Printer Friendly

Competetive activity analysis as a sport excellence improvment assumption in sambo wrestling for VGTU female students/VGTU studenciu sambo imtyniu varzybines veiklos analize, kaip sportinio meistriskumo gerinimo prielaida.

Ivadas

Studentai--specifine socialine visuomenes grupe, kurios ypatumus lemia ivairus veiksniai: didelis informacijos srautas, laiko trukumas, nepakankamas fizinis aktyvumas, reglamentuoto poilsio stoka ir kt.

Studijas aukstojoje mokykloje galima laikyti reiksminga psichologiniu funkciju emocine ir intelektine itampa, hipokineze bei stresinemis situacijomis ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2007; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2007).

Aktyvaus judejimo trukumas neigiamai veikia studento sveikata. Tai pasireiskia zemu fiziniu ir funkciniu pajegumu. Tad sportas su kuno kultura aukstojoje mokykloje yra svarbus asmenybes ugdymo ir profesinio rengimo komponentas. Keiciantis visuomenei, dideja reikalavimai ir jaunimo fiziniam pasirengimui, uztikrinanciam busima profesine jaunimo veikla ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011: 10-13).

Demokratizuojant ir humanizuojant fizinio ugdymo vyksma, vienas svarbiausiu didaktikos ypatumu--ugdymo turinio decentralizavimas. Taip sukuriamos salygos individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turini. Tai susije su laisvu kuno kulturos priemoniu ir formu pasirinkimu, leidzianciu sudaryti lankstesni ir paslankesni ugdymo turini, pritaikyti ji aktualiems studentu poreikiams tenkinti (tamosauskas 2012: 2-9).

Fizinis auklejimas aukstojoje mokykloje--tai studento asmenybes kuno kulturos formavimo pedagoginis procesas. Tad tikslinga studentus suskirstyti i fizinio lavinimo grupes pagal ju interesus, pomegius arba sporto sakas, o kuno kulturos pratybu organizavimas pagal pasirinktas sporto sakas ypac didina susidomejima kuno kultura, nulemia geresni studentu fizini parengima, protini darbinguma (tamosauskas 2000; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2011: 20-22).

Siuo metu net 10 % VGTU studentu, pasirinkusiu mokomuosius dalykus fizinis aktyvumas ir sveikata arba sveika gyvensena, uzsiimineja dvikovinemis sporto sakomis--sambo, dziudo, kovine savigyna. Pasiekiantieji geriausiu sportiniu rezultatu atstovauja universitetui lietuvos aukstuju mokyklu sambo ir dziudo cempionatuose.

Sambo imtyniu varzybu atsiradimas 2001 m. Lietuvos akademinio jaunimo sportiniu renginiu kalendoriuje buvo vienas is budu studentu sportiniam meistriskumui didinti ir populiarinimui gerinti. Nuo to laiko studentu, dalyvaujanciu sambo cempionatuose, skaicius padidejo tris kartus, o komandu skaicius nuo 3-ju isaugo iki 11-os (linonis et al. 2004:59-65).

Kovos ant imtyniu kilimo garsina musu universiteta salyje ir uzsienyje.

2010 m. Prahoje vykusiose pasaulio studentu sambo taures varzybose musu saliai du medalius iskovojo VGTU studentes: karina bickute (+80 kg)--sidabro ir veslava grigorovic (48 kg)--bronzos. Po dveju metu pertraukos 2012 m. Minske vykusiame pasaulio sambo cempionate studente karina bickute (+80 kg) buvo trecia ir pelne bronzos medali.

VGTU sambo rinktines treniruociu metu ypatingas demesys skiriamas studenciu techniniam parengtumui, nes dauguma merginu sambo imtynemis pradeda profesionaliai uzsiimineti tik istojusios i sia aukstaja mokykla.

Specialios literaturos analize rodo, kad sportine technika yra judesiu, veiksmu ir deriniu visuma, atitinkanti individualiasias sportininko savybes, ir yra pagrindas rengiant aukstos kvalifikacijos sportininkus (stonkus 2002).

Sportininku techninis rengimas yra neatsiejamai susijes su fiziniu ir taktiniu. Taktik--sportines kovos menas--tikslingas jegu ir gebejimu panaudojimas, parankiu kovos budu ir formu uzsibreztam tikslui siekti visuma (karoblis 1999). Anot stonkaus (2002), varzybine veikla yra visuma konkreciai sporto sakai budingu technikos veiksmu ir ju deriniu, kuriuos atlieka sportininkas per varzybas. Tu veiksmu kokybe--objektyvus sportininko integraliojo parengtumo rodiklis. Besitreniruojantiems studentams svarbu dalyvauti varzybose, nes tai tam tikra sportininko ataskaitos forma treneriui apie ju tarpusavio darba treniruociu metu. Varzydamiesi imtynininkai igauna patyrimo, mokejimu, igudziu, nepasiekiamu iprastomis treniruociu salygomis. Kaip teigia karoblis (2005), varzybines veiklos taktika--tai tikslingi atliekamu technikos veiksmu ir ju deriniu budai varzybu uzdaviniams igyvendinti, atsizvelgiant i varzybu taisykles, salygas, sportininku parengtuma. Varzybose kiekvienas technikos veiksmas turi savo taktine reiksme, ir neuztenka vien tik tobulai atlikti veiksmus, reikia sugebeti sukurti sau situacija veiksmui atlikti (kiseliene, arlauskaite 2010; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2000). Kai kurie autoriai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2003) pastebi, kad, norint tobulai ivaldyti konkretu imtyniu veiksma, reikia isanalizuoti jo atlikimo ypatumus ivairiose varzybinese situacijose ir naudoti atakos tesinius, kad butu galima gauti aukstesnius ivertinimus. Sportiniu varzybu tikslas--nustatyti geriausius sportininkus. Kiekvienas sportininkas ir treneris pries varzybas iesko priemoniu ir metodu siam tikslui pasiekti. Varzybose neretai pergale pasiekti padeda pasiruosimo metu isanalizuoti sportininkes ir jos priesininkiu veiksmai. Varzybines veiklos analize imtynese kaip mokslinio tyrimo metodas buvo pripazinta 1970 m. Pabaigoje (raslanas 2001; skernevicius et al. 2004; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1997).

Kartu imtynese buvo isskirtas varzybines veiklos pirmumo principas pries treniruociu procesa (erahob 1999; hobhkob 1985). Sios veiklos komponentu analize nukreipta imtynininko individualiems ypatumams isskirti ir varzybose, siekiant pergales, naudojamam techniniu, taktiniu veiksmu arsenalui ir ju reiksmei nustatyti. Anot volostnycho ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1996), varzybos atskleidzia teigiamas ir neigiamas imtininko pasiruosimo puses, galimybiu realizavima, techninio-taktinio bei psichologinio parengtumo privalumus ir trukumus. Kiti autoriai (karoblis et al. 2002; [??]ymakob et al. 1998) savo darbuose tvirtina, kad varzybines veiklos duomenys reikalingi siekiant efektyviai valdyti aukstu sportiniu rezultatu pasiekimo procesa.

Rusijos sporto specialistai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] et al. 2000) tvirtina, jog labai svarbus rodiklis, vertinant varzybu metu atliekamu technikos veiksmu efektyvuma, yra atliktu veiksmu rezultatyvumas.

Sambo imtyniu zinovo pachomovo ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1983) manymu, treneris, nustates dazniausiai atliekamus ir efektyviausius imtyniu veiksmus, gali parinkti pradedanciosioms imtynininkems optimalia techniniu veiksmu apimti, isvengti nerezultatyviu veiksmu mokymo ir padaryti treniruociu procesa efektyvesni.

Tyrimu, nagrinejanciu varzybines veiklos komponentus ivairaus rango sambo varzybose, lietuvoje praktiskai nera. Todel sio darbo tikslas--nustatyti ir isanalizuoti VGTU studenciu demonstruotus sambo technikos veiksmus 2010-2011 m. Lietuvos aukstuju mokyklu, 2011 m. Lietuvos sambo cempionatuose ir 2012 m. Vilniaus miesto sambo pirmenybese. Siam tikslui igyvendinti buvo keliami tokie uzdaviniai:

--nustatyti ir ivertinti visus veiksmus, atliktus stovesenos pozicijoje bei parteryje;

--isanalizuoti dazniausiai atliekamus skirtingu svorio kategoriju sportininkiu rezultatyvius veiksmus ir juos palyginti.

Tyrimo objektas--VGTU studenciu, uzsiiminejanciu sambo imtynemis, varzybines veiklos komponentai.

Praktine darbo reiksme yra tai, kad, vadovaujantis gautais varzybines veiklos tyrimo rezultatais, ateityje bus galima koreguoti sportininkiu pasirengima ivairaus lygio sambo varzyboms.

Tyrimo metodika ir organizavimas

Tyrimas atliktas 2011-2012 m. Tyrimo tikslui igyvendinti buvo isanalizuotos VGTU studenciu imtys 2011-2012 m. Vykusiu varzybu metu. Atliekant tyrima taikyta: literaturos saltiniu, varzybu imciu protokolu ir pedagoginio stebejimo duomenu analize, taip pat lyginamoji bei metaanalize (cepulenas 2006). Stebint filmuota medziaga, kurioje uzfiksuoti rezultatyviai ivertinti technikos veiksmai, sie veiksmai buvo suskirstyti pagal tarptautiniu sambo veiksmu klasifikacija.

Tyrimo rezultatai ir ju analize

Isanalizavus VGTU studenciu pasirodymu varzybose rezultatus, galima teigti, kad sportininkes sugeba atlikti ivairius technikos veiksmus. Tyrimo metu buvo isstudijuotos 144 imtys, kuriu metu atlikta 290 rezultatyviu technikos veiksmu (1 lentele), is ju 232 veiksmai stovesenos pozicijoje ir 58 veiksmai parteryje.

Procentine analize parode, kad net 80 % rezultatyviu veiksmu atlikta stovesenos pozicijoje ir tik 20 %--parteryje. Tai atspindi bendra sambo imtyniu tendencija, kad dauguma lietuvos sambo meistru yra linke kovoti stovesenos pozicijoje, nors sambo imtynese taip pat yra leidziama daug ivairiu veiksmu ir parteryje. VGTU sportininkems budinga tai, kad 90,9 % visu kovu (t. y. 131) truko visa imties laika. Anksciau laiko pasibaigusiu imciu procentine israiska (1 pav.) atskleide, jog is 144 imciu tik 9,1 % (13 imciu) baigesi anksciau laiko. 6,3 % ju baigtos aiskia tasku persvara, o 2,8 % (4 imtys) pasiektos skausmingu veiksmu. Tai yra labai maza procentine dalis.

Taigi gauti duomenys rodo, jog butina kelti klausima, kas lemia toki maza pergaliu skaiciu, pasiekta anksciau viso imties laiko.

Siekiant ivertinti veiksmu efektyvuma, jie buvo suskirstyti i keturias grupes (2 pav.), naudojantis ivairiu autoriu (eigminas 1997; lazarevas 1988; pygmah 2000) sudaryta sambo veiksmu klasifikacija.

Pirmaja veiksmu grupe sudare metimai pirmyn, antraja--metimai atgal, treciaja--islaikymai, ketvirtaja--skausmingi veiksmai. Sio tyrimo duomenimis, pirmosios veiksmu grupes suminis rezultatyviai ivertintu veiksmu skaicius buvo didziausias ir sudare 46,2 %, antroji veiksmu grupe apeme 33,8 %, o trecioji bei ketvirtoji--tik 18,6 % ir 1,4 % visu rezultatyviu veiksmu (2 pav.). Visu keturiu grupiu duomenys tarpusavyje patikimai skiriasi (p < 0,05). Tyrimo rezultatai parode, kad metimai pirmyn yra efektyvesni uz metimus atgal (p < 0,05), o pastarieji efektyvesni uz islaikymus ir skausmingus veiksmus (p < 0,05).

Tyrimo metu taip pat buvo tirti techniniai veiksmai stovesenos pozicijoje. Is 3 pav. Matyti, kad varzybu metu studentes pademonstravo 12 skirtingu rusiu metimus.

Populiariausi tarp ju, kai priesininkas krinta pirmyn. Sia grupe sudare 5 rusiu, o kai priesininkas krinta atgal--7 rusiu metimai, t. y. 57,2 % ir 42,8 % visu metimu skaiciaus.

Is metimu pagal metimo krypti, t. y. pirmyn, dazniausiai atliekamas veiksmas--uzstatyti koja is priekio (17,7 %), per dubeni--15,1 %, per nugara nuo keliu--10,7 %.

Is metimu atgal daugiausia kartu buvo demonstruojami metimai, suemus uz koju (12,9 %), o jam giminingi metimai (koja uzstatant is sono ir uzkabinimas is vidaus) sudare tik 9 % ir 6,9 % visu metimu skaiciaus.

Nors sambo imtynes pasizymi dideliu veiksmu parteryje arsenalu, sio tyrimo metu to nepastebeta. VGTU studentes varzybu metu parteryje veiksmu (3 ir 4 veiksmu grupes) atliko labai mazai (2 pav.). Surinkti duomenys atskleide, kad parteryje dazniausiai is visu sambo veiksmu atliekami islaikymai--18,6 % visu veiksmu skaiciaus, tarp kuriu vyrauja islaikymai is sono ir tik viena karta buvo pademonstruotas islaikymas is galvos puses. Is skausmingu veiksmu parteryje buvo uzfiksuotas tik vienas sios rusies veiksmas--svertas, suemus ranka tarp koju, kuri sportininkes atliko keturis kartus, o tai--tik 1,4 % visu veiksmu skaiciaus. Tyrimo rezultatai rodo, jog islaikymo veiksmus studentes atlieka efektyviau nei skausmingus (p < 0,05).

Pazymetina, kad didzioji dalis islaikymu (64,8 %) uzfiksuota per vienerias varzybas--lietuvos sambo cempionata, kuriame susitinka geriausi salies sambo imtynininkai.

Tyrimo metu taip pat paaiskejo, kad "lengvo" svorio kategoriju (48 kg, 52 kg, 60 kg, 64 kg) studenciu imtynininkiu ir "sunkaus" svorio kategoriju sportininkiu (68 kg, 72 kg, 80 kg, +80 kg) demonstruojamu veiksmu skaicius statistiskai gerokai skiriasi (p < 0,05).

Nustatyti statistiskai reiksmingi skirtumai (p < 0,05), kad "lengvo" svorio sportininkes, palyginti su "sunkaus" svorio, varzybu metu atlieka daugiau metimu per nugara nuo keliu--net 96 % bendrojo sio veiksmo atlikimu skaiciaus, metimu per save, iremiant peda--81,5 %, metimu, suemus uz koju--66,7 %, metimu per peti, suemus ranka--75 %.

Taciau tokius veiksmus kaip paglemzimai ir metimai, koja uzstatant is uzpakalio, "lengvo" svorio imtynininkes atlieka daug reciau nei "sunkaus" svorio sportininkes (p < 0,05), t. y. atitinkamai 7,7 % ir 25 % viso atliktu siu veiksmu skaiciaus (4 pav.).

Tyrimo rezultatu aptarimas

Analizuojant sambo varzybines veiklos komponentus nustatyta, kad VGTU sportininkes visu stebetu varzybu metu atliko tik 15-os rusiu veiksmus, nors sambo imtyniu specialistu (xapnamimeb 1996; hymakob et al. 1998) teigimu, siu veiksmu gali buti priskaiciuojama net iki 3 tukst.

Sio tyrimo duomenimis, VGTU imty-nininkes per viena imti atlikdavo vidutiniskai 2,5-3 rezultatyvius veiksmus, nors dauguma merginu pradejo kultivuoti sia sporto saka tik istojusios i universiteta. Sie tyrimo rezultatai patvirtina kitu autoriu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1986) gautus duomenis, jog jauni sportininkai turi moketi atlikti 2-3 aukstai vertinamus veiksmus. Panasios nuomones laikosi ir eigminas (1997), teigiantis, kad sportininkas privalo moketi atlikti kuo daugiau veiksmu, bet 2-3 ju turi buti pagrindiniai. To paties autoriaus nuomone, sportininkas gali buti ivaldes tik 1-2 veiksmus, taciau turi gebeti priversti priesininka sudaryti palankia situacija siems veiksmams atlikti. Kitu imtyniu specialistu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1982; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1999; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] et al. 1998) manymu, aukstos kvalifikacijos sportininkai turi moketi atlikti 5-9 ivairius technikos veiksmus. Anot rusijos sporto specialistu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] et al. 2000), pradedanciuosius imtynininkus butina mokyti tik tu veiksmu, kurie efektyvus ir rezultatyvus varzybu metu.

Atliktas tyrimas atskleide, kad net keturis penktadalius rezultatyviu veiksmu imtynininkes atlieka stovesenos pozicijoje. Tokia pacia tendencija patvirtina ir kiti autoriai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1986), kuriu duomenimis, veiksmus stovesenos pozicijoje sportininkai bando atlikti keturis kartus dazniau nei parteryje. Sambo imtyniu treneriu stareviciaus, meckovskio (2012) duomenimis, salies aukstuju mokyklu cempionatuose dominuoja paprasti veiksmai, kuriu ismokstama daug greiciau nei sudetingu: islaikymai, kojos uzstatymas is uzpakalio, metimas per dubeni, per nugara, suemus ranka, per save, iremiant peda. Ta pati patvirtina ir sio tyrimo rezultatai.

VGTU studentes 2011 m. Vykusiame lietuvos sambo cempionate dazniausiai atliko metimus per nugara nuo keliu, kojos uzstatyma is priekio ir islaikymus. Ivairiu sporto specialistu (lazarevas 1988; starevicius, meckovskis 2012; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] et al. 2000) manymu, siems veiksmams ismokti reikia daugiau laiko, todel juos taiko aukstesnio meistriskumo sportininkai.

Pateikiamu duomenu interpretacija patvirtina spejima, kad tyrime dalyvavusios studentes imtyniaudamos gulomis dazniausiai atlieka islaikymo veiksmus, tarp kuriu vyrauja islaikymai is sono. Siuos duomenis patvirtina ir kai kurie kiti autoriai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1998). Jie savo publikacijose si veiksma tarp ivairaus amziaus ir meistriskumo sportininku ivardija kaip populiariausia. Rudas et al. (1999) pastebi, kad gerai parengti imtynininkai sugeba imtis tiek parteryje, tiek stovesenos pozicijoje ir anksciau laiko pasiekia pergales.

Deja, siuo tyrimu nustatyta, kad tik vienas penktadalis visu veiksmu buvo atliekama gulomis. Taigi akivaizdu, jog VGTU sportininkes neisnaudoja visu imtyniu parteryje galimybiu. ktu imtyniu specialistai (linonis et al. 2004), apibudindami 2001-2003 m. Lietuvos aukstuju mokyklu sambo cempionatus, teigia, kad ju metu 45 % visu kovu baigesi anksciau laiko. Is ju 8 % pasibaige skausmingais veiksmais. Priezastis--skirtingas studentu sportinio meistriskumo lygis.

Taciau sio tyrimo rezultatai to nepatvirtino, nes 2010-2011 m. Cempionatuose VGTU studentes anksciau laiko laimejo tik 9 % imciu (2,8 %--skausmingais veiksmais). Is ju net 6,3 % imciu sportininkes laimejo aiskia tasku persvara, o tai, rudo et al. (1999) manymu, labai sudetinga, nes reikia, kad imtynininkes butu gerai techniskai ir taktiskai parengtos. Sis tyrimas atskleide, jog studenciu imtynininkiu meistriskumas nuolat auga, nes net 90,9 % visu kovu ant kilimo truko visa imties laika.

Butina pazymeti, jog is visu publikaciju, skirtu sambo ar kitu imtyniu rusiu kovu studijoms, nerasta darbu, kuriuose autoriai individualizuotu technini-taktini parengima, atsizvelgdami i sportininku antropometrinius duomenis. Musu apibendrinti tyrimo duomenys neleido nustatyti rysio tarp imtynininkiu morfologiniu duomenu ir atliekamu veiksmu del nepakankamo skaiciaus auksto sportinio meistriskumo tiriamuju.

Isvados

1. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad VGTU sportininkes sambo varzybu metu dauguma veiksmu atlieka stovesenos pozicijoje. Tarp siu veiksmu vyrauja metimai, koja uzstatant is priekio, metimai per dubeni, metimai, suemus uz koju.

2. Analizes duomenys rodo, kad imtynininkes imciu metu dazniausiai naudoja islaikymo veiksmus (net 54 veiksmai per ketverias varzybas).

3. Nustatyta, jog treniruociu metu butina skirti daugiau laiko skausmingiems veiksmams kojai ir rankoms, nes siuos veiksmus VGTU sambistes kovodamos taiko labai retai arba visiskai neatlieka.

4. Pastebeta, kad "lengvo" svorio sportininkes, palyginti su "sunkiasvoremis", varzy bu metu daug dazniau atlieka metimus per nugara nuo keliu, per save iremiant peda, suemus uz koju, per peti, suemus ranka ir daug reciau naudoja tokius veiksmus kaip paglemzimas, kojos uzstatymas is nugaros. Akivaizdu, kad treneriai, dirbantys su ivairiaus svorio imtynininkemis, turetu atkreipti i tai demesi.

Rekomendacijos

1. Siekiant, kad rezultatai butu taikomi praktiskai, supazindinti VGTU trenerius su sio tyrimo rezultatais.

2. Imtyniu treneriai turetu siekti geriau pazinti savo aukletines ir panaudoti ju varzybines veiklos tyrimo rezultatus treniruociu procese, didinti sportininkiu varzybiniu veiksmu skaiciu, ypac--imantis gulomis.

3. Treneriai bei ju asistentai varzybu metu turetu nuolat atlikineti savo aukletiniu ir galimu varzoviu varzybines veiklos komponentu analize, o gautus rezultatus taikyti rengiant aukletines kovoms su ivairaus sportinio meistriskumo priesininkemis.

doi: 10.3846/cpe.2013.08

Iteikta 2013-02-07; priimta 2013-02-28

Literatura

Cepulenas, A. 2006. Elito slidininku varzybines veiklos charakteristika, ugdymas, kuno kultura. Sportas 4(63): 21-29.

Eigminas, P. 1997. Mokykimes sambo. Vilnius: vu.

Karoblis, P. 1999. Sporto treniruotes teorija ir didaktika. Vilnius: egalda.

Karoblis, P.; raslanas, A.; steponavicius, K. 2002. Didelio meistriskumo sportininku rengimas. Vilnius: lsic.

Karoblis, P. 2005. Sportinio rengimo teorija ir didaktika. Vilnius: vpu.

Kiseliene, A.; arlauskaite, D. 2010. Dziudo technikos ir taktikos veiksmu mokymo metodikos pagrindai. Kaunas: lkka.

Lazarevas, I. 1988. Naujos sambo imtyniu skausmingu veiksmu grupes. Vilnius: lsjc.

Linonis, V.; mikalauskas, R.; obcarskas, L. 2004. Sambo imtyniu vaidmuo studentu rengimo procese, jurisprudencija 62(54): 59-65.

Raslanas, A. 2001. Lietuvos didelio meistriskumo sportininku rengimo sistema: habilitacinis darbas. Vilnius.

Rudas, E.; jonuska, A.; krasauskas, A. 1999. Savigyna kovojant gulomis. Vilnius: lietuvos teises akademija.

Skernevicius, J.; raslanas, A.; dadeliene, R. 2004. sporto mokslo tyrimu metodologija. vilnius: lsic.

Skurvydas, A. 2003. Sportininku rengimo ir tyrimo naujoji metodologija, sporto mokslas 1(67): 14-16.

Stonkus, S. 2002. Sporto terminu zodynas. Kaunas: LKKA.

Starevicius, E.; meckovskis, A. 2012. sambo imtyniu vaidmuo studentu rengimo procese, visuomenes saugumas ir viesoji tvarka (7): 222-236.

Tamosauskas, P. 2000. Humanistiskai orentuotas studentu fizinis ugdymas. Vilnius.

Tamosauskas, P. 2012. Studentu fizinio ugdymo kaitos pedagoginiai ir psichologiniai aspektai, sporto mokslas 1(67): 2-9.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Povilas Tamosauskas (1), Robertas Versinskas (2), Algirdas Sulinskas (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 28, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas:

(1) povilas.tamosauskas@vgtu.lt

(2) robertas.versinskas@vgtu.lt
1 lentele. Sambo varzybose atliekami technikos veiksmai

Eil.   Veiksmu pavadinimai               Lietuvos      Vilniaus
Nr.                                      sambo         miesto
                                         cempionatas   cempionatas
                                         2011 m.       2012 m.

1      Metimas per nugara nuo keliu      20            3
2      Kojos uzstatymas is priekio       21            15
3      Metimas per peti, suemus ranka    12            8
4      Metimas per dubeni                20            13
5      Paglemzimas                       4             5
6      Kojos uzstatymas is nugaros       4             2
7      Pakirtimai                        1             --
8      Metimas, suemus uz koju           17            13
9      Uzkabinimas is vidaus             10            4
10     Pasodinimas                       8             11
11     Metimas per save, iremiant keli   --            --
12     Metimas per save, iremiant peda   5             3
13     islaikymai is galvos puses        1             --
14     islaikymai is sono                35            7
15     Skausmingi veiksmai rankai        1             --
16     is viso veiksmu (skaicius)        159           84

Eil.   Veiksmu pavadinimai               Lietuvos      Lietuvos
Nr.                                      aukstuju      aukstuju
                                         mokyklu       mokyklu
                                         cempionatas   cempionatas
                                         2011 m.       2012 m.

1      Metimas per nugara nuo keliu      1             1
2      Kojos uzstatymas is priekio       1             4
3      Metimas per peti, suemus ranka    --            --
4      Metimas per dubeni                --            2
5      Paglemzimas                       4             --
6      Kojos uzstatymas is nugaros       4             2
7      Pakirtimai                        1             2
8      Metimas, suemus uz koju           --            --
9      Uzkabinimas is vidaus             --            2
10     Pasodinimas                       --            4
11     Metimas per save, iremiant keli   3             --
12     Metimas per save, iremiant peda   --            2
13     islaikymai is galvos puses        --            --
14     islaikymai is sono                3             8
15     Skausmingi veiksmai rankai        --            3
16     is viso veiksmu (skaicius)        17            30

Eil.   Veiksmu pavadinimai               Is viso
Nr.                                      veiksmu
                                         (skaicius)

1      Metimas per nugara nuo keliu      25
2      Kojos uzstatymas is priekio       41
3      Metimas per peti, suemus ranka    20
4      Metimas per dubeni                35
5      Paglemzimas                       13
6      Kojos uzstatymas is nugaros       12
7      Pakirtimai                        4
8      Metimas, suemus uz koju           30
9      Uzkabinimas is vidaus             16
10     Pasodinimas                       23
11     Metimas per save, iremiant keli   3
12     Metimas per save, iremiant peda   10
13     islaikymai is galvos puses        1
14     islaikymai is sono                53
15     Skausmingi veiksmai rankai        4
16     is viso veiksmu (skaicius)        290

1 pav. Analizuotu imciu baigtys

Visas imties laikas             90,90 %
Imciu baigtis anksciau laiko:    2,80 %
skausmingu veiksmu
Imciu baigtis anksciau laiko:    6,30 %
aiskia tasku persvara

Note: Table made from bar graph.

2 pav. Varzybu metu ivertintu veiksmu pasiskirstymas pagal grupes

4 veiksmu grupe    1,4 %
3 veiksmu grupe   18,6 %
2 veiksmu grupe   33,8 %
1 veiksmu grupe   46,2 %

Note: Table made from bar graph.

3 pav. Ivertintu veiksmu stovesenos pozicijoje (metimu)
procentiniai duomenys

Metimai per nugara         10,7 %
  nuo keliu
Metimai, koja              17,7 %
  uzstatant is priekio
Metimai per peti,           8,6 %
  suemus ranka
Metimai per dubeni         15,1 %
Paglemzimas                 5,6 %
Metimai, koja               5,2 %
  uzstatant is nugaros
Pakirtimai                  1,7 %
Metimai, suemus uz koju    12,9 %
Uzkabinimai is vidaus       6,9 %
Kojos uzstatymas is sono    9,9 %
  (pasodinimas)
Metimai per save,           1,3 %
  iremiant keli
Metimai, per save           4,4 %
  iremiant peda

Note: Table made from bar graph.

4 pav. Skirtingu svorio kategoriju imtynininku dazniausiai
naudojami veiksmai

                        Svorio kategorijos   Svorio kategorijos
                        48 kg, 52 kg,        68 kg, 72 kg,
                        60 kg, 64 kg         80 kg, +80 kg

Metimas per nugara      96%                  4%
nuo keliu
Kojos uzstatymas        63,4%                36,6%
is priekio
Metimas per peti,       75%                  25%
suemus ranka
Metimas per dubeni      81,5%                18,5%
Paglemzimas             7,7%                 92,3%
Kojos uzstatymas        25%                  75%
is uzpakalio
Metimas, suemus         66,7%                33%
uz koju
Uzkabinimas is vidaus   62,5%                37,5%
Kojos uzstatymas is     52,2%                47,8%
sono (pasodinimas)
Metimas per save,       88,9%                11,1%
iremiant peda
Islaikymas is sono      50,9%                49,1%

Note: Table made from Bar graph.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Tamosauskas, Povilas; Versinskas, Robertas; Sulinskas, Algirdas
Publication:COACTIVITY: Philology, Educology
Date:Jun 1, 2013
Words:3184
Previous Article:Construction terminology at the beginning of the XXth century: analysis of terms used in "Construction Art and Technology" (1922-1923) /Statybos...
Next Article:To the problem of scientific text integrity/Mokslinio teksto vientisumo problemos apzvalga.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters