Printer Friendly

Construction terminology at the beginning of the XXth century: analysis of terms used in "Construction Art and Technology" (1922-1923) /Statybos terminija XX a. pradzioje: "Statybos meno ir technikos" (1922-1923 m.) terminu analize.

Ivadas

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybe ir prasidejus sparciam salies ukio augimui, eme pletotis ir statybos sektorius: valstybes tarnyboms reikejo administraciniu pastatu, svietimo sektoriaus pletrai buvo butinos naujos mokyklos, truko pastatu verslui. Ypac daug buvo statoma Kaune, 1919 m. paskelbtame laikinaja sostine. Siame mieste, be kitu pastatu, buvo statomi kulturos objektai, ministerijos ir bankai. Su pramones pletra susijusi ir aktyvi knygu bei periodikos leidyba. Informacijos apie statyba sklaidai 1922 m. Kaune pradetas leisti zurnalas "Statybos menas ir technika" (toliau--SMT) (1 pav.). Is viso per dvejus metus isejo penki zurnalo numeriai, leideju vadinami sasiuviniais. 1923 m. leidyba buvo nutraukta, nuo 1957 m. sis zurnalas leidziamas pavadinimu "Statyba ir architektura". Leidejai zurnala pristato kaip seniausia leidini Lietuvoje, rasanti apie statyba, architektura, nekilnojamaji turta ir pavelda (Statyba ir architektura 2013). 1922-1923 m. "Statybos meno ir technikos" numeriuose vyrauja informacinio pobudzio straipsniai, kuriu turinys--veikla, susijusi su salies atkurimu (atstatyba): daugiausia nauju pastatu (mokyklu, individualiuju namu (trobesiu), spaustuviu, kino teatro) statyba, transporto sistemos kurimu. Daug demesio skiriama medziagoms, statybos technologijai, informuojama apie naujus isradimus, irenginius ir prietaisus, pristatomus parodose, skelbiamos statybos taisykles bei reikalavimai. Leidinyje ryski mokslo ir praktikos saveika. Statyba zurnale suprantama labai placiai: i jos savoka ieina ir mechanika, ir transportas, kalbama ir apie fizikos naujienas.

Sio straipsnio objektas--statybos terminai, taciau, be ju, aptariami ir kiti terminai, pvz., metras, meistras, kurie yra itraukti i Statybos terminu zodyna (2002) ir priklauso ir kitu sriciu terminijai. Straipsnyje daugiausia demesio skiriama tiems terminams, kurie nesutampa su dabar vartojamais. Zurnale yra savoku, kuriu reiksme dabar sunku atsekti, pvz., kalbant apie parodoje pristatomus isradimus, vartojami nauji terminai, taciau, ka jie reiskia ir kokie dabar ju atitikmenys, del konteksto trukumo sunku pasakyti. Gali buti, kad tie prietaisai nebuvo tobulinami ir juos ivardijantys terminai tapo neaktualus. Tokiu terminu pavyzdziai gali buti kabomasis izoliatoris ar Kolumbo kiausinis: "<...> Gebr. Rozenthal patieka labai idomia elektrotechnikams naujiena, butent kabomaji izoliatori <...> (1). Sis isradimas delei jo nepaprasto aiskumo ir tinkamumo gali buti pavadintas Kolumbo kiausiniu" SMT 2: 19. "Statybos meno ir technikos" straipsniuose vyrauja neutrali kalba, ekspresyviosios leksikos daugiau aptinkama paskutiniuose (4 ir 5) numeriuose. Taigi galima daryti isvada, kad kalbos poziuriu leidinys keitesi, autoriu stilius individualejo. Taciau publicistikos klisiu, skirtingai nei dabartineje ziniasklaidoje (prisiminkime nuolat besikartojanti miesto veida ar pagrindines miesto arterijas), nagrinejamame leidinyje nera, stiliaus priemones (dazniausiai personifikacija) originalios: "Plukiama ligi atsiraugiant, kuomet pluktinys ima atsidusti "mediniu balsu"<...>" SMT 5: 11, "<... > aiksteje pasistiebe du trobesiai <...>" SMT 5: 13.

Nagrineti publicistikoje pavartotus terminus yra svarbu, nes butent publicistika yra ta tarpininka, per kuria terminai is mokslo patenka i aktyvia visuomenes vartosena, o kalbos vartotojai su statybos terminais ir ju ivardijamomis realijomis susiduria daznai. A. Pupkis teigia, kad butent "ziniasklaidos--periodines spaudos, radijo ir televizijos--kalba yra viena svarbiausiu, didziausia poveika kalbos normu klostymuisi ir pletrai, vartosenos raidai turinciu bendrines kalbos vartojimo sriciu (Pupkis 2005: 319). Diachroninis zvilgsnis i senu leidiniu terminus leidzia stebuti terminu raida, bent apytiksliai nustatyti leksikos vienetu, kartu ir terminu, kaitos ribas. Isanalizavus pasirinktus anksciau vartotus terminus, galima isskirti pagrindinius terminu raidos etapus (atsiradima, isnykima, prasmes pokycius). Kita vertus, terminai svarbus tautos istorijai--jie atspindi tautos gyvenima, rysius su kaimyninemis tautomis, mokslo ir kulturos pazanga. Skaitant "Statybos meno ir technikos" straipsnius, akivaizdu, kaip tuo laikotarpiu keitesi Lietuva.

Zurnalo leidybos metai patenka i ta neilga Lietuvos nepriklausomybes (1918-1940 m.) laikotarpi, kai lietuviu kalba nebuvo prievarta veikiama svetimu, o lietuviu kalbininkai galejo nebaudziami viesai rupintis kalbos norminimu. Taigi kalbinis nagrinejamo zurnalo kontekstas susijus su aktyvia kalbos puoselejimo veikla: tuo laikotarpiu leidziami terminu zodynai (M. Siksnio "Aritmetikos ir algebros terminu zodynelis" (1919), A. Maciejausko "Technikos zodynelis" (1920) ir kt.), 1921 m. prie Svietimo ministerijos usteigiama Terminologijos komisija, spaudoje diskutuojama kalbos klausimais, publikuojami K. Bugos ir J. Jablonskio straipsniai apie kalbos teoriju ir praktika. Ypac svarbus buvo Terminologijos komisijos ikarimas. A. Kaulakienes teigimu, "tiek XX a. pirmaisiais, tiek XIX a. paskutiniaisiais desimtmeciais terminai tebuvo sudarinejami individualiai, sporadiskai, be aiskesnes sistemos bei teoriniu pagrindu. Toks terminijos nesistemiskumas, ivairavimas, be abejo, trukde ir mokslo pazangai, ir bendrajai mokslo sistemai, ir apskritai specialistu bendravimui" (Kaulakienr 2009: 70). A. Pupkis isskiria ypatingus J. Jablonskio, priklausiusio Terminologijos komisijai, nuopelnus: "Nera pasene ir Jablonskio taikyti bendrines kalbos tvarkybos principai: sistemiskumas kaip svarbiausia bendrines kalbos egzistavimo salyga, grynumas kaip kalbos savitumo garantas, tikslingumas, kuriuo remiantis kodifikuotinas zodynas ir zodziu reiksmes <...>" (Pupkis 2005: 160).

Analizuojant periodinio leidinio "Statybos menas ir technika" statybos terminus, idomu pazvelgti, kaip buvo laikomasi siu principu, kaip karesi statybos terminu sistema.

Vientisiniai denotatai

Skoliniai. Nr viena kalba, kurios atstovai bendrauja su kaimyniniu saliu zmonemis, neisvengia skoliniu. Ne isimtis ir lietuviu kalba, turinti ilga skoliniu istorija--nuo finizmu iki dabartiniu anglybiu. Vieni skoliniai i kalba patenka tiesiogiai, kiti, ypac tarptautiniai zodziai,--per kalbas tarpininkes. Tarptautiniu zodziu kelias i lietuviu kalba, kartu ir terminiju, daugiausia susijus su versta literatura: tarptautiniai zodziai is originalu ar jau verstu nelietuviu autoriu tekstu patenka i verstinius lietuviu rastus, o is ju--jau ir i snekamaju kalba. Nemazai SMT skoliniu, daugiausia tarptautiniu zodziu, tapusiu statybos terminais, tokios pacios formos ir reiksmes vartojami ir dabar, pvz., architektas (gr. architekton), architekura (lot. architektura < gr. architektonike), betonas (pranc. beton), cementas (vok. Zement < lot. caementum), cokolis (it. zoccolo), defektas (lot. defectus), eksploatacija (pranc. exploitation), eksponatas (lot. exponatus), fasadas (pranc. faeade < face), gruntas (vok. Grund), kanalizacija (pranc. canalisation), kompetencija (lot. competentia), komplektas (lot. complectus), konstrukcija (lot. construktio), kvartalas (lot. quartale), modelis (pranc. modele < lot. modus), monolitas (gr. monolithos), norma (lot.), produkcija (lot. produco), projektas (lot. projectus), ornamentas (lot. ornamentum), specialistas (pranc. specialiste < lot.), technikas (gr. technikos < techne). Kaip matyti is pateiktu pavyzdziu, didzioji dalis tarptautiniu zodziu--netiesioginiu skoliniu yra pasiskolinta is senuju graika ir lotynu kalbu (zr. 1 lentele). Siuo atveju svarbi tampa kalba tarpininka. Istorines, politines ir ekonomines aplinkybes leme, kad nagrinejamuoju laikotarpiu kalbos tarpininkas vaidmeni daugiausia atliko vokieciu ir rusu kalbos. Kaip rodo zurnalo leksikos analize, statybos terminijai tuomet svarbesne buvo vokieciu kalba. Si kalba buvo paveikusi morfologinr terminu forma: zodziuose centimeteris (SMT 4: 5, 8, 20), literis (SMT 1:22), meisteris (SMT 3: 13), meteris (SMT 3: 13) islikas vokieciu kalbos formantas -er, zymintis vyriskaju gimine, nors kai kuriuose straipsniuose pastebima variantiskos vartosenos atveju, pavyzdziui, tame paciame puslapyje vartojamas ir metras, ir meteris (SMT 3: 13), ir centimetras, ir centimeteris (SMT 4: 5). Vokieciu kalbos nepaveiktu formu ypac padaznejo paskutiniuose (4 ir 5) zurnalo numeriuose. Taigi galima teigti, kad nagrinejamuoju laikotarpiu nuo suvokietintos formos laipsniskai buvo pereinama prie artimesnes kalbai saltiniui.

Vokieciu kalba lietuviu leksikai buvo ne tik kalba tarpininka, bet ir kalba saltinis. Turint omenyje lietuviu kontaktus su slavais ir vokieciais, darytina prielaida, kad dauguma slavizmu ir germanizmu yra tiesioginiai skoliniai. Zurnale aptinkamas pluostas germanizmu, kuria vieni tapo statybos ir kitu sriciu terminais: gruntas SMT (vok. Grund), kalkis SMT 4: 9, 18, (vok. Kalk) (=kalkas), meisteris SMT 1: 10 (vok. Meister) (=meistras), poperis SMT 4: 25 (vok. Papier) (=popierius), kiti dabar vertinami kaip svetimybes: lota SMT 2: (vok. Latte) (=kartis), ruimas SMT 3: 23 (vok. dial. Ruim) (=patalpa), skindelis SMT 1: 17 (vok. Schindel) (=malksna), siberis SMT 1: 22 (vok. Schieber) (=sklende), siupele SMT 4: 19 (vok. Schaufel) (=semtuvas). Apskritai vokieciu inzinieriai ir vokieciu kalba Lietuvos statybai, kartu ir statybos terminijai, turejo didele reiksme. SMT 2 numeryje prista tomos naujienos is parodos, kurioje daugiausiai dalyvavo vokieciu inzinieriai. Taigi naujoms realijoms, kuria buvo zinomi tik vokiski pavadinimai, reikajo nauju terminu.

Be germanizmu, SMT rasta ir keletas slavizmu: balkis SMT 2: 25 (rus. 6amca) (=sija), eitas SMT 1:12 (lenk. szczyt) (=stogo galas, frontonas), juska SMT 1: 18 (lenk. juszka) (=krosniakaistis, kaistis), spizius SMT 1: 9 (=ketus). Dabar sie skoliniai laikomi svetimybemis, jos traukiasi is aktyvios vartosenos (isskyrus balka, isitvirtinusi snekamojoje statybininka kalboje).

Nagrinejant SMT straipsnius, idomu pazvelgti, kaip skoliniai buvo taikomi prie fonetines ir morfologines lietuviu kalbos sistemos. Matome, kad, pavyzdziui, dabar vartojamas moteriskosios gimines daiktavardis krize zurnalo straipsniuose yra vyriskosios gimines, islikusi graikiska fleksija -is: krizis SMT 2: 18. Galune -is igijo ir pirmai daiktavardziu linksniuotei buvo priskirti zodziai ekzemplioris SMT 4: 29 (=egzempliorius), inzineris SMT 2: 13 (=inzinierius), poperis SMT 4: 25 (=popierius). Denotatas kalkis SMT 4: 9, kalkiai SMT 4: 18 (=kalkas) zurnale vartojamas kaip vyriskosios gimines daiktavardis. "odzio higiena pastebimi net trys variantai: higijena SMT 3: 7, higiena SMT 3: 8, hygiena SMT 1: 12 (=higiena). Apskritai fonetine adaptacija labai variantiska: vienuose straipsniuose (kartais net tame paciame puslapyje) vartojama sistema SMT 4: 16, betonas SMT 2: 18, kabelis SMT 2: 18, kituose--sistema SMT 2: 18, betonas SMT 2: 18, kabelis SMT 2: 18. Tikatina, kad viena is balsio e ilgejimo ir siaurejimo priezasciu taip pat yra kalbos tarpininkas (vokieciu ar rusu kalbos) itaka, akivaizdziausia rasytiniame tekste. Zurnale tarptautinis dvigarsis om, kuris musu kalbai yra svetimas, zodyje pompa tampa lietuvisku dvigarsiu um: pumpa SMT 2: 27.

Kai kurie tarptautiniai denotatai neadaptuoti prie lietuviu kalbos priebalsiu sistemos, tiesiog prideta galune: carbolineumas SMT 2: 18 (=karbolineumas), oxidas SMT 5: 1 (=oksidas). Denotatas azbestas, priesingai, su z rasomas pagal tarima. K. Gaivenis teigia, kad "perimant tarptautinius zodzius labiau stengiamasi islaikyti balsiu, o ne priebalsiu kokybe" (Gaivenis 2002: 59). Taciau, kaip rodo minetieji pavyzdziai, fonetine, kaip ir morfologine, adaptacija nebuvo nusistovejusi, desniai ar taisykles nebuvo taikomi, isskyrus lietuviskos galunes pridejima. Ypac chaotiskai elgiamasi su uzsienieciu asmenvardziais. Vokieciu asmenvardziai zurnale adaptuojami ir gramatinami nenuosekliai: Adolfas Schwarz SMT 3: Pr2., KAberio SMT 2: 23, Klumpo SMT 2: 23, Snellen o SMT 4: 1, Weggelin-Giibnero SMT 2: 23.

Kaip matyti is konteksto, kai kurie terminai SMT vartoti kita reiksme nei dabar: kursantas ("<...>20 darbininka ir kursantu treniravosi naujo budo namus statant, gi 4 kursantai tapo nedegamu trobesiu statymo specialistais <...>" SMT 5: 14) zurnale reiskia praktikanta; bosas ("Rafinavimui pasibaigus, tyrus aliejus nuleidziama i tam tikrus bosus nusistoveti <...>". SMT 2: 23)--statine; instrumentas SMT 1: 11--iranka; masina SMT 3: Pr.--irengini, prietaisa; transportai (Draudziama trobesiai <...>, transportai ir bagazas nuo visu pavoju SMT 2: Pr.)--transporto priemones. Skoliniai, formos ar reiksmes poziuriu nesutampantys su dabar vartojamais, pateikiami 1 lenteleje.

Skoliniai, ivardijantys kasdienio gyvenimo realijas, i nagrinejamojo zurnalo puslapius veikiausiai pateko is gyvosios kalbos: leidinyje kalbama apie statybos aktualijas, svarbias ne tik specialistams. Taciau skaitant SMT galima pastebuti, kad zurnalo leidejams ar straipsniu autoriams svarbus buvo ne tik remimasis gyvaja liaudies kalba, bet ir kalbos gryninimas bei lietuviskos terminijos karimas. Kai kurie skoliniai pateikiami tik skliaustuose, o pirmenybe teikiama lietuviskam atitikmeniui, butent ju stengiamasi idiegti i vartosena. Pastebutina, kad toka buda dabar taiko statybos imoniu interneto svetainiu karujai. Skliaustuose pateikta svetimybe jie motyvuoja vartotoju neisprusimu: esa skaitytojai lietuvisko termino (dazniausiai naujadaro) nesupras. Taigi SMT salia lipalo SMT 2: 12 skliaustuose pateikiamas kitas (dabar vartojamas glaistas), greta nezinovo SMT 2: 13 profanas, prie keistuvo SMT 2: 19--umformeris, salia lankstomojo sviesospaudos prietaiso SMT 2: 19--Lichtpausapparat, prie medzio plausu SMT 2: 18--Holzwolibaumatte, prie sienagulio SMT 4: 20--murlatas, greta saligatvio SMT 3: 13--trotuaras. Kaip matyti is pavyzdziu, jeigu realija nauja, stengiamasi sukurti lietuviska terminu. Taigi, nepaisant SMT vartojamu skoliniu gausos, galima teigti, kad leidinio autoriai bando lietuvinti ir kurti statybos terminiju. Nors, kalbant apie skolinius, akivaizdi vokieciu kalbos itaka, kuriant naujus denotatus, nekopijuojama vokieciu darybos sistema, kuriai budinga kompozicija, taigi ir duriniu gausa, bet paisoma lietuviu kalbos derivacijos sistemos.

Hibridai. Dalies skolintu daiktavardziu adaptacija neapsiriboja galunes pridejimu keiciamas ir pridedamas lietuviskas afiksas ir gaunamas hibridinis derivatas. Palyginti su skoliniais, hibridu nagrinejamame zurnale yra nedaug. Vyrauja hibridiniai derivatai su lietuviska priesaga -imas: izoliavimas SMT 2: 18, eksploatavimas SMT 3: 26, parceliavimas SMT 2: 15, nors Tokiu zodziu tradicinis priskyrimas hibridinei darybai yra diskutuotinas. V. Urbutis tokius hibridus laiko "skoliniu fonetines ir morfologines adaptacijos viena is apraisku" (Urbutis 2009: 137). Autorius teigia: "Genetiniu poziuriu afiksine adaptacija naujadaru neduoda <...>. Funkciniu poziuriu afiksines adaptacijos paliestas zodis, neturedamas salia pamatinio zodzio, irgi neina dariniu; afiksas jame jei ir suvokiamas, tai ne kaip darybos formantas, o kaip morfologinis sandas" (Urbutis 2009: 138).

Leidinyje rasta keletas vediniu su slaviskomis priesagomis. Zodziai tekorius SMT 2: 19, tepliorius SMT 2: 18 sudaryti su slavisku sufiksu -orius, reiskianciu asmenis pagal atliekama darba. Daugiau derivatu su skolintomis priesagomis leidinyje nepastebeta. Rasta keletas atveju, kai lietuviskas formantas dedamas prie skolinio kamieno: deminutyvine priesaga prideta zodziuose komisijilele SMT 4: 23 (=pakomise), peciukas SMT 1: 22 (=krosnele), o lietuviskas priesdelis--prie slaviskos saknies: ismiera SMT 1: 9 (=dydis). Apibendrinant galima teigti, kad zurnale "Statybos menas ir technika" vientisiniu hibridiniu terminu reta. Tikatina, kad si fakta leme istorine situacija--kalba, kuri rutuliojosi dvikalbystes ar net daugiakalbystes salygomis, atgavus nepriklausomybe, reikajo gryninti ir apsaugoti net morfemu lygmeniu.

Lietuviski priesaginiai denotatai. Abstrakciuju daiktavardziu terminai. Statybos terminijos sisteminima zurnale rodo priesaginiu derivatu gausa. Kadangi afiksai atlieka klasifikavimo funkciju, matoma, kad terminus bandoma itraukti i klasifikacine sistema, nors dar neskiriamas veiksmas nuo proceso ar veiksmo rezultato, ypatybe nuo jos rodiklio ar dydzio. Tokio kategorinio daugiareiksmiskumo apraiska galima aptikti dar ir siuo metu. Pats dazniausias terminu darybos budas zurnale yra sufiksacija. Akivaizdzia persvara, palyginti su kitomis priesagomis, daznumo poziuriu turi sufiksas--imas. Sis faktas sutampa su DLKG pateikiama informacija: "Priesaga--imas (-ymas) pagal savo daruma tarp tu afiksu (priesagu ir galuniu), kurie lietuviu bendrineje kalboje yra vartojami veiksmazodziu abstraktams darytis uzima pirmaja vieta" (DLKG 1997: 94). Zurnale rasti sie sufikso -imas (-ymas) derivatai: ikunijimas SMT 4: 30 (=igyvendinimas), irengimas SMT 3: Pr. (=irenginys), itaisymas (gatviu ir keliu itaisymas) SMT 1: 31 (=tiesyba), itempimas SMT 3: Pr. (=itampa), gaminimas SMT 1: 30 (=gamyba), liudymas SMT 2: 15 (=liudijimas), pagrazinimas SMT 1: 13 (=apdaila, puosyba), plaisinejimas SMT 4: 19 (=pleisejimas), priziurejimas (priziurejimo taisykles) SMT 4: 31 (=prieziura), susibrukimas SMT 5: 7 (=spustis), vaikstinejimas (traukiniu vaikstinejimas) SMT 2: 27 (=eismas). Visi pastebuti transpozicines darybos reiksmes derivatai ("transpozicija--perkalimas is vienos kalbos dalies i kita" (Urbutis 2009: 196)) semantikos poziuriu turi abstrakaias veiksmu pavadinimu reiksmes, isskyrus irengima. Kad sio zodzio reiksme konkreti, galima matyti is konteksto: parduodami irengimai zemes ukio reikalams SMT 3: Pr. Taciau 2 zurnalo numeryje veiksmo rezultatui reiksti randamas ir galunes vedinys isradinys ("tai direktorio Smito isradiny, kuris tures audringos itakos i aukstos itampos izoliatoriu technika"). Sis siuolaikine terminu sistema puikiai atitinkantis zodis, nors ir pateikiamas LKZ, dabar beveik nevartojamas, nors iprastas zodis isradimas turi kategoriniu poziuriu daugiareiksme priesagu, kuria vengiama terminijoje ivardyti veiksmo rezultata.

Antrasis pagal daznuma yra afiksas -umas. Nagrinejant pereito simtmecio pradzios tekstus, galima sekti sios priesagos raida lietuviu kalboje. Lietuvisko rasto formavimosi pradzioje si priesaga buvo gana reta. S. Ambrazas teigia, kad "Rytu aukstaiciu 1605 m. <... > ir 1677 m. <... > anoniminiuose katekizmuose randame tik viena priesagos -umas vedini tobulumas <...>" (Ambrazas 2000: 8). Toliau autorius raso, kad minetojo afikso derivatai "eme plisti tuo metu, kai sumazejo priesagos -yba/-ybe darumas" (Ambrazas 2000: 21). Sio modelio vediniai taip pat turi transpozicine darybos reiksme, visi jie padaryti is budvardziu ir priskiriami ypatybiu pavadinimu kategorijai: didumas (plyteliu didumas) SMT 2: 18 (=dydis), patvarumas SMT 4: 5 (=patvarumas), pralaidumas SMT 4: 16 (=laidumas), stamantrumas SMT 4: 16 (=standumas). Dabartineje lietuviu kalboje, taip pat ir terminijoje, sufikso -umas vediniai yra daznai vartojami. DLKG teigiama, kad "priesaga -umas--tai pats darusis afiksas is visu tu priesagu ir galuniu, kurios yra vartojamos vardazodziu abstraktu daryboje" (DLKG 1997: 100). Terminijoje sufiksu -imas (-ymas) ir -umas derivatu vartojimo daznuma sumazino grieztesnis sisteminimas--dydziu atskyrimas nuo procesu ir ypatybiu (plg. itempimas itempis, stiprumas--stipris).

Konkreciuju daiktavardziu terminai. Is konkreciuju daiktavardziu nagrinejamame leidinyje daugiausia rasta priesagos -elis, -e derivatu: kablelis (langu kablelis) SMT 1: 18 (=kabliukas), lempele SMT 2: Pr. (=lempute), plenele SMT 4: 14 (=plevele), stimele SMT 1: 18; stumele SMT 1: 25 (=kaistis), taslele SMT 2: 18 (=tesla, mase). Siems vediniams budinga modifikacine darybos reiksme: "dariniu reiskiama savoka cia visada lieka pradines savokos remuose, tik skiriasi pridetiniu kvantitatyviniu (mazybes ar didybes), kvalitatyviniu (paprastai malonybes ar menkybes) ar is sykio kvantitatyviniu ir kvalitatyviniu pozymiu <...>" (Urbutis 2009: 200). Lietuviu kalba pasizymi deminutyviniu derivatu gausa, taciau terminams tinka tik tie priesagos -elis,-e vediniai, kurie stilistiskai yra neutralus ir dazniausiai zymi daiktu dydi. KiTokiu deminutyviniu derivatu zurnale nebuvo rasta.

Is kitu priesaginiu dariniu vartojimo daznumo poziuriu isskirtini afiksu -alas ir -inys derivatai--ju zurnale rasta po keleta. Priesagos -alas vediniais leidinyje ivardijamos tirstos konsistencijos medziagos: kretalas SMT 4: 20, lipalas SMT 2: 6, maisalas SMT 2: 26. Priesagos --inys derivatai priskirtini veiksmo rezultato pavadinimu kategorijai: braizinys SMT 1: 9, braizynys SMT 1: 28 (matome priesagos varianta su y) (=brezinys), gniuzinys SMT 5: 11 (=gniuzulas), piovinys SMT 4: 28 (=pjuvis), skaldinys SMT 2: 25 (=skalda). Zurnale rasta terminu, padarytu su priesagomis -ininkas: murninkas SMT 4: 19, murininkas SMT 4: 18, krosnininkas SMT 1: 11, desimtininkas (SMT 1: 10). Kitu priesagu derivatai retesni. Sufiksas - tojas zurnale vartotas tiek profesijai reiksti (vykintojas, darbu vykintojas SMT 3: 4 (=vykdytojas)), tiek rusu kalbos pavyzdziu prietaisui ivardyti (lygintojas SMT 2: 19, sroves lygintojas (=lygintuvas)). Taciau matoma, kad randasi terminu, padarytu su sufiksu -tuvas: isjungtuvas SMT 5: 8, keistuvas (umformeris) SMT 2: 19, nors ju dar mazai daroma. Dabartineje kalboje, kaip teigiama DLKG, priesaga -tuvas pralenkia visas kitas irankiu (inagiu, prietaisu) pavadinimu kategorijos priesagas ir galunes (DLKG 1997: 129).

Minetieji priesagu -alas, -inys, -ininkas, -tojas, -tuvas vediniai priklauso mutacinio pobudzio darybos kategorijai--ju reiksme yra visiskai kitokia nei pamatinio zodzio reiksme. V. Urbucio teigimu, tokiu "dariniu pavadinamas visai kitas dalykas, santykiaujus su pamatiniu zodziu pasakomu dalyku tiktai kaip su vienu (nominaciniu) savo pozymiu" (Urbutis 2009: 202). Terminai, kuria priesagos reciau vartotos nauju zodziu darybai, kartu su aptartaisiais denotatais pateikiami 2 lenteleje.

Terminu darybos poziuriu idomus zurnale rastas derivatas siauduolis, paminetas straipsnyje, kuriame buvo referuojami pranesimai, skaityti Lietuvos inzineriu-statybininka suvaziavime posedy 1925 m. gruodzio 15 d. (SMT 5: 16). Siuo terminu buvo pavadinti supresuoti siaudai, kuriais dengiamas namo stogas. Taciau kad zodis butu vartojamas veliau, neaptikta nei LKZ, nei virtualiojoje elektroninio paveldo svetaineje. Veikiausiai terminas sukurtas nusiziurejus i sienuoli. DLKZ sis zodis laikomas daugiskaitiniu daiktavardziu: "sienuoles dgs. (1) <...> sieno pakritos: sienai" (DLKZ 2000: 806). Taciau S. Ambrazo knygoje "Daiktavardziu darybos raida II" sis derivatas uzfiksuotas kaip vyriskos gimines skaiciais kaitomas daiktavardis: "sienuolis "sieno pakritos" J; Trg; NmS; Bt; Zgc; Erz; Gr; Rand" (Ambrazas 200: 173). SMT straipsnyje siulomas vienazodis terminas siauduolis atitinka daugeli terminu darybos reikalavimu--yra stilistiskai neutralus, logiskas ir tikslus, gramatiskai taisyklingas (nors sufikso -uolis derivatu daugiau daroma is budvardziu), kur kas patogesnis uz kitus straipsnyje sinonimiskai vartojamus dvizodzius pavadinimus: siaudinis plakas SMT 5: 16, presuoti siaudai SMT 5: 16. STZ teikiamas terminas siaudinys (STZ 2002: 608) (plg. vok. Strohplatte "siaudu plakas"), taciau praktikoje jis retai vartojamas.

Duriniai. Palyginti su priesagine daryba, duryba SMT nera tokia dazna. Dazniausi duriniai, padaryti is dvieju daiktavardziu be jungiamojo balsio, turintys determinacine reiksme ir esantys vyriskosios gimines. DLKG teigiama, kad dabartineje kalboje "beveik devyni desimtadaliai sudurtiniu daiktavardziu (su abiem daiktavardiniais sandais) savo gimine nesiskiria nuo ju antraisiais sandais einanciu daiktavardziu" (DLKG 1997: 154). Nagrinejamame leidinyje pastebima tendencija, kad, nors antrasis sandas yra moteriskosios gimines daiktavardis, su juo sudarytas durinys igyja vyriskaju gimine: degutzemis SMT 4: 16, kietzemis SMT 4: 19 (plg. zeme), sonsienis SMT 2: 26, ugniasienis SMT 3: 8, 15 (plg. siena). Moteriskosios gimines pastebetas tik vienas hibridinis is dvieju daiktavardziu sudarytas durinys--vandenpumpe SMT 2: 27. Be sio durinio, zurnale rasta dar vienas hibridinis sudurtinis budvardis--dvikomplektine (dvikomplektine mokykla) SMT 1: 25, einantis sudetinio termino apibreziamuoju komponentu. Daugiau Tokiu duriniu--hibridu neaptikta, taigi vel galima grizti prie minties apie to laikotarpio terminijos gryninima. Nuomone apie terminu sisteminima, demesai taisyklingumui sustiprina faktas, kad, kaip reikalaujama pagal terminu darybos taisykles, beveik visu vyriskosios gimines duriniu fleksija yra -is: dumatakis SMT 2: 18, gelzkelis SMT 2: 1, gerveratis SMT 2: 19, kaistaziedis SMT 2: 19, virsugalis SMT 5: 9, zemlapis SMT 2: 26. Galune nekeista tik zodyje baltdazai SMT 1: 25.

Nors duriniai, kuria pirmasis sandas yra daiktavardis, o antrasis--veiksmazodis, dabartineje kalboje gana dazni, aptariamame zurnale ju rasta mazai: ugniagesys SMT 5: 10, sienagulis SMT 4: 20. Vienas kitas durinys yra padarytas is daiktavardzio vanduo ir veiksmazodziu, ivardijanciu su vandeniu susijusius veiksmus: vandentraukis SMT 1: 6, vandenteikis SMT 1: 6, vandentekis SMT 1: 31. Is konteksto sunku nustatyti, ar vandenteikiu ir vandentekiu ivardijama ta pati realija. Pagal sandu reiksmes tarpusavio santyka duriniai skiriasi: sudurtiniu zodziu vandentraukis ir vandenteikis daiktavardis zymi veiksmazodziu reiskiamo veiksmo objekta (:vandeni traukti, vandeni teikti), o vandentekis --subjekta (:vanduo teka).

Darybos tipas, kai pirmasis sandas yra budvardinis, o antrasis--daiktavardinis, zurnale retas. Tokio modelio rastas tik determinacinis durinys drutgalis SMT 4: 10. Taip pat aptiktas tik vienas durinys, padarytas is prieveiksmio ir daiktavardzio, t. y. saligatvis SMT 3: 13. Kad duriniai butu daromi is ivardziu, dalyviu ar prielinksniu, aptariamame leidinyje nepastebeta.

Galuniniu denotatu daryba nagrinejamame zurnale--pats reciausias terminu darybos budas. Rasti terminai sankaba (cemento daliu sankaba) SMT 2: 25 (=sankiba), italpa SMT 3: 23 (=talpa), ir dabar vartojami prieziura, samata SMT 3: 32. Dabartine statybos terminija, skirtingai nuo laikotarpio, pasizymi galuniniu derivatu, padedanciu tiksliai ivardyti veiksmo rezultata, dydi ar daikta, gausejimu. STZ (2002) ypac daug pateikiama galuniniu vediniu, padaryty is priesdeliniu veiksmazodziu, pvz., islugis, isiurbis, isdauza, isputa, idraita, itrauka, ivarza.

Sudrtiniai denotatai

SMT vyrauja sudrtiniai terminai, kuria pirmasis narys yra daiktavardzio ir priesagos -inis derivatas. Tokio modelio vediniai padaryti tiek is lietuviska zodziu, tiek is skoliniu, ir daugiausia reiskia medziaga, is kurios padarytas daiktas: apusinis grebestas SMT 4: 5 (=epusinis grebestas), brtonine plyta SMT 2: 18 (=betonine plyta), cementine cerpe SMT 5: 13, gelezinis kablys SMT 4: 13, medinis kablys SMT 4: 13, murine dalis SMT 4: 31 (=murine dalis), smeline plyta SMT 4: 21. Taciau zurnale, nors ir reciau, medziaga reiskiama ir daiktavardzio kilmininku: molio plytos SMT 4: 21, gelezies dalys SMT 4: 31, gelezies betono tiltas SMT 2: 15, smelio kalkiu plyta SMT 2: 18. Keletas rusiniu terminu turi ir kitokiu reiksmiu, pvz., objekto ar paskirties: muriniai darbai SMT 1: 25, gaisrinis kranas SMT 5: 10, viduine siena SMT 4: 16, varyklinis tepalas SMT 2: 23. Zurnale rasta po viena priesagos -inis derivata, padaryta is neveikiamosios rusies dalyvio (pluktine siena SMT 5: 14) ir is budvardzio (masyvinis trobesys SMT 3: 23). Kaip matyti is pavyzdzio masyvinis gruntas, lietuviskas sufiksas -inis dedamas ir prie tu skoliniu, kurie jau turi priesagas: centralinis apsildymas SMT 5: 5, naturalinis budas SMT 2: 15, normalines plytos SMT 2: 11, universalines konstrukcijos SMT 1: 3, technikine eksploatacija SMT 2: 27.

5 zurnalo numeryje, kuriame kalbama apie stogo dengimo technologiju, aptiktas retos budvardzio priesagos -ienis vedinys rugienis: rugieniai siaudai SMT 4: 5. Laikui begant sinoniminis sufiksas -inis sia priesaga is vartosenos isstume: is aptartu pavyzdziu matyti, kad su priesaga -inis sudaromi nauji terminai, o priesaga -ienis i nauju denotatu daryba neitraukiama.

Daznai, kaip ir reikalaujama pagal terminu darybos taisykles, rusiniu komponentu eina neveikiamosios rusies dalyvis, taciau ivardziuotine forma suteikiama nenuosekliai: atsakomingosios balkes SMT 5: 4 (=laikanciosios sijos), gyvenamas namas SMT 1: 13; SMT 5: 14; gyvenamasai namas SMT 3: 15 (=gyvenamasis namas), isardomasis namas SMT 2: 17, iseinama vieta SMT 1: 8, iseinamoji vieta SMT 1: 12 (=isviete), lankstomasis prietaisas SMT 2: 19, laukiamasis kambarys SMT 4: 25 (=laukiamasis), nedegamas stogas SMT 3: 13 (=nedegusis stogas), nedegamasis kambarys SMT 5: 28 (=nedegusis kambarys), pradedamoji mokykla SMT 4: 23 (=pradine mokykla), sukomasis inagis SMT 2: 19 (=sukamasis irankis). Ivardziuotine forma vartojama nenuosekliai ir tuomet, kai priklausomasis komponentas yra budvardinis: pavyzdingasis projektas SMT 1: 34 (=pavyzdinis projektas), privatus namas SMT 4: 23 (=privatusis namas), vingiuota srove SMT 2: 19 (=kintamoji srove), zemas ir aukstas itempimas SMT 3: Pr (=aukstoji ir zemoji itampa). Visi aptarti sudetiniai ter minai atitinka kalbos, kartu ir terminijos, ekonomijos desni. Keliazodziu terminu zurnale mazai: ugnies nebijoma medziaga SMT 3: 1 (=atspari ugniai medziaga), ugnio atsparios plytos SMT 1: 22 (=atsparios ugniai plytos), vieso naudojimo trobesiai SMT 4: 30 (=viesieji pastatai), visuomenes pobudzio trobos SMT 3: Pr. (=visuomeniniai pastatai).

Isvados

1. Isanalizavus 1922-1923 m. ejusio zurnalo "Statybos menas ir technika" kalba, galima daryti isvada, kad tuo laikotarpiu, veikiama kalbos norminimo procesu, kuresi statybos terminu sistema.

2. Kuriant statybos terminiju, laikytasi kalbos grynumo principo: naujoms realijoms ivardyti buvo sudaromi nauji terminai, nekopijuojama kalbos saltinio darybos sistema, o atsizvelgiama i lietuviu kalbos derivacine sistema, afiksu reiksmes. Su kalbos gryninimu susijus ir lietuviska variantu teikimas greta skoliniu, mazas hibridu skaicius.

3. Didziaja dali skolintu terminu sudaro graikiski ir lotyniski zodziai, i lietuviu kalba pateka per kalbas tarpininkes. Statybos terminijai didele reiksme turejo ir vokieciu kalba--tiek kaip kalba tarpininka, tiek kaip kalba saltinis.

4. Fonetine ir morfologine skoliniu adaptacija pasizymejo chaotiskumu, desniai ar taisykles nebuvo taikomi, isskyrus lietuviskos galunes pridejima.

5. Didziaja dali statybos terminu sudaro priesagu -imas (-ymas) ir -umas derivatai, turintys transpozicine darybos reiksme ir priskiriami abstraktu kategorijai. Modifikacines ir mutacines darybos reiksmiu konkreciuju daiktavardziu kategorijai priklausanciu terminu isvesta maziau, taciau derivacijai naudotos ivairesnes priesagos. Is sufiksu matomas terminu sisteminimas, ryski klasifikacine priesagu funkcija: atskiriamos medziagos, prietai sai, profesiju atstovai, veiksmo rezultatui ivardyti parenkama priesaga -inys.

6. Galunines darybos terminu zurnale reciausia. Pastaruoju metu galuniniais vediniais terminijoje daznai ivardijami veiksmo rezultatai, rodikliai ar dydziai, o zurnale "Statybos menas ir technika" dar neisreiskiamas skirtumas tarp ypatybes, proceso ir rodiklio ar dydzio, vartojamos kategoriniu poziuriu daugiareiksmes priesagos.

7. Dauguma sudetiniu terminu rusiniu komponentu, kaip reikalaujama pagal terminu darybos taisykles, sudaro budvardziai ar neveikiamosios rusies dalyviai, taciau ivardziuotine ju forma vartojama nenuosekliai.

doi: 10.3846/cpe.2013.07

Iteikta 2013-02-12; priimta 2013-02-28

Literatura

Ambrazas, S. 2000. Daiktavardziu darybos raida II. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

DLKG--Dabartines lietuviu kalbos gramatika. 1997. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

DLKZ--Dabartines lietuviu kalbos zodynas. 2000. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Kaulakiene, A. 2009. Lietuviu fizikos terminijos raida. Vilnius: Technika. http://dx.doi.org/10.3846/1589-M

Pupkis, A. 2005. Kalbos kulturos studijos. Vilnius: Gimtasis zodis.

Statyba ir architektura. 2013. Vilnius. UAB "Statyba ir architektura". Prieiga per interneta: http://www.sa.lt/index.php?cid=902

SMT--Statybos menas ir technika. 1922-1923. Kaunas: Vidaus reikalu ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas. Prieiga per interneta: http:// www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/ LNB005CF503

STZ--Statybos terminu zodynas. 2002. Vilnius: Lietuvos mokslas.

Tarptautiniu zodziu zodynas. 2001. Vilnius: Alma Littera.

Urbutis, V. 2009. Zodziu darybos teorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas.

Rutkiene, Lina

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas lina.rutkiene@vgtu.lt

(1) Tekstas pateiktas autentiskas. Rasyba ir skyryba netaisyta.

(2) Pr. zymimi nesunumeruoti puslapiai, pateikiami kaip priedas.

1 lentele. SMT skoliniai

Skolinys                  Kilme                      Dabartinis
                                                     terminas

balkis SMT 2: 25; balke   rus. [TEXT NOT             sija
  SMT 5: 4                REPRODUCIBLE IN ASCII]
batareja SMT 2: 19        pranc. batterie            baterija
celuloidas SMT 2:16       lot. cellula + gr. eidos   popierius
centimeteris SMT 4: 5;8   lot. centum + gr. metron   centimetras
  ; 20
citas SMT 1: 12           lenk. szczyt               stogo galas,
                                                       frontonas
ekzemplioris SMT 4: 29    lot. exemmplar             egzempliorius
garderoba SMT 1: 28       pranc. garde-robe          drabuzine
higijena SMT 3: 7,        < gr. hygieinos            higiena
  hygiena SMT 1: 12
instaliatorius SMT1: 10   < pranc. installation      santechnikas;
                                                       montuotojas
instrumentas SMT 1: 10    lot. instrumentum          irankis
inzineris SMT 2: 13       pranc. ingenieur           inzinierius
juska SMT 1: 18           lenk. juszka               krosniakaistis,
                                                       kaistis
kabelis SMT 2: 19         ol. kabel                  kabelis
kalkis SMT 4: 9           vok. Kalk                  kalkes
krizis SMT 2: 18          gr. krisis                 krize
komisijele SMT 4: 23      lot. commisssio            pakomise
kursantas SMT 5: 14       < lot. cursus              praktikantas
literis SMT 1: 22         < lot. libra               litras
lota SMT 2:               vok. Latte                 kartis
meisteris SMT 1: 10       vok. Meister               meistras
meteris SMT 3: 13         gr. metron                 metras
monteris SMT 2:           pranc. monteur             montuotojas
Skolinys                  Kilme                      Dabartinis
                                                       terminas
poperis SMT 4: 25         vok. Papier                popierius
ruimas SMT 3: 23          vok. dial. Ruim            patalpa
sistema SMT 4: 16         gr. systema                sistema
skindelis SMT 1: 17       vok. Schindel              malksna
siberis SMT 1: 22         vok. Schieber              sklende
sestarne SMT 2: 23        rus. uiecmepna             krumpliaratis
siupele SMT 4: 19         vok. Schaufel              semtuvas
spizius SMT 1: 9          lenk. spiz                 ketus
stora SMT 5: 6            < pranc. store             uzuolaida
trotuaras SMT 3: 13       pranc. trottoir            saligatvis
transportai SMT 2: Pr.    < lot. transporto          transporto
                                                       priemones

2 lentele. Priesaginiai terminai

SMT terminas                            Dabar vartojamas terminas

braizinys SMT 1: 9; braizynys SMT 1:    brezinys
  28
darbuote SMT 2: 19                      galia
desimtininkas SMT 1: 10                 desimtininkas, brigadininkas
didumas SMT 2: 18                       dydis
gniuzinys SMT 5: 11                     gniuzulas
isjungtuvas SMT 5: 8                    isjungiklis
ikunijimas SMT 4: 30                    igyvendinimas
irengimas SMT 3: Pr.                    irenginys, iranga
itaisymas SMT 1: 31                     tiesyba; montavimas
kablelis SMT 1: 18                      kabliukas
kertuotis SMT 1: 10                     kampainis
kretalas SMT 4: 20                      tesla, mase
krosnininkas SMT 1: 11                  krosnius
laidoklis SMT 2: 19                     laidas
liudymas SMT 2: 15                      liudijimas
lipalas (kitas) SMT 2: 6                glaistas
lygintojas SMT 2: 19                    lygintuvas
lempele SMT 2: Pr.                      lempute
maisalas SMT 2: 26                      misinys
murninkas SMT 4: 19, murininkas SMT     murininkas
  4: 18
pagrazinimas SMT 1: 13                  apdaila, puosyba
patvarumas SMT 4: 5                     patvarumas
piovinys SMT 4: 28                      pjuvis
plaisinejimas SMT 4: 19                 pleisejimas
plenele SMT 4: 14                       plevele
pralaidumas SMT 4: 16                   laidumas
priziurejimas SMT 4: 31                 prieziura
reikmenos SMT 2: 18, 19                 reikmenys
skaitline SMT 2: 15                     skaicius
skaldinys SMT 2: 25                     skalda
stumele SMT 1: 18; stumele SMT 1: 25    kaistis
stamantrumas SMT 4: 16                  standumas, standis
susibrukimas SMT 5: 7                   spustis
siauduolis SMT 4: 16                    presuoti siaudai
vaikstinejimas SMT 2: 27                eismas
vykintojas SMT 3: 4                     vykdytojas
verzeklis SMT 4: 20                     verztuvas
taslele SMT 2: 18                       tesla
triobesys SMT 4: 31; trobesys SMT 5:    namas
  18; trobesys 5: 18
zaliumynai SMT 2: 15                    zeldynai


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Rutkiene, Lina
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Date:Jun 1, 2013
Words:4739
Previous Article:The efficiency of preventive measures against aggressive pupils' behaviour applied at school: evaluation of pupils, teachers and parents/Mokykloje...
Next Article:Competetive activity analysis as a sport excellence improvment assumption in sambo wrestling for VGTU female students/VGTU studenciu sambo imtyniu...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters