Printer Friendly

Corruption in the private sector: issues of criminalization/Korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo problemos.

Ivadas

Korupcijos privaciame sektoriuje kontrole praeitame simtmetyje paprastai buvo siejama su civilines (pavyzdziui, konkurencijos) ar darbo teises priemonemis. Baudziamosios teises priemones buvo naujas, taciau, pasak Europos Tarybos, butinas zingsnis (Explanatory Report..., 1999). Siuo metu Jungtiniu Tautu dokumentai itvirtina nuostata, kad korupcija yra reiskinys, egzistuojantis tiek viesajame, tiek privaciame sektoriuje, jo subjektu gali buti tiek valstybes tarnautojas, tiek privataus sektoriaus darbuotojas, turintis tam tikrus igaliojimus (Gavelyte, 2004). Europos Tarybos 1999 m. civilines teises konvencijos del korupcijos (Lietuvoje ratifikuotos 2002 m.) preambuleje pabreziama, kad korupcija kelia rimta gresme teisinei valstybei, demokratijai ir zmogaus teisems, saziningumui ir socialiniam teisingumui, stabdo ekonomine pletra, kelia pavoju tinkamam ir teisingam rinkos ekonomikos funkcionavimui.

Korupcijos privaciame sektoriuje tyrimo aktualuma Lietuvoje liudija ir sociologiniai tyrimai: 2011 m. Lietuvos korupcijos zemelapio duomenimis, nepaisant to, kad dauguma verslininku nurode, jog korupcija yra kliutis verslui vystyti, tuo pat metu puse apklaustu verslo atstovu pritare kysius pateisinanciam teiginiui, kad laikas versle yra svarbus kaip ir finansai, o kysiai yra investicija i versla (2007 m. - 56 %, 2011 m. - 50 %). Taip pat nemazai verslininku sutiko su teiginiu, kad korupcija "sutepa" neefektyviai veikiancius valstybinius mechanizmus (2007 m. - 49 %, 2011 m. - 41 %). Korupcine verslo aplinka apibudina ir tai, kad mazdaug trecdalis imoniu vadovu nurode, kad versle, norint sutvarkyti reikalus valstybinese institucijose, daznai reikia "primoketi" valstybes tarnautojams (34 %), taip pat, kad daznai is anksto yra zinoma, kokio dydzio kysi reikia moketi (29 %) (Visuomenes nuomones ir rinkos..., 2011).

Nacionalines kovos su korupcija programos igyvendinimo 2011-2014 m. priemoniu plane (Lietuvos Respublikos Seimo..., 2011) numatyta, kad del kysininkavimo privaciame sektoriuje 2013 m. ketinama atlikti issamia korupcijos apraisku privaciame sektoriuje analize. Taip pat reikia tureti omenyje, kad Lietuvos privatus sektorius gali buti veikiamas ne tik nacionalines teises. Keblumu verslui gali kilti kitose salyse, kuriose galioja placia subjektu grupe apimantys istatymai. Paminetini JAV korumpuotos veiklos uzsienyje istatymas (The Foreign Corrupt Practices Act, 1977) ar Jungtines Karalystes kysininkavimo istatymas (The Bribery Act, 2010). Abu sie aktai taikomi ekstrateritorialiai, o pagal Jungtines Karalystes istatyma uz kysininkavima atsakomybe gali kilti bet kuriai imonei, kuri vykdo versla (ar jo dali) Jungtineje Karalysteje, net jei kysininkavimas vyko kitoje salyje (iskaitant ir Lietuva).

Lietuvoje parengta nemazai darbu apie korupcija apskritai, taciau issamios analizes, skirtos korupcijai butent privaciame sektoriuje, atlikta nebuvo. Korupcijos suvokimo indeksas (kuris padidejo del to, kad esa Lietuva efektyviau kovoja su korupcija) skirtas tik korupcijai viesajame sektoriuje ivertinti, be to, jis nematuoja pacios korupcijos, o tik suvokima apie korupcija. Kitaip tariant, Korupcijos suvokimo indeksas isreiskia tik nuomone, bet nebutinai faktine padeti (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2010). Parengta darbu apie kysininkavimo, korupcijos samprata ir jos apibrezimo problematika; nusikalstamu veiku valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams subjekto samprata; apie sukciavimo draudimo sektoriuje kriminologinius aspektus; sukciavimo sporto srityje kriminalizavimo ypatybes; apie Lietuvos statybu sektoriaus skaidruma; korupcijos apibrezimo kaita; korupciniu nusikalstamu veiku baudziamojo teisinio vertinimo ir tyrimo problemas; apie korupcijos privaciame sektoriuje apibrezties ir teisinio reguliavimo galimybes. Taciau mineti darbai ir ju temos, nors ir reiksmingi, dar nera pakankami, juose nepateikiama aiskaus atsakymo, ar korupcija privaciame sektoriuje deramai kriminalizuota Lietuvos Respublikoje, ar ne.

Atsizvelgiant i tai, kas isdestyta, darbo tikslas yra--istyrus galiojancia teisine baze, moksline literatura bei teismu praktika, nustatyti, ar Lietuvos Respublikos baudziamasis kodeksas (2000) tinkamas korupcijai privaciame sektoriuje kriminalizuoti, ar juo igyvendinami tarptautiniai dokumentai, kokia apimtimi jie igyvendinami ir kokia uzsienio saliu patirtis galetu (ne)buti gaire Lietuvos Respublikai. Darbo metodai - teises aktu analize, mokslines literaturos ir teismu praktikos analize (dokumentu analize), loginis, teleologinis, sisteminis ir lyginamasis metodai. Pastarasis metodas leidzia atskirti ir (ivertinant privalumus bei trukumus) sujungti nacionalini ir kitu saliu teisini reglamentavima pasiulant kuo objektyvesnes rekomendacijas Lietuvos Respublikos istatymu leidejui ir teismams.

1. Korupcijos privaciame sektoriuje samprata tarptautiniuose dokumentuose

Privatusis sektorius gali buti suvokiamas placiai: kaip visos ekonomines, finansines ar komercines veiklos sritys, isskyrus tas, kurios priklauso viesajam sektoriui. Pavyzdziui, 2003 m. liepos 22 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR del kovos su korupcija privaciame sektoriuje (toliau--Pamatinis sprendimas) 2 str. 2 d. nurodyta, kad korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo reikalavimas taikomas darbo veiklai pelno siekianciose ir nesiekianciose imonese. Pamatinio sprendimo 1 str. nurodyta, kad "juridinis asmuo"--bet kuris toki statusa pagal taikytina nacionaline teise turintis subjektas, isskyrus valstybes ar valstybes istaigas, veikiancias pagal valstybes suteiktus igaliojimus, ir viesasias tarptautines organizacijas. Taciau "privatusis sektorius" gali buti suvokiamas ir kiek siauriau, kaip butinaji pozymi nurodant specialu tiksla - pelno siekima. Europos Tarybos baudziamosios teises konvencijos del korupcijos (Lietuvoje ratifikuotos 2002 m.) aiskinamojo rasto 53 punkte teigiama, kad "privataus sektoriaus" savoka apima kompanijas, imones ir kitus subjektus, kurie visiskai ar is dalies priklauso privatiems asmenims, taciau (susijusi) savoka "komercine veikla" reiskia, kad si norma neapima pelno nesiekianciu veiklu, kurias vykdo tam tikri asmenys ar organizacijos, pvz., asociacijos ar nevyriausybinis sektorius (Explanatory Report..., 1999). Manytina, kad nuoseklios (tarptautines) privataus sektoriaus sampratos trukumas gali prisideti ir prie ne visiskai suderinto (nenuoseklaus) nacionalinio reglamentavimo. Kaip bus nagrinejama toliau, Europos salys labai ivairiai issprende korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo klausimus, paprastai nenurodydamos, jog privataus sektoriaus ir kartu korupcijos privaciame sektoriuje (privalomas) tikslas--pelno siekimas.

Remiantis Europos Tarybos baudziamosios teises konvencijos del korupcijos aiskinamuoju rastu (53-55 punktais), korupcija privaciame sektoriuje nuo korupcijos viesame sektoriuje skiriasi trimis (susijusiais) kriterijais:

1. privatus sektorius reiskia, kad korupcine veika turi buti daroma "vykdant komercine veikla" (angl. in the course of business activity);

2. korupcijos privaciame sektoriuje subjektai gali buti bet kokie privataus sektoriaus darbuotojai ar asmenys, susije su privaciu sektoriumi nebutinai darbo santykiais (inter alia partnerystes santykiais, teisininko ir kliento santykiais, taciau ne akcininku santykiais);

3. privatus sektorius implikuoja konkretu pareigos pazeidima (angl. breach of duty). Privataus sektoriaus teises ir pareigos reglamentuojamos pri-vatines teises ir, didele apimtimi, sutarciu teises. Darbuotojas, agentas, teisininkas ar kiti subjektai turi atlikti savo pareigas remiantis sutarti-mi, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai numato bendraja lojalumo pareiga savo virsininkui, taip pat bendraja pareiga neveikti priesingai jo interesams (Explanatory Report..., 1999).

Atitinkama korupcijos privaciame sektoriuje samprata ir imperatyvas ja kriminalizuoti pateikiamas ir minetame Pagrindu sprendimo 2 str.: "Kiekviena valstybe nare imasi butinu priemoniu uztikrinti, kad toliau nurodyta darbo veikloje * (angl. business activity) padaryta tycine veikla butu laikoma baudziamuoju nusikaltimu:

a) zadejimas, siulymas ar davimas, tiesiogiai arba per tarpininkus, asmeniui, kuris, eidamas bet kurias pareigas, vadovauja ar dirba privataus sektoriaus imoneje, kokio nors nepagristo atlygio jam paciam arba bet kuriam treciajam asmeniui, kad tas asmuo atliktu koki nors veiksma arba jo neatliktu pazeisdamas savo pareigas;

b) prasymas ar priemimas, tiesiogiai arba per tarpininkus kokio nors nepagristo atlygio, arba priemimas pazado del tokio atlygio sau paciam ar bet kuriam treciajam asmeniui, einant bet kurias pareigas vadovaujant ar dirbant privataus sektoriaus imoneje, kad butu atliktas arba neatliktas koks nors veiksmas nusizengiant savo pareigoms."

Atkreiptinas demesys i tai, kad kvalifikavimo problematikoje akcentas nuo abstrakciosios baudziamosios teises pasislenka tikroves link taip, kad isryskeja ju projekcijos i visa taikoma teises erdve (Bieliunas, 2008). Korupcijos privaciame sektoriuje kontekste atitinkamas poslinkis pastebimas aiskinantis, kokios konkrecios nusikalstamos veikos galetu buti apibudinamos kaip "korupcija"; kokie (nebutinai baudziamosios!) teises aktu pazeidimai suponuoja pareigos pazeidima (kaip butinaji korupcijos privaciame sektoriuje pozymi) ir kokiems (Lietuvos ir kitu saliu) teises teorijoje jau nagrinetiems subjektams galetu buti priskiriami privataus sektoriaus darbuotojai.

2. Korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo ypatybes Lietuvos Respublikos ir kitu valstybiu istatymuose

Remiantis Lietuvos Respublikos baudziamuoju kodeksu, yra kriminalizuotos sios korupcines veikos, daromos inter alia privaciame sektoriuje: kysininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudziavimas, tarnybos pareigu neatlikimas, kuriu subjektas yra valstybes tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais istatyme numatytais pagrindais eina pareigas viesajame arba privaciajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verciasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius igaliojimus, arba turi teise veikti sio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viesasias paslaugas, taip pat arbitras ar prisiekusysis. Lietuvos Respublikos teismai pripazista, jog privaciame sektoriuje dirbantys asmenys gali tureti administracinius igaliojimus (pavyzdziui, Lietuvos Auksciausiojo Teismo nutartis baudziamojoje byloje Nr. 2K-286/2008 (Valstybe v. V.K., 2008)). Taciau pripazinimas, kad privataus sektoriaus subjektai turi administracinius igaliojimus, savaime nereiskia, kad Lietuvoje yra kriminalizuota korupcija privaciame sektoriuje. Manytina, kad korupcijos privaciame sektoriuje subjektai visai nebutinai privalo tureti administracinius igaliojimus ar teikti viesasias paslaugas, pavyzdziui,

Europos Tarybos baudziamosios teises konvencijos del korupcijos aiskinamojo rasto 53 punkte teigiama, kad "verslo veikla" suvokiama placiai: bet kokios rusies komercine veikla, ypac susijusi su prekyba ar paslaugu teikimu, iskaitant (bet neapsiribojant!) viesasias paslaugas (Explanatory Report..., 1999). Taigi Lietuvos Respublika ne visiskai igyvendino Europos Tarybos baudziamosios teises konvencija del korupcijos ir Pamatini sprendima del kovos su korupcija privaciame sektoriuje. Tai, ar sie tarptautiniai dokumentai igyvendinti, is esmes salygoja Baudziamojo kodekso 230 str. ir teismu praktika. Lietuvos istatymu leidejas Baudziamojo kodekso 230 str. isplete valstybes tarnautojo savoka, taciau tai neleidzia teigti, kad Lietuva tiesiogiai kriminalizavo korupcija privaciame sektoriuje. Is esmes Lietuvos istatymu leidejas per subjekto specifika bando nurodyti, kad korupcija gali egzistuoti ir privaciame sektoriuje, taciau to neuztenka: korupcija privaciame sektoriuje pasizymi ne tik subjekto ypatumais, bet ir veiklos pobudziu ir veikimo sritimi (Burda, 2012). Ir Lietuvos mokslineje literaturoje nurodoma, kad daugiausia praktiniu problemu kelia Baudziamojo kodekso 230 str. 3 d., kurioje apibudinami valstybes tarnautojams prilyginami asmenys (Gutauskas, 2008). Antra vertus, "valstybes tarnautojui prilyginto asmens", "viesuju paslaugu" bei "viesojo administravimo igaliojimu" apibreztys kelia neaiskumu, budingu ne tik Lietuvos, bet ir kai kuriu kitu Europos saliu teisei, kuriu teisinio reguliavimo apzvalga pateikiama toliau.

Siame straipsnyje analizuotu saliu atranka vyko pagal du kriterijus: 1) analizuotos dvi "pagrindines" salys, atstovaujancios kontinentines ir bendrosios teises tradicijoms: Vokietija ir Didzioji Britanija; 2) tirtos kaimynines salys--Rusija, Latvija, Estija. Objektyvumo delei, pastebetina, kad literaturos apie korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo klausimus nera gausu, todel kai kuriais kitais atvejais informacijos saltiniu prieinamumas salygojo ir pasirinkimo (apie kitas salis, kaip antai Albanija, Olandija, Prancuzija) selektyvuma.

Albanijos baudziamajame kodekse (Criminal Code of the Republic of Albania, 1995) nevartojamas terminas "viesas pareigunas" kalbant apie viesuju pareigunu kysininkavima. Galima manyti, kad Albanijoje vartojama definicija, nurodyta Valstybes tarnautoju istatymo (Law on the Civil..., 1999) 2(1) str., bet taip, mokslininku Peci ir Sikkema (2010) nuomone, nera. Remiantis siuo istatymu, valstybes tarnautojai (angl. civil servants) yra darbuotojai, kurie dirba nacionalinio ar lokalinio lygmens institucijose ir vykdo viesosios valdzios vadybines, organizacines, prieziuros ar igyvendinimo funkcijas. Net jei tokia definicija nera itraukta i Baudziamaji kodeksa, autoriai ja laiko reikalinga teisinio aiskumo poziuriu (Peci, Sikkema, 2010). Vis delto, nesant (jokios kitos) apibrezties teismu praktikoje, minetu mokslininku poziuriu, teismai eksplicitiskai turetu remtis Albanijos valstybes tarnautoju istatymu. Tokiu budu asmenys, patenkantys i sio istatymo definicija, galetu buti laikomi asmenimis, vykdanciais viesasias funkcijas Albanijos baudziamojo kodekso 259 str. kontekste. Kita (galbut dar tinkamesne) alternatyva, autoriu manymu,--atskiro istatymo priemimas, kuriame butu pateiktas nebaigtinis viesuju asmenu sarasas. Toks istatymas turetu tam tikro lankstumo ir turetu buti lengviau keiciamas nei Baudziamasis kodeksas. Manytina, kad Lietuvos kontekste nebaigtinio valstybes tarnautojui prilygintu asmenu saraso ideja butu tinkama, taciau toks sarasas turetu buti istatyminio lygmens teises aktas, antraip kiltu potencialiu dvejoniu del atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.--bausme gali buti skiriama tik remiantis istatymu.

Olandijos teismu praktika taip pat bando uzpildyti "viesuju pareigunu" definicijos spragas. Pasak Auksciausiojo teismo, viesasis pareigunas yra "asmuo, viesosios valdzios paskirtas i viesa pozicija, kurioje atliekamos pareigos valstybei ir jos institucijoms" (pavyzdziui, troleibuso vairuotojas, idarbintas valstybines transporto kompanijos) (Peci, Sikkema, 2010, p. 115). Tai, ar asmuo darbo teises poziuriu laikomas viesuoju pareigunu, nera svarbu.

Lietuvos situacija panasi i Albanijos ir Olandijos: is esmes teismu praktikai paliekama spresti, kas laikytina "valstybes tarnautojui prilygintu asmeniu". Zinoma, imanoma pateikti nuoroda i Lietuvos Respublikos viesojo administravimo (2006) ar Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos (2002) istatymus, bet jie neskirti privataus ir viesojo sektoriaus sasajoms ir netinka Baudziamojo kodekso 230 str. kontekstui. Minetame Valstybes tarnybos istatyme, Gutausko manymu, bet kuriam valstybes ar savivaldybes institucijoje dirbanciam asmeniui, igaliotam nors minimaliai kazka spresti, yra atitinkamas "valstybes tarnautojo" terminas. Viena vertus, be abejo, nera pavojaus, kad kazkuris tarnautojas del istatymo netobulumo nebus pripazintas nusikalstamos veikos subjektu, taciau, antra vertus, aiskinant istatyma, ryskeja, jog privaciame sektoriuje jokio viesojo administravimo lyg ir nera (Gutauskas, 2008). Akcentuotina, kad ir Lietuvos Respublikos baudziamojo kodekso komentare tik fragmentiskai nusakyta, kas laikytina viesosiomis paslaugomis ir kas--administraciniais igaliojimais korupcijos privaciame sektoriuje kontekste. Administraciniai igaliojimai apima viesojo administravimo igaliojimus ir kitus administracinius igaliojimus, pavyzdziui, veikla, kuria uztikrinamas juridinio asmens savarankiskas funkcionavimas (strukturos tvarkymas, dokumentu, personalo, turimu materialiniu ir finansiniu istekliu valdymas), kad jis galetu atlikti savo funkcijas. Lieka neaisku, ar asmuo, kuris "neuztikrina juridinio asmens savarankisko funkcionavimo", bet dirba juridiniame asmenyje, galetu buti korupciniu nusikalstamu veiku subjektas. Apibudinant viesasias paslaugas Baudziamojo kodekso komentare lakoniskai nurodyta, jog Lietuvos Auksciausiojo Teismo praktikoje, pagal Baudziamojo kodekso 230 str., sprendziant, ar asmens teikiama paslauga pripazintina viesaja paslauga, atsizvelgiama i sios paslaugos pobudi, i tai, ar jos teikimas reglamentuojamas specialiu istatymu. Pavyzdziui, viesosiomis paslaugomis pripazintos turto sauga; draudimo ismoku mokejimo vengimas; savivaldybei nuosavybes teise priklausanciu patalpu administravimas ir prieziura (Svedas et al., 2010). Atkreiptinas demesys, kad viesuju paslaugu kategorija nebutinai implikuoja tai, kad bet kuris viesasias paslaugas teikiantis subjektas galetu ir turetu buti prilyginamas valstybes tarnautojui. Pavyzdziui, kiltu klausimas, ar sportininkai, teikiantys viesasias paslaugas, automatiskai galetu buti prilyginami valstybes tarnautojui kysininkavimo ir kitu korupcinio pobudzio nu sikalstamu veiku kontekste. Ar, pavyzdziui, krepsinio komandos kapitonas, "piktnaudziaves tarnyba"--deramai neatlikes savo pareigu ir sukeles didele zala valstybei, turetu buti traukiamas baudziamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos baudziamojo kodekso 228 str.?

Europos salys ivairiai issprende korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo klausimus. Pavyzdziui, Prancuzija "neprilygino" subjektu, kurie gali buti patraukti baudziamojon atsakomyben uz korupcinio pobudzio nusikalstamas veikas, valstybes tarnautojams ir ivede atskira nusikalstamos veikos sudeti. Prancuzijoje korupcija privaciame sektoriuje kriminalizuota Baudziamojo kodekso (Criminal Code of the French Republic, 2005) (specialiame) skyriuje "korupcija asmenu, kurie nevykdo viesuju funkciju". Prancuzijos baudziamojo kodekso 445-1 str. itvirtinta, kad iki penkeriu metu laisves atemimo ar iki 75 000 euru bauda baudziamas tas, kas bet kuriuo metu tiesiogiai ar netiesiogiai siulo ar gauna, ar tariasi del bet kokio atlygio, dovanos, pazado ar pranasumo uz tai, kad pazeisdamas teises aktu reikalavimus asmuo veiktu ar neveiktu vykdydamas savo pareigines funkcijas, atsiradusias kontrakto ar profesiniu pagrindu.

Rusijos baudziamojo kodekso (Criminal Code of the Russian Federation, 1996) 204 str. 1 d. itvirtinta, kad neteisetas pinigu, vertybiniu popieriu ar kitokio turto ar turtines paslaugos perdavimas asmeniui, vykdanciam valdymo, vadybos, atstovavimo ar kitas funkcijas pelno siekiancioje imoneje ar kitoje organizacijoje taip, kad toks asmuo naudotu savo pozicija papirkejo interesais--baudziamas bauda nuo 200 iki 500 minimaliu menesiniu atlyginimu ar kitokiu pajamu, atlyginimu, kuriuos nuteistas asmuo gauna nuo 2 iki 5 menesiu ar teises dirbti tam tikra darba arba uzsiimti tam tikra veikla atemimu iki dveju metu, ar laisves apribojimu iki dveju metu, ar laisves atemimu iki dveju metu. Sio straipsnio 3-ioje ir 4-oje dalyse kriminalizuotas ir komercinis kysio emimas. Istatymo taikymo praktika leidzia teigti, kad sios veikos, nepaisant ju latentiskumo, patenka i policijos akirati, nors, turint omenyje Rusijos mastus, retai: 1997 m. uzregistruotos 470 nusikalstamos veikos pagal 204 str., 1998-974; 1999-1236, 2000-2146, 2001-2542, 2002-2780, 2003-2495, 2004-2020 (Naumov, 2007). Galbut statistiniai rodikliai nera dideli ir del pacios normos konstrukcijos: mokslineje literaturoje si Rusijos baudziamojo kodekso nuostata kritikuojama tuo aspektu, kad kysininkavimas privaciame sektoriuje apibreziamas siauriau nei rekomenduojama tarptautiniuose dokumentuose. Pavyzdziui, kysininkavimo objektas, remiantis Jungtiniu Tautu konvencijos pries korupcija (Lietuvoje ratifikuota 2006 m.) 21 str., apima "bet koki nepagrista atlygi", tuo tarpu Rusijoje objektas suvokiamas isimtinai kaip turtine nauda. Taip pat, remiantis minetu Konvencijos straipsniu, nusikaltimu siuloma laikyti pazada perduoti kysininkavimo objekta, taciau pagal Rusijos baudziamaji kodeksa pazadas interpretuojamas kaip baudziamosios atsakomybes neuztraukiantis rengimasis padaryti nusikalstama veika (Karpovich, 2008).

Jungtines Karalystes kysininkavimo istatyme (The Bribery Act, 2010) kysininkavimas suvokiamas itin placiai: istatymas taikomas bet kokiai veiklai, jei ji yra: a) viesojo pobudzio (angl. public nature); b) bet kokia veikla, susijusi su verslu; c) bet kokia veikla, susijusi su darbo santykiais; d) bet kokia veikla, vykdoma juridinio asmens (korporatyvinio ar nekorporatyvinio) vardu. Taip pat svarbus yra 2001 m. Antiterorizmo, nusikaltimu ir saugumo istatymas (Anti-terrorism, Crime and Security Act..., 2001), kurio 12 d. 108 str. Isplestas kysininkavimo subjektu sarasas nustatant, jog baudziamojon atsakomyben uz kysio (pri)emima traukiami ir uzsienio valstybiu pareigunai, taip pat kiti asmenys, dirbantys tiek viesajame, tiek ir privaciame sektoriuje. Dar sis istatymas nustate, jog istatymai, numatantys atsakomybe uz kysininkavimo veikas, apima ir tuos atvejus, kai asmens, kuris priima kysi, funkcijos neturi sasaju su Jungtine Karalyste ir vykdomos ne Jungtines Karalystes teritorijoje. Korupcinio pobudzio nusikalstamas veikas Didziojoje Britanijoje taip pat reglamentuoja Sukciavimo istatymas (Fraud Act..., 2006). Sio istatymo 4 str. yra itvirtinta "Sukciavimo piktnaudziaujant pozicija" sudetis. Idomu pastebeti, kad sios sudeties objektyvioji puse pasireiskia tuo, kad piktnaudziauti pozicija komerciniuose santykiuose imanoma tiek veikimu, tiek neveikimu, o atitinkamo (ne)veikimo pasekmes (rezultatas) nera butinasis tokios formalios sudeties pozymis (angl. conduct crime). Apskritai si sudetis gali buti kritikuojama tuo poziuriu, kad ji yra potencialiai per plati (Collins, 2011).

Kai kurios salys, kaip antai Vokietija, korupcija privaciame sektoriuje kriminalizavo su tam tikromis islygomis, numatytomis paciame Pamatiniame sprendime. Vokietijos mokslininko Wolf (2006) poziuriu, Vokietijos baudziamojo kodekso (Criminal Code of the Federal Republic of Germany, 1871) 299 str. gali buti taikomas tik tokiam kysininkavimui, kuris iskreipia (gali iskreipti) sazininga verslo konkurencija. Taigi Vokietija paskelbe, kad Pamatinio sprendimo 2 str. 1 d. kontekste ji apsiribos tik tokiu elgesiu, kuris iskreipia konkurencija siejant ja su prekiu ar paslaugu isigijimu. Pamatinis sprendimas imperatyviai nereikalauja kriminalizuoti verslo savininko veiksmu. Taciau, Wolf nuomone, butu racionalu isplesti 299 str. taip pat ir verslo savininkams (angl. business owner), nes verslo savininku kysininkavimas (inter alia) taip pat gali iskreipti konkurencija (Wolf, 2006).

Panasi nuostata, kaip ir Vokietijoje, egzistuoja Estijoje. Estijos baudziamojo kodekso (Criminal Code of the Republic of Estonia, 2001) 400 str. nustatyta, kad susitarimai, (isankstiniai) sprendimai ir panasios praktikos, pazeidziancios sazininga konkurencija, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nustato kainas ar kitas prekybos salygas, susijusias su treciaisiais asmenimis, ar apriboja paslaugas, prekiu rinkas, investicijas ar technini progresa, padalija prekiu rinka ar tiekimo saltinius, taip pat kiti susitarimai, (isankstiniai) sprendimai ir susijusios praktikos yra baudziami bauda ar laisves atemimu iki treju metu. Baudziamojo kodekso 296 str. 1 d. itvirtinta, kad tarimasis del kysio yra baudziamas baudos bausme arba iki vieneriu metu laisves atemimo. Sios nusikalstamos veikos kontekste nereikalaujama specialaus subjekto.

Latvijoje korupcija privaciame sektoriuje kriminalizuota atskira sudetimi. Latvijos baudziamojo kodekso (Criminal Code of the Republic of Latvia, 2009) 199 str. 1 d. (Komercinis kysininkavimas) nustatyta, kad asmeniui, kuris siulo ar duoda materialaus ar nematerialaus pobudzio vertybes, nuosavybe ar kitokio pobudzio nauda ir jei nauda yra priimama tiesiogiai ar per tarpininkus atsakingo privacioje kompanijoje ar organizacijoje dirbancio asmens, arba asmeniui, kuris dirbdamas privacioje institucijoje, netinkamai atlikdamas (ar neatlikdamas) savo pareigas kysio davejo interesais nepriklausomai nuo to, ar materiali nauda, nuosavybe ar kitoks pranasumas yra skiriamas kysio davejui ar bet kuriam kitam asmeniui, skiriama bausme iki treju metu laisves atemimo, arestas, viesieji darbai ar bauda iki 50 minimaliu menesiniu atlyginimu dydzio.

Apzvelgus uzsienio saliu kriminalizavimo patirti korupcijos privaciame sektoriuje aspektu, darytini sie apibendrinimai:

1. kai kurios salys, kaip antai Rusija, Latvija ir Prancuzija, korupcija privaciame sektoriuje kriminalizavo atskira sudetimi;

2. Vokietija ir Estija korupcija privaciame sektoriuje kriminalizavo tais atvejais, kai iskreipiama sazininga konkurencija;

3. Didzioji Britanija prieme atskira kysininkavimo istatyma, skirta korupcijai tiek viesajame, tiek privaciame sektoriuje kriminalizuoti.

Matyti, kad Europos saliu teisinis reglamentavimas yra gana ivairus. Lietuvai atsizvelgiant i nacionalinio reglamentavimo specifika (pasireiskiancia tuo, kad Baudziamajame kodekse nera specialiuju normu korupcijai privaciame sektoriuje, taikomos bendrosios normos, taciau ju taikymas problemiskas, nera visiskai aisku, kokia apimtimi atitinkamos normos apima privatu sektoriu), analizuota patirti ir Pamatini sprendima, svarstytinos sios galimybes:

1. sukurti atskira korupcijos privaciame sektoriuje sudeti skyriuje "nusikaltimai ir baudziamieji nusizengimai ekonomikai ar verslo tvarkai";

2. Lietuvos Auksciausiajam Teismui priimti isaiskinima, kas laikytina administraciniais igaliojimais ir viesosiomis paslaugomis korupcijos privaciame sektoriuje kontekste;

3. priimti nebaigtini viesuju paslaugu ir viesojo administravimo igaliojimu, kuriuos gali tureti valstybes tarnautojui prilygintas asmuo, sarasa;

4. isplesti korupciniu nusikalstamu veiku subjekto samprata Baudziamojo kodekso 230 str. kontekste.

Manytina, kad pirmoji alternatyva labiausiai deretu su Pamatiniu sprendimu. Si alternatyva "populiariausia" tarp nagrinetu Europos saliu. Pirmoji alternatyva buvo svarstoma dar 1994 m. rengiant naujaji Lietuvos baudziamaji kodeksa (kriminalizuoti komercini papirkima, nepagristo atlygio priemima ir piktnaudziavima komercineje veikloje), taciau istatymu leidejas, 2000 m. priimdamas naujaji Baudziamaji kodeksa, pritare rengeju nuomonei, kad turetu buti suvienodintos atsakomybes uz korupcines nusikalstamas veikas normos, o ju specifika turi atskleisti savoku isaiskinimas (Burda, 2012). Antroji alternatyva praktine prasme butu pragmatiskiausia. Trecioji alternatyva is esmes mazai kuo skirtusi nuo antrosios, taciau be pastarosios ji butu formali, laikytina, kad reiketu ir isaiskinimo, kas laikytina viesosiomis paslaugomis bei viesojo administravimo igaliojimais, ir nebaigtinio atitinkamu igaliojimu bei paslaugu saraso. Panasia alternatyva siulo tyrejai, analizuodami Albanijos bei Olandijos teisini reglamentavima. Si galimybe butu racionali ir turint omenyje tai, kad ne taip seniai--2011 m. liepa priimti Baudziamojo kodekso inter alia 230 str. pakeitimai, todel pirmiausia reiketu stebeti, kaip nauji pakeitimai taikomi praktikoje ir tik po to mastyti apie kitus pakeitimus. Ketvirtoji alternatyva reikalautu Baudziamojo kodekso 230 str. pakeitimo: reiketu nustatyti, kad valstybes tarnautojui prilyginamas asmuo, inter alia dirbantis bet kuriame privaciame ar viesajame juridiniame asmenyje (toks asmuo nebutinai turetu tureti viesojo administravimo igaliojimus ar teikti viesasias paslaugas). Manytina, jog toks platus subjekto traktavimas butu sunkiai suderinamas su rusiniu Lietuvos Respublikos baudziamojo kodekso XXXIII skyriaus objektu (valstybes tarnyba ir viesaisiais interesais), todel ketvirtoji alternatyva vertintina kaip per daug radikali.

Apsvarstant alternatyvas pazymetina, kad Baudziamojo kodekso keitimas ar taisymas pats savaime vargu ar turi dideli poveiki mazinant korupcija. Esama kritisku nuomoniu, kad baudziamojo proceso irodinejimo standartai yra "per auksti" korupcijai jaunos demokratijos salyse, iskaitant ir Lietuva. Bryane (2010) pazymi, kad korupcija Rytu Europos valstybese apskritai veiksmingiau mazintu ne baudziamoji, o administracine ar civiline teise, kurioje irodinejimo standartai yra zemesni. Taip pat teigiama, kad "tinkamas reguliavimas" (angl. right-regulating) yra svarbiau uz pernelyg uolu tarptautiniu dokumentu igyvendinima ar pernelyg intensyvia kriminalizacija (Bryane, 2010). Garder ir Blunt issako tai kitais zodziais: zalos principas nereiskia, kad tik pavojingi veiksmai privalo buti kriminalizuoti. Jis reiskia, kad kriminalizacija pateisinama tik tuo atveju, jei ja uzkertamas kelias zalai atsirasti (Collins, 2011). Panasu poziuri issako ir tam tikri politikos mokslu atstovai: antai korupcijos tyrinetojo Huntington nuomone, korupcija sunku apibrezti istatymais, nes ji yra unikali, apibrezta laike ir erdveje. Tokia pozicija, priesinga legalistiniam korupcijos supratimui, paaiskina nevienoda skirtingu tautu panasaus elgesio vertinima (Palidauskaite, 2005). Keturiolika Europos baudziamosios teises profesoriu buvo dar kategoriskesni: jie savo manifeste nurode, kad Pamatinis sprendimas 2003/568/TVR potencialiai priestarauja ultima ratio principui, nes jame nepateikiama argumentu, kodel svelnesnes (civilines) teises priemones nera pakankamos kovojant su korupcija privaciame sektoriuje. Sios izvalgos reikalautu nustatyti santyki tarp korupcijos baudziamojoje ir civilineje teiseje (atitinkamai issiaiskinti, kokias korupcijos kontroles priemones siulo civiline teise). Remiantis Europos Tarybos civilines teises konvencijos del korupcijos 3 str., kiekviena salis asmenims, patyrusiems zalos del korupcijos, savo nacionalineje teiseje numato teise pareiksti ieskini, siekiant visisko tokios zalos atlyginimo. Toks atlyginimas gali apimti materialine zala, negauta pelna ir nepiniginius nuostolius. Minetos konvencijos 8 str. numato, kad kiekviena salis savo nacionalineje teiseje numato, kad bet kokia sutartis ar sutarties nuostata, numatanti korupcija, yra niekine. Aiskinantis, ar Lietuvos Respublikoje igyvendinama civilines teises konvencija del korupcijos, atkreiptinas demesys i sandoriu pripazinimo negaliojanciais instituta. Paaiskejus korupciniu sandoriu faktui, tokie sandoriai laikytini niekiniais, o teises normu, reglamentuojanciu niekinius sandorius (arba absoliutu negaliojima), paskirtis--viesasis interesas (Dambrauskaite, 2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000) 1.78 str. 5 d., reikalavima del niekinio sandorio teisiniu pasekmiu taikymo gali pareiksti kiekvienas suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakta teismas konstatuoja ex officio. Tokia taisykle nustatyta motyvuojant viesuoju interesu--absoliutus negaliojimas turi buti reglamentuojamas taip, kad butu kuo daugiau galimybiu pripazinti tokius sandorius negaliojanciais (Dambrauskaite, 2009). Pripazinus sandorius negaliojanciais teismas privalo taikyti istatyme numatytas sandorio negaliojimo pasekmes (abisale ar vienasale restitucija). Taip pat atkreiptinas demesys i Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymo (1999) 5 str. 1 d.: visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencija arba kurie riboja ar gali riboti konkurencija, yra draudziami ir negalioja nuo ju sudarymo momento. Taigi Lietuvos (civilineje) teiseje bent jau teoriskai numatytos kovos su korupciniais sandoriais priemones ir galima teigti, kad Civilines teises konvencija del korupcijos igyvendinta.

Apibendrinant tai, kas isdestyta, is esmes sutiktina su kritinemis izvalgomis ir manytina, kad Lietuvai dabartiniu metu racionaliau ne keisti ir pildyti Baudziamaji kodeksa (pirmoji bei ketvirtoji alternatyvos), o derinti antraja ir treciaja alternatyvas--isgryninti valstybes tarnautojui prilyginto asmens koncepcija priimant issamu rekomendacini isaiskinima (pavyzdziui, Lietuvos Auksciausiojo Teismo rengiamos teismu praktikos apzvalgos pavidalu. Sio straipsnio kontekste atidedamas i sali klausimas, ar apskritai atitinkamos rekomendacijos nepazeidzia teismu nepriklausomumo principo ir todel vertintinos kaip veikimas ultra vires) kartu su pavyzdiniu viesojo administravimo igaliojimu ir viesuju paslaugu sarasu. Si pozicija deretu ir su egzistuojancia moksline literatura nagrinejamu klausimu (Gutauskas, 2008), ir su "placiaja" korupcijos privaciame sektoriuje samprata, remiantis kuria korupcines nusikalstamos veikos apima ne tik nusikalstamas veikas valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams, bet ir inter alia nusikalstamas veikas nuosavybei bei finansu sistemai, kaip antai sukciavima, turto pasisavinima, matavimo priemoniu ir dokumentu klastojima, nusikalstamu budu igyto turto legalizavima ir pan.

Isvados

Korupcija privaciame sektoriuje tiesiogiai raginama kriminalizuoti Europos Tarybos pamatiniame sprendime del kovos su korupcija privaciame sektoriuje ir Europos Tarybos baudziamosios teises konvencijoje del korupcijos. Lietuvos Respublika ne visiskai igyvendino siuos tarptautinius dokumentus, nes nacionaliniame Baudziamajame kodekse korupcija privaciame sektoriuje reiskia is esmes nusikalstamu veiku valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams subjekto specifika (susijusia su santykinai placia subjekto samprata). Taciau subjekto pozymis nera vienintelis kriminalizuojant korupcija privaciame sektoriuje, o "valstybes tarnautojui prilyginto asmens" savokos ispletimas nebutinai reiskia korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavima. Problemos, susijusios su ne visiskai aiskia valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens samprata, budingos ir Lietuvos Respublikos, ir kai kuriu kitu Europos saliu teisiniam regla-mentavimui.

Europos salyse pastebima tendencija--ivesti atskira korupcines nusikalstamos veikos, pavyzdziui, komercinio kysininkavimo sudeti. Taciau ir siuo atveju egzistuoja tam tikru keblumu ar nenuoseklumu: kai kur nekriminalizuotas pazadas duoti kysi; kai kurios salys kriminalizavo korupcija privaciame sektoriuje tik su ta salyga, jei atitinkamas elgesys iskreipia sazininga verslo konkurencija; komercine veikla baudziamuosiuose istatymuose paprastai eksplicitiskai nesiejama su pelno siekimu (pelno siekimas kaip butinas privataus sektoriaus ir komercines veiklos pozymis nurodomas Europos Tarybos baudziamosios teises konvencijos del korupcijos aiskinamajame raste, taciau nenurodomas Europos Tarybos pamatiniame sprendime del kovos su korupcija privaciame sektoriuje).

Lietuvai korupcijos privaciame sektoriuje kriminalizavimo problemas imanoma spresti ivairiomis formomis: ivesti atskira nusikalstamos veikos sudeti, pateikti teismu isaiskinima, kas laikytina viesojo administravimo igaliojimais ir viesosiomis paslaugomis ar priimti nebaigtini atitinkamu igaliojimu ir paslaugu sarasa; isplesti korupciniu nusikalstamu veiku subjekto samprata. Manytina, kad Lietuvai dabartiniu metu racionaliau ne keisti ir (ar) pildyti Baudziamaji kodeksa, bet isgryninti valstybes tarnautojui prilyginto asmens koncepcija priimant teismu praktikos apzvalga kartu su pavyzdiniu viesojo administravimo igaliojimu ir viesuju paslaugu sarasu.

doi: 10.5200/1822-9530.2012.21

LITERATURA

Anti-terrorism, Crime and Security Act of the Parliament of the United Kingdom, 2001, Chapter 24. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://www.legislation. gov.uk/ukpga/2001/24/enacted/data.pdf.

Bieliunas, E. (2008). Nusikalstamu veiku kvalifikavimo studiju orientyrai. Te i s e, 66(1), 19-33.

Bryane, M. (2010). Issues in anti-corruption law: Drafting implementing regulations for anticorruption conventions in Central Europe and the former Soviet Union. Journal of Legislation, 36(272), 272-296.

Burda, R. (2012). Korupcija privaciame sektoriuje: apibrezties ir teisinio reguliavimo galimybes. Current Issues of Business and Law, 7(1), 201-220. http://dx.doi.org/10.5200/1822-9530.2012.12

Collins, J. (2011). Fraud by abuse of position: Theorising section 4 of the Fraud Act 2006. Criminal Law Review, 7, 513-523.

Criminal Code of the Federal Republic of Germany. Reichsgesetzblatt, 1871, S. 127 (amended and supplemented).

Criminal Code of the French Republic. Official Journal, 2005, No. 2005-750 (amended and supplemented).

Criminal Code of the Republic of Albania. Official Journal, 1995, No. 7895/1995 (amended and supplemented).

Criminal Code of the Republic of Estonia. Riigi Teataja, 2001, 61, 364 (amended and supplemented).

Criminal Code of the Republic of Latvia. Official Gazette, 2009, LV028 (amended and supplemented).

Criminal Code of the Russian Federation. Sobranie zakonodatielstva RF, 1996, Nr. 63FZ (amended and supplemented).

Dambrauskaite, A. (2009). Sandoriu negaliojimo teisines pasekmes. Vilnius: Justitia. Europos baudziamosios politikos iniciatyvines grupes manifestas. (2009). Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://www.crimpol.eu/?page_id=19.

Europos Tarybos 2003 m. liepos 22 d. pamatinis sprendimas 2003/568/TVR del kovos su korup-cija privaciame sektoriuje. Oficialusis leidinys, 2003, L 192, 54-56.

Europos Tarybos baudziamosios teises konvencija del korupcijos. Valstybes zinios, 2002, Nr. 23-853.

Europos Tarybos civilines teises konvencija del korupcijos. Valstybes zinios, 2002, Nr. 126-5733.

Explanatory Report on the Criminal Law Convention on Corruption. (1999). Interaktyvus sal-tinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://conventions.coe.int/Treaty/EN/Re-ports/Html/173.htm.

Gavelyte, I. (2004). Kysininkavimas kaip korupcine nusikalstama veika. Te i s e, 53, 80-101.

Gutauskas, A. (2008). Korupcinio pobudzio nusikalstamu veiku baudziamojo teisinio vertinimo aspektai. Current Issues of Business and Law, 2, 23-33.

Jungtiniu Tautu konvencija pries korupcija. Valstybes zinios, 2006, Nr. 136-5145.

Karpovich, O. (2008). Corruption in Present Day Russia. Bloomington, IN: Author House. Law on the Civil Service of the Republic of Albania. Official Journal, 1999, No. 8549/1999 (amended and supplemented).

Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (2010). Maziau reguliavimu-maziau korupcijos: uzsienio valstybiu patirtis. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://files. lrinka.lt/analitiniai %20darbai/Ma %C5 %BEiau_reguliavimu.pdf.

Lietuvos Respublikos baudziamasis kodeksas. Valstybes zinios, 2000, Nr. 89-2741.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Valstybes zinios, 2000, Nr. 74-2262.

Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas. Valstybes zinios, 1999, Nr. 30-856.

Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybes zinios, 1992, Nr. 33-1014.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birzelio 16 d. nutarimas Nr. XI-1457 "Del Seimo nutarimo "Del Lietuvos Respublikos nacionalines kovos su korupcija programos patvirtinimo" pakeitimo". Valstybes zinios, 2011, Nr. 77-3727.

Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymas. Valstybes zinios, 2002, Nr. 45-1708.

Lietuvos Respublikos viesojo administravimo istatymas. Valstybes zinios, 2006, Nr. 77-2975.

Naumov, A. V. (2007). Rusijos baudziamoji teise, 2 tomas (4 leidimas). Maskva: Wolters Kluwer.

Palidauskaite, J. (2005). Korupcijos ir atsakomybes problema viesojo administravimo sistemoje. Viesoji politika ir administravimas, 13, 2-38.

Peci, I.; Sikkema, E. (2010). Corruption and legal certainty. The case of Albania and the Netherlands: Implementation of the criminal law convention on corruption in a transitional and consolidated democracy. Utrecht Law Review, 6(1), 101-118.

Svedas, G.; Abramavicius, A.; Bieliunas, E. (2010). Lietuvos Respublikos baudziamojo kodekso specialiosios dalies komentaras, III tomas. Specialioji dalis (II tomas, 2 dalis, 213-330 straipsniai). Vilnius: Registru centras.

The Bribery Act of the Parliament of the United Kingdom, 2010, Chapter 23.

The Foreign Corrupt Practices Act of the USA. Current through Pub., L., 1998, 105-366. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://www.justice.gov/criminal/ fraud/fcpa/docs/fcpa-english.pdf.

Valstybe v. V. K. Lietuvos Auksciausiojo Teismo Baudziamuju bylu skyriaus 2008 m. birzelio men. 30 d. nutartis baudziamojoje byloje Nr. 2K-286/2008.

Visuomenes nuomones ir rinkos tyrimu centras "Vilmorus". (2011). Lietuvos korupcijos zemelapis. 2011 m. liepa-rugpjutis. Interaktyvus saltinis, ziureta 2012-09-06. Prieiga per interneta: http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcijos_zemelapis.pdf.

Wolf, S. (2006). Modernization of the German Anti-Corruption Criminal Law by international legal provisions. German Law Journal, 7(9), 785-792.

Salomeja Zaksaite

Socialiniu mokslu (teise) daktare

Teises instituto

Baudziamosios justicijos tyrimu skyrius

Ankstoji g. 1A, Vilnius, Lietuva

El. p. salomeja@teise.org; tel. + 370 5 249 7591

Iteikta 2012-04-23; priimta 2012-11-28

* Pagrindu sprendimo 2 str. vertime i lietuviu kalba, skirtingai nei Baudziamosios teises konvencijos del korupcijos 7 ir 8 str. vertime, akcentuojama darbo veikla kaip (skiriamasis) korupcijos privaciame sektoriuje pozymis. Angliskame tekste tuo tarpu atitinkamos takoskyros nera, vartojama tokia pati (angl. business activity) formuluote.

INFORMACIJA APIE AUTORE

Salomeja Zaksaite

Socialiniu mokslu (teise) daktare. 2012 metais Vilniaus universiteto Teises fakultete apgyne daktaro disertacija "Sukciavimo sporto srityje paplitimas ir prevencijos problemos". Nuo 2006 m. dirba Teises institute, Baudziamosios justicijos tyrimu skyriaus mokslo darbuotoja. Nuo 2012 m. dirba Europos humanitariniame universitete (tarptautines teises programos studentams desto lyginamosios baudziamosios teises kursa). Moksliniu straipsniu Lietuvos ir uzsienio leidiniuose, moksliniu tyrimu ir publikaciju autore. Moksliniu tyrimu kryptys: kriminologija, baudziamoji teise, nusikaltimu prevencija, sporto teise.
COPYRIGHT 2012 International School of Law and Business
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Zaksaite, Salomeja
Publication:Current Issues of Business and Law
Geographic Code:4EXLT
Date:Jul 1, 2012
Words:5140
Previous Article:Impact of the proposal of the European Commission to recast the Brussels I Regulation on future tendencies of the European Union civil...
Next Article:Experience of growth and continuity in SMEs: a study on the growth aspects of the tourism industry in the Netherlands/Mazu ir vidutiniu imoniu augimo...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters