Printer Friendly

Aggregate demand model for theatre in Lithuania/Visumines teatro paklausos Lietuvoje modelis.

Ivadas

Teatras issiskiria is kitu veiklos rusiu funkcionuodamas pagal kitoki ekonomikos mechanizma: norint padaryti sia meno rusi prieinama publikai, teatrui reikia valstybinio finansavimo. Taciau, nors ir turedamos valstybini finansavima, teatro institucijos taip pat priklauso nuo bilietu pardavimo. Jos teikia potyrio produkta. Taigi, norint zinoti, kokia produkcija gali buti patraukli vartotojui, reikia isigilinti i jo lukescius, del to paklausa analizuojama isvedant sasajas su socialiniais ir ekonominiais rodikliais.

Socialiniu rodikliu analize gali pagristi ne vien komercinius, bet ir meninius teatro sprendimus: zinant, kokio amziaus, lyties ir issilavinimo ziurovai renkasi teatro pastatymus, pagal tai galima parinkti pjeses, pastatymo koncepcija bei inovaciju sceniniuose sprendimuose lygi. Teatras turi ir edukacine reiksme, del to rodikliu analize leidzia nustatyti grupes, kurios nesilanko spektakliuose, ieskoti priezasciu bei pasiulyti joms tinkama produkta.

Darbe pateikiami Lietuvos kulturos sektoriaus analizei mazai naudojami ekonometrinio modeliavimo metodai, kurie naudojami verslo sektoriuose. Jie gali buti inovatyvios ir pazangios kulturos reiskiniu analizes mikro-ir makrolygiu pagrindas. Metodai gali pasitarnauti priimant strateginius sprendimus teatruose ir nustatant kulturos politikos bei finansavimo gaires valstybinese institucijose. Darbe apzvelgiama esama metodika ir siulomi nauji metodai.

Ekonometriniai metodai isbandomi teatro analizei, taciau jie gali buti pritaikomi ir kitiems kulturos sektoriams, siekiant ivesti naujoves vertinant ziurovu pasirinkima.

Teatro paklausos vertinimo modeliai ir tyrimo prielaidos

Pradedant teatro paklausos analize, reiketu atkreipti demesi i toki ypatuma: pajamos, gautos pardavus produkcija, sudaro tik dali visu pajamu--zenklia dali siame sektoriuje sudaro valstybinis finansavimas, atsirades del butinybes padengti dideles pastatymu islaidas.

Vertinant teatro industrija ekonominiu aspektu, matomi sie rinkos iskraipymai:

--teatras yra labai elastingos paklausos preke, nes, nustacius visuomenei priimtinas kainas, pajamos uz bilietus negali padengti pastatymo sanaudu (Throsby 2010). Dazniausiai kulturos sektoriaus produktu paklausos kreive yra zemiau negu sanaudu kreive (Potts 2011), todel neimanoma taikyti sanaudomis pagristos kainodaros;

--pastaraisiais desimtmeciais ekonomikoje ypac sparciai auga produktyvumas, taciau teatro sakoje produktyvumas beveik nekinta: klasikinei Sekspyro pjesei pastatyti reikia tiek pat aktoriu ir tiek pat laiko, kiek ir pries keturis simtmecius (Baumol, Bowen 1968);

--teatro darbuotoju darbo uzmokestis vidutiniskai yra mazesnis negu tokio pat issilavinimo ir patirties specialistu kitose sferose (Steiner, Schneider 2013).

Teatras del savo teigiamo papildomo poveikio salies kulturinei ir socialinei aplinkai yra laikomas viesaja gerybe, taigi, norint palaikyti sistemos funkcionavima, minetieji rinkos iskraipymai koreguojami: skirtuma tarp sanaudu ir kainos padengia valstybinis finansavimas. Valstybes isikisimas finansuojant kulturos sektoriu (tarp ju ir teatra) gerina bendraji socialines sistemos efektyvuma (Towse 2010), o tai veda link ekonomikos pletros ateityje. Jeigu produkcija turi ne vien privacia nauda vartotojui, bet ir ryskius viesosios gerybes pozymius, jai turi buti uztikrinamas valstybinis finansavimas (Throsby 2012).

Nors pardavimu pajamos teatruose daznai sudaro mazesne dali pajamu, taciau paklausos analize ir pletros strategija naudinga dviem aspektais: edukaciniu--ziurovu pritraukimo ir bilietu pardavimo skatinimu.

Atlikus teatro paklausa analizuojanciu autoriu straipsniu analize, matoma, kad autoriu tyrimus galima grupuoti pagal lygius i mikro--ir makro-. Mikrokrypties tyrimai remiasi vieno ar keliu teatru produkcijos ir ju ziurovu analize, taip pat apklausu ar tyrimu duomenimis. Makrokrypties tyrimai daugiau remiasi bendra teatro paklausa salies lygiu ir ja veikianciais ekonominiais bei socialiniais veiksniais. Pirmieji metodai tinkami smulkesnei atskiru teatro vienetu analizei, o antruju metodu naudojimas leidzia analizuoti bendraja teatru sistema valstybiniu lygiu. Siuo atveju dazniau naudojami statistikos, o ne pavieniu tyrimu duomenys, kurie yra pateikiami periodiskai, o tai leidzia analizuoti pokycius ir nustatyti ju priezastis.

Pirmieji teatro tyrimai paklausa vertino tik kaip kainos funkcija, veliau i modelius itraukta daugiau kintamuju. Remiantis autoriu darbu (Werck, Heyndels 2007; Zieba 2009; Willis et al. 2012 ir kt.) analize, matoma, kad teatro paklausos veiksniai skirstomi i 4 grupes: kainos, kokybes, pjeses ir socialiniusekonominius veiksnius (1 lentele). Tolesneje analizeje nebus gilinamasi i turinio ir kokybes veiksnius (mikro-), o analizuojami tik socialiniu bei ekonominiu reiskiniu ir teatro paklausos sarysiai (makro-).

Teatro paklausos Lietuvoje analize remsis dviem uzsienio autoriu modeliais (Grisolia, Willis 2012; Willis et al. 2012). Neatskleistos klases modelis (Grisolia, Willis 2012) leidzia suskirstyti rinka i segmentus ir priimti su kainos nustatymu susijusius sprendimus, paskatinti zmoniu susidomejima teatru ir vykdyti socialine teatro meno analize. Pasirenkant kintamuosius visumines teatro paklausos modeliui (Willis et al. 2012), analizuoti socialiniai teatro paklausos veiksniai. Modelyje nera itraukiama pajamu dedamoji, pagrindziama ankstesniu autoriu (Seaman 2005; Ateca-Amestoy 2008 ir kt.) tyrimu isvadomis, kad kulturos atveju didesne itaka turi ne pajamos, o issilavinimo lygis. sis modelis skaiciavimais pagrindzia kiekvieno is veiksniu (issilavinimo, gyventoju amziaus, uzimtumo) itaka visuminei teatro paklausai, o tai leidzia priimti strateginius sprendimus. Turint modeli, galima analizuoti dabarties situacija ir prognozuoti ateities tendencijas, pagal tai zinoti, kokia kryptimi turi buti sudaromos teatro veiklos strategijos.

Visumine teatro paklausa Lietuvoje

Toliau analizuojama teatro paklausa Lietuvoje. Teatro paklausos modelis kuriamas remiantis anksciau aprasytais modeliais, taciau ispleciamas naudojant 2001-2013 m. duomenis. Laiko eiluciu itraukimas i modeli suteikia dinamikos, stebesenos ir prognozavimo galimybes.

Didele teatro pajamu dali sudaro valstybinis finansavimas, del to, pries pradedant socialiniu bei ekonominiu rodikliu analize, pateikiama pajamu uz bilietus ir Kulturos remimo fondo finansavimo statistika 2008-2013 m. (2 lentele) (1). Matoma, kad didele dali bendruju pajamu sudaro valstybinis finansavimas, leidziantis padengti produkcijos sanaudas, islaikyti teatrus ir darbuotojus, kartu siulant rinkai teatro produkcija uz vartotojui prieinama kaina, taciau veiklos vystymui paklausos analizes klausimai vis tiek islieka prioritetiniai.

Atsizvelgus i tai, kad socialine gyventoju struktura kinta letai, norint ivertinti sarysius tarp pagrindiniu socialiniu rodikliu (issilavinimas, amzius, lytis) ir teatro lankomumo, naudojami visu Europos Sajungos saliu duomenys (3 lentele). Matoma, kad svarbiausias teatro lankomuma lemiantis veiksnys yra gyventoju issilavinimas: aukstesnis issilavinimas gerokai padidina apsilankiusiu teatre gyventoju skaiciu. Lietuvos rinkoje sis efektas yra dar ryskesnis. Skirtumas tarp amziaus grupiu ir lyties nera toks zenklus Europos salyse, kur kas didesni skirtumai pastebimi Lietuvoje. Statistiniai duomenys pagrindzia prielaida, kad svarbiausias teatro paklausos veiksnys yra visuomenes issilavinimo lygis, o pajamu dedamoji nera tokia svarbi vertinant paklausa. Taigi dideles pajamos nera esminis lankymosi teatre veiksnys.

Vertinant teatro paklausa valstybes lygiu, vertinama valstybiniu ir nevalstybiniu teatru pardavimu pinigine israiska. Atlikus koreliacine analize (4 lentele), matoma, kad teatro paklausa stipriu rysiu susijusi su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir bendrosiomis nacionalinemis pajamomis (BNP). Paklausa ir nedarba sieja vidutinis atvirkstinis rysys, o infliacijos ir paklausos sarysis nera reiksmingas.

Remiantis Levy-Garboua ir Montmarquette (1996) teorija, kad kulturos vartojimas priklauso nuo ankstesnes patirties, dabartinis teatro vartojimas priklauso nuo teatro vartojimo praeityje. Norint patikrinti, ar teatro vartojimas Lietuvoje priklauso nuo praeities vartojimo, sudaromas pirmosios eiles autoregresinis modelis, kurio israiska:

T[P.sub.t] = 25675,4 + 0,9T[P.sub.t-1] + [[epsilon].sub.t], (1)

cia T[P.sub.t]--teatro paklausa einamuoju laikotarpiu; T[P.sub.t-1]--teatro paklausa vienu laikotarpiu anksciau; [[epsilon].sub.t]--modelio paklaidos.

Tai, kad teatro paklausa galima ivertinti autoregresiniu procesu, leidzia pagristi teorija, kad teatro paklausa priklauso nuo ankstesnio teatro vartojimo ir si patirtis, formuodama skoni bei plesdama akirati, skatina dazniau lankytis teatre. Siuo modeliu buvo atlikta keliu laikotarpiu prognoze, analizuotos paklausos tendencijas, priklausancios vien nuo buvusios paklausos. Matomas nezymus augimas, taigi, sis veiksnys turi inercine, bet ne esmine itaka.

Norint palyginti teatro paklausos ir koreliacine analize patvirtintu reiksmingu makroekonominiu veiksniu sarysius, formuojami vektorines autoregresijos (VAR) modeliai, leidziantys vienu metu analizuoti du kintamuosius ir ju tarpusavio priklausomybes.

Sie modeliai naudojami impulso-atsako funkcijoms formuoti, kurios parodo, kas atsitiktu kintamajam, jeigu kitas lygties kintamasis netiketai padidetu. Pavyzdziui, kas atsitiktu su teatro paklausa, jeigu bendrasis vidaus produktas netiketai isaugtu (del menkos teatro sektoriaus itakos bendrai ekonominei sistemai, atvirkstinis poveikis nera nagrinejamas). Sis poveikis nera trumpalaikis ir apima daugiau negu viena laikotarpi, analizuojama, kaip sis vienetinis impulsas viename procese paveiktu kita procesa per 10 laikotarpiu. Paveiksle pateikiamas impulso-atsako funkciju grafinis vaizdas (1 pav.).

Bendruju nacionaliniu pajamu pokytis turetu momentini poveiki teatro paklausai, taciau jau nuo antrojo laikotarpio sis poveikis imtu mazeti. Isaugusios pajamos is karto padidintu apsilankymu spektakliuose skaiciu, bet toks poveikis butu trumpalaikis. Sis vertinimas nuo ankstesnio pajamu vertinimo skiriasi tuo, kad analizuojamas ne bendrasis pajamu lygis, o staigus vieno laikotarpio pajamu padidejimas.

Matoma, kad, padidejus teatro paklausai, bendrasis vidaus produktas isaugtu per ta pati laikotarpi ir velesniais laikotarpiais sis efektas butu pastebimas, taciau kiekvienais metais vis silpnetu. Isaugus BVP, efektas teatro paklausoje prades matytis tik antruoju periodu, o didziausias efektas butu 3-5 periodais. Tai galima paaiskinti tuo, kad turi praeiti siek tiek laiko, kol isaugusio BVP sukeltos didesnes pajamos pateks iki vartotojo ir sudarys didesnes vartojimo islaidas.

Modelis parodo neigiama teatro paklausos ir nedarbo sarysi, taciau impulso poveikis nera ilgalaikis. Isaugus nedarbui ir kartu sumazejus pajamoms bei atsiradus pesimistiskiems lukesciams, paklausa kelis laikotarpius labai smunka, taciau nuo antrojo laikotarpio jau pradeda atsigauti ir gana sparciai grizta prie buvusio lygio.

Svarbi isvada teatro ir apskritai kulturos, finansavimo mechanizmo kurejams galetu buti tokia: islaidos kulturai is karto sukuria kulturini efekta (nes atsiranda finansavimas kurybai), taciau didesnis ekonominis efektas yra matomas tik po kurio laiko.

Isvados

Bendrojo vidaus produkto ir teatro paklausos tarpusavio analize atskleidzia, kad sie veiksniai yra glaudziai susije. BVP augimas neturi ryskaus momentinio poveikio, taciau veikia paklausa po keliu laikotarpiu. Analizuojant paklausos rodiklio atzvilgiu, teatro paklausos isaugimas smarkiai paveiks BVP po keliu laikotarpiu. Taigi, priimant valstybinio finansavimo sprendimus, reiketu vertinti ne momentini, o kelis laikotarpius apimanti poveiki.

Nacionalines pajamos ir nedarbo lygis turi momentini poveiki teatro paklausai. Isaugusios nacionalines pajamos is karto paskatins ir teatro vartojima, isauges nedarbo lygis del sumazejusiu pajamu ir pesimistiniu lukesciu ta pati laikotarpi sumazins teatro vartojima.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis teatro paklausa, --vartotoju issilavinimas. Norint skatinti bendraja teatro paklausa, reiketu plesti teatru vykdomas edukacines programas vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Teatro paklausa veikia ankstesne individo kulturine patirtis--dabartinis vartojimas priklauso nuo teatro palikto ispudzio praeityje. Tai yra pagrindziama autoregresiniu modeliu.

Oficialioji statistika Lietuvoje nepateikia pakankamai duomenu tokio pobudzio modeliavimui. Rekomenduojama inicijuoti kaip galima daugiau teatro veiklos tyrimu Lietuvoje.

Tyrimo modeliai gali buti pritaikomi ir kitu kulturos sektoriu analizei, taip siekiant priartinti kulturos sektoriaus tyrimu kokybe ir metodus prie verslo sektoriaus tyrimu lygio.

Caption: 1 pav. Teatro paklauso ir makroekonominiu rodikliu impulso-atsako funkcijos (sudaryta autores, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis)

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.15

Literatura

Ateca-Amestoy, V 2008. Determining heterogeneous behaviour for theatre attendance, Journal of Cultural Economics 32(2): 127-151. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-008-9065-z

Baumol, W; Bowen, W 1968. Performing arts--the economic dilemma. Cambridge MA: The MIT press.

Corning, J.; Levy, A. 2002. Demand for live theatre with market segmentation and seasonality, Journal of Cultural Economics 26(3): 217-235. http://dx.doi.org/10.1023/A:1015673802364

Eurostat. 2005. Household budget survey [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/household_budget_surveys/data/database

Eurostat. 2007. Cultural statistics. 2007 edition. European Communities, Luxembourg. ISBN 978-92-79-05547-8.

Eurostat. 2008. Cultural statistics. 2011 edition. European Union, Luxembourg. ISBN 978-92-79-16396-8.

Grisolia, J. M.; Willis, K. G. 2012. A latent class model of theatre demand, Journal of Cultural Economics 36(2): 113-139. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-012-9158-6

Levy-Garboua, L.; Montmarquette, C. 1996. A microeconometric study of theatre demand, Journal of Cultural Economics 20(1): 25-50. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-005-5050-y

Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Namu ukiu individualaus vartojimo islaidos [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-ro dikliuanalize?portletFormName=visualization&hash=ab 49eee1-d349-4b92-929b-d225918e9e16

Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Nevalstybiniu teatru statistika [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5741&status=A#

Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Valstybiniu teatru statistika [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5741&status=A#

Potts, J. 2011. Creative industries and economic evolution. Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited. http://dx.doi.org/10.4337/9780857930705

Seaman, B. 2005. Attendance and public participation in the performing arts: a review of the empirical literature, Working paper 05-03. Andrew Young School of Policy Studies, Georgia State University.

Steiner, L.; Schneider, L. 2013. The happy artist: an empirical application of the work-preferance model, Journal of Cultural Economics 37(2): 225-246. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-012-9179-1

Throsby, D. 2010. Economics and culture. Cambridge: Cambridge university press.

Throsby, D. 2012. Why should economists be interested in cultural policy?, The Economic Record 88(Supplement s1): 106-109. http://dx.doi.org/10.1111/j.1475-4932.2012.00808.x

Towse, R. 2010. Handbook of cultural economics. Cambridge: Cambridge University Press.

Urrutiaguer, D. 2002. Quality judgements and demand for French public theatre, Journal of Cultural Economics 26(3): 185-202. http://dx.doi.org/10.1023/A:1015696816657

Werck, K.; Heyndels, B. 2007. Programmatic choices and the demand for theatre. The case of Flemish theatres, Journal of Cultural Economics 31(1): 25-41. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-006-9026-3

Willis, K. G.; Snowball, J. D.; Wymer, C.; Grisolia, J. 2012. A count data travel model of theatre demand using aggregate theatre booking data, Journal of Cultural Economics 36(2): 91-112. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-011-9157-z

Willis, K. G.; Snowball, J. D. 2009. Investigating how the attributes of live theatre productions influence consumption choices using conjoint analysis: the example of National Arts Festival, Journal of Cultural Economics 33(3): 167-183. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-009-9097-z

Zieba, M. 2009. Full--income and price elasticities of demand for German public theatre, Journal of Cultural Economics 33(2): 85-108. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-009-9094-2

Rusne KREGZDAITE Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybos verslo ir komunikacijos katedra, Traku g. 1, LT-03227 Vilnius, Lietuva El. pastas rusne.kregzdaite@vgtu.lt

Iteikta 2013-12-25; priimta 2014-05-11

1 lentele. Teatro paklausa lemiantys veiksniai (sudaryta autores,
remiantis Corning, Levy (2002); Urrutiaguer (2002); Willis,
Snowball (2009) ir kt.)

Kainos       Kokybes             Pjeses ir pasirodymo    Socialiniai ir
                                                         ekonominiai

Kaina        Teatro reputacija   Klasikine / moderni /   Pajamos
                                 siuolaikine pjese

Konkurentu   Rezisieriaus        Kontekstas              Issilavinimo
kaina        reputacija                                  lygis

Pakaitalu    Scenografija ir     Spektaklio laikas       Laisvo laiko
kaina        kostiumai                                   turejimas

             Pjeses autoriaus                            Gyventoju
             ir pacios pjeses                            skaicius
             reputacija

             Aktoriu trupes                              Uzimtumo lygis
             reputacija

             Teatro dydis

2 lentele. Valstybiniu ir nevalstybiniu teatru pajamos
(sudaryta autores, remiantis Statistikos departamento ir
Kulturos ministerijos duomenimis)

        Nevalstybiniai teatrai       Valstybiniai teatrai

       Pajamos uz    Valstybinis    Pajamos uz    Valstybinis
       bilietus,    finansavimas,   bilietus,    finansavimas,
       tukst. Lt.   tukst. Lt. *    tukst. Lt.    tukst. Lt *

2013      5725          1256          17 340         809,5
2012      3207          1397          16 016          693
2011      3178          1569          15 119          737
2010      3892         1349,5         14 296          583
2009      3565          1377          15 803          450
2008      3529         n/d **         16 438        n/d **

* - analizuojami tik Kulturos remimo fondo
(KRF) finansavimo duomenys; ** - nera duomenu.

3 lentele. Bent karta per metus spektakliuose apsilankiusiu
gyventoju dalis, % (sudaryta autores, remiantis
Eurostat duomenimis, 2007 m.)

        Viso         Lytis              Amzius, metais

               moterys   vyrai   25-34   35-44   45-54    55 ir
                                                         daugiau

EU-27    47      50       44      52      48      45       41

LT       47      54       40      52      50      47       36

           Issilavinimo lygis

        zemas   vidutinis   aukstas

EU-27    28        47         70

LT       21        41         74

4 lentele. Koreliacijos koeficientu matrica (sudaryta autores,
remiantis Lietuvos statistikos departamento
duomenimis 2001-2013 m.)

            BVP     BNP    Nedarbas   Infliacija

Paklausa   0,649   0,709    -0,468      0,013

1 Priedas

Bent karte metuose apsilankiusiu gyventoju dalis, proc.
Europos Sajungoje. Eurostat duomenys

                    Bent karta metuose spektakliuose
                         apsilankiusiu gyventoju
                              dalis, proc.

         Metines                        Lytis
        islaidos
        teatrui *     Viso       moterys      vyrai

EU-27      63          47          50          44
BE         125         48          49          46
BG          3          15          17          13
cz         30          37          43          31
DK         74          61          63          58
DE         77          52          56          48
EE         47          57          63          50
IE         153         50          53          47
EL         52          34          37          33
ES         88          38          39          36
FR         66          50          53          47
IT         65          30          31          28
CY         92          42          45          38
LV         27          45          52          37
LT         14          47          54          40
LU         65          54          56          52
HU         26          34          37          31
MT         79          19          20          18
NL         89          55          57          54
AT         110         57          61          53
PL          1          22          24          21
PT         10          47          46          47
SI         59          42          46          38
SK         35          52          56          47
FI         12          64          71          58
SE         80          62          64          60
UK         105         54          58          51
IS         106         76          79          72
NO         100         68          71          64

        Bent karta metuose spektakliuose apsilankiusiu
                    gyventoju dalis, proc.

                            Amzius

          25-34       35-44       45-54       55 ir
                                             daugiau

EU-27      52          48          45          41
BE         53          47          46          44
BG         22          17          11           7
cz         40          39          36          31
DK         64          59          62          58
DE         48          51          53          55
EE         67          60          51          46
IE         52          49          54
EL         44          38          28          21
ES         46          37          33          30
FR         53          53          47          45
IT         36          31          27          23
CY         53          47          33          28
LV         51          50          41          37
LT         52          50          47          36
LU         54          54          55          54
HU         44          36          29          26
MT         25          23          17          13
NL         63          57          52          47
AT         56          55          57          59
PL         30          23          18          16
PT         62          47          41          30
SI         48          44          38          39
SK         61          55          47          43
FI         68          64          64          61
SE         63          59          59          64
UK         58          56          55          49
IS         79          73          79          73
NO         71          69          68          63

         Bent karta metuose spektakliuose
             apsilankiusiu gyventoju
                   dalis, proc.

               Issilavinimo lygis

          zemas     vidutinis    aukstas

EU-27      28          47          70
BE         28          45          66
BG          1          13          39
cz         12          34          71
DK         44          60          73
DE         33          51          67
EE         28          51          78
IE         30          58          70
EL         16          39          63
ES         24          44          59
FR         33          49          72
IT         17          37          57
CY         22          41          62
LV         17          41          76
LT         21          41          74
LU         35          57          76
HU         10          32          71
MT         13          32          43
NL         37          55          71
AT         30          59          75
PL          5          17          56
PT         39          66          77
SI         19          42          77
SK         29          49          74
FI         46          59          81
SE         46          58          75
UK         34          54          69
IS         64          75          90
NO         52          66          84

* pagal perkamosios galios standarta.


----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2014 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2014 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Kregzdaite, Rusne
Publication:COACTIVITY: Philosophy, Communication
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2014
Words:2891
Previous Article:The experience of China's top 30 cultural enterprises in 2013.
Next Article:"Creative industries" strategies in soviet lithuania: packages of mass consumption goods/"Kurybiniu industriju" strategija sovietmecio lietuvoje:...
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |