Printer Friendly

Assessment of the negative impact of construction in urban areas on the local environment/Statybu pletros urbanizuotose teritorijose neigiamo poveikio vietinei aplinkai ivertinimas.

Ivadas

Daugelyje musu miestu daliu vyksta intensyvios komercializacijos, zemes naudojimo bei uzstatymo transformacijos (Kaklauskas et al. 2007a; Turskis et al. 2006; Zavadskas et al. 2004). Viena vertus, tai yra naturalus apleistu vertingiausiu miesto daliu atsinaujinimo etapas, nes nacionalines ekonomikos pletra neimanoma be statybos: statybos produktas--ivairiu rusiu statiniai--yra butini zmoniu gyvenimui, darbui ir kitu socialiniu poreikiu tenkinimui (Urbanaviciene et al. 2009). Kita vertus, proceso eiga ir pasekmes rodo sio atsinaujinimo proceso spragas. To priezastimi laikytume miestu planavima ir vizualinio identiteto apsauga reglamentuojanciu istatymu trukumus (nereiketu tiketis, kad investuotojai visada atsisakytu egoistiniu siekiu del miesto vertybiu ir pan). Keli Europos miestu pavyzdziai parode, kad pletra gali buti nukreipta i miesto vidu (Mcdonald et al. 2009; Kaklauskas et al. 2009). Siuo metu ir Lietuvos miestuose taip pat vyksta koncentruota pletra (Zavadskas et al. 2009; Burinskiene 2009; Jakaitis et al. 2009). Tai suteikia galimybe naudoti egzistuojancia infrastruktura, taip pat miesto dykyniu panaudojima. Toks Darnios pletros politikos igyvendinimas yra vienas is sudetingiausiu uzdaviniu ir issukiu visai bendruomenei. Darnios miestu pletros planavimas turi remtis sisteminiu poziuriu (Burinskiene, Rudzkiene 2009; Lahdenpera 2009). Siuo metu pasaulyje labai intensyviai vyksta debatai del ilgalaikes miestu pletros ir, atrodytu, jog kompaktiski (nedideli) miestai yra vienas is geriausiu ilgalaikes pletros realizavimo budu, taciau butina ivertinti atsirandanti neigiama statybu poveiki vietinei aplinkai ir verslui. Kadangi statybu procesas yra ilgas ir sudetingas, reikia skirti ypatinga demesi statyboms, kurios vyksta jau urbanizuotose teritorijose. Reikia ivertinti kokiu mastu statybu procesas pablogins vietiniu gyventoju (treciuju asmenu) gyvenimo salygas statybu periodu (dulkes, triuksmas ir t.t.) (Baltrenas et al. 2008) ir kokiu mastu gyventoju salygos gali pablogeti igyvendinus statybu projekta (gali susidaryti per didelis gyventoju tankumas, transporto priemoniu padidejimas, apzeldinimo sumazejimas ir t.t.) (Mickaityte et al. 2008; Baltrenas et al. 2007a, 2007b). Is vienos puses investicijos statybose duoda zenklu inasa nacionalines ekonomikos augimui ir vystymuisi (Viteikiene et al. 2007; Lo et al. 2005). Is kitos puses, duoda neigiama poveiki, i kuri butina atsizvelgti projektu planavimo ir sutarciu pasirasymo etapuose (Mitkus 2005).

Vienas is pagrindiniu straipsnio tikslu yra ivertinti koki neigiama poveiki aplinkai gali padaryti statybos urbanizuotose teritorijose, istirti sveikos ir harmoningos gyvenamosios ir darbo aplinkos savokos taikymo Lietuvos Respublikos teiseje ir teismu praktikoje ypatumus, istirti problemas, kurios pasitaiko ginant minetas teises.

Kaip jau buvo pamineta, statybos, kurios vyksta jau pilnai urbanizuotose teritorijose tampa vieno is pagrindiniu oro tersimo saltiniu--transporto priemoniu padidejimo priezastimi (ir statybu periodu ir igyvendinus investicini statybu projekta). Paskutiniais desimtmeciais zmones eme labiau suvokti poveikio aplinkai svarba, todel atsirado poreikis tai labiau isnagrineti, t.y., kietuju ir skystuju atlieku, oro tarsos ir triuksmo poveiki.

Veiksniu, turinciu itakos aplinkos uzterstumui apzvalga

Pagrindiniai aplinkos tersimo saltiniai yra pramones imones ir transportas. Ypac svarbus vaidmuo tenka kuro--akmens anglies, naftos duju--degimo procesams (beje, kuras naudojamas visose pramones sakose ir transporte). Transporto priemones yra vienas didziausiu Lietuvos miestu aplinkos terseju. Miestu teritorijos tersiamos autotransporto ismetamosiomis dujomis, kurios isiskverbia i visas miestu teritorijas--gyvenamuosius ir pramones rajonus, miestu centro, ligoniniu ir sanatoriju zonas, poilsio zonas. Transporto ismetamosiose dujose yra apie 200 ivairiu cheminiu junginiu. Gyvenimo kokybe mieste didele dalimi priklauso nuo transporto sistemos funkcionavimo (Jakimavicius, Burinskiene 2009; Scherer 2009). Tai ne tik galimybe zmonems gyventi visaverti gyvenima, bet taip pat vietines ekonomikos klestejimo garantija. Didejant gyventoju skaiciui mieste (tame tarpe ir del statybu vykstanciu urbanizuotose teritorijose), dideja gyventoju tankumas, tenkantis kvadratiniam kilometrui, o del to dideja ir eismo intensyvumas. Vis didejantis eismas daro nemenka neigiama poveiki aplinkai, gyventoju sveikatai, blogina bendra gyvenimo kokybe. Transporto sukeliama didele oro tarsa kenkia gyventoju sveikatai, dideja siltnamio efektas (Kaklauskas et al. 2007b). P. Vaitekunas pastebi, kad transporto priemoniu spustys neisvengiamai vercia ieskoti budu aplinkos oro uzterstumui mazinti. Neigiama transporto priemoniu ismetamu duju poveiki ir uzterstumo lygi galima ivertinti dviem budais--oro tarsos stebesenos arba tersalu sklaidos modeliavimo budu. Automobiliu ismetamu tersalu skaitiniam modeliavimui atlikti, butina ivertinti--atmosferos, reljefo, vejo stiprumo ir krypties salygas (Baltrenas 2008; Vaitekunas et al. 2007).

Oro tarsa--tiek vietinio pobudzio, tiek tarpvalstybine problema, kuria sukelia tam tikri ismetamieji tersalai, kurie arba vieni arba del chemines reakcijos neigiamai veikia aplinka ir sveikata. Oro tarsos poveikis apstatytai aplinkai yra ivairiapusis, taciau daugiausia susirupinimo kelia jos daroma zala sveikatai (Temine oro tarsos strategija). Oro tarsa zmogu veikia ivairiai: gali sukelti vezi, apsigimimus, akiu ligas, kvepavimo organu sutrikimus, padideja jautrumas virusiniams susirgimams, dazniau sergama sirdies ligomis. Uzterstas miesto oras gali sukelti dideliu sveikatos problemu. Nuodingos medziagos i organizma gali patekti: per virskinimo trakta; ikvepiant per plaucius; per oda; tiesiogiai i kraujotaka pro zaizdas.

Beveik visiems zmogaus organams kenkia vieni ar kiti tersalai. Pavyzdziui, sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO), lakieji organiniai junginiai, azoto dioksidai (NO) ir kietosios daleles (KD) yra pagrindiniai oro tarsos komponentai. Daugelio siu oro tarsos komponentu atsiradimo priezastis--automobiliu transportas ir kuro deginimas

Toliau trumpai aptarsime oro tarsos komponentu neigiama poveiki zmogaus organizmui:

Sieros dioksidas (SO2) yra atmosferos tersalas, susidarantis degimo proceso metu (dazniausiai deginant iskastini kura, kuriame yra sieros junginiu), taip pat naftos produktu perdirbimo, sieros rugsties gamybos metu. SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas)--bespalves, turincios specifini kvapa dujos. Sieros oksidu poveikis sveikatai priklauso nuo ju koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina, sukelia refleksini kosuli, kvepavimo taku gleiviniu paburkima, dirgina akiu gleivine. Lietuvoje azoto oksidais labiausiai uztersti didieji miestai--Kaunas, Vilnius, Klaipeda, taip pat Mazeikiai (del "Mazeikiu naftos" ir salia esancios cemento gamyklos) (Pagrindiniai atmosferos tersalai; Kaklauskas et al. 2007b).

Pagrindinis anglies monoksido (CO) saltinis aplinkos ore yra motorinis transportas. CO susidaro degant skystajam arba dujiniam naftos kurui. Daugiausia sio tersalo ismeta benzinu varomos transporto priemones. Del CO poveikio suaktyveja sirdies ir kraujotakos sistemos ligos, pablogeja judesiu koordinacija ir laiko suvokimas. Manoma, kad CO aplinkos ore padidina sirdies smugio tikimybe, neigiamai veikia vaisiaus vystymasi.

CO2 didejimas ore nera palankus, kadangi sios dujos praleidzia saules spindulius, bet sulaiko nuo zemes atsispindincius infraraudonuosius spindulius--vystosi siltnamio efektas. Didejant CO2 koncentracijai, O2 koncentracija ore mazeja. Jei CO2 pasiekia 4 %,--skauda galva, uzia ausyse, zmogus susijaudina; 8-15 %--netenka samones del O2 stokos.

Angliavandeniliai (CmHn)--labai didele organiniu junginiu grupe, jie issiskiria su automobiliu ismetamosiomis dujomis nevisiskai sudegus kurui. Angliavandeniliai neigiamai veikia kraujotaka, centrine nervu sistema, gali sukelti asarojima, dirginti gleivine. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali sukelti vezinius susirgimus.

Azoto oksidai (NOx) yra keli. N2O--inertines, nekenksmingos dujos; NO--bespalves dujos, kurios neigiamai veikia nervu sistema, mazina kraujospudi, be to, reaguodamos su deguonimi sudaro labai nuodingas dujas NO2. NO ir NO2 dirgina virsutinius kvepavimo takus, sukelia kosuli, asarojima, didesnes ju koncentracijos veikia plaucius ir gali buti mirties priezastimi. Azoto dioksidas tirpsta vandenyje sudarydamas azoto rugsti, kuri iskrinta ant Zemes pavirsiaus rugsciu krituliu pavidalu. NO2 dalyvauja fotocheminio smogo susidarymo reakcijose. Beveik visas ore esantis NO2 atsiranda del antropogenines oro tarsos. Pagrindiniai saltiniai--automobiliu transportas ir kuro deginimas. Azoto oksidai (NO)--bespalves, bekvapes dujos. NO2--raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos. Lietuvoje azoto oksidais labiausiai uztersti didieji miestai--Kaunas, Vilnius, Klaipeda, taip pat Mazeikiai (del "Mazeikiu naftos" ir salia esancios cemento gamyklos) (Pagrindiniai atmosferos tersalai; Kaklauskas et al. 2007b).

Ne visi tersalai atmosferoje yra dujinio pavidalo. Mazos kietosios daleles (KD) ar skyscio laseliai taip pat gali sudaryti dulkes ar aerozolius, kurie, esant didelems ju koncentracijoms, yra pavojingi. Dulkes gali sukelti kvepavimo taku ligas (astma, bronchita, emfizema), gali sutrikti sirdies veikla (prasideti sirdies priepuolis) ir issivystyti plauciu vezys.

Kietuju daleliu (KD) padidejima lemia :

--transporto sukelta tarsa;

--statybos;

--gatviu tiesimo ir remonto darbai;

--patalpu kurenimas kietuoju kuru;

--nepalankios tersalams issisklaidyti meteorologines salygos (silpnas vejas arba stilis, rukas, dulksna).

Svarbu tai, kad keliu toksiniu medziagu bendras, arba sinergetinis, poveikis, gali buti didesnis arba kitoks nei kiekvienos is medziagu atskirai.

P. Baltrenas (Baltrenas et al. 2008) nurodo, kad mazinti tarsa yra vienas prioritetiniu aplinkosaugos uzdaviniu musu salyje. Kiekviena diena is aplinkos oro kokybes kontroles stociu, irengtu didziausiuose Lietuvos miestuose ir pramones centruose, gaunama operatyvi informacija apie tarsa Vilniaus ir Kauno aglomeraciju bei likusios zonos teritorijose. Tai yra pagrindinis oro kokybes vertinimo metodas. Remiantis aplinkos oro kokybes tyrimo stociu informacija, galima daryti isvada, kad kietuju daleliu koncentracija tam tikruose rajonuose daznai virsija leistinas normas. Oro kokybei vertinti taikomas tersalu sklaidos ore matematinis modeliavimas, analizuojami dulkiu susidarymo saltiniai ir pagrindines priezastys, turejusios itakos dulkiu koncentracijai.

ES labai daug demesio skiriama aplinkos issaugojimui (Streimikiene et al. 2008). Pripazistama, kad aplinkos uzterstumas turi zalinga poveiki zmonijos raidai, sveikatai, darbingumui, o neigiami padariniai vertinami milijardais euru. Norint issaugoti daugelio zmoniu sveikata, reikia numatyti racionalias miestu statybos ir planavimo, taip pat ir gatviu tinklo projektavimo priemones, suformuoti apvaziuojamasias magistrales ar nenutrukstamo eismo magistrales, nusistatyti viesojo transporto prioritetines pletros planus, statomose teritorijose racionaliai isdestyti pastatus, taip pat numatyti geriausias priemones siekiant sumazinti aplinkos uzterstuma bei triuksma (Kaklauskas et al. 2007b).

Statybu procesas apima daug tarsos saltiniu: tai ir visa su transportu susijusi tarsa, triuksmas, dulkes ir pan. Ypac statybu procesas kenksmingas jau pilnai urbanizuotose teritorijose.

Siekiant islaikyti sveika ir harmoninga gyvenamaja ir darbo aplinka butina ne tik projektuoti racionalias transporto sistemas, bet ir laikytis kitu miestu teritoriju tankinimo reikalavimu. Nesilaikant miestu tankinimo reikalavimu, neimanoma sukurti sveika ir harmoninga gyvenamaja ir darbo aplinka, nes vienu ar kitu budu tai nulems papildoma oro tarsa bei kitoki neigiama poveiki gyvenamajai ir darbo aplinkai (bus neislaikyti gaisrines saugos, higienos, krastovaizdzio ir kt. reikalavimai).

Toliau siame straipsnyje bus tiriami reikalavai gyvenamajai aplinkai tankinant urbanizuotas miestu teritorijas ir galimybes ginti teise i sveika ir harmoninga gyvenamaja aplinka.

Teises i sveika ir harmoninga gyvenimo ir darbo aplinka gynimas: privataus ir viesojo intereso santykis

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymas apriboja privaciu asmenu teise ginti viesaji interesa. Todel issiaiskinimas kokie interesai--privatus ar viesieji --pazeidziami, turi esmine reiksme nustatant treciuju asmenu (kaimyniniu zemes sklypu gyventoju ir kt.) teise asmeniskai ginti subjektine teise i sveika gyvenamaja ir darbo aplinka.

Esminiai statybos investicinio projekto sprendiniai yra priimami detaliojo teritoriju planavimo metu. Nagrinejant teismu praktika, kuri ivertina treciuju asmenu (t. y. asmenu, kurie tiesiogiai nesusije su investiciniu statybos procesu--kaimyniniu sklypu savininku, naudotoju, gyvenamuju rajonu bendruomeniu ir pan.) reikalavimu pagristuma detaliojo teritoriju planavimo ir jo sprendiniu igyvendinimo procese, kai gincijamais aktais buna pazeistos ju subjektines teises, tiesiogiai susijusios su ju teisemis i sveika ir saugia aplinka, paaiskeja, kad kai kuriais atvejais teismai, tai laiko siekimu apginti ne savo subjektines teises, o viesaji interesa (Mitkus, Sostak 2008). Be to, vadovaujantis ABTI 5 ir 36 straipsniu nuostatomis, teismai konstatuoja, kad pareiskejai nepriklauso turinciu teise ginti viesaji interesa subjektu kategorijai.

Lietuvos Respublikos teiseje "Viesojo intereso" savoka teises aktuose nera atskleista, t. y. istatymu leidejas nepateike viesojo intereso sampratos. Teismu praktikoje laikoma, kad viesasis interesas, taikant ABTI, paprastai turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reiksminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viesaji interesa administraciniu bylu teisenoje apibreziama kaip istatymu numatytu asmenu teise, istatymo numatytais atvejais, kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reiksminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Todel administracinis teismas, atsizvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes, turi nustatyti, ar tai, del ko kreiptasi ginant viesaji interesa, yra objektyviai reiksminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektine teise ar istatymo saugomas interesas bus akumuliuoti tam tikru mastu su tuo, kas reiksminga, reikalinga, vertinga ne tik konkreciam subjektui, bet ir visuomenei ar jos daliai, o asmuo, teisme apgindamas savo subjektine teise ar istatymo saugoma interesa, tuo paciu tam tikru mastu turetu itakos viesojo intereso apsaugai. Siuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybems asmuo praranda teise kreiptis i teisma gindamas savo subjektine teise ar istatymo saugoma interesa, kadangi tai nera nustatyta istatymu.

Lietuvos Respublika 2001-10-31 ratifikavo Orhuso konvencija del teises gauti informacija, visuomenes dalyvavimo priimant sprendimus ir teises kreiptis i teismus aplinkosaugos klausimais. Konvencija numato visuomeniniu organizaciju teise kreiptis i administracini teisma ginant viesaji interesa aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali tureti dideli poveiki aplinkai. Konvencija reglamentuoja tris teisines visuomenes galimybes: gauti informacija apie aplinka, dalyvauti priimant sprendimus aplinkos apsaugos srityje, kreiptis i teismus aplinkos apsaugos klausimais.

Orchuso konvencijos nuostatu analize leidzia daryti isvada, kad ne tik visuomenines organizacijos, padedancios spresti aplinkosaugos problemas, veikiancios pagal nacionaliniu istatymu reikalavimus, o ir fiziniai asmenys turi teise ginti viesaji interesa kreipdamiesi i administracini teisma srityje, susijusioje su aplinkos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvozemiu, zeme, krastovaizdziu, gamtos objektais, biologine ivairove. Kadangi Lietuvos teismai aplinkos savoka vis dar traktavo siauriau, negu Orhuso konvencija ir ja konkretinantys ES teises aktai (The Directive 2003/4/ EC of the European Parliament and Council of 28 January; The Directive 2003/35/EC of the European Parliament and Council of 26 May 2003), reikejo tikslinti asmenu, kuriu teise i sveika ir saugia aplinka pazeista, reikalavimo pagrindus.

Nors teismu praktikoje laikomasi poziurio, kad viesasis interesas savaime nepaneigia ir nera supriesinamas su individualiu visuomenes (ar juos dalies) atstovu interesu, jis yra skirtas ivairiais teisiu gynimo aspektais akumuliuoti ir subalansuoti visu bendruomenes (ar jos dalies) nariu atitinkamus interesus. Teismai vertina, kad statant gyvenamaji nama, nesilaikant statinio statybai keliamu reikalavimu, salia gyvenanciu asmenu subjektine teise i sveika ir svaria aplinka apribota. Toks teismo poziuris leme, kad Lietuvos teismu praktikoje buvo suformuluota sveikos ir harmoningos gyvenimo ir darbo aplinkos samprata ir buvo patikslinta kas ir kokia apimtimi gali ginti viesaji interesa aplinkosaugos klausimais.

Teismu praktika siuo klausimu is esmes buvo suformuota 2007 01 19 LVAT Nutartyje (Administracine byla Nr. A*--64/07) kurioje nuspresta, kad pareiskeja (privatus asmuo T. Z.) turejo teise kreiptis i teisma gindama viesaji interesa ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybes valdybos sprendima (kurio buvo patvirtintas detalusis planas) ir statybos leidima.

Sioje administracineje byloje pareiskejai prase teismo ginti, ju manymu, pazeistas ju teises i sveika ir harmoninga gyvenamaja, darbo ir poilsio aplinka. Teismas nustate, kad pareiskejai yra esanciu gretimame su ginco sklypu (sklypu, kuris yra suformuotas pareiskeju skundziamu 2001-06-07 sprendimu del detaliojo plano tvirtinimo ir kuriame vykdyti statybos darbus yra isduotas pareiskeju skundziamas 2005-03-01 statybos leidimas) namu gyventojai. Teismas pazymejo, jog is pareiskeju skundu matyti, kad savo subjektine teise reikalauti skundziamu sprendimu panaikinimo jie grindzia aplinkybemis, siekia apginti pazeista savo, kaip suinteresuotu visuomenes atstovu, teise i sveika ir harmoninga gyvenamaja, darbo ir poilsio aplinka bei teise dalyvauti rengiant skundziama detaluji plana. Skunduose taip pat nurodyta, kad suprojektuotas (pradetas statyti) namas yra esancioje viesoje vaiku zaidimu aiksteleje ir yra per didelis, busimieji sio namo gyventojai naudosis bendra gyvenamaja erdve ir infrastruktura, statant nama ir ji pastacius iskyla gresme ju (pareiskeju) galimybems patekti i valstybes ir vietines reiksmes kelius ir gatves, taip pat apsaugai nuo keliamo triuksmo ir vibracijos. Teismas nurode, kad pareiskeju nurodyti argumentai ir faktines aplinkybes paliecia ne tik ju nurodytas, kaip siekiamas apginti, subjektines teises, bet ir viesaji interesa, kuriam apginti ABTI nustatyta specialioji (turint omenyje konkreciai apibrezta, turinciu teise ginti toki interesa teismine tvarka, subjektu rata) tvarka. Pareiskejai nepriklauso turinciu teise ginti viesaji interesa subjektu kategorijai (ABTI 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.). Todel teismas padare isvada, kad siai bylai isspresti yra aktualu nustatyti, kiek pareiskeju pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso viesojo intereso gynimo institutui, kiek jie tiesiogiai paliecia konkrecias pareiskeju istatymo nustatytas teises ir ginamus interesus. Pirmuoju atveju (nustacius, kad is esmes yra ginamas viesasis interesas) skundas, kaip paduotas neigalinto ginti viesaji interesa asmens, turi buti atmestas. Antruoju (nustacius, kad yra pazeistos konkreciai apibreztos ir tik su paciais pareiskejais siejamos teises ar istatymo saugomi interesai)--pazeistos teises ar istatymo saugomi interesai gali (turi) buti ginami vienu is ABTI 88 straipsnyje nustatytu bTeismas pripazino, kad privatus teisetas ir viesasis interesas gali sutapti. Tuomet galima situacija, kai neteiseta veika bus pazeidziami kartu abu sie interesai. Tokiu atveju, ir atskiras asmuo, kurio teise ar teisetas interesas pazeistas, ir subjektas, pagal istatyma turintis teise ir (ar) pareiga ginti viesaji interesa, del gynybos gali kreiptis i teisma. Pareiskejai prase teismo ginti ju manymu pazeistas teises i sveika ir harmoninga gyvenamaja, darbo ir poilsio aplinka. Pabreztina, kad sveikos ir svarios aplinkos issaugojimas yra viesasis interesas. Kartu teise i sveika ir svaria aplinka yra ir kiekvieno zmogaus subjektine materiali teise, kuria jis gali ginti teisme. Vadinasi, siuo atveju viesasis interesas apima privatu teiseta interesa, tarp ju nera priespriesos. Istatymu analize leidzia teigti, kad pareiskejai turi subjektines materialias teises tiek aplinkos apsaugos (teise i sveika ir svaria aplinka), tiek teritoriju planavimo (teise dalyvauti planavime) srityse. Sios sritys kartu yra ir viesojo intereso sritys, be to, glaudziai tarpusavyje susijusios. Taigi sioje situacijoje viesasis interesas ir privatus interesas sutampa.

Minetoje byloje teismas ivertino, kad pareiskeja T. Z. turi subjektine teise i sveika ir harmoninga gyvenimo ir darbo aplinka. Teismas patikslino, kad aplinka paprastai suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusiu elementu (zemes pavirsius ir gelmes, oras, vanduo, dirvozemis, augalai, gyvunai, organines ir neorganines medziagos, antropogeniniai komponentai) ir juos vienijancios naturaliosios bei antropogenines sistemos. Tokiu budu byloje irodyta, kad greta T. Z. gyvenamosios vietos yra statomas per didelis pastatas nesilaikant statybos reglamento nuostatu, tuo pazeista pareiskejos T. Z. subjektine teise, kad aplinka betarpiskai susijusi su jos gyvenimo ir veiklos vieta statant nauja statini butu pakeista (The judgement of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 19 January 2007 in the administrative case).

Isvados

1. Tankinant urbanizuotas teritorijas daznai buna paliecia mos ir treciuju asmenu teises i sveika ir harmoninga gyvenamaja ir darbo aplinka. Si poveiki butina ivertinti kuo ankstesneje statybos investicinio proceso stadijoje, tai daryti butina jau rengiant detaliuosius teritoriju planavimo dokumentus.

2. Pagrindinis aplinkos tersimo saltinis yra transportas. Statybos, kurios vyksta jau pilnai urbanizuotose teritorijose tampa vieno is pagrindiniu oro tersimo saltiniu --transporto priemoniu padidejimo priezastimi. Didejant gyventoju skaiciui mieste (tame tarpe ir del statybu vykstanciu urbanizuotose teritorijose), dideja gyventoju tankumas, o del to dideja ir eismo intensyvumas. Netinkamas urbanizuotu teritoriju tankinimas prisideda prie neracionalios transporto sistemos pletros ir tuo paciu netiesiogiai didina aplinkos uzterstuma, pazeidzia treciuju asmenu teises i sveika ir harmoninga gyvenamaja ir darbo aplinka.

doi: 10.3846/mla.2011.030

Literatura

Baltrenas, P.; Frohner, K. D.; Puzinas, D. 2007a. Juru uosto irenginiu triuksmo sklaidos imones ir gyvenamojoje teritorijoje tyrimai, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(2): 85-92.

Baltrenas, P.; Butkus, D.; Nainys, V.; Grubliauskas, R.; Gudaityte, J. 2007b. Triuksmo slopinimo sieneles efektyvumo ivertinimas, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(3): 125-134.

Baltrenas, P.; Morkuniene, J.; Vaitekunas, P. 2008. Mathematical simulation of solid particle dispersion in the air of Vilnius city, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(1): 15-22. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.15-22

Burinskiene, M. 2009. New methodology for sustainable development towards sustainable transportation system, Technological and Economic Development of Economy 15(1):5-9. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.5-9

Burinskiene, M.; Rudzikiene, V. 2009. Future insights, scenarious and expert method application in sustainable territorial planning, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 10-25. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.10-25

Jakaitis, J.; Paliulis, N.; Jakaitis, K. 2009. Aspects of the national urban policy management under conditions of integrated planning, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 26-38. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.26-38

Jakimavicius, M.; Burinskiene, M. 2009. A GIS and multi-criteria-based analysis and ranking of transportation zones of Vilnius city, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 39-48. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.39-48

Jungtiniu Tautu Europos Ekonomines Komisijos Konvencija del teises gauti informacija, visuomenes dalyvavimo priimant sprendimus ir teises kreiptis i teismus aplinkosaugos klausimais [Convention on Access to Information, Public Participation in Decision-making and Access to Justice in Environmental Matters of the United Nations Economic Commission for Europe]. Vilnius, 2000 [ziureta 200702-21]. Prieiga per interneta: <http://www.am.lt/LSP/files/Orhus-internet.doc>.

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Banaitis, A.; Satkauskas, G. 2007a. Defining the utility and market value of a real estate: a multiple criteria approach, International Journal of Strategic Property Management 11(2): 107-120.

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Vainiunas, P.; Jonaitis, V. 2007b. Gyvenimo kokybe. Lietuvos respublikos statybos technologine platforma.

109 p.

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Saparauskas, J. 2009. Conceptual modelling of sustainable Vilnius development, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 154-177. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.154-177

Lahdenpera, P. 2009. Phased multi-target areal development competitions: algorithms for competition allocation, International Journal of Strategic Property Management 13(1): 1-22. doi:10.3846/1648-715X.2009.13.1-22

Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymas. [The Law on Administrative Proceedings of the Republic of Lithuania]. Vilnius, Valstybes zinios, 2000-10-11, Nr. 85-2566.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracineje byloje pareiskejai T. Z. pries Vilniaus m. savivaldybes administracija, Nr.A*-64-07. [The judgement of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 19 January 2007 in the administrative case The Applicant T. Z. vs. the Administration of Vilnius City Municipality, No. [A.sup.3]-64-07], [ziureta 2007-09-25]. Prieiga per interneta: <http://www. lvat.lt/Default.aspx?item=nutart&lang=1>.

Lo, S. S. and Yu, W. D. 2005. Time--dependent construction social costs model, Construction Management and Economics 23(3): 327-337.

Mcdonald, S.; Malys, N.; Maliene, V. 2009. Urban regeneration for sustainable communities: a case study, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 49-59. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.49-59

Mickaityte, A.; Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Tupenaite, L. 2008. The concept model of sustainable buildings refurbishmen, International Journal of Strategic Property Management 12: 53-68. doi:10.3846/1648-715X.2008.12.53-68

Mitkus, S. 2005. Graphical risk and liability allocation models in construction contracts, Foundations of Civil and Environmental Engineering 6: 129-144.

Mitkus, S.; Sostak, O. R. 2008. Peculiarities of defence of public and private interests, Socialiniai tyrimai 1(12): 75-93.

Pagrindiniai atmosferos tersalai [ziureta 2008-02-13]. Prieiga per interneta: <http://193.219.38.28/Apie_tersalus.html>.

Scherer, M.; Wichser, J.; Venckauskaite, J. 2009. Alternatives to automated people-mover systems for small but dense populated areas, Technological and Economic Development of Economy 15(1): 90-101. doi:10.3846/1392-8619.2009.15.90-101

Streimikiene, D.; Esekina, B. 2008. Eu pollution reduction strategies and their impact on atmospheric emissions in Lithuania, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 162-170. doi:10.3846/1392-8619.2008.14.162-170

Turskis, Z.; Zavadskas, E. K.; Zagorskas, J. 2006. Sustainable city compactness evaluation on the basis of gis and bayes rule, International Journal of Strategic Property Management 10(3): 185-207.

Urbanaviciene, V.; Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K. 2009. The conceptual model of constructional and real estate negotiation, International Journal of Strategic Property Management 13(1): 53-70. doi:10.3846/1648-715X.2009.13.53-70

Vaitiekunas, P.; Banaityte, R. 2007. Modelling of motor transport exhaust pollutant dispersion, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(1): 39-16.

Viteikiene, M.; Zavadskas, E. K. 2007. Evaluating the sustainability of Vilnius city residential arkas, Journal of Civil Engineering and Management 8(2): 149-155.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Vainiunas, P.; Saparauskas, J. A. 2004. A model of sustainable urban development formation, International Journal of Strategic Property Management 8(4): 219-229.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Turskis, Z.; Kalibatas, D. 2009. An approach to multi-attribute assessment of indoor environment before and after refurbishment of dwellings, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 17(1): 5-11. doi:10.3846/1648-6897.2009.17.5-11

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB del visuomenes teises gauti informacija apie aplinka [The Directive 2003/4/EC of the European Parliament and Council of 28 January 2003 on Public Access to Environmental Information], [ziureta 2007-10-22]. Prieiga per interneta: <http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/ LexUriServ.do?uri=CELEX:32003L0004:LT:HTML>.

2003 m. geguzes 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenes dalyvavima rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas [The Directive 2003/35/EC of the European Parliament and Council of 26 May 2003 providing for public participation in respect of the drawing up of certain plans and programmes relating to the environment], [ziureta 2007-10-22]. Prieiga per interneta: <http//eur-lex.europe.eu/LexUriServ.do?uri=C ELEX:32003L0035:LT:HTML>.

Olga Regina Sostak

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: Olga-Regina.Sostak@vgtu.lt
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Sostak, Olga Regina
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Apr 1, 2011
Words:3871
Previous Article:The modeling of slopes of flat roofs on marginal gradients/ Ploksciuju eksploatuojamuju stogu nuolydziu modeliavimas esant ribiniams nuolydziams.
Next Article:Problems of bituminous membranes welded seams/ Prilydomuju medziagu suklijavimo siuliu problemos.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters