Study and estimation of the ratio of [sup.137]CS and [sup.40]K specific activities in sandy and loam soils/[sup.137]CS IR [sup.40]K savituju aktyvumu santykiu tyrimas ir vertinimas priesmelio ir priemolio dirvozemyje.

Ivadas

Dirvozemis--pavirsinis Zemes sluoksnis, susiformaves keturiu geosferu (litosferos, hidrosferos, atmosferos ir biosferos) salycio ir saveikos zonoje (Galvydyte 2009) ir yra svarbiausia litosferos ir biosferos uzterstumo tyrimu grandis.

Visa gyvaja gamta, taip pat ir zmogu veikia jonizuojancioji spinduliuote, kuria skleidzia radioaktyvieji elementai--sudedamoji uolienu, dirvozemiu dalis ir salutinis antropogenines veiklos produktas, patenkantis i aplinka, gaminant branduoline energija ir branduolini ginkla, taip pat atliekant bandymus su radioaktyviosiomis medziagomis (Nedveckaite 2004). Dirbtines kilmes radioaktyvusis elementas--ilgaamzis izotopas [sup.137]Cs i dirvozemi patenka su atmosferos iskritomis, o gamtines kilmes radioaktyvioms eilems nepriklausantis ilgaamzis izotopas [sup.40]K yra kaip sudetine dirvozemio dalis, bet jis gali patekti ir su kalio trasomis (Butkus, Salys 2009).

Po 1986 m. ivykusios Cernobylio atomines elektrines avarijos dideli dirbtines kilmes radionuklidu kiekiai pasklido ir Lietuvos teritorijoje, ypac pietineje ir vakarineje jos dalyse (Butkus 2006). 2011 m. ivykiai Japonijos Fukusimos-1 atomineje elektrineje dar karta pasauliui parode, kad kol nebus uztikrintas branduolines energetikos objektu saugus naudojimas, tol radioaktyviuju elementu sklaida ir kaupimasis aplinkoje bus opi problema.

Radionuklidai, esantys dirvozemyje, gali migruoti ir kauptis biotoje panasiai kaip ir maistines medziagos. Radionuklidu pasiskirstymas dirvozemyje ir pernasa i biosferos komponentus priklauso nuo elementu chemines formos ir dirvozemio savybiu, tokiu kaip pH, dirvozemio mineraline sudetis, organines medziagos kiekis ir maistines medziagos (Wasserman et al. 2006). Del geografiniu ir geologiniu veiksniu gamtinio radionuklido [sup.40]K savitasis aktyvumas dirvozemio meginiuose gali labai skirtis (Badran et al. 2003).

Daugumos radionuklidu akumuliacija dirvozemyje lemia ju pasiskirstymas kietojoje ir skystojoje fazeje (Nisbet, Woodman 2000). Tam, kad butu galima prognozuoti [sup.137]Cs ir [sup.40]K kaupimosi ypatumus tam tikrose biologiniu grandziu segmentuose, svarbu nustatyti ju sklaidos desningumus dirvozemyje ir aplinkos veiksniu itaka radionuklidu migracijai. Zinios apie radionuklidu judri butinos, norint ivertinti ir radionuklidu patekima i mitybos grandis.

[sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu dirvozemyje ir augale santykio kaita--efektyvi priemone, analizuojant ir vertinant [sup.137]Cs pernasos procesu ir aktyvumu koncentracijos desningumus litosferos ir biosferos komponentuose (Bystrzejewska-Piotrowska et al. 2003). [sup.137]Cs ir [sup.40]K aktyvumu santykis--tai veiksnys, daznai taikomas vertinant radionuklidu pernasa sistemoje dirvozemis-augalas. Nustatyta, kad [sup.40]K blokuoja [sup.137]Cs iterpi i augalo saknis ir tokiu budu susilpnina [sup.137]Cs migracija (Ciuffo et al. 2003) ir atvirksciai--padidejusi [sup.137]Cs aktyvumo koncentracija augale gali buti susijusi su [sup.40]K trukumu (Velasco et al. 2003).

Darbo tikslas: nustatyti [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituosius aktyvumus ir ju santyki Lietuvos teritorijos skirtinguose dirvozemiuose.

Dirvozemio meginiu atranka ir paruosimas analizei

2010 m. dirvozemio meginiai buvo paimti is sesiu skirtingu Lietuvos Respublikos vietoviu (Vilniaus m. sav., Siauliu m. sav., Kretingos m. sav., Alytaus m. sav., Kedainiu m. sav., Ukmerges m. sav.), atsizvelgiant i [sup.137]Cs tarsa: 1992 m. buvo nustatytos trys [sup.137]Cs vietos, kuriose [sup.137]Cs savitasis aktyvumas buvo didziausias. Tai--Lietuvos pietu ir vakaru regionai bei Kursiu nerija (Butkus 2006).

Kretingos m. sav. ir Alytaus m. sav. dirvozemio meginiai buvo parinkti is vietu, kurios buvo uzterstos po Cernobylio AE avarijos--didziausios [sup.137]Cs uztarsos zonos, Vilniaus m. sav., Ukmerges m. sav. ir Kedainiu m. sav. meginiai parinkti is vidutiniskai uzterstu zonu, o Siauliu m. sav. dirvozemis parinktas, atsizvelgiant i tai, kad CAE avarija sios zonos radioaktyviajai tarsai turejo maziausiai itakos (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Kadangi meginiu emimo vietose vykdoma intensyvi zemdirbyste (ariamas dirvozemis), visi meginiai buvo imti 20 cm gylyje ir nedalomi i sluoksnius. Ariamos zemes meginiai buvo imami nuemus derliu ir pries tresiant. Pries analizuojant dirvozemi is meginiu buvo pasalintos visos stambios daleles, tokios kaip akmenys, augalu dalys ir kitos (stiklas, metalas, plastmase ir pan.).

Tyrimu metu skirtingu vietoviu meginiuose buvo nustatomas naturalus dirvozemio dregmes kiekis (W), organines medziagos (OM) kiekis, tankis ([rho]), rugstingumas (pH), lauko salygomis analizuojama dirvozemio granuliometrine sudetis (struktura), matuojamas [sup.137]Cs ir [sup.40]K savitasis aktyvumas sausame dirvozemyje bei ivertinamas [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykis.

Dirvozemio granuliometrines sudeties (strukturos) nustatymas

Dirvozemio granuliometrine sudetis (struktura) lemia dregmes ir oro rezima, organiniu, mineraliniu ir radioaktyviuju junginiu kaupimasi bei pasiskirstyma.

Dirvozemio meginiu granuliometrine sudeties struktura nustatyta lauko salygomis (apciuopiant), remiantis Lietuvos dirvozemiu granuliometrines sudeties zemelapiu.

Dirvozemio granuliometrine sudetis apibudinama pagal sausu grumstu kietuma, dregnos mases klijinguma, lipnuma, minkluma, siurkstuma ar svelnuma, trinant dirvozemi tarp pirstu. Lauko salygomis granuliometrine sudetis nustatoma ciuopiant (Dirvozemio ekologija 2011), atsizvelgiant i tai, kad:

--priesmelis--dregnas suspaustas i kamuoliuka laikosi, taciau i virvute nesusivolioja. Sausi grumstai lengvai trupinami pirstais;

--lengvas priemolis--dregna galima suvolioti i virvute, kuri trukineja. Sausi grumstai kiek sunkiau trupinami pirstais;

--vidutinis priemolis--dregna galima suvolioti i virvute, kuri lenkiama luzta. Sausi grumstai yra rislus ir sunkiai trupinami pirstais.

Naturalios dirvozemio dregmes nustatymas

Dirvozemio dregme--jame esantis vanduo. Ji yra augalu, dirvozemio faunos ir mikroorganizmu gyvybes pagrindas.

Parinktas analizei naturaliai dregnas dirvozemio kiekis pasveriamas elektroninemis svarstyklemis 0,001 g tikslumu, uzrasomi duomenys. Meginiai dziovinami iki pastovaus svorio laboratorineje dziovinimo spintoje 105[degrees]C temperaturoje. Po dziovinimo dirvozemio meginiai pasveriami.

Naturalus dirvozemio dregmes kiekis W--tai esancio dirvozemio porose vandens mases [m.sub.w] santykis su kietuju daleliu mase [m.sub.s], isreikstas procentais. Kietuju daleliu mase pagal skaitine reiksme lygi sauso (isdziovinto) dirvozemio masei.

Vandens (isgaravusio dziovinant) mase apskaiciuojama, is dregno dirvozemio mases atimant kietuju daleliu mase (Amsiejus et al. 2002):

W = [m.sub.w]/[m.sub.s] x 100%, (1)

cia [m.sub.w]--vandens (isgaravusio dziovinant) mase, kg; [m.sub.s]--sauso dirvozemio meginio mase, kg.

Dirvozemio organines medziagos kiekio nustatymas

Dirvozemio organine medziaga--vienas is svarbiausiu dirvozemio kokybes indikatoriu. Ji lemia daugeli dirvozemio savybiu, iskaitant maisto medziagu kieki, tersalu adsorbcija, vandens infiltracija ir sulaikyma, dirvozemio struktura (Wasserman et al. 2006).

Organines medziagos kiekis nustatomas deginant dirvozemi aukstoje temperaturoje.

Pries nustatant organines medziagos kieki, dirvozemis isdziovinamas laboratorineje dziovinimo spintoje 105[degrees]C temperaturoje ir pasveriamas. Dirvozemio meginys dedamas i porcelianini inda ir deginamas krosnyje 450[degrees}C temperaturoje, kol nusistovi pastovi mase. Atveses dirvozemis vel pasveriamas.

Isdeginta dirvozemio mase [DELTA]m apskaiciuojama pagal sia formule (Janusiene, Slepetiene 2001):

[DELTA]m = [m.sub.s] - [m.sub.c], (2)

cia [m.sub.s]--dirvozemio, isdziovinto 105[degrees]C temperaturoje, mase, kg; [m.sub.c]--dirvozemio, isdeginto 450 [degrees]C temperaturoje, mase, kg.

Isdegintos mases kiekis atitinka dirvozemio OM kieki, kuri galima apskaiciuoti pagal formule (Janusiene, Slepetiene 2001)

OM = [DELTA]m/[m.sub.s] x 100 %, (3)

cia [m.sub.s]--dirvozemio, isdziovinto 105[degrees]C temperaturoje, mase, kg; [DELTA]m--isdeginta dirvozemio mase, kg.

Dirvozemio tankio nustatymas

Dirvozemio tankiu vadinamas naturaliai susiklojusio sauso dirvozemio (su oro tarpeliais) turio vieneto mase, priklausanti nuo dirvozemio poringumo, strukturos, mineralines sudeties ir kt. (Navickas 2008).

Dirvozemio tankiui nustatyti naudojamas sausas dirvozemio meginys, isdziovintas laboratorineje dziovinimo spintoje 105 [degrees]C temperaturoje iki pastovaus svorio.

Nesijotas, sausas dirvozemis nedideliais kiekiais beriamas i matavimo "denta" kiuvete (52 ml) nuolat ja sukratant, kad dirvozemis naturaliai susiklotu. Pripildyta kiuvete pasveriama.

Dirvozemio tankis [rho] apskaiciuojamas pagal formule (Navickas 2008)

[rho] = (m - [m.sub.c])/[V.sub.k], (4)

cia m--matavimo kiuvetes su dirvozemiu mase, kg; [m.sub.c]--matavimo kiuvetes mase, kg; [V.sub.k]--matavimo kiuvetes turis, [m.sup.3].

Dirvozemio rugstingumo (pH) nustatymas

Dirvozemio pH--vienas is svarbiausiu dirvozemio cheminiu savybiu rodikliu, daznai vadinamas pagrindiniu dirvozemio kintamuoju, daranciu poveiki daugeliui cheminiu reakciju ir procesu. Vienas is tiksliausiu pH nustatymo metodu-- potenciometrinis. Taikant si metoda skirtumas tarp [H.sup.+] jonu aktyvumo dirvozemio tirpale ir stikliniame elektrode sukelia elektrometrinio potencialo padidejima, kuris susijes su dirvozemio tirpalo pH. Siam elektrometriniam potencialui nustatyti naudojamas specialus pH-metras (Dirvozemio ekologija 2011).

Rugstingumui nustatyti naudojamas laboratorineje dziovinimo spintoje 105[degrees]C temperaturoje isdziovintas sausas dirvozemis. pH-metras kalibruojamas, naudojant du buferinius tirpalus su skirtingomis pH reiksmemis--pH 4,0 ir 7,0.

Pasveriama 50 g isdziovinto dirvozemio, kurio daleles mazesnes nei 2 mm. Isdziovintas dirvozemio meginys laikomas uzdaroje talpykloje (matavimo kiuveteje), kad isoriniai veiksniai nedarytu itakos pH matavimu rezultatams. Dirvozemis, pasvertas elektroninemis svarstyklemis (0,001 g tikslumu), supilamas i laboratorinius uzsukamus indus. I kiekviena inda pripilama po 50 ml distiliuoto vandens. Suspensija maisoma specialioje maisykleje 60 min. Maisoma pastoviu greiciu, kad suspensija maisytusi homogeniskai. Reiksme pH matuojama is karto, pabaigus maisymasi. pH-metro stiklinis elektrodas nuplaunamas distiliuotu vandeniu, nusausinamas ir imerkiamas i paruosta suspensija. Suspencijos temperatura ismatuojama po kiekvieno meginio pH matavimo.

[sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu dirvozemyje nustatymas

Radionuklidu savitieji aktyvumai sauso (isdziovinto) dirvozemio meginiuose nustatomi gama spektrometru su puslaidininkiniu Ge(Li) detektoriumi. Pries matuojant meginiai pasveriami ir supilami i matavimo kiuvetes (52 ml).

[sup.137]Cs ir [sup.40]K identifikuojami pagal kiekvienam radionuklidui budinga spinduliuotes energija: [sup.137]Cs - 662 keV, [sup.40]K -1460 keV. Meginiu matavimo trukme yra 1-1,5 paros.

Pagal ismatuota radionuklido aktyvuma ir meginio mase matavimo kiuveteje apskaiciuojamas radionuklido savitasis aktyvumas meginyje (Bq/kg).

Radionuklidu savitasis aktyvumas apskaiciuojamas pagal formule (LAND 36-2000)

[A.sub.a] = [S/t - [S.sub.f]/[t.sub.f]]/[eta] x [epsilon} x m, (5)

cia [A.sub.a]--tiriamojo radionuklido savitasis aktyvumas meginyje, Bq/kg; S--radionuklido smailes plotas, gautas matuojant radionuklidu aktyvuma meginyje, imp; t--meginio matavimo trukme, s; [S.sub.f]--smailes plotas, gautas matuojant fonine spinduliuote, imp; [t.sub.f]--fono matavimo trukme, s; [eta]--radionuklido skilimo energijos kvantine iseiga; [epsilon]--spektrometrines sistemos efektyvumas; m--meginio mase, kg.

Savitojo aktyvumo absoliucioji paklaida apskaiciuojama pagal formule (Pliopaite Bataitiene 2006)

[DELTA]A = [A.sub.a] (p/100 + [DELTA]t/t + [DELTA]m/m]), (6)

cia [A.sub.a]--pagal (5) formule apskaiciuotas radionuklido savitasis aktyvumas meginyje, Bq/kg; p--spektrometru nustatyta matavimo santykine paklaida, %; [DELTA]t--matavimo laiko paklaida, s; [DELTA]m--bandinio mases nustatymo paklaida, kg.

Rezultatai ir ju analize

Dirvozemio naturalios dregmes kiekio (W), organines medziagos (OM) kiekio, sauso dirvozemio tankio ([rho]), rugstingumo (pH), dirvozemio tirpalo temperaturos (t) bei lauko salygomis nustatytos dirvozemio granuliometrines sudeties (strukturos) skirtingu Lietuvos vietoviu dirvozemiu analizes rezultatai pateikti 1 lenteleje.

Pagal dirvozemio struktura Lietuvos vakarineje dalyje vyrauja priesmeliai (D3), pajuryje--smulkusis smelis, siaureje--lengvi priemoliai (D2), moliai, rytineje ir pietineje dalyse--priesmeliai (D1 ir D4) ir smeliai, centrineje dalyje--priesmeliai ir priemoliai (D5 ir D6).

Lengvi priesmelio (D1, D3 ir D4) dirvozemiai gerai praleidzia ir kaupia dregme (17,2-23,8 %), greitai isyla (21,1-21,4 [degrees]C). Lengvi ir vidutiniai priemolio dirvozemiai (D2, D5 ir D6) mazai praleidzia dregme (10,3-14,1 %), letai isyla (20,1-20,4[degrees]C).

Organines medziagos kaita tirtuose dirvozemiuose labai skiriasi: priesmelio struktura turinciuose dirvozemiuose organines medziagos kiekis, lyginant su priemolio dirvozemiais, pakankamai aukstas--nuo 12,8 iki 17,7 % (D1, D3 ir D4). Tuo tarpu, kuo sunkesnis, tankesnis dirvozemis, tuo mazesnis ir organines medziagos kiekis--nuo 2,8 iki 7,9 % (D2, D5 ir D6).

Galima teigti, kad, kuo gilesni, maziau turintys organines medziagos (2,8-7,9 %), sunkesnes granuliometrines sudeties dirvozemio horizontai (D2, D5 ir D6), tuo jie tankesni (1,06-1,15 g/[cm.sup.3]).

Pagal pH reiksmes tirtu dirvozemiu (D1, D2, D3, D4, D5 ir D6) rugstingumas priskiriamas sarminei pH reiksmei -7,0-7,5.

Dirvozemio pH veikia radionuklidu tirpuma ir adsorbcija. Todel dirvozemio pH yra vienas is veiksniu, lemiantis tam tikro tersalo patekima i pavirsinius ir gruntinius vandenis bei mitybos grandis (Dirvozemio ekologija 2011).

[sup.40]K ir [sup.137]Cs savituju aktyvumu ir ju santykiu rezultatu ivertinimas

Gamtines ir dirbtines kilmes radionuklidu [sup.40]K ir [sup.137]Cs savitieji aktyvumai sauso (isdziovinto) dirvozemio meginiuose pateikti 2 lenteleje.

Kaip matyti is 2 lenteles duomenu, [sup.137]Cs savitieji aktyvumai sausame dirvozemyje svyruoja nuo 1,1 [+ or -] 1,0 iki 14,3 [+ or -] 0,9 Bq/kg, o [sup.40]K savitieji aktyvumai--nuo 326 [+ or -] 29 iki 740 [+ or -] 15 Bq/kg.

Maksimali dirbtinio radionuklido [sup.137]Cs savitojo aktyvumo verte, ismatuota D3 dirvozemio meginyje, yra 14,3 [+ or -] 0,9 Bq/kg. Sios vietoves radioaktyviaja uztarsa veikia Cernobylio AE avarijos padariniai.

Ilgaamzio [sup.40]K izotopo kiekiai dirvozemyje labai ivairus, jie priklauso nuo regiono geografines padeties, geologiniu veiksniu ir antropogenines veiklos. Taip pat [sup.40]K savituju aktyvumu svyravimams galejo daryti itaka kalio trasu naudojimas dirvozemiui tresti (Brugaite et al. 2010). Didziausios gamtinio [sup.40]K savitojo aktyvumo vertes nustatytos D5 ir D6 vietoviu dirvozemyje: 719 [+ or -] 34 ir 740 [+ or -] 15 Bq/kg, o maziausia--D4 vietoveje: 326 [+ or -] 29 Bq/kg.

Priemolio struktura turinciuose dirvozemiu meginiuose (D2, D5 ir D6) [sup.40]K aktyvumu koncentracija yra didesne negu smelingame dirvozemyje (D1, D3 ir D4) (1, 2 lenteles). [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykio nustatymo rezultatai pateikti 2 paveiksle. [sup.137]Cs ir [sup.40]K santykis didziausias D3 vietoveje--0,0240; D1, D2, D4, D5 ir D6 vietoviu dirvozemyje--nuo 0,0034 iki 0,0088.

Salygiskai aukstas [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykis -0,0240 nustatytas vietoveje, kurios dirvozemio meginyje ismatuota didziausia [sup.137]Cs aktyvumo koncentracija -14,3 [+ or -] 0,9 Bq/kg (2 lentele); struktura--priesmelis, dregme -23,8 %, organines medziagos kiekis -13,4 %, pH reakcija sarmine -7,1 (1 lentele).

Didesnis organiniu medziagu kiekis D3 dirvozemyje sulaiko [sup.137]Cs izotopa, o sarmine pH reakcija suletina radionuklido migracija dirvozemio aplinkoje (Lubyte et al. 2007).

Isvados

1. Ismatuoti [sup.137]Cs ir [sup.40]K savitieji aktyvumai skirtinguose Lietuvos teritorijos dirvozemiu meginiuose kinta: [sup.137]Cs sausame dirvozemyje nuo 1,1 [+ or -] 1,0 iki 14,3 [+ or -] 0,9 (Bq/kg); [sup.40]K sausame dirvozemyje nuo 326 [+ or -] 29 iki 740 [+ or -] 15 (Bq/kg).

2. [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykis skirtingu vietoviu dirvozemiuose kinta nuo 0,0034 iki 0,0240 (2 pav.).

3. Salygiskai aukstas [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykis -0,0240 nustatytas D3 vietoveje, kurioje ismatuotas [sup.137]Cs savitasis aktyvumas yra 14,3 [+ or -] 0,9 Bq/kg, dirvozemio struktura--priesmelis, didelis dregmes (23,8 %) ir organines medziagos kiekis (13,4 %), pH reakcija--sarmine (7,1).

4. [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykiu kaita skirtingu vietoviu dirvozemiuose priklauso nuo radionuklidu savituju aktyvumu koncentracijos, o si--nuo dirbtines kilmes [sup.137]Cs uztarsos zonos, geologiniu ir antropogeniniu (gamtines kilmes [sup.40]K) faktoriu bei dirvozemio savybiu, kurios daro itaka radionuklidu migracijai ir kaupimuisi dirvozemyje.

doi: 10.3846/mla.2011.084

Literatura

Amsiejus, J.; Mackevicius, R.; Medzvieckas, J.; Stragys, V. 2002. Gruntu mechanika: laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika. 114 p.

Badran, H. M.; Sharshan, T.; Elnimer, T. 2003. Levels of [sup.137]Cs and [sup.40]K in edible parts of some vegetables in Egypt, Journal of Environmental Radioactivity 67(3): 181-190. doi:10.1016/S0265-931X(02)00178-9

Bystrzejewska-Piotrowska, G.; Urban, P. L.; Steborowski, R. 2003. Discrimination between [sup.137]Cs and [sup.40]K in the fruiting body of wild edible mushrooms, Nukleonika 48(3): 155-157.

Brugaite, D.; Pliopaite Bataitiene, I.; Butkus, D. 2010. [sup.137]Cs ir [sup.40]K vertikalusis ir horizontalusis pasiskirstymas po obelimi, is 13-osios jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas--Lietuvos ateitis", ivykusios Vilniuje 2010 m. kovo 25 d., pranesimu medziaga. Vilnius: Technika, 158-163.

Butkus, D. 2006. Jonizuojancioji spinduliuote aplinkoje. Vilnius: Technika. 292 p.

Butkus, D.; Salys, R. 2009. Kalio trasose esanciu radionuklidu sukeliama efektine apsvitos doze, Visuomenes sveikata 1: 59-66.

Ciuffo, L.; Velasco, H.; Belli, M.; Sansone, U. 2003. [sup.137]Cs Soil-to-plnat Transfer for Individual Species in a Semi-natural Grassland, J. Radiat. Res 44(3): 277-283. doi:10.1269/jrr.44.277

Dirvozemio ekologija [interaktyvus]. 2011 [ziureta 2011 m. vasario 14 d.]. Prieiga per interneta: <http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/lab_darbai/apl_dirvozemio_ekol/ dirvozemio_ekol_1.pdf>.

Galvydyte, D. 2009. Geografu indelis i Lietuvos dirvozemio moksla. Geologijos ir geografijos institutas [interaktyvus], [ziureta 2011 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: <http:// www.geo.lt/geo/uploads/media/114_140.pdf>.

Janusiene, V.; Slepetiene, A. 2001. Lietuvos zemdirbystes institute taikomi humuso kiekio ir kokybines sudeties nustatymo metodai ir ju ivertinimas, Zemdirbyste 75: 97-109.

LAND 36-2000. Aplinkos elementu uzterstumo radionuklidais matavimas--meginiu gama spektrine analize spektrometru, turinciu puslaidininkini detektoriu. Valstybes zinios 101-3208.

Lubyte, J.; Antanaitis, A.; Staugaitis, G. 2007. Naturaliu radionuklidu savitasis aktyvumas augalineje produkcijoje, dirvozemyje ir trasose, Zemdirbyste 94(2): 36-48.

Navickas, J. 2008. Agrofizika ir agrometeorologija: metodiniai patarimai. Kaunas: Ardiva. 100 p.

Nedveckaite, T. 2004. Radiacine sauga Lietuvoje. Vilnius: Kriventa. 239 p.

Nisbet, A.; Woodman, R. 2000. Soil-to-plant transfer factors for radioceasium and radiostrontium in agriculture systems, Health Phys 78: 279288. doi:10.1097/00004032-200003000-00005

Pliopaite Bataitiene, I. 2006. Radionuklidu savitojo aktyvumo grybiniu ligu ir puviniu pazeistoje pusyje (Pinus Sylvestris L.) nustatymas ir ivertinimas. Vilnius: Technika. 96 p.

Velasco, H.; Juri Ayub, J.; Belli, M.; Sansone, U. 2003. Temporal trends of [sup.137]Cs and [sup.40]K activity flux from soil to plant in grassland ecosystems, Journal of Environmental Radioactivity 71: 225-241. doi:10.1016/S0265- 931X(03)00171-1

Wasserman, M. A.; Rochedo, E. R. R.; Ferreira, A. C.; Conti, C. C.; Viana, A. G.; Bartoly, F.; Wasserman, J. C.; Perez, D. V 2006. Plant Uptake Processes related with the Geochemical Behaviour of Radionuclides in some Brazilian Soil M. A, in Proceedings of a Final Research Coordination Meeting Organized by the Joint FAO/IAEA Programme of Nuclear Techniques in Food and Agriculture and Held in Chania, Crete, 22-26 September 2003, 39-50.

Renata Mikalauskiene (1), Donatas Butkus (2), Ingrida Pliopaite Bataitiene (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: (1) [e-mail]; (2) [e-mail]; (3) [e-mail]

1 lentele. Dirvozemio fizines chemines savybes

Table 1. Physical and chemical characteristics of soil

Vietove    Struktura             Dregme        Organine
                                 (W), %    medziaga (OM), %

D1         Priesmelis             17,2           17,7
D2         Lengvas priemolis      14,1            7,9
D3         Priesmelis             23,8           13,4
D4         Priesmelis             22,0           12,8
D5         Vidutinis priemolis    10,3            2,8
D6         Lengvas priemolis      11,8            6,1

Vietove       Sauso dirvozemio       Rugstingumas     Temperatura
                 tankis (p),             (pH)       (t), [degrees]C
           [10.sup.3] kg/[m.sup.3]

D1                  0,95                 7,1             21,1
D2                  1,15                 7,5             20,2
D3                  0,94                 7,1             21,2
D4                  0,88                 7,5             21,4
D5                  1,13                 7,1             20,1
D6                  1,06                 7,5             20,4

D1-Vilniaus m. sav.; D2-Siauliu m. sav.; D3-Kretingos m. sav.;
D4-Alytaus m. sav.; D5-Ukmerges m. sav.; D6-Kedainiu m. sav.

2 lentele. [sup.137]Cs ir [sup.40]K savitieji aktyvumai dirvozemyje

Table 2. [sup.137]Cs and [sup.40]K specific activities in soil

Vietove    Savitasis aktyvumas, Bq/kg sauso svorio

              [sup.137]Cs          [sup.40]K

D1          1,7 [+ or -] 1,6    352 [+ or -] 29
D2          5,3 [+ or -] 3,8    622 [+ or -] 43
D3         14,3 [+ or -] 0,9    596 [+ or -] 18
D4          1,1 [+ or -] 1,0    326 [+ or -] 29
D5          6,3 [+ or -] 3,4    719 [+ or -] 34
D6          3,4 [+ or -] 0,4    740 [+ or -] 15

D1-Vilniaus m. sav.; D2-Siauliu m. sav.; D3-Kretingos m. sav.;
D4-Alytaus m. sav.; D5-Ukmerges m. sav.; D6-Kedainiu m. sav.

Fig. 2. Ratios of [sup.137]Cs and [sup.40]K specific activities in
soil samples:

D1--Vilnius city municipality; D2--Siauliai city municipality;
D3--Kretinga city municipality; D4--Alytus city municipality;
D5--Ukmerge city municipality; D6--Kedainiai city municipality

2 pav. [sup.137]Cs ir [sup.40]K savituju aktyvumu santykiai dirvozemio
meginiuose: D1--Vilniaus m. sav.; D2--Siauliu m. sav.; D3--Kretingos
m. sav.; D4--Alytaus m. sav.; D5--Ukmerges m. sav.; D6--Kedainiu m.
sav.

     [sup.137]Cs/[sup.40]K

D1          0,0048
D2          0,0085
D3          0,0240
D4          0,0034
D5          0,0088
D6          0,0046

Note: Table made from bar graph.