Printer Friendly

The results of experimental investigation recycling meat and plant waste in the periodic operation bioreactor/Eksperimentiniu tyrimu rezultatai perdirbant mesos ir augalines kilmes atliekas periodinio veikimo bioreaktoriuje.

Ivadas

Atliekos tai--bet kokios medziagos ar daiktai, kuriu atlieku turetojas (gyventojas, imone arba organizacija) atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1,3 mln. tonu komunaliniu atlieku, is kuriu apie 50 % yra biologiskai skaidzios. Didzioji dalis biologiskai skaidziu atlieku salinamos savartynuose, taciau tai nera vienintele iseitis, kaip sias atliekas galima tvarkyti.

Is 1 paveikslo matyti, 2008 m. vienam gyventojui tenkantis komunaliniu atlieku kiekis sieke 413 kg. Palyginti su ankstesniais metais siu atlieku didejimo tendencija nesikeicia, nuo 2007 m. sis kiekis padidejo 12 kg (2007--10, 2006- 14 kg). Kaip ir ankstesniais metais didziaja dali komunaliniu atlieku sudaro misrios komunalines atliekos--83 %, antrines zaliavos--6 %, kitos atliekos--10 %. Nors nei vienai Europos Sajungos valstybei nepavyksta nevirsyti siektinos 300 kg ribos, Lietuvoje, palyginti su kitomis salimis, vienam gyventojui tenkantis komunaliniu atlieku kiekis yra vienas maziausiu.

Kadangi 90 % komunaliniu atlieku, is ju ir biologiskai skaidziu patenka i savartynus, prarandami dideli kiekiai vertingu medziagu ir energijos.

Pagrindine savartynu problema yra yrancios organines atliekos (duju C[O.sub.2] ir C[H.sub.4], kurios turi itakos siltnamio efektui, issiskyrimas, filtrato susidarymas, gruntiniu ir pavirsiniu vandenu mikrobiologinis ir cheminis tersimas, patogeniniu bakteriju dauginimasis, nemalonus kvapai), kurios turi neigiama poveiki gamtai ir zmoniu sveikatai (Zigmontiene, Zuokaite 2009).

Laikui begant atliekos tampa vis vertingesniu istekliu. Tas, kuriu tvarkymas reglamentuojamas (pakuociu atliekas, naudoti netinkamas transporto priemones, elektros ir elektronines irangos atliekas, biologiskai skaidomas atliekas ir padangas), imama pakartotinai naudoti, perdirbti ir is ju gaminti energija.

Biologiskai perdirbant, neleidziant patekti i savartynus ir vis daugiau atlieku panaudojant, prisidedama prie siltnamio efekta sukelianciu duju emisijos mazinimo (Atlieku tvarkymas 2011).

Apdorojant biologiskai skaidzias komunalines atliekas sprendziamos ekologines problemos ir kartu papildomai gaunama ekonomine nauda, elektros ir / ar silumine energija, be to, mazinamas irimo metu issiskirianciu kvapu poveikis aplinkai, o perdirbtas substratas panaudojamas dirvai tresti (Kvasauskas, Baltrenas 2009).

Lietuva yra isipareigojusi sumazinti savartynuose deponuojamu biodegraduojanciu atlieku kieki. Pagal Lietuvos valstybini strategini atlieku tvarkymo plana, direktyva 1999/31/EB Lietuvoje turi buti igyvendinama laipsniskai.

Nuo 2010 metu savartynuose salinamos biologiskai skaidzios atliekos turi sudaryti 75 % nuo 2000 metais savartynuose pasalinto kiekio, nuo 2013 metu--50 %, nuo 2020 metu--35 % (Kavaliauskiene 2008). Norint pasiekti tokiu rezultatu, reikia imtis priemoniu. Viena is tokiu priemoniu gali buti siu atlieku anaerobinis apdorojimas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Bioduju gamybos procesas

Bioduju gamyba yra sudetingas biologinis-cheminis procesas, kurio metu organines medziagas veikia skirtingu rusiu bakterijos. Proceso metu sudetingi organiniai junginiai suskaidomi i elementarius junginius, kuriuos metanogenines bakterijos vercia i biodujas--metano, anglies dioksido ir kitu duju jungini. Medziagu apykaitos aktyvumas ir metano gamybos intensyvumas taip pat priklauso nuo perdirbamo substrato sudeties, palaikomos temperaturos ir jos svyravimu, islaikymo trukmes, slopinimo faktoriu (Nagel et al. 2001; Khandelwal 1990).

Mikrobiologine veikla bioduju reaktoriuose yra palankiausia esant neutraliai arba silpnai sarminei aplinkai (6,5 < pH < 8,5) (Schon 2009).

Bioduju energetikoje priimta proceso temperaturas skirstyti i tris grupes: psichrofiline (10-25[degrees]C), mezofiline (25-40[degrees]C), termofiline (40-55[degrees]C). Mezofiliniai bioduju reaktoriai dazniausiai naudojami gyvuliu meslui ir maisto produktu imoniu atliekoms perdirbti. Normaliai fermentacijai reikalinga stabili darbo temperatura. Bioduju mikrobai, kaip ir kiti gyvi organizmai, yra jautrus aplinkos temperaturos pokyciams. Didesni temperaturos pokyciai gali sutrikdyti bioduju gamyba ir parugstinti substrata. Rekomenduojama, kad temperaturos kitimo sparta nebutu didesne kaip [+ or -] 2[degrees]C/h--esant psichrofiliniam rezimui, [+ or -] 1[degrees]C/h--mezofiliniam rezimui ir [+ or -] 0,5[degrees]C/h--termofiliniam rezimui (Masse DI, Masse 2001). Biomase reaktoriuje isbuna nustatyta laika, per kuri didesnioji jos dalis suyra ir virsta biodujomis. Sis laikotarpis priklauso nuo biomases pobudzio ir sudeties. Ilgiausiai trunka biomases risamuju medziagu--celiuliozes ir hemiceliuliozes suirimas. Lengviau suyra baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Ilgesne biomases perdirbimo trukme yra susijusi su didesnemis energetinemis sanaudomis, todel parenkant zaliavas biodujoms gaminti ir sudarant bioduju gamybos programa butina ivertinti energetini efektyvuma (Schon 2009).

Bioduju energine verte tiesiogiai susijusi su metano koncentracija. Esant metano daugiau negu 55 %, biodujos laikomos vertingu kuru. Metanas yra bekvapis, netoksiskas ir lengvesnis uz ora. Deginamas metanas virsta anglies dioksidu ir vandens garais.

Siuo metu biodujos yra ekologiskiausias automobiliu kuras. Kai biodujos naudojamos kaip automobiliu kuras, jos isvalomos iki 97 % metano lygio. Vienas kubinis metras isvalytu bioduju apytikriai prilygsta vienam litrui benzino.

Biodujoms gaminti gali buti naudojamas ivairios zaliavos: gyvuliu meslas, augalu liekanos, maisto pramones ir zemes ukio atliekos, nuoteku dumblas, organines komunalines atliekos, viesojo maitinimo istaigu atliekos ir energetiniai augalai. Biodujos taip pat gali buti surenkamos specialiais irenginiais is savartynu (Baltrenas, Kvasauskas 2008).

Kiekviena augalu ar atlieku rusis ir ju misiniai turi savita organine sudeti. Anaerobinio perdirbimo poziuriu biomase vertinama pagal joje esanciu riebalu, baltymu ir angliavandeniu kieki.

Esant skirtingoms angliavandeniu, baltymu ir riebalu proporcijoms substrate, gaunama ir skirtinga bioduju iseiga bei jose esantis metano kiekis (1 lentele).

Nuolatinio veikimo bioreaktoriuose ikrova pasalinama ne visa is karto, o laipsniskai nustatytomis dalimis: i bioreaktoriu pridedama dalis paruosto naujo substrato, tiek pat pasalinama degazuoto. Visa bioreaktoriaus ikrova pakeiciama per laika, lygu islaikymo trukmei (Savickas, Vrubliauskas 1997).

Darbo tikslas--isanalizuoti, koks bioduju ir metano kiekis issiskiria is zinomo kiekio mesos atlieku ir jos misiniu su zolinemis atliekomis, taip pat nustatyti, kokia itaka biodujoms ir metanui issiskirti turi zolines atliekos.

Tyrimu metodika

Tyrimai atliekami laboratorinemis salygomis. Periodinio veikimo laboratorinis bioreaktorius (zr. 2 pav.), kurio turis 5 l, per biomases tiekimo anga uzpildomas biologiskai skaidziomis komunalinemis atliekomis ir ju misiniais, kurie nurodyti toliau. Bioreaktoriuje sukuriamos anaerobines salygos.

Ekperimentiniams tyrimams buvo pasirinktos sios organines kilmes atliekos ir ju misiniai:

--mesos atliekos;

--mesos atliekos ir zolines atliekos (santykiu 19:1);

--mesos atliekos ir zolines atliekos (santykiu 9:1).

Bioreaktorius veike mezofiliniu rezimu. Kad butu palaikoma 35 [+ or -] 1[degrees]C temperatura, periodinio veikimo bioreaktorius istatytas i specialu inda su vandeniu, kuriame buvo palaikoma 35[degrees]C tempertura. Eksperimento trukme--15 dienu.

Per visa eksperimenta kasdien buvo stebimas issiskiriantis bioduju kiekis (biodujos kaupesi 0,0045 [m.sup.3] talpykloje), metano, sieros vandenilio ir deguonies koncentracijos, pH (pH rodiklis buvo nustatomas pries eksperimenta ir eksperimentui pasibaigus) ir ju kitimas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Matavimai atlikti analizatoriumi INCA 4000, kuris pateikia metano, anglies dvideginio ir deguonies kieki, %, o sieros vandenilio koncentracija--ppm. Prietaiso matavimo ribos: deguonies--0-25 % (paklaida [+ or -] 1 %), sieros vandenilio--0-100 ppm (paklaida [+ or -] 5 %), metano--0-100 % (paklaida [+ or -] 1 %). Prietaiso darbo salygos: aplinkos temperatura buvo nuo +10 iki +40[degrees]C, santykinis dregnis--nuo 0 iki 95 %.

Tyrimu rezultatai ir analize

Vienas is svarbiausiu efektyvumo rodikliu, perdirbant biologiskai skaidzias atliekas anaerobiniu budu, yra issiskiriantis bioduju kiekis. Kuo didesne bioduju iseiga, esant pastoviam metano kiekiui, tuo daugiau naudos (daugiau energijos) gaunama anaerobiniu budu skaidantis organinems atliekoms.

Atlikus ekperimentinius tyrimus su mesos atliekomis gauti rezultatai pateikti 3 paveiksle.

Iki 9-osios eksperimento dienos stebimas bioduju kiekio didejimas. Sia diena duju kiekis buvo didziausias ir sieke 0,87 [m.sup.3]/[m.sup.3]d (3 pav.). Likusi eksperimento laika bioduju kiekis svyravo nuo 0,19 iki 0,7 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Toki gera bioduju kiekio issiskyrima leme tai, kad didziaja dali mesos atlieku sudaro riebalai ir baltymai, is kuriu gaunama didziausia stechiometrine bioduju iseiga. Riebalu ir baltymu kiekis substrate taip pat labai turi itakos metano kiekiui biodujose, nes is siu medziagu isgaunama didziausia metano koncentracija. Eksperimento metu didziausias metano kiekis, uzfiksuotas 11-aja eksperimento diena, sieke 0,121 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Beveik visa sio tyrimo laikotarpi metano kiekis biodujose stabiliai didejo. Stebint sieros vandenilio koncentracijos kitima eksperimento metu, didziausia koncentracija buvo uzfiksuota eksperimento pradzioje, kai sieke 5,8 x [10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d, taciau iki eksperimento pabaigos buvo stebima sieros vandenilio mazejimo tendencija ir pabaigoje uzfiksuota maziausia jo koncentracija 2,1 x [10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d (3 pav.). Atliekant tyrimus su mesos atliekomis anaerobines salygos buvo islaikytos, deguonies koncentracija svyravo nuo 0,1 iki 2,3 %. Biologiskai skaidantis mesos atliekoms pH, ismatuotas eksperimento pradzioje, sieke 4,87, o eksperimento pabaigoje--6,35.

Korejos mokslininkai Jae Kyoung Cho, Soon Chul Park ir Ho Nam Chang taip pat tyre bioduju iseiga ir metano koncentracija is biologiskai skaidziu maisto atlieku (mesos, ryziu, kopustu ir kt.). Ju tyrimu rezultatai rodo, kad geriausia iseiga ir didziausias metano kiekis gaunamas anaerobiniu budu perdirbant mesos atliekas. Stachiometrine metano iseiga sieke 0,82 [m.sup.3]/kg SM (Kyoung Cho et al. 1995). Atsizvelgiant i zema issiskyrusi metano kieki skaidant mesos atliekas buvo sudaryti misiniai su mesos atliekomis ir zolinemis atliekomis ir atliktas tyrimas siekiant gauti didesne bioduju iseiga ir metano koncentracija. Zolines atliekos kaip papildas parinktas todel, kad susidaro dideli ju kiekiai, taip pat buvo norima pagerinti C:N (anglies ir azoto) santyki, nuo kurio priklauso ir bioduju bei metano iseiga. Bioduju kiekis perdirbant mesos atlieku ir zoliniu atlieku misini santykiu 95:5 %, didejo iki 11-osios eksperimento dienos; sia diena jis buvo didziausias ir sieke 0,87 [m.sup.3]/[m.sup.3]d (4 pav.). Veliau issiskirianciu duju iki eksperimento pabaigos mazejo ir pabaigoje jos sieke 0,25 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Vidutinis bioduju kiekis per visa eksperimento laika buvo 0,52 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Metano kiekis didejo iki 12-osios eksperimento dienos, kuria jis sieke 0,21 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Mazejant maistiniu medziagu kiekiui, mazejo ir metano kiekis, todel nuo 12-osios dienos iki eksperimento pabaigos jis mazejo ir pabaigoje sieke 0,071 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Vidutinis metano kiekis per visa eksperimento laika buvo apie 0,083 [m.sup.3]/[m.sup.3]d, t. y. apie 14 % bioduju kiekio.

Didziausia sieros vandenilio koncentracija buvo uzfiksuota 2-aja eksperimento diena, kai sieke 6, 1 x [10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Visa eksperimento laikotarpi sieros vandenilio koncentracija biodujose mazejo ir pabaigoje uzfiksuota pati maziausia koncentracija--1,7 x [10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d (4 pav.). Atsizvelgiant i si kieki sieros vandenilio valyti is bioduju nera butina. Eksperimento metu anaerobines salygos buvo uztikrintos, nes deguonies kiekio biodujose svyravimo diapazonas buvo nuo 0,1 iki 3,8 %.

Rodiklis pH buvo matuojamas eksperimento pradzioje ir pabaigoje ir atitinkamai sieke 5,5 ir 6,28. Esant tokiai pH vertei bioduju ir metano gamyba nera pakankamai efektyvi. Anaerobiniu budu perdirbamo substrato pH vertei itakos turejo metanogenezes bakteriju augimas: kai pH verte didesne kaip 7 bakterijos, augimas yra geras ir stabilus, kai pH nukrenta, taip pat sutrinka ir augimas--bakterijos pradeda zuti (Weiland 2009). Todel galima daryti prielaida, kad, esant didesniam pH rodikliui, bioduju ir metano iseiga is perdirbamu atlieku turi buti didesne.

Anaerobiniu budu skaidant mesos ir zaliuju atlieku misini (mesos atliekos sudare 90 %, zole--10 %) bioduju kiekis sparciai didejo nuo eksperimento pradzios iki 11-osios dienos. Sia diena duju kiekis buvo didziausias ir sieke 1,12 [m.sup.3]/[m.sup.3]d (5 pav.). Bioreaktoriuje mazejant maistiniu medziagu kiekiui, bakteriju veikla sutriko, bioduju kiekis pradejo kristi ir pabaigoje sieke [m.sup.3]/[m.sup.3]d (5 pav.).

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Metano kiekis biodujose kito proporcingai bioduju kiekiui. Ju didejimas stebimas iki 11-osios eksperimento dienos, kuria C[H.sub.4] kiekis buvo didziausias--0,253 [m.sup.3]/[m.sup.3]d.

Sieros vandenilio koncentracija dujose eksperimento metu sparciai mazejo: nuo 6,7 x [10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d eksperimento pradzioje nukrito iki 2,0 x 10.sup.-5] [m.sup.3]/[m.sup.3]d eksperimento pabaigoje (5 pav.).

Deguonies koncentracija issiskyrusiose biodujo-se viso eksperimento metu beveik tolygiai mazejo: nuo 4,2 % pradzioje iki 0,1 % eksperimento pabaigoje, tai rodo, kad anaerobines salygos bioreaktoriuje buvo uztikrintos. Bioreaktoriuje buvo palaikomas mezofilinis rezimas, tai yra temperatura sieke 35 [+ or -] 1[degrees]C.

Biologiskai skaidantis mesos ir zolinems atliekoms pH buvo nustatyta eksperimento pradzioje ir sieke 5,68, o eksperimento pabaigoje--6,25, t. y. buvo silpnai rugstine terpe. Todel toks pH rodiklis rodo, kad anaerobiniu bakteriju veikla nebuvo pakankamai gerai subalansuota.

Eksperimentiniu tyrimu rezultatu apibendrinimas

Bioduju ir metano kiekiai, gaunami suskaidzius organiniu atlieku misinius anaerobinemis salygomis periodinio veikimo bioreaktoriuje ir bioreaktoriui veikiant mezoiliniu rezimu, pateikti 6 ir 7 paveiksluose.

Kaip matyti, biodujos geriau issiskyre biologiskai skaidant mesos ir zoliniu atlieku misini santykiu 9:1. Vidutinis bioduju kiekis buvo 0,56 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Didesnis zoliniu atlieku kiekis pagerino bioduju issiskyrima, nes skaidant mesos ir zoliniu atlieku misini santykiu 19:1 vidutinis bioduju kiekis sieke 0,51 [m.sup.3]/[m.sup.3]d. Anaerobiniu budu skaidant vien tik mesos atliekas bioduju kiekis buvo maziausias ir sieke 0,5 [m.sup.3]/[m.sup.3]d.

Duju kiekio skirtumas gali buti siejamas su azoto koncentracijos biomaseje didejimu skaidant baltymus (Lindorfer et al. 2008). Taip pat tokia tendencija pastebeta maisant skerdyklu atliekas, augalines kilmes atliekas ir daugiameciu zoliu silosa (Navickas et al. 2007). Didele dali biomases sudarancios skerdyklos atliekos del dideles baltymu (amoniako) koncentracijos slopina bioduju issiskyrima.

[FIGURE 6 OMITTED]

Bioduju kiekio skirtuma leme pH rodiklis, misinyje esanciu baltymu, riebalu ir angliavandeniu kiekis, acetogenezes ir metanogenezes bakteriju veiklos intensyvumas, mikroorganizmu populiacija, taip pat biodujoms itakos galejo tureti makroelementu--anglies, azoto, fosforo ir sieros--santykis perdirbamoje biomaseje.

Pastebima, kad issiskyrusiu bioduju maksimali verte pasiekiama veliau (per 11-12 eksperimento dienu).

Bioduju kiekio pikas gaunamas veliau del mazesnio riebalu ir baltymu kiekio biomaseje. Bioduju kiekio pastovuma eksperimento pabaigoje palaiko jau susibalansaves anaerobinis procesas del padidejusio anglies kiekio, esancio zoles atliekose (ZA), del ko pagereja C:N (anglies ir azoto) santykis biomaseje.

Analizuojant susidariusi metano kieki biodujose matyti, kad daugiausia C[H.sub.4] susidare taip pat anaerobiniu budu skaidant mesos ir zoliniu atlieku misini santykiu 9:1. Jo kiekis siose biodujose sieke 18 %. Maziausiai metano issiskyre skaidantis vien tik mesos atliekoms, kurio kiekis buvo 15 %, o skaidant mesos ir zoliniu atlieku misini santykiu 19:1, metano kiekis sieke 16 %. Veiksniai, turintys itakos bioduju kiekiui, taip pat veike ir issiskiriancio metano kieki.

Visos tirtos organines atliekos ir ju misiniai energijai gauti (deginti) nera tinkami, nes metano kiekis biodujose nesieke 55 %. Taciau jas maisant su kitomis degiosiomis dujomis, gautas biodujas butu galima naudoti kaip kura.

[FIGURE 7 OMITTED]

Isvados

1. Didziausias issiskyres bioduju kiekis--0,56 [m.sup.3]/[m.sup.3]d nustatytas anaerobiniu budu perdirbant mesos ir zoliniu atlieku misini santykiu 9:1.

2. Geresne metano iseiga uzfiksuota taip pat skaidantis mesos ir zoliniu atlieku misiniui santykiu 9:1. Vidutinis metano kiekis sieke 0,101 [m.sup.3]/[m.sup.3]d.

3. Didziausias bioduju kiekis issiskyre anaerobiniu budu perdirbant MA, sumaisytas su 10 % zoles (nuo MA pagal sausa mase), kuris sieke 8,0 [m.sup.3] bioduju is vieno kubinio metro substrato, taciau siu bioduju energetine verte nera didele (vidutine metano koncentracija yra tik 18 %).

4. Nepageidaujamo komponento--sieros vandenilio koncentracija visu eksperimentu metu turejo mazejimo tendencija. Biodujose [H.sub.2]S nevirsijo 1 x [10.sup.-4] [m.sup.3]. Tokias biodujas butu galima naudoti deginimo katiluose ar kaip kura automobiliuose.

5. Augalines kilmes atliekas maisant su mesos atliekomis pastebima geresne bioduju ir metano iseiga. Bioduju kiekis padidejo 10 %, o metano kiekis--1,2 karto.

doi: 10.3846/mla.2011.86

Literatura

Atlieku tvarkymas [interaktyvus], [ziureta 2011 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.sratc.lt>.

Baltrenas, P.; Kvasauskas, M. 2008. Experimental invest ti-gation of biogas production using fatty waste, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(4): 178-187. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.178-187

Budrys, R. 2006. Nuoteku valymo dumblu (NVD) ir biodegraduojanciu (BDA) atlieku tvarkymas, is 9-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas--Lietuvos ateitis", ivykusios 2006 m. kovo 30 d., pranesimu medziaga. Vilnius, 30- 39.

Kavaliauskiene, I. 2008. Biologiskai skaidziu atlieku tvarkymo strategija Lietuvoje [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 5 d.]. Prieiga per interneta: <www.am.lt/VI/files/File/2-Kavaliauskiene.pdf>.

Khandelwal, K. C. 1990. Biogas technology development and implementation strategies--Indian experience, in International Conference on Biogas Technologies and Implementation Strategies, 10-15 January, Pune India (ed. BORDA), Bremen, FRG, 306-315.

Kyoung Cho, J.; Chul Park, S.; Nam Chang, H. 1995. Biochemical methane potential and solid state anaerobic digestion of Korean food wastes, Bioresource Technology 52(3): 245-253. doi:10.1016/0960-8524(95)00031-9

Kvasauskas, M.; Baltrenas, P. 2009. Anaerobiniu budu perdirbtu organiniu atlieku tinkamumo dirvozemiui tresti tyrimai, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 17(4): 205-211. doi:10.3846/1648-6897.2009.17.205-211

Lindorfer, H.; Corcoba, A.; Vasilieva, V; Braun, R.; Kirchmayr, R. 2008. Doubling the organic loading rate in the co- digestion of energy crops and manure--a full scale study, Bioresource Technology 99(5): 1148-1156. doi:10.1016/j.biortech.2007.02.033

Masse, DI.; Masse, L. 2001. The effect of temperature on slaughterhouse wastewater treatment in ASB reactors, Bioresource Technology 76: 9198. doi:10.1016/S0960-8524(00)00105-X

Nagel, F. J.; Tramper, J.; Bakker, M.; Rinzema, A. 2001. Temperature control in a continuously mixed bioreactor for solid-state fermentation, Biotechnology and Bioengineering 72(9): 219-230. doi:10.1002/1097-0290(20000120)72:2<219::AID-BIT10>3.0.CO;2-T

Navickas, K.; Zuperka, V.; Venslauskas, K. 2007. Gyvunines kilmes salutiniu produktu anaerobinis perdirbimas i biodujas, LZUU ZUI instituto ir LZU universiteto mokslo darbai 39(4): 60-68.

Savickas, J.; Vrubliauskas, S. 1997. Bioduju gamybos ir panaudojimo galimybes Lietuvoje. Kaunas: Technologija. 38 p.

Schon, M. 2009. Numerical Modelling of Anaerobic Digestion Processes in Agricultural Biogas Plants. Innsbruck, Austria. 139 p.

Waste statistics [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 4 d.]. Prieiga per interneta: < http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/ Waste_statistics>.

Weiland, P. 2009. Biogas production: current state and perspectives, Applied Microbiology and Biotechnology 85(4): 849- 860. doi:10.1007/s00253-009-2246-7

Zigmontiene, A.; Zuokaite, E. 2009. Dujiniu tersalu, issiskirianciu kompostuojant nuoteku dumbla su misko atliekomis, tyrimai, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 18(2): 128-136.

Antonas Misevicius (1), Pranas Baltrenas (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: (1) antonas.misevicius@gmail.com; (2) pbalt@vgtu.lt
1 lentele. Stechiometrine bioduju iseiga ir metano kiekis jose
(Budrys 2006)

Table 1. The stoichiometric yield of biogas and methane content
contained therein (Budrys 2006)

Biodegraduojanciu Stechiometrine Metano kiekis
atlieku sudetis bioduju iseiga, biodujose, %
 [m.sup.3]/kg SM

Riebalai 1,4 80-90

Baltymai 0,6-0,9 75-80

Angliavandeniai 0,7-0,8 50-60

SM--sausa mase
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Title Annotation:Environmental Protection Engineering/Aplinkos apsaugos inzinerija
Author:Misevicius, Antonas; Baltrenas, Pranas
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Nov 1, 2011
Words:2949
Previous Article:Research on air pollutants N[O.sub.2] and S[O.sub.2] in raseiniai area using passive sorbents and bio indicative methods/Raseiniu rajono oro...
Next Article:Study on the conversion of fuel nitrogen into NOx/Kure esancio azoto perejimo i NOx tyrimai.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2015 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters