Printer Friendly

Cement stone blocks at Kopgalis in the Curonian Spit: origin and formation background/Cementinio akmens luitai Kursiu nerijos Kopgalyje: kilme ir susidarymo aplinkybes.

Ivadas

Klaipedos (Memelio) miesto istorijoje XIX a. pabaiga-XX a. pradzia buvo reiksminga vertingu komunalines bei energetines paskirties objektu atsiradimu, moderniuju pramones imoniu ikurimu bei ir pletra, idomios architekturos pastatu statybomis, naujais hidrotechnines paskirties statiniais ir senuju rekonstrukcija (Tatoris 1994, Zembrickis 2004). Galima teigti, kad po 1854 m. ivykusio gaisro, laikotarpiu nuo XIX a. septintojo desimtmecio iki XX a. pirmuju desimtmeciu gimsta modernusis Memelis/Klaipeda. Aisku, kad miesto ir viso Klaipedos krasto raidoje labai svarbus vaidmuo teko ir naujajai hidraulinei risamajai medziagai--cementui (romancemenciui, portlandcemenciui ir slakiniam cementui). Tuo metu Vokietijoje, kaip ir kitose issivysciusiose salyse, buvo naudojamos trys cemento atmainos--palyginti neaukstoje temperaturoje isdegtas, ne itin geromis mechaninemis bei hidraulinemis savybemis pasizymintis ir todel vis reciau benaudojamas romancementis, taip pat portlandcementis ir slakinis cementas (portlandcemencio misinys su specialiai paruosta metalurgijos pramones atlieka--maltu slaku) (Draffin 1976; Higgins 1991; Kirby et al. 1956: 476-487; Klemm 1989; Tatoris 1994: 24-25). Portlandcementis ir ypac slakinis cementas pasirode tinkamos risamosios medziagos kanalizacijos vamzdynams, nuoteku valymo, hidrotechnines paskirties ir chemijos pramones imoniu statybai. Deja, aiskiai datuotu bei susistemintu faktu apie nauju risamuju medziagu--geromis hidraulinemis savybemis pasizyminciu cementu--naudojima Klaipedos kraste, apie ju itaka statybos technologiju, architekturos stiliu, pramones ir transportiniu statiniu raidai nera arba pavieniai tokio pobudzio faktai "issibarste" publikacijose kita tematika. Todel XIX a. pabaigoje-XX a. pradzioje naudoto cemento atmainos, ju gamybos vieta, paskirtis, savybes tikslintinos. Butina ivardyti ir naujos risamosios medziagos importuotojus.

J. Tatoris (1994: 24) is zinuciu XIX a. pabaigos Memelio laikrasciuose ir archyviniuose saltiniuose nustate, kad teritorijoje, kuria dabar mes vadiname Klaipedos krastu, o tais laikais tai buvo nuosali Rytu Prusijos provincija, siuolaikine risamoji medziaga--portlandcementis--pradeta naudoti palyginti anksti. Sis autorius raso, kad pirmoji stambi cemento partija cia atgabenta ne veliau kaip 1858 m. ir buvo skirta kariskiu bei hidrotechnines statybos reikmems. Si teigini netiesiogiai patvirtina faktas, kad net kai kuriose sovietinese hidrotechniku monografijose (Bopohob 1951: 14) Klaipedos (aptariamu istoriniu laikotarpiu Memelio) uostas minimas kaip vienas is pirmuju buvusios Sovietu Sajungos teritorijoje veikusiu uostu, pasistaciusiu gelzbetonini (betonini) mola. Inzinieriaus V. Merkio (1925-1926 m. Klaipedos uosto darbu virsininko pavaduotojas, 1931-1934 m. Vandens tarnybos virsininkas) paruostoje ir skirtingu autoriu daznai cituojamoje studijoje "Susisiekimas per Klaipedos uosta istorineje perspektyvoje" (Merkys 1940) nurodoma, kad Klaipedos uosto molai pradeti statyti 1834 m., 1847-1861 m. ilginamas Pietu molas, 1876-1877 m. uosto medines krantines keiciamos murinemis. Siuos faktus, remdamasis Memelio uosto statistinemis ataskaitomis, patikslino J. Tatoris (1994: 24), nurodydamas, kad betoniniais blokais uosto molai buvo sutvirtinti 1882 m.

Proga suzinoti nauju faktu apie XX a. pradzioje Klaipedos kraste naudota cementa atsirado po to, kai 1999 m. gruodi Baltijos pajuryje siautusio uragano Anatolijaus vetros ir juros bangos nupuste bei nuplove dali siaurinio Kursiu nerijos papludimio ir atidenge Kopgalyje prie Klaipedos uosto Pietinio molo suguldytus statinaiciu formos cementinio akmens luitus (1 pav.). Siame straipsnyje atskleidziamos siu keliomis apie 60-80 m. ilgio eilemis tvarkingai suguldytu luitu atsiradimo Kopgalyje istorines aplinkybes. Idomu, kad statinaiciu formos luitai pavaizduoti ir prieskariniuose Klaipedos (Kursiu nerijos) pajurio atvirukuose ir nuotraukose, pavyzdziui, 1938 m. rugpjucio 12 d. A. Hennigo darytoje, keliuose leidiniuose (Klaipeda senuose ... 2007; Klaipedos uostas 2007) publikuotoje bei Mazosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojamoje Klaipedos uosto iplaukos Pietinio molo nuotraukoje. Deja, cia dominuoja Pietinis molas, o cementinio akmens luitai matomi jau beveik uznesti smeliu. Kitu rakursu sie objektai pavaizduoti D. Elerto (2002: 27) paskelbtoje nuotraukoje is Lietuvos juru muziejaus rinkiniu. Pastaroji Kopgalio nuotrauka daryta 1926 m. (ant jos uzrasyta data 1926 02 18), cia is tolo matomi beveik visi statinaiciu formos luitai.

[FIGURE 1 OMITTED]

Straipsnio autoriai siekia susisteminti archyvuose bei empiriniu tyrimu metu su rinkta medziaga, atskleidziancia statinaiciu formos cementinio akmens luitu atsiradimo Kursiu nerijos Kopgalyje aplinkybes (ju kilme, paskirti, susidarymo laikotarpi). Cementinio akmens luitu tyrimo rezultatai svarbus ir praktiniu bei taikomuoju poziuriu. Neiprastos XX a. pradzioje pagaminto cemento hidratacijos salygos, ilgalaikis salytis su juros vandeniu sudare salygas tyrineti specifinius procesus, vykusius bei tebevykstancius cementiniame akmenyje. Neatlikus istoriniu tyrimu, turejusiu atsakyti i techniniu aspektu svarbius klausimus apie sio cemento kilme, pirmojo jo salycio su vandeniu data, vandens sudeti (gelas ar juros), cemento hidratacijos salygas, jo fizikinius ir mechaninius poveikius ir t. t., tokie taikomieji tyrimai butu nerezultatyvus.

Empiriniu cementinio akmens luitu tyrimu rezultatai

Jau preliminari Kopgalyje suguldytu luitu apziura leido teigti, kad spalva ir struktura jie primena portlandcementini akmeni. Kopgalyje surastu statinaiciu formos luitu skersmuo virsutineje ir apatineje dalyje ("statinaiciu" virsuje ir dugne) yra apie 42 cm, o ju aukstis (luito ilgis)--63-64 cm. Siu luitu pavirsiuje yra erozijos zymiu, istrupejimu. Didesne luitu pavirsiaus dalis yra lygi, tamsiai rusvos ir sviesios zalsvai pilkos spalvos. Tiketina, kad tamsia siu luitu pavirsiaus spalva leme ilgas salytis su tara--luitu pavirsiuje gerai islike statinaiciu lenteliu ir dugno atspaudai. Sprendziant pagal ispaustas zymes, si tara--statinaites--buvo pagaminta is skirtingo plocio (nuo 7 iki 9 cm) lenteliu. Luitu pavirsiuje gerai isispaude statinaiciu dugna ir dangti sustandinantys taseliai bei, matyt, vaskuoto pakavimo popieriaus rauksles. Keliuose apziuretu statinaiciu formos luituose rasta neblogai issilaikiusiu sio pakavimo popieriaus atplaisu, smulkiu medienos daleliu. Statinaiciu formos luitu apziuros metu identifikuota ju chemine ir mineraline sudeti patvirtino ir rentgenodifrakciniu tyrimu rezultatai. Pasirode, kad sie luitai yra hidratuota ir sukietejusi risamoji medziaga (portlandcementinis akmuo). Todel empiriniais tyrimais siekta nustatyti sios risamosios medziagos hidratacijos salygas ir kai kuriuos technologinius gamybos aspektus.

Apziurint cementinio akmens luitus, keliolikoje is ju buvo aptikti kalkiniai intarpai: didziausias buvo apie 2,5 cm skersmens. Jie galejo susidaryti del blogo degamu zaliavu homogenizavimo, del tose paciose krosnyse degtu kalkiu, kuriu likuciai galejo uztersti cementa. Kalkiniai intarpai cemento luituose rodo, kad cemento zaliavu degimo krosniu ikrovos ruosimo bei klinkerio degimo ir, galbut, malimo bei pakavimo procesai XX a. pradzioje dar nebuvo patikimai valdomi. Kai kurie cementinio akmens luitai yra suskeldeje i palyginti stambias apie ketvirtadalio luito dydzio dalis. Daryta prielaida, kad sie luitai patyre ir mechanini poveiki--buvo ridenami bangu, galbut isjudinti vazinejanciu automobiliu ar kasant grunta Pietinio molo rekonstrukcijos metu (pokariu Kopgalyje buvo Sovietu Sajungos pasienieciu valdos, cia isliko fortifikaciniu statiniu liekanu, molas ne karta buvo stiprinamas). Veliau, atliekant istorinius tyrimus, patikslinta, kad luitai galejo sutrukti ir sprogdinant nuskendusi laiva.

Atskelus statinaiciu formos luitu fragmenta, atsiveria kriaukletas, tamsiai pilkos spalvos luzio pavirsius. Vidine cementinio akmens luito struktura yra budinga cementui, hidratavusiam esant ramybes busenai (be permaisymo). Del to speta, kad cementas sukietejo originalioje pakuoteje, luitai sluoksniuoti del skirtingo ju daliu hidratacijos greicio. Cementinio luito sluoksniu rentgenodifrakciniu tyrimu rezultatai patvirtino, kad portlandcemencio hidratacijos bei velesniu virsmu produktai yra budingi druskingame juros vandenyje sukietejusiam ir ilgai jame isbuvusiam cementiniam akmeniui. Taip pat nustatyta, kad cementinio akmens luituose dar yra like su vandeniu nesureagavusio cemento (apie 8-10 proc. luito mases), todel susmulkinta bei sumalta iki cemento milteliu siuos luitus sudaranti medziaga dar gali reaguoti su vandeniu ir kieteti, nors jos stipris apie 20-30 kartu mazesnis nei siuolaikinio cemento.

Chemine ir mineraline statinaites formos luitu sudetis beveik nesiskiria nuo siuolaikinio cemento sudeties. Taciau jame yra apie 5-10 kartu daugiau chloridu ir apie 20-50 kartu didesnis kiekis sesiavalencio chromo (palyginti su skirtingomis siuolaikinio cemento atmainomis). Pirmasis rodiklis apibudina aplinka, kurioje sis cementinis akmuo kietejo,--padidejes chloro kiekis rodo ja buvus druskinga. Didelis chromo kiekis cemente (cementiniame akmenyje) rodo, kad jis buvo degamas krosnyse, kuriu iskloja sudare daug chromo turincios ugniai atsparios medziagos. Jos cemento pramoneje buvo placiai naudojamos iki XX a. vidurio, veliau issivysciusiose salyse imtos keisti kitokiomis ugniai atspariomis medziagomis be chromo.

Empiriniu tyrimu rezultatai irode, kad statinaites formos luitus sudares portlandcementis is tikro buvo isdegtas ir sumaltas maziausiai pries keliasdesimt metu, kad hidratavosi ir kietejo jis juros vandenyje, originalioje taroje ir ramybes busenos (nepermaisomas), taciau neatskleide portlandcemencio luitu kilmes ir ju panaudojimo Kopgaliui sustiprinti aplinkybiu. Jas galejome suzinoti tik is publikaciju Klaipedos spaudoje ir is uosto archyviniu dokumentu.

Cementinio akmens luitu susidarymo aplinkybiu atspindziai periodineje spaudoje

Remiantis publikacijomis skirtingos politines ir kulturines pakraipos Klaipedos spaudoje issiaiskinta, kad cementinio akmens luitai galejo susidaryti is 1924 m. pavasari netoli uosto iplaukos nuskendusio ir netrukus dalimis iskelto burinio motorlaivio krovinio. 1924 m. geguzes 20 d. "Memeler Dampfboot" dienrastyje (1924a: 4) buvo isspausdinta zinute apie tu metu geguzes 17 d. nakti pries uosto vartus nuskendusi Hamburge registruota "sena medini" motorini burlaivi Grisslan su cemento kroviniu. Ta pacia diena apie laivo nugrimzdima nepasirasytomis zinutemis pranesa "Lietuviszka Ceitunga" (1924: 3), "Klaipedos zinios" (1924a: 4) ir "Lietuvos keleivis" (1924a: 2-3). Laivo pavadinimas cituojamuose saltiniuose rasomas skirtingai--Grisslan, Grieslan, Grislan ar Grisslan. Is konteksto aisku, kad juose kalbama apie ta pati motorini burlaivi, tik tekstu autoriai vadovavosi skirtingomis transkribavimo taisyklemis. Zinuciu tonas neutralus, is nelaimes sensacijos nedaroma, tekstai spausdinami Klaipedos naujienas ar uosto veikla nusviecianciose rubrikose, ju turinys panasus, nesutampa tik detales. Pavyzdziui, zinuteje "Lietuvos keleivyje" (1924b: 3) rasoma, kad "subatoj po pietu" nugrimzdusio laivo "cementas buves budavoniu firmai Dommicheit Klaipedoj paskirtas", nors jau kito numerio puslapiuose pasakojama apie sio laivo igulos issigelbejima ir uzsimenama, kad cementas buvo skirtas "Sandelio" bendrovei. Toki krovinio adresata nurode ir dauguma kitu Klaipedos laikrasciu. Kita vertus, aptariamoje publikacijoje ivelta dar viena klaida: teigiama, kad laivas gabeno "350 backu cemento", nors is tikruju juo plukdyta apytikriai tiek tonu cemento. Trumpose zinutese sia tema pasitaiko ir kitu netikslumu, pavyzdziui, painiojami molai, prie kuriu atsitiko nelaime. Visgi, si ivyki ir kitus uosto veiklos aspektus nagrinejancios publikacijos to laikotarpio Klaipedos laikrasciuose vokieciu ir lietuviu kalbomis turiniu skyresi nedaug. Pavyzdziui, dvieju garlaiviu susidurimo Klaipedos uosto pietineje dalyje priezasciu aprasymas J. Saulio redaguojamose "Klaipedos ziniose" (1924b: 3) labai panasus i oficialiu uosto kapitono L. Stulpino rastu turini. Akivaizdu, kad korespondentu informacijos saltinis buvo uosto pareigunai--Susisiekimo ministerijos uosto tarnybu archyvinese bylose gausu dvikalbiu tekstu skirtingomis temomis, kuriu turinys sutampa su 1923-1926 m. publikacijomis Klaipedos laikrasciuose. Be to, dalis uosto tarnybu veiklos dokumentu--muitu tarifai, uosto veiklos statistika, varzytiniu medziaga ir pan.--dienrasciuose buvo skelbiami oficialiai. Kita vertus, kai kurie pareigunai ir patys bendradarbiavo su spauda, pavyzdziui, praejus kelioms dienoms nuo Grisslan katastrofos, "Klaipedos zinios" isspausdino istrauka is inz. Kurganaviciaus ataskaitos apie uosto pletros darbus (Kurganavicius 1924: 3).

Miesto spaudoje nuskendusio burlaivio tema vel prisiminta praejus menesiui po pirmuju publikaciju. "Memeler Dampfboot" (1924b: 4) buvo isspausdinta zinute apie naru darba Grisslan nugrimzdimo vietoje. Joje rasoma, kad per si laikotarpi is nugrimzdusio laivo jau iskrauta apie 200 cemento statiniu. Jas manoma panaudoti Siaures molui tvirtinti. Dar po triju dienu ten pat isspausdinama zinute apie audra, sudauziusia Grisslan korpusa: vienas bortas nunestas net iki Giruliu, is ten ji atitempe locmanu garlaivis Von Schlieckmann (Memeler Dampfboot 1924c: 4). Narai tese cemento statiniu kelimo darbus, bet laivo iskelti jau buvo nebeimanoma. Spejama, kad kai kurios laivo korpuso dalys liko juros dugne ir iki siol bangu bei sroviu nesiojamos ties Melnrage. Tiketina, kad 2007-2009 m. siame papludimyje ismestos medinio laivo liekanos priklauso tam paciam Grisslan. 1924 m. birzelio 24 d. "Klaipedos ziniu" (1924c: 4) numerio nepasira-sytoje zinuteje "Laivas Grisslan baigia irti" konstatuojama, kad "laivo dalys ismetytos i krantus", bet "dar stengiamasi kiek galint iskelti cemento". Is ten pat suzinome, kad laivas buvo apdraustas 30 tukst. svedisku kronu.

Siose zinutese Klaipedos spaudoje ivardijamas krovinio siuntejas ir adresatas, laivo skendimo aplinkybes bei preliminarios nelaimes priezastys: pastebeto motorinio burlaivio pasitikti isplauke locmanu tarnybos garlaivis von Schlieckmann (veliau pervadintas Sarunu), taciau burlaivis jo sekti nesugebejo, silpnas Grisslan variklis neiveike sustiprejusio vejo sukeltu bangu ir laivas pasisuko bortu i banga. Periodiskai smugiuojancios bangos ismuse triumo liuku dangcius ir per keleta minuciu burlaivis nuskendo farvateryje, apie 400 m i siaures vakarus nuo siaurinio molo 6-8 m gylyje. Is vandens kysojo tik laivo stiebai ir vairines stogas. Septyni igulos nariai buvo isgelbeti, o laivo zuties vieta buvo pazymeta zaliu pluduru su raudona veliava. Laivo korpusas ir is vandens kysantys stiebai kele pavoju farvateriu plaukiojantiems laivams, todel nuskendusi laiva stengtasi greiciau iskelti, o nepavykus--planuota sprogdinti. Apie 350 t keliamosios galios laivas gabeno cementa is Visbio vienai stambiausiu Klaipedoje prolietuviskos pakraipos verslininku vadovaujamai ekspedicijos ir laivu agentavimo bendrovei "Sandelis", taigi "gotlandiska" cemento siuntos kilme liudijo tik nuoroda, kad laivas plauke is Visbio uosto. Daugiau duomenu apie statinaiciu formos cementinio akmens luitus Klaipedos laikrasciuose nera. Atrodo, kad ju korespondentams svarbiausia buvo farvaterio isvalymo tema.

Krovinio kilmes klausimas

Didziausiu abejoniu Klaipedos dienrasciu korespondentu rasiniuose kele nuoroda i Visbio uosta--vakarineje Gotlando salos dalyje esanciame uoste cemento gamyklos nebuvo. Cemento gamykla Gotlando saloje buvo ir tebera tik viena, salos siaures rytuose, tolokai nuo Visbio, salia zaliavu karjero, nedideliame miestelyje Slite. Sis nedidelis uostas nuo seno tarnavo ir prekybininkams kalkemis, kurios buvo degamos tame paciame miestelyje (Slitebilder 2009). Slite gamykla, ikurta 1919 m., buvo kelis kartus rekonstruota, keitesi savininkai. Siuo metu ji priklauso koncernui Heidelberg Cement Group, aplinkosaugos poziuriu laikoma viena is modernesniu cemento gamyklu Siaures Europoje. Idomu, kad Lietuvoje pries kelis metus vel imta prekiauti Slite gamykloje pagamintu cementu. Si cemento gamykla nera seniausia Svedijoje, nera unikali ir jos ikurimo vieta. Svedijoje pirmoji cemento gamybos bendrove (Skanska Cement AB) ir gamykla buvo ikurta Malmes miesto pakrastyje, Lomma vietoveje 1871 m. Nuo to laiko Svedijoje buvo ikurta 14 cemento gamyklu, is kuriu tebeveikia trys. Dvi is siu gamyklu veikia Baltijos juroje esanciose salose--minetoji Slite gamykla Gotlande ir 1888 m. ikurtoji Dagerhamno gamykla netoli nuo Gotlando esancioje Olando saloje (Cementa ... 2009: 3).

Todel sunku racionaliai paaiskinti, kodel cemento ekspeditoriai butu tureje daugiau kaip tris simtus tonu cemento gabenti i vakarine salos dali (gelezinkelio tarp Slite ir Visbio nera), po to apiplaukti sala ir tik tada plaukti i Klaipeda. Idomu, kad ir tu metu Klaipedos uosto muitu mokesciu suvestineje nieko nerasoma apie cementa is Visbio, minimas tik 6-7 svediskomis kronomis muitineje apmokestintas cementas is "Selvesborgo" (turetu buti "Solvesborgo", taciau siame pietines Svedijos uoste buvo tik stiklo pramones, bet ne cemento imones) bei kalkes is Svedijos--uz ju tona prekybininkai muitininkams turejo sumoketi po 3,75-4,50 kronas. Uztat nurodyti muito rinkliavos tarifai cementui is Stetino (20-27 JAV centai uz viena statinaite), Estijos (6-7 svediskos kronos uz tona). Padareme prielaida, kad sis cementas buvo plukdomas tiesiogiai is 1917 m. pradetos ir 1919 m. baigtos statyti Slite miestelio cemento gamyklos (oficialiai gamykla atidaryta 1919 m. balandzio 4 d.). Tiketina, kad laiva galejo uzfrachtuoti saloje veikusi Slite cemento ir kalkiu bendrove "Slite Cement och Kalk AB". Gotlando krastotyrininku tinklapiuose (Slitebilder 2009) yra pateiktos panasiu motoriniu burlaiviu, naudotu cementui ir kalkems gabenti, nuotraukos.

Kitas netiesioginis sios prielaidos patvirtinimas--reklaminiai skelbimai Lietuvos laikrasciuose, is kuriu matyti, kad bendrove "Sandelis" ir jos partneriai is tikro prekiavo svedisku cementu (2 pav.). Kad prielaida apie Slite gamykloje cementu pakrauta motorini burlaivi teisinga, galima suprasti is duomenu, pateikiamu velesniu metu "Klaipedos ziniu" numeriuose (rubrikoje "Laivu judejimas Klaipedos uoste"). Pavyzdziui, 1926 m. birzelio 20 d. laikrascio numeryje nurodyta, kad burlaivis Lilian, valdomas kapitono Johanseno, bendrovei "Sandelis" is Slite atgabeno eiline cemento siunta (Klaipedos zinios 1926: 4).

Taigi, tuo metu, kai nuskendo motorinis burlaivis, cemento gamykla veike tik apie 5 metus, nors Gotlando saloje kalkakmenio lauzyklos ir kalkiu degimo krosnys zinomos nuo XI a. Giliau slugsancio ir cementui degti tinkamo mergelio klodai sioje saloje pradeti eksploatuoti tik XIX a. (Manten 1971: 317-324). A. A. Manten nurodo (1971: 317), kad Slite miestelio apylinkiu mergelio uoliena yra tanki, palyginti pastovios sudeties, be aiskiai isreiksto sluoksniuotumo, nors joje gausu fosiliju, gerai kristalizuoto kalkakmenio--galbut tuo galima aiskinti kalkinius intarpus cementinio akmens luituose Kopgalyje. Kodel sia tarptautineje cemento rinkoje tuomet dar ne itin gerai zinoma gamykla pasirinko bendrove "Sandelis", atsakyti sunku, butina istirti to laikotarpio rinka ir politine konjunktura. Siuo metu galima daryti tik prielaidas: nenoreta pirkti Vokietijoje pagaminto cemento (ji per Klaipedos uosta importavo daugiausiai vokieciu kapitalo firmos), gal svediskas cementas buvo palyginti pigus--is visu pietines Svedijos cemento gamyklu, kuriu produkcija pasiekdavo Lietuva, Slite cemento gamykla buvo arciausiai. O "Memeler Dampfboot" ir kitu Klaipedos laikrasciu korespondentu nuorodas apie cemento tiekejus is Visbio galima paaiskinti tik tuo, kad sis miestas buvo geriau zinomas kaip Gotlando salos administracinis centras, nei mazas miestelis salos provincijoje.

[FIGURE 2 OMITTED]

Duomenys uosto bylose

Ziniu apie uosto pareigunams rupesciu sukelusi ivyki ieskota Lietuvos valstybes centrinio archyvo LR susisiekimo ministerijos fonde. Rasti dokumentai patvirtina ir patikslina specifines formos luitais virtusio cemento kilme ir minetojo laivo zuties aplinkybes. Siuos archyvinius dokumentus pagal sasajas su aptariamu ivykiu--cementa plukdziusio burlaivio suduzimu ir originaliu krovinio panaudojimu--galima suskirstyti i kelias grupes. Laivo skendimo priezastis, aplinkybes ir pasekmiu salinimo pastangas geriausiai atskleidzia uosto pareigunu ataskaitos apie incidentus Klaipedos uoste. Ivykis su motoriniu burlaiviu Grisslan turejo rupeti uosto kapitonui, nes tais paciais metais jis raportuose Susisiekimo ministerijai gana issamiai aprase ir mazesnius incidentus, pavyzdziui, 3 jureiviu igulai laimingai pasibaigusi motorlaivio Schwalbe su 6000 l spirito kroviniu ismetima "ties Smiltyne ant Neringos" arba, praejus vos menesiui nuo Grisslan katastrofos, birzelio pabaigoje be auku ivykusi garlaiviu Bethoven ir Cranz susidurima ir del to pietineje uosto dalyje nuskendusio pirmojo garlaivio kelimo peripetijas (Lietuvos Respublikos ..., b. 395, lap. 308; b. 444, lap. 216). Laivybos incidentai Klaipedos uosto akvatorijoje, Kursiu mariose, juroje ir artimose pakrantese treciajame XX a. desimtmetyje buvo dazni. Pavyzdziui, 1923 m. spalio 1 d. ties Melnrage ant seklumos uzplauke belgu garlaivis Phonizier (kaltu pripazintas kapitonas nepaise is Klaipedos svyturio duotu nurodymu) (Lietuvos Respublikos ..., b. 444, lap. 215).

Sioje LR susisiekimo ministerijos fondo byloje yra dvi uosto direktoriaus ir reikalu vedejo bei vyr. inzinieriaus pasirasytos ataskaitos (Lietuvos Respublikos ..., b. 444, lap. 216). Pirmojoje, rasytoje praejus beveik 10 dienu po katastrofos (1924 m. geguzes 26 d.), aiskinamos katastrofos aplinkybes. Si Plentu ir Vandens Keliu Valdybai rasyta ataskaita papildo Klaipedos laikrasciu zinutes: patikslina laivo zuties laika, vieta ir aplinkybes, tiketina, interpretuojamas L. Stulpino rastas, nors ten ir neivardijamas nelaimes kaltininkas. Naudingos ir kai kurios papildomos detales apie motorini burlaivi Grisslan bei jo krovini: sio medinio laivo buta 370 t vandentalpos, 7 issigelbejusiu (4 isgelbejo "locu" garlaivis, kiti buvo bangu ismesti i Melnrages pakrante) jurininku komanda juo plukde 340 t statinaitese supakuoto cemento. Raste aiskinama, kodel is nelaimes vietos butina pasalinti nuskendusi laiva ir kodel si darba tenka atlikti uosto tarnyboms--laivo kapitonas atsisake bendradarbiauti, siuloma susisiekti su "laivo savininku vardu John Heinz, kuris Hamburgyj gyvena". Raste kreipiamasi su prasymu skirti papildomu lesu (25 000 Lt) sios ir kitu galimu nelaimiu pasekmems likviduoti. Taciau, ar sio laivo zutis turejo pasekmiu tarptautiniu mastu, kol kas nezinome: yra islike dokumentai apie tai, kad 1925 m. kovo 12 d. uosto valdyba pakartotinai kreipesi i Susisiekimo ministerija ir pristate "apyskaita Uostui pasidariusiu islaidu pasalinant iplaukos farvateryje grimzdusio motorburinio laivo "Griesslan". Siame kreipimesi uosto valdyba praso "per Uzsieniu Reikalu Ministerija daryti zygiu, kad prigulincios Vokietijos istaigos is firmos John Heinz, Hambug, Hopfensack Nr. 19 isreikalautu Uosto Valdybai prigulincia sulig apyskaitos suma 19.752.75 litu". Minetoje "apyskaitoje" (priede) uosto valdybos islaidos detalizuojamos: "algos narunams ir darbininkams litu 10.401.95"; "a/ eksploatacija garlaivio 12 darbo dienu po 313.40"--3.760.80 Lt, "b/ 22 gulejimo dienu po 95"--2090 Lt, dar 3500 Lt buvo sumoketa uz sprogstamaja medziaga.

Antrajame uosto direktoriaus ir reikalu vedejo pasirasytame 1924 m. spalio 10 d. oficialiame raste Susisiekimo ministerijai (Lietuvos Respublikos ., b. 444, lap. 209) jau ivardijama laivo nugrimzdimo pasekmiu salinimo suma--19 752,75 Lt. Idomu, kad preliminarioje nelaimes likvidavimo darbu samatoje nurodoma beveik du kartus mazesne suma. Siame raste skundziamasi, kad uosto valdyba is laivo savininko "kartotinai reikalavo uzsimoketi sita suma, bet be pasekmes". Konstatavus, kad "savininkas John Heinz yra svetimsalis / jisai gyvena Hamburgyj /, mes neturime galimybes einant istatymu prievartos keliu is jo isreikalauti piningus". Todel prasoma kreiptis i Uzsienio reikalu ministerija ir per Lietuvos atstovybe Vokietijoje isieskoti mineta suma. Raste ivardyta nuskendusio laivo ir krovinio salinimo darbu uzbaigimo data (1924 m. rugsejo pabaiga) ir pagrindine technologine siu darbu operacija--nugrimzdusio laivo "plaisinimas". Sis terminas reiskia nugrimzdusio laivo salinima dalimis, taciau kokiu budu jis buvo padalintas i fragmentus, paaiskeja tik nagrinejant kitus uosto tarnybu dokumentus--medziagu sanaudu, atlyginimu mokejimo ataskaitas: "plaisinimas" reiske nugrimzdusio laivo sprogdinima. Idomu, kad ant sio rasto yra viza: "p. Ministeriui referuota, laukti atsiusiant saskaita" (parasas neiskaitomas).

Detali nuskendusio laivo salinimo darbu saskaita Susisiekimo ministerija pasiekia tik 1925 m. kovo 18 d., taciau dar anksciau, 1924 m. lapkricio 3 d., jos kanceliarijoje uzregistruojamas uosto valdybos pranesimas apie "Grisslan" katastrofos priezasciu nagrinejima Hamburgo ir Klaipedos Juros Prieziuros Valdybose. Siame raste, tiketina, cituojant minetu tarnybu posedziu protokolus, dar karta itin issamiai aptartos laivo skendimo aplinkybes ir pranesamas Hamburgo tarnybos verdiktas: "nelaime is dalies per tai ivyko, kad motor.-burin. laivui suner buriai tape nuplesti ir jis tada vejo tape skersai bangu mestas; kurios jam luku dangcius atplese. Laiva vedantis kapitonas Borgwardt neturejo galimybes savo laivu audra pergaleti, kadangi jo motoras per menka pagalba laivui buvo. Kapitonas Borgwardt savo pareigas pilnai pilde ir negalima ji del nelaimes ivykio kaltinti. Locu garlaivio "v. Slikman" teikta pasekminga pagalba mes dekingai pripazistam." Taciau viena Klaipedos uosto Juros prieziuros valdybos isvada, padaryta remiantis liudytoju parodymais, buvo ne tokia palanki uostininkams: joje teigiama, kad is siaures atplaukiantys laivai is locmanu bokstelio pastebimi pernelyg velai, todel siuloma locmanams budeti ir Klaipedos svyturyje. Si aplinkybe rodo, kad tuo metu radijo rysys su atplaukianciais laivais dar nebuvo uzmezgamas. Saziningai uzrases sia rekomendacinio pobudzio pastaba, uosto direktorius L. Stulpinas (be jo rasta dar pasirase reikalu tvarkytojas) polemizuoja: nuskendes laivas buvo laiku pastebetas, nuo locmanu boksto uosto prieigos gerai matomos, svyturys veike efektyviai. Rastas baigiamas sakiniu: "<...> patarima galima vykdinti turejus didesniu kreditu, kadangi tada reiketu locu skaiciu padidinti, kuris jau ir dabar uztektinai didis atsizvelgiant i ne per labai didi laivu judejima Klaipedos uoste".

Isvados

Empiriniu tyrimu rezultatai irodo, kad specifines formos portlandcementinio akmens luitai, slugsantys Kursiu nerijos Kopgalio papludimyje prie Pietinio Klaipedos uosto molo, susiformavo cementui hidratuojantis juros vandenyje, ramybes busenos, originalioje, tam laikotarpiui budingoje portlandcemencio taroje--medinese statinaitese. Luitu vidine struktura, chemine ir mineraline sudetis patvirtino preliminarius spejimus apie ilgai trukusi sio cementinio akmens salyti su juros vandeniu. Todel galima teigti, kad tai yra tie patys XX a. treciojo ir ketvirtojo desimtmeciu Pietinio Klaipedos uosto molo prieigu nuotraukose bei atvirukuose uzfiksuoti ir forma primenantys statinaites luitai.

Archyviniu Klaipedos uosto bylu tyrimai irodo, kad Kursiu nerijos Kopgalio papludimyje suguldyti statinaiciu formos cementinio akmens luitai buvo iskelti is 1924 m. pavasari portlandcemencio siunta gabenusio ir netoli nuo Klaipedos uosto iplaukos nuskendusio motorinio burlaivio Grisslan. Numanoma sio portlandcemencio gamybos vieta--Slite cemento gamykla Gotlando saloje, o krovinio uzsakovas--bendrove "Sandelis". Cementinio akmens luitu kilme ir motorinio burlaivio Grisslan katastrofa, jos priezastys bei pasekmiu salinimo darbai palyginti operatyviai bei tiksliai, nors ir ne itin issamiai, atspindeti skirtingos politines pakraipos 1924 m. Klaipedos periodineje spaudoje. Oficialiu ivykio ataskaitu, uosto pareigunu teiktu Susisiekimo ministerijos valdininkams, ir zinuciu, rasytu anoniminiu Klaipedos dienrasciu korespondentu, tekstu panasumas rodo glaudu siu asmenu bendradarbiavima.

XX a. pradzioje is Gotlando importuotas ir hidrotechniniu bei miesto statiniu statybose naudotas portlandcementis sudetimi nuo siuolaikinio portlandcemencio skiriasi nedaug--tik senosios cemento gamybos technologijos netobulumo nulemtu dideliu chromo kiekiu, pasitaikanciais kalkiniais intarpais ir del ilgalaikio salycio su juros vandeniu padidintu chloridu kiekiu.

DOI: 10.3846/est.2009.20

Literatura

Cementa HeildelbergCement Group. 2009. Welcome to Cementa! Danderyd: Cementa AB. 8 p.

Draffin, J. O. 1976. A brief history of lime, cement, concrete and reinforced concrete, in A Selection of Historic American Papers on Concrete, 1876-1926. Detroit: American Concrete Institute, 3-38.

Elertas, D. 2002. Kopgalis. Klaipeda: Libra Memelensis. 80 p.

Higgins, D. 1991. The historical developmet and trends in the use of GGBS, Concrete 25: 7-9.

Kirby, R. S.; Withington, S.; Darling, A. B.; Kligour, F. G. 1956. Engineering in History. New York: McGraw Hill. 529 p.

Klaipeda senuose atvirukuose. 2007. Sud. K. Demereckas. Klaipeda: Libra Memelensis. 255 p.

Klaipedos uostas / Port of Klaipeda. 2007. Sud. K. Demereckas. Klaipeda: Libra Memelensis. 142 p.

Klaipedos zinios. 1924a. Geguzes 20 d. Nr. 89.

Klaipedos zinios. 1924b. Spalio 31 d. Nr. 227.

Klaipedos zinios. 1924c. Birzelio 24 d. Nr. 116.

Klaipedos zinios. 1926. Birzelio 20 d. Nr. 96.

Klemm, W. A. 1989. Cementitious materials: historical notes, in Materials Science of Concrete I. Westerville: The American Ceramic Society, 1-26.

Kurganavicius, I. 1924. Klaipedos uostas (is inz. Kurganaviciaus pranesimo), Klaipedos zinios 90: 3.

Lietuviszka Ceitunga. 1924. Geguzes 20 d. Nr. 60.

Lietuvos keleivis. 1924a. Geguzes 20 d. Nr. 61.

Lietuvos keleivis. 1924b. Geguzes 22 d. Nr. 62.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos fondas. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 386, ap. 1, b. 395, lap. 308.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos fondas. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 386, ap. 1, b. 444, lap. 209-216.

Manten, A. A. 1971. Silurian reefs of Gotland. Amsterdam, New York: Elsevier Pub. Co. 539 p.

Memeler Dampfboot. 1924a. Geguzes 20 d. Nr. 118.

Memeler Dampfboot. 1924b. Birzelio 19 d. Nr. 142.

Memeler Dampfboot. 1924c. Birzelio 22 d. Nr. 145.

Merkys, V. 1940. Susisiekimas per Klaipedos uosta istorineje perspektyvoje. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 386, ap. 1, b. 1127.

Slitebilder [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009 m. rugsejo 1 d.]. Prieiga per interneta: <http:// www.2.humangeo.su.se/gpu/slitebilder>.

Tatoris, J. 1994. Senoji Klaipeda. Urbanistine raida ir architektura iki 1939 metu. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla. 334 p.

Zembrickis, J. 2004. Klaipeda XIX amziuje. II tomas. Klaipeda: Libra Memelensis. 208 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

Arminas stuopys is a civil engineer-technologist, Master of Philosophy. He works as a researcher at the Department of Building Materials (Kaunas Technological University) and as a lecturer at Klaipeda University (faculties of Humanities and Marine Engineering). His scientific interests are building materials, structural engineering, the history of science and technology and some particular fields such as the history of construction, fortification and heritage investigations.

Romaldas Adomavicius is a historian, the Head of the Navigation History Department of Lithuanian Sea Museum. His scientific interests cover the history of navigation and ship-building, cultural, technological and economical influence of these fields on the development of ports (regions), traditional ships of the Curonian lagoon, their restoration and replicas and scientific expeditions. He is also the author of the monograph and a co-author of some scientific articles.

Arminas Stuopys yra inzinierius statybininkas technologas, filosofijos magistras. Dirba mokslo darbuotoju KTU Statybiniu medziagu katedroje, desto KU Juru technikos ir Humanitariniame fakultetuose. Moksliniu interesu sritys: statybines medziagos, konstrukcijos, mokslo ir siauresniu technikos sriciu (statybos, fortifikaciniu statiniu ir t. t.) istorija, paveldotyra.

Romaldas Adomavicius--istorikas, dirba Lietuvos Juru muziejuje, vadovauja Laivybos istorijos skyriui. Moksliniu interesu sritys: laivybos ir laivu statybos istorija, siu sriciu itaka kulturinei, techninei ir ekonominei uostu (regionu) raidai, taip pat tradiciniai Kursmariu laivai, ju restauravimas ir replikos, tiriamosios ekspedicijos. Monografijos ir keliolikos straipsniu sia tema autorius (su bendraautoriais).

Arminas Stuopys (1), Romaldas Adomavicius (2)

(1) Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lithuania E-mail: arminas.stuopys@ktu.lt

(2) Lithuanian Sea Museum, Smiltynes g. 3, LT-93100 Klaipeda, Lithuania E-mail: history@muziejus.lt

Arminas Stuopys (1), Romaldas Adomavicius (2)

(1) Kauno technologijos universitetas, Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lietuva El. pastas arminas.stuopys@ktu.lt

(2) Lietuvos juru muziejus, Smiltynes g. 3, LT-93100 Klaipeda, Lietuva El. pastas history@muziejus.lt
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Stuopys, Arminas; Adomavicius, Romaldas
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jul 1, 2009
Words:4320
Previous Article:The residence of the Vilnius Society of Friends of Science/Vilniaus mokslo biciuliu draugijos buveine.
Next Article:The Leviathan (Thomas Hobbes)--rebirth in legislation and power of the European Union?/Der Leviathan (von Thomas Hobbes--1651) wiedergeburt in der...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters