Printer Friendly

"Creative industries" strategies in soviet lithuania: packages of mass consumption goods/"Kurybiniu industriju" strategija sovietmecio lietuvoje: masinio vartojimo produktu pakuotes.

Ivadas

Kurybiskumas, kaip sociumo varomoji jega, teoriniu lygmeniu pradetas ivardyti praejusio simtmecio viduryje, suaktyvejus kulturologiniams socialiniu tyrimu aspektams. Postumiu reiketu laikyti ne tik suintensyvejusias modernizmo periodo dailes studijas, padejusias susivokti siuolaikinio konceptualaus meno labirintuose. Buvo atkreiptas demesys i kardinaliai pakitusi meno vaidmeni sociume, kuriam didele itaka padare nauju kurybiniu praktiku--techniniu menu (fotografijos, kinematografo) ir dizaino atsiradimas. Jau praejusio simtmecio 4-ajame desimtmetyje Benjaminas toliaregiskai ivardijo naujus meno analizes aspektus, kurie siandien yra kertiniai kulturiniu sociumo procesu analizes atspirties taskai. Jo izvalgos apie meno sajunga su politika (ideologija) ir priklausomybe nuo komerciniu strukturu tapo pamatines daugeliui filosofijos bei menotyros krypciu Benjamin 2005). Benjamino diskursa apie naujuju menu masiskumo fenomena ir jo sasajas su valstybes manipuliaciniu galimybiu didejimu tese Frankfurto filosofijos mokyklos ir britu kulturos studiju mokslininkai. Po Antrojo pasaulinio karo atgimstancios Vakaru ekonomikos ir didejantis vartojimo pagreitis leido jiems neapsiriboti vien fotografija, kinu ar televizija ir isplesti meno lauka iki masines kulturos lygmens Noreikiene 2004). Ankstyvuoju Frankfurto mokyklos periodu (Maxas Horkheimeris ir Theodoras W. Adorno) tarp profesionalaus ir masinio meno buvo nubrezta griezta riba, o pats masinis menas priskirtas malonumu bei pasitenkinimo sriciai, tiesiogiai susijusiai su vartojimu ir kartu su gamyba bei pelnu. Kitaip tariant, jis buvo priskirtas valdanciosios klases ideologiniu strategiju krypciai. Britu kulturos studiju atstovai, pripazindami manipuliacinius masines kulturos aspektus, isskyre ir pozityvius momentus--vartotojo pasirinkimo valia, t. y. galimybe rinktis, ir edukacine galia, leidziancia vartotojui adaptuotis sociumo kaitos salygomis Kellner 1997).

Sociokulturiniai diskursai Lietuvoje pradejo formuotis XX-XXI a. pab., pasikeitus politinei situacijai salyje. Jie suponavo ne tik naujus tyrimo objektus (kurybines industrijas, vizualuma, miesto studijas, komunikacija ir kt.), kuriu tarpdalykinis pobudis pritrauke kompleksines humanitariniu ir socialiniu tyrimu prieigas, tokias kaip fenomenologija, menotyra, psichoanalize, vizualioji sociologija, antropologija, politikos mokslai, komunikacijos mokslai, mediju studijos ir kulturos studijos Reimeris 2011). Kurybiniu industriju studijos siuo poziuriu Lietuvoje yra jauniausia, bet kartu ir siuolaikiskiausia sritis. Jos tyrimai dar formuojasi, taciau jau galima uzciuopti dvi pagrindines tyrimu asis--verslumo ir komunikacines prieigas. Pirmuoju atveju meginama isgryninti kurybiniu industriju samprata, kurybiskumo, kaip pridetines vertes kurimo, indeksa, ir kurybiskumo mechanizmus bei strategijas versle (Cerneviciute, Strazdas 2014; Kacerauskas 2014), antruoju--kurybiskumo strategijas viesuju erdviu ir vizualineje komunikacijoje (Lavrinec 2014; Kacerauskas 2013; Noreikiene 2004).

Kurybiniu industriju problematikos iskilimas ir galimybe ja analizuoti skirtingais pjuviais, ypac kurybos ir verslo jungties rakursu, leidzia ieskoti nauju sios jungties pritaikomumo rakursu. Sis straipsnis--tai bandymas is menotyros poziciju pazvelgti i iki siol nenagrineta kurybiskumo, kurybiniu instituciju, ekonomikos ir valstybines politikos saveika sovietmeciu. Savoka kurybines industrijos siame kontekste yra salygine ir ivardija ne kurybiskumo potenciala siuolaikines rinkos ekonomikoje, ja siekiama ivardyti fakta, kad direktyvines ekonomikos salygomis sovietmeciu buvo atsizvelgiama i kurybingumo sasajas su ekonomika.

Tyrimo objektu pasirinkta lokali grafinio dizaino sritis--XX a. 7-8-ojo desimtmeciu Lietuvoje gamintos pakuotes. Ju funkcionavimas sociume nagrinejamas edukacineje, kurybineje ir gamybineje srityse. Skirtingi socialiniai skerspjuviai pades kompleksiskai suvokti masinio produkto politikos formavimo strategijas direktyvines ekonomikos salygomis Lietuvoje. Objektas pats savaime yra probleminis, nes lietuviska smulkioji sovietmecio poligrafija yra visiskai netyrineta. Be to, laikyta menkaverte (ir iki siol tebelaikoma) taikomoji grafika atgavus nepriklausomybe nebuvo katalogizuota ir archyvuota, o produkcijos pavyzdziai naikinami. Vizualines medziagos paieskos, jos atributavimas ir tipologija siandien tampa issukiu.

Sovietu sistemos modernejimo apraiskos

XX a. 6-ojo desimtmecio pab. sustiprejes demesys taikomajai kurybai sietinas su Nikitos Chrusciovo (1953-1964) inicijuotais pokyciais sovietu sistemoje: ideologijos ir ginkluotes varzytuves tarp Vakaru ir Rytu pasipildo nauju aspektu--lenktyniavimu ekonomikos srityje, kuris leme kokybinius pokycius kasdieneje buityje. Jie sietini ne vien su Chrusciovo asmenybes charizma ar jo tikejimu sovietu sistemos gyvybingumu. Pradejo rysketi pirmieji socialistines sistemos krizes pozymiai--stiprejanti visuomenes inercija, kriticizmas, revizionizmas ir neramumai, kurie 1956 m. pasibaige brutaliu sovietu armijos isikisimu slopinant Vengrijos sukilima. Toks politines problemos sprendimo budas sukele neigiama komunistiniu judejimu Vakaruose reakcija ir galutinai itikino sovietu lyderius skubiai keisti veiksmu strategija: pasmerkti Josifo Stalino totalitarizma, kartu pripazistant komunistu partijos klaidas, ir imtis realiu veiksmu, irodanciu komunistines doktrinos "kiekvienam pagal poreikius, is kiekvieno pagal galimybes" gyvybinguma (Forgacs 2006). Antra vertus, dalis ekonomikos reformu buvo igyvendinta dar iki Chrusciovo, dalis--jo valdymo pradzioje. Mazdaug iki XX a. 6-ojo desimtmecio pabaigos Lietuvoje buvo sukurti daugmaz "modernus" sovietines industrijos pagrindai: sukurtos energetikos ir statybu bazes; pradeta inzinerijos objektu (keliu, tiltu, viaduku) ir daugiabuciu namu statyba; pasirengta pavyzdiniam sajunginio "agrarinio aruodo" vaidmeniui (t. y. maisto produktu perdirbimas ir pan.). Todel 1956 m. vasario men. XX-ajame Tarybu Sajungos komunistu partijos suvaziavime nuskambejes lozungas "Rupintis zmogaus gerove" nebuvo ekspromtas, o racionaliai apgalvotas politinis zingsnis.

Nuo XX a. 7-ojo desimtmecio pradeda keistis socialinis landsaftas, kuris leido formuoti nauja "klestincios ir grazejancios Tarybu Lietuvos" ivaizdi, patvirtinanti "rupescio eiliniu zmogumi" nuostatas. Pirmieji modernistines stilistikos bruozai atsiskleide rekonstruojant istorinius XX a. (kavine ir viesbutis "Neringa" Vilniuje) arba kuriant naujus (pvz., "Tauro" kavine Vilniuje) interjerus. Viesuju erdviu demokratizavimo ir aprupinimo individualiu bustu programos igyvendinima vainikavo Zirmunu (1962-1966) ir Lazdynu (1964-1967) gyvenamuju daugiabuciu namu mikrorajonai Vilniuje. Naujieji visuomeniniai pastatai (1960 m. suprojektuoti ir 1966 m. pastatyti Lietuvos kompozitoriu sajungos namai Vilniuje; 1961 m.--Miestu statybos projektavimo institutas, taip pat tais paciais metais suprojektuotas ir 1964 m. Vilniaus senamiestyje pastatytas Salomejos Neries vidurines mokyklos naujasis korpusas (1) ir kt., tapo technologiskai modernia ir vizualiai siuolaikiska atsvara stalininiam neoklasicizmui. Lietuvos Respublika buvo pristatoma kaip maisto, lengvosios pramones ir elektronikos gamintoja. Greta nacionalizuotu "Rutos" (2), Kauno Karolio Pozelos konditerijos fabriku (3), 1952 m. Vilniuje pradejo veikti vienas stambiausiu sovietmecio saldainiu fabriku "Pergale" (4); dailiosios keramikos bendrove, Kauno keramikos gamybinis susivienijimas "Jiesia" (5) nuo 1974 m. pradejes gaminti eksportui indus is kaulinio porceliano; 1960 m. ikurtas Lietuvos Tarybu Socialistines Respublikos (LTSR) vietines pramones ministerijos (VPM) Metalo dirbiniu gamybinis susivienijimas "Metalistas" (6); Vilniaus skaiciavimo masinu gamykloje laboratorinemis salygomis pagaminta pirmoji plonasluoksne mikroschema, tapusi Lietuvos mikroelektronikos pramones pradzia, ir pan.

Gyvenimo realiju kaita XX a. 7-ajame desimtmetyje leido atsisakyti lozunginiu, rezisuotu, manipuliuotu inscenizaciju ir pereiti prie "irodinejimo", t. y. formuoti nauja Tarybu Lietuvos ivaizdi. Ju sklaidai reikejo naujos, ideologiskai nesusikompromitavusios ir reprezentatyvios terpes, kuria tapo reklamos ir grafinio dizaino produktai.

Dizainerio profesijos formavimasis

Po Richardo Nixono ir Nikitos Chrusciovo susitikimo 1959 m. Maskvoje prasidejus dvieju valstybiu konkurencijai "vartojimo prekiu ir zmoniu geroves kelimo" srityse, Tarybu Sajungoje (TSRS) buvo reorganizuota gamybos ir produktu reprezentacijos strategija. Sunkiosios pramones saku nevysciusiai Lietuvai sis issukis buvo naudingas tuo, kad padeti pagrindai naujai dizaino profesijai formuotis. Maziau nei per desimt metu sukuriama ir pradeda funkcionuoti edukacine, teorine bei eksperimentine gamybine grafinio dizaino baze.

1945 m. Vilniaus dailes akademijai suteikus LTSR Valstybinio dailes instituto varda (VDI (7)), grafikos buvo mokoma pagal sovietiniu aukstuju mokyklu programas ir planus. 1958-1968 m. jame dirbo grafikos meistrai Antanas Kucas, Vytautas Jurkunas, Jonas Kuzminskis, Petras Rauduve, Mecislovas Bulaka ir kiti zymus menininkai. Remiantis klasikiniais dailes principais, buvo destoma grafikos kompozicija, sriftas, knygos iliustravimas ir apipavidalinimas, molbertine grafika, nuo 1954 m.--plakatas. Plakatui, kaip masinei politines agitacijos priemonei, skirtas ypatingas demesys. Jis prilyginamas vaizduojamajai dailei, todel mokymo programoje vyravo socialistinio realizmo metodas (8). Besiformuojanciai naujai plakato specializacijai truko vaizdines komunikacijos ir informacijos, vizualizavimo ir kitu zanro specifika atskleidzianciu disciplinu pagrindu (9). XX a. 7-ojo desimtmecio pradzioje (10) Grafikos katedroje buvo suformuotos dvi naujos specializacijos (11): pramonine grafika ir pakuote. 1964 m. VDI baige pirmoji pakuotes specialybes absolventu laida (Petrute Masiulionyte, Marija Treciokaite-Grubeviciene, Jadvyga Laurinaviciute, Raisa Smuriginaite, Monika Jonaitiene, Gediminas Karosas ir kt.) (12). Pakuotes specializacijos studentams deste Eduardas Jurenas, kuris 1951-1960 m. dirbo Valstybineje grozines literaturos leidykloje (13) vyriausiuoju dailininku. Jis ismane spaudos technologijas, poligrafijos specifika ir jos reorganizavima, aktyviai bendradarbiavo su spaudoje dirbusiais specialistais apipavidalintojais, iliustruotojais, techniniais ir meniniais redaktoriais, spaustuvininkais, koordinavo ju darba. Si praktine patirtis buvo naudojama mokymui, rengiant taikomosios grafikos specialistus, kuriu kvalifikacija ir busimas darbas tiesiogiai priklause nuo gebejimo ivertinti ir prisiderinti prie technologiniu spaudos reikalavimu (Gedminiene 1984).

Eksperimentinis meninio konstravimo biuras

Pramonines grafikos ir pakuotes specialistai XX a. 7-ojo desimtmecio pradzioje pradeti rengti neatsitiktinai. Iki tol pakuotes kure grafikai, kitu sriciu dailininkai pagal konkreciu imoniu ar ministeriju uzsakymus, o projektus gamybai tvirtindavo paciu imoniu arba ministeriju suformuotos meno tarybos. Pakuociu leidyba koncentruota LTSR VPM ir lengvosios pramones ministerijos zinioje esanciose gamyklose bei stambiuose gamybiniuose susivienijimuose, kurie turejo meninio konstravimo dailininku skyrius: konditerijos fabrikas "Pergale", Kauno konditerijos fabrikas, LTSR konditerijos fabrikas "Ruta", Meno verslu dirbiniu ir suvenyru gamybos imoniu susivienijimas "Dovana" ir kt. Etatiniai dailininkai kure ne tik pakuociu projektus, bet ir imones stiliu, reklama, vaizdine agitacija, dare garbes lentu, stendu, sventiniu renginiu apipavidalinimo projektus ir pan. Si grafikos sritis tarp dailininku buvo nepopuliari, todel meniniai ir konstruktyvus sprendimai buvo "neisraiskingi, dekoratyvus ir monotoniski" (14).

1963 m. prie LTSR liaudies ukio tarybos Centrinio projektavimo-konstravimo biuro susikure Taros ir ipakavimo konstravimo skyrius. 1964 m. jo pagrindu Vilniuje isteigiamas Eksperimentinis taros ir ipakavimo konstravimo biuras, veliau pervadintas Eksperimentiniu meninio konstravimo biuru (EMKB). Sis EMKB turejo formuoti siuolaikiniu pramones gaminiu pakuociu ir imoniu firmini stiliu. "Vystosi pramone, gauseja produktu, vis daugiau prekiu matome parduotuvese, daugiau eksportuojama i uzsieni. Suprantama, reikia jas gerai supakuoti ir isreklamuoti, reikia supazindinti su jomis pirkeja" (Eksperimentinis ... 1970: 24).

Pirmoji 1964 m. VDI pakuotes specialybes absolventu laida tapo pirmaisiais ka tik ikurto EMKB darbuotojais, kuriems vadovauti paskiriamas Antanas Markevicius, o Meninio konstravimo skyriaus virsininku (1964-1974 m.)--Jurgis Raslanas (Svaskevicius) (15). Raslanas, pries pradedamas dirbti EMKB, jau turejo praktinio darbo leidyboje patirti: dirbo "Spindulio" spaustuveje litografu-graveriu; 1953 m. VDI igijo grafiko- plakatininko specialybe (vadovas Antanas Kucas), stazavosi TSRS, Paryziaus, Prahos, Leipcigo, Hales taros ir pakavimo imonese. Jo patirtis leido suformuoti ir igyvendinti kompleksine EMKB dizaino bei apipavidalinimo strategija, grindziama imones stiliaus samprata ir technologiju, medziagu, meninio sprendimo jungtimi, taip pat turinio ir apipavidalinimo bendrumu pakuotese ir pan. (16)

EMKB buvo savarankiskas meninis-gamybinis vienetas, pajegus igyvendinti uzsakyma nuo idejos pristatymo iki poligrafinio atspaudo, atliekantis ergonominius, ekonominius ir rinkos tyrimus. Biuro darbo principai ir struktura primine siuolaikines dizaino agenturos veikla: glaudus projektuotoju, tyreju, konstruktoriu ir gamybininku bendradarbiavimas kuriant konkretu projekta. Todel EMKB paskirtas atskiras pastatas Vilniuje, Paribio g. 12 (17), kur isikuria projektuotoju padalinys, Leidybos, Ekonominiu tyrimu, Technines informacijos skyriai, spaustuve, biblioteka, metodinis kabinetas (1 pav.).

Projektini padalini sudare pakuociu kurejai (saldainiu popiereliu, imoniu zenklu, etikeciu, pakuociu, blanku, banderoliu ir kt.); nestandartiniu irenginiu konstruktoriai (sprendziami pakuociu standartizavimo, unifikavimo, optimalaus medziagu panaudojimo klausimai); suvenyru kurejai (medzio, metalo suvenyru ir papuosalu projektai). Leidybos padalinys renge spaudai reklaminius leidinius (plakatus, bukletus, skrajutes, katalogus ir kt.), techninius gaminiu aprasus. Ekonominiu tyrimu skyrius tyre transportavimui ir vartojimui skirtu pakuociu gamybos sanaudas, dailes dirbiniu ir suvenyru paklausa, medziagu ir transporto sanaudas ivairiu rusiu pakuotems gaminti. Technines informacijos skyrius pagal darbuotoju uzsakymus rinko moksline-technine informacija (straipsnius, projektu pavyzdzius, iliustracijas, techninius-ekonominius rodiklius ir kt.) konkretiems projektams, teike konsultacijas ir keitesi informacija su kitomis sovietinems projektavimo imonemis, organizavo seminarus, parodas (Eksperimentinis ... 1970: 8).

Visa produkcija buvo spausdinama EMKB spaustuveje, kuriai pradzioje vadovavo Jonas Juska, spaudos skyriuje dirbo Feliksas Ivanauskas ir Benediktas Rackus. Fleksografines, iskiliosios (silkografijos), ofsetines, rotaprinto spaudos iranga leido spausdinti ant ivairiu pavirsiu skirtingos paskirties darbus. Pavyzdziui, 1968 m. pastacius fleksografines spaudos iranga, pradeta spausdinti ant polietileno pleveles ir laminuotu popieriaus maiseliu, skirtu produktams (pienui, grietinei) pakuoti (Eksperimentinis ... 1970: 8). Atsizvelgiant i poligrafines TSRS galimybes, EMKB buvo aprupintas labai modernia spausdinimo ir kartonazo technologine iranga (2 pav.).

Glaudi tiriamosios, menines ir gamybines veiklos sinteze leido gaminti kokybiskus produktus ir leme platu uzsakovu rata. EMKB atspausdinti reklaminiai leidiniai rodo, kad jo paslaugomis naudojosi dauguma respublikos imoniu: "Jiesia", Vilniaus stakliu gamybinis susivienijimas "Spalio 40-mecio stakliu gamykla", eksperimentine irangos gamykla "Spalis", Svencioneliu ketaus liejiniu gamykla, LTSR VPM "Metalistas", Kretingos baldu imone, Svencioniu siuvimo fabrikas, eksperimentine gamykla "Anyksciu vynas", Kauno gerimu gamykla "Stumbras" ir kt.) (18). Dalis imoniu cia uzsisakydavo tik reprezentacinius leidinius (plakatus, saldainiu dezutes ir pan.), kurios buvo spausdinamos kitu respubliku eksperimentinese imonese arba uzsienyje.

Pakuotes kaip ideologines sklaidos kanalai

Siuolaikine ir modernia pakuociu samprata konstrukciju ir meniniu sprendimu prasme XX a. 7-ajame desimtmetyje pradejo formuoti pirmoji VDI specialistu laida EMKB. Iki to laiko maisto ir buities prekiu trukuma bei siaura ju asortimenta besistengianciai iveikti pramonei prekiu reprezentacija buvo antraeilis uzdavinys (19). 6-ajame desimtmetyje specialioje taroje buvo laikomi tik birieji produktai (pvz., degtukai) ir skysciai. Jie pakuoti paprastos konstrukcijos keturkampese dezutese ar buteliuose su uzklijuotomis etiketemis, turejusiomis puosti gamini ir glaustai informuoti apie jo turini.

XX a. 7-ajame desimtmetyje didejantis prekiu asortimentas--gerimai, bakaleja, pieno produktai, konditerijos gaminiai, mesos konservai, suvenyrai, zaislai, lengvosios pramones gaminiai, buities prekes ir kt.--isplete apipavidalinimo sfera. Kartu didejo produktu paskirstymas dviem vartotoju grupemis: vidiniam ir isoriniam naudojimui. Skirtingai nuo vaizduojamosios dailes, kuri buvo atvirai traktuojama kaip viena is tarybines ideologijos sklaidos formu ir kuriai kritikos straipsniuose bei LTSR dailininku sajungos nutarimuose buvo nurodomi privalomi kurybiniai "receptai" (Grigoraviciene 2005), pakuotems buvo taikomas mazesnis ideologinis spaudimas. Vidaus (TSRS) rinkai skirtos pakuotes atliko reguliavimo ("ugdyti samoningus pirkeju poreikius") ir auklejimo ("ugdyti estetinius jausmus formuojant menine aplinka") funkcijas. Be to, jos turejo pagyvinti asketiskus parduotuviu interjerus ir kurti gausos ispudi. Isorinio vartojimo terpe sudare uzsienieciai--turistai, uzsienyje gyvenantys gimines, biciuliai, kolegos. Socialiniu poziuriu tai buvo elitiniai vartotojai, prie kuriu priskirtina ir sovietine nomenklatura. Jie galejo isigyti produktu, kurie buvo parduodami eiliniam pilieciui neprieinamose vietose (uzsienieciams skirtuose viesbuciuose, kavinese, specialiose parduotuvese ir pan.).

Reprezentacines pakuotes tapo ypac svarbiu ideologines sklaidos irankiu--medijomis, platinanciomis modernejancios ir klestincios sovietines Lietuvos ivaizdi. Auksta poligrafijos kokybe (riboto tirazo spauda eksperimentinese sovietu bazese arba uzsienyje, auksciausios kokybes popierius, originali konstrukcija) konotavo technologinius laimejimus, o vizualinis naratyvas--tam tikras politines strategijas. Pavyzdziui, XX a. 7-8-ojo desimtmecio pradzioje vyravo stilizuoti tautiniai motyvai: ornamentai, liaudiski buities reliktai (verpste, pypke, malunas, audiniai ir kt.), pasaku ir padavimu herojai (zaltys, karalius, gintaras, velnias, ragana ir kt.), kuriu informacinis turinys grafinio dizaino kompozicijose buvo jungiamas su pasakojamojo folkloro elementais (mitu, legendu, padavimu zodinemis citatomis). Zodinio ir vaizdinio paveldo dominante turejo deklaruoti kulturini sovietiniu respubliku identiteta. Antra vertus, tai buvo menininkams skirta direktyva, turejusi padeti atsikratyti stalinistines "socialistinio realizmo" stilistikos naturalizmo ir unifikacijos (3 pav.).

Taciau jau praejusio amziaus 7-ojo desimtmecio viduryje jauni dailininkai eme ieskoti moderniu pakuotes vizualines kalbos formu. Vienu is pagrindiniu impulsu atsinaujinti tapo fotografijos naudojimas Vakaru pakuotese: "Pasiziuredavom uzsienietiskus zurnalus, kur pakuotese naudojama fotografija, tai net sirdis salo ..." (20)

Sovietu valdzios strukturos dizaineriu naujos raiskos paieskose izvelge galimybe masiskai tirazuoti ir anapus gelezines uzdangos platinti sovietu socialines pazangos impulsus. Meno tarybu (valstybiniu meno produkcija vertinanciu instituciju) platformoje buvo diegiamas sovietu Lietuvos ivaizdzio modelis, pagristas visuomenines paskirties objektu (Vilniaus televizijos boksto, Vilniaus sporto rumu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, restauruoto senamiescio vaizdu ir kt.) bei monumentaliosios dailes kuriniu (skulpturu, vitrazu, fresku ir pan.) ikonografija (4 pav.).

Dailininkams teko iliustruoti LTSR VPM generuotas temas, kuriu vienos buvo konkreciai apibreztos ir reikalavo iliustratyvaus sprendimo (Pergale, Vilnius, Taika, Lietuvaite ir pan.) (5 pav.), kitos santykinai leido improvizuoti ir naudoti tapybiskesnius bei estetiskesnius vaizdus (Nemuno krastas, Premjera, Raudonoji aguona, Pajuris, Smiltele ir kt.) (6 pav.).

Isvados ir apibendrinimas

Dizainerio profesijos formavimasis Lietuvoje sutapo su Chrusciovo atlydzio laikotarpiu. Sis procesas buvo neatsiejamas politinio klimato kaitos, kuria geriausiai apibudina JAV ir TSRS varzytuviu perkelimas i nauja plotme--zmogaus gyvenamaja erdve formuojancius kasdieninio vartojimo objektus.

Specialistu rengimas ir mokslines-eksperimentines gamybos bazes kurimas Lietuvoje padejo suformuoti nauja dizainerio profesija, kuri prisidejo prie meninio aplinkos formavimo. Grafinis dizainas negalejo panaikinti pirmojo butinumo prekiu stygiaus, taciau ju meninis apipavidalinimas kure papildoma ir tik nomenklaturiniam elitui prieinama verte. Isskirtiniu produktu pakuotes tapo puikia ideologines sklaidos ir uzsleptos politines reklamos priemone. Jos specifiniu bruozu tapo fotografiju naudojimas. Nuotraukos patraukliai estetine ir nedeklaratyvia kalba siunte zinia apie ekonominius pokycius Sovietu Lietuvoje--individualiu ir viesuju erdviu pletra, visuomeninius objektus, kultura.

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2015.185

Literatura

Benjamin, W. 2005. Meno kurinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje, is Nusvitimai. Vilnius: Vaga, 214-243.

Cerneviciute, J.; Strazdas, R. 2014. Meno inkubatoriu vaidmuo, pletojant sistemu inovacijas, Santalka: filosofija, komunikacija--Coactivity: Philosophy, Communication 22(2): 126-136. http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.11

Eksperimentinis meninio konstravimo biuras. 1970. Katkus, K. (Dail.); Staisys, A. (Fotogr.). Vilnius: EMKB.

Forgacs, E. 2006. 1956 in Hungary and the Concept of East European Art, Third text 20(2): 177-187. http://dx.doi.org/10.1080/09528820600590124

Gedminiene, O. 1984. Antanas Gedminas: straipsniai, atsiminimai. Vilnius: Vaga.

Grigoraviciene, E. 2005. Tema, gyvenimas, zmogus kurybiskosios socrealizmo pletros gaires, Menotyra 40(3): 28-41.

Kacerauskas, T. 2014. Kurybos ekonomikos sektoriai: kurybiniu industriju sarasu lyginamoji analize, Filosofija. Sociologija 25(1): 35-43.

Kacerauskas, T. 2013. Kurybos ir kulturos industrijos: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai, Filosofija. Sociologija 24(3): 112-120.

Kellner, D. 1997. The Frankfurt School and British Cultural Studies: the Missed Articulation [interaktyvus], interaktyvus], [ziureta 2014 m. balandzio 25 d.]. Prieiga per interneta: https://pages.gseis.ucla.edu/faculty/ kellner/Illumina%20Folder/kell16.htm

Lavrinec, J. 2014. Community Art Initiatives as a Form of Participatory Research: the Case of Street Mosaic Workshop, Creativity Studies 7(1): 55-68. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2014.933365

Noreikiene, J. 2004. Masine kultura ir jos funkcijos, Filosofija. Sociologija 3: 39-42.

Reimeris, R. 2011. Vizualumo studijos Lietuvoje, Filosofija. Sociologija 22(1): 3-11.

(1) S. Neries vidurine mokykla is karto tapo viena is prestiziniu (kurioje buvo sustiprintas anglu kalbos destymas) istaigu, cia mokesi dauguma sovietu nomenklaturos vaiku.

(2) Ikurta 1913 m., nacionalizuota 1940 m.

(3) 1929 m. ikurta bendrove "Tilka", 1941 m. nacionalizuota ir pavadinta Kauno konditerijos fabriku "Geguzes 1-oji", tais paciais metais pervadinama "Ramune", 1950 m.--Kauno K. Pozelos konditerijos fabriku, 1969 m.--Kauno konditerijos fabriku, nuo 2000 m.--AB "Kraft Foods Lietuva".

(4) Dabar--AB "Vilniaus Pergale".

(5) Veikla pradejo reorganizavus 1938 m. ikurta Simono Zalberio kokliu ir keramikos fabrika.

(6) Pradejes nuo metaliniu lovu, statybiniu apkaustu ir cementiniu bloku gamybos, LTSR VPM gamybinis susivienijimas "Metalistas" tapo pagrindine metalo liejimo imone Lietuvoje su eksperimentiniu detaliu padengimo polimerinemis dangomis cechu.

(7) Dabar--Vilniaus dailes akademija (VDA).

(8) Is autores pokalbio su Jonu Kausiniu 1984-10-15 (Vilnius).

(9) Is autores pokalbio su Juozu Galkumi 2007-11-17 (Vilnius).

(10) Galima numanyti, kad pramonine grafika ir pakuote VDA radosi 1961 m., nes pirmoji taikomosios grafikos specialistu laida baige 1964 m., o specializacijos buvo pasirenkamos nuo treciojo kurso.

(11) Plakatas ir pramonine grafika lieka Grafikos katedroje, nors 1961 m. VDI ikuriama viena pirmuju Sovietu Sajungoje pramonines dailes katedru--Pramones gaminiu meninio konstravimo katedra (PGMKK), kuri eme rengti pramones irenginiu ir masinu konstravimo specialistus. Pirmoji absolventu laida baige 1965 m. PGMKK vedeju skirtas Feliksas Daukantas, kuris suorganizavo jos materialiaja baze, surinko destytojus, parase mokymo planus ir uzmezge rysius su gamybine mokymo baze. XX a. 7-ojo desimtmecio pab. ikuriamas Tarybu Sajungos technines estetikos instituto Vilniaus filialas, kuris vadovavo moksliniams projektavimo darbams elektronikos ir tiksliuju prietaisu gamybos srityse.

(12) Is autores pokalbio su Vaidilute Gruseckaite 1988-03-23 (Vilnius) ir Kestuciu Gvalda 2005-10-15 (Vilnius).

(13) Nuo 1964 m.--leidykla "Vaga".

(14) Is autores pokalbio su Gruseckaite 1988-03-23 (Vilnius).

(15) Jurgis Svaskevicius veliau pereme zmonos pavarde ir pramonines grafikos srityje yra zinomas kaip Jurgis Raslanas.

(16) Is autores pokalbio su Gvalda 2005-10-15 (Vilnius).

(17) Adresas tas pats, o pastatai iki siu dienu tebenaudojami pakuociu gamybai: 1975 m. EMKB reorganizuotas i Taros ir ipakavimo gamybini susivienijima Vilnis, 1992 m. ikuriama AB "Vilpakas", nuo 1995 m. siose patalpose veikia imone AB "Grafobal Vilnius". Privatizacijos metu buvo sunaikintas EMKB metodinis kabinetas, kuriame saugoti XX a. 7-8-ajame desimtmeciuose sukurtu lietuvisku pakuociu pavyzdziai.

(18) Remiamasi EMKB reklaminiu leidiniu (brosiuru, skrajuciu, lankstinuku, kalendoriu) metriku duomenimis.

(19) Pirmaisiais pokario metais maisto prekes parduotuvese vyniotos i prastos kokybes popieriu, veliau i laikrascius, p ilstyta i pirkeju atsinesta tara ir pan.

(20) Is autores pokalbio su Treciokaite-Grubeviciene, 1988-03-25 (Vilnius).

Egle JA SKUNIENE

Vilniaus Gedimino technikos univesrsitetas, Kurybiniu industriju fakultetas, Kurybos verslo ir komunikacijos katedra, Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas: egle.jaskuniene@vgtu.lt; eglejas@gmail.com

Iteikta 2014-05-02; priimta 2015-06-18

Caption: 1 pav. EMKB metodinis kabinetas

Caption: 2 pav. EMKB spaustuve

Caption: 3 pav. XX a. 7-ajame desimtmetyje EMKB sukurtos pakuotes

Caption: 4 pav. Saldainiai "Sportiniai". Dail. G. Karosas, Fotogr. Z. Kazenas, ~1974

Caption: 5 pav. Saldainiai "Pergale". Dail. M. Jonaitiene, ~1979

Caption: 6 pav. Saldainiai "Kara-Kum". Dail. J. Laurinavi?i?te, ~1970

----------

Please note: Illustration(s) are not available due to copyright restrictions.
COPYRIGHT 2015 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2015 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Jaskuniene, Egle
Publication:COACTIVITY: Philosophy, Communication
Article Type:Case study
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2015
Words:3216
Previous Article:Aggregate demand model for theatre in Lithuania/Visumines teatro paklausos Lietuvoje modelis.
Next Article:Moral perception, cognition, and dialogue/Moralinis suvokimas, pazinimas ir dialogas.
Topics:

Terms of use | Privacy policy | Copyright © 2021 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters |