Printer Friendly

Analysis of deflections up to failure of composite steel fiber-reinforced concrete slabs/Plieniniu plausu armuotu kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu ilinkiu iki suirimo analize.

1. Ivadas

Profiliuotu plieniniu lakstu komponavimas su betono sluoksniu yra racionalus pastatu perdangu konstrukcinis sprendinys. Sie konstrukciniai sprendiniai padeda gerokai sumazinti perdangos kaina, sutaupoma iki 30 % betono. Irengiant perdangas nereikalingi klojiniai bei mazas konstrukcijos aukstis ir svoris. Tokios konstrukcijos gali buti naudojamos gyvenamuju ir pramoniniu pastatu perdangoms irengti (Dowling, Burgan 1997).

Tinkamas sluoksniuotosios konstrukcijos sluoksniu isdestymas leidzia puikiai isnaudoti sluoksniu medziagu fizines ir mechanines savybes. Taciau sluoksniu jungties standumas lemia sluoksniuotuju konstrukciju elgsena eksploatacijos metu. Taciau adhezija bei trintis tarp betono ir metalo ne visuomet garantuoja, kad neivyks pasislinkimas. Tai galima pastebeti tiriant kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu darba. Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad tokiu ploksciu suirtis dazniausiai ivyksta kontakto zonoje prie atramu (de Andrade et al. 2004; Tenhovuori et al. 1996; Bode et al. 1996). Todel tokio tipo konstrukciju laikomoji galia ir standumas priklauso nuo plieninio laksto ir betoninio jungties sluoksnio stiprumo. Todel ieskoma ivairiu budu betoninio sluoksnio ir plieniniu lakstu jungties stiprumui ir standumui uztikrinti. Daznai lakstuose daromi ivairios formos nelygumai (briauneles), kurie padidina mechanini atsparuma praslydimui (Burnet, Oehlers 2004; Motak, Machacek 2004; Mistakidis, Di-mitriadis 2008). Atramineje zonoje irengiami specialus inkarai. Taciau nepaisant didziuliu pastangu, kompo-zitines plienbetonines konstrukcijos, veikiant isorinei apkrovai, virsijanciai ~40 % laikomosios galios, plien-betonio jungtis tampa is dalies standi.

Daugelio autoriu atlikti teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai parode, kad labai sudetinga uztikrinti visiskai standzia jungti tarp plieninio laksto ir betoninio sluoksnio. Eksploatacijos metu, ypac kai konstrukcija veikia dideles apkrovos, sluoksniai pradeda slinktis vienas kito atzvilgiu. Del sios priezasties konstrukcijos standumas sumazeja, ilinkiai ima sparciau dideti.

Atlikti kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu eksperimentiniai tyrimai (Valivonis 2006) leido nustatyti tokiu ploksciu suirimo mechanizma bei ivertinti plokstes jungties zonoje atsirandancia slyties jega. Taciau betonui armuoti panaudojus plienini plausa, tokiu ploksciu elgsena bei standumas isoriniu apkrovu veikimo metu pasikeicia. Todel siame darbe pateikiami tokiu ploksciu eksperimentiniu ir teoriniu tyrimu rezultatai.

2. Lenkiamuju kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu teorine ilinkiu analize

Lenkiamosios kompozitines plienbetonines plokstes ilinkis, kai sluoksniu jungtis yra standi, apskaiciuojamas kaip lenkiamojo gelzbetoninio elemento, armuoto isorine plienine armatura, pagal zinoma formule:

[omega] = k x M x [l.sup.2]/[[phi].sub.c1] x [E.sub.cm] x [I.sub.eff]. (1)

Kol betoninis sluoksnis nesupleisejes, plokstes efektyvusis inercijos momentas [I.sub.eff] apskaiciuojamas ivertinant visa betoninio sluoksnio ir plieninio laksto skerspjuvio plota. Koeficientas [[phi].sub.c1] = 0,85 vertina betono valksnumo deformacijas, atsirandancias nuo statines trumpalaikes apkrovos. Koeficientas k vertina plokstes atremimo ir apkrovimo schema.

Betoniniame ploksciu sluoksnyje atsiradus statmeniesiems plysiams, taciau jungciai tarp sluoksniu esant standziai, ilinkis skaiciuojamas pagal Eurokode 2 pasiulyta metodika.

[[omega].sub.m] = [zeta] x [[omega].sub.cr] + (1 - [zeta]) x [omega]. (2)

Pasiskirstymo koeficientas Z apskaiciuojamas taip:

[zeta] = 1 - [beta] x [([M.sub.cr]/M).sup.2]. (3)

cia: [beta] - koeficientas, kuriuo ivertinama apkrovimo trukmes itaka vidutinei deformacijai. Kai veikia trumpalaike apkrova, [beta] = 1,0; [M.sub.cr]--lenkimo momentas, kuriam veikiant betoninio sluoksnio tempiamojoje zonoje atsiveria plysys.

Kompozitines plienbetonines plokstes ilinkis, kai jungtis tarp sluoksniu standi, o betoniniame sluoksnyje atsivere statmenieji plysiai, apskaiciuojamas pagal sia formule:

[[omega].sub.cr] = k x M x [l.sup.2]/[[phi].sub.c1] x [E.sub.cm] x [I.sub.c,eff,II]. (4)

Plokstes supleisejusio skerspjuvio inercijos momentas [I.sub.c,eff,II] apskaiciuotas taip:

[I.sub.c,eff,II] = b x [x.sup.3.sub.m]/3 + [E.sub.p]/[E.sub.cm]. ([A.sub.p] x [([d.sub.p] - [x.sub.m]).sup.2]), (5)

cia

[x.sub.m] = [d.sub.p]. ([square root of [k.sup.2.sub.x] + 2 x [k.sub.x]] - [k.sub.x]); (6)

[k.sub.x] = [E.sub.p]/[E.sub.cm]. ([A.sub.p]/[A.sub.c]); (7)

[A.sub.c] = b x [d.sub.p]. (8)

Kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu ilinki, kai sluoksniu jungtis yra dalinio standumo, siuloma apskaiciuoti metodu, pasiulytu sudetiniu strypu teorijoje (Marciukaitis et al. 2006). Sis metodas leidzia ivertinti plysiu itaka betoninio sluoksnio standumui, betoninio sluoksnio gniuzdomosios zonos plastines deformacijas bei betoninio plokstes sluoksnio ir plieninio laksto jungties standuma. Skaiciuojamoji schema parodyta 1 pav.

[FIGURE 1 OMITTED]

Kompozitines plienbetonines plokstes skerspjuvio inercijos momentas [I.sub.c,eff], ivertinant kompozitines plokstes supleisejusi betonini sluoksni, apskaiciuojamas pagal (9) formule (Zalesov et al. 2002):

[I.sub.c,eff] = [b.sub.w] x [x.sup.3.sub.m]/3 _ (b - [b.sub.w]) x [h.sup.3.sub.c]/12 [1 + 12 x [([x.sub.m]/[h.sub.c] - 0.5).sup.2]]. (9)

Remiantis atliktais eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad sluoksniuotu plienbetoniniu konstrukciju su plieniniu profiliuotu lakstu betoninio sluoksnio tempiamoji zona yra suvarzyta, todel atsiveria mazesnio plocio, tankiau issideste statmenieji plysiai. Vidutinis gniuzdomosios zonos aukstis apskaiciuojamas pagal (10) formule:

[x.sub.m] = [delta] x [d.sub.p] x ([square root of [[mu].sup.2] + [mu] x h/[d.sub.p] - [mu]), (10)

cia

[mu] = [[mu].sub.f] + [E.sub.p] x [A.sub.p]/[E.sub.c,eff] x [b.sub.w] x [d.sub.p], (11)

[mu] x h = [[mu].sub.f] x [h.sub.c] + 2 x [E.sub.p] x [A.sub.p]/[E.sub.c,eff] x [b.sub.w], (12)

[[mu].sub.f] = b x [h.sub.c]/pb.sub.w] x [d.sub.p]. (13)

Koeficientas [delta] = 1 - [(M / [M.sub.RC]).sup.1,8] vertina isorines apkrovos itaka ekvivalentines gniuzdomosios zonos auksciui.

Lenkiamajame kompozitiniame plienbetoniniame elemente nuo apkrovimo pradzios betono gniuzdomojoje zonoje pradeda dideti plastines deformacijos. Todel betono efektyvusis tamprumo modulis sumazeja.

[E.sub.c,eff] = v x [E.sub.cm]. (14)

Betoninio sluoksnio gniuzdomojoje zonoje plastines deformacijos ivertinamos betono tamprumo koeficientu v, apskaiciuojamu pagal pasiulyta formule:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (15)

koeficientas m, ivertinantis betono stiprio ir [sigma]-[epsilon] charakterio rysio itaka, apskaiciuojamas pagal (16):

m = [square root of [f.sub.c]/[f.sub.c,max]], (16)

cia [f.sub.c,max]--maksimali cementinio betono stiprio reiksme, kuri gali buti gauta tuo atveju, kai yra ideali jo struktura, tada ji lygi stambaus uzpildo stipriui [f.sub.c,max] = 200 MPa).

Remiantis sudetiniu strypu teorija, laisvai atremtos plokstes, apkrautos trumpalaike apkrova dviem sutelktomis jegomis, maksimalus ilinkis (tarpatramio viduryje, kai x = 1/2) apskaiciuojamas pagal sia formule:

[[omega].sub.max] = M ([l.sup.2]/8 x [E.sub.eff] [I.sub.eff] + 1/D (ch ([lambda] 1/2]) - 1/[[lambda].sup.2]ch ([lambda] 1/2))). (17)

Kompozitines plokstes ekvivalentiniam lenkiamajam standumui aprasyti naudojama tokia israiska:

[E.sub.eff] [I.sub.eff] = [E.sub.c,eff] [I.sub.c,eff] + [E.sub.p] [I.sub.p] + [E.sub.c,eff] [A.sub.c,eff] x [E.sub.p] [A.sub.p] x [xz.sub.eff.sup.2]/E.sub.c,eff] [A.sub.c,eff] + [E.sub.p] [A.sub.p]. (18)

Kompozitines plienbetonio plokstes sluoksniu jungties standumo itaka bendram plokstes standumui vertinama koeficientu

[lambda] = [square root of [alpha] x [gamma], (19)

cia

[gamma] = 1/[E.sub.p][A.sub.p] + 1/E.sub.c,eff] [A.sub.c,eff] + [z.sub.eff.sup.2]/[E.sub.p][I.sub.] + [E.sub.c,eff] [I.sub.c,eff]. (20)

Atsizvelgiant i plienbetonio jungties tyrimus (Marciukaitis et al. 2006) isskiriamos trys jungties darbo stadijos (2 pav.). Nagrinejant kompozitiniu plien-betoniu ploksciu ilinki, esant daliniam kontakto standumui, antroje darbo stadijoje vertinamas jungties standumas. Dydis, vertinantis betono ir profiliuoto laksto jungties standuma, gali buti apskaiciuotas taip:

[alpha] = b x [G.sub.w]/[z.sub.eff]. (21)

[FIGURE 2 OMITTED]

Betono, armuojamo plieniniu plausu, stipris dideja ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 2004; Salna, Marciukaitis 2007). Atsizvelgiant i sia prielaida impozitines plokstes su betoniniu sluoksniu, armuotu plieniniu plausu, jungties tarp sluoksniu standumas gali buti nustatomas taip:

[alpha] = [f.sub.sfrct]/[f.sub.ct]. b x [G.sub.w]/[z.sub.eff], (22)

cia: [f.sub.ct], [f.sub.sfrct]--atitinkamai iprasto betono tempiamasis ir betono, armuoto plieniniu plausu, tempiamasis stipriai; b - plokstes plotis.

Dydis, ivertinantis kompozitines plienbetonio plokstes lenkiamaji standuma:

1/D = 1/[E.sub.c,eff] [I.sub.c,eff] + [E.sub.p] [I.sub.p] - 1/[E.sub.eff] [I.sub.eff]. (23)

3. Jungties tarp plieninio profiliuoto laksto ir betoninio sluoksnio eksperimentinis tyrimas

Efektyvesniam kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu standumo elgsenos ivertinimui buvo atlikti papildomi plieninio laksto ir betoninio sluoksnio jungties standumo eksperimentiniai tyrimai. Tyrimams buvo pagaminti kontroliniai bandiniai (3, 4 pav.) is analogisku plieniniu lakstu ir to paties sunkiojo betono kaip ploksciu P1, PF2, P3, PF4. Pirma ir antrakart betonuojant pagaminta po astuonis bandinius. Bandiniu PF2 ir PF4 betonas armuotas plieniniu plausu, o P1 ir P3 naudotas iprastas betonas.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Bandiniai buvo bandomi statine apkrova. Apkrova keliama pastoviu greiciu. Bandymo metu buvo matuojamas profiliuoto laksto poslinkis betono atzvilgiu.

Pateiktos bandiniu su iprastu betonu (5 pav.) ir plieniniu plausu, armuotu betonu (6 pav.), sluoksniu jungties slyties deformacijos, taip pat pateikti slyties deformaciju vidurkiu grafikai (7 pav.).

Kaip matyti is pateiktu grafiku analizes (5 pav.), bandiniai (betonas be plieninio plauso) dirba tampriai, kol pasiekia didziausia atlaikomaja slyties jega. Sioje stadijoje chemine sukibtis ir skersines briauneles uztikrina betoninio sluoksnio ir plieninio laksto jungties bendra darba. Chemine sukibtis gali buti pazeidziama, ivykus horizontaliajam pasislinkimui nuo slyties jegos sukeltu tangentiniu itempiu. Ties skersinemis briaunelemis susidaro sudetingas itempiu buvis ir tempimo itempiams virsijus betono tempiamaji stipri atsiveria plysiai (7 pav.), tada betoninis sluoksnis atsiskiria nuo plieninio laksto ir ivyksta suirimas.

[FIGURE 5 OMITTED]

Bandiniu su plieniniu plausu armuotu betono sluoksniu (6 pav.) suirimas yra plastiskas. Is bandymu rezultatu matyti, kad iki ~0,05[F.sub.u] (cia [F.sub.u] - ardancioji slyties jega) suyra chemine sukibtis ir prie skersiniu briauneliu atsiranda vietiniu gniuzdymo itempiu. Del betono sluoksnio skersiniu deformaciju suvarzymo plieniniu plausu slyties deformaciju augimo greitis, didejant apkrovai, sumazeja. Pasiekus ~0,8-0,9[F.sub.u] slyties deformaciju greitis ima sparciai dideti, sioje stadijoje betono gniuzdomieji itempiai prie skersiniu briauneliu arteja prie betono gniuzdomojo stiprio ribos. Virsijus betono gniuzdomaji stipri prie briauneliu susidaro pleistas, tada veikiant slyties jegai betono sluoksnis bando atsiskirti nuo plieninio laksto ir virsijus plieniniu plausu armuoto betono tempiamaji stipri atsiveria plysiai ir ivyksta suirimas. Bandiniai suyra plastiskai.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

4. Eksperimentinis kompozitiniu ploksciu tyrimas

Tyrimams paruostos keturios kompozitines plienbetonio plokstes. Bandiniu gamybai naudoti STEEL-COMP firmos "kregzdes uodegos" CS48-36-750 ZN0.9 tipo plieniniai lakstai. Betono misinio gamybai naudota granito skalda (5-11 mm), kvarcinis smelis (0-5 mm) ir portlandcementis. Plieninis plausas - TF HE 50/1,0 tipo, plauso kiekis sudaro 20 kg/[m.sup.3] betono.

Bandiniai buvo gaminti dviem etapais. Betonuojant pirma ir antrakart pagaminta po dvi plokstes. Kiekvieno betonavimo metu pagaminta viena kompozi-tine plienbetonine plokste su iprastu betonu ir viena plokste su plieniniu plausu armuotu betonu (Petkevicius 2009). Geometrines ploksciu charakteristikos pateiktos 1 lenteleje.

Kiekvieno betonavimo metu medziagu mechaninems savybems nustatyti pagaminti kontroliniai bandiniai. Gautos medziagu mechaniniu charakteristiku vidutines reiksmes pateiktos 1 lenteleje. Bandymo schema parodyta 8 pav. Plokstes buvo bandomos statine trumpalaike apkrova. Apkrova keliama pastoviu greiciu naudojant hidraulini kelikli. Bandant buvo matuojamos skersines, isilgines, slyties deformacijos ir ilinkiai. Isilgines tempimo (plokstes apacioje) ir gniuzdymo (plokstes virsuje) deformacijos buvo matuojamos tarpatramio viduryje. Skersines betono deformacijos matuotos prie atramu (plokstes virsuje) ties plieninio laksto bangomis. Slyties deformacijos matuotos plokstes galuose. Ilinkis buvo matuojamas tarpat-ramio viduryje.

Pagal 8 pav. parodyta schema isbandytos dvi bandiniu grupes, pagamintos pirmojo ir antrojo betonavimo metu (9 pav.). Bandant kompozitines plienbeto-nines plokstes gauti ilinkiai, ploksciu gniuzdomosios zonos betono ir tempiamosios zonos plieno deformacijos parodytos 10 ir 11 pav.

Kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu eksperimentiniai tyrimai parode, kad plokstese su plieniniu plausu, armuotu betonu (PF2, PF4), lenkimo momentui virsijus M ~0,5[M.sub.R], isauga skersines ir slyties deformacijos, todel sluoksniai pasislenka vienas kito atzvilgiu ir ilinkiai pradeda sparciau dideti, taciau lyginant su plokstemis P1, P3 veikiant M ~0,6[M.sub.R] apkrovai jie yra 16-18 % mazesni.

Ploksciu PF2, PF4 suirtis yra plastiskoji, isilginiai pasvirieji plysiai, atsiveriantys prie atramu virs plieninio laksto bangu, kur kas siauresni nei P1, P3 ploksciu.

Kai apkrova nedidele, isilgines tempimo (plieniniame lakste) ir gniuzdymo (betono sluoksnyje) deformacijos visose plokstese (P1, P3, PF2, PF4) buvo panasios (11 pav.). Plieniniu plausu armuotos plokstes PF4 tempimo deformacijos ~0,25 karto mazesnes uz P3 plokstes.

Visu isbandytu kompozitiniu ploksciu P1, PF2, P3 ir PF4 suirimo charakteris buvo vienodas. Suirimas ivyko horizontaliajame pjuvyje. Suirties metu betone atsivere isilginiai plysiai bei buvo uzfiksuotas horizontalusis laksto poslinkis (0,5-4 mm). Skirtingu bandiniu grupiu yra skirtinga suirimo apkrova.

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

5. Lenkiamuju kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu teoriniu ir eksperimentiniu ilinkiu analize

Visu eksperimentais isbandytu kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu ilinkiai, esant standziai sluoksniu jungciai, buvo skaiciuojami pagal (1) formule. Ploksciu ilinkiai, kai betoninis sluoksnis pradeda pleiseti, o jungtis tarp sluoksniu standi, apskaiciuoti pagal (2) formule.

Kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu ilinkiai, esant is dalies standziai jungciai, buvo skaiciuoti sudetiniu strypu teorijos ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1986) pagrindu pasiulytu metodu (Marciukaitis et al. 2006). Teoriniai ilinkiai buvo apskaiciuojami naudojant tikrasias medziagu mechanines charakteristikas ir tikruosius ploksciu bandiniu matmenis, pateiktus 1 lenteleje pagal (17) formule. Betono efektyvusis tamprumo modulis apskaiciuotas pagal (14)-(15) formules, supleisejusio betoninio sluoksnio inercijos momentas apskaiciuotas pagal (9)-(13) formules.

Lenkiamuju kompozitiniu ploksciu su iprastu betoniniu sluoksniu koeficientas [alpha], ivertinantis jungties tarp sluoksniu standuma, apskaiciuotas pagal (21) formule, o ploksciu su betoniniu sluoksniu armuotu plieniniu plausu--naudojant (22) formule.

Skaiciuota neivertinus ilinkio, kuris atsirado del betono traukumo.

[FIGURE 12 OMITTED]

Atliekant skaiciavimus, jungties standumo slyties charakteristika [G.sub.w] buvo nustatyta is eksperimentiniu sluoksniu jungties standumo bandymo rezultatu (5, 6 pav.).

Pasiulytasis metodas (Marciukaitis et al. 2006) leido ivertinti tikraji kompozitiniu ploksciu sluoksniu jungties standuma, kuris, jungtyje tarp sluoksniu atsiradus plastinems slyties deformacijoms, daugiausia sukelia ilinkio didejima.

Eksperimentiniu ir teoriniu ilinkiu palyginimas parodytas grafikuose (12-15 pav.). Gautos teorines ilinkiu reiksmes, veikiant ~0,6[M.sub.R] apkrovai (cia [M.sub.R]--ploksciu suirimo momentas), artimos eksperimentinems. Gautos reiksmes parodytos 2 lenteleje.

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

[FIGURE 15 OMITTED]

6. Isvados

Skaiciuojant kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu ilinki butina imti jungties tarp sluoksniu dalini standuma ir betoninio sluoksnio standuma veikiancius statmenuosius plysius tempiamojoje bei ir plastines deformacijas gniuzdomojoje zonoje. Tai gali buti ivertinta taikant pasiulyta metoda (Marciukaitis et al. 2006) pagal (9)-(22) formules. Skaiciuojant betoninio sluoksnio plastiniu deformaciju kitima gniuzdomojoje zonoje nuo apkrovos ivertina (15) formule. Statmenuju plysiu itaka betoninio sluoksnio tempiamojoje zonoje ivertinama (9)-(13), formulemis.

Plieniniu plausu armuoto betono ir plieninio laksto jungties standumas bei jungties standumo charakteristika [G.sub.w], reikalinga ilinkiams skaiciuoti, buvo nustatyta pagal eksperimentiniu tyrimu rezultatus.

Eksperimentine ir teorine analize parode, kad kai kompozitines plienbetonines plokstes veikia naudojimo apkrova, plieninio laksto ir betono jungtis nera standi, o betoninio sluoksnio tempiamojoje zonoje yra statmenuju plysiu. Todel plienbetoniniu ploksciu standumui itaka daro plienbetonio jungties slyjamasis standis.

Betonini kompozitiniu ploksciu sluoksni armavus plieniniu plausu, padideja plokstes standumas. Veikiant lenkimo momentui, lygiam 0,6 [M.sub.R], plieniniu plausu armuotose plokstese ilinkis sumazejo 16-18 %, palyginti su plokstemis be plauso. Ploksciu su plausu armuotu betoniniu sluoksniu suirimas plastiskas. Ploksteje atsivere plysiai yra mazesnio plocio.

Taikant pasiulyta skaiciavimo metoda gautos geros ilinkiu teorines reiksmes, lyginant su eksperimentu metu gautosiomis. Kai lenkimo momentas, sukeltas isoriniu poveikiu, yra panasus i konstrukcijos eksploatavimo metu atsiradusi lenkimo momenta (M [approximately equal to] 0,6 [M.sub.R]), eksperimentiniu ir teoriniu ilinkiu reiksmiu santykis plokstese be plieninio plauso P1, P3 kinta nuo [[omega].sub.obs]/[[omega].sub.call] = 1,01-1,03, o plokstese su plieniniu plausu PF2, PF4 [[omega].sub.obs]/[[omega].sub.call] = 0,99-1,02.

doi: 10.3846/skt.2010.08

Literatura

de Andrade, S. A. L.; da S. Vellasco, P. C. G.; da Silva, J. G. S.; Takey, T. H. 2004. Standardized composite slab systems for building constructions, Journal of Constructional Steel Research 60: 493-524. doi:10.1016/S0143-974X(03)00126-3

Bode, H.; Minas, F.; Sauerborn, I. 1996. Partial connection design of composite slabs, Journal of Structural Engineering International 6(1): 6-53.

Burnet, M. J.; Oehlers, D. J. 2004. Rib shear connectors in composite profiled slabs, Journal of Constructional Steel Research 57: 67-87.

Dowling, P. J.; Burgan, B. A. 1997. Steel structures in the new millennium, Statyba [Civil Engineering] 4(12): 5-19.

Marciukaitis, G.; Jonaitis, B.; Valivonis, J. 2006. Analysis of deflections of composite slabs with profiled steel sheeting up to the ultimate moment, Journal of Constructional Steel Researche 62: 820-830. doi:10.1016/j.jcsr.2005.11.022

Mistakidis, S.; Dimitriadis, G. 2008. Bending resistance of composite slabs made with thin-walled steel sheeting with indentation or embossments, Thin-walled Structures 46: 192-206. doi:10.1016/j.tws.2007.08.001

Motak, J.; Machacek, J. 2004. Experimental behaviour of composite girders with steel undulating web and thin-walled shear connector's hilti stripcon, Journal of Civil Engineering and Management 10(1): 9-45.

Petkevicius, M. 2009. Kompozitiniu plienbetoniniu ploksciu, armuotu plieniniu plausu, savybiu tyrimas [Analysis of behavior of composite steel and steel fiber reinforced concrete slabs], Mokslas--Lietuvos ateitis 1(5): 50-55.

Salna, R.; Marciukaitis, G. 2007. The influence of shear span ratio on load capacity of fibre reinforced concrete elements with various steel fiber volumes, Journal of Civil Engineering and Management 13(3): 209-215.

Tenhovuori, A.; Karkkainen, K.; Kanerva, P. 1996. Parameters and definitions for classifying the behaviour of composite slabs, in Buckner, C. D.; Shohrooz, B. M. (Eds.). Proc. of on Engineering Foundation Conference--Composite Construction in Steel and Concrete III, Irsee, Germany, June 9-14, 1996, 752-765.

Valivonis, J. 2006. Analysis of behaviour of contact between the profiled steel sheeting and the concrete, Journal of Civil Engineering and Management 12(3): 187-194.

Zalesov, A. S.; Muchanediev, T. A.; Cistekov, E. A. 2002. Calculation of deflections reinforced cocrete structures according new standarts, Concrete and Reiforced Concrete 6: 12-20.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Rabinovich, F. N. Composite materials based on fiber reinforced concretes. Theory, design and technology, structures: Monography]. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]: ACV. 560 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] A. 1986. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Rzhanicin, A. Build-up bars and panels]. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 316 c.

Mindaugas Petkevicius (1), Juozas Valivonis (2)

Mindaugas PETKEVICIUS. Ph.D. student at the Dept of Reinforced Concrete and Masonry Structures, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Research interests: influence of steel fiber on the behaviour of flexural composite steel-concrete structures.

Juozas VALIVONIS. Prof. at the Dept of the Reinforced Concrete and Masonry Structures, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Research interests: theory of reinforced concrete behaviour, composite materials and their calculation methods, reinforced concrete bridges.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) Mindaugas.Petkevicius@vgtu.lt; (2) Juozas.Valivonis@vgtu.lt

Iteikta 2010 05 12; priimta 2010 06 07
1 lentele. Kompozitiniu plienbetonio ploksciu charakteristikos
Table 1. Characteristics of composite steel-concrete slabs

Bandinio Plokstes Slyties Slyties Plokstes
 Nr. plotis charakterstika charakteristika skerspjuvio
 b, m esant esant tampriai aukstis
 tampriajai plastinei h,m
 stadijai stadijai
 [G.sub.w1], [G.sub.w2],
 MPa MPa

 P1 0,75 122 88 0,1017
 PF2 0,75 122 88 0,1023
 P3 0,75 106 83 0,1012
 PF4 0,75 106 83 0,1075

Bandinio Betono Profiliuoto Betono Plieno
 Nr. sluoksnio plieninio tamprumo tamprumo
 virs laksto modulis modulis
 laksto skerspj?vio [E.sub.cm], [E.sub.s],
 bangos plotas GPa GPa
 aukstis [A.sub.p],
 [h.sub.c], [m.sub.2]
 m

 P1 0,0552 1,01x [10.sub.-3] 27,71 210
 PF2 0,0558 1,01x [10.sub.-3] 30,29 210
 P3 0,0547 1,01x [10.sub.-3] 33,46 210
 PF4 0,0610 1,01x [10.sub.-3] 31,23 210

Bandinio Betono Plieno
 Nr. kubelinis stipris
 stipris pagal
 [f.sub.c], takumo
 MPa riba
 [f.sub.y],
 MPa

 P1 31,28 413,0
 PF2 32,09 413,0
 P3 33,79 413,0
 PF4 34,32 413,0

2 lentele. Kompozitiniu ploksciu teoriniu ir eksperimentiniu
ilinkiu lyginimas, kai veikia 0,6 [M.sub.R] apkrova

Table 2. Comparison of theoretical with experimental deflections
of composite slabs at a bending moment 0.6M

Bandinio Lenkimo Teorinis Eksperimentinis
 Nr. momentas, lenkiamosios kompozitines
 M kompozitines plokstes
 [approximadamente plokstes ilinkis
 igual a] stiprumas,
 0,6 [M.sub.R], kai jungtis
 kNm tarp sluoksniu
 absoliuciai
 standi,
 MRC, kNm

P1 15,28 32,84 12,56
PF2 19,25 33,18 16,31
P3 16,98 32,90 13,90
PF4 20,23 35,58 14,40

Bandinio Teorinis Eksperimentinio
 Nr. ilinkis ir teorinio
 [w.sub.call], ilinkio
 mm santykis

 Pagal sudetiniu
 strypu teorijos
 pasiulyta metoda
 (Marciukaitis [w.sub.obs]/
 et al. 2006) [w.sub.call]/

P1 12,39 1,01
PF2 15,94 1,02
P3 13,55 1,03
PF4 14,50 0,99
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Petkevicius, Mindaugas; Valivonis, Juozas
Publication:Engineering Structures and Technologies
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2010
Words:3363
Previous Article:Reliability and durability assessment of concrete and composite structures/Betoniniu ir kompozitiniu konstrukciju patikimumo bei ilgaamziskumo...
Next Article:Analysis of thermal insulation from renewable resources/Siaudu naudojimo galimybiu termoizoliaciniu medziagu gamybai tyrimai.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2019 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters