios priemones, pavyzdziui, mazu kreditu suteikimas (I ir II etapas) buvo pritaikytos imti paskolas tik litais, o ne eurais, kai skolinimasis eurais analizuojamu laikotarpiu buvo pigesnis (zr. 2 lentele). Del sios priezasties skolinimosi kaina paskolos gavejams buvo nepalanki. Taip pat, remiantis interviu duomenimis (BGI Consulting 2014), galima teigti, kad paskolos gavejai izvelgia daug biurokratiniu problemu, tokiu, kaip dokumentu parengimas ir tam skirtas laikas: rengdamos dokumentus del kredito gavimo finansiniams tarpininkams, imones vidutiniskai sugaista 4,7 darbadienius, o kas menesi sugaista 1,7 darbo dienos teikdamos informacija bankui, atsiskaitymus ir kitus reikalingus dokumentus. Panasus pastebejimai buvo pateikti ir Valstybes kontroles ataskaitoje.

Vertinant finansiniu tarpininku veikla, pagal Valstybes kontroles ataskaitos duomenis jie nesudare palankiu salygu gauti paskolas imonems, veikla vykdancioms iki 12 men. Bankai, noredami apsisaugoti nuo nepalankios atrankos rizikos, rinkosi imones, kurios jau buvo ju klientes.

Vertinant kredito paklausa, reikia pasakyti, jog suteiktu paskolu skaicius neatskleidzia potencialaus paskolu gaveju skaiciaus, kuris galejo buti, nesant isvardytu kreditavimo problemu.

Apibendrinant kreditavimo problemas Lietuvoje, galima teigti, jog vienas is pagrindiniu veiksniu yra salies ekonomine bukle. Jei salis yra ekonominio nuosmukio stadijoje, tai verslas, net ir turedamas palankias skolinimosi salygas, nebus aktyvus ir neinvestuos i pletra taip, kaip ekonominio pakilimo stadijoje. Kiti veiksniai, su kuriais susiduria smulkus ir vidutinis verslas--tai administracine nasta, su kuria susiduria tiek paskolos gavejai, tiek paskolos teikejai. Taip pat kai kuriu kreditavimo priemoniu nelankstumas (mazu kreditu) neuztikrino imonems palankiausios skolinimosi kainos.

Isvados ir pasiulymai

Apibendrinant smulku ir vidutini versla Lietuvoje bei jo kreditavimo problemas, galima daryti keleta esminiu isvadu:

--Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas yra labai maza imone, maza imone ar vidutine imone, ar verslininkas. Pagrindines finansines ir nefinansines salygos, kuomet imone yra priskiriama prie smulkaus ir vidutinio verslo, yra darbuotoju skaicius, metines pajamos ir turto balansine verte.

--Isnagrinejus smulkaus ir vidutinio verslo pagrindinius rodiklius: imoniu skaiciu, darbuotoju skaiciu, pelna ir apyvarta, galima teigti, jog smulkus ir vidutinis verslas uzima itin reiksminga vieta Lietuvos nacionaliniame ukyje, ypac darbo jegos atzvilgiu.

--Be tradiciniu kreditavimo galimybiu, tokiu, kaip kreipimasis i finansines institucijas del verslo paskolu, Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo pletros skatinimui yra suteikiamos alternatyvios finansavimo priemones. Pavyzdziui, lengvatines paskolos, pasidalintos rizikos paskolos, garantiju teikimas, portfelines garantijos, portfelines garantijos lizingui, rizikos kapitalo priemones, dalinis paskolu palukanu subsidijavimas.

--Pagrindinis veiksnys, lemiantis kredito paklausa, yra palukanu norma. Kuo palukanu norma yra didesne, tuo imones yra linkusios maziau skolintis, ir atvirksciai, kuo palukanu norma yra mazesne, tuo imones yra likusios skolintis daugiau. Isanalizavus palukanu normu pokycius ir suteiktu paskolu skaiciaus kitima nagrinejamu laikotarpiu, buvo prieita isvados, jog ekonominio sunkmecio metu susilpnejo verslo aktyvumas, todel paskolu skaicius sumazejo, net ir kritus palukanu normai.

--Isanalizavus alternatyviu kreditavimo priemoniu paklausa Lietuvoje, galima teigti, jog vienos priemones buvo populiaresnes uz kitas. Nagrinejamu laikotarpiu augo paklausa siu priemoniu: verslumo skatinimo fondas, INVEGA suteiktos garantijos, o mazu kreditu suteikimo paklausa mazejo.

--Vienas is pagrindiniu veiksniu, lemianciu, kad smulkios ir vidutines imones susiduria su kreditavimo problemomis, yra salies ekonomine bukle. Jei salis yra ekonominio nuosmukio stadijoje, tai verslas net ir turedamas palankias skolinimosi salygas, nebus aktyvus ir neinvestuos i pletra taip, kaip ekonominio pakilimo stadijoje. Kitas makroekonominis veiksnys, atitraukiantis investicijas is salies, yra nepalanki mokestine aplinka.

--Dar viena problema, su kuriomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas--tai administracine nasta, kuri tenka tiek paskolos gavejui, tiek paskolos teikejui.

--Socialiniai veiksniai taip pat salygoja kreditavimo problemu atsiradima. Sie veiksniai gali apimti daugeli sferu: nuo nenorejimo kreiptis i finansines institucijas del isankstiniu pesimistiniu nuostatu iki gauto kredito neefektyvaus panaudojimo, kuri gali lemti finansinio isprusimo stoka.

--Isanalizavus alternatyviu kreditavimo priemones, buvo prieita isvados, kad kai kurios kreditavimo priemones buvo nelankscios (mazu kreditu), todel neuztikrino imonems palankiausios skolinimosi kainos.

--Isnagrinejus smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo problemas, galima teigti, jog verslo aplinkos gerinimas ir toliau turetu buti vyriausybes prioritetine sritis, kadangi administracine nasta, nepalanki mokestine bei teisine aplinka, salies ekonomine bukle islieka pagrindiniais veiksniais, kelianciais kreditavimo problemu.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.751

Literatura

Banys, R.; Rudminaitis, V; Grybenas, V 2006. Smulkaus ir vidutinio verslo pletros kliutys Lietuvoje [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.e-library.lt/resursai/Mokslai/Kolegijos/Kolpingo_kolegija/konferencija2006/03.pdf

BGI Consulting, UAB (uzsakovas LR ukio ministerija). 2014. Europos Sajungos strukturines paramos poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui galutinio vertinimo ataskaita [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/ Vertinimas_ESSP_Neringos/Ataskaitos_2011MVP/SVV_ Galutine_ataskaita.pdf

Brkanovic, I. 2005. Nonfinancial obstacles to SME financing in Serbia, in I. Matthaus-Maier, J. D. von Pischke (Eds.). EU Accession--Financial sector opportunities and challenges for South East Europe, Part IV. Springer, 219-226.

Brown, M.; Ongena, S. 2012. Who needs credit and who gets credit in Eastern Europe, ECB working paper series, No. 1421.

Deakins, D. 2008. SME'S access to finance: is there still a debt finace gap?, in Institute for Small Business & Entrepreneurship, 5-7 November 2008, Belfast, N. Ireland.

Haque, E.; Mahmud, S. 2003. Economic policy paper: access to finance for SMEs: problems and remedies. Dhaka Chamber of Commerce and Industries, Dhaka.

Hossain, M. 1998. Credit for alleviation of rural poverty: the Grameen Bank in Bangladesh. Research report 65, International Food Policy Research Institute in collaboration with the Bangladesh Institute of Development Studies.

INVEGA [interaktyvus]. 2014 [ziureta 2014 m. gruodzio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.invega.lt/

International Finance Corporation 2010. Scaling up SME access to financial services in the developing world [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ifc.org/wps/wcm/connect/bd1b060049585ef29e5abf19583b6d16/ScalingUp.pdf?MOD=AJPERES

Jasiene, M. 2013. Pinigai ir kreditas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 51-52.

Leegwater, A.; Shaw, A. 2008. The role of micro, small, and medium enterprises in economic growth: a cross-country regression analysis, USAID micro report 135.

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo istatymo pakeitimo istatymas, 2007. Valstybes zinios, Nr. X-1346.

Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo pletros istatymas, 1998. Valstybes zinios, Nr. VIII-935. Lietuvos Respublikos ukio ministerija [interaktyvus]. 2014 [ziureta 2014 m. gruodzio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ukmin.lt/

Lietuvos Respublikos Valstybes kontrole. 2010. Valstybinio audito ataskaita Smulkiojo ir vidutinio verslo pletra [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source= web&cd=1&ved=0CCMQFjAA&url = http%3A %2F%2Fwww. vkontrole.lt%2Ffailas.aspx%3Fid% 3D2101&ei=9eimVJ39EMPpaMuJgugB&usg=AFQjCNHM b64c8Xuef1Ne3f1mrXkSxK3b-w&sig2=IAT8bmlph0dtZhJ4 mo1xnQ&bvm=bv.82001339,d.bGQ

Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2014 [ziureta 2014 m. sausio 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www. stat.gov.lt/

Macerinskiene, I.; Railiene, G.; Rajangu, V 2008. Evaluation of business finance accessibility by demand-side indicators, in 5th International Scientific Conference Business and Management, 16-17 May 2008, Vilnius, Lithuania.

OECD. 2004. Promoting Entrepreneurship and Innovative SMEs in the Global Economy, in Second OECD Conference of Ministers Responsible for Small and Medium Enterprises (SMEs), 3-5 June 2004, Istanbul, Turkey.

Pandula, G. 2011. An empirical investigation of small and medium enterprises' access to bank finance: the case of emerging economy, in ASBBS Annual Conference, February 2011, Las Vegas, 18(1): 255-273.

PECC. 2003. Issues: financing small and medium enterprises: challenges and options. Pacific Economic Cooperation Council.

RAM Consultancy Services. 2005. SME access to financing: addressing the supply side of SMEfinancing. 1ZEPSF Project No. 04/001.

Ruis, A.; Stel, A.; Tsamis, A.; Verhoeven, W.; Whittle, M. 2009. Cyclicality of SMEfinance. European Commision, Enterprise and Industry.

Shaffer, S. 2002. Firms size and economic growth, Economic Letters 76: 195-203.

http://dx.doi.org/10.1016/S0165-1765(02)00043-5

Stripeikis, O.; Zukauskas, P. 2004. Smulkaus ir vidutinio verslo aplinka Lietuvos ir ES rinkose, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai 2004.31. ISSN 1392-1142.

Julija LIUSTROVAITE (1), Raimonda MARTINKUTE-KAULIENE (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) julija.liustrovaite@stud.vgtu.lt; (2) raimonda.martinkute@vgtu.lt
Table 1. Extent of small and medium business in Lithuania (prepared by
the authors according to Statistics Lithuania data)

1 lentele. Smulkaus ir vidutinio verslo mastas Lietuvoje (sudaryta
autoriu, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)

Rodikliai / Metai                          2008    2009    2010

SVV imoniu skaicius, % nuo visu imoniu     99,48   99,59   99,57

Dirbanciu asmenu SVV skaicius, % nuo       74,70   75,83   75,58
visu dirbanciu asmenu

SVV apyvarta, % nuo visos apyvartos        64,10   62,95   63,48

SSV sukurtos produkcijos verte, % nuo      59,62   60,18   58,81
visos produkcijos vertes

Rodikliai / Metai                          2011    2012

SVV imoniu skaicius, % nuo visu imoniu     99,57   99,58

Dirbanciu asmenu SVV skaicius, % nuo       75,71   75,95
visu dirbanciu asmenu

SVV apyvarta, % nuo visos apyvartos        64,14   65,04

SSV sukurtos produkcijos verte, % nuo      59,03   58,55
visos produkcijos vertes

Table 2. Changes in financial markets (Assessment of EU structural
support influence on small and medium business. Last assessment report
2014)

2 lentele. Finansu rinkos poky?iai (ES strukturines paramos poveikio
smulkiajam ir vidutiniam verslui vertinimas. Galutine vertinimo
ataskaita 2014)

Finansu rinku rodikliai / Metai             2008     2009     2010

Nauju paskolu litais nefinansinems          8,07     8,09     5,06
imonems palukanu normos, %

Naujos paskolos litais nefinansinems       11,108   8,683    4,011
imonems, mln. litu

VILIBOR, 3 menesiu                          6,03     7,01     1,79

Nauju paskolu eurais nefinansinems          6,35     4,47     4,02
imonems palukanu normos, %

Naujos paskolos eurais nefinansinems       21,527   16,358   12,799
imonems, mln. litu

EURIBOR, 3 menesiu                          4,65     1,23     0,81

Finansu rinku rodikliai / Metai             2011     2012     2013

Nauju paskolu litais nefinansinems          5,01     4,68     3,98
imonems palukanu normos, %

Naujos paskolos litais nefinansinems       2,777    3,289    2,856
imonems, mln. litu

VILIBOR, 3 menesiu                          1,67     1,09     0,51

Nauju paskolu eurais nefinansinems          4,33     3,31     2,77
imonems palukanu normos, %

Naujos paskolos eurais nefinansinems       10,314   7,829    7,459
imonems, mln. litu

EURIBOR, 3 menesiu                          1,39     0,58     0,22

Table 3. Number of credit contracts, prepared in Lithuania (prepared
by the authors, according to INVEGA data 2014)

3 lentele. Sudarytu kredito sandoriu skaicius Lietuvoje (sudaryta
autoriu, remiantis INVEGA tinklalapio duomenimis 2014)

Paskolu ir suteiktu garantiju        2010    2011    2012    2013
skaicius, vnt. / Metai

Atviras kreditu fondas                93      82      55      119
Mazu kreditu suteikimas--II etapas    195     174     147     30
Verslumo skatinimo fondas              8      149     213     292
INVEGA Suteiktos garantijos           449     619     535     588
Paskolos su INVEGA garantija          --      --      310     385
Paskolos be INVEGA garantijos         --      --       3      45

Paskolu ir suteiktu garantiju        2014 (iki 09.30)
skaicius, vnt. / Metai

Atviras kreditu fondas                      96
Mazu kreditu suteikimas--II etapas          2
Verslumo skatinimo fondas                  355
INVEGA Suteiktos garantijos                444
Paskolos su INVEGA garantija                --
Paskolos be INVEGA garantijos               --
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 
Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Liustrovaite, Julija; Martinkute-Kauliene, Raimonda.
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Date:Apr 1, 2015
Words:4740
Previous Article:The processes of emigration from Lithuania in the conditions of economic globalization/Emigracijos is Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos...
Next Article:Influence of personal income tax on the municipalities' income/Gyventoju pajamu mokescio itaka savivaldybiu pajamoms.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2018 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters