Printer Friendly

Correlation analysis research of criteriors of urban brownfields/ Apleistu miesto seniuniju teritoriju rodikliu koreliacine analize. Vilniaus miesto atvejis.

Ivadas

Apleistu teritoriju problematika yra kompleksiskas ir sudetingas uzdavinys. Nepaisant to, kad tokie Lietuvos miestai kaip Kaunas ir Klaipeda per pastaraji desimtmeti yra neteke apie 20 % gyventoju, miestuose ir toliau planuojama logiskai nepagrista miesto ekspansija i periferija, po kurios lieka vis naujos apleistos teritorijos. Siais laikais Lietuvos miestu pletra yra beveik nevaldoma.

Problema, su kuria pirmiausiai susiduria mokslininkai, yra tokiu teritoriju objektyvus apibudinimas. Tyrime taikomas apleistu teritoriju apibrezimas, suformuotas pagal autoriu atlikta postsovietiniu saliu mokslines literaturos analize (Bielinskas et al. 2015a). Su panasiais issukiais pastaraisiais desimtmeciais susidure ir kai kurios vakaru Europos salys. Pavyzdziui, Didziojoje Britanijoje apleistu sklypu apibrezimas vartojamas siekiant pabrezti ivairiai pasireiskiancias gresmes miesto aplinkai, o nuo 1990 m. buvo jauciama didele stoka universaliu ir bendrai vartojamu tokiu teritoriju apibrezimu (Alker et al. 2000). Apleistoms teritorijoms priskiriama trejus ar daugiau metu neeksploatuota zeme, kurioje esantys pastatai ar statiniai del savininku neveiksnumo ar rinkos poveikio neteko savo pagrindines funkcijos (Bielinskas, Burinskiene 2015), ir kuri daro zala socialinei, ekologinei, urbanistinei ar ekonominei miesto aplinkai. Pastaruju metu urbanistines pletros atvejai atskleidzia nauja tendencija panaudoti apleistas teritorijas jas konvertuojant. Nepaisant to, kad apleistu teritoriju itaka miesto urbanistiniam karkasui ir identitetui yra negincijama, iki siol urbanistai ir architektai nera nustate atskiru komponentu saveikos su apleistu teritoriju paplitimu ivairiose miesto vietose. Ismatavus sia saveika, miestu planuotojai tures tikslias gaires, kuriomis turi buti paremtas urbanistinis planavimas siekiant formuoti kompaktiska ir daugiafunkci miesta.

Pabreztina tai, kad apleistos teritorijos yra zmogaus ukines veiklos rezultatas, todel jos negali buti priskiriamos savaiminiams procesams. Del to siuos procesus reikia reguliuoti atsizvelgiant i aibe kiekybiniu ir kokybiniu kriteriju.

Darbo tikslas--nustatyti faktini kokybiniu ir kiekybiniu rodikliu koreliacini rysi su apleistu teritoriju plotais Vilniaus miesto seniunijose.

Siekiant padidinti suinteresuotuju saliu darniosios partnerystes efektyvuma, i apleistu teritoriju vertinimo modeli buvo itraukti trys svarbiausi tokiu teritoriju atgaivinimo komponentai:

- pozemines infrastrukturos atgaivinimo ir sklypo paruosimo naujai statybai islaidos;

- rinkos poziuriu patrauklus ekonomikos vertinimas;

- teigiamas darniuju bendruomeniu ir regionines pletros strategijos poveikis (Schadler et al. 2010).

Mokslineje literaturoje aptinkama gausybe ivairiu apleistu teritoriju atgaivinimo procesus nagrinejanciu tyrimu metodu aprasymu. I tuos metodus buna itraukta vienas ar keli svertiniai kriterijai, dazniausiai tokie kurie itraukia viena ar kelis svertinius kriterijus, tarp kuriu dazniausiai sutinkami sie:

- rizikos vertinimas (Carlon et al. 2008; Semenzin et al. 2006; Strenge, Chamberlain 1995);

- urbanistini planavima reglamentuojanti teisine politika (Linkov et al. 2006);

- atkurimo optimizacija (Ahlfeld et al. 1995; Burger et al. 2007; Wang, McTernan 2002);

- apleistu teritoriju atgaivinimo finansiniai kastai (Kaufman et al. 2005);

- teigiamas apleistu teritoriju poveikis aplinkai (Lange, McNeil 2004; Nijkamp et al. 2002);

- infrastrukturos vystymas (Attoh-Okine, Gibbons 2001);

- miestu planavimas pagal biudzeto pajegumus (Alvarez-Guerra et al. 2009; Stevens et al. 2007);

- privataus ir viesojo sektoriu interesu derinimas (Sounderpandian et al. 2005).

Ankstesniuose tyrimuose tyrejams pavyko suformuoti rodikliu sistema, paremta siomis kriteriju grupems. Is viso apibrezti 16 rodikliu, kuriems pritaikius daugiakriteri vertinima (MCDA), isaiskejo, kad svarbiausieji rodikliai nagrinejant apleistas teritorijas yra: seniunijai skiriamos investicijos; gyventoju, gyvenanciu zemiau skurdo ribos, dalis; nepanaudotos zemes plotai; zaliuju zonu plotas, tenkantis vienam gyventojui (Bielinskas et al. 2015a, b). Nepaisant to, kad siems kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams buvo nustatyti svoriai, vis dar nera identifikuotas koreliacinis rysys tarp siu rodikliu ir apleistu teritoriju apimciu kiekvienoje nagrinejamoje seniunijoje (apleistu teritoriju imtis, toliau--AT imtis).

Nagrinedami apleistu teritoriju sklaidos pozymius postsovietiniu saliu didziuju miestu planuose ir lygindami juos su analogiskais procesais Vilniuje, autoriai pastebi desningumus, leidziancius identifikuoti apleistu teritoriju poveiki miesto urbanistinei raidai.

Rodikliu atranka

Teritoriju konversijos proceso apibrezimas kinta laike priklausomai nuo konkreciu metu isisaknijusios darnumo koncepcijos, didejancios turto vertes ir poreikio skatinti verslo partneryste, pritraukiant privatu kapitala. Sia prasme regeneracijos procesai vis dazniau susiejami su darnaus vystymosi tendencijomis ir turetu padeti kompleksiskai spresti urbanistines, socialines, ekonomines ir aplinkos apsaugos problemas (Roberts 2000).

Atlikus mokslines literaturos analize ir personalizuotus interviu su ekspertais, darbo autoriai koreliacines analizes tyrimui atrinko 18 rodikliu. Metodo tikslas--nustatyti, kurie rodikliai tiesiogiai koreliuoja su apleistu teritoriju plotu, tenkanciu vienam seniunijos gyventojui. Visi rodikliai klasifikuoti i 4 pagrindines grupes (zr. 4 pav.):

- ekonominiai rodikliai;

- urbanistiniai rodikliai;

- sociologiniai rodikliai;

- ekologiniai rodikliai.

Naudojama daugiasluoksne duomenu struktura. Siais rodikliais autoriai sieke identifikuoti rysi tarp apleistu teritoriju sklaidos apimciu atskirose Vilniaus miesto seniunijose ir rodikliu, lemianciu gyvenimo kokybe.

Duomenu apdorojimas

Tyrimui naudojami duomenys kaupiami duomenu bazeje, sudarytoje is normalizuotu pagal gyventoju skaiciu seniunijoje reiksmiu. Duomenu bazes struktura pateikta 1 paveiksle.

Socialines statistikos reiksmiu dydziai gauti analizuojant Lietuvos statistikos departamento (2011) erdvines duomenu gardeles. Pagal gardelese sukauptus duomenis, gauti isvestiniai dydziai, naudojami formuojant duomenu baze.

Kiti duomenys gauti atliekant oficialios Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Bendruju, specialiuju ir kitu planavimo dokumentu grafines medziagos vektorizavima ir naudojant skaitmeninius ju modelius. Sie duomenys apdoroti naudojant geografiniu informaciniu sistemu (GIS) priemones. Siu priemoniu deka duomenys sukurtuose poaibiuose susieti, sujungti ir atlikta erdvine analize. Vektorinius duomenis konvertavus i skaitines reiksmes, tyrejai sujunge duomenu poaibiu rinkinius i strukturizuota duomenu baze (zr. 1 pav.).

Duomenu apdorojimas gardelese autoriams leido pasiekti tyrimams tinkama duomenu raiska. Vienos gardeles matmenys 100 x 100 m. Sugrupavus sias gardeles pagal seniuniju ribas, gauti atributiniai duomenys leido apskaiciuoti tikslias rodikliu reiksmes pasinaudojant geostatistines analizes irankiais.

Duomenu imtis

Tyrime naudojami duomenys yra skirtingu formu ir strukturu, todel grupes duomenu imti tikslingiausia butu apibrezti pagal duomenu tipa:

- Geografiniai duomenys. Siuos duomenis sudaro vektoriniu duomenu rinkiniai "shape" bylu formatu. Geografiniai duomenu rinkiniai apima sias aibes: Vilniaus miesto administracine riba; apleistu teritoriju plotai; pastatai, miesto teritoriju plotai pagal dominuojancia panaudojimo paskirti; bendrojo plano duomenys; socialines statistikos duomenys.

- Skaitiniai duomenys. Si duomenu grupe sudaryta is geografiniu duomenu skaitiniu reiksmiu. Visos skaitines israiskos gautos taikant geostatistines analizes principus geografiniu duomenu rinkiniams.

Darbe aprasytu tyrimu zona (zr. 2 pav., b) yra Vilniaus miestas (401 [km.sup.2]). Autoriai, isanalizave oficialius duomenu saltinius ir juo papilde, identifikavo 1147 apleistos zemes plotus. Vidutinis identifikuotos apleistos teritorijos plotas yra 0,92 ha, mediana 0,31 ha. Sioje apreptyje daugiausiai (13,2 %) apleistu teritoriju issidriekusios neurbanizuotose teritorijose--intensyviam ir suburbanizaciniam naudojimui skirti zeldynai, specializuotos miesto teritorijos, terminuotai neuzstatytos teritorijos, miskai ir kitos pastatais neuzstatytos teritorijos. Detalus apleistu teritoriju pasiskirstymo duomenys pagal Vilniaus miesto Bendrajame plane iki 2015 suplanuotas teritoriju paskirtis pateikti 2 pav., a.

Autoriai, atlike mokslines literaturos analize ir tikslines grupes interviu, pasirinktus 18 rodikliu suskirste i 4 pagrindines grupes: ekonominiai, socialiniai, urbanistiniai ir ekologiniai. Gauta rodikliu duomenu baze sudaro 360 rodikliu skaitiniu reiksmiu, kurios naudojamos atliekant koreliacine analize.

Geostatistine analize rodo, kad daugiausiai apleistu teritoriju yra mazo uzstatymo intensyvumo gyvenamosiose (32,3 %), verslo ir pramones (29,76 %) ir intensyviam naudojimui irengiamu zeldynu teritorijose (10,33 %). Tai tiesiogiai veikia ir paskutiniaisiais metais ypac suaktyvejusia nekilnojamo turto rinka. Ekspertu teigimu, kuo bustas arciau issidestes zaliuju erdviu, tuo jis yra brangesnis. Sie duomenys rodo, kad erdves, ties kuriomis koncentruojasi miesto dykromis virstancios teritorijos, yra nevienalytes ir skirtingos savo fizine struktura, socialine aplinka, esama inzinerine infrastruktura, todel tam, kad butu nustatyta priezastiniu rysiu visuma tarp apleistu teritoriju plotu ir sias erdves nusakanciu kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu, reikalinga atlikti issamia geostatistine analize paremta studija.

Kadangi duomenu imties rodikliai atskirai nagrinejant yra nevienodai pasiskirste laike, ju skaliariniai dydziai (erdvinius duomenis pavertus skaitiniais) yra normalizuojami pagal salyginai laike pastovu dydi--gyventoju skaiciu konkrecioje seniunijoje atitinkamu momentu.

Koreliacines analizes taikymas

Darbe taikyta koreliacine analize parodo vyraujancio rysio stipruma ir poveikio krypti (teigiama arba neigiama priklausomybe) tarp atskiru gyvenimo kokybe atspindinciu rodikliu reiksmiu ir apleistu teritoriju plotu kiekvienoje Vilniaus miesto seniunijoje. Nepaisant to, rezultatai neparodo, ar apleistu teritoriju kiekis salygoja nagrinejamas rodikliu reiksmes, ar rodikliu dydziai lemia apleistu teritoriju kieki.

Koreliacine analize atlikta pagal paruosta rodikliu sistema ir apskaiciuotas tikslias ju normalizuotas pagal gyventoju skaiciu seniunijose reiksmes. Koreliacijos koeficientas (zr. 1 formule) skaiciuotas tarp i-ojo rodiklio reiksmiu ir apleistu teritoriju konkrecioje seniunijoje plotu sumu (ha) eiluciu. Principine koreliacines analizes taikymo principo schema pavaizduota 3 pav.

Seniuniju masyvas tyrime aprasomas kaip dydis A, kuri sudaro atskiru seniuniju [A.sub.n] (zr. 1 lentele) duomenu rinkiniai (cia n--seniuniju skaicius; m--rodikliu skaicius). Istrauka is naudojamos rodikliu duomenu bazes pateikta 2 lenteleje.

Koreliacijos koeficientas tarp i-ojo rodiklio ir rodiklio, apibreziancio apleistu teritoriju plotu kieki, tenkanti vienam seniunijos gyventojui, apskaiciuojamas pagal (1) formule.

R = [n.summation over (i=1)] (X - [bar.X]) x (Y - [bar.Y])/ [square root of ([n.summation over (i=1)][(X - [bar.X]).sup.2] x [n.summation over (i=1)][(Y - [bar.Y]).sup.2])], (1)

cia R--imties koreliacijos koeficientas, X--nepriklausamojo kintamojo (nagrinejamo rodiklio) reiksme, Y priklausomojo (ATimtis) kintamojo reiksme. R aibes dydziai sudaro bendra koreliacijos koeficientu reiksmiu masyva I (R = [[R.sub.1],. [R.sub.2], ..., [R.sub.n]]).

Apskaiciavus R dydzius kiekvienam nagrinejamam rodikliui, gautas koreliacijos koeficientu reiksmiu masyvas R. Si imtis parodo, kuo vienas rodiklis daugiau ar maziau susijes su apleistu teritoriju mastu visoje Vilniaus miesto teritorijoje, negu kitas.

1 lenteleje pateikti seniuniju indeksai [A.sub.1], ..., [A.sub.n] naudojami tolimesniuose tyrimo skaiciavimuose (zr. 2 lentele).

Kuo nustatytas koreliacinis rysys ([R.sub.i]) didesnis, tuo konkretaus rodiklio fizines israiskos pokyciai miesto kontekste darys didesne itaka apleistu teritoriju regeneraciniams procesams, socialinei, ekonominei ir ekologinei aplinkai. Nepaisant to, kad visu grupiu rodikliai, isskyrus urbanistines, tiesiogines fizines israiskos miesto strukturoje neturi, apskaiciuoti rodikliu koreliaciju koeficientai gali buti vertinami kaip objektyvaus vertinimo budu nustatyti svoriai. Siu svoriu deka autoriai suformavo prioritetiniu rodikliu eilute pagal ju apskaiciuota [R.sub.i] dydi. Siekiant apsaugoti miesto ekologine aplinka, formuoti miesta kompaktiska ir patrauklu investicijoms, auksciausius modulinius [R.sub.i] dydzius turincius rodiklius autoriai rekomenduoja itraukti i bendruju ir specialiuju miesto planu ir kitu planavimo dokumentu rengimo procesus.

Rodikliu sistema

Nagrinejami rodikliai klasifikuoti pagal 4 kategorijas: ekologiniai, socialiniai, urbanistiniai ir ekologiniai (zr. 5 pav.).

Kiekvieno rodiklio itaka gyvenimo kokybei ir daugiasluoksnei miestiskai aplinkai aprasyta zemiau.

Ekonominiai rodikliai:

- [E.sub.a1]--skirtos investicijos i aplinka--rodiklis parodo, kiek salyginai lesu nuo 2014 m. investuota i nagrinejama seniunija kitu atzvilgiu. Ivertinus si rodikli, galima aiskiau apibrezti nagrinejamos seniunijos perspektyvas keistis ir prisitaikyti prie gyventoju poreikiu.

- [E.sub.a2]--statybos kaina--rodiklis parodo pastaraisiais 2 metais vykdytu NT projektu statybos vidutine kaina. Sis dydis atspindi bendrasias statybu apimtis kiekvienoje seniunijose.

- [E.sub.a3]--patvirtintos ES programos--rodiklis tiesiogiai reprezentuoja gautu ir isisavintu investiciju apimtis pagal ES ir kitu finansiniu fondu asignavimu programas. Sis dydis gali ryskiai skirtis kiekvienoje seniunijoje priklausomai nuo ekologines, socialines aplinkos ir savivaldybes nustatytu potencialios pletros zonu ribu.

- [E.sub.a4]--darbo vietos (perteklius/stygius)--nagrinejami miesto Bendrojo plano sprendiniai, apibreziantys numatytas darbo vietu koncentraciju zonas ir kiekius. Sie duomenys yra palyginami su Statistikos departamento duomenimis ivertinant darbingu gyventoju skaiciu seniunijoje. Isvestas dydis parodo darbo vietu trukuma arba pertekliu.

Urbanistiniai rodikliai:

- [U.sub.a1]--nenaudojamos zemes plotai--ivertinama bet kokios funkcines paskirties zeme, kurioje nera vykdoma jokios ukines veiklos, kuri yra pazeista ar nenaudojama miesto ir miesto gyventoju reikmems patenkinti.

- [U.sub.a2]--gyvenamuju objektu skaicius--sis rodiklis leidzia ivertinti gyventoju skaicius konkrecioje teritorijoje, uzstatymo tankuma ir poreiki planuoti bustus gyventoju reikmems tenkinti.

- [U.sub.a3]--pastatu amzius--rodiklis parodo vidutini seniunijos gyvenamojo fondo amziu. Sis ivertis leidzia atskirti dvi pagrindines gyvenamuju namu grupes--senos statybos ir naujos bei leidzia susidaryti nuomone apie seniunijoje esanciu pastatu bukle ir gyventoju socialini sluoksni.

- [U.sub.a4]--urbanistines pletros objektu skaicius rodiklis parodo nauju NT objektu statybos kieki seniunijoje. Kuo sio rodiklio reiksme didesne, tuo didesnes privataus ir valstybinio kapitalo investicijos seniunijoje.

- [U.sub.a5]--atstumas iki miesto centro--sis dydis parodo faktini atstuma nuo nagrinejamos seniunijos iki geometrinio miesto centro (centrinio pasto).

Socialiniai rodikliai:

- [S.sub.a1]--nedarbo lygis--rodiklis reprezentuoja salygini seniunijos gyventoju pragyvenimo lygi, vidutini gyventoju amziu ir socialines geroves laipsni lyginant su kitomis seniunijomis.

- [S.sub.a2]--skurstantys gyventojai--rodiklis atspindi seniunijos gyventoju turtine padeti, pragyvenimo lygi ir gyvenimo kokybes skirtumus atskirose seniunijose.

- [S.sub.a3]--vidutines namu ukio pajamos--rodiklis parodo darbingos gyventoju dalies ekonomini pajeguma. Sio rodiklio reiksme taip pat atspindi darbo vietu sklaida nagrinejamoje ir aplinkinese seniunijose.

- [S.sub.a4]--nusikalstamumas--rodiklis parodo viesojo saugumo lygi seniunijoje. Kuo sis rodiklis didesnis, tuo nepatrauklesne socialine aplinka vyrauja seniunijoje. Tai vienas svarbiausiu gyvenimo kokybes rodikliu.

- [S.sub.a5]--svietimo ir ikimokyklinio ugdymo istaigu skaicius--rodiklis parodo seniunijos svietimo sistemos bukle, prieinamuma gyventojams ir vaiku bei jaunimo uzimtumo lygi.

Ekologiniai rodikliai:

- [N.sub.a1]--grunto uzterstumas--rodiklis, apibreziantis zemes, kurioje gali buti apleista teritorija, uzterstuma, nuodinguju medziagu kieki ir kt.

- [N.sub.a2]--kietuju daleliu koncentracija--vidutine kietuju daleliu koncentracija ore nagrinejamoje seniunijoje. Sis veiksnys lemia gyventoju sveikatos problemas, blogesne gyvenimo kokybe ir neplaningai isvystyta susisiekimo ar kita inzinerine infrastruktura.

- [N.sub.a3]--zaliuju plotu kiekis--rodikliu isreiskiamas visu tipu zaliuju plotu kiekis, tenkantis vienam seniunijos gyventojui. Kuo sis dydis geresnis, tuo mazesne oro tarsa, patrauklesne aplinka ir vyrauja geresnis mikroklimatas. Tokie plotai vertinami kaip privalumas vystant nekilnojamojo turto projektus.

- [N.sub.a4]--transporto tarsa--tiesiogines transporto priemoniu tarsos masto rodiklis. Keliama prielaida, kad, kuo didesne sio rodiklio reiksme, tuo esami transporto srautai prasciau suplanuoti seniunijos susisiekimo sistemoje.

Socialiniu ir urbanistiniu rodikliu skaiciuotines reiksmes, isskyrus [U.sub.a3] ir [U.sub.a5], yra normalizuotos pagal kiekvienoje seniunijoje esanti gyventoju skaiciu.

Gauti rezultatai

R masyvo koreliacijos koeficientu reiksmes [R.sub.i] gali svyruoti nuo -1 iki +1. Kuo sio koeficiento absoliuti reiksme artimesne "1", tuo priklausomybe tarp dydziu yra stipresne. Determinacijos koeficientu masyvo D elementai [D.sub.i] ([R.sub.i] dydzio kvadratas) parodo kiekvieno rodiklio stiprumo lygi (Cekanavicius, Murauskas 2009). Kuo sio dydzio apskaiciuota reiksme didesne, tuo stipresniu, nepaisant R dydzio zenklo, rysiu su apleistu teritoriju plotais pasizymi rodiklis. Tai salyginis dydis, padedantis analizuoti atskiru rodikliu reiksmes tarpusavyje. Atlikti skaiciavimai parode, kad 13 is 18 rodikliu pasizymi teigiama priklausomybe apleistu teritoriju paplitimui (zr. 5 pav.)

Didziausia teigiama priklausomybe tarp apleistu teritoriju paplitimo ir atskiru rodikliu apskaiciuota nagrinejant nedarbo lygi ([R.sub.i,Sa1] = 0,85), skurde gyvenanciu gyventoju skaiciu ([R.sub.i,Sa2] = 0,83) ir nusikalstamumo apimtis ([R.sub.i,Sa4] = 0,83) atskirose seniunijose. Si reiskini galima paaiskinti tuo, kad apleistose teritorijose tam tikrais laiko tarpais vyrauja marginalines bendruomenes atstovu, kurie paprastai priklauso zemesniam socialiniam sluoksniam, linkusiam nusikalsti ar kelti gresme kitiems gyventojams bei aplinkai.

Tarp stipriausia priklausomybe pasizyminciu rodikliu nustatytas urbanistiniu rodikliu grupei priskiriamas dydis nenaudojamos zemes plotai ([R.sub.i,Ua1] = 0,83). Pastebima, kad dazniausiai ilgesni laika nenaudojami zemes plotai ilgainiai tampa miestu dykromis (Blanco et al. 2009).

Stipriausia neigiama priklausomybe pasizymi ekonominiu rodikliu grupei priskiriami dydziai--skirtos investicijos i aplinka ([R.sub.i,Ea1] = -0,68) ir statybos kaina ([R.sub.i,Ea2] = -0,68). Si atvirkstine priklausomybe patvirtina fakta, kad tikslingai nukreiptu investiciju (ES, privacios, valstybes ar kitos lesos) poveikis aplinkai yra esminis. Prie sio reiskinio ypac prisideda privataus ir viesojo sektoriaus partneryste (PPP) (Glumac et al. 2015). Rezultatai parode, kad kartu su pastaraisiais rodikliais privalo buti ivertinta vietoves padetis mieste ([R.sub.i,Ua5] = 0,68). Pastaroji priklausomybe atskleidzia, kad tolstant nuo miesto centro sutinkama tankesne apleistu teritoriju sklaida (zr. 6 pav.).

Geostatistine analize parode, kad tyrimo metu apskaiciuota [R.sub.i,Ua2] = 0,68 galioja tolstant iki 9,5 km ribos nuo miesto centrinio tasko. Ties 6,5 km ir 9,5 km intervalu koncentruojasi didzioji dalis miesto postsovietiniu laikotarpiu suplanuotu ir pastatytu miegamuju rajonu. Ties sia riba miesto urbanistinis karkasas pralauzia kompaktiskumo riba ir tampa netolygiai ir neplaningai issidraikes (taskine pletra, pernelyg intensyvaus uzstatymo zonos, zaliuju zonu deficitas ir kt.). Sis reiskinys ilgalaikeje perspektyvoje salygoja nenaudojamu zemes plotu gausa, o tai savo ruoztu--miesto dykru atsiradima ir paplitima aplinkinese teritorijose.

Atlikta geostatistine analize parode, kad ruoze, tarp 6,5 iki 9,5 km nuo Vilniaus miesto centro, issideste net 32 % visu mieste esanciu apleistu teritoriju (zr. 7 pav.). Siu teritoriju didzioji dalis (25 %) pagal Vilniaus miesto Bendrojo plano iki 2015 m. priskiriama verslo, gamybos ir pramones bei infrastrukturos (14 %) paskirties zonoms. Siose zonose dominuoja postsovietiniu laikotarpiu sukurta infrastruktura: magistraliniai inzineriniai tinklai, gyvenamieji, administraciniai ir visuomeniniai pastatai bei pramones objektai.

Sie urbanistiniai komponentai ilgainiui prarado kokybinius parametrus ir neatitinka kriteriju, kuriais dabar vadovaujasi nekilnojamo turto vystytojai ir miestu savivaldybes investuodamos i miesto pletra ir planuodamos naujas teritorijas. Patrauklumo investuoti praradimas siose funkcinese zonose leme investiciju nukreipima i periferines miesto zonas. Sis reiskinys prisidejo prie nevaldomos miesto ekspansijos i pakrascius ir suaktyvino taskine miesto pletra, kuri mokesciu moketojams kainuoja daugiau, negu pletra nukreipta i vidines miestu teritorijas (Bielinskas, Burinskiene 2015).

Kiekvienai grupei priskiriamu rodikliu prioritetines eilutes pagal nustatyta [R.sub.i[Ea,Ua,Sa,Na]] koeficiento ranga pateiktos 3 lenteleje.

Gauti rezultatai parode, kad egzistuoja skaliariniais dydziais apibreziamas priezastinis-pasekmiu rysys tarp miestuose esanciu apleistu teritoriju ir miesto fizine, socialine, ekonomine ir ekologine aplinka apibudinanciu rodikliu kiekviename teritoriniame vienete. Autoriai kiekviena rodikliu grupe surangavo pagal apskaiciuota vidutini dydi D kiekvienai rodikliu grupei (zr. 8 pav.)

Is 7 pav. matyti, kad labiausiai apleistu teritoriju plotus lemia socialiniai rodikliai (Dvjd = 0,526), kurie pagal dydi D ryskiai aplenke kitas rodikliu grupes. Skaiciavimai parode, kad apleistu teritoriju plotus maziausiai salygoja ekologiniai rodikliai ([D.sub.vid'] = 0,238).

Atlikus tokio tipo analize darbo autoriai rekomenduoja pagal nustatytus rodikliu rangus numatyti planavimo prioritetus rengiant miestu planavimo dokumentus ivairiais lygmenimis.

Planavimo procesuose pritaikius straipsnyje pateikta metodika, miestu fizines aplinkos vystymas tures saugikliu (rodikliu) sistema, kurios saveika su apleistu teritoriju plotais ir ju pokyciais gali buti ne tik stebima, taciau ir kontroliuojama. Tokiu atveju rodikliu duomenu baze igaus dinamini pavidala (kintamumas laike), kuris leis nustatyti apleistu teritoriju mieste pokycius ir ju rysi su ekonomine, socialine, ekologine ir urbanistine aplinka atskirose miestu seniunijose. Siekiant kurti kompaktiska miesto struktura ir skatinant apleistu teritoriju tikslinga atgaivinima, siu saveiku analize leis nustatyti tinkamas miesto vietas naujoms investicijoms, spresti socialines dezorganizacijos keliamas problemas bei valdyti zalinga miestu ekspansija i periferija.

Isvados

Atlikus koreliacines analizes paremta tyrima, darbo autoriai suformavo sias pagrindines darbo isvadas:

- apleistos teritorijos yra vienas is lemiamu veiksniu, salygojanciu mazo tankio miesto urbanistini karkasa;

- egzistuoja koreliacinis rysys tarp miesto aplinka formuojancius veiksnius apibudinanciu rodikliu ir apleistu teritoriju sklaidos mieste parametru;

- tyrimas parode, kad stipriausiu koreliacinu rysiu su apleistu teritoriju ploto parametrais Vilniaus mieste susije socialiniu ir ekonominiu rodikliu grupes ([D.sub.Sa1,Sa2,Sa3,Sa4,Sa5,vidut.] = 0,526 [D.sub.Ea1,Ea2,Ea3,Ea4vidut] = 0,526 = 0,272).

- stipriausiai apleistu teritoriju plotu didejima lemia tokie rodikliai, kaip nedarbo lygis (0,85), skurstantys gyventojai (0,83), nusikalstamumas viesojoje erdveje (0,83).

- stipriausias neigiamas koreliacinis rysys apskaiciuotas rodikliams: skirtos investicijos i aplinka (-0,68), statybos kaina (-0,68) ir kietuju daleliu koncentracija (-0,24).

- nereiksmingu koreliaciniu rysiu pasizymi rodikliai: svietimo ir darzeliu-lopseliu sistema, grunto uzterstumas, gyvenamuju objektu skaicius ir pastatu amzius.

- ruoze, tarp 6,5 iki 9,5 km nuo Vilniaus miesto centro, issideste net 32 % visu mieste esanciu apleistu teritoriju. Siu teritoriju didzioji dalis (25 %) priskirama verslo, gamybos ir pramones bei infrastrukturos (14 %) paskirties zonoms, kur dominuoja postsovietiniu laikotarpiu sukurta infrastruktura.

Tyrimo rezultatai isryskino apleistu teritoriju miestuose problematika ir atskleide, kad darnios miesto aplinkos pletra galima tik kompaktiskai isnaudojant brangiausia miesto turta--zemes. Teritoriju planavimas privalo buti vykdomas kompleksiskai atsizvelgiant i socialinius, ekonominius, urbanistinius ir ekologinius rodiklius. Miesto erdves formavimas tik pavieniais sklypais ilgoje laiko perspektyvoje yra zalinga praktika.

Skaiciavimai parode, kad, igyvendinant darnios pletros politika, butina sukurti efektyvesne investiciju teikimo miestu seniunijoms tvarka, apleistas monofunkcines teritorijas konvertuoti i polifunkcines (ypac toliau nuo miesto centro, 6,5-9,5 km spinduliu nuo miesto centro, esanciuose kvartaluose) ir jose skatinti darbo vietu steigima bei didinti zaliuju plotu kieki atsizvelgiant i kvartale esanciu gyventoju skaiciu. Tokiu budu zmogaus ukines veiklos itakoje atsirandancios apleistos teritorijos efektyviai gali buti atgaivinamos. Straipsnyje aprasyta metodika gali buti taikoma kaip irankis minimizuojant apleistu teritoriju galima zala miestui ir gyventojams.

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2016.859

Literatura

Ahlfeld, D. P.; Page, R. H.; Pinder, G. F. 1995. Optimal ground-water remediation methods applied to a superfund site: from formulation to implementation, Ground Water 33(1): 58-70. http://dx.doi.org/10.mi/j.1745-6584.1995.tb00263.x

Alker, S.; Joy, V; Roberts, P.; Smith, N. 2000. The definition of brownfield, Journal of Environmental Planning and Management 43(1): 49-69. http://dx.doi.org/10.1080/09640560010766

Alvarez-Guerra, M.; Viguri, J. R.; Voulvoulis, N. 2009. A multicriteria-based methodology for site prioritisation in sediment management, Environment International 35(6): 920-930. http://dx.doi.org/10.1016/j.envint.2009.03.012

Attoh-Okine, N. O.; Gibbons, J. 2001. Use of belief function in brownfield infrastructure redevelopment decision making, Journal of Urban Planning and Development 127: 126-143. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)0733-9488(2001)127:3(126)

Bielinskas, V; Burinskiene, M. 2015. Apleistu teritoriju konversijos igyvendinimo galimybes Lietuvos miestuose, Mokslas Lietuvos ateitis--Science--Future of Lithuania, K. Seselgio skaitymai 7(1): 30-39. ISSN 2029-2341.

Bielinskas, V; Burinskiene, M.; Palevicius, V 2015a. Assessment of neglected areas in Vilnius city using MCDM and COPRAS methods, Procedia Engineering 122: 29-38. http://dx.doi.org/10.1016/j.proeng.2015.10.004

Bielinskas, V; Lazauskaite, D.; Burinskiene, M. 2015b. Preventive indicators for creating brownfields, Sustainability 7(6): 6706-6720 [interaktyvus], [ziureta 2015 m. geguzes 27 d.]. Prieiga per interneta: http://www.mdpi.com/2071-1050/7/6/6706/pdf

Blanco, H.; Alberti, M.; Olshansky, R.; Chang, S.; Wheeler, S. M.; Randolph, J., et al. 2009. Shaken, shrinking, hot improverished and informal: emerging research agendas in planning, Progress in Planning 72(4): 195-250. http://dx.doi.org/10.1016/j.progress.2009.09.001

Burger, C. M.; Bayer, P.; Finkel, M. 2007. Algorithmic funnel-and-gate system design optimization, Water Resources Research 43(8): 1-19.

Carlon, C.; Pizzol, L.; Critto, A.; Marcomini, A. 2008. A spatial risk assessment methodology to support the remediation of contaminated land, Environment International 34(3): 397-411. http://dx.doi.org/10.1016/j.envint.2007.09.009

Cekanavicius, V; Murauskas, G. 2009. Statistika ir jos taikymai. III knyga. Vilnius: TEV. ISBN 978-9955-879-91-6.

Glumac, B.; Han, Q.; Schaefer, W.; Krabben, E. 2015. Negotation issues in forming public-private partnerships for brownfield redevelopment. Applying a game theoretical experiment, Land Use Policy 47(September): 66-77. http://dx.doi.org/10.1016/j.landusepol.2015.03.018

Kaufman, M. M.; Rogers, D. T.; Murray, K. S. 2005. An empirical model for estimating remediation costs at contaminated sites, Water, Air, and Soil Pollution 167: 365-386. http://dx.doi.org/10.1007/s11270-005-0214-0

Lange, D. A.; McNeil, S. 2004. Brownfield development: tools for stewardship, Journal of Urban Planning and Development 130(2): 109-116. http://dx.doi.org/10.1061/(ASCE)07339488(2004)130:2(109)

Linkov, I.; Satterstrom, F. K.; Kiker, G.; Batchelor, C.; Bridges, T.; Ferguson, E. 2006. From comparative risk assessment to multi-criteria decision analysis and adaptive management: recent developments and applications, Environment International 32: 1072-1093. http://dx.doi.org/10.1016/j.envint.2006.06.013

Lietuvos Statistikos departamentas. 2011. Statistiniai rodikliai zemelapiuose. GIS duomenys. GRID 100. [interaktyvus], [ziureta 2015 m. gruodzio 15 d.]. Prieiga per interneta: http:// osp.stat.gov.lt/gis-duomenys

Mozuriunaite, S. 2012. Urbanistiniu funkciju mutaciju poveikis miesto istorines aplinkos kaitai: daktaro disertacija. Vilnius: Technika. 186 p.

Nijkamp, P.; Rodenburg, C. A.; Wagtendonk, A. J. 2002. Success factors for sustainable urban brownfield development: a comparative case study approach to polluted sites, Ecological Economics 40: 235-252. http://dx.doi.org/10.1016/S0921-8009(01)00256-7

Roberts, P. 2000. The evolution, definition and purpose of urban regeneration, in P. Roberts, H. Sykes, Urban regeneration. London: Sage.

Schadler; S.; Morio, M.; Bartke, S.; Rohr-Zanker, R.; Finkel, M. 2011. Designing sustainable and economically attractive brownfield revitalization options using an integrated assessment model, Journal of Environmental Management 92: 827-837. http://dx.doi.org/10.1016/jjenvman.2010.10.026

Semenzin, E.; Critto, A.; Rutgers, M.; Marcomini, A. 2006. DSS-ERAMANIA: Decision support system for site-specific ecological risk assessment of contaminated sites. Heidelberg: Springer, 205-237.

Sounderpandian, J.; Frank, N.; Chalasani, S. 2005. A support system for mediating brownfields redevelopment negotiations, Industrial Management & Data Systems 105(2): 237-254. http://dx.doi.org/10.1108/02635570510583352

Stevens, D.; Dragicevic, S.; Rothley, K. 2007. iCity: a GIS-CA modelling tool for urban planning and decision making, Environmental Modelling & Software 22: 761-773. http://dx.doi.org/10.1016/j.envsoft.2006.02.004

Strenge, D. L.; Chamberlain, P. J. 1995. Multimedia Environmental Pollutant Assessment System (MEPAS): exposure pathway and human health impact assessment models. PNL-10523. Pacific Northwest Laboratory, Richland, WA. http://dx.doi.org/10.2172/70754

Wang, T. A.; McTernan, W. F. 2002. The development and application of a multilevel decision analysis model for the remediation of contaminated groundwater under uncertainty, Journal of Environmental Management 64: 221-235. http://dx.doi.org/10.1006/jema.2001.0470

Vytautas BIELINSKAS (1), Marija BURINSKIENE (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) vytautas.bielinskas@vgtu.lt; (2) marija.burinskiene@vgtu.lt

Caption: Fig 1. The structure of database and a principal composition of a design value

1 pav. Duomenu bazes struktura ir reiksmiu principine sudetis

Caption: Fig 3. Principal scheme of correlation analysis

3 pav. Koreliacines analizes taikymo principine schema

Caption: Fig. 4. The system of criteria of correlation analysis

4 pav. Koreliacines analizes rodikliu sistema

Caption: Fig. 6. The turnover of correlation coefficient between quantity of urban brownfields and Vilnius city center

6 pav. Koreliacijos koeficiento tarp apleistu teritoriju kiekio ir atstumo nuo Vilniaus miesto centro kaita

Caption: Fig. 7. Calculated amount of brownfields of the strip located 6.5-9.5 km from Vilnius city center

7 pav. Ruozo, esancio tarp 6,5 ir 9,5 km nuo Vilniaus miesto centro, apskaiciuoti apleistu teritoriju kiekiai

Table 1. The list of analysing municipalities of
Vilnius city and its indexes

1 lentele. Nagrinejamu Vilniaus miesto seniuniju
ir ju indeksu sarasas

Indeksas       Seniunija

[A.sub.1]    Antakalnis
[A.sub.2]    Fabijoniskes
[A.sub.3]    Justiniskes
[A.sub.4]    Karoliniskes
[A.sub.5]    Lazdynai
[A.sub.6]    Naujamiestis
[A.sub.7]    Naujininkai
[A.sub.8]    Naujoji Vilnia
[A.sub.9]    Paneriai
[A.sub.10]   Pasilaiciai
[A.sub.11]   Pilaite
[A.sub.12]   Rasos
[A.sub.13]   Senamiestis
[A.sub.14]   Seskine
[A.sub.15]   Snipiskes
[A.sub.16]   Verkiai
[A.sub.17]   Vilkpede
[A.sub.18]   Virsuliskes
[A.sub.19]   Zirmunai
[A.sub.20]   Zverynas

Table 2. Fragment of the used criteria database

2 lentele. Istrauka is naudojamos rodikliu duomenu bazes

             [A.sub.1]   [A.sub.2]   [A.sub.3]   [A.sub.4]

[U.sub.a3]      45          33          31          44
[U.sub.a4]     0,84        0,14        0,11        0,18
[U.sub.a2]     7,98        0,69        0,49        0,46
[U.sub.a5]     8,01        5,22        5,46        4,24
[N.sub.a2]     22,27       18,73       15,50       18,93
[N.sub.a1]     10,20       3,60        2,00        2,30

             [A.sub.5]   [A.sub.6]   [A.sub.7]   [A.sub.8]

[U.sub.a3]      34          67          53          50
[U.sub.a4]     0,16        0,98        0,34        0,13
[U.sub.a2]     1,15        0,60        7,02        12,87
[U.sub.a5]     5,66        1,27        5,27        5,57
[N.sub.a2]     26,53       54,70       23,43       12,40
[N.sub.a1]     2,40        17,90       7,40        10,30

             [A.sub.9]   [A.sub.10]   [A.sub.11]   ...   [A.sub.19]

[U.sub.a3]      49           38           38       ...       54
[U.sub.a4]     0,10         0,35         0,34      ...      0,34
[U.sub.a2]     30,66        0,69         1,53      ...      0,59
[U.sub.a5]     11,37        6,12         6,88      ...      2,91
[N.sub.a2]     28,80       30,67        12,20      ...     40,23
[N.sub.a1]     7,20         2,20         2,00      ...      6,50

             [A.sub.20]

[U.sub.a3]       65
[U.sub.a4]      0,89
[U.sub.a2]      4,02
[U.sub.a5]      2,37
[N.sub.a2]     31,00
[N.sub.a1]      3,10

Table 3. Determined ranks of criteriors by evaluated
coefficient [R.sub.i[Ea,Ua,Sa,Na]]

3 lentele. Nustatyti rodikliu rangai pagal apskaiciuota
koeficienta [R.sub.i[Ea,Ua,Sa,Na]]

Ekonominiai rodikliai

Rangas   Rodiklis

1.       skirtos investicijos i aplinka (R = -0,68)
2.       statybos kaina (R = -0,68)
3.       patvirtintos ES programos (R = 0,34)
4.       darbo vietos (R = 0,22)

Urbanistiniai rodikliai

Rangas   Rodiklis

1.       nenaudojami zemes plotai (R = 0,83)
2.       atstumas iki miesto centro (R = 0,68)
3.       urbanistines pletros objektu sk. (R = -0,29)
4.       gyvenamuju objektu skaicius (R = 0,11)
5.       pastatu amzius (R = 0,11)

Socialiniai rodikliai

Rangas   Rodiklis

1.       nedarbo lygis (R = 0,85)
2.       Skurstantys gyventojai (R = 0,83)
3.       nusikalstamumas (R = 0,83)
4.       vidut. namu ukio pajamos (R = 0,71)
5.       svietimo ir darzeliu-lopseliu sistema (R = -0,16)

Ekologiniai rodikliai

Rangas   Rodiklis

1.       zaliuju plotu kiekis (R = 0,77)
2.       transporto tarsa (R = 0,53)
3.       kietuju daleliu koncentracija (R = -0,24)
4.       grunto uzterstumas (R = 0,15)

Fig 2. Areas of urban Brownfield in the respect of functional zones
(a) and boundaries of municipalities of Vilnius city

2 pav. Apleistu teritoriju plotai nagrinejamose Vilniaus seniunijose
pagal funkcine zona (a) ir Vilniaus miesto seniuniju ribos (b)

a)                                   b)

Rajonu centrai ir kitos misrios      7,31%
  didelio uzstatymo teritorijos
Senamiestis                          0,44%
Vandenvietes                         0,16%
Miskai ir miskingos teritorijos      7,97%
Teritorijos visuomenes poreikiams,   1,55%
  specializuotos ir kompleksu...
Teritorijos visuomenes poreikiams,   2,06%
  specializuotos ir kompleksu...
Ekstensyviam naudojimui irengiami    1,86%
  zeldynai
Intensyviam naudojimui irengiami     10,33%
  zeldynai
Verslo gamybos ir pramones           29,76%
  teritorijos
Intensyvaus uzstatymo gyvenamosios   3,70%
  teritorijos
Vidutinio uzstatymo intensyvumo      1,26%
  gyvenamosios teritorijos
Mazo uzstatymo intensyvumo           32,3%
  gyvenamosios teritorijos
Miesto centras, svarbiausi           1,21%
  lokalus centrai

Note: Table made from bar graph.

Fig. 5. Evaluated values of coefficients of correlation (I array)

5 pav. Apskaiciuotos koreliaciju koeficientu reiksmes (I masyvas)

      [R.sub.i]   [D.sub.i]

Sa1   0,85        0,72
Sa2   0,83        0,69
Sa4   0,83        0,69
Ua1   0,83        0,69
Na3   0,77        0,59
Sa3   0,71        0,50
Ea1   0,68        0,46
Ea2   0,68        0,46
Ua5   0,68        0,46
Na4   0,53        0,28
Ea3   0,34        0,12
Ua4   0,29        0,08
Na2   0,24        0,06
Ea4   0,22        0,05
Sa5   0,16        0,03
Na1   0,15        0,02
Ua2   0,11        0,01
Ua3   0,11        0,0

Note: Table made from bar graph.

Fig. 8. Calculated average [D.sub.i] values for each
group of criteria

8 pav. Atskiru rodikliu grupiu apskaiciuotos vidutines
dydzio [D.sub.i] reiksmes

Socialiniai rodikliai     [D.sub.vid] = 0,526
Ekonominiai rodikliai     [D.sub.vid] = 0,272
Urbanistiniai rodikliai   [D.sub.vid] = 0,252
Ekologiniai rodikliai     [D.sub.vid] = 0,238

Note: Table made from bar graph.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Bielinskas, Vytautas; Burinskiene, Marija
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:1USA
Date:Feb 1, 2016
Words:4961
Previous Article:Territory planning perspective in flood-prone areas in riga/ Teritorinio planavimo perspektyvos potvyniu uzliejamuose rygos plotuose.
Next Article:The problem of the interaction between the object of landscape architecture and urban context in the implementation of city's master plan solutions...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |