Printer Friendly
The Free Library
23,416,918 articles and books


Socially responsible restructuring: employees' security dimension in Lithuania/Socialiai atsakinga imoniu restrukturizacija: darbuotoju apsaugos aspektas Lietuvoje.

1. Ivadas

Tyrimo objektas--restrukturizuojamu imoniu darbuotoju apsaugos aspektas. Nors Europoje gana placiai paplitusi socialiai atsakingos imoniu restrukturizacijos ideja ir praktika, Lietuvoje apie tai dar tik pradedama kalbeti. Iki siol tradiciskai buvo akcentuojama valstybes instituciju, visu pirma--Lietuvos darbo birzos--atsakomybe ir rupestis atleidziamais restrukturizuojamu imoniu darbuotojais, o socialiai atsakingos restrukturizacijos ideja pabrezia darbdaviu ir verslo visuomenes vaidmeni siuose procesuose (Blaziene 2009b).

Pastaraisiais metais ES salyse atlikti tyrimai rodo, jog praktikoje ekonominius sunkumus patirianciu imoniu dazniausiai taikoma priemone--imones darbuotoju skaiciaus mazinimas--is tiesu neduoda apciuopiamu teigiamu rezultatu, o socialiai atsakingos imoniu restrukturizacijos ideja palaikantys tyrejai bei sios srities specialistai, restruk-turizuojamoms imonems siekiant didziausios ekonomines bei socialines naudos, rekomenduoja nuolat tureti parengta veiksmu plana, jei restrukturizacija taptu neisvengiama, o pries priimant sprendima--atleisti dali imones darbuotoju, isnagrineti visas kitas galimas alternatyvas (Morley, Ward 2009a).

Siekiant ivertinti imoniu restrukturizacija bei restrukturizuojamu imoniu darbuotoju padeti Lietuvoje, straipsnyje analizuojami restrukturizacijos procesai bei ju reglamentavimas, pristatomos pagrindines priemones, skirtos apsaugoti restrukturizuojamu imoniu darbuotojus bei kuo greiciau juos reintegruoti i darbo rinka.

Imoniu restrukturizavimo ir su juo susijusius procesus musu salyje reglamentuoja daugelis teises aktu: Imoniu restrukturizavimo istatymas, Imoniu bankroto istatymas, is dalies Civilinis kodeksas. Deja, ne viename siu teises aktu nekalbama apie restrukturizuojamu/ bankrutuojanciu imoniu darbuotojus. Galima teigti, kad darbuotoju apsauga res-trukturizuojant imone reglamentuojama Darbo kodekse, kuris numato dvieju rusiu darbuotoju teisine apsauga res-trukturizuojant imone, priklausomai nuo to, ar: 1) vyksta tik darbdavio pasikeitimas nesikeiciant darbo santykiu buklei; 2) vykdomi vidiniai strukturiniai darbdavio pasikeitimai, turesiantys itakos darbo santykiu buklei. Lietuvoje galioja ir specialus teises aktas, kuriuo, greta Darbo kodekso, turi vadovautis Lietuvos darbdaviai, numatantys atleisti grupe darbuotoju (Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1032 "Del pranesimo teritorinei darbo birzai apie numatoma grupes darbuotoju atleidima tvarkos apraso patvirtinimo"). Darbo kodeksas bei susije teises aktai gana grieztai ir darbuotojui palankiai reglamentuoja ivairius su restrukturizacijos procesais bei ju poveikiu darbuotoju socialinei, ekonominei bei teisinei padeciai susijusius aspektus: ispejima del atleidimo, konsultacijas su darbuotojais, atleidziamu darbuotoju pasirinkimo kriterijus, iseitine ismoka ir pan. Savo ruoztu daugelis Uzimtumo remimo istatymo nuostatu (mokymasis ir darbiniu igudziu lavinimas realioje darbo vietoje, laikinas isidarbinimas samdomu darbuotoju, parama darbo vietoms steigti ir kt.) taikytinos restrukturi-zuojamu imoniu darbuotojams.

Nepaisant daugelio teises aktu, faktine situacija Lietuvoje yra gana sudetinga--daugelis teises aktu nuostatu praktikoje nera taikomos arba taikomos ne pagal paskirti, darbdaviai neturi pakankamai ziniu restrukturizacijos valdymo klausimais, darbuotojai nera tinkamai informuojami, su jais nesikonsultuojama restrukturizacijos klausimais ir pan. Svarbus vaidmuo, teises normas igyvendinant praktikoje, tenka socialiniams partneriams, ypac profesinems sajungoms ir darbo taryboms, taciau ju paplitimas Lietuvoje yra vienas zemiausiu Europos Sajungoje.

Galima teigti, jog per nepriklausomybes laikotarpi Lietuvoje buvo sukurtas instituciju tinklas, kuris sudaro salygas vykdyti musu salies imonese socialiai atsakinga restrukturizacija, taciau esamos priemones naudojamos nepakankamai veiksmingai, o pagrindines restrukturizuojamu imoniu pastangos orientuotos mazinti darbo jegos sanaudas.

2. Socialiai atsakingos restrukturizacijos koncepcija

Imoniu restrukturizacijos koncepcija pastaruoju metu itin placiai analizuojama tiek atskirose Europos Sajungos (toliau--ES) salyse, tiek visos ES lygiu (Storrie 2006; Morley 2010a, 2010b; Ward, Morley 2009). Remiantis Europos Komisijos apibrezimu, restrukturizacija apima "bet kokius imones organizacinius pokycius, darancius itaka jos darbo jegos kompozicijai". Pastaruoju metu itin pabreziamas imoniu restrukturizacijos poveikis individo ir (arba) darbuotojo lygmeniu, kai del restrukturizacijos visi imones darbuotojai ar ju dalis keicia arba praranda darba (Mandl 2009; Morley 2009; Morley, Ward 2009b). Imoniu restrukturizacijos savoka apima visus su imones veiklos pakeitimu ar nutraukimu susijusius atvejus: imoniu susijungima ir prisijungima (angl. merger, acqusition), gamybos ar jos dalies perkelima (angl. relocation, offshoring outsourcing), bankrotus bei imones veiklos nutraukima (angl. bankruptcy, closure) ir kitus atvejus, del kuriu atleidziami visi arba dalis imones darbuotoju.

Socialiai atsakingos restrukturizacijos koncepcija teigia, kad neisvengiami imoniu prisitaikymo prie nuolat kintancios aplinkos procesai turetu buti vykdomi siekiant ne tik uztikrinti didziausia ekonomine nauda restrukturizuojamai imonei, bet ir sumazinti socialines restrukturizacijos sanaudas. Si koncepcija itvirtinta ir Tarptautines darbo organizacijos (toliau--TDO) konvencijose ir rekomendacijose, o butent--Konvencijoje Nr. 158 ir Rekomendacijoje Nr. 166 "Del darbo santykiu nutraukimo darbdavio iniciatyva". Siuose dokumentuose akcentuojamas ilgalaikis zmogiskuju istekliu planavimas imoneje, daugiafunkces darbo jegos kurimas ir palaikymas, testinis profesinis mokymas ir pan.

Kalbant apie socialiai atsakinga imoniu restrukturizacija itin akcentuojama sie dalykai:

--darbdaviu ir darbuotoju konsultacijos iki prasidedant restrukturizacijai, jai vykstant bei pasibaigus;

--palankiausiu salygu sukurimas restrukturizacijos paveiktiems darbuotojams, siekiant uztikrinti ju profesines karjeros testinuma;

--nediskriminacine (amziaus, lyties, narystes profesinese sajungose ir pan. atzvilgiu) politika ir praktika.

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai (Cascio 2002; Rogovsky et al. 2005) rodo, kad praktikoje ekonominius sunkumus patirianciu imoniu dazniausiai taikoma priemone--imones darbuotoju skaiciaus mazinimas--is tiesu neduoda apciuopiamu teigiamu rezultatu: nepadideja imoniu produkcijos bei paslaugu kokybe, "islikusiu" darbuotoju lojalumas bei darbo nasumas, neisauga imones pelningumas ir pan.

Socialiai atsakingos imoniu restrukturizacijos ideja palaikantys tyrejai bei sioje srityje dirbantys specialistai, restrukturizuojamoms imonems siekiant didziausios ekonomines bei socialines naudos (ypac--ilgalaikeje perspektyvoje) rekomenduoja imonems nuolat tureti parengta veiksmu plana (butinai apimanti ir imones zmogiskuosius isteklius), jei restrukturizacija taptu neisvengiama; restrukturizacijos procesus vykdyti tik pagal darbdaviu ir darbuotoju (atskirais atvejais--ir Vyriausybes) patvirtinta plana/susitarima; pries priimant sprendima atleisti dali imones darbuotoju, isnagrineti visas kitas galimas alternatyvas ir pan.

Jei vis delto susidaro situacija, kai darbuotoju skaiciaus mazinimas neisvengiamas, imonems rekomenduojama laikytis siu pagrindiniu restrukturizacijos proceso etapu/faziu:

--situacijos istyrimo faze, kurios pabaigoje pasirenkamas darbuotoju skaiciaus mazinimo scenarijus;

--pasirengimo restrukturizacijai faze, kurios metu parengiamas restrukturizacijos veiksmu planas bei jo priemones;

--restrukturizacijos veiksmu faze;

--ivykdytos restrukturizacijos ivertinimo faze (Rogovsky et al. 2005).

Apibendrinant isdestytus principus bei siekius pazymetina, kad pagrindine socialiai atsakingos imoniu restrukturiza-cij os ideja yra si: socialiai atsakingos imones visus sprendimus privalo priimti atsizvelgdamos i svarbiausia principa--imones darbuotojus traktuoti ne kaip imones sanaudas, bet kaip vertingiausius jos isteklius/turta, kuri butina saugoti ir puoseleti.

Imoniu restrukturizacija Lietuvos viesojoje erdveje dazniausiai suprantama ir naudojama tik gana siaura prasme taip, kaip apibrezia Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymas. Lietuvos mokslininkai, dirbantys sioje srityje, restrukturizavima taip pat dazniausiai sieja tik su imones veiklos racionalizavimu siekdami didinti imones konkurencinguma bei prisitaikyma prie kintanciu salygu, restrukturizavimo procesu valdymu imones lygmeniu, makroekonominiu procesu itaka restrukturizacijai ir pan. (Bivainis, Tamosiunas 2004; Grigaravicius 2002; Juchno, Tvaronaviciene 2004; Juscius 2001, 2002; Stoskus et al. 2007).

Siame straipsnyje analizuojamas socialinis restrukturizacijos aspektas--restrukturizacija suprantama taip, kaip apibrezia Europos Komisijos komunikatas "Restrukturizacija ir uzimtumas" (Commission Communication 2005), t. y. akcentuojama restrukturizacijos procesu itaka uzimtumui, konkreciau--del restrukturizacijos darba prarandantiems ar keiciantiems asmenims. Siame kontekste pagrindinis restrukturizacijos procesu valdymo tikslas--socialiniu sanaudu minimizavimas bei alternatyviu darbo ir pajamu saltiniu paieska.

3. Restrukturizacijos procesai Lietuvoje

Lietuva, kaip ne viena kita Europos Sajungos sali, itin stipriai paveike finansu ir ekonomikos krize--salies BVP, dar 2007 m. auges beveik 9 % per metus, 2009 m. smuko 15 %. Sie procesai atsispindejo ir salies verslo bei darbo rinkos srityje--smarkiai isaugo nedarbo lygis, padaugejo bankrutuojanciu imoniu bei grupes darbuotoju atleidimu. Prasidejus ekonominei bei finansu krizei salyje pirmiausia atleidziamu darbuotoju gretose atsidure jauni, maziau kvalifikuoti bei vyresnio amziaus darbuotojai. Gilejant krizei, daugiau buvo atleidziama ir vidurines grandies vadybininku bei vadovu. Statistiniai duomenys leidzia daryti prielaida, jog 2008-2009 m. buvo atleidziami dirbantys pagal laikinas arba terminuotas darbo sutartis (tiksliau, su tokiais darbuotojais sutartys nebebuvo pratesiamos). Siuo laikotarpiu is darbo dazniau buvo atleidziami vyrai nei moterys (vyru nedarbo lygis 2010 m. I ketv. virsijo 23 %, o moteru--13 %).

Lietuvoje nera vieno statistines informacijos saltinio, kuriame butu kaupiama informacija apie imoniu restrukturizacija bei j os p oveiki uzimtumui. Tam tikrus vertinimus galima daryti remiantis atskirais statistines informacijos saltiniais: VI Registru centras (toliau--RC) informacija apie atitinkamais metais iregistruotas ir isregistruotas imones, Imoniu bankroto valdymo departamento prie LR ukio ministerijos (toliau--IBVD) informacija apie imoniu bankroto bei restrukturizacijos proceduras, taip pat LDB informacija apie grupes darbuotoju atleidimus.

3.1. Imoniu bankroto ir restrukturizavimo proceduros

Imoniu bankrotai. IBVD duomenimis, nuo 1993 iki 2009 m. pabaigos bankrotas buvo paskelbtas 8672 imonems ir 14 banku. Bankroto procesai buvo baigti 5967 imonese (arba 68,8 %) ir 13 banku. Is siu imoniu 5827 imones likviduotos, 2705 imonese bankroto procesai dar vykdomi (Ukio apzvalga 2010). Per si 16 metu laikotarpi ryskus bankrutuojanciu imoniu skaiciaus augimas pastebimas iki 2002 m., veliau inicijuojamu bankrotu skaicius buvo palyginti stabilus ir tik 2008-2009 m. pradetu bankroto proceduru skaicius soktelejo ir pasieke auksciausia lygi per visa laikotarpi nuo 1993 m. (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Pazymetina, kad bankrotus Lietuvoje 1993-2008 m. dazniausiai inicijuodavo ne imoniu vadovai, savininkai ar kreditoriai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau--VSDFV). 2007 m. VSDFV inicijavo 31 %, 2008 m.--32 % visu bankroto procesu, o imoniu vadovai--24-28 %, kreditoriai--13-18 %, imoniu savininkai--11-16 %. VSDFV teigimu, ji imdavosi bankrotu inicijavimo siekdama apsaugoti imoniu darbuotojus, kurie likdavo socialiai neapsaugoti po to, kai darbdavys nustodavo uz juos moketi socialinio draudimo imokas. 2009 m. situacija pasikeite is esmes--dazniausiai bankrota imonems skelbe imoniu administracijos vadovai, inicijave 41 % visu 2009 metu bankrotu, VSDFV--16 %, imoniu savininkai--8 %. 2009 m., palyginti su 2008 m., darbuotoju inicijuotu bankrotu skaicius isaugo 3,5 karto, imoniu administracijos vadovu--2,9 karto. 2009 m. daugiausia bankroto procesu buvo pradeta Vilniaus (639), Kauno (382) ir Klaipedos (266) apskrityse. 2009 m. daugiausia bankrutavo statybos bei didmenines ir mazmenines prekybos imones--po 23 % visu praejusiais metais bankrutuojanciu ir bankrutavusiu imoniu. 2008-2009 m. ypac padaugejo bankrutuojanciu viesbuciu ir restoranu, transporto, sandeliavimo ir rysiu, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos bei statybos imoniu. IBVD duomenimis, 20082009 m. pradetu bankroto procesu priezastimi dazniausia buvo nurodomas apyvartiniu lesu trukumas ir rinkos praradimas, susijes su padidejusia konkurentu itaka, uzsakymu praradimu, kitais veiksniais.

Imoniu restrukturizavimas. Per visa Imoniu restrukturizavimo istatymo galiojimo laikotarpi, nuo 2001m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodzio 31 d. restrukturizavimo bylos buvo iskeltos 112 imoniu, is kuriu 5 imones sekmingai baigtos restrukturizuoti, 32 imoniu restrukturizavimo bylos buvo nutrauktos (is ju 27 imonems iskeltos bankroto bylos). 2009 m. pabaigoje restrukturizavimas buvo vykdomas 75 imonese. Sunkmeciu imones vis dazniau susiduria su finansiniais sunkumais. Restrukturizavimo proceso inicijavimas--vienas is galimu budu isvengti imones bankroto ar likvidavimo, atstatyti mokuma ir imones konkurencinguma bei testi ukine-komercine imones veikla. Kad finansinius sunkumus patiriancios imones vis dazniau pasinaudoja sia galimybe, rodo 2009 m. duomenys: iskelta 71 restrukturizavimo byla, o 2008 m. buvo iskeltos tik 4 restrukturizavimo bylos. Restrukturizavimo procesu ypac padaugejo 2009 m. antrajame pusmetyje (Ukio apzvalga 2010).

3.2. Europos restrukturizacijos stebesena

Nuo 2005 m. Europos fondo gyvenimo ir darbo salygoms gerinti (European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions) Europos restrukturizacijos stebesenos (European Restructuring Monitor, toliau--ERM) sistemoje registruojama ir kaupiama informacija ir apie imoniu, ir organizaciju restrukturizavimo atvejus Lietuvoje. Sistemoje registruojami ir kaupiami tik gana stambaus masto restrukturizacijos atvejai, kai imone ar organizacija atleidzia is darbo arba priima i darba 100 ir daugiau darbuotoju arba imone ar organizacija, kurioje dirba daugiau nei 250 darbuotoju, atleidzia ar priima i darba 10 % ir daugiau visu imones darbuotoju. Informacija apie imoniu restrukturizacijos atvejus, vadovaujantis ERM principais, renkama is pagrindiniu Lietuvos dienrasciu.

2005-2009 m. is viso ERM iregistruota 117 imoniu restrukturizavimo atveju Lietuvoje, is ju:

--55 verslo pletros atvejai (angl. business expansion);

--34 imoniu vidines restrukturizacijos atvejai (angl. internal restructuring);

--30 imoniu bankroto atveju (angl. bankruptcy/closure);

--1 imoniu susijungimo/susiliejimo atvejis (angl. merger/ acquisition).

Daugiausia restrukturizacijos atveju, susijusiu su darbuotoju atleidimu is imoniu, 2005-2009 m. uzregistruota 2009 m. sausio-spalio men.--10 bankrotu ir 21 vidines restrukturizacijos atvejis.

2005-2009 m. daugiausia restrukturizacijos atveju, susijusiu su darbuotoju atleidimu is imoniu, buvo iregistruota:

--elektros paslaugu ir produktu gamybos imonese (10 atveju: "Vilniaus Vingis", "Yazaki Wiring Technologies Lietuva", "Snaige", "Galaune", kt.);

--maisto pramones imonese (9 atvejai: "Danisco Sugar" (Kedainiu, Panevezio filialai), "Ceceta", "Svyturys-Utenos alus", "Alita", "Vilniaus mesa", "Sema" ir kt.);

--tekstiles ir odos gaminiu gamybos imonese (9 atvejai: "Apavikta", "Prienius", "Alytaus tekstile", "Siauliu stumbras", "Trys sezonai", "Lino audiniai" ir kt.);

--transporto paslaugu imonese (6 atvejai: Tarptautinis Vilniaus oro uostas, "FlyLAL--Lithuanian Airlines", "Air Baltic Corporation", "Girsa" ir kt.).

Pagrindines imoniu restrukturizacijos, susijusios su darbuotoju atleidimu is imoniu, priezastys buvo sios:

--sumazejusi gaminamos produkcijos ar teikiamu paslaugu paklausa ("Vilniaus Vingis", "Vilniaus mesa", "Kamintras", "Kasyba", "Narbutas ir Ko" ir kt.);

--sutarciu su pagrindiniais uzsakovais nutraukimas/ nepratesimas ("Egesta", "Yazaki Wiring Technologies Lietuva");

--sumazejes finansavimas is valstybes biudzeto (Mazeikiu automobiliu keliai, Vilniaus miesto savivaldybe ir kt.).

3.3. Informacija apie grupes darbuotoju atleidimus

Analizuojant LDB informacija apie grupes darbuotoju atleidimus 2003-2009 m., galima pastebeti, kad imoniu pranesimu apie grupes darbuotoju atleidimus ir darbuotoju, ispetu apie atleidima, skaiciai nera tiesiogiai susije (2 pav.). Pavyzdziui, 2006 m. buvo gauti tik 42 pranesimai apie grupes darbuotoju atleidimus, taciau ispetu apie atleidima darbuotoju skaicius buvo vienas didziausiu (Situacijos apzvalga 2010).

Kita akivaizdi tendencija--2008-2009 m. tiek imoniu, ispejusiu teritorines darbo birzas apie grupes darbuotoju atleidimus, tiek paciu atleistu darbuotoju labai padaugejo. Gilejant ekonominei krizei, grupes atleidimu skaicius buvo didziausias 2009 m. pirmame pusmetyje, veliau grupes darbuotoju atleidimo mastai kiek sumazejo. Si tendencija, nors ir nezymi, isliko ir 2010 m.

Pagrindines grupes darbuotoju atleidimu priezastys atskirais laikotarpiais--imoniu reorganizacija, imonems iskeltos bankroto bylos, imoniu strukturiniai pertvarkymai bei darbo organizavimo pakeitimai.

Pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose vyko grupes darbuotoju atleidimai 2003-2007 m.: tekstiles ir tekstiles gaminiu gamybos, maisto pramones, medienos ir mediniu dirbiniu gamybos sektoriai, taip pat viesasis (dazniausiai sveikatos prieziuros ir socialinio darbo) sektorius, kompiuteriu, elektronikos ir optiniu prietaisu gamybos sektoriai. 2008 m., greta jau isvardintu sektoriu atsirado dar vienas -statybos sektorius; 2009 m. grupes darbuotoju atleidimai vyravo viesojo valdymo, statybu bei transporto sektoriuose. Daugiausia grupes darbuotoju atleidimu 2003-2009 m. buvo paskelbta Vilniuje, Kaune ir Klaipedoje, t. y. trijuose didziuosiuose salies miestuose.

4. Restrukturizacijos procesu reglamentavimas Lietuvoje

4.1. Restrukturizacijos savoka Lietuvos teiseje

Imoniu restrukturizavimo istatymas. Restrukturizacijos savoka Lietuvoje nera placiai vartojama. Lietuvoje veikia Imoniu restrukturizavimo istatymas (toliau--IRI), kuriame imones restrukturizavimo procesas apibreziamas kaip "ukines veiklos rusies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, imones turto ar jo dalies pardavimo, kitu imoniu turto priemimo jas jungiant ar skaidant, techniniu, ekonominiu bei organizaciniu priemoniu, skirtu imones mokumui atkurti, igyvendinimas, imones isipareigojimu kreditoriams dydzio bei vykdymo terminu pakeitimas" (Imoniu restrukturizavimo istatymas 2001). Pagal IRI toks procesas gali buti pradetas, jeigu imone neatsiskaito su kreditoriais daugiau kaip 3 menesius ir imone nera nutraukusi ukines komercines veiklos, taip pat jai nera iskelta bankroto byla. Tokia restrukturizavimo savoka savo esme neatitinka visu Europos Sajungos teiseje numatytu darbdavio (imones) pasikeitimo budu, kurie turi itakos darbo santykiu buklei ir kuriuos vykdant turi buti issaugotos atitinkamos darbuotoju teises. Be to, IRI is esmes nereglamentuoja darbuotoju teisines padeties klausimu imones restrukturizavimo metu. Taigi darbo salygos turetu buti keiciamos ar darbo sutartys nutraukiamos vadovaujantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau--DK) nuostatomis.

Imoniu bankroto istatymas. Bankrutuojanciu imoniu valdyma reglamentuoja kitas--Imoniu bankroto istatymas (toliau--IBI). Siame istatyme bankrotas suprantamas kaip nemokios imones busena, kai imonei teisme iskelta bankroto byla arba kreditoriai imoneje vykdo bankroto proceduras ne teismo tvarka. DK 137 straipsnis numato, kad pradejus darbdavio bankroto procedura, darbo sutartys su darbuotojais gali buti nutraukiamos laikantis IBI nuostatu. Vadovaujantis IBI 19 straipsniu, bankrutuojancios imones administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iskelti imonei bankroto byla isiteisejimo rastu turi teise ispeti imones darbuotojus apie busima darbo sutarties nutraukima ir po 15 darbo dienu nuo tokio ispejimo nutraukia su jais darbo sutartis (Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymas 2001). Be to, apie busima darbuotoju atleidima administratorius ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iskelti imonei bankroto byla isiteisejimo dienos privalo pranesti teritorinei darbo birzai, savivaldybes institucijai ir imones darbuotoju atstovams. Nutraukus darbo sutarti, atleistam darbuotojui ismokama jo 2 menesiu vidutinio darbo uzmokescio dydzio iseitine ismoka (jei imone neturi lesu atsiskaityti su darbuotoju, imones bankroto administratorius gali kreiptis pagalbos i Garantini fonda).

Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau--CK) kalbama apie imoniu reorganizavima. Sio kodekso 2.95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad "reorganizavimas--tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo proceduros". CK detalizuojami ir juridinio asmens reorganizavimo budai (jungimas ir skaidymas).

Verslo perdavimas vadovaujantis CK 2.4 straipsniu is esmes suprantamas kaip ukines komercines veiklos perdavimas. Sia savoka detalizuoja Lietuvos Auksciausiasis Teismas (toliau LAT) savo praktikoje, t. y. imones, verslo ar ju daliu perdavima aiskina kaip atlygintina ar neatlygintina nuosavybes teises perdavima kitam asmeniui.

CK 2.104 straipsnyje apibrezta juridiniu asmenu pertvarkymo savoka--tai juridinio asmens teisines formos pakeitimas, kai naujos teisines formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (taip pat ir susijusias su darbo santykiais).

4.2. Darbuotoju apsauga imones restrukturizacijos atveju

Teises norminiai aktai Lietuvoje numato dvieju rusiu darbuotoju teisine apsauga imones restrukturizacijos atveju, priklausomai nuo to, ar: 1) vyksta tik darbdavio pasikeitimas nesikeiciant darbo santykiu buklei (taikytinos DK 138 straipsnio ir susijusios nuostatos), 2) vykdomi darbdavio vidiniai strukturiniai pasikeitimai, turesiantys itakos darbo santykiu buklei (taikytinos DK 129 straipsnio, DK 130 straipsnio ir susijusios teisines nuostatos).

Jeigu greta reorganizavimo, pertvarkymo ar kitu DK 138 straipsnyje numatytu pasikeitimu darbovieteje vyksta ir kiti procesai (pvz., vykdomi vidiniai strukturiniai pertvarkymai ar kt.), del kuriu darbdaviui atsiranda teise DK 129 straipsnyje numatytais pagrindais atleisti darbuotoja is darbo, darbdavys, laikydamasis teises aktu reikalavimu, gali tokia teise pasinaudoti ir atleisti darbuotoja pagal DK 129 straipsni. Pazymetina, kad praktikoje darbo sutartys tokiais atvejais taip pat daznai nutraukiamos vadovaujantis DK 125 straipsniu (t. y. saliu susitarimu) ar net DK 127 straipsniu (darbuotojo pareiskimu).

DK 138 straipsnis "Apribojimai nutraukti darbo sutarti reorganizuojant imone" numato, kad teiseta priezastis nutraukti darbo santykius (t. y. darbo sutarti) negali buti: 1) imones, istaigos, organizacijos (toliau--imones) savininko, ju pavaldumo, steigejo ar pavadinimo pasikeitimas, 2) imones sujungimas, padalijimas, isdalijimas ar prijungimas prie kitos imones, 3) imones verslo ar jo dalies perdavimas.

DK 129 straipsnis "Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nera darbuotojo kaltes" numato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo sutarti su darbuotoju tik del svarbiu priezasciu, apie tai ispejes ji DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Svarbiomis pripazistamos ir ekonomines, technologines priezastys ar strukturiniai darbovietes pertvarkymai. DK numato, kad darbdavys turi teise nutraukti terminuota darbo sutarti iki jos termino pabaigos sumokejes darbuotojui uz likusi darbo sutarties galiojimo laika vidutini darbo uzmokesti. Darbdavys turi teise nutraukti darbo sutarti ispejes darbuotoja pries du menesius (kai kuriu kategoriju darbuotojus--pries keturis menesius) arba pries trumpesni laikotarpi (atitinkamai--viena arba du menesius), jei tai numatyta imones kolektyvineje sutartyje.

4.3. Grupes darbuotoju atleidimo teisinis reguliavimas

Grupes darbuotoju atleidimo pagrindai. Kai darbdavys numato atleisti grupe darbuotoju, jis privalo vadovautis DK bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1032 "Del pranesimo teritorinei darbo birzai apie numatoma grupes darbuotoju atleidima tvarkos apraso patvirtinimo", priimtu 2008 m. spalio 14 d.

Vadovaudamasis DK 129 straipsnio 1 dalimi, darbdavys gali nutraukti neterminuota darbo sutarti su darbuotoju tik del svarbiu priezasciu, apie tai ispejes ji sio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Beje, pagal laikinai (sunkmecio salygomis--numatomu laikotarpiu iki 2010 12 31) galiojancias DK nuostatas, darbdavys turi teise nutraukti terminuota darbo sutarti iki jos termino pabaigos, laikydamasis sio ir 130 straipsnio nuostatu, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu i kita darba, arba sumokejes darbuotojui uz likusi darbo sutarties galioj imo laika vidutini darbo uzmokesti, arba kolektyvineje sutartyje nustatytais atvejais sumokejes ne mazesne negu darbuotojo vieno menesio vidutinio darbo uzmokescio dydzio iseitine ismoka.

DK 129 straipsnio 2 dalis numato, kad svarbiomis gali buti pripazistamos tik tos aplinkybes, kurios susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebejimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali buti nutraukta del ekonominiu, technologiniu priezasciu ar darbovietes strukturiniu pertvarkymu ir del panasiu svarbiu priezasciu. Paprastai su grupes darbuotoju atleidimu susijusios teisines nuostatos siej amos su ekonominemis bei techninemis imones restrukturizacijos salygomis ar panasiomis priezastimis.

Grupes darbuotoju atleidimo apibreztis. DK 130 straipsnis "Grupes darbuotoju atleidimas" numato, kad grupes darbuotoju atleidimu laikomi darbo sutarciu nutraukimai, kai per 30 kalendoriniu dienu del ekonominiu ar technologiniu priezasciu, darbovietes strukturiniu pertvarkymu ar del kitu priezasciu, nesusijusiu su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti is darbo:

--desimt ir daugiau darbuotoju imonese, kuriose dirba nuo 20 iki 99 darbuotoju;

--ne maziau kaip 10 % darbuotoju imonese, kuriose dirba nuo 100 iki 299 darbuotoju;

--trisdesimt ir daugiau darbuotoju imonese, kuriose dirba 300 ir daugiau darbuotoju.

Grupes darbuotoju atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidziami is darbo suejus darbo sutarties (terminuotos, sezonines, laikinosios) terminui.

Apie numatoma grupes darbuotoju atleidima darbdavys privalo rastu pranesti teritorinei darbo birzai Vyriausybes nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotoju atstovais ir ne veliau kaip pries iteikdamas ispejimus apie darbo sutarties nutraukima. Darbo sutartis negali buti nutraukiama pazeidus pareiga pranesti teritorinei darbo birzai apie numatoma grupes darbuotoju atleidima ar pareiga konsultuotis su darbuotoju atstovais.

Ispejimas del atleidimo. Atsizvelgiant i Lietuvoje galiojancia teisine baze (DK 47 straipsni "Informavimas ir konsultavimas" ir 130 straipsni "Grupes darbuotoju atleidimas"), atleidziant grupe darbuotoju, reiketu laikytis tokio eiliskumo:

1) darbdavio sprendimas del pokyciu imoneje;

2) darbuotoju atstovu informavimas ir konsultavimasis su jais;

3) sprendimo del grupes darbuotoju atleidimo priemimas;

4) teritorines darbo birzos informavimas apie grupes darbuotoju atleidima (1);

5) ispejimo individuliam darbuotojui iteikimas;

6) darbo sutarties nutraukimas suejus ispejimo terminui.

Kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltes (DK 129 straipsnis) (kaip mineta, sis straipsnis taip pat taikomas grupes darbuotoju atleidimo atveju), darbdavys turi rastu pasirasytinai ispeti darbuotoja pries du menesius (nustacius kolektyvineje sutartyje--ne veliau kaip pries viena menesi).

Imones bankroto atveju bankroto administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iskelti imonei bankroto byla isiteisejimo rastu ispeja imones darbuotojus apie busima darbo sutarties nutraukima ir po 15 darbo dienu nuo tokio ispejimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie busima darbuotoju atleidima administratorius tuo pat metu pranesa ir teritorinei darbo birzai, savivaldybes institucijai ir imones darbuotoju atstovams.

Konsultacijos su darbuotojais. DK 130 straipsnyje numatyta, kad del numatomo grupes darbuotoju atleidimo darbdavys privalo konsultuotis su toje imoneje veikianciais darbuotoju atstovais. Kai imoneje nera darbuotoju atstovu, apie priimamu sprendimu vykdymo data, priezastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei apie darbuotoju numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti is anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotoju susirinkime.

Lietuvos Respublikos teises aktai neapibrezia minimalaus termino, kada darbdaviai privalo pradeti konsultacijas su darbuotoju atstovais, taciau, kaip jau buvo mineta, sios konsultacijos turi vykti iki teritorines darbo birzos informavimo apie grupes darbuotoju atleidima. Be to, DK 47 straipsnis numato, kad konsultacijos del darbdavio perduotos informacijos (duomenu) ir darbuotoju atstovu pateiktos nuomones turi vykti laiku, sudarant galimybe darbuotoju atstovams susitikti su sprendimus priimanciais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Remiantis siomis nuostatomis, galima teigti, kad konsultacijos turi buti baigtos ne veliau nei du menesiai iki darbuotoju atleidimo (arba vienas menuo, jei tai numatyta kolektyvineje sutartyje).

Vadovaujantis DK 47 straipsnio 3 dalimi informavimas ir konsultavimas turi apimti planuojamu atleidimu priezastis, bendra ir atleidziamu darbuotoju skaiciu pagal ju kategorijas, laikotarpi, per kuri bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidziamu darbuotoju atrankos kriterijus, darbo sutarciu nutraukimo salygas ir kita svarbia informacija. Konsultacijomis turi buti siekiama isvengti grupes darbuotoju atleidimu ar sumazinti ju skaiciu arba susvelninti siu atleidimu padarinius; konsultavimu turi buti siekiama abi salis tenkinancio sprendimo.

Iseitine ismoka. Nutraukus darbo sutarti pagal DK 129 straipsni, atleistam darbuotojui ismokama jo vidutinio menesinio darbo uzmokescio dydzio iseitine ismoka atsizvelgiant i to darbuotojo nepertraukiamaji staza toje darbovieteje: nuo vieno menesio vidutinio darbo uzmokescio dydzio (kai nepertraukiamasis stazas--iki 12 menesiu) iki sesiu menesiu vidutinio darbo uzmokescio dydzio (kai nepertraukiamasis stazas--daugiau kaip 240 menesiu). Laikinai, numatomu ekonomines krizes laikotarpiu, leidziama kolektyvineje sutartyje numatyti 50 % mazesnes iseitines ismokas.

Taciau kai darbo sutartis su darbuotoju nutraukiama del imones bankroto, darbuotojams mokama tik jo dvieju vidutiniu darbo uzmokesciu dydzio iseitine ismoka (IBI 19 straipsnio 2 dalis). Jei imone neturi pakankamai lesu atsiskaityti su darbuotojais, imones bankroto administratorius gali kreiptis i Garantini fonda. Tokiu atveju darbuotojams ismokama tik 2 MMA dydzio iseitine ismoka (Lietuvos Respublikos garantinio fondo istatymas 2000).

5. Aktyvi darbo rinkos politika siekiant socialiai atsakingos restrukturizacijos

Kai darbdavys informuoja teritorine darbo birza apie numatoma grupes darbuotoju atleidima (arba jei del imones restrukturizacijos is darbo atleistas darbuotojas pats kreipiasi i teritorine darbo birza), uz tolesni restrukturizacijos pasekmiu valdyma, t. y. pagalba is imoniu del restrukturizacijos atleidziamiems darbuotojams, atsako darbo birza. Teritorine darbo birza, be tradiciniu savo funkciju, grupes darbuotoju atleidimo atveju gali imtis ir papildomu veiksmu, tokiu kaip susitikimas su darbdaviu (jei nera sudaroma speciali darbo grupe), siekdama aptarti bei suderinti atleidziamiems darbuotojams taikomas priemones; informacinio susitikimo su darbuotojais organizavimas, kurio tikslas--informuoti darbuotojus apie darbo birzos teikiamas paslaugas bei supazindinti darbuotojus su ju teisemis bei pareigomis. Taip pat imoneje, kurioje numatoma atleisti grupe darbuotoju, laikinai gali buti isteigta mazoji darbo birza.

Visiems darba prarandantiems ar jau praradusiems asmenims ir restrukturizuojamu imoniu darbuotojams Lietuvoje teikiamos sios darbo rinkos paslaugos:

--informavimo paslaugos. Jas sudaro informavimas apie uzimtumo remimo priemones ir darbo rinkos paslaugas bei profesinis informavimas;

--konsultavimo paslaugos. Jas sudaro bendrasis konsultavimas, profesinis konsultavimas ir psichologinis konsultavimas;

--tarpininkavimo idarbinant paslaugos;

--individualios uzimtumo veiklos planavimas.

Siekiant reaguoti i rinkoje besiklostancia situacija Lietuvos Respublikos Seimas (toliau--LRS) 2009 m. liepos 14 d. prieme nauja Uzimtumo remimo istatymo (toliau -URI) redakcija. URI, isigaliojes Lietuvoje salies ekonominio pakilimo laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjucio 1 d.--buvo orientuotas i darbo rinkos specifika, esant zemam nedarbo lygiui ir nesuvarzytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemoniu finansavimo galimybems. Todel 2008 m. kardinaliai pasikeitus situacijai, kilo neatideliotinas butinumas koreguoti uzimtumo politika reglamentuojancia teisine baze. Naujasis istatymo variantas gerokai labiau atitinka dabartine situacija darbo rinkoje nei ankstesne jo redakcija. Galima teigti, kad jis numato ADRPP darbuotojams, esantiems siose trijose situacijose:

--kai darbuotojas dirba ekonominius sunkumus patiriancioje imoneje ir del sutrumpinto darbo laiko negauna iprastu pajamu dalies;

--kai darbuotojas, dirbdamas imoneje, gauna ispejima apie atleidima is darbo ir nera tikras del ateities;

--kai darbuotojas netenka darbo (yra atleidziamas is darbo) ir tampa bedarbiu.

Siu triju kategoriju darbuotojams URI numato sias galimybes:

--mokytis (persikvalifikuoti arba tobulinti turima kvalifikacija) ir lavinti darbinius igudzius realioje darbo vietoje;

--sukurti sau darbo vieta, t. y. isidarbinti savarankiskai;

--laikinai isidarbinti samdomu darbuotoju (darbo rotacija, idarbinimas subsidijuojant, viesieji darbai).

Toliau trumpai pristatomos kai kurios ADRPP, kurios gali buti taikomos restrukturizuojamu imoniu darbuotojams.

Profesinis mokymas. Darbo birzos organizuojamame ir finansuojamame profesiniame mokyme gali dalyvauti tiek bedarbiai, tiek apie atleidima is darbo ispeti darbingo amziaus darbuotojai. Dalyvaujantiems mokyme visa mokymosi laikotarpi mokama stipendija. Jos dydis--0,7 MMA (2). Svarbu, kad, pradedant nuo 2009 m. rugpjucio 1 d., ispetiems apie atleidima is darbo asmenims sudaromos galimybes lanksciai derinti mokymasi su darbu ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaite. Tokiu budu ispeti apie atleidima is darbo asmenys del sutrumpinto darbo laiko prarade dali pajamu, gali ne tik persikvalifikuoti arba pakelti kvalifikacija valstybes lesomis, bet ir uzpildyti "finansine spraga".

Darbo igudziu igijimo remimas. Iki URI pataisu si priemone buvo isimtinai skirta bedarbiams. Pradedant nuo 2009 m. rugpjucio 1 d. asmenu, turinciu teise dalyvauti sioje priemoneje, sarasa, be kita ko, papilde ir ispeti apie atleidima is darbo darbuotojai. Si priemone taikytina imonese, kurios, siekdamos prisitaikyti prie pokyciu, keicia veiklos pobudi, gamybos technologijas arba, racionalizuodamos valdyma, diegia daugiafunkces pareigas. Valstybei remiant asmenu darbo igudziu igijima realioje darbo vietoje, imonems suteikiamos dvi galimybes: pirma, imone, naudodama savo vidinius zmogiskuosius isteklius, gali organizuoti nauju darbo igudziu igijima savo darbuotojams imones viduje ir uz tai gauti subsidija; antra, imone gali prasyti darbo birzos pagalbos, kad jos darbuotojams, ispetiems apie atleidima, butu sudarytos salygos igyti reikiamu igudziu kitoje imoneje.

Viesieji darbai. Tai viena labiausiai paplitusiu aktyvios darbo rinkos politikos priemoniu, realizuojamu ES valstybese narese. Viesieji darbai siejami su tiesioginiu valstybes darbo vietu kurimu. Dazniausiai jie organizuojami tik laikino pobudzio visuomenei, vietinei bendruomenei naudingiems darbams atlikti. Paprastai viesuosius darbus dirba bedarbiai, tai leidzia jiems palaikyti savo darbinius igudzius bei suteikia galimybe uzsidirbti pragyvenimui butinu lesu.

Naujasis URI praplete viesuju darbu sritis ir dalyviu sarasa bei sudare galimybe pritraukti papildomus finansavimo saltinius viesiesiems darbams finansuoti. Esmine naujove--istatymas sudaro salygas padeti ekonominius sunkumus (prastovas, produkcijos realizavimo sutrikimus) patirianciu imoniu darbuotojams, kai jie del imoniu problemu negauna dalies darbo uzmokescio, laikinai isidarbinti ir is dalies atgauti prarastas pajamas. Nuo 2009 m. rugpjucio 1 d. viesuosiuose darbuose gali dalyvauti tiek bedarbiai, tiek gavusieji ispejima apie atleidima is darbo, tiek dirbantieji, kuriu darbdaviai neplanuoja atleisti, bet negali jiems uztikrinti darbo visa darbo diena arba visa darbo savaite. Deja, praktikoje istatymu suteikiamomis galimybemis iki siol buvo menkai pasinaudota.

Darbo rotacija. Darbo rotacija organizuojama tuomet, kai bedarbiai laikinai pakeicia imones darbuotojus ju tiksliniu atostogu metu arba kolektyvinese sutartyse numatytais atvejais. Dabartinemis salygomis darbo rotacija galetu buti naudojama, kai imone, siekdama prisitaikyti prie kintanciu veiklos salygu, siuncia etatinius darbuotojus tobulinti kvalifikacija, o ju darba laikinai galetu atlikti rotacijos budu i darba priimamas darbuotojas. Darbdaviams, darbo rotacijos budu idarbinusiems darbo ieskancius asmenis, kiekviena menesi uz kiekviena dirbanti asmeni mokama istatymu nustatyto dydzio kompensacija. Padidejus darbo pasiulai (darbo ieskanciu asmenu skaiciui, pasikeitus bedarbiu strukturai, kai bedarbiu gretas papilde kvalifikuoti darbininkai bei specialistai), darbdavys darbo rotacijos budu galetu surasti sau tinkama darbuotoja, o darbuotojas--jam tinkama darbo vieta.

Pazymetina, kad, nors teises aktai numato gana daug priemoniu, kurios gali buti naudojamos restrukturizacijos atveju, jas praktiskai taikyti gana sudetinga. Jomis pasinaudoja tik labai nedidele dalis restrukturizacija patirianciu imoniu darbuotoju. Darbdaviu nuomone, numatytos priemones reikalauja daug administracinio darbo, o tai labai sumazina siu priemoniu patraukluma, ypac smulkiajam ir vidutiniam verslui.

6. Socialinio dialogo vaidmuo

Nepriklausomu Lietuvos profesiniu sajungu ir darbdaviu organizaciju istorija yra santykiskai labai trumpa. Nors tarybiniu laikotarpiu profesiniu sajungu nariu buvo gan daug, sios organizacijos neatliko savo tikruju funkciju. Profesines sajungos, kaip lygiavertis kolektyviniu darbo santykiu partneris, pradejo veikti tik atkurus Lietuvos nepriklausomybe. Tuo metu kuresi ir pirmosios darbdaviu organizacijos. Taigi siuolaikine socialinio dialogo sistema Lietuvoje eme formuotis tik po 1990uju metu.

Pirmieji socialinio dialogo instituciju formavimo zingsniai nebuvo lengvi--profesines sajungos daznai buvo siejamos su senaja, sovietine patirtimi, neturejo reikiamo pasitikejimo visuomeneje, o darbdaviu institucijos kuresi turedamos tiksla atstovauti savo nariu interesams pletojant santykius su valdzios institucijomis, o ne su darbuotojais.

Vis delto palaipsniui Lietuvoje susikure veikiancios socialiniu partneriu institucijos ivairiais lygmenimis. Socialines partnerystes principai, salys, lygiai, formos ir socialines partnerystes sistema numatyti DK. Galima teigti, kad geriausiai socialine partneryste ispletota nacionaliniu bei imoniu lygmenimis--nacionaliniu lygmeniu veikia Lietuvos Respublikos trisale taryba (toliau--LRTT), kitos trisales komisijos bei komitetai, o imonese, turinciose profesines sajungas, socialinis dialogas, kaip iprasta, yra gerai ispletotas--paprastai tokiose imonese vyksta kolektyvines derybos, pasirasomos kolektyvines sutartis. Silpniausia grandimi (isskyrus kai kuriuos konkrecius atvejus) islieka sakinis socialinis dialogas--salyje beveik nera veikianciu sakiniu kolektyviniu susitarimu, reikiamo pagreicio nepavyksta igauti ir sakinems kolektyvinems deryboms.

Vienareiksmiskai ivertinti socialinio dialogo vaidmeni valdant restrukturizacijos procesus Lietuvoje yra gana sunku. Nors, viena vertus, galima teigti, kad socialiniu partneriu institucijos Lietuvoje nera stiprios, o ju vaidmuo (ypac sakiniu bei imoniu lygmeniu)--nepakankamai svarbus (Lietuvoje naryste profesinese sajungose viena maziausiu ES, faktiskai nera sakiniu susitarimu, nepakankami socialiniu partneriu organizaciju finansiniai ir zmogiskieji istekliai ir pan.), vis delto tose sakose bei imonese, kuriose veikia stiprios profesines sajungos, jos atlieka svarbu vaidmeni imoniu restukturizacijos procesuose.

Toliau pateikiamas Danisco Sugar Kedainiai (toliau--DSK) administracijos ir profesines sajungos bendradarbiavimo reorganizuojant imone pavyzdys.

DSK 2007 m. priemus sprendima uzdaryti Panevezio fabrika, vyko susitikimai ir konsultacijos su imones ir sakos profesine sajunga. Susitikimu metu profesines sajungos su imones vadovybe taresi del atleidimo salygu--tiek del finansiniu, tiek del darbuotoju informavimo, socialiniu garantiju iki ir po atleidimo. Is anksto buvo aptartas preliminarus darbuotoju atleidimo grafikas, atleidziamu darbuotoju grupes, jiems ismoketi reikalingos iseitines ismokos, darbuotoju informavimo, perkvalifikavimo bei socialines paramos salygos. Profesiniu sajungu atstovams buvo pateikta informacija apie imones ketinimus steigti darbuotoju informavimo grupe bei socialini fonda neigiamiems socialiniams darbuotoju atleidimo padariniams mazinti.

Imones vadovybes ir profesiniu sajungu susitarimu buvo sudaryta Informavimo grupe, i kuria iejo imones administracijos bei profesiniu sajungu atstovai. Sios grupes tikslas--uztikrinti, kad darbuotojai gautu tikslia informacija apie vykstancius procesus ir su planuoj amu Panevezio fabriko uzdarymu susijusius veiksmus. Grupe veike "pereinamuoju" laikotarpiu, t. y. 2007 m. lapkricio-gruodzio men. Siuo laikotarpiu grupes nariai nuolat susitikdavo su administracija bei gaudavo visa naujausia informacija apie numatomus tolesnius veiksmus, susijusius su imones restrukturizavimo eiga.

Imones vadovybe ir profesines sajungos susitare isteigti imones socialini fonda. Sio fondo taryba buvo sudaryta lapkricio 21 d. Ja sudare trys imones administracij os ir trys imones profesiniu sajungu atstovai. Fondo tikslas--teikti pagalba atleidziamu darbuotoju socialinems problemoms spresti. Fondo taryba patvirtino "Atleistu is DSK Panevezio fabriko darbuotoju paramos ir labdaros suteikimo principus". Buvo nuspresta, kad paramos gavejai gali buti del cukraus gamybos nutraukimo is Panevezio fabriko atleisti darbuotojai, neturintys darbo santykiu (atleidimo pagrindas--saliu susitarimu arba administracijos iniciatyva nesant darbuotojo kaltes). Buvo susitarta del galimos paramos salygu bei dydzio.

DSK Panevezio socialinio fondo taryboje buvo nuspresta, kad buve darbuotojai del labdaros ir paramos gavimo iprastai gali kreiptis per trejus metus po atleidimo is Panevezio fabriko ir ne daugiau kaip viena karta del tos pacios priezasties. Paramos dydis svyravo nuo 1000 iki 5000 Lt (Blaziene 2009a).

Profesiniu sajungu atstovu teigimu, 2008 m. del paramos i DSK socialini fonda kreipesi 37 buve imones darbuotojai, 36 is ju buvo suteikta parama.

Imones administracijos ir profesiniu sajungu konsultaciju metu taip pat buvo susitarta, kad uz 2007 m. (pagal imoneje galiojancia kolektyvine sutarti) darbuotojams bus ismoketas vadinamasis 13-asis atlyginimas. Be to, imone darbuotojams 2007 m. ismokejo vieno menesinio atlyginimo dydzio vadinamaja "lojalumo" premija. Buvo susitarta, kad iseitinei pasalpai apskaiciuoti bus naudojamas 2007 m. atlyginimo vidurkis, kuris del minetu ismoku tapo didesnis.

Be to, buvo susitarta, kad, be darbuotojams pagal istatymus priklausanciu iseitiniu pasalpu, imone savo iniciatyva sumokes dar 50 % dydzio iseitine ismoka, t. y. darbuotojui, kuriam pagal istatymus priklauso sesiu vidutiniu menesiniu atlyginimu iseitine pasalpa, bus ismoketa devyniu vidutiniu menesiniu atlyginimu iseitine pasalpa.

7. Esamu priemoniu vertinimas ir ateities perspektyvos

Nors 2010 m. pradzioje Lietuvos ukyje buvo fiksuojama tam tikra stabilizacija (letejo BVP mazejimo bei nedarbo lygio augimo tempai, buvo stebimi kai kuriu ekonominiu veiklu (sandeliavimo, transporto, pramones produkcijos, mazmenines prekybos) atsigavimo zenklai, mazejo bankrutuojanciu imoniu bei su tuo susije grupes darbuotoju atleidimo procesai ir pan.), tai nemazina kryptingos pasirengimo imoniu restrukturizacijai bei jos (pasekmiu) valdymo politikos reiksmes.

Pastaruoju laikotarpiu reaguojant i esama situacija Lietuvoje buvo parengtos ir igyvendintos kai kurios priemones--siekiant gerinti verslo aplinka bei padeti salies imonems isgyventi sunkmeciu ir islaikyti darbo vietas, salies Vyriausybe parenge ir igyvendina Ekonomikos skatinimo plana, kuriuo siekiama isplesti verslo finansavimo galimybes, pagerinti verslo aplinka ir pan. Siekdamos isgyventi sunkmecio salygomis tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus istaigos ir organizacijos trumpina darbo valandas (skatindamos savo darbuotojus iseiti nemokamu atostogu ar dirbti trumpesne darbo diena ar savaite) ir pan. Reaguojant i situacijos pokycius buvo parengtas ir priimtas naujos redakcijos Gyventoju uzimtumo istatymas, kuriuo siekiama susvelninti ekonominio sunkmecio itaka nedarbo augimui, sudaryti galimybes issaugoti darbo vietas ir didesniam zmoniu skaiciui dalyvauti ADRPP, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti. Istatymas isplete rata asmenu, turinciu teise gauti subsidija darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Sudarytos galimybes viesuosius darbus organizuoti ir sunkumus patirianciose imonese ir pan.

2009 m. liepos 23 d. buvo priimtos ir DK pataisos, sudarancios salygas liberalizuoti darbo santykius bei skatinti socialinio dialogo pletra. Politikai bei socialiniai partneriai nuolat ir toliau svarsto galimus DK pakeitimus, siekiant sudaryti salygas ukio subjektams geriau prisitaikyti prie kintanciu rinkos salygu, o kartu uztikrinti pakankama apsauga imoniu darbuotojams. Pazymetina, kad efektyvus numatytu ir dar numatomu priimti priemoniu naudojimas labai priklausys nuo gebejimu jas tinkamai idiegti praktikoje, nuo visu suinteresuotu saliu bendro darbo siekiant uzsibreztu tikslu. Siuo metu tiek DK pataisu, tiek apskritai visu minetu teisiniu nuostatu praktinis igyvendinimas Lietuvoje kelia didziausia susirupinima: nors teisine baze, reglamentuojanti pasirengima restrukturizacijai ir jos valdyma Lietuvoje, yra gera, deja, praktikoje daugelis galiojanciu nuostatu taip ir lieka neigyvendintos. Pagrindines tokios situacijos priezastys, o kartu--ir ateities issukiai, susije su socialinio dialogo pletra, visu suinteresuotu saliu, visu pirma darbdaviu ir vietos valdzios instituciju iniciatyvos didinimu.

Vertinant siuo metu Lietuvoje esamas pasirengimo imoniu restrukturizacijai bei jos (pasekmiu) valdymo priemones, reikia pasakyti, kad vykdoma politika nera kompleksine ir kryptinga, ja sudaro daug atskiru politiku ir priemoniu, kurios, siekiant didesnio efektyvumo, turetu buti labiau tarpusavyje derinamos ir koordinuojamos.

Kalbant apie situacijos trukumus svarbu pazymeti ir tai, kad Lietuvoje nera atliekamos sektorines ekonomines prognozes, o tai padaro praktiskai neimanoma ir uzimtumo prognozavima atskiruose ukio sektoriuose.

Lietuvoje taikomi trys darbuotoju uzimtumo tendenciju prognozavimo metodai (Statistikos departamento verslo tendenciju (taip pat ir darbuotoju skaiciaus) tyrimas, LDB darbuotoju skaiciaus prognozes bei ne visisko darbuotoju uzimtumo tyrimas), nors ir yra informatyvus, nera tarpusavyje palyginami ir, kas itin svarbu, ju rezultatai nepakankamai efektyviai naudojami vykdant ekonomine bei socialine politika.

Jau artimiausioje ateityje turetu dideti ir regioniniu instituciju bei socialiniu partneriu vaidmuo rengiantis restrukturizacijai bei valdant jos pasekmes. Tiek socialiniai partneriai, tiek regionines ir valstybes institucijos i restrukturizacijos procesa isitraukia dazniausiai jau po to, kai priimamas sprendimas del imones reorganizavimo ir (arba) grupes darbuotoju atleidimo. Turetu buti skiriama daugiau demesio konkrecioms ekonominius ar finansinius sunkumus patiriancioms imonems. Siuo metu esamos galimybes atideti kai kuriuos isiskolinimus valstybes biudzetui taip pat turetu buti svaresnes.

Kadangi socialiniu partneriu institucijos daznai neturi reikiamu pajegumu nei padeti sunkumus patirianciai imonei, nei numatyti galimus regiono ar tam tikro sektoriaus sunkumus, didesnius isipareigojimus cia turetu prisiimti ivairaus lygio valstybes institucijos. Salyje turetu buti formuojama kryptinga regionine politika, kuri, be kita ko, apimtu ir pasirengimo restrukturizacijai bei jos (pasekmiu) valdymo procesus.

Siuo metu priimta nauja URI redakcija numato tam tikras priemones, skirtas padeti sunkumus patirianciu imoniu darbuotojams. Siu priemoniu veiksmingumas ir praktinis taikymas galetu gerokai prisideti prie situacijos gerinimo, taciau tam turi buti sukurti aiskus ir efektyvus mechanizmai, lengvai idiegiami praktikoje. Svarbu vaidmeni cia galetu atlikti ir socialiniai partneriai, geriausiai ismanantys praktinius problemos sprendimo aspektus.

Apibendrinant pateikta medziaga pazymetina, kad Lietuvoje butina formuoti kryptinga pasirengimo restrukturizacijos bei jos (pasekmiu) valdymo politika, sukurti tam reikiamas priemones, apimancias tiek galimu pokyciu tyrimus, tiek reikiamos kvalifikacijos darbuotoju rengima, tiek investiciju pritraukimo bei darbo vietu kurimo procesus regionuose. Sioje srityje labai padetu uzsienio saliu patirties analize, nes Lietuvoje nera nuoseklaus restrukturizacijos proceso valdymo tradiciju.

Antra vertus, reikia pripazinti, kad salyje galiojanti teisine baze, liecianti atskirus pasirengimo restrukturizacijai bei jos valdymo etapus, apibudinama kaip gana gera, taciau jai praktiskai igyvendinti reikia tolesniu pokyciu. Pagrindine pokyciu prielaida--socialines partnerystes pletra ir didesnis vietos lygmens socialiniu partneriu aktyvumas. Kaip parode atlikta situacijos analize bei socialiniu partneriu patirtis, net ir su siuo metu turimais istekliais bei priemonemis galima pasiekti geru rezultatu, jei visos suinteresuotos salys veikia isvien ir siekia bendru tikslu.

doi: 10.3846/btp.2010.33

Literatura

Bivainis, J.; Tamosiunas, A. 2004. Strategic solutions for corporate restructuring, International Journal of Strategic Property Management 8(1): 45-55.

Blaziene, I. 2009a. Multinational Companies and Collective Bargaining [interaktyvus]. Dublin: European industrial relations observatory [ziureta 2009 m. gruodzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa.eu/ eiro/studies/tn0904049s/lt0904049q.htm>.

Blaziene, I. 2009b. Anticipation and Management of Restructuring. Turin: International training centre of international labour organisation. 77 p.

Cascio, W. F. 2002. Responsible Restructuring: Creative and Profitable Alternative to Layoffs. San Francisco, CA, Berrett-Koehler Publishers.

Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymas VIII-1864, 2000 07 18, Valstybes zinios 74-2262.

Commission Communication: Restructuring and employment. Anticipating and Accompanying Restructuring in Order to Develop Employment: the Role of the European Union. Brussels, 31.03.2005. COM(2005).

Grigaravicius, S. 2002. Nemokiu imoniu pertvarkymas ir alternatyvu parinkimas, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organisations: Systematic Research] 23: 89-95.

Jankauskas, R.; Jasiukeviciute, T.; Pajarskiene, B.; Stanisla-voviene, J. 2009. Restrukturizavimo poveikis sveikatai, Visuomenes sveikata [Public Health] 2(45): 7-14.

Juchno, N.; Tvaronaviciene, M. 2004. Imoniu bankrotai Lietuvoje: priklausomybes nuo makroekonominiu veiksniu tyrimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(2): 65-72.

Juscius, V. 2001. Imoniu restrukturizavimo determinantai ir vertinimas, is Ekonomika ir vadyba 2001. Kn. 4. Tarptautine ekonomika ir vadyba: tarptautines konferencijos pranesimu medziaga. Kaunas: Technologija, 75-78.

Juscius, V. 2002. Imoniu restrukturizavimo samprata ir turinys, is Ekonomika ir vadyba 2002: tarptautines konferencijos pranesimu medziaga. Kaunas: Technologija, 36-41.

Lietuvos Respublikos garantinio fondo istatymas VIII-1926, 2000 09 12, Valstybes zinios 82-2478.

Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymas IX-216, 2001 03 20, Valstybes zinios 31-1010.

Lietuvos Respublikos imoniu restrukturizavimo istatymas IX-218, 2001 03 20, Valstybes zinios 31-1012.

Lietuvos Respublikos regionines pletros istatymas VIII-1889, 2000 07 20, Valstybes zinios 66-1987.

Lietuvos Respublikos uzimtumo remimo istatymas X-694, 2006 06 15, Valstybes zinios 73-2762.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1032 "Del pranesimo teritorinei darbo birzai apie numatoma grupes darbuotoju atleidima tvarkos apraso patvirtinimo", 2008 10 14, Valstybes zinios 121-4609.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 685 "Del garantinio fondo steigimo", 2001 06 07, Valstybes zinios 50-1753.

Mandl, I.; Salvatore, L. 2009. Tackling the recession: Employment-related public initiatives in the EU Member States and Norway [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2009 m. lapkricio 20 d.]. Prieiga per inter-neta: <http://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/studies/ tn0907020s/tn0907020s.htm>.

Morley, J. 2009. Employment Impact of Relocation of Multinational Companies across the EU [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2010 m. sausio 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa. eu/emcc/erm/studies/tn0810026s/tn0810026s.htm>.

Morley, J. 2010a. Restructuring: Support Measures for Affected Workers [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2010 m. liepos 12 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/ erm_car/tn0611036s.htm>.

Morley, J. 2010b. Social Partner and Government Agency Involvement in the Restructuring Process [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2010 m. birzelio 28 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa.eu/ emcc/erm/erm_car/tn0701046s.htm>. Morley, J.; Ward, T. 2009a. ERM Case Studies: Good Practice in Company Restructuring [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2009 m. spalio 3 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa.eu/ emcc/erm/studies/tn0903016s/tn0903016s.htm>.

Morley, J.; Ward, T. 2009b. ERM Case Studies: The Consequences of Mergers and Acquisitions [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2009 m. spalio 19 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa. eu/emcc/erm/studies/tn0810016s/tn0810016s.htm>.

Rogovsky, N.; Ozoux, P.; Esser, D.; Marple, T.; Broughton, A. 2005. Restructuringfor Corporate Success: a Socially Sensitive Approach. Geneva: ILO.

Situacijos apzvalga. 2010 [interaktyvus]. Lietuvos darbo birza. Prieiga per interneta: <http://www.ldb.lt/Informacija/ DarboRinka/Puslapiai/situacija.aspx>.

Storrie, D. 2006. Restructuring and Employment in the EU: Concepts, Measurement and Evidence. European Monitoring Centre on Change. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities.

Stoskus, S.; Berzinskiene, D.; Virbickaite, R. 2007. Theoretical and practical decisions on Bankruptcy as one of Dynamic Alternatives in Company's Performance, Engineering Economics 2(52): 26-32.

Ukio apzvalga. 2010 [interaktyvus]. Lietuvos Respublikos ukio ministerija. Prieiga per interneta: <http://www.ukmin.lt/lt/ veikla/veiklos_sritys/ukio_apzvalga/>.

Ward, T.; Morley, J. 2009. The Employment Impact of Relocation Within the EU [interaktyvus]. Dublin: European Monitoring Centre on Change [ziureta 2009 m. rugsejo 24 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.eurofound.europa.eu/emcc/erm/ studies/tn0803056s/tn0803056s_1.htm>.

(1) Darbdavys, turintis filialu kitose nei jo buveine savivaldybiu teritorijose, apie numatoma grupes darbuotoju atleidima rastu pranesa tik tos savivaldybes teritorijos, kurioje tie filialai veikia, tos vietoves teritorinei darbo birzai.

(2) 2010 m. sausio 1 d. stipendijos dydis sieke 560 litu.

Inga Blaziene (1), Boguslavas Gruzevskis (2)

(1, 2) Insitute of Labour and Social Research of Lithuanian Social Research Centre, Saltoniskiu g. 58, LT-08105 Vilnius, Lithuania

(1) Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) Inga.Blaziene@dsti.lt; wfievk@vgtu.lt; (2) Boguslavas.Gruzevskis@dsti.lt

Received 26 April 2010; accepted 26 August 2010

Inga Blaziene (1), Boguslavas Gruzevskis (2)

(1,2) Lietuvos socialiniu tyrimu centro Darbo ir socialiniu tyrimu institutas, Saltoniskiu g. 58, LT-08105 Vilnius, Lietuva

(1) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) Inga.Blaziene@dsti.lt; wfievk@vgtu.lt; (2) Boguslavas.Gruzevskis@dsti.lt

Iteikta 2010-04-26; priimta 2010-08-26

Inga BLAZIENE. Doctor of Social Sciences, Associate Professor of the Department of Social Economics and Business Management, Vilnius Gediminas Technical University, Senior Researcher of the Institute of Labour and Social Research. The author of more than 20 research papers; national correspondent for the European Industrial Relations Observatory, European Working Conditions Observatory and European restructuring Monitor. Research interests: employment policy, income inequality, industrial relations, working conditions.

Boguslavas GRUZEVSKIS. Professor, Dr (HP) of Social Sciences, Director of the Institute of Labour and Social Research. The author of more than 100 research papers, member of the European Association of Labour Economists, Baltic association of Demographers, Lithuanian association of Sociologists. National correspondent for the European Employment Observatory. Research interests: labour market economics, employment and labour market policy, vocational training and skills needs, human development.
Fig. 2. Dismissals of groups of employees in Lithuania in 2003-2009

2 pav. Informacija apie grupes darbuotoju atleidimus Lietuvoje
2003-2009 m.

      Apie atleidima is darbo ispetu  Pranesimu apie grupes darbuotoju
      darbuotoju skaicius (tukst.)    atleidimus skaicius

2003            4,6                            87

2004            4,3                            93

2005            3,1                            70

2006            6,6                            42

2007            3,5                            60

2008            6,8                            135

2009            285                            12

Note: Table made from a bar graph.
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Blaziene, Inga; Gruzevskis, Boguslavas
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2010
Words:7175
Previous Article:Vocational training reform: roads and pathroads/Profesinio mokymo reforma: keliai ir klystkeliai.
Next Article:Lithuanian industry personnel value orientation towards innovativeness: analysis, evaluation and improvement possibilities/Lietuvos pramones...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters