Printer Friendly

Tendencies and development of classicism-style park art in Europe and Lithuania/ Klasicistinio stiliaus parku meno tendencijos bei raida Europoje ir Lietuvoje.

Ivadas

Meno istorijoje ir menotyroje visada buvo sunku kategoriskai teigti ar nustatyti aiskia meno formos ar stiliaus raidos pradzia ir pabaiga. Mene vyksta nenutrukstama evoliucija, kuria galima suprasti is atskiru stiliu laikotarpiu, bandant sudelioti chronologiskai, bet nenubreziant grieztu matematiniu ribu. Daugeliu atveju, jeigu dabartiniai meno kuriniai "dalyvavo" istorijos procese, butu sunku priskirti juos tik vienam meno stiliui. Jei kalbesime apie architekturos istorija ir stilius, pavyzdziui, nuo velyvosios antikos, datuoti konkreciais metais viena ar kita stiliu butu neimanoma ir neteisinga. Mene stiliai laisvai ir palaipsniui pereidavo nuo vieno prie kito. Sioje raidoje netgi atsirasdavo pereinamuju stiliu tarpsniu. Menininkai savo kuryboje neretai ikunydavo keliu stiliu sinteze. Todel analizuojant ir pateikiant konkretaus stiliaus raida, atsiradima ir jo sunykima netikslu butu pradeti nuo metu ar vietos (Belting 2002). Naujos idejos mene skleidesi palaipsniui, tam tikru laikotarpiu arba kokiame nors meno kurinyje jos buvo isgryninamos. Jei kalbesime apie klasicistini stiliu (lot. classicus--pavyzdinis) meno istorijoje, chronologiskai sis stilius issirutuliojo is baroko. Meno tendenciju pokyciai naujuoju laikotarpiu buvo akivaizdus--isivyravo racionalumo, aiskumo, grynumo, antikos renesanso meniniai kriterijai.

1. Klasicistinio stiliaus istakos ir paplitimas europoje

Istorijoje klasicistinis stilius atsirado XVII a. pab.--XVIII a. pr. absoliutizmo klestejimo laikotarpiu Europoje (Ado ir kt.1975). Nors siame straipsnyje svarbiau ne issiaiskinti, kada tiksliai ir kur atsirado sis stilius, o pateikti klasicistinio stiliaus atsiradimo priezastis mene, estetikos teorijos supratima ir konkreciau--krastovaizdzio architekturos raida siuo laikotarpiu, klasicistinio stiliaus parku meno tendencijas Vakaru ir Rytu Europoje bei Lietuvoje.

Barokiniam stiliui pasiekus apogeju, ivairiose meno srityse pradeda rastis salygiskai nauju ideju. Jos skirtingai reiskiasi daileje, literaturoje, muzikoje, teatre, architekturoje ar planuojant miestus. Kaip ir kiekviena visuomenine ar ekonomine santvarka, taip ir meno stiliai po tam tikro laikotarpio pradedami kritikuoti ir nenumaldomai turi keistis arba zlugti. Barokas buvo ne isimtis. To meto visuomeneje brendo nepasitenkinimas pernelyg neracionaliu, eksperimentiniu ir puritonisku valstybiu ir monarchu gyvenimu. Visose visuomenes gyvenimo srityse pasigendama racionalumo, tvarkos, prasmingumo.

Kritikos banga XVII a. labiausiai pradeda jaustis teatro, literaturos kuriniuose. daileje ir architekturoje menininkai iesko nauju kurybos impulsu, siekia prigesinti ekstravagantisko stiliaus protruki.

Architekturoje atsigreziama i antikos mena ir jo principus, daileje prisimenama gamta, literaturoje ir teatre atsiranda nauju zanru ir kanonu, kuriniuose kritikuojama monarchija, skleidziamas svietejiskas gyvenimo budas ir t. t.

Siems pokyciams meno istorijoje turi itakos Europos valstybiu monarchu varzymasis tarpusavyje, valdymo politikos ir estetikos suvokimo praradimas (Gombrich 1995).

Naujojo stiliaus--klasicistinio--sklaida Europoje pradejo plisti is Italijos (antikos meno principai), is Anglijos (konstitucines monarchijos restauracija, novatorisku ideju pletros galimybes) ir sparciausiai pasireiske Prancuzijoje (Baroko epochos virsune, politinio ir socialinio gyvenimo pokyciai visuomeneje) (Benevolo 1998).

Sios sklaidos ypatybes turejo dideles itakos tolesnei klasicistinio stiliaus architekturos, parku meno raidai ir tendencijoms.

Naujosios klasicizmo idejos architekturoje buvo paremtos antikos meno principais ir kanonais, o parku menas buvo kuriamas dviem kryptimis: prancuziskaja ir angliskaja. XVII a. vid. ir pab. zemynineje Europoje tobulinami ir pleciami prancuziskojo barokinio stiliaus parkai, o Anglijoje XVII a. pab.--XVIII a. pr. kuriami klasicistinio stiliaus parkai.

Kadangi Prancuzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose to meto valstybese buvo paplitusios Baroko epochos meno tendencijos, naujasis meno stilius sunkiai "skynesi" sau kelia. Anglijoje priesingai--naujos idejos sklido mene ir visuomeniniame gyvenime labai sparciai ir sklandziai, be pasipriesinimo. Ko gero, ne vien tik del politiniu priezasciu (konstitucine monarchija), bet ir del estetiniu (priespriesa prancuziskajam barokui) (Bumblauskas 2005). Anglams buvo priimtinesnis antikos menas nei puosnus prabangusis barokas. Filosofo J. J. Rousseau teiginiuose atkreiptas demesys i naturalaus krastovaizdzio vertybes, jos supriesinamos su formaliu teritoriju geometrizavimu (Vanagas 2003). Naujasis klasicistinis stilius Anglijoje turejo tvirta pagrinda--paladianizma, kuris tuo metu buvo paplites miestu ir uzmiescio vilu, zemvaldziu rumu architekturoje. Siuo laikotarpiu Anglijoje labai domimasi Renesanso laikotarpio architekto, teoretiko Andrea Palladio (1508-1580 m.) idejomis, isdestytomis traktate Quattro Libri dell' Architettura (1570), kuriame aukstinamos antikos ir Renesanso idejos (Jakovlevas-Mateckis 2008). XVIII a. Paladijaus knyga ir kuriniai (Villa Barbaro Italijoje, XVI a.) (The Garden book 2000) buvo didziausias autoritetas visais architekturinio skonio ir architekturos taisykliu klausimais. Suprojektuoti uzmiescio vila Paladijaus kanonais buvo mados ir gero skonio israiska (Gombrich 1995) (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

2. Klasicistinio stiliaus parku meno tendencijos europoje

Klasicistinio stiliaus parkai XVIII a. pr. projektuojami pagal aiskiai nusakomus kriterijus--samoningai atsisakant taisyklingo perspektyvinio plano (buvo budinga barokinio stiliaus parkams). Nauja ir rysku postumi parku meno raidai padare mineti parku komponavimo pokyciai siuo laikotarpiu (Hobhouse 2002). Naujosios meno tendencijos akivaizdzios siuose Anglijos parkuose: Badmintone (1682), Chesworthe (1685), Melburn Hole (1704-1711), Stowe parke (1738) (2, 3 pav.). Pastarasis buvo perprojektuotas is barokinio stiliaus, autorius w. Kent. Garsiausi klasicistinio stiliaus parku autoriai Anglijoje buvo W. Kent, W. Chambers, H. Repton, L. Brawn. Mineti autoriai isleido ne viena teorini darba, apibreze klasicistinio stiliaus estetinius ypatumus ir tendencijas, taisykles ir postulatus, kuriais reiketu vadovautis projektuojant parkus, nustate sodu ir parku skirtumus, analizavo ivairias kompoziciniu elementu formas (Kluckert 2005).

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Klasicistinio stiliaus parkai projektuojami atsisakant geometriniu formu ir liniju, parko planineje ir erdvineje kompozicijoje akcentai tampa naturalus ir dirbtinai sukurti vandens telkiniai, mazosios architekturos statiniai, medziu ir krumu grupes. Sie kompoziciniai elementai buvo komponuojami tarpusavyje, kad sudarytu visumos ispudi ir ansamblio vientisuma.

Budingos vaizdingose vietose pasodintos medziu, krumu grupes, kurios perspektyvoje susilieja su naturaliai auganciu misku. Parkuose buvo statomi antikiniai pastatai, paviljonai, kolonados, triumfo arkos, vartai (Januskevicius 2004). Mazosios architekturos formos atliko svarbu vaidmeni sio stiliaus parkams (4, 5 pav. a, b). Parkuose statiniai daznai budavo perspektyvos ar vietovaizdzio akcentai arba svarbios kompozicijos sudedamosios dalys. Sie svarbus kriterijai pabrezdavo naujasias sio meno stiliaus tendencijas. Meno tendenciju kaita leme domejimasis ir botanikos mokslo atradimai, nauju zeldynu ir gelynu veisliu isvedimas ir gabenimas is svetur (pvz., Kinijos, Afrikos kolonijiniu valstybiu), adaptuojant prie Europos klimato (Majdecki 1993). Klasicistinio stiliaus parku atsiradimui ir projektavimui itakos turejo Kinijos ir Japonijos parku meno filosofija. Anglijoje siuos principus isdeste w. Chambers veikale apie Rytu sodininkyste. Nors parkuose ir buvo panaudojama rytietisku motyvu ir kompoziciniu elementu (kiniski paviljonai, tilteliai, boksteliai), pati parko filosofija nebuvo giliai suprasta ar suprasta pavirsutiniskai, domino formos, o ne turinys ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1977).

XVIII a. vid. ir pab. angliskosios parku meno tendencijos paplito ir visoje Europoje: Prancuzijoje (po didziosios revoliucijos), Vokietijoje, olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Lietuvoje.

XVIII a. antroje puseje suprojektuotas pavyzdinis klasicistinio stiliaus parkas Vokietijoje--Sanssouci parku ansamblyje (6 pav., a). Sio parko autoriai P. J. Lenne ir K. F. Schinkel. Sanssouci parku ansamblis ypatingas tuo, kad tai puikus pavyzdys, kaip sklandziai ir palaipsniui plito naujos parku meno tendencijos, nes dalis parko suprojektuota baroko dvasia, o dalis--klasicizmo. Autoriai, kurdami naujaji Sanssouci ansambli tarp esamu rumu, abipus jungiancios abi parku teritorijas alejos suprojektavo abejus rumus, organiskai siedami ispudinga klasicistinio stiliaus parka su laisvo planavimo takais, atviromis parko aikstelemis, i parka meistriskai ikomponavo architekto K. F. Schinkel suprojektuotus klasicistinio stiliaus pastatus.

[FIGURE 4 OMITTED]

dar vienas ryskus klasicistinio stiliaus pavyzdys Worlitz parkas (1769-1773) (6 pav., b). Klasicistiniu stiliumi kuriami ir rekonstruojami kai kurie barokiniai drezdeno, Potsdamo, Berlyno, Miuncheno, Kaselio parkai (Jakovlevas-Mateckis 2008).

Klasicistinio stiliaus parku meno tendencijos Rusijoje buvo ikunytos tik XVIII a. antrojoje puseje ir XIX a. pradzioje, nes iki tol vyravo barokinio stiliaus parku projektavimas ir ikurimas. Baroko epocha Rusijoje stipriai isigalejo del glaudziu rysiu su Prancuzija. Bet rekonstruojant ar pleciant esamus parkus, jautriai suliejami du stiliai ir jie netgi vienas kita papildo, isisavinamos dideles teritorijos. Klasicistinio stiliaus parkai budavo kelis kartus didesnio ploto uz esama barokinio stiliaus parka ir issiplesdavo iki keliu simtu hektaru. Taip transformavosi daugelis Europos parku ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1985).

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Vienas geriausiu klasicizmo pavyzdziu Rusijoje--Sankt Peterburgo uzmiestyje rekonstruotas Jakaterinos ir Aleksandro parkas Carskoje Selo (dab. Puskinas) (1760-1790).

Geriausiu lenkiskojo klasicizmo pavyzdziu tapo karaliaus Stanislovo Augusto rumai ir Lazienki Krolewskie parkas Varsuvoje (rumu aut. d. Merlini, parko ansamblio aut. J. C. Schuch) (7 pav.). Tai buvo paskutiniai Stanislovo Augusto rumai jam karaliaujant. Siame parke buvo pastatyta nemazai pastatu, budingu antikai ir Renesansui: kolonados, teatro pastatas, dirbtiniai griuvesiai, klombos, grotos ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1985).

[FIGURE 7 OMITTED]

3. Klasicistinio stiliaus parku teorine bei praktine raida ir meno tendencijos lietuvoje

Lietuvoje klasicistinio stiliaus pastatai ir parkai pradedami projektuoti bei statyti apie XVIII a. viduri. Siam stiliui isigaleti mene taip pat buvo svarbios geopolitines, ekonomines ir sociokulturines salygos. Lietuvoje atsirado nauju visuomeniniu reiskiniu, keitesi vertybiu kriterijai, iskilo nauju tikslu, vyko kardinalus visuomenes idealu ir estetiniu paziuru pokyciai (Lietuvos architekturos istorija ... 1994). Svarbiausias ivykis tuo laikotarpiu--1795 metu Treciasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas, galutinai padalijes valstybe tarp Austrijos-Vengrijos, Prusijos ir Rusijos. Be abejo, nereiketu pamirsti ir neakcentuoti Svieciamojo amziaus estetiniu ir filosofiniu ideju, plitusiu is Anglijos per Vokietijos, Lenkijos universitetus, visuomenines organizacijas, menininkus (Kulak 2006), per 1793 m. Vilniaus universitete ikurta Architekturos katedra. I klasicistinio stiliaus parku meno tendenciju raida svaru indeli inese isteigti Vilniaus, Gardino botanikos sodai ir juose dirbe sios srities profesoriai ir specialistai: J. E. Gilibertas (1741-1814), S. B. Jundzilas (1761-1847), J. Strumila (1774-1847), K. Podcasinskis (1790-1860) ir kt. Kaip ir Anglijoje, taip ir kitose Europos salyse buvo leidziami teoriniai ir apzvalginiai parku meno specialistu darbai: G. Thouin--Plan raissonnes de toutes les espaces de jardins (1805), h. Puckler--Andeutungen uber Landchaftsgernerei (1834), I. Czartorysk-- Mysli rozne o sposobnie zakladania ogrodow (1805) ir kiti (Majdecki 1993). Ne isimtis buvo ir Lietuvoje J. Strumilos parengti teoriniai parku projektai, veika las "Siaures sodai", 1883 m. (Pilkauskas 2004) (8 pav.). Vilniaus universitete klasicizmo estetika deste Karlas Spampanis (1740-1783) (Bumblauskas 2005).

Lietuvos klasicistinio stiliaus parkai literaturoje daznai vadinami peizaziniais. Bet tai nera tikslus terminas, apibudinantis parku meno stilistika. Klasicistinio stiliaus parkus tiksliai apibudina prof. habil. dr. K. Jakovlevas-Mateckis. Krastovaizdzio architekturos profesorius siulo sio stiliaus parkus vadinti klasicizmo krastovaizdzio parkais, sukurtais vadovaujantis klasicizmo epochos naturalaus krastovaizdzio formavimo principais (Jakovlevas-Mateckis 2008). Galbut is verstiniu lenku, rusu literaturos saltiniu pavartota ne ta terminologija, ilga laika buvo vartojami netikslus terminai. daugumos knygu, nagrinejanciu Lietuvos parku meno stilistika ir raida, autoriai--ne menotyros specialistai, del to terminu jie issamiau neanalizavo. Kiti autoriai, rase apie parkus, tiesiog remdavosi ankstesniu autoriu darbais. Todel siulyciau vadovautis tikslesniais terminais, apibudinanciais parku meno stilistika, ypac nuo klasicizmo laikotarpio, kuris turejo didele itaka tolesniems parkuose sukurtiems stiliams.

[FIGURE 8 OMITTED]

Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, klasicistinio stiliaus parkai kuriami ant barokinio stiliaus parku pamatu arba pleciami salia esanciose teritorijose, kurios dazniausiai integruojasi i miskus (medziu ir krumu grupes sodinamos ir formuojamos su esamomis grupemis, peizaza papildo atskiri medziai ar krumai) arba tesiasi iki upes ar ezero kranto. Taip buvo kuriamas vientisas ansamblis su naturaliuoju lietuvisku krastovaizdziu. Barokinio stiliaus fragmentai papildydavo ir sudare vientisa stiliu sinteze, kurioje strukturiskai vyraudavo klasicistinio stiliaus tendencijos. Vadovaudamiesi tais paciais parku projektavimo principais ir kriterijais, kaip ir Europoje, Lietuvoje kuriami analogiski parkai, gal kiek nusileidziantys savo dydziu ir paprastesniais komponavimo elementais. Bet buvo islaikomos racionalumo, grynumo tendencijos, netiketo ispudzio meniniai principai. Parkuose buvo gausu antikiniu mazosios architekturos statiniu, kurie uzpildydavo ir formuodavo aiskias parko erdviu kompozicijas ir daugiaplanes perspektyvas.

Klasicizmo epochos parku meno tendencijos atskleidziamos Verkiu dvaro sodybos ansamblyje (aut. M. Knakfusas ir L. StuokaGucevicius) (9 pav., a, b), Taujenu dvaro rumuose ir parke (aut. B. Marikonis, P. de Rossi), Pakruojo parke, Kauno Aukstosios Fredos, Astriosios Kirsnos, Joniskelio, Sumsko, Raguveles, Paezeriu ir kitu dvaru parkuose. daugiausia klasicistinio stiliaus parkai buvo kuriami rekonstruojant barokinio stiliaus parkus, paliekant atskirus neesminius planavimo fragmentus prie dvaro pastatu (Plunges, Antazaves, dotnuvos parkai). Pries rumus buvo paliekama reprezentacine aikste su privaziavimo keliukais (funkcine paskirtis), vejos ir geliu parteris su fontanu arba skulpturomis (estetine paskirtis, akcentai). Uz rumu ir sonuose, perspektyvoje buvo formuojamas krastovaizdinis parkas su klasicistiniam stiliui budingais komponavimo elementais: lenktomis alejomis, pasivaiksciojimu takeliais, pievelemis su atskiru zeldiniu (dazniausiai ivairiu rusiu) grupemis. Komponavimo principai buvo atskleidziami atveriamomis erdvemis i pievas, upe ar kita vandens telkini, sustiprinant naturalaus peizazo israiska. Parkams buvo naudojami vietiniai lapuociai ir spygliuociai, svetimzemiai introdukuoti medziai ir krumai. Parku teritorijose laisvas kompozicijas akcentuodavo tvenkiniai ar upeliai, kuriu vagos tekedavo pakrasciuose, aptakiu formu, vingiuojanciu krantu, atkartojanciu takelius, tvenkiniai. Buvo megstamos zeldynu alejos, pabreziancios krypti link rumu ar kitu dvaro pastatu, bet jos nesikirto su atviromis erdvemis per viduri, o ejo formuojanciu zeldynu grupiu pakrasciais (Tauras 1989). Svarbu vaidmeni atliko teritorijos dydis (Vakaru Europoje parku teritorija paprastai budavo keliasdesimt kartu didesne nei Lietuvoje), kompozicijos elementu mastelis ir sasajos su urbanistinemis strukturomis (nors Lietuvoje klasicistinio stiliaus parkai buvo kuriami israiskingo reljefo vietose ir prie miestu bei miesteliu, Europoje salytis su urbanistiniais dariniais buvo kiek kitoks, glaudziai susijes su visuomenes gyvenimo budu). Bet kriterijai, budingi klasicistinio stiliaus parkams ir ju meno tendencijoms, buvo igyvendinami ir atskleidziami, sukuriant bendra ir identifikuojama ansamblio visuma.

Trumpai apibendrindamas paplitusias klasicistinio stiliaus parku meno tendencijas, pateiksiu keleta svara biausiu Lietuvos teritorijoje iki musu dienu islikusiu charakteringiausiu pavyzdziu. Vienas is ju--Verkiu parkas--ikurtas XVIII a. pabaigoje Neries desiniajame krante ant aukstos terasos ir slaitu. Parkas uzima apie 35 ha. Is vakaru parka juosia i Neri itekantis upoksnis su tvenkiniais. Rytineje dalyje parkas susijungia su Zaliuju ezeru miskais. Nuo dvaro vartu link rumu suprojektuota lenkta aleja, kuri prisijungia prie ovalaus parterio. Akcentu priesais rumus buvo fontanas. Aukstos parko terasos pietiniame iskysulyje ir rytiniame pakrastyje yra apzvalgos aiksteliu. Reljefo isskirtinumas (grazios Neries terasos ir auksti sleniai) ir struktura, budinga klasicizmo laikotarpiui, atskleidzia isskirtine planine erdvine parko kompozicija. Parke racionaliai sudeliotos zeldynu grupes, kurios sukuria gilias perspektyvas ir israiskingas erdves. Isskirtinumo suteikia kelios kompozicines asys ir mazosios architekturos statiniai. Parkas siandien yra geros bukles, issaugota klasicistinio stiliaus erdvine planine struktura.

[FIGURE 9 OMITTED]

Pakruojo parkas uzima 9,2 ha ploto, suprojektuotas i siaure nuo klasicistinio stiliaus rumu (10 pav., a, b). Parko peizaza paivairina sioje vietoje platesne Kruojos upe su juodalksniais apaugusia sala. Pasivaiksciojimams irengti jaukus vingiuoti parko takeliai, kuriais einant atsiveria puikus panoraminiai vaizdai. Taip pat svarbus parko akcentas buvo arkinis tiltas su uztvanka (Semaskaite 2008). Sis parkas taip pat vienas svarbiausiu klasicistinio stiliaus parku Lietuvoje, turi isskirtine kompozicine struktura ir budingus sio stiliaus elementus.

Taujenu dvaro parkas buvo vienas pirmuju, suprojektuotas Lietuvoje (aut. ir savininkas B. Marikonis, Radvilu zentas) (11 pav., a, b). Parko akcentas buvo rumai, tvenkiniu sistema, apskritas parteris su privaziavimo keliuku ir medziu alejomis. Parkas iki siu dienu islaikes erdvia angliskojo parko struktura (Januskevicius 2004).

Kituose minetuose XVIII-XIX a. klasicistinio stiliaus parkuose buvo issaugoti baroko bruozai ir planas aplink rumu pastata. Prie klasicistinio stiliaus dvaro rumu pastato dazniausiai budavo geometrinio plano parteris, medziu alejos, ovalo formos privaziavimo keliukas. Sie kompozicijos elementai buvo kruopsciai priziurimi ir reprezentavo pastata. Kita dalis teritorijos, dazniausiai antraeiles ansamblio vietos, buvo planuojama krastovaizdzio parku meno tendencijomis, laisvai formuojant zeldynu kompozicijas, sufokusuojant ivairiais kampais vietovaizdzio panorama ir perspektyvas i tvenkinius, upeliu vingius. Vandens telkiniais buvo kuriamas perspektyvos gilumas, zaismingumas ir isryskinami parko akcentai, budingi angliskojo parko tendencijoms. Butent tokiais kriterijais buvo vadovaujamasi projektuojant parkus ir ju ansamblius Vakaru Europoje. Meno tendencijos buvo atskleidziamos pasitelkiant naturalios gamtos grozi ir isskirtinuma. Ivairios gamtines, ekonomines, geopolitines, klimatines ir kitos darancios itaka laikotarpio salygos XVIII-XIX a. Lietuvoje buvo naujo klasicistinio stiliaus krastovaizdzio parku meno atsiradimo ir kurybos tendenciju formantai, atskleidziantys nuoseklia siu meno kuriniu raida.

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

Isvados

1. Istorijoje klasicistinio stiliaus tendencijos pradejo plisti XVII a. pab.--XVIII a. pr. absoliutizmo klestejimo laikotarpiu Europoje. Barokiniam stiliui pasiekus apogeju, ivairiose meno srityse pradeda atsirasti salygiskai nauju ideju. Jos skirtingai reiskiasi daileje, literaturoje, muzikoje, teatre, architekturoje ar planuojant miestus.

2. Naujojo, klasicistinio stiliaus sklaida Europoje prade jo plisti is Italijos (antikos meno principai), is Anglijos (konstitucines monarchijos restauracija, novatorisku ideju pletros galimybes) ir sparciausiai pasireiske Prancuzijoje (Baroko epochos virsune, politinio ir socialinio gyvenimo pokyciai visuomeneje).

3. Klasicistinio stiliaus parkai projektuojami atsisakant tam tikru meniniu kompozicijos elementu ir kriteriju--geometriniu formu ir liniju, planiniai bei erdviniai akcentai buvo naturalus ir dirbtinai sukurti, vandens telkiniai ir zeldynu grupes naturaliu formu, takeliai vingiuoti, sukuriamas gilus perspektyvos ir erdves pojutis gamtoje. Budingos vaizdingose vietose pasodintos medziu, krumu grupes, kurios perspektyvoje susilieja su naturaliai auganciu misku. Parkuose statomi antikiniai pastatai. Klasicistinio stiliaus parku atsiradimui ir projektavimui itakos turejo Kinijos ir Japonijos parku meno filosofija.

4. Lietuvoje klasicistinio stiliaus pastatai ir parkai prade dami projektuoti ir statyti apie XVIII a. viduri. Siam stiliui isigaleti mene taip pat buvo svarbios geopolitines, ekonomines ir sociokulturines salygos. Lietuvoje atsirado nauju visuomeniniu reiskiniu, keitesi vertybiu kriterijai, iskilo nauju tikslu, atsirado kardinalus visuomenes idealu ir estetiniu paziuru pokyciai. Meno tendencijos panasios kaip ir Vakaru Europoje, yra tam tikru identiteto pozymiu.

5. Lietuvoje klasicistinio stiliaus parkai kuriami ant barokinio stiliaus parku pamatu arba pleciami salia esanciose teritorijose, kurios dazniausiai integruojasi i miskus arba tesiasi iki upes ar ezero kranto. Taip kuriamas vientisas ansamblis su naturaliuoju lietuvisku krastovaizdziu. Barokinio stiliaus fragmentai papildydavo ir sudare vientisa stiliu sinteze, kurioje strukturiskai vyraudavo klasicistinio stiliaus tendencijos su komponavimo principais.

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.173-182

Iteikta 2009 06 23

Literatura

Ado, A. ir kt. 1975. Filosofijos zodynas. Vilnius: Mintis. 213 p.

Belting, H. 2002. Meno istorijos ivadas. Vilnius: Alma Littera.

Benevolo, L. 1998. Europos miesto istorija. Vilnius: Baltos lankos.

Bumblauskas, A. 2005. Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius: R. Paknio leidykla.

Gombrich, E. h. 1995. Meno istorija. Vilnius: Alma Littera.

Hobhouse, P. 2002. The Story of Gardening. London.

Jakovlevas-Mateckis, K. 2008. Miesto krastovaizdzio architektura, t. 1. Vilnius: Technika.

Januskevicius, L. 2004. Lietuvos parkai. Kaunas: Lutute.

Kluckert, E. 2005. European garden design. From Classical Antiquity to the present day. Konemann.

Kulak, T. 2006. Wroclaw. wroclaw: wydawnictwo Dolnoslanskie.

Lietuvos architekturos istorija: nuo XVII a. pradzios iki XIX a. vidurio, t. 2. Red. koleg. pirm. A. Jankeviciene. 1994. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla.

Majdecki, L. 1993. Ochrona i konserwacja zabytkowych zalozen ogrodowych. warszawa: PwN.

Pilkauskas, R. 2004. Krastovaizdzio architekturos raida Lietuvoje, is Daile. Krastovaizdzio architektura, 8-9.

Semaskaite, I. 2008. Dvarai. Spindesys ir skurdas. Vilnius: Algimantas.

The Garden book. London: Phaidon, 2000.

Tauras, A. 1989. Musu parkai. Vilnius: Mokslas.

Vanagas, J. 2003. Miesto teorija. Vilnius: Vilniaus akademijos leidykla.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1985 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1977 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

Albinas Mocevicius

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva,

El. pastas amocevicius@yahoo.com

Master, doctoral student (2005), Dept of Fundamentals and

Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University

(VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: amocevicius@yahoo.com

Master of Architecture, VGTU, 2002. Membership: member of Lithuanian Union of Architects (2003). Publications: author of 2 0publications in professional press. Projects: author or co-author of 40 realizations of projects of architectural design. Research interests: theory and practice of architecture.
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Mocevicius, Albinas
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2009
Words:2984
Previous Article:Origin and evolution of high-rise buildings/ Aukstybiniu pastatu atsiradimas ir ju raida.
Next Article:Lighting as a symbol of modern architecture/ Apsvietimas kaip architekturos modernumo simbolis.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2015 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters