Printer Friendly

Condition and problems of kaunas fortress/Kauno tvirtoves kulturos paveldo objektu bukle ir problemos.

Ivadas

XIX-XX a. karinis ir industrinis paveldas artimiausiu metu galetu tapti ir Lietuvos verslo investiciju traukos objektu--tokia isvada persasi, stebint kitu valstybiu patirti. Daugelyje saliu gynybiniai itvirtinimai, kareivines, sandeliai, kiti buve kariniai objektai tampa ne tik muziejais. Siu objektu ir juos supancio krastovaizdzio prireikia kino filmu, spektakliu kurejams, taip pat koncertams, festivaliams, ivairiems samburiams rengti. Jie naudojami kuriant ar eksponuojant vaizduojamaji mena.

Sis procesas vyksta todel, kad pasaulyje sparciai vyksta technologiju kaita, nyksta kai kurios pramones sakos, uostai, aerodromai, industriniai, karines paskirties pastatai daznai atsiranda miestu centruose, jie nebeturi salygu tinkamai funkcionuoti.

Lietuvoje dauguma istoriniu kariniu statiniu ar ju kompleksu priklause sovietu kariuomenei. Jai pasitraukus, beveik viskas buvo isplesta, isgrobta ir per velai susigriebta, kad verta tuos objektus issaugoti.

Kauno tvirtoves statiniai tape vienais problematiskiausiu Lietuvos kulturos paveldo objektu. Iki siol buvo tik nedrasiu bandymu tvarkyti gynybinius statinius.

Taciau 2008 m. vasari privatizuotas Kauno tvirtoves VII fortas. Savininkai numato jame vystyti kulturine veikla, organizuoti renginius, ikurti muzieju.

Reikia tiketis, kad ateis eile tvarkyti bei naudoti ir kitus Kauno tvirtoves gynybinius objektus. Taciau ar bus ka tvarkyti ir naudoti? Toks klausimas kyla, vertinant ju bukle ir agresyvu uzstatymo skverbimasi i tvirtoves fortu, bateriju, itvirtinimu artimiausia aplinka bei teritorijas.

Straipsnyje aptarti Kauno tvirtoves tyrimo darbai, teritoriju ir apsaugos zonu nustatymo eiga, nagrineta keliu fortu ir bateriju bukle bei Europos Sajungos finansuojami projektai, lieciantys Kauno tvirtoves objektus. Straipsnis parengtas, remiantis dokumentu analize bei naturos tyrimais.

Kauno tvirtoves gynybiniu objektu tyrimai, teritoriju ir apsaugos zonu ribu nustatymas

Tarpukario laikotarpiu poziuris i Kauno tvirtoves statinius buvo grynai utilitarus, juose gyveno zmones, kazkuriuos naudojo kariuomene, valstybines institucijos, dalis ju stovejo tusti, pylimai buvo ardomi, ju teritorijos parceliuojamos sklypais. Atmintyje dar buvo gyva ilgamete Carines Rusijos okupacija bei Pirmasis pasaulinis karas. Tai buvo per artima praeitis, kad ja menantys statiniai butu saugomi kaip jos liudininkai. Be to, jaunos Lietuvos Respublikos kulturos paveldo apsauga tik eme kurtis, dar tik pradeti zymiausiu architekturos ir archeologijos vertybiu tyrimai. Apie tai, kad galetu buti saugomi Rusijos armijos fortai ar kiti tvirtoves statiniai, nebuvo net kalbos.

Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Kauno tvirtoves objektu perejo Tarybu Sajungos armijos zinion ir tapo neprieinamais visuomenei. Visgi i 1971 m. patvirtinta Lietuvos TSR vietines reiksmes architekturos paminklu sarasa itraukti keturi Kauno tvirtoves fortai: antrasis, sestasis, septintasis ir devintasis (Lietuvos ... 1971).

1987 m. paminklu sarasa papilde dar sesi fortai--1, 3, 4, 5, 8, Romainiu fortai ir kiti objektai: septynios baterijos--1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 (kazkodel i sarasa pateko dvi sunaikintos--2 ir 3 baterijos), artilerijos sandeliai kairiajame Nemuno krante, parako sandelis (Breslaujos g.), sleptuve (Veiveriu g.), komendanto sleptuve, keturi sandeliai Linkuvos itvirtinime, keturi sandeliai Centriniame itvirtinime, sleptuve Sargenuose (Lietuvos ... 1987). Siame sarase neatsispindejo, kad fortuose yra po keliolika statiniu ir zemes architekturos elementai, baterijose yra nuo vieno iki keturiu sandeliu, kai kurie itvirtinimuose esantys sandeliai ivardinti kaip atskiri statiniai. I sarasa be jokios sistemos buvo itraukta tik nedidele dalis Kauno tvirtoves objektu. I tuometini kulturos paminklu sarasa Kauno tvirtove itraukta kaip vietines reiksmes architekturos paminklas--kompleksas AtV 125, o statiniai--kaip komplekso sudetines dalys.

Didele dalis tvirtoves gynybiniu objektu, kariniai miesteliai, administraciniai pastatai neturejo jokio apsaugos statuso. Tada dar ne visi tvirtoves objektai buvo atrasti. Negalvota apie sio komplekso visuma, tvirtoves kelius ir smulkius inzinerinius statinius.

Taciau, jau 1983 m., rengiant Kauno miesto generalini plana, Architekturos ir Statybos instituto Krastotvarkos sektoriaus mokslininkai ivertino tvirtoves fortus kaip potencialius rekreacijos objektus bei atraktyvius krastovaizdzio elementus (Stauskas, Dringelis ir kt. ... 1983).

Taciau tuo metu tarp dalies mokslininku, projektuotoju vyravo neigiamas poziuris i vadinamaji "oku-pantu pavelda".

Neziurint i is esmes nepalankia situacija, objektas pradetas tyrineti.

Menotyrine tvirtoves bei keturiu fortu apzvalga atliko N. Luksionyte-Tolvaisiene (Luksionyte 1991). Urbanistiniu architekturiniu bei aplinkos apsaugos poziuriu tvirtove tyrineta ir ivertinta 1990-1992 m. Architekturos ir statybos instituto Urbanistikos sektoriuje (Steponaityte ... 1992). Tada pirma karta planuose uzfiksuoti visi, tuo metu nustatyti tvirtoves objektai, pasiulyta visam tvirtoves kompleksui ir atskiriems jos elementams suteikti apsaugos statusa.

1996 m. tyrineta dalies Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu teritoriju augalija, siekiant nustatyti jos verte gamtosauginiu bei urbanistiniu poziuriu. Pateikti siu teritoriju augalijos tvarkymo siulymai (Steponaityte ir kt. 1996).

I kulturos paminklu sarasa itrauktu objektu aplinkoje statybos nebuvo reguliuojamos. Laisvose teritorijose, patogiose statybai vietose, masiskai buvo statomi gyvenamieji namai ir net pramones pastatai.

Pirmieji Kauno tvirtoves gynybiniu objektu teritoriju ir apsaugos zonu ribu nustatymo siulymai parengti 1993-1994 m. (Steponaityte 1994). Jie apeme visus tuo metu nustatytus pirmojo ir antrojo tvirtoves statybos ziedo (1882-1915 m.) gynybinius objektus: fortus, baterijas, sleptuves, artilerijos sandeliu kompleksus, tarpinius artilerijos sandelius, taip pat islikusias zemes itvirtinimu atkarpas, fortu, bateriju liekanas. Kariniu miesteliu, sandeliu kompleksu, administraciniu pastatu, karines gelezinkelio stoties ir kt. islikusiu autentisku, charakteringu tvirtoves keliu su vandens pralaidomis, smulkiu objektu teritoriju ir apsaugos zonu ribos tada nebuvo nustatytos.

1998-2000 m. laikotarpiu Kulturos paveldo mokslinio centro specialistai, konsultuojami tuometinio Kauno miesto savivaldybes Paminklotvarkos poskyrio darbuotoju, nustate Kauno tvirtoves gynybiniu objektu, kurie buvo irasyti i LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registra, teritoriju ir apsaugos zonu ribas. Vadovautasi 1994 m. priimtu LR nekilnojamuju kulturos vertybiu istatymu, pagal kuri nustatytos apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualines apsaugos zonos. Teritoriju ir apsaugos zonu ribos nustatytos skubotai, nepakankamai isigilinus i objektu specifika. Nustatant teritoriju ir apsaugos zonu ribas, buvo is dalies vadovautasi parengtais pasiulymais, taciau daugiausia ribos buvo koreguotos, daznai sumazinant teritoriju ir apsaugos zonu plotus. Dalis istoriniu fortu teritoriju ir statiniu liko be reikiamo apsaugos statuso.

2003 m. i LR nekilnojamuju kulturos vertybiu (NKV) registra itraukti keturi Kauno tvirtoves kariniai miesteliai (KVAD ... 2002): vienas Zemuosiuose Sanciuose ir trys Panemuneje.

Visi sie ir anksciau itraukti objektai 2005 m. paskelbti valstybes saugomais (Lietuvos ... 2005).

Po ilgesnes pertraukos, 2007 m. vel imta tvirtoves statinius ir kompleksus registruoti LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registre: iki 2010 m. itraukti Kauno tvirtoves vadavietes, administraciniu, maluno, Zemuju Sanciu karinio miestelio siaurines dalies pastatu kompleksai ir kai kurie kiti objektai.

Objektu teritoriju ir apsaugos zonu ribu bei rezimu nustatymas pristabde fortu ir kitu buvusiu Kauno tvirtoves objektu ir ju aplinkos uzstatyma ir niokojima. Taciau is esmes siu teritoriju apsaugos ir tinkamo tvarkymo neuztikrino. Pirmiausia, nepakankamai istyrinejus, buvo nustatytos per mazos objektu teritorijos - neitraukta daug sudetiniu objektu elementu. Todel tokiu principu nustatytos teritoriju ir apsaugos zonu ribos neuzkirto kelio nauju statybu priartejimui prie pat objektu teritoriju, nebuvo isvengta butinu objekto gerai buklei uztikrinti elementu (daugiausia drenazo irenginiu, grioviu) sunaikinimo, nes apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualines apsaugos pozoniu rezimas neuztikrina apsaugos nuo uzstatymo, atsirandancio ten, kur jo neturi buti. Tuo galima isitikinti, isnagrinejus kai kuriu fortu--ir bateriju teritoriju, ir apsaugos zonu dabartine bukle.

Kai kuriu Kauno tvirtoves fortu ir bateriju teritoriju bei aplinkos bukles analize

Fortai

Septyni pirmojo gynybos ziedo fortai buvo pastatyti 1882-1889 m., issideste netaisyklingo ovalo formos ziedu aplink Kauna. Siame straipsnyje pasirinkti nagrineti du fortai: vienintelis, kurio aplinkoje dar islikes istorinis krastovaizdis (I fortas), ir fortas, aplink kuri realu istorini krastovaizdi is dalies atkurti (III fortas).

Isnagrineta stacionariu bateriju, kurias uzgoze ju teritorijose ar prie pat isauges uzstatymas, bukle.

Siame straipsnyje nenagrineta kariniu miesteliu ir kitu tvirtoves statiniu kompleksu teritoriju bei apsaugos zonu bukle.

I fortas (Kazliskiu k., Ringaudu sen., Kauno r. sav.)

Fortas yra vakariniame tvirtoves pakrastyje Marveles upelio kairiajame krante, jo slenio virsutineje terasoje. Forto teritorija plyti isilgai upelio slenio krasto, lekstoje aukstumoje. Tokia situacija leido be pakeitimu vietovei pritaikyti pavyzdini forto projekta.

Fortas smarkiai nukentejo dar per tvirtoves sturma 1915 m. Tada buvo sunaikinta dalis suformuotu zemes architekturos formu, sugriauti kai kurie statiniai. Taciau isliko autentiska forto struktura.

Isliko autentiskas forto uznugario kareiviniu pastato turis, korpusu padalinimas i atskiras patalpas. Taciau fasade neliko autentisku langu--sovietiniais metais prakirsti didziuliai vartai.

Nuo to laiko, kai fortas tapo nenaudojamas, statiniai visa laika niokojami.

I pietus nuo forto pries Pirmaji pasaulini kara irengtas papildomas pylimas su dviem betoniniais statiniais. Sie statiniai atsidure prie gyvenamuju namu, neirasyti i kulturos vertybiu registra, nepazymeti apsaugos zonu plane.

LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registre fortas iregistruotas 2002 m. (KVAD ... 2002). Teritorijos ir vizualines apsaugos zonos ribos nustatytos 1998 m. 1912 m. forto teritorija sudare apie 19 ha (Inventarnye ... 1912), 1998 m. nustatyta--7,58 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas--33,09 ha., fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 9,38 ha.

I forto aplinka kol kas mazai urbanizuota. I siaure nuo forto jau nuo seno isikurusi lentpjuve, keletas gyvenamuju namu stovi pietu puseje, prie slaito.

I fortas neapaugo medziais ir krumais. Tai vienintelis fortas, kurio aplinkoje isliko artimas tvirtoves laikams krastovaizdis. Dabar forto pylimas pakiles virs aplinkines teritorijos apie 7 m (1 pav.).

Taciau forto prieigos is rytu puses, kur yra privaziavimas, atrodo taip, tarsi cia butu ka tik prauzes karas: greta stendo, kur uzrasyta, kad tai tarptautinio turistinio marsruto "Baltijos tvirtoviu kulturinio turizmo kelias" objektas, stovi apgriuves, be stogo namas, virtes benamiu landyne, siek tiek arciau forto taip pat griuvantis, baltu plytu statinys. Buvusia forto teritorija prie kelio zymi isvartyti betoniniai stulpai su spygliuota viela.

Is vakaru ir pietvakariu fortas matomas apylinkese net nuo VIA Baltica magistrales, o is rytu puses--nuo kelio KaunasNoreikiskes--kaip autentiskas istorinio krastovaizdzio akcentas--ispudingi zole apauge pylimai. Taciau pastaraisiais metais pastebimas agresyvus statybu skverbimasis i forto prieigas: jo apsaugos zonas. Apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualines apsaugos pozoniuose formuojami gyvenamosios paskirties sklypai (2 pav.). Jeigu sis procesas tesis, autentiskas istorinis krastovaizdis bus galutinai prarastas.

Siaures vakaru puseje, buvusioje istorineje forto teritorijoje, is dalies islikusiame isoriniame slaite (gla-syje), dabar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, parengti sklypu detalieji planai. Vakarineje, frontineje puseje patvirtintas desimties sklypu detalusis planas, o busimoji gatve jau turi pavadinima--Dvaro gatve. Uzstatymas neleistinai priartes prie forto teritorijos, faktiskai jis atsiras ten, kur turetu buti kulturos vertybes teritorija. Neliks jokio apejimo aplink forta.

Norint nors is dalies issaugoti istorini krastovaizdi, jo apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualines apsaugos pozonyje--islikusioje erdveje--nauju statybu planuoti negalima. Butina atlikti forto teritorijos ir apsaugos zonos pozoniu ribu korektura, forto teritorijai priskirti isorinio slaito liekanas, pylima su betoninemis sleptuvemis, esanti i pietus nuo forto, vandens nubegimo griovius pietiniame ir siauriniame uznugario kampuose. Forto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio riba reikalinga nustatyti, vadovaujantis autentiskomis forto teritorijos ribomis. Jeigu dabar nebus sustabdyta forto aplinkos urbanizacija, bus prarasta galimybe nors prie vieno forto issaugoti istorini, tvirtoves laikais suformuota krastovaizdi.

[FIGURE 1 OMITTED]

I rytus nuo forto eina autentiska tvirtoves kelio atkarpa, jungianti I ir II fortus, vedanti i 1 baterija ir i Marvos forta. Po siuo keliu islikusios autentiskos Marveles upelio pralaidos. Viena ju pasizymi ypac originaliu architekturiniu inzineriniu sprendimu. Sia kelio atkarpa su pralaidomis butina irasyti i LR NKV registra. Kelio atkarpa su pralaida tikslinga priskirti I fortui ir traktuoti visus objektus kaip kompleksa.

III fortas (Titnago g. 43, Seniavos k., Garliavos. sen., Kauno r. sav.)

Yra tvirtoves pietuose, Sanasos upelio slenio pietinio slaito virsutineje terasoje, Kauno rajono teritorijoje Seniavos kaime. Forto planas simetrinio sesiakampio konfiguracijos. Jo struktura analogiska I fortui. Fortas nukentejo Pirmojo pasaulinio karo metu, forto viduje yra apgriautu statiniu, like patranku sviediniu padarytu duobiu. Taciau is esmes suformuotas reljefas isliko (3 pav.).

LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registre fortas iregistruotas 2002 m. (KVAD ... 2002). Teritorijos ir vizualines apsaugos zonos ribos nustatytos 1998 m. 1912 m. forto teritorija sudare apie 24 ha (Inventarnye ... 1912), 1998 m. nustatyta--14,87 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas--28,01 ha, fizinio apsaugos zonos pozonio plotas--7,19 ha. Forto pylimai iskyla virs aplinkos apie 8 m.

[FIGURE 2 OMITTED]

Tai antrasis fortas, kur dar butu galima bent is dalies issaugoti istorini krastovaizdi.

Forto aplinka is pietu ir rytu puses kol kas neur-banizuota. Forte beveik nera dideliu medziu, taciau jo teritorijoje daug nepraeinamu bruzgynu, kuriuos sudaro menkaverte augalija.

Is pietu ir rytu puses fortas gerai matomas kaip krumu masyvas, juos pasalinus, butu galima atkurti istorini krastovaizdi. Taciau visas isorinis slaitas (gla-sis) ir dalis istorines forto teritorijos siaures rytuose yra suskirstyti sklypais, kurie buvo suteikti gyventojams, kompensuojant tureta zemes nuosavybe (4 pav.).

Siaures rytu puseje Kauno rajono savivaldybe apie 1996 m. leido praplesti gyventoju sklypus (nederinant su paveldosaugos institucijomis) mazinant forto teritorija. Sie sklypai jau uzstatyti, kitu sklypu savininkai nori keisti zemes ukio paskirti i gyvenamaja. Jau bandoma rengti detaliuosius planus, skaidyti didelius sklypus i mazesnius. Forto isorinio slaito teritorijoje nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis (apie 50 m nuo griovio slaito), o vizualines apsaugos pozonio ribos--iki pietu ir rytu pusese einanciu keliu. Is vakaru forta uzstoja gyvenamieji namai. I rytus nuo forto, vizualines apsaugos pozonyje, naujuose sklypuose prie kelio, jau statomi namai. Jei uzstatymas butu formuojamas pietu puseje, istorinio krastovaizdzio atkurti nebutu imanoma.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Ypac grubi statybos invazija yra siaurineje forto teritorijos dalyje--cia jau nuo 1989 m. stovi GAZ autoserviso statiniai: administracinis, gamybinis pastatai, katiline, angarai, keli surenkami skydiniai namai, vadinamieji "alytnamiai". Sie statiniai sudarke forto uznugari ir uzstoja istorinius statinius. Imones teritorija aptverta auksta surenkama betonine tvora. Kareiviniu pastatas naudojamas sandeliuoti (anksciau imones savininkas zadejo restauruoti statinius, kareivinese irengti viesbuti). Taciau iki siol niekas nera daroma. Si padetis turi tik toki teigiama aspekta, kad kareivines ir kiti forto statiniai nera niokojami. Taciau statiniu ir slaitu griovimo darba atlieka gausi augalija. Tankiai apaugusiuose slaituose daug kur isnykusi zole, status slaitai slenka kartu su krumais ir medeliais.

Is rytu ir vakaru pusiu i forta irengti ivaziavimai, uzpylus zememis dali gynybinio griovio.

Siaurine kulturos vertybes teritorijos riba eina per "GAZ autoserviso" sklypo viduri. Si sklypa iki pat Titnago gatves butina priskirti forto teritorijai.

Greta forto, Sanasos upelio sleniu, eina autentiska tvirtoves kelio atkarpa (Titnago gatve)--charakteringas vingiuotas tvirtoves kelias su plytinemis ir akmeninemis vandens pralaidomis. Pietiniame slenio slaite islike suformuotu vietu pabuklams. Titnago gatves atkarpa su vandens pralaidomis nuo Seniavos kapiniu iki gelezinkelio butina irasyti i LR NKV kulturos vertybiu registra ir suteikti apsaugos statusa. Kelio atkarpa, vandens nubegimo grioviai su III fortu turetu sudaryti viena kompleksa.

Stacionarios baterijos

Stacionarios baterijos buvo irengiamos tarp fortu. Jos buvo skirtos sunkiajai artilerijai. Vietos baterijoms buvo parenkamos ypac atidziai: is ju turejo buti placiausiai matoma gynybai svarbi teritorija.

Tipinis baterijos projektas nebuvo sukurtas, tai tarsi forto pylimo su artilerijos pozicijomis fragmentas.

I Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra baterijos irasytos kaip statiniu kompleksai.

1 baterija (Dariaus ir Gireno g. 100, Kauno r. sav.)

Tai pati didziausia stacionari baterija Kauno tvirtoveje, irengta Nemuno ir Marveles upelio sleniu slaitu atragyje, strategiskai ypac svarbioje vietoje. Siuo objektu pradeta Kauno tvirtoves statyba.

LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registre baterijos statiniu kompleksas iregistruotas 2002 m. (KVAD ... 2002). Teritorijos ir vizualines apsaugos zonos ribos nustatytos 1998 m. 1912 m. baterijos teritorija sudare apie 4 ha (Inventarnye ... 1912), 1998 m. nustatyta--1,69 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas--4,06 ha., fizinio apsaugos zonos pozonio plotas--2,59 ha.

Skirtingai nuo kitu bateriju, jos teritorija buvo zymiai didesne, netaisyklingo uzdaro, artimo apskritimui, sesiakampio plano. Po pylimu irengti du sandeliai ir dvi sleptuves pabuklams. Baterija Pirmojo pasaulinio karo metu beveik nenukentejo. Tarpukariu ji perduota Kauno universitetui, cia buvo irengta observatorija.

Po Antrojo pasaulinio karo sia teritorija pereme sovietu kariskiai. Pietine ir pietrytine pylimu dalis buvo sunaikinta, sioje teritorijoje statant Savanoriskos draugijos armijai ir aviacijai remti (DOSAAF) skirtus pastatus, tarp ju 5 aukstu bendrabutiviesbuti. Didzioji teritorijos dalis asfaltuota. Baterijos statiniai naudoti kaip sandeliai. Pylimai apaugoti medziais ir krumais, grioviai uzpelkejo.

Dabartinis baterijos pylimu aukstis--apie 7 m.

Atgavus nepriklausomybe, visa teritorija perejo St. Rastikio puskarininkiu mokyklai (siuo metu Lietuvos kariuomenes mokykla).

Apie 1998 m. buvo tvarkoma islikusi baterijos teritorija, atlikti augalijos tyrimai, pagal projekta pasalinti menkaverciai medeliai ir krumai, atsivere pylimu formos, regeneruota dalis nugriauto pylimo ir zalia veja.

I baterijos--kulturos vertybes--teritorija nauju statybu skverbimosi dabar nera, taciau, kadangi sis objektas priklauso Lietuvos kariuomenei, jis visuomenei ir turistams sunkiai prieinamas. Dideli pastatai prie Dariaus ir Gireno gatves visiskai uzstoja kulturos vertybes teritorija.

6 baterija (Kiskiu g. 22, Kauno r. sav.)

Baterija yra Panemunes sile, jos pylimas pusapskritimio formos.

LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registre baterijos statiniu kompleksas iregistruotas 2002 m. (KVAD ... 2002). Teritorijos ir apsaugos zonos ribos nustatytos 1998 m. 1912 m. baterijos teritorija sudare apie 2,8 ha (Inventarnyje ... 1912), 1998 m. nustatyta--1,02 ha. Apsaugos zonos vizualines apsaugos pozonio plotas -2,4 ha, 2009 m. pradzioje (autores skaiciavimu) realus teritorijos plotas likes apie 0,6 ha.

Is dalies islikes suformuotas reljefas, nors pylimas apauges pusimis ir krumais. Po pylimu yra du plytiniai sandeliai, viename ilga laika veike staliu dirbtuve, rytiniame buvo sandelis. Vakarinio sandelio fasada uzstoja priestatas, tad senaji pastata surasti sunku.

Pries dvidesimti metu aplinkine teritorija buvo poilsio zona: cia buvo isikures buvusios Radijo gamyklos profilaktoriumas. Tada baterijos kieme, prie pat pylimo pradetas statyti naujas jo korpusas, i rytus plytejo pionieriu stovyklos teritorija su mediniais nameliais. Keletas gyvenamuju namu stovejo prie baterijos is siaures rytu einancioje Kiskiu gatveleje.

Ilga laika statytas profilaktoriumo korpusas, apie 2006 m. prasidejus gyvenamosios statybos bumui, buvo baigtas, praplestas, paverstas daugiabuciu namu. Greta jo pastatytas dar vienas daugiabutis gyvenamasis namas. Per baterijos pylima jau anksciau ejes takas buvo asfaltuotas, o dabar virto ivaziavimu. Dabar didzioji dalis istorines baterijos teritorijos--jos kiemas--istisai uzstatyta ir suskaidyta sklypais. Patekti pasaliniams i siu sklypu teritorijas problemiska (5 pav.).

Objektas visiskai uzgoztas dideliu pastatu, sunkiai surandamas.

8 baterija (Zanavyku g. 62, 64, 66a, Kauno r. sav.)

Nors sis objektas taip pat itrauktas i LR nekilnojamuju kulturos vertybiu registra (KVAD ... 2002), ji surasti ir apziureti yra beveik neimanoma.

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Baterijos teritorija yra Neries slenio slaito virsutineje terasoje. Islike baterijos pylimo fragmentai. Jos plotas pries Pirmaji pasaulini kara buvo apie 3 ha (Inventarnye ... 1912), 1998 m. nustatytas--1,42 ha (i ji patenka sklypai su uzstatytais sandeliais).

Du is ju yra privaciuose sklypuose, virte dviauksciu muriniu gyvenamuju namu rusiais (Zanavyku g. 60 ir 64), o vienas (Zanavyku g. 66a)--pusiau uzverstas zememis dar laisvoje zemeje. Baterija is vakaru ir pietu supa status, apauge medziais slaitai.

Is rytu puses prie baterijos veda privaziavimas--dabartine Zanavyku gatve. Taciau ji baigiasi tvora. Uz jos--vienas neuzstatytas sandelis su pylimu. Islikusio pylimo virs neuzstatyto sandelio aukstis--apie 5 m. Taciau priejima prie jo aklina tvora uztvere gretimo sklypo savininkas, motyvuodamas tuo, kad ant slaito renkasi valkatos. Faktiskai teritorija prie baterijos sandelio naudojasi sio sklypo savininkas.

Taigi, patekti prie kulturos vertybes statiniu galima tik savininkams atrakinus tvoru vartus.

Visomis aprasytomis trimis kulturos vertybemis praktiskai negali naudotis visuomene ir turistai, nes jos yra uzdarose teritorijose, i kurias patekimas priklauso nuo savininku geranoriskumo. Tai pavyzdziai, kaip miestas "praryja" neuzstatytas teritorijas, nepaisant ju statuso.

Teriologiniai draustiniai ir "Natura 2000 teritorijos"

Teriologiniai draustiniai--teritorijos, kuriose saugomi siksnosparniai. 1997 m. IV forte ikurtas valstybines reiksmes Kauno teriologinis draustinis (Lietuvos ... 1997). 1991 m. isteigta 10 savivaldybes reiksmes te-riologiniu draustiniu (Kauno ... 1991). Visi draustiniai isteigti Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu teritorijose, taciau pavadinti aplinkiniu kaimu ar upeliu vardais. Savivaldybes reiksmes draustiniais tapo I, II, III ir VIII fortai, pavadinti Zagariskiu, Julijanavos, Naujosios Fredos, Milikoniu draustiniais, ir sesios tarpines kareivines (blindazai), pavadintos Sanasos, Karkazu, Semenos I, Semenos II, Romainiu I, Romainiu II te-riologiniais draustiniais.

Draustiniai turi savo nuostatus, kurie apriboja naudotoju ukine veikla--ju teritorijose draudziama keisti gamtine aplinka, be to, siksnosparniu ziemos miego metu--nuo rugsejo iki geguzes menesio draudziama juose lankytis. Steigiant draustinius kulturos vertybiu teritorijose, ignoruoti kulturos paveldo apsaugos reikalavimai.

Penkiuose fortuose--teriologiniuose draustiniuose 2009 m. isteigtos Buveiniu apsaugai svarbios teritorijos, priskirtos Europos ekologiniam tinklui "Natura 2000" (Lietuvos ... 2009), nustatytos teritoriju ribos, suteikti kodai "Natura 2000" duomenu bazeje. Buveiniu apsaugai svarbiu teritoriju ribos sutampa su teriologiniu draustiniu ribomis.

Buveiniu apsaugai svarbioms teritorijoms rengiami strateginio planavimo dokumentai--gamtotvar-kos planai. 2008 m. patvirtintas gamtotvarkos planu 2008-2010 m. rengimo planas (Valstybines ... 2008). Ju rengima finansuoja Europos Sajunga. 2010 m. aplinkos ministro patvirtintas Roku (IV) forto gam-totvarkos planas (Lietuvos ... 2010). Uz jame (ir kituose gamtotvarkos planuose) numatytu priemoniu igyvendinima atsakinga Kauno mariu regioninio parko direkcija.

Rengiant Roku (IV) forto gamtotvarkos plana, neatsizvelgta i tai, kad planavimo objektas yra valstybes saugomos kulturos vertybes teritorija, tik trumpai konstatuojamas faktas, kad fortas yra kulturos paveldo objektas. Taciau apie jokius paveldosaugos reikalavimus net neuzsimenama. Vienas svarbiausiu plane minimu reikalavimu--"svarbu palaikyti esamas vandens apykaitos salygas forte, nes bet kokie hidrologinio rezimo pokyciai gali mazinti ziemojimo salygu kokybe" (Baranauskas ir kt. 2006).

Siam gamtotvarkos planui, kaip neatitinkanciam paveldosaugos reikalavimu, nepritare Kulturos paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys, todel projekte numatytu teritorijos ir statiniu tvarkymo priemoniu neimanoma igyvendinti.

Neziurint i tai, siuo metu rengiami Zagariskiu (I fortas), Julijanavos (II fortas), Naujosios Fredos (III fortas), Milikoniu (VIII fortas), teriologiniu draus-tiniu-buveiniu apsaugai svarbiu teritoriju gamtotvar-kos planai.

Kauno tvirtove lieciantys projektai, finansuojami Europos Sajungos. Kauno bendrasis planas

2005 m. Kauno miestas buvo pakviestas dalyvauti projekte, is dalies finansuojamame is Europos Sajungos Regioninio vystymo fondo lesu pagal BSR Interreg III B NP programa "Baltijos tvirtoviu kulturinio turizmo kelias" (Baltic Culture and Tourism Route Fortresses). Sio projekto tikslas--issaugoti buvusias tvirtoves Baltijos regione, paversti jas daugiafunkciais kulturos, meno, laisvalaikio ir turizmo centrais, sukurti mokslinius centrus, kurie specializuotusi tvirtoviu issaugojimo ir tvarkymo srityje, vystyti ir propaguoti miestu savivaldybiu ir mokslo istaigu daugiasali bendradarbiavima.

Projekte dalyvavo 14 partneriu is Vokietijos, Lenkijos, Rusijos (Kaliningrado sritis), Latvijos. Kaunui atstovavo trys partneriai: Kauno miesto savivaldybe, Kauno technologijos universiteto Architekturos ir statybos institutas, Vytauto Didziojo universitetas. Vienas projekto etapu turistinio marsruto sudarymas ir tarptautines informacines bazes sukurimas -baigesi 2007 m. pabaigoje. 2008 m. marsrutas pradejo funkcionuoti.

Nors konkreciu tvirtoves tvarkymo darbu projekto metu nebuvo atlikta, jis tapo stipriu postumiu populiarinant Kauno tvirtove kaip unikalu kulturos paveldo ir patrauklu turistiniu poziuriu objekta: sukurtas visu marsruto trasoje esanciu tvirtoviu informacinis katalogas, tinklalapis internete (Baltic ... 2007). 2007 m. pirma karta Lietuvoje pasirode populiarus leidiniai apie Kauno tvirtove: "Kauno tvirtoves istorija" (Orlov 2007), atlasas "Kauno tvirtove" (Orlov, Lukse 2007), The Atlas of Kaunas Fortress (Orlov 2009).

Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didziojo universiteto studentams perskaitytas paskaitu ciklas apie Kauno tvirtove.

Prie kiekvieno forto pastatyti informaciniai stendai su tvirtoves ir fortu planais.

Tuo pat metu vyko Interreg III programos projektas--"Darnus buvusiu sovietiniu kariniu gyvenamuju teritoriju atkurimas issukis ir galimybe regioninei pletrai--ReMiDo", kuriame taip pat dalyvavo Kauno miesto savivaldybe su uzsienio partneriais. Sio projekto tikslas--palengvinti policentriniu apgyvendinimo strukturu skatinima, taikant efektyvesni buvusiu kariniu teritoriju valdyma siekiant subalansuotos ir darnios erdvines pletros (ekonominiai, socialiniai, kulturiniai ir aplinkosauginiai veiksniai). Projekto metu sukurta Kauno tvirtoves III karinio miestelio tvarkymo ir naudojimo vizija. Praktinis rezultatas--panaudojant sio projekto lesas, irengtas karinio miestelio apsvietimas.

Realybeje sioje teritorijoje esantys nenaudojami kareiviniu pastatai baigiami nuniokoti.

Gyvenamosios statybos bumo metu kulturos vertybes teritorijoje pastatyti du daugiabuciai 5 aukstu gyvenamieji namai.

Kai kurie 2003 m. patvirtinto Kauno bendrojo plano (Kauno ... 2007) sprendiniai pazeidzia Kauno tvirtoves gynybiniu objektu teritorijas. Vienas ju--stambios gatves--planuojamo tilto per Neri tasos--nutiesimas per Linkuvos itvirtinimo teritorija (7 pav.).

Isvados

1. Nors remiantis dar 1992 m. atliktais tyrimais pasiulyta Kauno tvirtovei suteikti teisine apsauga kaip kompleksui arba suteikti jam urbanistikos paminklo statusa, tvirtoves gynybiniai objektai ir statiniai i Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra buvo itraukti kaip atskiri objektai.

[FIGURE 7 OMITTED]

2. Fortu ir kitu Kauno tvirtoves objektu teritoriju bei apsaugos zonu ribos nustatytos, issamiai neistyrinejus objektu ir ju aplinkos. Dalis vertingu elementu liko be reikiamos apsaugos. Tai sudare salygas statiniams, kurie pazeidzia kulturos paveldo objektu vertingasias savybes, atsirasti apsaugos zonose ir net teritorijose. Todel butina koreguoti visu Kauno tvirtoves gynybiniu objektu teritoriju ir apsaugos zonu ribas, i teritoriju ribas itraukiant visus siuos objektus sudarancius elementus. Apsaugos zonu ribas nustatyti, remiantis istorine medziaga ir naturos tyrimais.

3. Visu Kauno tvirtoves fortu teritorijos, palyginti su plotu, buvusiu pries Pirmaji pasaulini kara, sumazejo mazdaug dvigubai. Islikusios baterijos (isskyrus 5 baterija) jau yra beveik "prarytos" miesto: jos atsidurusios uzdarose teritorijose arba privaciu uztvertu sklypu teritorijoje ir tapo sunkiai prieinamos visuomenei.

4. Kadangi fortu ir bateriju teritorijos (isskyrus IX forta) niekada nebuvo tinkamai tvarkomos, zemes konstrukcijos daugiausia deformuotos augalijos bei zmoniu veiklos, dalies statiniu bukle bloga arba labai bloga. Jie mirksta vandenyje, uzversti zememis, ardomi medziu ir krumu saknu.

5. Fortuose daug pavojingu vietu: pazeisti dregmes, augalijos, sprogdinti, ardomi statiniai, atviri gilus suliniai, vedinimo kanalai (apauge krumais ir auksta zole), 6 m aukscio sienos, statiniu fasadai su pylimais, status pylimu slaitai, apsemti grioviai su dumblo sluoksniu. Be to, suliniuose, grioviu dugne, statiniuose gali buti uzsilike sprogmenu, saudmenu, pavojingu cheminiu medziagu. Kol nera irengta specialiu taku, siu objektu teritorijose yra pavojinga vaikscioti.

6. Nors visi septyni Kauno tvirtoves pirmojo gynybos ziedo, velyvesni VIII, IX ir keturi nebaigti antrojo ziedo fortai ir sesiu bateriju liekanos yra paskelbti valstybes saugomomis kulturos paveldo vertybemis, uzstatymas agresyviai skverbiasi i ju apsaugos zonas ir teritorijas.

7. Ypac agresyvus procesai vyksta prie objektu, esanciu Kauno rajono teritorijoje (I, III, IX, Domeikavos fortai).

8. Vienuolikoje tvirtoves objektu (penkiuose fortuose ir sesiose tarpinese kareivinese) veikia teriologiniu draustiniu, o fortuose dar ir Buveiniu apsaugai svarbiu teritoriju "Natura 2000" nuostatos, kurios uzkerta kelia dideles dalies objektu teritoriju ir statiniu tvarkymui.

9. Is dalies finansuojant Europos Sajungai, rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose neatsizvelgiama, kad planuojama kulturos vertybiu teritorijose. Planuose numatomos priemones, nesuderintos su Kulturos paveldo departamentu, praktiskai yra neigyvendinamos.

10. Nuo 2004 m. Kaunas dalyvauja Europos Sajungos finansuojamuose projektuose, skirtuose apleistoms karinems teritorijoms tvarkyti, taciau kol kas tik igyvendinus viena ju atsirado pirmieji leidiniai apie Kauno tvirtove. Kiti projektai apsiriboja vizijomis.

doi: 10.3846/20297955.2012.679788

Literatura ir saltiniai

Baltic Forte Route [interaktyvus]. 2007 [ziureta 2010 m. lapkricio 15 d. ]. Prieiga per interneta: http://bfr.pl

Baranauskas, K.; Greimas, E.; Durinck, J. 2006. Roku (Kauno tvirtoves IV) forto gamtotvarkos planas. Gamtos turizmo centro ekologijos institutas. Vilnius.

Inventarnye plany. 1912 (MHBeHTapHwe n/iaHM, 1912 r. PUTBMAM, O. 13148. On. 18, fl. 3647).

Kauno miesto savivaldybes bendrasis planas [interaktyvus]. 2007 [ziureta 2010 m. lapkricio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://bendrasisplanas.kaunas.lt

Kauno miesto savivaldybes tarybos sprendimas 1991 m. gruodzio 31 d. "Del Zagariskiu, Julijanavos, Sanasos, Naujosios Fredos, Karkazu, Semenos I ir Semenos II, Milikoniu, Romainiu I ir Romainiu II teritoriju draustiniu paskelbimo" Nr. 387-V. Kaunas.

KVAD direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. isakymas "Del objektu irasymo i LR Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra" Nr. I-059. Vilnius.

KVAD direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. isakymas "Del objektu irasymo i LR Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra" Nr. I-039. Vilnius.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandzio 23 d. isakymas "Del Roku (Kauno tvirtoves IV) forto gamtotvar-kos plano patvirtinimo" Nr. D1-334. Vilnius.

Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2005 m. balandzio 25 d. isakymas "Del nekilnojamuju kulturos vertybiu pripazinimo saugomomis" Nr. 190. Vilnius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. gruodzio 29 d. nutarimas "Del Roku forto paskelbimo Kauno valstybiniu teriologiniu draustiniu" Nr. 1486. Vilnius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 m. kovo 4 d. nutarimas "Del Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju arba ju daliu, kuriose yra buveiniu apsaugai svarbiu teritoriju, saraso patvirtinimo ir ju ribu nustatymo" Nr. 192. Vilnius.

Lietuvos TSR Kulturos ministerijos kolegijos 1971 m. rugsejo 28 d. nutarimas "Del Lietuvos TSR vietines reiksmes architekturos paminklu saraso, apimancio 813 pozicija, patvirtinimo" Nr. 40. Vilnius.

Lietuvos TSR Kulturos ministerijos kolegijos 1987 m. gruodzio 22 d. nutarimas "Del vietines reiksmes kompleksiniu architekturos paminklu papildymo 21 ju sudetine dalimi" Nr. 222. Vilnius.

Luksionyte, N. 1991. Kauno tvirtoves fortai: antrasis--Pilviskiu g. 26-29, sestasis--K. Barsausko g. 101, septintasis -Archyvo g. 61, devintasis Zemaiciu pl., is Kauno architektura. Red. kol.: A. Jankeviciene (sudar. ir moksl. red.) ir kt. Lietuvos statybos ir architekturos MTI. Vilnius: Mokslas.

Orlov, V. 2007. Kauno tvirtoves istorija. Kaunas: VDU, Karo istorijos centras.

Orlov, V. 2009. The Atlas of Kaunas Fortress. Kaunas: Karo paveldo centras.

Orlov, V.; Lukse, J. 2007. Kauno tvirtove. Kaunas: VDU, Karo istorijos centras.

Stauskas, V.; Dringelis, L. ir kt. 1983. Poilsio zonu sistema. 2 dalis. Landsafto formavimas, aplinkos apsauga ir racionalus gamtiniu resursu naudojimas: Kauno m. generalinis planas iki 2000 m. I dalis. LSAMTI.

Steponaityte, N. 1992. Kauno tvirtoves tyrimai, vertes ir apsaugos statuso nustatymas, regeneravimo ir pritaikymo siulymai. ASI. N.

NIJOLE STEPONAITYTE

Junior Research worker, Kaunas University of Technology, Institute of Architecture and Construction, Dept of Land Management, Tunelio g. 60, 44405 Kaunas, Lithuania. E-mail: krastotvarka@asi.lt

Research interests: military architecture, cultural heritage.

Steponaitytes asmeninis archyvas.

Steponaityte, N. 1994. Kauno tvirtoves komplekso--vietines reiksmes architekturos paminklo AtV 125 gynybiniu objektu teritoriju ir apsaugos zonu nustatymo projektiniai siulymai. N. Steponaitytes imone, KMS, Kulturos paveldo skyriaus archyvas.

Steponaityte, N.; Mirinas, S.; Navasaitis, M. 1996. Buvusios Kauno tvirtoves I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX fortu ir Linkuvos itvirtinimo zeldiniu ivertinimas bei issaugojimo ir tvarkymo siulymai. N. Steponaitytes imone. N. Steponaitytes asmeninis archyvas.

Valstybines saugomu teritoriju tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. rugsejo 19 d. isakymas "Del gamtotvarkos planu rengimo 2008-2013 metais" plano patvirtinimo Nr. V335. Vilnius.
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Steponaityte, Nijole
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2012
Words:4585
Previous Article:Three stories from the margins of Lithuanian heritage protection/Is lietuviskos paveldosaugos parasciu: trys istorijos.
Next Article:The spirit of the place--the problem of (re)creating/Vietos dvasios kurimo (atkurimo) problema.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters