Printer Friendly

Changes in morphological indexes of young atlantic salmon (Salmo Salar L.) exposed to heavy metal (Zn, Cu, Ni, Cr, Pb, Cd) mixture: an experimental study/Atlantiniu lasisu (Salmo Salar L.) jaunikliu morfologiniu rodikliu pokyciai veikiant sunkiuju metalu (Zn, Cu, Ni, Cr, Pb, Cd) misiniu: eksperimentinis tyrimas.

Ivadas

Sunkieji metalai itin placiai naudojami antropogenineje veikloje, todel yra priskiriami iprastiniams vandens ekosistemu tersalams (angl. common aquatic pollutants). Del toksiskumo ir gebejimo kauptis organizmu kuno audiniuose jie kelia gresme ne tik pavieniams vandens organizmams, taciau ir visai hidroekosistemai (Roy 2010). Tokie metalai, kaip varis, cinkas, nikelis, chromas, kadmis ir svinas, del toksiskumo, neriboto persistentiskumo ir biologinio kaupimosi, priskiriami prioritetinems pavojingosioms medziagoms (tersalams) daugelyje pasaulio valstybiu (Directive 2000/60EC 2000; US EPA 2009). Didele ju dalis--puikus vandens kokybes toksiskumo indikatoriai (Scorecard 2011). Sunkieji metalai i zuvies kuno audinius gali patekti dviem pagrindiniais keliais: tiesiogiai--is vandens per zuvies ziaunas bei kuno pavirsiu ir netiesiogiai--per virskinamaji trakta su maistu (Bury et al. 2003).

Vandenu tersalai--tai stresoriai, zuvis veikiantys tiesiogiai--didinant ju mirtinguma arba netiesiogiai--sutrikdant fiziologines funkcijas, padidinant arba sumazinant individu augimo tempa (Acevedo-Whitehouse, Duffus 2009; Farkas et al. 2002). Yra zinoma, kad stresas daro labai didele itaka zuvu reprodukcijos intensyvumui, taip pat ypac veikia ju vystymasi (Davis, Gaylord 2011). Zuvu augimas--tai integralinis atsakas i patiriama stresa, kuris glaudziai susijes su maitinimosi iprociais, energijos suvartojimu, atpalaidavimu ar jos issaugojimu konkretu laiko tarpa (Nascimento et al. 2012; Sedeno-Diaz, Lopez-Lopez 2013). Kadangi zuvys auga visa gyvenima, augimas kaip kintantis dydis, t. y. santykis tarp individo kuno ilgio ir svorio, tampa svarbiu laiko integruotu rodikliu, vertinant organizmo bukle supancioje aplinkoje.

Lauko tyrimuose dazniausiai yra taikomi sie zuvu morfologiniai rodikliai: imitimo koeficientas (angl. Condition Factor), viscero-- [visceralinis (vidaus organu visumos)], branchio-- (ziaunu), hepato-- (kepenu), reno (inkstu) somatiniai indeksai {IK, VSI, ZSI, KSI, ISI) (Liebel et al. 2013). Jie taikomi kaip standartiniai rodikliai zuvu fiziologijos tyrimuose ir zuvininkystes biologijoje, indikuojantys toksini poveiki ir teikiantys informacija apie galima tarsos apkrova aplinkoje. Taciau siems rodikliams itaka daro ne tik bet kokia tarsa, bet ir kiti aplinkos veiksniai (pvz., sezoniskumas, mitybos iprociai, individu tankumas). Todel jie turi buti taikomi tik kaip pradiniai zymenys, rodantys supancios aplinkos tarsa ir preliminariai nurodantys ekspozicijos trukme (Van der Oost et al. 2003).

Imitimo koeficientas ir organu somatiniai indeksai (OSI) --tai santykiniai dydziai, kurie susije su zuvies organizmu ir jo organais, o kintancios ju vertes rodo, kaip organizmas ir organu sistema saveikauja su aplinkos stresoriais (Montenegro, Gonzalez 2012).

Imitimo koeficientas susijes su zuvies kuno svoriu ir ilgiu bei jo organu somatiniais indeksais, kurie rodo tam tikru organu proporcinguma kuno atzvilgiu. Sie morfologiniai rodikliai--indikatoriai, padedantys ivertinti bendra zuvu populiacijos sveikata (bukle) ir tarsos lygi ju buveinese (Khan 1999; Oliva-Paterna et al. 2003; Craig et al. 2005).

Apskritai, IK tiesiogiai priklauso nuo mitybos intensyvumo, ligos sukeleju, toksiniu medziagu buvimo supancioje aplinkoje. Sie veiksniai tiesiogiai lemia organizmo svorio pokycius (Dethloff, Schmitt 2000). Mityba, ligos ir tersalai tai tarpusavyje susije aplinkos veiksniai, turintys itakos zuvu populiacijos buklei. Moksliniai tyrimai rodo, kad, esant maisto istekliu stygiui, zuvys tampa neatsparios ligoms. Esant daznam individu sergamumui bei maisto stygiui, kartu mazeja ir imitimo koeficiento verte. Hipoteze, kuri teigia, kad sunkiuju metalu uzterstumas gali patikimai sumazinti IK vertes, buvo irodyta keliuose tyrimuose. Taciau taip pat buvo irodyta, kad IK verte patikimai gali padideti sunkiaisiais metalais uzterstuose ezeruose, per zuvu augimo sezona, suintensyvejus ju maitinimosi greiciui (Couture, Rajotte 2003; Pyle et al. 2005).

Organu somatiniai indeksai taip pat puikiai atspindi organu sistemos pokycius, kuriuos sparciau lemia aplinkos veiksniai, priesingai nei individo kuno svorio ar ilgio svyravimai. Organo somatinis indeksas--tai organo ir viso kuno mases santykis, kuris tiesiogiai susijes su toksiniu medziagu poveikiu organui-taikiniui (Giulio, Hinton 2008). Jis taip pat taikomas kaip rodiklis, atspindintis individo reprodukcinius ir energetinius pokycius (Maxwell, Dutta 2005). Is anksciau minetu OSI, visceralinis, kepenu ir inkstu somatiniai indeksai dazniausiai taikomi nepalankioms (stresinems) salygoms vertinti, nes jie geriausiai rodo supancios aplinkos ekologine bukle.

Daugelio autoriu nuomone, lasisines zuvys yra vienos jautriausiu bioindikatoriu, gebanciu parodyti vandens aplinkos ekotoksikologine bukle (Khodadoust et al. 2013).

Sio tyrimo tikslas--eksperimentiskai nustatyti ir ivertinti morfologiniu rodikliu pokycius po 7-iu, 14-os ir 28iu paru ekspozicijos, veikiant atlantines lasisos jauniklius prioritetiniu sunkiuju metalu modeliniu misiniu (SMMM) esant didziausioms leistinoms koncentracijoms (DLK), nustatytoms Lietuvos vidaus vandenims.

Metodika

Bandymai buvo atliekami su dirbtinai veistomis vieneriu metu atlantinemis lasisomis (Salmo salar Linnaeus, 1758). Zuvys buvo atsiveztos is Meskerines lasisiniu zuvu veislyno (Svencioniu rajonas). Bandymams buvo parenkamos mazdaug vienodo dydzio 170,1 [+ or -] 5,1 mm, vidutinio svorio 44,1 [+ or -] 4,0 g individai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis, n = 28).

Zuvys buvo pratinamos prie laboratoriniu salygu maziausiai apie 14 dienu. Jos buvo laikomos pratakiuose 1000 litru talpos aeruojamuose baseinuose, kuriuose vanduo tiekiamas is arteziniu greziniu (minimalus debitas 1 l/g ju kuno mases per diena). Taip pat zuvys buvo laikomos esant naturaliam apsvietimui bei maitinamos kiekviena diena, ryte, visaverciu zuvu pasaru (ALLER PLATINUM). Bendras maisto kiekis buvo ne mazesnis kaip 1% ju kuno mases per diena. Visa ekspozicijos laika kontrolines ir bandymo zuvys buvo maitinamos taip pat.

Vidutinis bandymo vandens kietumas buvo apytiksliai 284 (271-296) mg/l pagal CaC[O.sub.3], sarmingumas sieke 200 (190-210) mg/l pagal CaC[O.sub.3], pH svyravo nuo 7,9 iki 8,1, temperatura buvo palaikoma nuo 12 iki 13[degrees]C, deguonies koncentracija vandenyje sieke 8-9 mg/l, o istirpusios organines anglies (IOA) kiekis buvo zemiau prietaiso aptikimo ribos (<0,3 mg/l).

Bandymai buvo atliekami besisukancio vandens srauto salygomis 35 litru talpos statinaitese, kurios buvo pripildytos 6/7 lygio nuolat aeruojamo vandens (1 pav.). Zuvys buvo suskirstytos i keturias grupes po septynis individus (viena kontroline ir trys bandymo grupes). Kontrolei buvo parinktos neeksponuotos zuvys, o bandymo zuvys buvo veikiamos 7-ias, 14-a ir 28-ias paras sesiu prioritetiniu sunkiuju metalu modeliniu misiniu (SMMM), esant koncentracijoms, atitinkancioms Lietuvos vidaus vandenu didziausias leistinas koncentracijas (DLK) (Directive 2000/60EC) (1 lentele). Bandymo tirpalai buvo atnaujinami kasdien, paserus zuvis. Paskui zuvys buvo perkeliamos i naujai paruostus tirpalus.

Baigus bandyma, kontrolines ir bandymo zuvys buvo ismatuotos (viso kuno ilgis (L) ir kaudalinis ilgis ([l.sub.C]), mm) bei pasvertos (bendras kuno svoris (Q) ir svoris be vidaus organu (q), g). Morfologiniu rodikliu analizei reikalingi organai--ziaunos, kepenys ir inkstai buvo isimti ir pasverti ([+ or -] 0,001 g tikslumu) (1 pav.).

Zuvu fiziologinei buklei ivertinti buvo apskaiciuoti kontroliniu ir bandymo zuvu morfologiniai rodikliai: imitimo koeficientas (IK) ir organu somatiniai indeksai (OSI): visceralinis (VSI), ziaunu (ZSI), kepenu (KSI) ir inkstu (ISI).

Imitimo koeficientas lasisinems zuvims (IK) --tai santykinis dydis, isreikstas zuvies kuno svorio ir ilgio santykiu:

IK = [10.sup.N] x Q x 100/[l.sub.C.sup.3], (1)

cia Q--zuvies bendrasis svoris, g; N--verte (n = 5), parinkta, siekiant gauti kuo artimesne vienetui IK verte; [l.sub.C]--kaudalinis ilgis, mm; lasisiniu zuvu kuno ilgis matuojamas nuo snukio pradzios iki uodeginio peleko iskirptes centro (angl. fork length) (Barnham, Baxter 2003).

Organu somatiniai indeksai (OSI) taip pat yra santykiniai dydziai, kurie isreiskiami tam tikro organo ir kuno mases santykio procentais. Ivertinant VSI, zuvu kuno svoris buvo naudojamas be vidaus organu (Liebel et al. 2013):

OSI = (organo svoris, g) x 100 / (bendrasis kuno svoris, g). (2)

Gauti rezultatai buvo apdorojami statistiskai, naudojant programini paketa STATISTICA 7.0 (StatSoft Inc., Tulsa, Oklahoma, JAV). Duomenys buvo analizuojami, taikant daugiadisperse analize (MANOVA) ir atliekant Dunnett'o daugybinio palyginimo testa, kai p < 0,05.

Rezultatai ir ju analize

Atlikus kontrolines ir bandymo grupiu lasisu morfometriniu parametru (L, [l.sub.C], Q, q) keturiu krypciu daugiadispersine analize, nustatyta, kad lasisu jaunikliai pagal siuos rodiklius bendrai patikimai skiriasi (F (3,96) = 26,002; p < 0,0005). Taip pat reiksmingai skyresi kontrolines ir 28-iu paru veiktos bandymo zuvu atskiru parametru vertes (2 lentele). Akivaizdziai matyti, kad po 28-iu paru ekspozicijos, lasisu jaunikliu morfometriniu parametru vertes padidejo, lyginant su kontroliniu lasisu parametru vertemis.

Taip pat buvo atlikta kontroliniu ir bandymo zuvu morfologiniu rodikliu (IK, VSI, ZSI, KSI, ISI) keturiu krypciu daugiadisperse analize. Nustatyta, kad bandymo ir kontrolines lasisos pagal siuos rodiklius bendrai patikimai skiriasi (F (3,120) = 14,965; p < 0,0005) (2 pav.).

Organizmo morfologiniai rodikliai glaudziai koreliuoja su organizmu ir jo organais, kintancios ju vertes rodo, kaip organizmas ir organu sistema saveikauja su aplinkos tersalais ar stresoriais, ir tai kartu leidzia ivertinti supancios aplinkos ekologine bukle (Montenegro, Gonzalez 2012). Esant uzterstai aplinkai, zuvu morfologiniu rodikliu vertes linkusios sumazeti.

2 pav. akivaizdziai matyti, kad po 7-iu, 14-os ir 28-iu paru ekspozicijos bandymo zuvu bendra (sumine) morfologiniu rodikliu verte sumazejo, lyginant su kontroline grupe.

Paprastai, esant prastai vandens kokybei, zuvu IK, VSI, KSI, ISI yra linke sumazeti, lyginant su svarios aplinkos zuvimis, del galimai padidejusios apkrovos organams (Kopecka et al. 2006; Alberto et al. 2003; Nicholson, Lan 2005; Saglam, N. E., Saglam, C. 2012). Priesingai nei ziaunos, kurios uzterstoje aplinkoje linkusios padideti (hipertrofuotis) del ziaunu epitelinio audinio pakitimu--hiperplazijos. Siame eksperimentiniame tyrime, veikiant lasisas SMMM, ZSI nepatikimai sumazejo, o IK nereiksmingai padidejo (p > 0,1), lyginant su kontroline grupe (3 pav.). Tam itakos galejo tureti konkreciu tersalu poveikis (musu atveju--SMMM) supancioje aplinkoje. Pasak mokslininku Liebel et al. (2013) bei Tkatcheva et al. (2004), zuvu ziaunu padidejima bei IK verciu sumazejima ypac lemia vandenyje esantys organiniai tersalai: detergentai (pasitaikantys buitinese nuotekose), poliaromatiniai angliavandeniliai (PAH), polichlorinti bifenilai (PCB), tributiltinai (TBT) ir kt., kurie gali sukelti negriztamus ziaunu ir kitu organu fiziologinius pakitimus. Taip pat kai kurie organiniai tersalai, ypac mazi ju kiekiai, pavojingi islieka ilga laika, tiesiogiai didina individu mirtinguma, lemia maisto patekimo ir pasisavinimo procesus bei reguliuoja reprodukcijos intensyvuma. Suletejes zuvu augimas tiesiogiai koreliuoja su IK vertes sumazejimu, kuris atspindi organizmo bukle ji supancioje aplinkoje (Van der Oost et al. 2003; Montenegro, Gonzalez 2012).

Isanalizavus kontroliniu ir bandymo (po 7-iu, 14-os ir 28-iu paru ekspozicijos) zuvu morfologinius rodiklius, matyti, kad bandymo VSI, KSI ir ISI labai patikimai skyresi nuo kontrolines zuvu grupes (p < 0,0005) (3 pav.). Taip pat nustatyta, kad KSI ir ISI--jautriausi biozymenys (p = 0,00004, p = 0,00005, atitinkamai), lyginant su kitais indeksais [VSI (p = 0,000256); ZSI (p = 0,14538)]. Taciau lyginant kontroliniu ir bandymo zuvu IK bei ZSI, patikimu skirtumu nenustatyta (p > 0,1).

Bandymo zuvu VSI, ISI ir KSI vidutiniskai patikimai sumazejo 15,7; 23,1 ir 49,4% atitinkamai, lyginant su kontrolines zuvu grupes indeksais.

Kaip matyti, bandymo zuvu KSI vidutiniskai sumazejo beveik perpus. Daugelio autoriu nuomone, zuvu kepenu dydis--vienas informatyviausiu rodikliu, indikuojanciu supancios aplinkos tarsa. Kepenys--svarbus organas taikinys, susijes su reiksmingais apykaitos ir detoksikacijos mechanizmais (Liebel et al. 2013; Tkatcheva et al. 2004). Kepenu somatinis indeksas--tai zuvu metabolinio aktyvumo bukles indikatorius. Sio indekso vertes padidejimas paprastai susijes su padidejusia detoksikacijos veikla, kurios intensyvumas priklauso nuo toksiniu junginiu buvimo vandenyje (Pereira, Kuch 2005). Taciau sumazejus KSI vertei, teigiama, kad zuvu populiacija patiria nuolatini chemini stresa (Kopecka et al. 2006).

Ayas et al. (2007) teigia, kad zuvu kepenu pazeidimai yra vienas is svarbiausiu histopatologiniu atsaku i tersalu poveiki. Esant kenksmingu cheminiu medziagu vandens aplinkoje, zuvys patiria kepenu nekroze, kurios metu lasteliu viduje sutrinka biocheminiai procesai, pavyzdziui, fermentu aktyvumo inhibicija, baltymu ir ATF biosinteze, karbohidratinis metabolizmas, angliavandeniu apykaita, reaktyviu oksidaciniu rusiu gamyba, taip pat daroma zala lasteliu membranoms. Nors KSI vertes pokytis gali parodyti organizmo fiziologinius pakitimus per trumpesni laiko tarpa nei IK, taciau atlikti gausus moksliniai tyrimai vis dar tvirtina nuomone, kad KSI labiau tinkamas naudoti kaip chronines nei umines tarsos rodiklis (Grady et al. 1992; Holm et al. 1994).

Zuvu inkstu pagrindine funkcija--filtruoti gausius kraujo kiekius ir gaminti slapima, kuris yra pagrindinis ksenobiotiku salinimo saltinis. Zuvu inkstus pasiekia didzioji post-branchialinio kraujo dalis, todel inkstu pazaidos yra puikus aplinkos tarsos rodiklis (Ayas et al. 2007). Galima daryti prielaida: kuo didesne tersalu koncentracija vandenyje, tuo intensyvesne apkrova tenka inkstams ir kartu ju svoris mazeja. Tai akivaizdziai matyti 3 pav., kur bandymo zuvu (po 7-iu, 14-os, 28-iu paru) inkstu somatiniai indeksai patikimai sumazeja [ISI (7-ios paros) = 0,49 [+ or -] 0,05; ISI (14-ka paru) = 0,501 [+ or -] 0,05; ISI (28-ios paros) = 0,51 [+ or -] 0,04), lyginant su kontroline zuvu grupe ISI (0-is paru) = 0,65 [+ or -] 0,08].

Taip pat buvo atlikta tiriamu parametru sarysio (koreliacine) analize (3 lentele). Si koreliacine analize parode, kad tarp ekspozicijos trukmes ir KSI bei ISI egzistuoja atvirkstinis patikimas rysys. Statistiskai patikimas tiesioginis rysys nustatytas tarp: VSI ir IK, KSI, ISI, tarp ZSI ir KSI, taip pat tarp KSI ir ISI.

Lyginant siuos eksperimentinius duomenis su ankstesnio gamtinio tyrimo rezultatais (Sauliute, Svecevicius 2015), matomi akivaizdus skirtumai. Gamtiniame tyrime buvo ivertinta galimai skirtingu uzterstu lasisiniu upiu Vilnios ir Siesarties ekotoksikologine bukle pagal atlantines lasisos jaunikliu morfologinius rodiklius.

3 lentele. Tiriamu parametru sarysio analize (Pearson'o koreliacijos koeficientas R, n = 28)

Statistiskai apdorojus ir apskaiciavus morfologinius rodiklius, nustatyta, kad IK ir ZSI buvo jautriausi biozymenys, patikimai atspindintys zuvu fiziologine bukle. Imitimo koeficiento verte, nustatyta galimai svarios Siesarties upes lasisu jaunikliu, buvo aukstesne, lyginant su galimai uzterstos Vilnios upes lasisu jaunikliais [IK = 1,20 [+ or -] 0,07 ir 1,05 [+ or -] 0,07, atitinkamai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis)]. Taip pat Vilnios upeje ziaunu somatinis indeksas gautas reiksmingai didesnis, lyginant su Siesarties upes lasisomis [ZSI = 3,08 [+ or -] 0,25 ir 2,52 [+ or -] 0,58 atitinkamai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis)], del galimai didesnes vandens tarsos. Taip pat atkreiptinas demesys i apskaiciuotus lasisu kepenu ir inkstu somatinius indeksus. Sie koeficientai buvo itin panasus tirtose upese, todel tarp ju nebuvo nustatyta patikimu skirtumu (p > 0,1). Priesingai nei sio eksperimento gauti rezultatai, kur KSI ir ISI yra jautriausi zymenys, patikimai atspindintys zuvu fiziologine bukle.

Gamtinio ir sio tyrimo metu Siesarties ir kontrolines lasisu grupes VSI verte buvo patikimai didesne, lyginant su galimai uzterstos Vilnios lasisomis bei sio tyrimo bandymo zuvimis. Visceralinis somatinis indeksas--tai santykinis dydis, kuris parodo bendra vidaus organu visumos dydi (proporcinguma) kuno atzvilgiu. Sis indeksas atspindi bendra organizmo vidaus organu sistema, kurios dydi gali lemti aplinkos veiksniai nepriklausomai nuo individo svorio ir dydzio (ilgio) padidejimo ar sumazejimo. Sumazejus VSI vertei, manoma, kad organizmas patiria stresa supancioje aplinkoje (Barnes et al. 2012).

Eksperimentinio tyrimo rezultatai parode, kad, veikiant lasisu jauniklius SMMM, organais taikiniais tapo kepenys ir inkstai, priesingai nei gamtinio tyrimo metu. Galima daryti prielaida, kad tirtose upese vis delto egzistavo kiti, specifiniai veiksniai--kitos chemines prigimties tersalai, kurie leme zuvu fiziologine bei indikavo upiu ekotoksikologine bukle.

Isvados

1. Paveikus atlantiniu lasisu jauniklius prioritetiniu sunkiuju metalu (Zn, Cu, Ni, Cr, Pb, Cd) modeliniu misiniu esant didziausioms leistinoms koncentracijoms (DLK), nuo 7-iu iki 28-iu paru pakinta bandymo zuvu morfometriniai parametrai ir morfologiniai rodikliai.

2. Atlikus daugiadispersine rezultatu analize, nustatyta, kad kontroliniai ir bandymo lasisu jaunikliai pagal morfometrinius parametrus (L, [l.sub.C], Q, q) ir morfologinius rodiklius (IK, VSI, ZSI, KSI, ISI) bendrai patikimai skiriasi (p < 0,0005).

3. Nustatyta, kad KSI ir ISI--jautriausi biozymenys, patikimai atspindintys zuvu fiziologine bukle. Bandymo ISI ir KSI vidutiniskai patikimai sumazejo nuo 23,1 iki 49,4%, atitinkamai, lyginant su kontrolines zuvu grupes indeksais.

4. Tiriamu parametru koreliacine analize parode, kad tarp ekspozicijos trukmes ir KSI bei ISI egzistuoja atvirkstinis patikimas rysys. Statistiskai patikimas tiesioginis rysys nustatytas tarp: VSI ir IK, KSI, ISI, tarp ZSI ir KSI ir taip pat tarp KSI ir ISI.

5. Eksperimentinio tyrimo rezultatai parode, kad, veikiant lasisu jauniklius SMMM, organais taikiniais tampa kepenys ir inkstai, priesingai nei gamtinio tyrimo metu, kur IK ir ZSI buvo jautriausi biozymenys. Galima daryti prielaida, kad tirtose upese vis delto egzistavo kitos chemines prigimties tersalai (organiniai tersalai--detergentai, poliaromatiniai angliavandeniliai (PAH), polichlorinti bifenilai (PCB), tributiltinai (TBT) ir kt.), kurie ir nuleme zuvu fiziologine bei indikavo upiu ekotoksikologine bukle.

Padekos

Sie tyrimai buvo igyvendinti naudojantis Gamtos tyrimu centro atvirosios prieigos mokslines tiriamosios ir eksperimentines pletros infrastruktura. Dekojame Lietuvos mokslo tarybai uz pagalba, atliekant mokslinius tyrimus (Projekto Nr. MIP-108/2015).

http://dx.doi.org/ 10.3846/mla.2016.955

Literatura

Acevedo-Whitehouse, K.; Duffus, A. L. J. 2009. Effects of environmental change on wildlife health, Philosophical Transactions of the Royal Society B, Biological Sciences 364: 3429-3438. http://dx.doi.org/10.1098/rstb.2009.0128

Ayas, Z.; Ekmekci, G.; Ozmen, M.; Yerli, S. V. 2007. Histopathological changes in the livers and kidneys of fish in Sariyar Reservoir, Turkey, Environmental Toxicology and Pharmacology 23(2): 242-249. http://dx.doi.org/10.1016/j.etap.2006.11.003

Alberto, A.; Camargo, F. M.; Verani, J. R.; Costa, O, F. T.; Fernandes, M. N. 2003. Health variables and gill morphology in the tropical fish Astyanax fasciatus from a sewage-contaminated river, Ecotoxicology and Environmental Safety 61: 247-255. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecoenv.2004.08.009

Barnes, M. E.; Brown, M. L.; Rosentrater, K. A. 2012. Juvenile rainbow trout responses to diets containing distillers dried grain with solubles, phytase, and amino acid supplements, Open Journal of Animal Sciences 2: 69-77. http://dx.doi.org/10.4236/ojas.2012.22011

Barnham, C. P. S. M.; Baxter, A. 2003. Condition factor, K. for salmonidfish. Fisheries notes, State of Victoria, Department of Primary Industries. ISSN 1440-2254.

Bury, N. R.; Walker, P. A.; Glover, C. N. 2003. Nutritive metal uptake in Teleost fish, Journal of Experimental Biology 206: 11-23. http://dx.doi.org/10.1242/jeb.00068

Couture, P.; Rajotte, J. W. 2003. Morphometric and metabolic indicators of metal stress in wild yellow perch (Percaflavescens) from Sudbury, Ontario: a review, Journal of Environmental Monitoring 5: 216-221. http://dx.doi.org/10.1039/b210338a

Craig, J. M.; Thomas, M. V.; Nichols, S. J. 2005. Length-weight relationship and a relative condition factor equation for lake sturgeon (Acipenser fulvescens) from the St Clair River system (Michigan, USA), Journal of Applied Ichthyology 21: 81-85. http://dx.doi.org/10.1111/j.1439-0426.2004.00635.x

Davis, K. B.; Gay lord, T. G. 2011. Effect of fasting on body composition and responses to stress in sunshine bass, Comparative Biochemistry and Physiology, Part A. 158: 30-36. http://dx.doi.org/10.1016/j.cbpa.2010.08.019

Dethloff, G. M.; Schmitt, C. J. 2000. Condition factor and organo-somatic indices, in C. J. Schmitt, G. M. Dethloff (Eds.). Biomonitoring of Environmental Status and Trends (BEST) Program: selected methods for monitoring chemical contaminants and their effects in aquatic ecosystems. U.S. Geological Survey, Biological Resources Division, Columbia (MO): Information and Technology Report USGS/BRD2000-0005, 13-17.

Directive 2000/60/EC of the European Parliament and of the Council establishing a framework for Community action in the field of water policy, CELEX-EUR Official Journal of the European Communities L 327: 1-72.

Farkas, A.; Salanki, J.; Specziar, A. 2002. Relation between growth and the heavy metal concentration in organs of bream, Abramis brama L., populating lake Balaton, Archives of Environmental Contamination and Toxicology 43: 236-243. http://dx.doi.org/10.1007/s00244-002-1123-5

Giulio, R. T.; Hinton, D. E. 2008. The toxicology of fishes. Boca Raton: CRC Press.

Grady, A. W.; McLaughlin, R. M.; Caldwell, C. W.; Schmitt, C. J.; Stalling, D. L. 1992. Flow cytometry, morphometry and histopathology as biomarkers of benzo(a)pyrene exposure in brown bullheads (Ameiurus nebulosus), Journal of Applied Toxicology 12: 165-177. http://dx.doi.org/10.1002/jat.2550120304

Holm, G.; Lundstrom, J.; Andersson, T.; Norrgren, L. 1994. Influences of halogenated organic substances on ovarian development and hepatic EROD activity in the three-spined stickleback, Gasterosteus aculeatus, and rainbow trout, Oncorhynchus mykiss, Aquatic Toxicology 29: 241-256. http://dx.doi.org/10.1016/0166-445X(94)90071-X

Khan, R. A. 1999. Length-mass relationship, histopathology, and parasitism in winter flounder (Pleuronectes americanus) living near a PCB-contaminated naval facility in Newfoundland, Canadian Journal of Zoology 77: 381-388. http://dx.doi.org/10.1139/z98-239

Khodadoust, D.; Ismail, A.; Zulkifli, S. Z.; Tayefeh, F. H. 2013. Short time effect of cadmium on juveniles and adults of Java Medaka (Oryzias javanicus) fish as a bioindicator for ecotoxicological studies, Life Science Journal 10(1): 1857-1861.

Kopecka, J.; Lehtonen, K. K.; Barsiene, J.; Broeg, K.; Vuorinen, P. J.; Gercken, J.; Balk, L.; Pempkowiak, J. 2006. Measurements of biomarker levels in flounder (Platichthys flesus) and blue mussel (Mytilus trossulus) from the Gulf of Gdansk (southern Baltic), Marine Pollution Bulletin 53: 406-421. http://dx.doi.org/10.1016/j.marpolbul.2006.03.008

Liebel, S.; Tomokake, M. E. M.; Oliveira Ribeiro, C. A. 2013. Fish histopathology as biomarker to evaluate water quality, Ecotoxicology and Environmental Contamination 8(2): 9-15. http://dx.doi.org/10.5132/eec.2013.02.002

Maxwell, L. B.; Dutta, H. M. 2005. Diacinon induced endocrine disruption in Sole Gill Sun fish Lepomis macrochirus, Ecotoxicology and Environmental Safety 60: 21-27. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecoenv.2003.12.015

Montenegro, D.; Gonzalez, M. T. 2012, Evaluation of somatic indexes, hematology and liver histopathology of the fish Labrisomus philippii from San Jorge Bay, northern Chile, as associated with environmental stress, Revista de Biologia Marina y Oceanografia 47(1): 99-107. http://dx.doi.org/10.4067/S0718-19572012000100009

Nascimento, C. R. B.; Souza, M. M.; Martinez, C. B. R. 2012. Copper and the herbicide atrazine impair the stress response of the freshwater fish Prochilodus lineatus, Comparative Biochemistry and Physiology. C. Toxicology & Pharmacology, Part C 155: 456-461.

Nicholson, S.; Lan, P. K. S. 2005. Pollution monitoring in Southeast Asia using biomarkers in the mytilid mussel Perna viridis (Mytilidae: Bivalvia), Environment International 31: 121-132. http://dx.doi.org/10.1016/j.envint.2004.05.007

Oliva-Paterna, F.J.; Vila-Gispert, A.; Torralva, M. 2003. Condition of Barbus sclateri from semi-arid aquatic systems: effects of habitat quality disturbances, Journal of Fish Biology 63: 699709. http://dx.doi.org/10.1046/j.1095-8649.2003.00183.x

Pereira, M. S.; Kuch, B. 2005. Heavy metals, PCDD/F and PCB in sewage sludge samples from two wastewater treatment facilities in Rio de Janeiro State, Brazil, Chemosphere 60(7): 844-853. http://dx.doi.org/10.1016/j.chemosphere.2005.01.079

Pyle, G. G.; Rajotte, J. W.; Couture, P. 2005. Effects of industrial metals on wild fish populations along a metal contamination gradient, Ecotoxicology and Environmental Safety 61: 287-312. http://dx.doi.org/10.1016/j.ecoenv.2004.09.003

Roy, S. P. 2010. Overview of heavy metals and aquatic environment with notes on their recovery, Ecoscan: An International Quarterly Journal of Environmental Sciences 4: 235-240.

Sauliute, G.; Svecevicius, G. 2015. Siesarties ir Vilnios upiu ekotoksikologines bukles ivertinimas pagal atlantines lasisos (Salmo salar L.) jaunikliu morfologinius rodiklius, Mokslas--Lietuvos ateitis/Science--Future of Lithuania, Environmental Protection Engineering 7(4): 424-429. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2015.803

Saglam, N. E.; Saglam, C. 2012. Population parameters of Whiting (Merlangius merlangus euxinus L., 1758) in the South-Eastern Black Sea, Turkish Journal of Fisheries and Aquatic Sciences 12: 831-839.

Scorecard. Pollution Locator / Water Quality Indicators. 2011. Water quality indicators. Ambient water quality: four toxic pollutants, [interaktyvus], [ziureta 2016 m. kovo 24 d.]. Prieiga per interneta: http://scorecard.goodguide.com/envreleases/def/iwi_wqi.html

Sedeno-Diaz, J. E.; Lopez-Lopez, E. 2013. Freshwater fish as sentinel organisms: from the molecular to the population level: a review, in H. Turker (Ed.). New advances and contributions to fish biology. http://dx.doi.org/10.5772/45635

Tkatcheva, V.; Hyvarinen, H.; Kukkonen, J.; Ryzhkov, L. P.; Holopainen, I. J. 2004. Toxic effects of mining effluents on fish gills in a subarctic lake system in NW Russia, Ecotoxicology and Environmental Safety 57: 278-289. http://dx.doi.org/10.1016/S0147-6513(03)00079-4

US EPA. 2009. National recommended water quality criteria. Office of Water, Office of Science and Technology (4304T) [interaktyvus], [ziureta 2015 m. birzelio 13 d.]. Prieiga per interneta: http://water.epa.gov/scitech/swguidance/standards/ criteria/current/

Van der Oost, R.; Beyer, J.; Vermeulen, N. P. E. 2003. Fish bioaccumulation and biomarkers in environmental risk assessment: a review, Environmental Toxicology and Pharmacology 13: 57-149. http://dx.doi.org/10.1016/S1382-6689(02)00126-6

Gintare SAULIUTE (1), Gintaras SVECEVICIUS (2)

Gamtos tyrimu centro Ekologijos institutas, Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) gintare.sauliute@gmail.com; (2) gintaras.svecevicius@takas.lt

Caption: Fig. 1. Fish exposure and tissue sampling

1 pav. Zuvu ekspozicija ir audiniu paemimas

Caption: Fig. 2. Graphical presentation of MANOVA of morphological indices (IK, VSI, ZSI, KSI, ISI) of control and test groups of juvenile Atlantic salmon (mean [+ or -] 95% confidence interval)

2 pav. Kontroliniu ir bandymo atlantiniu lasisu jaunikliu morfologiniu rodikliu (IK, VSI, ZSI, KSI, ISI) daugiadisperses analizes grafine schema (vidurkis [+ or -] 95% pasikliautinasis intervalas)

Caption: Fig. 3. Morphological indices of control and test groups of juvenile Atlantic salmon [mean [+ or -] deviation (N = 7)]. Asterisks (*) denote significant differences from the control (p < 0.05) VSI--viscero-somatic index; IK--condition factor; ZSI branchio-somatic index; KSI--hepato-somatic index; ISI reno-somatic index

3 pav. Kontroliniu ir bandymo lasisu jaunikliu morfologiniai rodikliai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis, n = 7), zvaigzdutes (*) zymi patikimus verciu skirtumus nuo kontroles (p < 0,05): VSI--visceralinis somatinis indeksas; IK--imitimo koeficientas; ZSI--ziaunu somatinis indeksas; KSI--kepenu somatinis indeksas; ISI--inkstu somatinis indeksas

Table 1. Heavy metals and their test concentrations

1 lentele. Sunkieji metalai ir ju bandymo koncentracijos

Sunkieji   Saltinis                          Didziausia leistina
metalai                                   koncentracija (DLK), mg/l

Zn         ZnS[O.sub.4] x 7[H.sub.2]O                0,1
Cu         CuS[O.sub.4] x 5[H.sub.2]O               0,01
Ni         NiS[O.sub.4] x 7[H.sub.2]O               0,01
Cr         [K.sub.2][Cr.sub.2][O.sub.7]             0,01
Cd         Cd[(C[H.sub.3]COO).sub.2] x              0,005
             2[H.sub.2]O
Pb         Pb[(N[O.sub.3]).sub.2]                   0,005

Table 2. Morphometric parameters of control and test groups of
juvenile Atlantic salmon [mean [+ or -] standard deviation (N = 7)]

2 lentele. Kontrolines ir bandymo grupiu lasisu jaunikliu morfometriniai
parametrai (vidurkis [+ or -] standartinis nuokrypis, n = 7)

Morfometriniai parametrai        Kontrole             7 paros

Bendras ilgis               168,6 [+ or -] 4,9   173,4 [+ or -] 4,6
(L), mm
Kaudalinis                  159,8 [+ or -] 4,9   164,6 [+ or -] 4,1
ilgis ([l.sub.c]), mm
Bendrasis                   41,9 [+ or -] 2,1    44,4 [+ or -] 3,0
svoris (Q), g
Svoris be vidaus            35,4 [+ or -] 1,8    39,0 [+ or -] 2,7
organ? (q), g

Morfometriniai parametrai        14 paru               28 paros

Bendras ilgis               163,6 [+ or -] 3,8   174,9 [+ or -] 3,8 *
(L), mm
Kaudalinis                  155,4 [+ or -] 3,7   166,6 [+ or -] 4,1 *
ilgis ([l.sub.c]), mm
Bendrasis                   40,5 [+ or -] 4,5    49,5 [+ or -] 5,8 *
svoris (Q), g
Svoris be vidaus            34,8 [+ or -] 3,5    43,0 [+ or -] 4,5 *
organ? (q), g

Note: asterisks (*) denote significant differences between
control and test groups (p < 0.05).

Pastaba: zvaigzdut?s (*) zymi patikimus skirtumus tarp atskiru
verciu, lyginant kontroline ir bandymo grupes (p < 0,05).

Table 3. Relationship analysis of investigated parameters
Pearson correlation coefficient R (N = 28)]

3 lentele. Tiriamu parametru sarysio analize (Pearson'o koreliacijos
koeficientas R, n = 28)

                   Morfologiniai rodikliai

                   VSI     IK      ZSI     KSI       ISI

Ekspozicija,   R   -0,34   0,23    -0,30   -0,61     -0,47
paros          p   0,077   0,239   0,121   0,00057   0,0116
VSI            R   --      0,44    0,11    0,62      0,62
               p           0,019   0,577   0,0004    0,0004
IK             R   --      --      -0,35   -0,25     -0,11
               p                   0,068   0,199     0,577
ZSI            R   --      --      --      0,39      0,22
               p                           0,040     0,261
KSI            R   --      --      --      --        0,83
               p                                     <0,0005
ISI            R   --      --      --      --        --
               p

Note: statistically significant R values are highlighted.

Pastaba: statistiskai patikimos R vert?s isryskintos.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2016 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2016 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Sauliute, Gintare; Svecevicius, Gintaras
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Aug 1, 2016
Words:4433
Previous Article:Theoretical valuation of multi-channel cyclone to reduce gas flow dustiness in aggressive environment/Daugiakanalio ciklono panaudojimo duju srauto...
Next Article:Impact of modificated asphalt mixtures on paving functioning and environment/ Modifikuotu asfaltbetonio misiniu poveikis dangos fukncionavimui ir...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |