Printer Friendly

Wage change in the Lithuanian labour market/Darbo uzmokescio pokycio vertinimas Lietuvos darbo rinkoje.

Ivadas

Temos aktualumas. Darbas ir uzdarbis visada buvo ir bus viena nuo kitos neatsiejamos kategorijos. Siais visuotinio ekonomikos globalizavimo laikais nuolat sparciais tempais besikeicianti ir sunkiai nuspejama verslo aplinka sukuria sudetingas imoniu ir organizaciju konkurencijos salygas. Ivairus ekonominiai veiksniai ir istekliai igyja kitokia reiksme, esmingai didindami zmogiskuju istekliu darbingumo, motyvavimo, taip pat gamybos humanizavimo svarba pabrezdami personalo reiksme naudojant kolektyvo ir grupiu darbo metodus, gerindami darbo santykius ir darbo kultura nes tik tai leidzia placiau naudotis pazangiausiu technologiju, sparciais tempais besikeiciancios ir atsinaujinancios informacijos apdorojimo teikiamais privalumais. Siekiant imonems issilaikyti konkurencineje aplinkoje, nuolat butina spresti daugybe personalo vadybos, darbuotoju kvalifikacijos, igudziu ir galimybiu ivertinimo, perspektyvu numatymo, motyvacijos, atlyginimu uz atliktus darbus pagrindimo ir apskaitos klausimu.

Pokario metu ekonomine migracija pamazu isaugo i laisva darbo jegos judejima ir dabar nevarzomas zmogiskuju istekliu judejimas viena is laisviu, sudaranciu bendrosios rinkos pagrinda suteikia daug galimybiu ieskoti geresniu gyvenimo, darbo ir kartu jo mokejimo salygu tiek gimtojoje salyje, tiek uzjos ribu. Kai Lietuva istojo i ES, is salies isvyksta vis daugiau ivairaus amziaus darbingu zmoniu, kas, be abejo, sumazina socialine itampa ir leidzia gerinti darbo jegos, likusios salyje, gyvenimo salygas. Remiantis Statistikos departamento prie LR Vyriausybes pateikiamais duomenimis, 2008 m. isvyko 17 015 zmones, t.y. 18,6% daugiau nei 2007 m., ir beveik 30% daugiau nei 2006 m. Pabreztina, kad nagrinejamu laikotarpiu vidutiniskai 70% visu emigravusiu isvyko is Lietuvos i kitas uzsienio salis butent dirbti. Be to, daugiausia 2003-2008 metu laikotarpiu isvyko 25-29 amziaus zmoniu 2008 metais net 3372 zmones visu emigravusiu, o t. y. 27% daugiau nei 2007 metais, ir 24% daugiau nei 2006 metais. Nemazai jaunu, issilavinusiu ar dideli darbo staza turinciu zmoniu isvyksta dirbti i uzsienio salis del didesnio darbo uzmokescio svetur ir darbo trukumo Lietuvoje.

Dabartinemis salygomis issivysciusiose salyse daug demesio skiriama darbo uzmokescio priklausymui nuo salies ekonomikos pletotes veiksniu, darbo turimo kitimo, darbuotoju kvalifikacijos, darbo salygu, pamainingumo, imones specifikos ir kt. Tam tikslui kuriamos ivairios mokejimo uz darba sistemos, kuriomis siekiama uztikrinti ekonomini rentabiluma darbuotoju motyvavima socialine pusiausvyra o pagrindiniu bet kurios imones personalo valdymo uzdaviniu tampa kuo efektyvesnis darbuotoju sugebejimu naudojimas visuomenes ir imones tikslams igyvendinti tinkamai darbuotojus motyvuojant. Teises aktu, normatyviniu dokumentu nuostatos yra konstruktyvios nustatant konkretu atlyginima ivairiu specialybiu darbuotojams, dirbantiems skirtingos veiklos imonese, taciau vien ju konkreciam darbo uzmokescio organizavimui neuztenka, nes darbo uzmokescio organizavimas susijes su kiekybine ir kokybine darbu analize, darbo nasumo uztikrinimu (padedanciu pasiekti produkcijos savikainos rentabilumo didejimo, kartu ir visuomeninio vartojimo prekiu kainu mazejimo), vidaus ir isores darbo rinkose nusistovejusiais atlyginimais, ivairiomis materialinio ir moralinio skatinimo programomis.

Anksciau pateiktos aplinkybes rodo, kad uzmokestis uz darba visada buvo ir yra labai aktuali ekonomine ir teisine problema, todel nagrinejama tiek ekonomikos ir vadybos mokslininku, tiek teises specialistu. Lietuviu autoriai, issamiai analizave darbo apmokejimo ir jo organizavimo problemas, paminetini: Dubinas (1996); Gerikiene, Marcinskas (2002) ir kt. Butina isskirti mokslines publikacijas darbo uzmokescio tema teises mokslu kontekste publikavusius siuos lietuviu autorius: Macerny-te-Panomarioviene (2003, 2008); Dambrauskiene (2007, 2008); Davulis (2008), kurie daugiausiai nagrinejo darbo teises problemas.

Straipsnio tikslas--isanalizuoti darbo uzmokescio pokycius Lietuvos darbo rinkoje, siuolaikineje rinkos ekonomikoje vykstanciu sparciu pokyciu kontekste.

Taikyti metodai: mokslines literaturos saltiniu sistemine analize, statistiniu duomenu ir atliktu tyrimu nagrinejama tema analize, lyginimas, grupavimas ir detalizavimas, galutiniu duomenu apibudinimas.

Darbo uzmokescio struktura, funkcijos ir tam itaka darantys veiksniai

Istoriniu poziuriu darbo rinka susikure darbo pasidalijimui sukelus mainu poreiki, kuris tapo prekiniu-piniginiu santykiu (nusakanciu darbuotoju, siekianciu gauti darba ir darbdavio, konkreciomis darbo vietomis formuojancio darbo jegos paklausa interesu saveika) remiantis pletra (Sileika, Andriusaitiene 2007).

Tai rodo, darbo rinkos kaip savarankisko ekonomikos posistemio formavimasi, taciau reikia nepamirsti, kad darbo uzmokestis (ypac svarbus kuriant piniginius santykius imoneje) yra ekonomine ir teisine kategorija. Nors buta siulymu is esmes atsisakyti svarbiausiu darbo teises institutu (darbo sutarties, darbo uzmokescio, darbo ir poilsio laiko) reguliavimo teises aktais paliekant siuos klausimus tik darbuotoju ir darbdaviu susitarimui, taciau tai butu netikslinga del galimos ekonomines gresmes, darbdaviui atsiverianciu galimybiu vis labiau piknau-dziauti nesistengiant vykdyti savo pareigu darbuotojams ir is to gauti nepagristo pelno (Dambrauskiene 2008).

Ekonomikos mokslu kontekste bet koks darbo apmokejimas yra daugumos zmoniu gaunama savo gamybos produkto dalis darbo uzmokescio forma, arba trumpiau--darbo pajamos. Darbo uzmokestis apibudinamas kaip pinigine forma isreikstas pajamu saltinis, vertinamas kaip nacionaliniu pajamu dalis, kuria visuomene moka savo nariams pagal ju sunaudoto darbo kieki bei kokybe materialiniams ir kulturiniams poreikiams tenkinti, arba kitaip--atlygis darbuotojams uz ju darbo jegos kaip gamybos veiksmo naudojima (Dubinas 1995). Kiek issamiau--darbo uzmokestis--tai darbo jegos vertes pinigine israiska, darbo jegos kaina, atitinkanti vartojimo prekiu ir paslaugu, kurios uztikrina darbo jegos atkurima darbuotojo ir jo seimos nariu fiziniu, dvasiniu, saugumo bei saviraiskos poreikiu patenkinima verte (Tamasauskiene et al. 2008). Hendersonas (1999), kalbedamas apie apmokejimo uz darba savoka paliecia darbo struktura ir i atlyginimo savoka itraukia kompensacijas uz darba (darbuotojo alga, darbo uzmokestis uz valandini darba premijos, ivairios darbuotoju privilegijos). Tai rodo, kad nagrinejant darbo apmokejima yra neatskiriamas ir darbo uzmokescio sanaudu apibrezimas, apibudinantis darbo uzmokesti kaip atlyginima uz darba darbuotojo atliekama pagal darbo sutarti ir apimanti pagrindini darbo uzmokesti, taip pat visus papildomus uzdarbius, bet kokiu budu tiesiogiai darbdavio mokamus darbuotojui uz jo atlikta darba (Mackevicius et al. 2006).

Darbo uzmokestis kaip teisine kategorija labai glaustai ir trumpai apibudinamas kaip atlygis uz darbo sutartyje sutartas atlikti darbo funkcijas. Ankstesniais laikais darbo uzmokestis buvo ribojamas minimaliu darbuotojo ir jo seimos pragyvenimo reikmiu, taciau siais sparciu pokyciu globalios rinkos ekonomikos laikotarpiu iminetaja savoka tikslinga ziureti daug placiau.

Darbo uzmokestis, suprantamas kaip atlyginimas, ismokamas darbuotojui uz jo darbo jegos (fizine arba protine prasmemis, Rankomis" arba "galva") panaudojima placiaja prasme apima ne tik asmenu, dirbanciu pagal darbo sutartis, bet ir laisvu profesiju atstovu, individualiu imonininku, dirbanciu pagal civilines teises sutartis, apmokejima uz ju darba atliktas paslaugas (Macernyte-Panomarioviene 2003). Teisiniu santykiu plotmeje vartojamos tokios savokos kaip darbo uzmokestis, darbo apmokejimas, atlyginimas, alga, teisingas atlygis, kompensavimas uz darba. Daugelis autoriu pabrezia, jog butina skirti darbo uzmokescio ir atlyginimo savokas. Atlyginimas uz darba darbuotojui apima ne tik pinigini uzmokesti uz darba bet ir ivairias imoneje naudojamas moralinio, materialinio skatinimo priemones. Darbo uzmokestis yra pagrmdinis arba bazinis darbo uzmokestis, priedai, premijos, priemokos ir kitos galimos kompensacijos. Ekonomikos mokslu kontekste algos mokejimas skiriasi nuo darbo uzmokescio tuo, kad alga nera grieztai susijusi su tikruoju darbuotojo dirbtu valandu skaiciumi, o darbo uzmokestis dazniausiai mokamas uz dirbtas valandas arba pagamintos produkcijos kieki.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad vieni autoriai, nagrinedami atlyginimo uz darba klausimus, akcentuoja darbo uzmokesti, kiti--daugiau demesio skiria netiesioginio atlygio uz darba priemonems, todel, remiantis Dessler (2001), teisinga butu sakyti, jog kompensavimas arba atlyginimas uz darba yra tai, kas kainuoja darbdaviui, kad darbuotojas vertintu ir brangintu savo darba bei apimantis visus piniginius ir nepiniginius santykius--darbo uzmokesti uz valandini darba pensijas, ivairias naudas ir kitus atlygius.

Funkcijos. Darbas--tai protines, fizines pastangos, skirtos produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti. Svarbu, jog imoneje butu sudarytos palankios ir tinkamos salygos kuo racionaliau panaudoti darbo isteklius, ju atliekama darba siekiant geriausiu darbo rodikliu. Vienas is pagrindiniu darbuotojo motyvacijos veiksniu yra atlyginimo dydis. Svarbiausias darbo uzmokescio tikslas--kurti gebejima dirbti, pirmiausia kompensuojant butinas paprasto nekvalifikuoto darbo sanaudas, sudarant normalaus funkcionavimo salygas dirbanciam asmeniui. Tam didziausia itaka turi valstybes nustatytas minimalus darbo uzmokestis, darantis itaka maziausiam galimam menesiniam darbo uzmokesciui (Macernyte-Panomarioviene 2003). Ivertines kitus veiksnius, darbuotojas suvokia, kokias vertybes ir kokiam tikslui jis kuria, taip pat koks bus moralinis poveikis gamintojui ir vartotojui. Atlyginimas--tai viskas, ka darbuotojas laiko vertinga sau, o problema yra ta, kad zmoniu vertybiu supratimas yra skirtingas (Maceika ir kt. 2007). Nepakankamai ivertinus zmoniu vertybes, ju skirtumus, imoneje nebus efektyviai organizuojamas darbas ir naudojami darbo istekliai, bus patiriama daug nenumatytu nuostoliu, daranciu itaka konkurencinei pozicijai rinkoje.

Lietuvos ekonomistai (Stancikas, Martinkus, Savane-viciene, Gerikiene ir kt.) isskiria atstatomaja (reprodukcine), skatinamaja ir socialiniu garantiju darbo uzmokescio funkcijas. Darbo uzmokestis, naudojamas prekems ir paslaugoms apmoketi, turi uztikrinti normalu darbo jegos reprodukavima, jos atgaminima konkreciomis visuomenes egzistencijos salygomis, t. y. padengti islaidas drabuziams, namu ukio reikmems, bustui, medicininiam aptarnavimui ir kitiems socialiniams poreikiams tenkinti, taip pat turi buti uztikrinta galimybe dali pajamu sukaupti. Svarbu pamineti, kad poreikiu terikinimas is darbo uzmokescio lesu bus socialiai pagristas tik tuomet, jeigu jis skatins darbuotojus geriau dirbti, pletoti ir tobulinti visus ukines veiklos aspektus.

Isskiriamos zmogiskuju istekliu valdymo funkcijos (Kazlauskaite, Buciuniene 2008): 1) reikalingu darbuotoju pritraukimas ir mokymas; 2) darbo pobudis, skatinantis ju veiksmu laisve; 3) rezultatais pagristas skatinimas, kuris is esmes pagristas darbo apmokejimo organizavimu imoneje. Darbo uzmokescio skatinamoji funkcija reikalauja aiskios ir imones darbuotojams suprantamos darbo apmokejimo sistemos. Imonese, kuriose slepiamas atlyginimas uz darba ir veikia neteisinga atlyginimo uz gamybos rezultatus sistema, slopinamas darbuotoju aktyvumas, atsiranda nepasitenkinimo ir skriaudos jausmai, kolektyvuose bresta konfliktines situacijos. Darbo pajamos tiesiogiai veikia ne tik daugumos zmoniu gyvenimo lygi, bet ir ju visuomenine padeti bei pripazinima. Gaudami didesni atlyginima uz darba jie gali isigyti daugiau vartojimo reikmenu, o tai garantuoja aukstesni gyvenimo lygi ne tik patiems dirbantiems zmonems, bet ir ju seimos nariams. Pasaulio salyse prekiu ir paslaugu vartojimas vienam gyventojui gali labai skirtis. Tai priklauso ne tik nuo mokamo darbo uzmokescio, bet ir salies vyriausybes vykdomos politikos, isleidziamu teises aktu, darbo rinkos salygu, darbo uzmokescio lygio salies regionuose, gyvenimo lygio ir t. t. Isskiriama taip pat tokia darbo uzmokescio funkcija kaip tinkamu darbo salygu sudarymas darbuotojo kvalifikacijai ir igudziams pletoti. Darbas blogesnemis nei socialiai priimtinos darbo salygos turi atsispindeti atlyginimu sistemoje.

Darantys itaka veiksniai. Darbo apmokejimo dydi lemia daugelis isoriniu ir vidiniu veiksniu, kurie dazniausiai sutapatinami su darbo uzmokescio dydi reguliuojancias veiksniais. Pagrindiniai darbo uzmokescio diferencijavimo veiksniai nustatyti pagal Tarptautines darbo organizacijos apibendrintus darbo vietu (pareigybiu) ivertinimo kriterijus (pavadintus Zenevos schema), yra veikiami pagrindiniu tiek isoriniu (darbo rinkos salygos, darbo uzmokescio lygis salyje, sakoje ir to paties pobudzio veiklos imonese, gyvenimo lygis, kolektyvine sutartis, vyriausybes politika, profesiniu sajungu veikla), tiek vidiniu (konkretaus darbo verte ir imoneje naudojama darbo (pareigybiu) vertinimo sistema, reliatyvi darbuotojo verte, darbdavio isgales moketi, imones finansine bukle, ekonomines salygos) darbo uzmokesti lemianciu veiksniu. Prie isoriniu veiksniu galima priskirti Tarptautines darbo organizacijos isskiriamas sesias kriteriju arba veiksniu grupes, i kurias turi buti atsizvelgiama nustatant minimalaus darbo uzmokescio lygi salyje, isdestytas Rekomendacijoje Nr. 135, tokias kaip darbuotoju ir ju seimu poreikiai, bendrasis salies darbo uzmokescio lygis, pragyvenimo minimumas ir jo pokyciai, socialines paramos sistema ir socialiniu ismoku dydis, santykinis ivairiu visuomenes grupiu pragyvenimo lygis, ekonominiai veiksmai, taip pat ekonominis augimas ar uzimtumo lygis.

Darbo uzmokesti lemiantys veiksmai neretai ivardijami kaip subjektyvus socialiniai veiksniai, tokie kaip darbo kiekis ir kokybe, issilavinimas ir kvalifikacija, darbo stazas ir pareigybes, iniciatyvos, ir objektyvus socialiniai veiksniai (darbo uzmokescio lygis salyje, darbo jegos pasiula ir paklausa rinkoje, kolektyvine sutartis, salies vyriausybes darbo uzmokescio politika, gamtine aplinka).

Teises mokslu kontekste Davulis (2008), kalbedamas apie darbo teises modernizavima siuolaikines ekonomikos salygomis, isskiria pokycius, kurie daro itaka darbo santykiams tarp darbuotoju ir darbdaviu, taip pat galima sakyti, darbo apmokejimo organizavimui imoneje. Anot autoriaus, keiciasi darbo, kuriam darbdavys samdo darbuotoja atlikimo, naudojimo, ivertinimo ir perspektyvos aplinka, o kartu ir uzsakymai, uzsakovai, ju poreikiai, tiekejai ir ju galimybes, konkurentai, kainos. Tai nesuteikia stabilumo nei darbdaviams, nei darbuotojams. Sparciu pasauliniu globalizavimo procesu kontekste keiciasi ir darbo aplinka, kurioje darbuotojas atlieka savo funkcijas, nes vis labiau vertinamas ne pagamintu prekiu kiekis, aptarnautu klientu skaicius, o kurybinio darbo, zmogaus energijos, igudziu, savarankiskumo, inovaciju rezultatai ir kokybe. Svarbiausias veiksnys tampa ne materialines darbo priemones ir net ne finansiniai ar kiti istekliai, o zmogus-darbuotojas, kurio kurybine energija, zinios turi didziausia pridetine verte (kokybinis darbuotojo vertinimas).

Tikslinga pabrezti, kad ugdant zmoniu isteklius labai sunku ivertinti pinigine ugdymo teikiama nauda dar ir del daugybes pasaliniu veiksniu, daranciu itaka tiek ugdymo procesui, tiek paciam zmogui. Piniginius rezultatus paprasciau suprasti, taciau tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turi suvokti, kad mokant zmones daugiau demesio turi buti skiriama butent kokybiniam darbuotojo vertinimui (Kumpikaite 2007).

Taip pat svarbu pabrezti, kad siuolaikineje visuomeneje keiciasi ir zmoniu vertybes, poziuris i darba. Tai patvirtina pastebejimai (Ciutiene ir kt. 2006; Ciutiene, Ada-moniene 2009), kad nors vis dar vyrauja zmoniu nuomone "dirbu, kad galeciau gyventi", taciau pamazu zmones supranta, kad "darbas gyvenime svarbu, taciau tai neturi trukdyti asmeniniam gyvenimui". Vis delto darbuotojams, kurie linke asmenini gyvenima aukoti del darbo, reiketu uztikrinti kvalifikacijos ugdymo, socialinio pripazinimo ir didesnio darbo uzmokescio galimybes.

Pagaliau svarbu pabrezti, kad keiciasi darbuotojo siekiai, nes del isaugusiu darbuotojo mobilumo galimybiu vis daugiau reiksmes igyja individualiu poreikiu, isipareigojimu seimai, visuomenei tenkinimas, taip pat pasitenkinimas darbu. Atsirandant vis daugiau nauju rekomendaciju, etikos kodeksu, geros praktikos pavyzdziu, populiarejant imoniu socialines atsakomybes koncepcijai, keiciasi teisinis darbdavio ir darbuotojo santykiu reguliavimas.

Apibendrinant galima teigti, kad darbo uzmokescio organizavimas imoneje, taip pat imones vadovybes poziuris ir vykdoma darbo uzmokescio politika yra sudetingi procesai, veikiami daugybes dinamisku ir statisku veiksniu, nuo kuriu priklauso imoneje dirbanciu darbuotoju gerove, nasumo lygis, darbuotoju kaita, kvalifikacija ir pagaliau ju noras dirbti nasiai bei kokybiskai. Taip pat svarbu pabrezti, kad gana daznai pasitaikanti darbdaviu nesazininga konkurencija darbuotoju paieskai bei idarbinimui motyvacijos ir apmokejimo uz darba sistemu srityse daro nemaza itaka imoniu bankrotams ir visos Lietuvos ekonomikos smukimui, ypac sio pasaulinio ekonomikos nuosmukio laikais.

Darbo uzmokescio pokyciai Lietuvos darbo rinkoje

Lietuvos imones dirba laisvosios rinkos ekonomikos ir sparciu pasaulio ekonomikos globalizavimo procesu sukeltu pokyciu salygomis, todel, galima sakyti, kad praejo pakankamai laiko imonems persitvarkyti is pamatu personalo, jo darbo organizavimo, normavimo ir apmokejimo srityse, taciau, remiantis ivairiu prognoziu ir analiziu rezultatais, statistiniais duomenimis, sios problemos islike iki siol. Kiekvienais metais nemazeja jaunu, gabiu, darbingu zmoniu isvykimas is Lietuvos, daugiausia--i Vakaru Europos salis ir JAV butent del prastu darbo salygu ir mazo uzdarbio Lietuvoje. Statistikos departamento prie LR Vyriausybes duomenimis, 2003-2008 metu laikotarpiu, kaip jau buvo mineta, kasmet is Lietuvos daugiausia isvyko 25-29 metu amziaus Lietuvos gyventoju (2003 metais 13% visu emigravusiu, o 2008 metais jau beveik 20%), o 2008 metais--staigus sio rodiklio didejimas, t. y. 2008 metais, palyginti su ankstesniais, i uzsieni isvyko 27% daugiau sios amziaus grupes zmoniu, nors 2007 metais buvo uzfiksuotas nagrinejamo rodiklio sumazejimas 4%, palyginti su 2006 metais. 1 lenteleje pateiktas emigrantu skaicius 2003-2008 metais (taip pat kiti Lietuvos darbo rinkos rodikliai ir ju pokyciai tam tikrais metais) rodo isvykusiu is Lietuvos mazejima tik 2006 metais (emigravo 19,1% maziau nei 2005 metais), ir tai, kad nagrinejamu laikotarpiu vidutiniskai 70% zmoniu isvaziavo is Lietuvos i uzsienio salis butent dirbti. Darbdaviai yra nesuinteresuoti didinti darbo uzmokescio, nes zmones neturi daug galimybiu isidarbinti Lietuvoje. Isvykti is salies skatina menkas darbo atlyginimas, aukstas nedarbo lygis, skurdas, nepasitenkinimas darbo salygomis, gyvenamaja vieta, nepasitenkinimas menkomis saves realizacijos galimybemis, taip pat darbo pasiula, aukstesni atlyginimai ir geresnes gyvenimo salygos uzsienio salyse.

Kalbant apie migracijos procesus, darbo rinkos aspektu jie buvo palankus Lietuvai ankstesneje ekonomikos stadijoje del svetur dirbant igyjamos darbo patirties, aukstesnes kvalifikacijos, kalbiniu ir darbo igudziu. Darbo rinkos strukturos sutrikdymas gali padidinti itampa tarp socialiniu sluoksniu. Nuo 2006 metu eme ypac rysketi nekvalifikuotos darbo jegos trukumo ir didesnes specialistu darbo vietu pasiulos negu paklausos problemos. 2005-2008 metu laikotarpiu laisvu darbo vietu skaicius nekvalifikuotiems darbininkams ypac isaugo 2006 metais (palyginti su ankstesniais metais, padaugejo net 3,3 karto), taciau 2008 metais sis rodiklis sumazejo beveik 17% (buvo beveik du kartus mazesnis nei specialistu laisvu darbo vietu skaiciaus rodiklis ir sudare apie 11% visu laisvu darbo vietu minetais metais) (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybes).

2005-2008 metu laikotarpiu specialistu laisvu darbo vietu kasmet daugejo, t. y. 2006 metais, palyginti su 2005 metais, padidejo beveik 37,5% (taciau santykis su visu laisvu darbo vietu rodikliu sumazejo 7,5 % punktais), 2008 metais, palyginti su ankstesniais, padidejo tik 5,4%, o santykis su visu laisvu darbo vietu skaiciumi padidejo 4,6% punktais (Statistikos departamentas prie LR Vyriausybes). Mazejanti darbo jegos pasiula suteikia darbuotojams galimybe reikliau vertinti darbdavi ir rinktis patrauklesne darbo vieta o darbdaviai priversti konkuruoti tarpusavyje ieskodami veiksmingu darbuotoju motyvavimo priemoniu. 2008 metais prasidejo ir neigiami emigracijos padariniai: staigus atlyginimu kilimas sektoriuose, is kuriu nuteka reikalinga darbo jega, sunkiai uzpildomos maziau mokamos darbo vietos, kvalifikuotos darbo jegos ir specialistu (mediku, inzinieriu, informatiku) stygius, ypac didelis tam tikruose regionuose, silpnejantis kvalifikuotos darbo jegos ir specialistu rengimo potencialas.

Nagrinejant 1 lenteleje pateiktus Lietuvos darbo rinkos duomenis, matyti, jog 2008 metais, palyginti su 2003 metais, vidutines disponuojamos pajamos vienam namu ukio nariui, vidutinis bruto ir neto menesinis darbo uzmokestis (tiek viso salies ukio, tiek privataus ir valstybinio sektoriaus) didejo gana vienodai--mazdaug 50% (beje, sis rodiklis privaciame sektoriuje padidejo keliais punktais daugiau nei valstybes sektoriuje ir bendrame salies ukyje).

Tikslinga isskirti 2007 metus, kai vidutiniu disponuojamu pajamu vienam namu ukio nariui, vidutinio bruto ir neto menesinio darbo uzmokescio viso salies ukio ir privataus sektoriaus (isskyrus valstybes sektoriu) teigiamas pokytis, palyginti su 2006 metais, buvo didziausias. Vidutinis salies ukio ir privataus sektoriaus bruto ir neto darbo uzmokescio rodikliai 2003-2007 metu laikotarpiu pasizymejo tolygiomis didejimo tendencijomis, o valstybes sektoriuje sie rodikliai kito labai netolygiai. Be to, paskutiniais 2008 metais vidutinis neto menesinis darbo uzmokestis valstybes sektoriuje isaugo apie 21%, t. y. mazdaug padidejo 2% punktais daugiau nei salies ukio ir 3% punktais daugiau nei privaciame sektoriuje.

Vienas is pagrindiniu Lietuvos ukio konkurenciniu pranasumu yra gana pigi kvalifikuota darbo jega, taciau tai tikrai nera svarbiausias uzsienio investiciju vietos pasirinkimo motyvas, o didejantis vidutinis atlyginimas nedaro neigiamos itakos investiciju pritraukimui Baltijos salyse. Ekonominiai motyvai emigruoti yra gana stiprus, taciau tyrimai (Urbonaviciene, Tvaronaviciene 2008) parode, kad panasiai issivysciusiose salyse matomas skirtingas emigrantu skaicius.

Didesne problema, i kuria turi buti atkreiptas demesys, yra spartesnis darbo uzmokescio augimas uz darbo nasuma. 1 lenteleje matome, kad 2006-2008 metu laikotarpiu darbo nasumas augo apie 4% punktus leciau nei vidutinis salies bruto darbo uzmokestis. Kita, pabreziamas ir darbo nasumo didejimas ilguoju periodu (Ce-kanavicius, Kasnauskiene 2009), pasireiskiantis tada, kai darbo uzmokestis gerokai dideja ir darbo jega tampa palyginti brangiu gamybos veiksniu, o darbdaviai iesko darbo jega pakeicianciu technologiju.

Taciau, remiantis naujausiais statistikos duomenimis, 2009 metu tam tikru ketvirciu (I, II ir III) vidutinio menesinio darbo uzmokescio Lietuvoje duomenys taip pat pasizymi mazejimo tendencijomis: minetuju metu III ketvircio vidutinis menesinis salies ukio darbo uzmokestis (2142, 2 Lt) buvo 30,4 Lt mazesnis nei II ketvirti ir net 50,9 Lt mazesnis nei I 2009 metu ketvirti, kam, be abejo, itaka dare besitesiantis salies ekonomikos nuosmukis.

Vidutinis salies ukio darbo uzmokestis, kaip ir visi Lietuvos ukio darbo rinkos rodikliai, pasizymeje gana sparciu augimu, islaike augimo tendencijas 2003-2008 metu laikotarpiu, taciau vis delto viena is pagrindiniu didejancios emigracijos priezasciu yra menkas darbo uzmokestis salyje, kuris yra vienas maziausiu visoje Europos Sajungoje, kas, be abejo, veikia darbuotoju motyvacija ir kartu zema darbo nasumo lygi salyje.

Lietuva privalo pletoti tokius konkurencinius veiksnius, kaip kvalifikuotos darbo jegos augimas, nauju specialistu rengimas, mokslinio potencialo pletra, kurie veiktu BVP augima teikiamu paslaugu, gaminamos produkcijos kokybe ir suteiktu Lietuvos imonems konkurencini pranasuma pasaulinej e globalioje rinkoje.

Isvados

1. Darbo apmokejimo organizavima imoneje lemia daugelis isoriniu ir vidiniu veiksniu. Tai sudetingas ir daugialypis procesas, nuo kurio priklauso darbuotoju gerove, nasumo lygis, darbuotoju kaita ir kvalifikacija, noras dirbti nasiai, kokybiskai, ir, zinoma, visos imones konkurencine pozicija siuolaikineje pokyciu rinkoje ir reiksme salies ekonomikai.

2. Darbo uzmokestis, kaip ekonomine, teisine, vadybine kategorija, turi buti nustatomas pagal tikslingai parinkta etikos kodeksus atitinkancia darbo uzmokescio apmokejimo, premijavimo ir skatinimo sistema laikantis visu teises aktu, reglamentuojanciu si procesa kad darbuotojams nustatyti menesiniu algu, valandiniu ir dieniniu tarifmiu atlygiu dydziai nebutu mazesni uz Vyriausybes patvirtinta minimaluji darbo uzmokescio dydi, ir, be abejo, butu tenkinami darbuotojo poreikiai. Tai leidzia pasiekti geresniu darbo nasumo, migracijos, nedarbo ir kitu salies darbo rinkos rodikliu.

3. Isanalizavus Lietuvos darbo rinkos statistinius duomenis gauta, kad: a) 2008 metais, palyginti su 2003 metais, emigrantu is Lietuvos skaicius padidejo daugiau kaip 35%, o dauguma emigrantu (nagrinejamu laikotarpiu vidutiniskai 70%) isvaziavo is Lietuvos i uzsienio salis butent dirbti; b) 2003-2008 metu laikotarpiu vidutines disponuojamos pajamos vienam namu ukio nariui per menesi, vidutinis menesinis salies ukio, privataus ir valstybinio sektoriu tiek bruto, tiek neto darbo uzmokestis padidejo apie 50%; c) 2006-2008 metu laikotarpiu darbo nasumas didejo apie 4% punktus leciau nei vidutinis salies bruto darbo uzmokestis.

Literatura

Cekanavicius, L.; Kasnauskiene, G. 2009. Too High or Just Right? Cost --Benefit Approach to Emigration Question, Inzinerine Ekonomika --Engineering Economies (1): 28-36.

Ciutiene, R.; Adamoniene, R. 2009. Interaction Between Em-ployee's Interests and Attitude Towards Work as Well as Influence When Forming Career, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economies 5: 48-55.

Ciutiene, R.; Sakalas, A.; Neverauskas, B. 2006. Influence of Personnel Interests on Formation of Modern Career. Inzinerine Ekonomika-Engineering Economies (5): 99-106.

Dambrauskiene, G. 2008. Darbo teises modernizavimo bei tobulinimo problemos, Jurisprudencija [Jurisprudence] 8(110): 7-12.

Davulis, T. 2008. Lietuvos darbo teises modernizavimo perspektyvos, Jurisprudencija [Jurisprudence] 8(110): 27-33.

Dessler, G. 2001. Personalo valdymo pagrindai. Kaunas: Poligrafija ir informatika. 343 p.

Dubinas, V. 1996. Darbo uzmokescio formos ir sistemos Europos salyse. Vilnius. 70 p.

Gerikiene, V.; Marcinskas, A. 2002. Atlyginimo uz darba tendencijos ekonomikos globalizavimo kontekste, Ekonomika [Economics] 60: 37-16.

Kazlauskaite, R.; Buciuniene, I. 2008. The Role of Human Resources and Their Management in the Establishment of Sustainable Competitive Advantage, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economies (5): 78-84.

Kumpikaite, V. 2007. Human Resource Training Evaluation, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economies (5): 29-36.

Maceika, A.; Strazdas, R.; Maciukeviciene, L. 2007. Darbuotoju inovatyvumas pramones imoniu vertybiu sistemoje, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8 (1): 44-50.

Mackevicius, J.; Subaciene, R; Maciuitis, J. 2006. Darbo sanaudu apskaita ir kontrole, Ekonomika [Economies] 75: 34-50.

Macernyte-Panomarioviene, I. 2003. Apmokejimas uz darba ir jo uztikrinimas. Vilnius: LTU leidykla. 155 p.

Macernyte-Panomarioviene, I. 2008. The right to receive fair remuneration for work in the Republic of Lithuania, Jurisprudencija [Jurisprudence] 1(103): 30-36.

Nazaroviene, D.; Rasteniene, A. 2009. Gyventoju migracija: problemos ir aktualijos. Viesasis administravimas [Public Administration] 1(21): 43-52.

Rudyte, D.; Berzinskiene, D.; Prichotskyte, F. 2008. Darbo uzmokescio diferenciacija: veiksniai ir tendencijos, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos [Economies and Management: Topicalities and Outlooks] 3(12): 251-261.

Simanaviciene, A.; Uzkuryte, L. 2009. Pokyciai darbo rinkoje ekonominio nuosmukio metu: Lietuvos atvejis, Ekonomika ir vadyba [Economies and Management] 14: 940-946.

Stulgiene, A.; Daunoriene, A. 2009. Migracijos poveikis darbo jegos rinkos pusiausvyrai, Ekonomika ir vadyba [Economies and Management] 14: 984-992.

Sileika, A.; Andriusaitiene, D. 2007. Istorinis metodologinis darbo rinkos sampratos aspektas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(1): 19-23.

Urbonaviciene, L; Tvaronaviciene, M. 2008. Polinkis emigruoti: priezasciu paieskos, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 253-260.

Tamasauskiene, Z.; Sileika, A.; Maciulyte, A. 2008. Theoretical and practical aspects of wages differentiation, Socialiniai tyrimai [Sociai Researches] 3(13): 165-178.

Laura Ziogelyte

Vilniaus universitetas

El. pastas: laura.ziogelyte@ef.vu.lt
1 lentele. 2003-2008 m. Lietuvos darbo rinkos rodikliai (skliaustuose
pateiktas pokytis procentais, palyginti su ankstesniais metais)
(sudaryta pagal Statistikos departamento duomenis)

Table 1. Indicators of Lithuanian labor force during the year
2003-2008 (percentage change comparing to previous year is rendered
in brackets (compiled on the basis of statistics department
information)

                                                   Metai

Rodikliai                              2003        2004        2005

Dirbantys, tukst.                     1438,0      1436,3      1473,9
                                                 (-0,118)     (2,55)

Bedarbiai, tukst.                      203,9       184,4       132,9
                                                  (-9,56)     (-27,9)

Emigrantai, tukst.                     11032       15165       15571
                                                  (27,3)       (2,6)

Isvyko dirbti,                         82,1        79,8        81,8
% (visu emigravusiu)

Darbo nasumas. Pridetine verte,        35,8        39,8        44,6
tenkanti vienam dirbanciam to                     (10,0)      (10,7)
meto kainomis, tukst. Lt

Disponuojamos pajamos, vienam           --         495,8       579,7
namu ukio nariui per menesi, Lt                               (14,5)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     1072,6      1149,3      1276,2
salies ukis, Lt                                   (6,67)      (9,94)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,       786,4       835,5       916,7
salies ukis, Lt                                   (5,87)      (8,86)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     1200,7      1271,3       579,7
valstybes sektorius, Lt                           (5,55)      (-54,4)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,       868,4       913,6      1276,2
valstybes sektorius, Lt                           (4,94)      (28,4)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,      984,8      1069,6      1194,0
privatus sektorius, Lt                             (7,9)      (10,4)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,       730,2       784,5       864,0
privatus, sektorius, Lt                            (6,9)       (9,2)

                                             Metai

Rodikliai                              2006        2007

Dirbantys, tukst.                     1499,0      1534,2
                                      (1,67)      (2,29)

Bedarbiai, tukst.                      89,3        69,0
                                      (-32,8)     (-22,7)

Emigrantai, tukst.                     12602       13853
                                      (-19,1)      (9,0)

Isvyko dirbti,                         63,2        69,3
% (visu emigravusiu)

Darbo nasumas. Pridetine verte,        50,2        57,5
tenkanti vienam dirbanciam to         (11,1)      (12,7)
meto kainomis, tukst. Lt

Disponuojamos pajamos, vienam          680,8       859,3
namu ukio nariui per menesi, Lt       (14,9)      (20,8)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     1495,7      1802,4
salies ukis, Lt                       (14,7)      (17,0)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1092,9      1351,9
salies ukis, Lt                       (16,1)      (19,2)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     1633,0      1891,9
valstybes sektorius, Lt               (64,5)      (13,7)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1184,9      1414,5
valstybes sektorius, Lt               (-7,15)     (16,2)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     1418,7      1755,9
privatus sektorius, Lt                (15,8)      (19,2)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1041,4      1319,3
privatus, sektorius, Lt               (17,0)      (21,1)

                                             Metai

                                                  Pokytis
                                                 2003-2008
Rodikliai                              2008        m., %

Dirbantys, tukst.                     1520,0        5,4
                                      (-0,92)

Bedarbiai, tukst.                      94,3        -53,8
                                      (26,8)

Emigrantai, tukst.                     17015       35,2
                                      (18,6)

Isvyko dirbti,                         70,1
% (visu emigravusiu)

Darbo nasumas. Pridetine verte,        65,7        45,5
tenkanti vienam dirbanciam to         (12,5)
meto kainomis, tukst. Lt

Disponuojamos pajamos, vienam          986,8       49,8
namu ukio nariui per menesi, Lt       (12,9)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     2174,0       50,7
salies ukis, Lt                       (17,1)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1667,2       52,8
salies ukis, Lt                       (18,9)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     2329,9       48,4
valstybes sektorius, Lt               (18,8)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1781,0       51,2
valstybes sektorius, Lt               (20,6)

Vidutinis bruto darbo uzmokestis,     2093,7       52,9
privatus sektorius, Lt                (16,1)

Vidutinis neto darbo uzmokestis,      1608,6       54,6
privatus, sektorius, Lt               (17,9)
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Ziogelyte, Laura
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2010
Words:4191
Previous Article:The tendencies of harmonised index of consumer prices in Lithuania and European Union/Suderinto vartotoju kainu indekso tendencijos Lietuvoje ir...
Next Article:Intellectual capital management in transport sector/Intelektinio kapitalo valdymas transporto sektoriuje.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters