Printer Friendly

Architecture of the first railway in the interwar Lithuania/pirmosios gelezinkelio trasos tarpukario lietuvoje architektura.

PIRMOSIOS GELEZINKELIO TRASOS TARPUKARIO LIETUVOJE ARCHITEKTURA

Ivadas

Gelezinkeliu transporto atsiradimas paskatino daugelio pasaulio saliu ekonomikos raida, nors is pradziu gelezinkeliu nauda daug kas abejojo. Lietuvoje, kuri XIX a. priklause carinei Rusijai, pirmieji gelezinkeliai nutiesti sios valstybes iniciatyva. XIX a. vid.--XX a. pr. Lietuvos teritorijoje buvo tiesiamos dvi imperinei Rusijai itin svarbios placiojo gelezinkelio trasos: Sankt Peterburgas-Varsuva bei Liepoja-Romnai. Jos sudare palankias salygas pletoti Rusijos ekonomika ir skatinti prekybinius rysius su Vakaru valstybemis. Taciau Lietuvai kuriant savarankiska valstybe, Rusijos tiesti gelezinkeliai, nepaisant isvystytos ju infrastrukturos, nebeatitiko nauju ekonominiu ir prekybos poreikiu (Zeimantas 2005).

Kai 1923 m. Lietuva atgavo Klaipedos krasta, ji reikejo sujungti su likusia Lietuvos dalimi. Buvo svarstomi du naujos trasos tiesimo variantai: pirmasis, Kedainiai-Lyduvenai-Rietavas-Klaipeda, buvo ilgesnis ir brangiau kainavo, tad nuspresta tiesti antraji pasiulyta placiojo gelezinkelio trasos varianta: Kretinga-Telsiai-Kuziai. Si linija trumpesne ir kainavo pigiau.

Naujoji gelezinkelio linija sujunge strategiskai svarbu Klaipedos uosta su dar carines Rusijos tiestos trasos Liepoja-Romnai stambia stotimi-Siauliais. Taip pagerejo ne tik susisiekimas Zemaitijos teritorijoje, bet ir eksporto per uosta galimybes (Lietuvos gelezinkeliai istorijos sviesoje 1936).

Gelezinkeliu paveldo resursai Lietuvoje yra palyginti nauja tyrinejimu sritis, kuri dar nesulauke pakankamai demesio. Kadangi tarpukario Lietuvos gelezinkelio stociu infrastrukturos pastatai maziausiai tyrineti, pasirinktas straipsnio tikslas--pristatyti tuo laikotarpiu nutiestos pirmosios gelezinkelio trasos (Kretinga-Telsiai-Kuziai) statybos aplinkybes, reiksme Lietuvos ekonomikai bei isnagrineti sios trasos keleiviu stociu ir gelezinkelininku gyvenamuju namu architekturos raiska.

Tyrimo objektas--minetos gelezinkelio trasos stotyse pastatyti svarbus ir architekturiskai aplinkoje issiskiriantys infrastrukturos resursai--keleiviu stotys, gelezinkelininku tarnybiniai namai.

Siekiant atskleisti sios trasos ekomonine, politine bei socialine reiksme jaunai Lietuvos valstybei bei pristatyti istorini konteksta, taikytas socialines meno istorijos tyrimu metodas. Aiskinantis keleiviu stociu ir gyvenamuju namu pokycius, lyginti naudotos senos fotografijos, breziniai. Pastatu architektura analizuota remiantis formaliuoju --stilistines analizes--metodu.

Tyrimo rezultatai

Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 m. liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys placiuoju gelezinkeliu is Kaisiadoriu i Radviliski. Pradetas eismas is vokieciu okupacines valdzios perimtais, nuo karo nukentejusiais gelezinkeliais. Taip pat pradeta formuoti jaunos valstybes gelezinkeliu uki: sudaryta administravimo sistema, organizuotas eismas, imti organizuoti parengiamieji kursai gelezinkelininkams (Pocius 2002).

Manyta, jog panaikinus politine ir muitu siena tarp Klaipedos krasto ir didziosios Lietuvos, naujos trasos statyba iseitu i nauda visai valstybei, paskatintu istoriskai atskirtu jos daliu susiliejima. Nauja gelezinkelio linija, kuri sujungtu Lietuva su vieninteliu jos uostu--Klaipeda, suteiktu galimybe nepriklausomai nuo kaimynu iseiti i jura bei i pasaulio rinkas.

Uosto prijungimas buvo svarbus ne tik Lietuvos politinei ir ekonominei nepriklausomybei islaikyti, bet ir krasto ukiui atgaivinti, savus gaminius brangiau parduoti ir ivairius gaminius, ukio technika, trasas pigiau isigyti (Nauju gelezinkeliu statymas 1924). Carine Rusija, tiesdama gelezinkelius savo poreikiams, nepaise Lietuvos ekonomines situacijos, todel buvo regionu, tokiu kaip Zemaitija, kurie visiskai neaprupinti gelezinkeliu. Rusijos gelezinkelis importa ir eksporta nukreipdavo i Karaliauciaus arba Liepojos uostus, taciau tai Lietuvai nebuvo naudinga (Nauju gelezinkeliu statymas 1924). Susisiekimas esamomis trasomis su Klaipeda buvo itin nepatogus, tad naujos linijos tiesimo poreikiu neabejota.

1923 m. vasario men. Ministru kabinetas pasirinko svarstyri tris svarbiausias trasas, kurios sustiprintu Lietuvos uki (1 pav.):

--Klaipeda-Lyduvenai-Kedainiai (195 km),

--Taurage-Kazlu Ruda (101 km),

--Amaliai-Telsiai-Kretinga (132 km) (Nauju gelezinkeliu statymas 1924).

Trasa Amaliai-Telsiai-Kretinga nuspresta pratesti keleta kilometru iki Kuziu miestelio ir taip paspartinti susijungima su Siauliais--didziausiu gelezinkelio mazgu siaures Lietuvoje.

Sios linijos pasirinkima ir pakeitimus leme tiek ekonomines, tiek socialines priezastys--pirmiausia, ji buvo trumpesne uz kitas siulytas, tad ir pigesne, toje vietoveje maziau reljefo svyravimu, apsunkinanciu darbus. Svarbus socialinis aspektas--Zemaitijos regionas nuo Telsiu link Klaipedos tankiai apgyvendintas, pakeliui buvo daug miesteliu, kurie neturejo tinkamo susisiekimo su Klaipeda ir kitais centrais (Nauju gelezinkeliu ... 1924). Tad jau pakoreguota linija Kuziai-Telsiai-Kretinga neturejo konkurencijos, svarstant gelezinkelio trasu pasirinkimo galimybes siame regione.

Ne tik gelezinkelio linijos, bet ir stociu infrastrukturos statyba priklause nuo ekonomines valstybes situacijos ir politines valios. Valstybiniame leidinyje "Nauju gelezinkeliu statymas" buvo teigiama, jog statomos trasos turi prisideti prie valstybes ar tam tikro regiono ekonominio pakilimo bei kainuoti kuo pigiau (Nauju gelezinkeliu ... 1924).

Butent si situacija leme, jog projektai buvo rengiami is anksto, o architekturiniai sprendimai--standartizuoti. Pacius pastatus imta statyti tik nutiesus begius, pastacius inzinerinius statinius, t. y. veliau, nei pradetas traukiniu eismas.

Trasa tiesta dviem etapais: 1926 m. buvo nutiesta 56 km ilgio dalis Telsiai-Kuziai, o 1930-1932 m.--71 km ilgio dalis Kretinga-Telsiai (2 pav.) (Lietuvos gelezinkeliams jau 20 metu 1939). Darbu suskirstyma etapais leme finansines problemos, su kuriomis susidure Lietuvos Vyriausybe. Nepriklausomybes pradzioje, kol pramone ir ukis tebebuvo kuriami, o valstybes biudzetas--ribotas, teko skolintis is Didziosios Britanijos kreditoriu. Buvo apskaiciuota, jog gelezinkelio trasu tiesimas valstybei atsieitu 50 proc. jos metinio biudzeto (Nauju gelezinkeliu statymas 1924).

Ruozas Telsiai-Kuziai pradetas tiesti 1924 m. Topografines salygos buvo palankios, todel kelias eksploatacijai tarp Kuziu ir Tryskiu atiduotas 1925 m. gruodzio 23 d., o tarp Tryskiu ir Telsiu--1926 m. geguzes 7 d. (Lietuvos gelezinkeliai istorijos sviesoje 1936).

Trasoje pastatytos sios gelezinkelio stotys: Kuziai, Pavenciai, Raudenai, Tryskiai, Duseikiai ir Telsiai. Tarp ju svarbiausios buvo Kuziu stotis (jos keleiviu pastatas neisliko) bei Telsiu (Jankevicius 1936).

Telsiu-Kretingos 72 km dalis kalvotomis Zemaitijos vietomis pradeta tiesti 1930 m. pavasari, o baigta ir eksplotuoti perduota 1932 m. spalio 29 d. Sios trasos ir jos pastatu statybos darbus atliko danu firma Hojgaard & Schultz (Gelezinkelio pervazos projektas 1931). Trasoje irengtos sios stotys--Lieplauke, Plunge, Sateikiai, Kartena (Kulupenai), Kretinga; taip pat minimos dvi mazos stotys Tarvainiuose ir Klibiuose (Jankevicius 1936).

Sios trasos stociu infrastruktura uzbaigta gerokai veliau, jau pradejus trasos eksploatacija. Keleiviu pastatas, reprezentatyvus visuomenines paskirties statinys, visada buvo labai svarbi gelezinkelio stoties kaip inzinerinio komplekso sudedamoji dalis.

Nuo pat gelezinkeliu statybos pradzios (XIX a. vidurio) keleiviu stotys buvo vadinamos "naujosiomis katedromis" --jos zenklino visuomenes pazanga. Jos buvo skirtos isvykstantiems, atvykstantiems, pravaziuojantiems keleiviams, todel pastato funkcionalumas buvo itin svarbus. Esminiai stociu plano elementai lieka nepakite iki siu dienu (Meeks 1995).

Stoties rumuose keleiviams skirtos sios patalpos: vestibiulis, laukiamoji sale, bilietu kasos, tualetai, bagazo saugyklos, maitinimo istaigos ir t. t. Sie keleiviu aptarnavimo funkcijas atliekantys objektai ir ju isdestymo principai is esmes nekinta nuo pat gelezinkeliu statybos pradzios--XIX a. 4-ojo desimtmecio (3 pav.). Stotyje taip pat privalejo tilpti darbo vietos administracijai: stoties virsininkui, aptarnaujanciam, techniniam personalui, policijos budetojui, daznai buvo irengiami ir tarnautoju tarnybiniai butai (Stasiukaitiene 2002).

Keleiviu stociu eksterjere svarbiausia uzduotis, tekusi architektui,--pabrezti reprezentatyvuma ir funkcionaluma, kuris leistu keleiviams greiciau susiorientuoti vidaus erdveje. Tai dazniausiai buvo daroma, akcentuojant vestibiulio (laukiamosios sales) patalpa, kuri isdestoma pastato centre, o isoreje pabreziama aukstesne (daznai dvieju tarpsniu) centrine dalimi arba bokstu, puosiama israiskingais dekoro elementais, skaidoma placiomis duru angomis ar issiskiriancios formos langu angomis. Daugelis zinomu keleiviu stociu pasaulyje pasizymi savitais architekturiniais sprendimais.

Daugelyje saliu pirmieji gelezinkeliai buvo tiesiami privataus kapitalo lesomis. Taupumo sumetimais nesistengta visoms keleiviu stotims trasoje kurti skirtingus projektus. Projektu tipizacija budinga ir Lietuvai (Meeks 1995).

Carines Rusijos keleiviu stotys dazniausiai buvo statomos, pritaikant ta pati projekta su nedidelemis modifikacijomis keliose vietose (tai vadinamieji kartotiniai projektai). Rusijoje stotys buvo klasifikuojamos pagal reiksme i penkias klases. Skirdavosi patalpu dydis, pagalbiniu pastatu kiekis, atliekamos funkcijos. Stoties komplekso pastatu projektai dazniausiai buvo rengiami Rusijoje.

Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pirmojoje placiojo gelezinkelio linijoje stotys ir ju infrastrukturos elementai buvo standartizuoti, taciau jos nebuvo skirstomos klasemis, nes trasa buvo neilga ir nereikejo tiek skirtingo dydzio stociu kompleksu.

Tarpukario laikotarpiu gelezinkeliu sistemoje stociu pastatu tipizuoti projektai (vykdoma standartizacija) buvo kuriami del lesu trukumo bei remiantis carines Rusijos tiestu liniju patirtimi. Trasos Sankt Peterburgas-Varsuva ir Liepoja-Romnai buvo didziuliai projektai, kurie truko ne vienerius metus, tad taupant laika jie buvo kuriami taip pat tipizuoti (Zeimantas 2003).

Kretingos-Telsiu-Kuziu gelezinkelio trasos infrastrukturos objektu architekturoje, iskaitant ir keleiviu stotis, jau nebedominavo istorizmas ar plytu stilius, kurie budingi XIX a. gelezinkelio pastatams.

Tarpukario spauda, aprasydama sios trasos stociu pastataus, pazymi, jog jie visi buvo muriniai, tinkuoti, Plunges ir Kartenos keleiviu rumai dengti skardos stogais, o visi kiti dengti cerpemis.

Be keleiviu namu ir gelezinkelininku gyvenamuju pastatu, visose stotyse pastatyti prekiniai sandeliai--muriniai su cerpiu stogais. Liepalaukes ir Sateikiu stotyse prekiniai sandeliai pastatyti po vienu stogu su keleiviu pastatu, tai daznai praktikuojama mazose stotyse (Jankevicius 1933).

Keleiviu stoties dydis visuomet priklause nuo miesto dydzio ir pervezamu keleiviu skaiciaus. Kretingos-Telsiu-Kuziu gelezinkelio linijoje didziausi miesteliai buvo: Kretinga, kurios stotis neisliko iki siu dienu, Plunge, Telsiai ir Siauliai (si linija buvo sujungta su Liepojos-Romnu gelezinkeliu, sio regiono didziausiu gelezinkelio mazgu tapo Siauliu stotis, kuri tarpukariu perstatyta) (Nauju gelezinkeliu statymas 1924). Likusios keleiviu stotys dydziu neissiskyre.

Is Plunges ir Telsiu (4, 5 pav.) keleiviu stociu ikonografines medziagos matyti, jog jos buvo pastatytos pagal ta pati projekta. Architekturoje dominuoja modernizuoto neoklasicizmo stilius, kuris Lietuvoje buvo paplites XX a. 2-3 des. (Rusijoje plito kiek anksciau, XX a. pradzioje).

Analogiskos stilistikos pastatu pries Pirmaji pasaulini kara pastatyta ir Lietuvos miestuose (Valstieciu bankas Vilniuje--VGTU pastatas J. Basanaviciaus g. 28, Komercijos mokykla Kaune--KTU rumai K. Donelaicio g. 50/A. Mickeviciaus g. 37). Juos state architektai, studijas baige Sankt Peterburge.

Tarpukariu statytos didziosios Plunges ir Telsiu keleiviu stotys--simetriskos kompozicijos, isilginto staciakampio plano. Dazniausiai centrinis turis su reprezentacine vestibiulio dalimi statomi dviauksciai, o soniniai sparnai--vieno auksto.

Stociu eksterjero dekore dominuoja fasado plokstuma vertikaliai dalinantys auksti langai, o pastato horizontalumas pabreztas lakoniska karnizo juosta. Fasadu kompozicija gana statiska, pabrezianti reprezentatyvuma. Didesnems keleiviu stotims isskirtinumo suteikia stogo parapetas.

Is miesto puses pagrindinis stoties iejimas pabreztas ne tik dvieju tarpsniu centrine dalimi, bet ir joje irengtomis dvejomis durimis bei virs ju esanciu horizontaliu langu. Begiu puseje centrine dalis akcentuota pusapskrites arkos formos duru anga.

Panasiais elementais issiskyre ir tarpukariu perstatyti bei prie bendrosios trasai budingos stilistikos priderinti Siauliu keleiviu rumai. Si keleiviu stotis labiausiai issiskyre didesniu turiu, nes buvo statyta carines Rusijos laikotarpiu.

Reiktu pabrezti, jog isskirtiniu sios trasos stociu rumu dekoratyviniu motyvu ir bendru ju atpazinimo zenklu tapo stoga juosiancio parapeto azurinis elementas. Jis buvo populiarus neoklasicizmo architekturoje tiek Rusijoje, tiek XX a. 2-3 des. Lietuvoje.

Mazesnes keleiviu stotys, skirtos negausiam keleiviu srautui, buvo statomos miesteliuose. Isskirtine yra Kulupenu arba Kartenos keleiviu stotis--pereinamasis variantas tarp didziuju ir mazuju keleiviu stociu sioje trasoje (6 pav.). Kartenos keleiviu stotis stilistiskai panasi i Plunges ir Telsiu stotis, taciau jos kompozicija nesimetriska. Isryskintas rizalitas ir durys abipus jo kuria dinamiska turi. Pastatas tik vieno auksto, taciau vainikuotas stogo parapetu, kuriame atsikartoja neoklasicistinis azuras. Pastatas skaidomas aukstomis langu bei duru angomis, kuriu vertikales nutraukia plati frizanes juosta bei issikises karnizas.

Dar mazesnes keleiviu stotys turiu ir isvaizda buvo panasios i gyvenamuosius namus. Tokio tipo stotys nekontrastuoja aplinkoje, sukuria vietiniams gyventojams priimtina aplinka, be to, yra taupomos lesos (Meeks 1995). Net ir didziosios salys state panasias nedideliu miesteliu stotis.

Trasoje Kretinga-Telsiai-Kuziai neperstatytos liko sios mazosios keleiviu stotys: Lieplaukes, Sateikiu, Pavenciu ir Tryskiu. Jos buvo projektuojamos vieno auksto, centras pabreziamas trikampiu frontonu su pusapskrites arkos svieslangiu, taip pat durimis arba placiu langu (7 pav.).

Mazosiose stotyse taip pat kartojasi atpazistamas sukryziuotu liniju skaidymo elementas (neoklasicistinis azuras), tik jis panaudotas nebe parapeto dekore, o langu grotu piesinyje. Taip islaikomas savotiskas visos trasos "firminis zenklas".

Dviejose is triju islikusiu mazuju stociu (Sateikiu ir Tryskiu) keleiviu stotis sujungta su prekiu sandeliu. Tokia praktika buvo gana dazna mazose stotyse, kur prekiu ir keleiviu srautai nedideli (Jankevicius 1933).

Kretingos-Telsiu-Kuziu gelezinkelio linijoje islikusios autentiskos keleiviu stotys ir ju architektura atspindi tuometines jaunos Lietuvos valstybes ekonomines galimybes, politinius siekius bei socialinius uzmojus, gerinant pilieciu gyvenima ir bandant vytis issivysciusias Vakaru Europos valstybes.

Dar vienas itin svarbus gelezinkelio stoties infrastrukturos elementas--gelezinkelio tarnautoju namai (kazarmes, puskazarmes), kurie su keleiviu stotimis formavo reprezentacine zona jau nuo pirmuju gelezinkeliu carines Rusijos laikais.

Sie gyvenamieji tarnautoju bustai buvo isdestomi abipus gelezinkelio begiu ir greta ju. Tokie buvo funkciniai poreikiai, nes gelezinkelis veikia istisa para.

Reiktu pabrezti, jog sis gyvenamuju pastatu tipas dar nera tyrinetas. Nemazai gelezinkelininku namu Lietuvoje yra islike is carizmo laikotarpio. Tarpukariu statyti tarnybiniai namai nepasizymi tokia strukturos bei dekoro ivairove, kaip ankstesnieji. Taciau jie islieka tipologiskai svarbus gelezinkelio stociu infrastrukturoje.

Carizmo laikotarpiu gelezinkelio tarnautoju namai buvo gerokai didesni uz vidutiniu miestieciu sodybinius namus. Namai mediniai, pailgo vienaukscio turio, kompozicija ir dekoras tipizuoti (antlangiai, profiliuotos pastogiu stygos, drozineti frizai). Droziniu motyvai kartais primena rusu etnine architektura arba Europoje populiaru "sveicariska stiliu" (Luksionyte, Veliute 2009).

Tarpukariu dazniausiai buvo statomi patvaresni muriniai gelezinkelininku namai, issiskiriantys funkcionalumu ir lakonisku dekoru. Pagal carines Rusijos paproti juos vadino kazarmemis ir puskazarmemis. Si situacija susikloste todel, jog daugelis tarnautoju liko dirbti dar nuo carizmo laiku, o gelezinkelininku profesinis zodynas nebuvo lietuvinamas, tad netgi tarpukario spaudoje sie slaviski skoliniai itin gajus.

Tarnybiniai gelezinkelininku trobesiai turiu panasejo i miestieciu gyvenamuosius namus (8 pav.). Ju dydis ir butu kiekis priklause nuo stoties infrastrukturos dydzio. Remiantis projektu pavyzdziais, galima teigti, jog dalis tarnybiniu gyvenamiuju namu (kazarmiu) buvo skirti aukstesnio rango tarnautojams.

Puskazarmes buvo skirtos paprastiems darbininkams, tad jose galejo buti irengiama iki astuoniu butu (Tipinio astuoniu ... 1931). Taciau sis klasifikavimas nera tikslus, nes gyvenamojo ploto poreikis priklause nuo stoties darbininku ir tarnautoju kiekio.

Kazarmes ir puskazarmes isores architektura nesiskyre, skyresi tik butu plotai. Pastatai neturi isskirtiniu dekoro elementu. Kompozicines dermes jiems suteike vertikaliu ir horizontaliu skaidymas.

Horizontaluma pabrezia akmeniniai pamatai, kontrastuojantys tinkuotoms sienoms. Horizontaliais karnizais atskirta cokoline ir stogo dalis, laiptu tureklai, mansardinis langas. Vertikalemis issiskiria tik pirmasis tarpsnis, kuriame suformuotas langu ir duru ritmas. Taciau buta ir supaprastintu gelezinkelieciu gyvenamuju namu variantu (9 pav.).

Daugelis gyvenamuju gelezinkelininku namu issiskyre keliais tik jiems budingais elementais: tai keturslaitis mansardinis stogas ir smulkiai skaidyti langu remai, panasus kaip keleiviu stotyse. Namuose atpazistamas ir sios trasos zenklu tapes kryzminis stogo parapeto motyvas tarnybiniuose namuose jis panaudotas laiptu tvorelems ir duru svieslangiu remams.

Gelezinkelininku tarnybiniu namu tarpukariu statyta nedaug, nes ir trasa Kretinga-Telsiai-Kuziai nebuvo itin ilga. Taciau sie pastatai kartu su keleiviu stotimis kure reprezentacini miestu, miesteliu, o kartu ir visos salies ivaizdi.

Isvados

1. Pirmoji nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu tiesta placiojo gelezinkelio trasa Kuziai-Telsiai-Kretinga sujunge Lietuva su atgautu Klaipedos uostu. Todel Zemaitijos regiono ir visos Lietuvos ekonome raida paspartejo, buvo suteikta daugiau eksporto galimybiu ivairioms ukio sakoms, pagerejo keliavimo kokybe.

2. Gelezinkelio stociu pastatu architektura atspindi tarpukario Lietuvos ekonomine, politine bei socialine situacija. Sioje trasoje pastatai buvo projektuojami pagal tipizuotus projektus, taupant lesas ir laika, taip pat suteikiant vientisa architekturine israiska visai trasai. Tipizuotu (kartotiniu) projektu rengimo praktika perimta is carines Rusijos laiku, kur standartai buvo susieti su stoties klasiu kategorijomis.

3. Stociu rumu architektura sioje trasoje igavo modernizuoto klasicizmo formas; itin issiskyre dvi didziausios Plunges ir Telsiu stotys, kuriu architekturoje buvo pabreziama centrine dalis su vestibiuliu viduje ir stogo parapeto dekoru isoreje, tapusiu visos trasos isskirtiniu zenklu. Mazosios stotys buvo panasios i gyvenamuosius namus. Ju isoreje dominavo trikampis frontonas su pusapskriciu langu, o pasikartojantis trasos zenklas buvo langu grotu rastas.

4. Ivairiu rangu gelezinkelio darbuotoju tarnybiniai gyvenamieji namai--tai dar viena pastatu grupe, kuriai naudoti standartizuoti projektai. Sie pastatai issiskyre dinamiska fasadu kompozicija, lakonisku dekoru. Ju isskirtinis bruozas--keturslaiciai mansardiniai stogai bei stociu rumu parapeto dekora atkartojancios detales, panaudotos laiptu turekluose, virs duru esanciose nisose.

Caption: Fig. 1. Lithuanian railway map, 1924 (Nauju gelezinkeliu statymas 1924)

1 pav. Lietuvos gelezinkeliu zemelapis, 1924 m. (Nauju gelezinkeliu statymas 1924)

Caption: Fig. 2. Opening ceremony of Telsiai-Kretinga railway, 1932 (Telsiu ... 1932)

2 pav. Telsiu-Kretingos gelezinkelio atidarymo iskilmes, 1932 m. (Telsiu ... 1932)

Caption: Fig. 3. Plan of Plunge passenger station, 1933 (Jankevicius 1933)

3 pav. Plunges keleiviu stoties planas, 1933 m. (Jankevicius 1933)

Caption: Fig. 4. Facade drawing of passenger station in Plunge (Jankevicius 1933)

4 pav. Plunges keleiviu stoties fasado brezinys (Jankevicius 1933)

Caption: Fig. 5. Facade of passenger station in Telsiai, mid. of 4 decade of XX c. (from a personal archive of A. Guzauskas)

5 pav. Telsiu keleiviu stoties fasadas, XX a. 4 desimtmecio vidurys (is asmeninio A. Guzausko archyvo)

Caption: Fig. 6. Facade of passenger station in Kulupenai (Kartena), 1932 (from archive of Kretinga Museum)

6 pav. Kulupenu (Kartenos) keleiviu stoties fasadas, 1932 m. (is Kretingos muziejaus archyvo)

Caption: Fig. 7. Facade of passenger station in Sateikiai (author's photo)

7 pav. Sateikiu keleiviu stoties fasadas (nuotrauka autores)

Caption: Fig. 8. Drawing of railway workers living house (Jankevicius 1933)

8 pav. Gelezinkelininku gyvenamojo namo brezinys (Jankevicius 1933)

Caption: Fig. 9. Railway workers living house (author's photo)

9 pav. Gelezinkelininku gyvenamasis namas (nuotrauka autores)

doi: 10.3846/mla.2013.50

Literatura

Dacinskas, J. 1933. Salanto tiltas Telsiu-Kretingos gelezinkelio linijoje, Technika ir ukis 6 (spalio men.): 202-204.

Danu kompanijos "Hojgaard & Schultz" gelezinkelio pervazos projektas. 1931. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 1160, ap. 7, b. 389.

Jankevicius, J. 1932. Gelezinkelis Telsiai-Kretinga, Technika ir ukis 4 (birzelio men.): 108-111.

Jankevicius, J. 1933. Telsiu-Kretingos gelezinkelis, Technika 7: 375-397.

Jankevicius, J. 1936. Lietuvos gelezinkeliai istorijos sviesoje, Technika ir ukis 2(15): 39-12.

Juzefovicius, R. 2008. Tarptautinio susisiekimo gelezinkeliais organizavimas Lietuvoje (1919-1940 m.), is Istorija. 69 t. Vilnius [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.istorijoszurnalas.lt

Lietuvos gelezinkeliams jau 20 metu. 1939. Tautos ukis 27-28 (liepos 8 d.): 555-557.

Luksionyte, N.; Veliute, I. 2009. Medines Kauno architekturos pazinimas ir saugojimas. Kaunas [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 2 d.]. Prieiga per interneta: www.archimede.lt

Meeks, C. 1995. The Railroad Station: An Architectural History. New York: Dover Publication. 45 p.

Nauju gelezinkeliu statymas. 1924. Kaunas: Lietuvos valstybes spaustuve [interaktyvus], [ziureta 2013 m. vasario 2 d.]. Prieiga per interneta: http://www.epaveldas.lt

Naujo Telsiu-Kretingos gelezinkelio atidarymas. 1932. Trimitas 45 (lapkricio 3 d.): 889-900.

Pocius, V. 2002. Inz. Antanas Macijauskas--keles tautos dvasia, puoselejes kultura ir uki, is Mokslo ir technikos raida Lietuvoje. Vilnius: Technika, 13-14. ISSN 2029-1566.

Stasiukaitiene, O. 2002. Gelezinkelio linijos Sankt PeterburgasVarsuva, Kauno-Virbalio ruozo Kybartu gelezinkelio stoties kompleksas. Istorine pazyma. Kulturos paveldo centro archyvas. Vilnius.

Tautvaisa, A. 1938. Kelios pastabos del nauju gelezinkeliu projektu, XX amzius 289(744): 4-5.

Telsiu-Kretingos gelezinkelio statyba. 1932. Lietuvos aidas 56(1431): 6-7.

Tipinio astuoniu butu gelezinkelieciu namo planas. 1931. Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 1160, ap. 8, b. 94.

Zeimantas, V. L. 2003. Sankt Peterburgo-Varsuvos (nuo 1907 m. Siaures-Vakaru) gelezinkelis, 1858-1915. Vilnius: Gelspa. ISBN 9955-539-16-X.

Zeimantas, V. L. 2005. Liepojos-Romnu gelezinkelis: 1869-1915. Vilnius: Sapnu sala. ISBN 9955-611-04-9.

Iveta Dabasinskiene

Menotyros katedra, Menu fakultetas, Vytauto Didziojo universitetas, Kaunas, Lietuva

El. pastas iveta.dabasinskiene@gmail.com

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Dabasinskiene, Iveta
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:2922
Previous Article:Formation and architectural development of the lithuanian manor (yard)/lietuvos dvaro (kiemo) formavimasis ir architekturine raida.
Next Article:Comparative study of christian and pagan burial constructions/pagoniskuju ir krikscioniskuju laidojimo konstrukciju lyginamoji studija.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |