Printer Friendly

Architectural competitions as instrument of shaping post-industrial city image/ Architekturiniai konkursai kaip priemone formuojant poindustriniu miestu ivaizdi.

Ivadas

Miestai nuo pat kurimosi pradzios buvo vystyti tikslingai. Pirmauti siekiant to tikslo reiske igyti statusa ir tapti isskirtiniam. Si rodikli galima traktuoti kaip pirmuosius miestu siekius igauti tam tikra ivaizdi. Jo kaita leme visuomenes vystymasis, mastysena, religija, mokslo pazanga, atradimai, tam tikru asmenybiu iskilimas ir t. t. Siekiamas ivaizdis kito kaip atsakas pries tai buvusiam--dazniausiai suklestedavo butent tos sritys, kurios buvo priesingybes. Pasikeitimai vizualiai atsispindedavo fizineje miesto aplinkoje-prisitaikydavo plano struktura, kisdavo svarbiausiu funkciju issidestymas, suintensyvedavo tam tikro tipo pastatu statybos. Todel butent urbanistinis audinys yra svarbiausia miesto ivaizdziu sankaupos israiska. Apibendrinant lemtin-giausius pasaulietinius reiskinius, galima isskirti tokias miestu ivaizdziu kaitas (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Industrinis periodas issiskiria savo ideologijos mastu. Tai buvo bene didziausia invazija i visas sritis. Greitos pazangos siekimas, svarbus atradimai pakeite iki tol buvusi pasauli-pasikeite gyvenimo budas, mastymas, gyvenamoji aplinka, poziuris i ja, vertybes ir ju vertinimo kriterijai. Pramone buvo ta varomoji jega, kuri rode miesto galybe--to meto filosofijoje --kuo miestas labiau "gamina", tuo stipresnis ir patrauklesnis jis yra (Vanagas 1996). Toks buvo siektinas ivaizdis. Prasidejus deindustrializacijai didziuliuose plotuose plytejusios gamyklu teritorijos prarado savo reiksme, tapo nefunkcionuojanciomis, stagnacijos apimtomis miestu erdvemis. Miestai neteko varomosios jegos, prasidejo poindustrine depresija. Tai vienintelis ivaizdzio tipas, kurio nebuvo siekiama--jis toks susikloste kaip pasekme, todel siuo metu miestai bando kuo greiciau jo atsikratyti. Siekiama ivaizdi galima ivardinti "perdirbto" miesto savoka.

Straipsnyje apzvelgiamos poindustrinio miesto virsmo i "perdirbtus" miestus priezastys. Kaip svarbiausia tokio miesto ivaizdzio kaitos priemone ivardijama pramones teritoriju konversija, o architekturiniai konkursai--kaip kokybes garantas. Pristatoma uzsienio saliu politika siuo klausimu, analogai sisteminami pagal algoritma. Taip pat apzvelgiama situacija Lietuvoje bei ryskiausi vietos pavyzdziai.

Straipsnio tikslas--isanalizavus uzsienio saliu patirti bei esama Lietuvos potenciala apibrezti, kas nulemia ir kokiais budais siekiama sekmingos poindustri-nio miesto ivaizdzio kaitos.

Poindustrinio miesto reprodukcija: "perdirbtas" miestas

Miesto strukturoje industrializacija pasireiske sutrik-dydama naturalia miestu raida. Iki tol dominavusi smulku miestu masteli pakeite masyvios strukturos: fabrikai, gamybiniai rajonai, masines statybos gyvenamieji rajonai periferijoje. Idilisko gyvenimo "utopijoje" vaizdas nuleme miesto centrines dalies statuso kaita--vyko migracija is jo, gyvenimas issikele i pakrascius. Tai nuleme, jog nykstant pramonei opiausia problema tapo fizinis miestu centriniu daliu suside-vejimas, amortizacija. Ju ribose atsidure periferiniais rajonais "apaugintos" pramonines teritorijos, kurios jau zymejo nebe miesto galybe, o virto jo stigmomis (Herzog 2006).

Apleisti pramoniniai plotai siandieniniuose miestuose plyti kaip ryskus svetimkuniai ekonominiu, turinio, veiklos, ekologiniu ir estetiniu poziuriais. Jie formuoja neigiama miesto ivaizdi, zymi saviidentifika-cijos stoka. Tai pasekme kryptingo, kieto pramoninio ivaizdzio formavimo, kuris nuleme dabartinius miestu niuansus: pilkuma, standartizuotuma ir vienoduma. Ypac tai pasireiske vidutinio ir mazesnio dydzio miestuose, kur pramone visai uzgoze kitas sritis. Kuo smarkiau kilo pramoninis lygis, tuo labiau krito kulturinis. Didziuosiuose miestuose, turinciuose ivairialypi indentiteta, si atskirtis taip stipriai nepasireiske. Del siu priezasciu miestams iskyla butinybe is naujo apibrezti, kas jie yra ir kaip jie susitvarkys su industriniu palikimu. Butent tai yra naujas miestu vertes rodiklis (Rubavicius 2005; Neill 2004).

Siekiamas ivaizdis ivardinamas "perdirbto" miesto savoka. Tai miestas, kuris pats persitvarko, atsinaujina, reprodukuojasi. Tokio miesto tikslas--isnaudoti savo vidini potenciala--apleistas pramonines teritorijas konvertuoti ir kurybiskai prikelti naujam gyvenimui, suteikti joms nauja verte ir is naujo ilieti i esama miesto stuktura. "Ivairove ir patrauklumas"--viena pagrindiniu ateities miesto formuliu (Young 2008). Miestas tampa simboliu ir metaforu kurybos centru--skaitanciuju ir rasanciuju, klausanciuju ir dziazuojanciuju, svajojanciuju ir besigincijanciuju. Tokio miesto siekiamybe yra savasties, vietos tapatybes "auginimas".

Paradoksalu, bet butent apleistos pramonines teritorijos ir vel tampa tomis miesta katalizuojanciomis zonomis. Dar didesnis paradoksas tas, kad tokios teritorijos daznai virsta kulturos taskais--butent tuo, kas anksciau buvo uzgniauzta. Patraukli tampa ziniomis grista ir kurybingos pramones koncepcija (Mommaas 2004; Johnson 2009). Butent kultura vel igyja svarbu vaidmeni augant ir transformuojantis miestui. Kulturos sociologas R. Ganga tai vertina kaip nauja ekonomine paradigma, kurios sprendimai slypi nebe industriniame, taciau kurybiniame sektoriuje. Kultura tampa esmine miesto verte, kuria jis gyvas. Istorikas E. Aleksandravicius toki miesta vadina "desiniojo pusrutulio miestu", kuris "prasideda nuo kavines su tikrais laikrasciais, driekiasi per bibliotekas, per teatrus ir galerijas, menininku dirbtuves".

Uzsienio saliu politika keiciant pramoniniu teritoriju ivaizdi pasitelkus konversijas

Buvusiu pramones teritoriju atgimimas Vakaru Europos salyse prasidejo XX a. 7-8 des., kai imta pertvarkineti nebenaudojamus gamybinius statinius. Cia atgaivinant miestus buvo tesiami ankstesni pokarinio atstatymo darbai. Kartu su Zaliuju, paminklosaugos, ivairiais socialiniais jaunimo ir mazumu judejimais kilo nauja urbanistines visuomenes savimone, kuri buvo nukreipta kulturos paveldui issaugoti ir jam pritaikyti naujiems poreikiams. Efektyviausia priemone-kulturines konversijos. Amerika su tuo susidure kiek veliau-XX a. 9 des. Cia taip pat susidometa kulturinemis funkcijomis. To meto miesto centru tustejimas, sunykusi trauka, socialine izoliacija, skurdas ir nusikalstamumas paliete tiek stiprius ir savitus urbanistines kulturos centrus, tiek dehumanizuotos urbanistines aplinkos metropolius. Masine problematika inicijavo miestu planavimo dokumentuose vartoti kulturos rajono, kulturos istekliu savokas, kurios veliau peraugo i poindustrine kulturos planavimo praktika. Posovietineje Rytu Europos, Rusijos ir Vidurio Azijos erdveje situacija kitokia "siandieninis kulturinis urbanistines strukturos sluoks nis yra normatyvinio teritoriju formavimo rezultatas. Ivairoves poziuriu brandziausia kulturine infrastruktura issiskiria valstybiu sostines, regionu centrai, istoriniai miestai ar miesteliai, isikure unikalioje gamtineje aplinkoje. Kulturines funkcijos gerokai skurdesnes industrializuotose metropolijose, tose urbanistinese vietovese, kurios stokoja savitesniu bendruomenines gyvensenos bruozu" (Butkus 2011).

[FIGURE 2 OMITTED]

Daugumoje saliu susiformavo vietos konteksto veiksniu nulemtos politikos priemones kovoti su sia problema, taciau tik keletas saliu yra atlikusios issamius tyrimus, surinkusios informacija apie apleistu objektu kiekius ir ju uzstatymo plota, parengusios atitinkama teisine baze, konversijos paramos, skatinimo programas. Kompleksiskai apleistu teritoriju pertvarkymas spredziamas Didziojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancuzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose (Matulevicius, Sliogeriene 2011).

Didzioji Britanija pirmoji, kuri sekmingai savo miestuose pradejo konversijas. Pavyzdziais tapo miestai: Londonas, Mancesteris, Birmigemas, Glasgas. Sekme leme Vyriausybines programos, kurios teritoriju pletros srityje prioritetu laiko apleistu objektu pertvarkyma, finansuoja teritoriju planavimo darbus, teikia technine ir kita parama. Anglai taip pat turi stipria teritoriju planavimo patirti-bendrieji miestu ir miesteliu planai rengiami kokybiskai ir kompleksiskai. Kitos Vakaru Europos salys taip pat ivairiomis programomis skatina konversijas. Vokietijoje vykdant teritoriju atgaivinimo programas prioritetas teikiamas aplinkosauginiams veiksniams, derinant juos su ekonominiais tikslais. Taip pat vienu is svarbiausiu aspektu, kompleksiskai tvarkant teritorijas, yra laikomas industrines architekturos paveldo issaugojimas (Matulevicius, Sliogeriene 2011).

Architekturiniu konkursu itaka

Analizuojant uzsienio pramones teritoriju konversiju pavyzdzius pastebeta architekturiniu konkursu itaka. Si itaka tiesiogiai susijusi su kokybes siekimu--kuo aiskiau suformuluoti reikalavimai ir kuo daugiau ivairiu sriciu profesionalu turi galimybe dalyvauti procese (ne tik pasiulyti sprendimus tai teritorijai, bet ir teikti visapusisku ziniu apie ja), tuo kokybiskesnis rezultatas yra gaunamas. Todel tvarkymas ir vertes paieskos turi buti kompleksines. Butent del to pasirinktas toks algoritmas (2 pav.) apzvelgiant uzsienio pramones teritoriju konversijas. Nagrinejama konkreciu architekturiniu konkursu kilme--tiriant iniciatyvas ir motyvacijas.

Uzsienio analogu algoritmine apzvalga

1. Valstybe (miesto savivaldybe)--atsakinga grupe --architekturinis konkursas

Sis algoritmas labiausiai pasitaikantis ir kokybiskiausias. Konversija inicijuoja ir remia valstybe, kuri ikuria uz ta teritorija atsakinga atskira grupe ir ja remia, o si organizuoja vystomo projekto veikla.

Bjorvikos uosto teritorijos konversija ir pletra. Oslas, Norvegija. Puikus konversijos pavyzdys, kai tam tikros teritorijos atgaivinimas katalizuoja ir aplinkiniu teritoriju pletra. Teritorija yra viena is Fjordu miesto projekto, kuris reglamentuoja krantiniu konversija ir naujo multifunkcio gyvenimo jose sukurima, daliu. 1988 m. miesto savivaldybe nusprende, jog uosto teritorija turi buti sukoncentruota keliose ilankose, o Bjorvikos teritorija vystyti kaip nauja miesto rajona, pripildyta ivairiu funkciju. Taciau ypatingu veiksmu ilga laika nesiimta. 1999 m. greta teritorijos buvo parinkta vieta naujai miesto operai. Tai inspiravo teritorijos vystyma pradeti greiciau. 2003 m. savivaldybe parenge teritorijos bendraji plana. Pradeti skelbti atskiru teritorijos daliu konkursai--Oslo operos (architektai Snohetta), tankios komercines teritorijos prie gelezinkelio stoties vystymo strategija (architektai ALab), atskiru pastatu konkursai ir kt. Siuo metu teritorijoje intensyviai vyksta darbai--pamazu ji virsta multifunkciu ir visaverciu miesto rajonu (3 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

Duju gamyklos konversija. Amsterdamas, Nyderlandai. XIX a. pab. Amsterdame buvo pastatyti du akmens anglies duju gamyklu kompleksai--Rytu duju gamykla ir Vakaru duju gamykla. Pastaroji baigta 1985 m. ir naudota miesto reikmems --daugiausia gatviu apsvietimui. XX a. 6 des. Nyderlandai perejo prie gamtiniu duju ir miestui eme nebereiketi gamyklos gaminamos energijos. Teritorija nebeteko savo pozicijos, virto miesto sandeliavimo zona. Ankstyvajame 9 des. gamyklos erdves nelegaliai naudojo menininkai savo kurybai--cia vyko neformalus gyvenimas. Industrinis kompleksas buvo vertingas --pastatytas eklektisku, neoklasicistiniu stiliais, kai kurie pastatai--saugomos miesto silueto dominantes, strategiskai patogi miesto vieta. Velyvajame 9 des. miesto savivaldybe nusprende teritorija sutvarkyti ir tai finansavo. 2000 m. paskelbtas konkursas, kuri laimejo Kathryn Gustofson (Mecanoo architects). Parengtas sklypo bendrasis planas igyvendintas 2005 m. Teritorija virto kulturos parku--kulturiniu renginiu, kurybos, komercijos erdvemis, isikurusiomis gamtos apsuptuose komplekso statiniuose.

"Citroen" automobiliu gamyklos konversija. Paryzius, Prancuzija. 1915 m. ant Senos upes kranto pastatyta automobiliu gamykla, pavadinta ja ikurusio pramones magnato Andre Citroen'o vardu. Gamykla gyvavo iki pat 1970 m., kai nuspresta 24 ha teritorija nacionalizuoti ir itraukti i sostines Paryziaus urbanizacijos politikos plana, o automobiliu gamykla perkelti i Paryziaus priemiesti. 1990 m. nuspresta buvusioje pramonineje zonoje ikurti viesaji parka. Paryziaus Vyriausybe paskelbe tarptautini konkursa, kuri laimejo zinomi Prancuzijos krastovaizdzio dizaineriai bei architektai. 1994 m. projektas igyvendintas--parkas atidarytas ir pristatytas visuomenei. Dabar tai viena didziausiu Paryziaus zaliuju erdviu palei Sena. Pavyzdys, jog pramonine zona gali virsti zaliaja erdve.

Uosto teritorijos konversija. Kotka, Suomija. Kotkos uosto istorija labai spalvinga. Iki 1870 m. nebuvo poreikio tureti uosta, nes laivai, kuriais daugiausia buvo tiekiama mediena, nuleisdavo inkara salia lentpjuviu ir taip vykdavo pakrovimas. Pirmaja krantine, pritaikyta uosto veiklai, atidare 1879 m. Ja finansavo miesto savivaldybe. Ilgainiui si vieta tapo ne tik laivu, bet ir gyventoju, kurie cia ateidavo siaip praleisti laika sur-muligame uosto gyvenime, traukos objektu. Kita tokia krantine buvo baigta 1880 m. Si buvo didesne, turejo patogesne isvystyta infrastruktura. Tolesne uosto krantiniu statyba vystesi su trukdziais, vyko nesutarimai tarp savininku. Todel kitu statybu darbai baigti tik 1921 m. Nuo 1989 m. sumazejo miesto uosto kroviniu krova ir dalis teritoriju tapo nebereikalingos. Miesto valdzia emesi spresti apleistos teritorijos panaudojimo strategijos. Nuspresta uosto irenginiu apsupta teritorija pritaikyti kulturos uostui. 2005 m. miesto savivaldybe paskelbe konkursa pirmojo uosto vietoje ikurti juru centra--muzieju. Konkursa laimejo suomiu architektai-Architects Lahdelma & Mahlamaki. Projektas igyvendintas 2008 m.--teritorija vel tapo lankomu traukos tasku (4 pav.).

[FIGURE 4 OMITTED]

2. Visuomene--architekturinis konkursas Algoritmas, kai atgaivinima inicijuoja tam tikra visuomenes grupe, kuri del vienokiu ar kitokiu priezasciu turi sentimentu tai vietai. Dazniausiai tai nedidelis objektas, pastatas.

Skerdyklos konversija. Bremenas, Vokietija. Skerdykla Bremene veike iki 1977 m., veliau buvo iskelta i nauja pastata. Jauniems zmonems ir susidomejusiems miesto pilieciams reikejo ieskoti nauju budu, kaip utilizuoti industrine architektura. Is pradziu pastate apsigyveno "skvoteriai". Tai buvo grupe dizaino studentu--taip pamazu gime ideja ikurti kulturos centra. Tam ikurta iniciatyviu menininku ir miestieciu draugija, kuri ilga laika kovojo su politikais, norinciais nugriauti si kompleksa. Vyko protestai ir demonstracijos. Galiausiai ikurta oficiali organizacija Wohnliche Stadt, kuri gavo miesto kulturos fondo finansavima pastato renovacijai. Objekto konversijos pradzia 1980 m., jis vystytas etapais ir truko daugiau nei 20 m. Taip visuomenes iniciatyva pastatas buvo prikeltas naujam gyvenimui ir tapo nauju meno traukos centru mieste.

3. Privatus savininkai--architekturinis konkursas

Algoritmas, kai atgaivinima inicijuoja sklypo savininkas ar savininkai. Teritorija dazniausiai vystoma savininko tikslais.

Laivu statybos ir inzinerijos teritorijos konversija. Oslas, Norvegija. Laivu statybos ir inzinerijos industrine teritorija veike iki 1982 m. 1985 m. buvo nuspresta ja konvertuoti. Ji inicijavo laivu statyklos savininkai. Ikurta Aker Brygge ANS organizacija, kuri turejo koordinuoti teritorijos vystyma. Teritorijos bendrajam planui buvo suorganizuotas kviestinis konkursas. Ji laimejo Niels Torp. Numatyta 4 etapiu pletra. Ji buvo vykdoma demontuojant senus pastatus, renovuojant vertingus bei vystant naujus. Kolektyvinemis pastangomis sukurtas naujas Oslo pakrantes rajonas Aker Bryge--isvystyta infrastruktura, ikurtos istaigos, parduotuves, restoranai, gyvenamieji bustai, teatras, kino sales, automobiliu aiksteles, mokykla, valciu prieplauka, keltu terminalas (5 pav.). Kadangi teritorija didele--atskiriems pastatams vykdyti konkursai: Aker Brygge restoranas ant kranto (atviras konkursas 2009 m., laimejo MAPT), siuolaikinio meno muziejus (arch. Renzo Piano, 2012 m.) ir kt.

[FIGURE 5 OMITTED]

Izoliaciniu medziagu gamyklos konversija. Doneckas, Ukraina. 1955 m. Donecko pakrastyje buvo pastatyta mineralines vatos gamykla. Veliau gamykla pletesi, didejo produkcijos kiekiai. 1960 m. atlikta pirmoji pastato rekonstrukcija, dar kita 1972 m. Jos metu idiegta nauja gamybos technologija, patatyta nauju pastatu, o produkcijos asortimentas dar labiau issiplete, padidejo eksportas. Tai buvo galingas siluminiu medziagu tiekejas visoje Sovietu Sajungoje. Su Sovietu Sajungos zlugimu prasidejo ir gamyklos krize. 2009 m. uzsidariusi gamykla kuri laika stovejo apleista. 2010 m. buvusio gamyklos direktoriaus dukra Luba Michailova emesi gamyklos atgaivinimo--ji ikure nevyriausybine meno organizacija Izoalytsia, skirta valdyti, pritaikyti ir organizuoti kulturinei veiklai gamyklos erdvese. I komanda subure ivairiu sriciu atstovu. Todel buvo organizuota daug konferenciju, dirbtuviu, diskusiju su kitu saliu architektais ir menininkais del Izolyatsia ateities. Taip imtas vystyti miesto periferijos kulturos kaimo projektas. Organizacijos veikla nukreipta i meno projektus, edukacija, parodas, renginius, menininku rezidencijas ir t. t. Vystomas projektas sparciai juda i prieki, periferine miesto teritorija tampa nauju miesto kulturiniu traukos centru.

4. Valstybe--ivykis--architekturinis konkursas

Algoritmas, kai atgaivinima veikia ivykis, kuri bandoma pritraukti i miesta ir taip inicijuoti jo atsigavima. Tai gali buti olimpines zaidynes, cempionatai, ivairus kulturiniai renginiai. Vienas reiksmingiausiu--Europos kulturos sostines projektas. Jo pradininkes M. Mercuri tikslas buvo pazymeti Europos kulturine ivairove, taciau greitai miestai nutolo nuo sios pirmines idejos. Dabar projekto sekme apibrezia poveikis, kuri programa turi miestu kulturinei ir socioekonominei pletrai. R. Ganga Europos kulturos sostines projekta traktuoja kaip galima pradini taska miestui "prisikelti", tolesniam atsinaujinimo procesui. Nuo 1990 m. projektas yra isnaudojamas kaip priemone poindustriniu miestu regeneracijai.

Pecs, Bulgarija. Provincijos miestelis buvo isrinktas Europos kulturos sostine 2010 m. Tai suteike jam finansavima kulturos objektu pletrai. Miesto savivaldybe paskelbe konkursus skirtingiems kulturos objektams. Reiksmingiausiu tapo dideles Zsolnay porceliano ir keramikos gamyklos teritorijos konversija. Po sekmingo igyvendinimo teritorija tapo kulturos traukos tasku -cia isikure skirtingi meno objektai, fakultetas, galerijos, biblioteka, kavines, restoranas.

Talinas, Estija. Europos kulturos sostine buvo 2011 m. Svarbiausias projektas--"kulturos kilometras"--apleistu uosto teritoriju ir nebenaudojamu krantiniu konversija, pletra. Inicijuoti architekturi-nai renginiai--Talino architekturos bienale, surengta konkursu.

5. Esamas architekturinis konkursas--siuloma Teritorija

Algoritmas, kai esamas apleistas teritorijas tereikia pasiulyti tarptautiniu mastu rengiamiems konkursams, kurie vyksta kiekvienais metais. Tokiu konkursu pavyzdziais gali buti Europan, City vision ir kt. Taigi per konkursus priverciama galvoti apie miestus, juos pazinti. Jie nebijo parodyti savo trukumu ir del to sulaukti kokybisku sprendimu.

[FIGURE 6 OMITTED]

Pirmosios konversijos Lietuvoje. Vidinis miestu potencialas

Lietuva konversijos ideja pasieke XX a. pab. Ji suaktyvejo atkurus nepriklausomybe, kai miesto pletros sparta is esmes eme lemti privatus kapitalas. Deja, pirmosios konversijos miestu strukturai pasirode zalingos. Investuotojams svarbiau buvo asmeniniai interesai ir strategiskai patogiose vietose eme kilti vartotojiskos visumenes atributai--komerciniai dar didesniu matmenu pastatai (PC "Molas", PC "Akropolis" Kaune, PC "Akropolis" Vilniuje) (Dremaite 2004). Kol kas Lietuva negali pasigirti didelio masto igyvendintais projektais, taciau pavyzdziu yra. To priezastis--atitinkamu programu, strategiju nebuvimas, reikalavimai konversijai bendruosiuose miestu planuose itraukti i bendrus sprendinius, atskirai nereglamentuoti, nera kompleksisko miestu planuotoju, architektu, savivaldybiu poziurio i industriniu teritoriju konversijos svarba, subalansuota ir ekologiska miestu aplinkos pletra. Situacijos nelengvina ekonomikos nuosmukis, iskylancios finansavimo, kreditavimo problemos, motyvuotu investuotoju paieska (Matulevicius, Sliogeriene 2011).

Lietuvos miestu konversiniu teritoriju potenciala, vertinant, vizualiai galima palyginti schemose (6 pav.). Bene didziausi konversiniai plotai plyti strategiskai patogiose miesto vietose--prie upiu, apie gelezinkeli ar apie pagrindinius ivaziavimo i miesta kelius. Todel miestu pletra i uzmiesti, kai reikalinga nauja infrastruktura, o miesto viduje yra tiek potencialo, atrodo nelogiska. Vilnius neisnaudoja centre esanciu plotu -tai atspindi ir neformalus pareiskimai: apleistame sklype beveik visada isvysi uzrasa--Vilnius full of spaces. Naujamiestis, Uzupis, Paplauja, Zemieji Paneriaitai tie rajonai, kuriuose gausu konvertuojamu plotu. Kaunas, tarsi istriges tarp dvieju upiu, nesiplecia ir nekonvertuoja kituose upiu krantuose plytinciu pramones zonu, Klaipeda--savo nebenaudojamu uosto daliu ir Danes upes pakranciu, Panevezys--paupio ir gelezinkelio teritorijos, Siauliai-gelezinkelio teritorijos.

Algoritmine Lietuvos konversiju apzvalga

1. Valstybe (miesto savivaldybe)--atsakinga grupe --architekturinis konkursas

"Architekturosparkas"--Uzupio, Paupio ir Paplaujos teritorijose esanciu gamybiniu statiniu konversija. Vilnius. "Architekturos parkas"--vienas ispudingiausiu ir didziausia kulturine bei istorine reiksme turinciu projektu. Iniciatorius-sostines savivaldybe. Projekto tikslas -nuo Uzupio iki Belmonto misko besidriekiancius Vilnios krantus paversti isskirtiniu sostines kvartalu. Inicijuoti tarp Vilniaus senamiescio ir Pavilniu parko plytincios apie 78 ha teritorijos pertvarkymo projekta paskatino ryskus kontrastas tarp vietoves turtingos architekturines aplinkos ir dabartinio jos sunykimo. Po Antrojo pasaulinio karo cia sparciai kuresi industrine zona. Atkurus nepriklausomybe industrines gamybos apimtis sumazejo, kai kurie fabrikai uzsidare. Projektu siekiama centrine miesto dali prikelti naujam gyvenimui--tureti isskirtini architekturos ir aktyvaus kulturinio gyvenimo kvartala. Numatyti gyvenamieji namai, parduotuves, kavines, restoranai, meno erdves, skverai, laisvalaikio zonos ir kt. Projektas vykdytas organizuojant konkursa--kurybines dirbtuves, itraukti vietos gyventojai.

Lituanica fabriko konversija. Kaunas. Dar vienas ambicingesniu pastarojo meto konversijos projektu Lietuvoje-unikalioje Kauno vietoje esancio Lituanica fabriko konversija. Savivaldybe kartu su keliais zemes savininkais suorganizavo kokybiska konkursa--kurybines dirbtuves, siekdami rasti tinkamiausia sprendima siai vietai atgaivinti. Teritorijoje numatyta gyvenamoji, komercine, meno, laisvalaikio, rekreacijos funkcijos--daugiafunkcis kvartalas. Konkurso tikslas-paieska geriausio architekturos profesionalu sprendimo, leisiancio i Kauno Senamiescio audini harmoningai integruoti patrauklia investicijoms teritorija, joje sukuriant unikalu verslo, istorijos ir architekturines kokybes objekta.

Siaures miestelio konversija. Vilnius. Sis projektas gime iskart, kai buvo atkurta nepriklasomybe. Jis buvo palaikomas savivaldybes, kuriai valstybe perdave zemes valdymo teises. Siaures miestelio Vilniuje pletros modelis buvo sukurtas remiantis Kanados pavyzdziu. Buvusi karini miesteli savivaldybe pertvarke i visaverte gyvenamojo rajono dali-nutiese gatves, reikiamas komunikacijas, todel statytojai galejo pasiulyti nebrangiu bustu ir teritorija tapo visaverte Zirmunu gyvenamojo rajono dalimi.

Danes upes kilpos konversija. Klaipeda. Klaipedoje Danes upes pakranteje esanti pramonine teritorija numatyta konvertuoti i gyvenamosios bei komercines paskirties zona. Projektas vystomas nuo 2008 m.--jau tada neabejota, jog patrauklioje, netoli miesto centrines dalies esancioje teritorijoje veikiancios pramones imones tures uzleisti vieta gyvenamajai, komercinei bei visuomeninei statybai. Taciau projektas istriges del detaliojo plano rengimo.

2. Visuomene--architekturinis konkursas

"Newtown Revolution" Naujamiescio konversija. Vilnius. Vis labiau populiarejant loftu idejai Lietuvoje, kuriasi iniciatyvios grupes, kurios siekia atgaivinti nepelnytai pamirstus miesto rajonus. Paradoksalu, bet loftu ideja Lietuva pasieke labai velai, nors pats lietuviu menininkas Jurgis Maciunas, gyvendamas ir kurdamas JAV, buvo tokio gyvenimo budo pradininkas. Tai Naujamiescio konversija. Ji vykdoma aktyviu miestieciu--menininku, Naujamiescio gyventoju--iniciatyva susikurusio neformalaus judejimo "Newtown Revolution". Jis siekia sujungti Naujamiescio potenciala ir kurybiskas idejas, kad rajonas taptu vienu patraukliausiu Vilniaus traukos centru. Viso rajono konversija vyksta gana chaotiskai, taciau rajonas is tikruju atgimsta. Vykdomos ivairios dirbtuves, diskusijos, konkursai. Suorganizuotas architektu ideju konkursas "Naujas veidas Naujamiesciui", kurio tikslas buvo rasti ateities Naujamiescio ivaizdzio koncepcija. Rajonas is tiesu po truputi atsigauna, cia kuriasi ne tik dirbtuves, ivairiu paslaugu istaigos, bet atnaujintuose loftuose noriai isikuria jaunos seimos, kurios didina socialine rajono ivairove, jaunina vietos gyventoju vidurki, o tai lemia gyvybinguma.

3. Privatus savininkai--architekturinis konkursas

"Tiesos" spaustuves konversija. Vilnius. Sio statinio ir teritorijos istorija siekia XVI-XVII a. Sio kvartalo senamiestyje pastatai didziaja savo gyvavimo dali buvo gamybines paskirties ("Tiesos" spaustuve), tik priklause skirtingiems savininkams. Statiniai ir patalpos buvo ne karta rekonstruotos, perstatytos, pristatytos. 2002 m. ikurta viesoji istaiga "Menu spaustuve". Objektas konvertuotas ir pritaikytas scenos menams kurti ir pristatyti, tapo menu traukos centru (Nauja statyba 2007).

Laivu remonto angaro konversija. Klaipeda. Pagrindine "Svyturio menu doko" ideja--renovuoti ir kulturinei veiklai pritaikyti buvusi laivu remonto imones angara bei salia esancia krantine. Steigejo, rezisieriaus V. Kvedaro teigimu, taip siekiama sukurti gyvybinga, istisus metus veikianti senamiescio traukos centra, isskirtine, industrine aura issaugojusia kulturine erdve, kurioje organizuojami renginiai butu efektyvesni uz tradiciniu kulturos istaigu siulomus veiklos standartus ir produktus. Tai padeda kurti nauja Klaipedos miesto, stokojancio atviru erdviu menui bei jo kurejams, ivaizdzio kokybe.

Isvados

Poindustriniu miestu ivaizdzio kaita tiesiogiai susijusi su vidinio transformacijai tinkamo potencialo isnaudojimu-apleistu pramoniniu teritoriju konversija ir kulturiniu bei visuomeniniu funkciju sklaida jose.

Analizuojant uzsienio analogus pastebeta, kad daugiausia iniciatyvos duoda pati valstybe. Ji steigia atskiras nevyriausybes organizacijas, kurioms perleidzia organizavima, o pati tik sudaro palankias salygas konversijai.

Teritoriju konversijos turetu buti valstybes miestu pletros prioritetas. Inicijuojant ir diegiant specialias programas (finansuojant teritoriju planavimo darbus, teikiant technine ir kita parama), butu skatinama isnaudoti miesto viduje esancias teritorijas, o ne griebtis nauju. Tokios teritorijos daznai katalizuoja ir aplink jas esanciu teritoriju atsinaujinima bei pletra.

Konversiju nauda vien teigiama--taip butu suvaldyta grobikiska miestu ekspancija i pakrascius, geretu miesto fizine struktura, mazetu apleistu dykru miesto centruose, keistusi ivaizdis, butu pasalintas neigiamas ekologinis poveikis aplinkai, atsirastu palanki investicijoms aplinka, ivairetu pasiula, tankumas.

Tam, kad tokios teritorijos visapusiskai isilietu i miesto audini, labai svarbu pasiekti tinkama kokybe jose. Priemone-architekturinis konkursas--aiskiai konkreciai teritorijai formuluojami tikslai ir uzdaviniai, pasitelkti profesionalai.

doi: 10.3846/20297955.2013.813672

Caption: 1 pav. Miesto ivaizdziu kaita

Fig. 1. City image stages

Caption: 2 pav. Konversijos iniciatyvu algoritmas

Fig. 2. algorithm of conversion initiatives

Caption: 3 pav. Bjorvikos uosto konversija Fig. 3. Port of Bjorvika conversion

Caption: 4 pav. Kotkos uosto konversija

Fig. 4. Port of Kotka conversion

Caption: 5 pav. Laivu statybos ir inzinerijos teritorijos konversija Fig.

5. Shipbuilding and engineering zone conversion

Caption: 6 pav. Vilniaus (a), Kauno (b), Siauliu (c), Panevezio (d) vidinis transformacijos potencialas

Fig. 6. Inner potential for transformation of Vilnius (a), Kaunas (b), Siauliai (c), Panevezys (d)

Literatura

Aleksandravicius, E. 2010. Desiniojo pusrutulio miestas [interaktyvus], [ziureta 2013 01 07]. Prieiga per interneta: http:// www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-03-15-egidijus aleksandraviciusdesiniojo- pusrutulio-miestas/41918

Butkus, T. S. 2011. Miestas kaip ivykis: urbanistine kulturiniu funkciju studija. Vilnius: Kitos knygos.

Dremaite, N. 2004. Fabrikas kaip modernizmo architekturos simbolis, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 28(1): 25-31.

Inglis, C. 2008. Planning for cultural diversity. Paris: International institute for educational planning.

Ganga, R. 2009. Europos kulturos sostine--miesto "prisikelimas"? [interaktyvus], [ziureta 2012 12 18]. Prieiga per interneta: http://www.postscriptum.lt/nr15-mies-tas-2009/europos-kulturossostine-%E2%80%93- miesto- %E2%80%9Eprisikelimas%E2%80%9C/

Herzog, L. A. 2006. Return to the center. Culture, public space, and city-building in a global era. Austin: University of Texas press.

Young, G. 2008. Reshaping planning with culture. Padstow: TJ internaltional Ltd.

Johnson, L. C. 2009. Cultural capitals. Revaluing the arts, remaking urban spaces. Padstow: TJ internaltional Ltd.

Matulevicius, K.; Sliogeriene, J. 2011. Industriniu teritoriju konversija: uzsienio saliu praktika, is Urbanistika ir architektura. 2011 metu temines konferencijos straipsniu rinkinys. Vilnius, 1-7.

Mommaas, H. 2004. Cultural clusters and the post-industrial city: towards the remapping of urban cultural policy, Urban Studies 41(3): 507-532.

Neill, W. J. V. 2004. Urban planning and cultural identity. London: Routledge.

Rubavicius, V. 2005. Miesto tapatumas ir isskirtinumas globalizacijos salygomis, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Arcitecture] 29(4): 157-163.

Vanagas, J. 1996. Miesto sociologijos pagrindai. Vilnius: Aldorija.

Vika Pranaityte

Ambraso architektu biuras, Teatro g. 12, 3107 Vilnius, Lietuva El. pastas vika.pranaityte@gmail.com

Iteikta 2013 04 10; priimta 2013 06 07

VIKA PRANAITYTE

"Ambraso architektu biuras" (Audrius Ambrasas architects), Teatro g. 12, 3107 Vilnius, Lithuania.

E-mail: vika.pranaityte@gmail.com

Born 1986 09 27 in Kaunas. Studies: 2005-2009 Kaunas University of Technology, Faculty of Civil Engineering and Architecture, Bachelor of Architecture. 2009-2011 Vilnius Gediminas Technical University, Faculty of Architecture, Master of Architecture.

Professional experience: 2008-2009 "Ardi", architect. since 2011 Audrius Ambrasas architects, architect.
COPYRIGHT 2013 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2013 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Pranaityte, Vika
Publication:Journal of Architecture and Urbanism
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2013
Words:3668
Previous Article:Indirect essences and meanings of architectural competitions/ Netiesiogines architekturos konkursu esmes ir prasmes.
Next Article:Stone and lawns in the squares of Lithuanian cities/Akmuo ir zole lietuvos miestu aikstese.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |