Printer Friendly

Analysis of conservation experience of heritage objects in Lithuania (The Curonian Spit) and Norway (The Vega Archipelago)/ Lietuvos (Kursiu nerija) ir Vega Salyno (Norvegija) paveldo objektu apsaugos patirties analize.

Ivadas

Pasaulyje yra unikaliu vietoviu, del kuriu isskirtinumo jos irasytos i Pasaulio paveldo sarasa. Siame sarase suo metu yra 981 vertybe, esanti 160 valstybiu nariu teritorijose (759 kulturos paveldo, 193 gamtos paveldo ir 29 misraus pobudzio (gamtos ir kulturos paveldo)) (2013-07-04 duomenimis) (UNESCO 2013). I si sarasa gali buti irasyti pavieniai objektai (pvz., baznycia, pilis, sala ar pan.), visas senamiestis (pvz., Romos, Florencijos, Vilniaus, Rygos, Talino, Krokuvos). Unikaliais pasaulio kulturos objektais Lietuvoje pripazintas Vilniaus senamiestis (1994 m.), Kursiu nerija (2000 m.), Kernaves archeologine vietove (2004 m.) ir per Lietuva ir dar devynias Europos valstybes einantis Struves geodezinis lankas (2005 m.).

Straipsniui pasirinktos dvi Pasaulio paveldo vietoves --Vega salynas Norvegijoje ir Kursiu nerija Lietuvoje. Kodel Norvegija? Todel, kad si salis garseja giliomis medinio paveldo apsaugos tradicijomis, kuriu patirti butina perimti ir Lietuvai. Norvegijoje daug demesio skiriama materialaus ir nematerialaus paveldo issaugojimui, o valstybe remia paveldo issaugojimo darbus, skatina visuomenines organizacijas prisideti prie paveldo issaugojimo.

Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis nacionaliniu ir pasaulio kulturos bei gamtos paveldo objektu ir vietoviu apsauga bei ju valdyma, yra Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo konvencija. Lietuva sia konvencija ratifikavo 1992 m.

Darbo objektas--Lietuvos (Kursiu nerija) ir Norvegijos (Vega salynas) kulturos paveldo vietoves.

Darbo tikslas--apzvelgti ir ivertinti Lietuvos (Kursiu nerija) ir Norvegijos (Vega salynas) paveldo objektu isskirtinuma bei tvarkyba veikiancius veiksnius.

Darbo metodai--istorines medziagos, vizualiniu tyrimu vietose ir gautu duomenu analizes, sistemine ir lyginamoji analize, teises aktu analize.

Lietuvos (Kursiu nerija) ir Norvegijos (Vega salynas) UNESCO Pasaulio paveldo objektu paveldosaugine analize

Isliekamaja krastovaizdi formuojanciu veiksniu, objektu verte lemia vietoviu ir objektu, kuriuos norime issaugoti, isskirtinumas, savitumas. Vienus objektus vertiname, nes tai musu proteviu palikimas, kiti reiksmingi mokslui, viesajam pazinimui ir naudojimui. Europos Sajungos kulturos ir informacines visuomenes politika ne tik akcentuoja kulturos paveldo kaip bet kurios pasaulio tautos identiteto reiksme, bet ir nurodo, kad paveldas ir kulturos zinios turi buti pateikiamai viesai prieigai be jokiu laiko ir vietos apribojimu (Varniene-Jannsen 2007).

Vega salyno teritorijai priklauso daugiau kaip 6500 salu. Sios teritorijos centras--Vega sala, nutolusi nuo zemyno apie 10 km (Siaures ... 2013). Vega salyno vietovese geo logine sandara palanki vystytis gyvenvietems, nors didele itaka ju issidestymui turi bangu skalaujama platforma, kuria sudaro didele seklios juros potvyniu uzliejama teritorija su neaukstomis salomis (1 pav.), kurios yra kaip kontrastas zemynines daliems klifams ir fiordams. Pajurio lyguma yra tipine Norvegijos pakrantei nuo Leka pietuose iki Hamaroy siaureje, taciau Vega isvystyta geriau (Nsss Johansen 2004)

Vega salyno vietovei budingos sios istorines ir kulturines ypatybes:

1. Akmens amziaus gyvenvieciu liekanos.

2. Gyvenvieciu struktura, zvejybos tradicijos.

3. Nematerialusis paveldas.

Vega salyne nera pasauliui zinomu paminklu ar originaliu architekturiniu kuriniu kaip kad Kursiu nerijoje. Isskirtine jo verte itvirtina istorijos, kulturos tradiciju ir gamtos istekliu istorinis vystymasis. Ji taip pat galima apibudinti kaip kulturines ir gamtines aplinkos bei zmoniu kulturos tapatumo pamata ir dvasines gyvenimo kokybes darnos etalona.

Kulturinis krastovaizdis

Vega salyno kulturinis krastovaizdis issiskiria salose issidesciusiais pastatais, dengtais slaitiniais stogais, deranciais neaukstu ploksciu salu vietovaizdyje (2 pav.).

Kursiu nerija Pasaulio paveldo objektu sarasui taip pat nominuota kaip kulturinis krastovaizdis. Kulturinis krastovaizdis, kaip apibrezia Europos krastovaizdzio konvencija, yra kryptingai formuojamas krastovaizdis, tenkinantis biologinius, psichologinius, socialinius, ergonominius, ekonominius, gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybes poreikius (Europos ... 2002). Toks krastovaizdis atspindi per simtmecius ypatingomis salygomis gyvenanciu zmoniu sukurta istorijos, gamtos, urbanistikos ir architekturos bei nematerialuji pavelda.

Kursiu nerijos paveldas seniai traukia meno, krastovaizdzio tyrinetojus, turistus. Nors ir isikures atokioje vietoje, sovietiniais laikais menkai populiarintas, jis nuolat sulaukia lankytoju buriu is Lietuvos ir uzsienio. Turejo susidaryti tam tikros aplinkybes, istorines salygos, kad Kursiu nerija butu pripazinta pasaulyje ir ivertintas jos kulturinis krastovaizdis.

Siekiant ivertinti tikraja Kursiu nerijos kulturos paveldo menine ir paminkline verte, visu pirma butina atkreipti demesi i jos istorija, gamtos ir zmogaus veiklos vientisuma, unikaluma (Piekiene 2013). Architekturinis paveldas Kursiu nerijoje siekia XIX a. pradzia, o zmogaus itaka gamtiniam krastovaizdziui gerokai ilgesne. Per simtus metu zmogus formavo Apsaugini ir Didiji kopagubrius tam, kad susidarytu kuo palankesnes salygos apsigyventi, kurti architekturine ir gamtine istorija. Kaip teigia architektas, Kursiu nerijos krastovaizdzio tyrinetojas Jurgis Bucas, Kursiu nerijos krastovaizdis (3 pav.), kuri siandien matome, yra zmogaus ekologine ismintimi ir didziulemis fizinemis pastangomis ir finansinemis islaidomis smelio dykyneje suformuotas kulturinis krastovaizdis (Bucas 2007).

Siandieniam krastovaizdzio formavimui pritruksta "ekologines isminties", kurios pagrindine paskirtis turetu buti architekturos, gamtos ir tradiciju tarpusavio darna. Sios pastangos turi buti ivertintos ir panaudotos ateities architekturos tradicijoms kurti.

Krastotvarkos tradiciju ivertinimas ir naudojimas, pripazinus Kursiu nerija pasaulio paveldo objektu, tapo teisine norma ir pagrindiniu kulturinio krastovaizdzio saugojimo politikos ir valdymo strategijos tikslu (Vienos ... 2005).

I Pasaulio paveldo sarasa itrauktu Lietuvos objektu isskirtinumas--nuolatine ju kaita. Si kitima lemia gamtos jegos, gyventoju, architektu, mokslo darbuotoju bendra veikla. Ne isimtis ir Vega salynas, kuriame nuolatine gamtos ir kulturos kaita lemia kulturinio krastovaizdzio isskirtinuma.

Architektura

Vega salyno pastatu architektura, pastatu spalvu sprendiniai, langu angu dydziai ir skaidymas (4 pav.) artimi Kursiu nerijos zveju namu architekturai, gyvenvieciu strukturai.

4 ir 5 pav. pastebimas abiem teritorijoms budingas langu dalijimas i 4-6 dalis, apylanges--baltos spalvos, sienu spalva--tamsiai raudona, stogo nuolydis--30-40[degrees].

Nematerialusis paveldas

Isskirtine gamtine aplinka--Baltijos jura ir Kursiu marios padare itaka nematerialiojo kulturos paveldo--zvejybos tradiciju issivystymui, gyvenvieciu strukturai, hidrotechniniu statiniu atsiradimui. Kursiu nerijos krastovaizdis atskleidzia, kad sioje vietoveje yra zvejyba besivercianti zmoniu bendruomene.

Zvejybos tradicijomis pasizymi ir Vega salynas. UNESCO pasaulio paveldo komitetas savo sprendima, pazymint zvejybos tradiciju svarba Norvegijos kulturai, pagrinde taip: "Vega salynas atspindi keliu zveju ir zemdirbiu kartu per pastaruosius 1500 metu, palaikoma tausojamaji gyvenimo buda, kurio neatskiriama dalis yra unikalus kulturinis krastovaizdis, kuris priklauso nuo ilgalaikes gamtos ir zmogaus saveikos" (Kursiu. 2010).

Zvejyba Kursiu nerijoje ir Vega salyne ivertinta kaip isskirtines gamtines aplinkos ir zmoniu, gyvenanciu sioje aplinkoje, isminties, didziuliu pastangu ir tradiciju perimamumo saveika. 6 pav. aiskiai matyti, kokiomis salygomis ir irankiais vykdyta zvejyba Kursiu mariose, o 7 pav.--priesingai nei Neringoje--matyti siuolaikiniai laivai, sandeliai, tik zuvies apdorojimo budas (dziovinimas) rodo senasias tradicijas.

Neatskiriami zvejybos tradiciju irodymo zenklai prieplaukos, sandeliai, navigacijos statiniai. Pervalkos svyturys (8 pav.) Kursiu nerijoje yra zymiausias Kursiu mariose navigacijos irenginys, pripazintas valstybes saugomu paminklu.

Vega salyno prieplaukoms (9 pav.) irengti panaudota vietine statybine medziaga--akmenys. Apgailestaujant galima teigti, kad Kursiu nerijoje nesusikloste tradicija statyti prieplaukas is vietiniu medziagu. Dazniausiai pasirenkamas greiciausias ir maziausiai investiciju reikalaujantis statybos metodas--betonine konstrukcija (10 pav.).

Norvegija garseja isskirtiniu nematerialiuoju paveldu -gagu puku rinkimu. Sio paveldo reprezentavimui E-huset Helgeland muziejuje Vega salyno pasaulio paveldo fondas ikure ekspozicijas, parengtos edukacines programos moksleiviams (Nsss, Johansen 2004). Daugelyje salyno salu irengta gagu nameliu, muziejuje eksponuojama gagu puku apdirbimo technologija (11 pav.), gaminiai. Kaip nurodoma Nematerialaus kulturos paveldo apsaugos konvencijoje, kiekviena salis visomis tinkamomis priemonemis siekia uztikrinti nematerialaus kulturos paveldo pripazinima, pagarba jam ir jo prestizo kelima visuomeneje (Nematerialaus ... 2004). Norvegijoje sios konvencijos nuostatos ypac vertinamos ir ju laikomasi.

Nagrineti materialiojo ir nematerialiojo Kursiu nerijos ir Norvegijos paveldo pavyzdziai rodo didziule sio paveldo reiksme bendroje salies paveldo apsaugos srityje. Jis turi buti ne tik saugomas, bet ir gerbiamas vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Apibendrinant pazymetina, kad abiejose salyse kulturos vertybiu issaugojimas ir propagavimas yra labai svarbus, vietinei bendruomenei teikiantis tapatybes ir testinumo pojuti. Tokiu budu skatinama pagarba kulturu ivairovei ir zmogaus kurybingumui (Kursiu. 2010).

Paveldo apsauga Lietuvoje ir Norvegijoje

Lietuvoje ir Norvegijoje kulturos paveldo apsauga yra viena is prioritetiniu valstybes politikos sriciu. Lietuvoje kulturos paveldo apskaita, apsauga reglamentuoja Lietuvos Respublikos istatymai: Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija, Europos krastovaizdzio konvencija, Europos laukines gamtos ir gamtines aplinkos apsaugos konvencija, Biologines ivairoves konvencija ir kiti tarptautiniai Europos Tarybos, UNESCO, ICOMOS dokumentai.

Vieni teises aktai nustato kilnojamuju ir nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos valstybini reguliavima, apskaita, apsauga, apsaugos finansavima, kiti--atsakomybe uz istatymo pazeidimus, dar kiti formuoja valstybes politika sioje srityje. Svarbiausiame musu salies teises akte--Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (42 str.)--nurodoma, kad Valstybe remia kultura ir moksla, rupinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitu kulturos paminklu bei vertybiu apsauga (LR Konstitucija 1992). Norvegijos Konstitucijos [section]110a nurodo, kad valstybes valdzios instituciju pareiga--sudaryti salygas pletoti savo kalba, kultura ir gyvenimo buda (Norvegijos ... 1992). Valstybes, kuriu teritorijose yra pasaulio paveldo objektai, isipareigoja juos issaugoti ateities kartoms. Vien tik paveldo remimas ir rupinimasis apsauga neapibrezia visuotines paveldo objekto vertes: paveldo objektai nuolat turi buti eksponuojami, pristatomi visuomenei, skiriami pazinti ir naudoti. Sie veiksniai sudarytu salygas nuolatinei paveldo objektu prieziuros bei administravimo veiklai, nes begale instituciju, besirupinanciu kulturos paveldo apsauga, daznai dubliuoja viena kitos funkcijas.

Pavyzdziui, valstybes nustatyta politika paveldo issaugojimo srityje igyvendina institucijos, atsakingos uz paveldo issaugojima. Jos privalo supazindinti visuomene su tuo, kas yra saugoma ir del ko. Lietuvoje valstybes politika ir strategija paveldo apsaugos ir tvarkymo srityje igyvendina:

1. Kulturos paveldo departamentas prie LR kulturos ministerijos. Svarbiausias departamento uzdavinys --igyvendinti Seimo, Vyriausybes ir LR kulturos ministerijos suformuota nekilnojamojo kulturos paveldo ir kilnojamuju kulturos vertybiu, irasytu i Kulturos vertybiu registra, apsaugos nacionaline politika (Kulturos. 2014).

2. Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie LR aplinkos ministerijos. Vienas sios institucijos veiklos uzdaviniu--uztikrinti saugomu teritoriju apsauga ir racionalu ju naudojima, krastovaizdzio stabiluma, krastovaizdzio ir biologines ivairoves issaugojima bei sudaryti galimybes keliautojams susipazinti su musu krasto gamtos paveldo objektais, unikaliu krastovaizdziu, gausia biologine ivairove. Zmogui svarbu zinoti, kokia vertybe jis mato, kodel ji yra saugoma, kuo ji isskirtine (Valstybines. 2014).

J. Vilkeviciutes ir V. Pilipaviciaus teigimu, kulturos paveldo apsaugos teisiniam reglamentavimui Lietuvoje yra sukurta pakankama teisine baze, nors Valstybine kulturos paveldo komisija savo sprendimuose nurodo ir siulo imtis atitinkamu veiksmu del kai kuriu tarptautiniu ir nacionaliniu teises aktu igyvendinimo ir tobulinimo (Vilkeviciute, Pilipavicius 2008). Minetu funkciju vykdymo paskirstymas keliems viesojo administravimo subjektams yra neracionalus ir neatitinka Valstybes ilgalaikes raidos strategijos nuostatos, kurioje nurodoma, kad glaudziai susijusius klausimus turi tvarkyti viena valstybes institucija (Valstybes. 2002).

Norvegijoje rupintis medine architektura pradejo Fortidsmineforeningen draugija, kuria 1884 m. ikure norvegu dailininkai (Uzpelkis 2006). Siuo metu Kulturos paveldo Norvegijoje direktoratas (Riksantikvaren) yra atsakingas uz Norvegijos kulturos paveldo istatyma ir nustatytu Norvegijos parlamento (Stortinget) ir Aplinkos ministerijos tikslu igyvendinima. Si institucija atsakinga uz tai, kad paveldo paminklai ir vietoves butu issaugoti dabartinems ir ateities kartoms (Norvegijos kulturo. 2013). Norvegijoje ypac gausu mediniu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu (pastatu), todel direktoratas igyvendina valstybines objektu finansavimo programas, kuriu esme--mediniu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu (pastatu) issaugojimas naudojant tradicines medziagas, technikas ir irankius. Be to, Norvegijoje daug demesio skiriama visuomenes samoningumo ugdymui, supratimo apie pasaulio paveldo objektu issaugojimo svarba didinimui, globojant ir pristatant pavelda bendruomeniu gyvenime, mokyklose.

Norvegijos pasaulio paveldo issaugojimo dokumentas yra Valdymo planas (Forvaltningsplanen), kuris garantuoja gamtiniu ir kulturiniu krastovaizdziu vertybiu pletros politika, issaugant ir atkuriant paveldo objektus. Siuo planu siekiama uztikrinti, kad paveldo objektai ir tradicine veikla butu apsaugota, integruojant i sia veikla vietos bendruomenes pagal tvaraus naudojimo principus (Fondo. 2013).

Kiekviena pavelda valdanti salis turi savo tvarka, kaip valdyti tokios kulturos pavelda.

Pasaulio paveldo objektu kulturines vertes apsauga veikiantys veiksniai

Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencija ipareigoja prie jos prisijungusias salis garantuoti, kad butu uztikrintas visuotine reiksme turincio paveldo issaugojimas (Pasaulio. 2006). Taciau pasaulio paveldo objektai, kuriu vertingosioms savybems, del kuriu jie buvo itraukti i pasaulio paveldo sarasa, kyla pavojus, itraukiami i pavoju patiriancio pasaulio paveldo sarasa. Pavojus buti irasytiems i si sarasa Lietuvoje visada yra del atsakingu instituciju specialistu nekompetencijos, projektuotoju neatsakingumo ir pan. Kulturos vertybes apsauga veikia gamtinis ir zmogiskasis veiksniai. Gamtines salygos--lietus, sniegas, saule, isalas--neigiamai veikia netinkamai priziurimus pastatus, statinius. Neigiama itaka daro ir zmogaus veikla, kai del atsakingu instituciju specialistu nekompetencijos, projektuotoju neatsakingumo, savininku trumparegiskumo, neisprusimo netinkamai priziurimi, keiciami pastatai, statiniai praranda dali ar net visas pripazintas vertes.

Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos preambuleje teigiama: bet kurios kulturos ar gamtos paveldo vertybes nykimas arba visiskas isnykimas neatitaisomai nuskurdina visu pasaulio tautu pavelda" (Pasaulio. 2006). Taciau kaip uztikrinti pasauline verte turinciu objektu issaugojima? Kokios tvarkymo ar apsaugos kryptys butu tinkamiausios? Be detaliu krastovaizdzio tyrimu, objektu paveldosaugines analizes, vertes nustatymo bus sunku rasti atsakymus i iskeltus klausimus. Siektinu rezultatu nustatymas apsunkintas tebevykstanciu, nuolatiniu kulturinio krastovaizdzio formavimo (formavimosi) procesu (Piekiene 2013). Darytina prielaida, kad butina sutelkti visas priemones, kurios susietu paveldu besirupinancias valdzios institucijas, organizacijas ir fizinius asmenis su tarptautinemis organizacijomis; kaupti, tirti ir skleisti zinias apie paveldo apsaugos principus, technologijas ir strategijas; bendradarbiauti tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, tiriant ir taikant tradicines statybos technologijas; rengiant specialistu mokymo bei kvalifikacijos kelimo programas (ICOMOS ... 1992-2012).

Tarptautine paminklu ir paveldo vietoviu taryba ICOMOS (International Council on Monuments and Sites) yra tarptautine nevyriausybine organizacija, vienijanti kulturos paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus--architektus, archeologus, meno istorikus, urbanistus, inzinierius ir vadybininkus, dirbancius kulturos paveldo vystymo ir apsaugos srityje. Pagrindinis sios tarybos uzdavinys--tarptautiniu lygmeniu skatinti paminklu, pastatu grupiu ir vietu bei vietoviu atgaivinima ir turtinima, apsauga ir issaugojima. Taikant Norvegijos pavyzdi, prie kulturos paveldo pazinimo, issaugojimo, puoselejimo, valstybes politikos igyvendinimo gali prisideti ir visuomenines organizacijos, pavieniai suinteresuoti asmenys. Kaip nurodo V Petrusonis, svarbiausia yra kulturos paveldo objekto pazinimas (netgi mokslinis istyrimas), t. y. architekturinio komplekso ypatumu pazinimas, jo ivertinimas gali suteikti motyvuota pagrinda issaugoti jo verte (Petrusonis 2010). Issaugojimo pagrindas gali buti ir kasdiene specialistu veikla. Geru pavyzdziu yra ir Lietuvoje. VGTU mokslininkai atliko Vilniaus miesto centrines dalies uzstatymo aukstingumo reglamento ekspertize, kuria remdamasi Vilniaus miesto savivaldybe ketino priimti atitinkama nutarima del auksingumo reglamentavimo (ekspertize 2003 m. atliko G. Filipaviciene, G. Jukneviciene, A. Katilius, J. Markeviciene, G. Mikneviciene, V. Petrusonis (Vilniaus. 2003). Ekspertize leme, kad buvo isvengta nepageidaujamu pokyciu pasaulio paveldo vietoves ir paminklo teritorijoje.

Nemaza itaka paveldo apsaugai turi ir moksliniai tyrimai. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatyme, Lietuvoje butina issaugoti gamtos ir kulturos paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), sudaryti salygas pazintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos bukles stebejimams bei propaguoti gamtos ir kulturos paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes) (Saugomu. 2001). Sio istatymo nuostatu igyvendinimas priskirtas saugomu teritoriju (nacionaliniu, regioniniu parku) direkcijoms, t. y. ju specialistams. Siu specialistu kompetencija turi tiesiogine itaka paveldo issaugojimui strategijoje.

Kai kuriu paveldo objektu bukle yra itin bloga arba avarine del ne maziau svarbios priezasties--lesu trukumo.

Daznai paveldo objekto pastatus valdo pagyvene zmones, negalintys skirti pakankamai lesu objekto restauravimo, atnaujinimo darbams. Galimybe tvarkyti paveldo objektus, naudojant savivaldybiu, valstybes, ES ir kitu fondu lesas, neretai buna nulemta dideliu pradiniu investiciju i projektavimo dokumentu rengima, medziagu isigijima ir darbu atlikima, taip pat reikalauja daug laiko sanaudu. Norvegijoje valstybe remia kulturos paveldo objektu restauravima ir pritaikyma, uzsako ir finansuoja ivairius tyrimus, kuriais siekiama ivertinti kulturos paveldo ekonomini poveiki regionams (Uzpelkis 2006).

Kulturos paveldas ir ekonomine nauda

Norvegijoje kulturos paveldo objektu savininkams objekto issaugojima motyvuoja sio objekto teikiama ekonomine nauda. Kulturos paveldo apsaugos interesu objektais yra kulturos paveldo turtai, turintys isskirtine visuotine verte, todel yra labai aktualu, kad butu aiskiai suvokiama kulturos paveldo teikiama ekonomine, rekreacine, edukacine, moksline nauda visuomenei (LR Seimo ... 2014). Norvegijoje jau daugiau nei pries simta metu pradetas vystyti paveldo turizmas pritraukia turistus is viso pasaulio. Susipazinti su sio turizmo rusies teikiamomis paslaugomis galima ivairiomis kalbomis isleistuose leidiniuose gidams, pavieniams lankytojams. Paveldo turizmas neapsiriboja tik tokiu objektu eksponavimu. Minetuose leidiniuose pateikiama informacija apie apgyvendinimo, maitinimo istaigas, isikurusias paveldo objektuose ar siulancios budingas siam krastui kulinarinio paveldo paslaugas.

Isvados

Isskirtine visuotine verte turintys kulturos ir gamtos paveldo objektai (materialusis ir nematerialusis) ir vietoves irasomi i Pasaulio paveldo sarasa. Itraukimas i si sarasa dar negarantuoja, kad paveldas bus issaugotas, tam butinas Valstybes politikos igyvendinimas.

Norvegija garseja giliomis medinio paveldo apsaugos tradicijomis. Sia patirti butina perimti ir Lietuvai.

Norvegijos ir Lietuvos paveldo vietoves turi panasumu ir skirtumu. Abi salys daug demesio skiria paveldo objektu atkurimui, issaugojimui. Tradicine gyvensena, veikla, tradiciniai verslai gerbiami ir puoselejami perduodant jaunajai kartai. Norvegija daug demesio skiria visuomenes itraukimui i paveldo issaugojima, taciau Lietuvoje sis darbas priskiriamas valstybinems institucijoms.

Tinkamai priziurimas, eksponuojamas kulturos paveldas gali buti svarbus salies ar objekto savininko ekonomines pletros isteklius.

Caption: Fig. 1. Vega Archipelago

1 pav. Vega salynas

Caption: Fig. 2. Vega Archipelago. Harmony between cultural and natural environment

2 pav. Vega salynas. Kulturines ir gamtines aplinkos dama

Caption: Fig. 3. Cultural landscape in the Curonian Spit

3 pav. Kursiu nerijos kulturinis krastovaizdis

Caption: Fig. 4. Architecture typical to the Vega Archipelago

4 pav. Vega salynui budinga architektura

Caption: Fig. 5. Architecture typical to the Curonian Spit

5 pav. Kursiu nerijai budinga architektura

Caption: Fig. 6. Fishing in the Curonian Bay

6 pav. Zvejyba Kursiu mariose

Caption: Fig. 7. Fish drying in the roof shelter in Norway

7 pav. Sugauta zuvis Norvegijoje dziovinama pastatu pastogese

Caption: Fig. 8. Navigation structures at the Curonian Bay. Lighthouse in Pervalka

8 pav. Kursiu mariu navigacijos statiniai. Pervalkos svyturys

Caption: Fig. 9. Pier in the Vega Archipelago

9 pav. Prieplauka Vega salyne

Caption: Fig. 10. Quay in Nida built of concrete

10 pav. Nidos prieplauka, irengta is betono

Caption: Fig. 11. Processing of eider duck down

11 pav. Gagu puku apdirbimas

http://dx.doi.org/10.3846/mla.2014.42

Literatura

Bucas, J. 2007. Krastotvarkine problema Kursiu nerijoje, Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba 4(42): 70-80.

Europos krastovaizdzio konvencija. 2002. Valstybes zinios, Nr. 104-4621.

Fondo Vega pasaulis svetaine [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 8 d.]. Prieiga per interneta: http://www.verdensarvvega.no

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto veiklos ataskaita. 1992-2012.

Kulturos paveldo departamento prie LR kulturos ministerijos svetaine [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 5 d.]. Prieiga per interneta: www.kpd.lt.

Kursiu nerijos ir Vega archipelago kulturos paveldo propagavimo metodika. 2010. Neringa: Vega.

LR Konstitucija. 1992. Valstybes zinios, 1992, Nr. 33-1014.

LR Seimo svetaine [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 10 d.]. Prieiga per interneta: www3.lrs.lt

Naess, I. E.; Johansen, R. 2004. The Vega archipelago, 70-71.

Nematerialaus kulturos paveldo apsaugos konvencija. 2004. Valstybes zinios, 2004, Nr. 188-7006.

Norvegijos Konstitucija. 1814 m. geguzes 17 d. (1992 m. birzelio 19 d.).

Norvegijos kulturos paveldo direktorato svetaine [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 11 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.riksantikvaren.no

Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, Zin., 2006, Nr. 73-2766.

Petrusonis, V. 2010. Kulturinio konteksto reiksme vertinant architekturini kompleksa, Urbanistika ir architektura 34(5): 252-261.

Piekiene, N. 2013. Kursiu nerijos krastovaizdis. Tapatybes israiska, Mokslas--Lietuvos ateitis 5(3): 242-247.

Saugomu teritoriju statymas, Valstybes zinios, 2001, Nr. 108-3902.

Siaures Norvegijos svetaine [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 9 d.]. Prieiga per interneta: http://www.nordnorge. com

UNESCO komisijos svetaine [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.unesco.lt

Uzpelkis, M. 2006. Norvegijos patirtis medinio paveldo apsaugos ir panaudojimo srityje; paveldo pridetines vertes aspektai [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 12 d.]. Prieiga per interneta: http://www.kultur.lt/?id=1270 Valstybes ilgalaikes raidos strategija. Valstybes zinios, 2002, Nr. 113-5029.

Valstybines saugomu teritoriju tarnybos svetaine [interaktyvus], [ziureta 2014 m. sausio 3 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.vstt.lt

Varniene-Jannsen, R. 2007. Lietuvos kulturos paveldo ilgalaikio saugojimo strategija ir sklaidos programa, Bibliografija: mokslo darbai, 7-14.

Vienos memorandumas. 2005. Pasaulio paveldo komiteto 29-osios sesijos. Sprendimas 29 COM 5D. Dokumentas WHC-05Z29. COM/5. Durbanas.

Vilkeviciute, J.; Pilipavicius, V. 2008. Kulturos paveldo apsauga bei teisinins reglamentavimas Lietuvoje ir Lenkijoje, Vadybos mokslas ir studijos--kaimo verslu ir ju infrastrukturos pletrai 13(2): 160-165.

Vilniaus miesto centrines dalies uzstatymo aukstingumo reglamento nustatymas. 2003. Mokslo darbo ataskaita. Vilnius. VGTU. 106 p.

Nijole Piekiene

Klaipedos universitetas, Klaipeda, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius

El.pastas nijole.lin@gmail.com

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Piekiene, Nijole
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2014
Words:3103
Previous Article:Custom-made patchwork landscape: entrepreneurial and private regionalism/Pagal uzsakyma pagaminta mozaika: verslo ir privatus regionalizmas.
Next Article:The social aspect of open space in rehabilitation gardens and parks/ Reabilitacijos centru sodu ir parku atviruju erdviu socialinis aspektas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2020 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters