Printer Friendly

Search for the national style in Vladimir Dubenecky's public interiors/Tautinio stiliaus paieskos Vladimiro Dubeneckio visuomeniniuose interjeruose.

Ivadas

Kad interjeras (1) yra menine savoka, siandien nekyla abejoniu. Siuolaikiniuose zurnaluose ir laikrasciuose zodis interjeras minimas daznai, o tarpukario Lietuvos spaudoje terandame tokius terminus kaip vidaus \rengimas (Valentukonis 1937), kambario \rengimas (Ramoves rumai... 1937), kambario uzduotis, paskirtis (Margaitis 1937), vidaus dekoravimas (Senesnio tipo architekturos... 1937) ?mones, kuriantys vidaus aplinka, vadinti projektuotojais, architektais-dailininkais, amatininkais-dekoratoriais, dazytojais-dekoratoriais (Valentukonis 1937). Tokiu siuolaikiniu terminu, kaip interjero dizaineris ar interjero architektas, nerandame. Interjero, kaip akademinio meno savokos, atsiradima Lietuvoje galima butu susieti su data, kai Vilniaus valstybiniame Dailes institute, pokario metais isteigtame architekturos fakultete, architekturos kompozicijos ir projektavimo katedra. 1964 m. perorganizuojama: pradeda ruosti interjero ir frengimu specialistus. Atitinkamai pakeiliamas ir katedros pavadinimas: Interjero ir frengimu katedra (Morkyte 1981).

Nepaisant interjero kaip meno srities salyginio naujumo, tarpukario architektu darbuose, kaip ir bet kurios kitos epochos darbuose, interjerams buvo skiriamas gan didelis demesys. Visgi iki siol Lietuvos tarpukario interjeru istorija tyrineta mazai. Trumpus aprasymus apie architekturos paveldo (istoriniu) interjeru suplanavima, apdailos medziagas galime rasti Jolitos Kancienes tekstuose apie Kauno tarpukario architektura. Epizodine informacija ir tyrinejimo saltiniai nurodyti Nijoles Luksionytes Kauno architekturos analizese. Detalesnc informacija apie tarpukario interjerus tyrinetojai pateikia moksliniuose straipsniuose: lietuvisku baldu istorijos fragmenta randame Ritos Skiudienes straipsnyje "Lietuvos banko baldai" (2). Isskirtinai tautinio interjero stiliaus fenomenui dedikuotas Lijanos Satavicmtes straipsnis "Tautinio stiliaus stereotipai tarpukario Lietuvos interjeruose" (3). Publikacijose apie dailiuju amatu sajudi tarpukario Lietuvoje (4) buvo nagrinetos tautines tapatybes paieskos tarpukario namu apyvokos daiktuose ir interjero aksesuaruose (5). Pavienj istorinio interjero aprasyma yra publikavusi Sigute Imbrasaite "Maironio salonai" (6). Algimantas Maciulis, rasydamas apie tautines architekturospaieskas, paliete tautinio interjero klausima ir atskleide architekturos stiliu pletotei pavojingas, neigiamas tautiskumo savybes --eklektika ir tiesmuka imitacija (Maciulis 1998).

Nepaisant publikaciju gausos apie V. Dubeneckio veikla Lietuvoje, jo kuryba tirta gan fragmentiskai. Apie architekta siokios tokios informacijos galima rasti amzininku tekstuose: Mykolas Songaila, Paulius Galaune rase apie architekto gyvenimo ir kurybines biografijos faktus, minejo kai kuriuos asmenybes ir charakterio bruozus. V. Dubeneckis buvo minimas ir velesniuose tarpukario architekturos raidos aprasymuose. Tekstai sintetiniai, gilesnio, paremto archyviniais duomenimis tyrimo nera. Juozas Jurginis, Eduardas Budreika, Juozas Barsauskas, Eugenijus Guzas, Nijole Luksionyte, Jolita Kanciene bei Morta Bauziene yra rase apie V. Dubeneckio biografijos faktus ir architekturos kurybini palikima. Minetu autoriu straipsniuose issamesnio interjeru aprasymo nepavyko aptikti, juose lakoniskai uzsiminta, pvz., kad buvo projektuoti baldai ar interjeras <...> (Luksionyte 2001: 50). 1988 m. spalio 25 d. Lietuvos statybos ir architekturos mokslinio tyrimo institute vyko moksline konferencija, skirta V. Dubeneckio gyvenimui ir kurybai nagrineti. Septyniu pranesimu medziaga buvo atspausdinta atskiru leidiniu. Tautinio stiliaus architekturos tema aptarta: Vytauto Petrusonio pranesime "Apie kai kuriuos V. Dubeneckio kurybinio mastymo ypatumus", J. Kancienes "Tautinio stiliaus ieskojimai V. Dubeneckio kuryboje" ir Algimanto Miskinio "Kelios mintys apie Karmelavos baznycios architektura" (Mokslines konferencijos... 1988). Tad sio straipsnio tikslas yra pratcsti Lietuvos architektu ir tyrinetoju konferencijos metu uzsibrezta V. Dubeneckio palikimo tyrinejima, populiarinima ir iamzinima (Miskinis 1988) bei kiek jmanoma detaliau aptarti dali islikusiu architekto visuomeniniu interjeru, jvertinant tuo metu vyravusiu objektyviu politiniu ir kulturiniu salygu jtaka kurybos rezultatui. Nors straipsnyje pristatomas tik menkas plataus reiskinio fragmentas, taciau atsizvelgiant i V. Dubeneckio reiksme pirmuoju tarpukario desimtmeciu, galima daryti prielaida, kad islike interjeru dokumentai nemaza dalimi atspindi tarpukario Lietuvai charakteringa projektavimo specifika ir vyravusia stilistika. Islike breziniai ir eskizai atspindi XX a. pradzioje pasireiskusio tautines pakraipos dailes ir architekturos sajudzio pedsakus. Tautiskuma reprezentuojancios architekturos paieskos buvo tik dalis proceso, kuris placiai skleidesi tarp daugelio Europos tautu, ypac tarp mazai zinomu ir prislopintu. Naujo dailes ir architekturos stiliaus atsiradimo reikalavo XX a. I puses Lietuvos kulturinio ir politinio gyvenimo realijos. Tautinio stiliaus susiformavimo prielaidos, jo raiskos aspektai placiai aptarti monofrafijose: "Daile ir Valstybe. Dailes gyvenimas Lietuvos respublikoje 1918-1940" (Jankevicmte 2003) bei "Modernizmo link".(Muleviciute 2001). Greta valstybes ideologijos jtakos tautinio stiliaus atsiradimui, reikia atkreipti demesi i V. Dubeneckio asmenini poziuri, jog senoves architektura, sodziaus ornamentai, kiti liaudies kurybos paminklai yra isminties ir kurybinio jkvepimo saltinis. V. Dubeneckis jvardino si procesa minties skolinimu <...> be procentu ir sumos grazinimo <...> (Dubeneckis 1925). 1927 m. Kauno meno mokykla Dubenecki pakviete profesoriauti <...>, siam talentingam menininkui kolegos pavede uzdavin): isvystyti lietuviska stiliu ornamentikoi ir architekturos formose (Dirgela 1925). Nors V. Dubeneckis ir buvo ne lietuvis, ji galima laikyti pirmuoju Lietuvos tautinio stiliaus ieskotoju (Galaune 1970). Interjero projektai yra dalis saltiniu, kur sis procesas atsispindi.

Karmelavos baznycios projektas--1919 m.

Medine Karmelavos baznycia--pirmasis V. Dubeneckio projektas, kuriam jkvepimo semesi is liaudies architekturos. Baznycia sudege Antrojo pasaulinio karo metu. Siuo metu yra islikusi tik archyvine medziaga. Baznycios architekturoje atsispindi savaip interpretuoti mediniu varpiniu, koplyciu motyvai, juntamas senosios architekturos proporciju ritmas ir darna. Praejus 19-ai metu nuo tada, kai buvo sukurtas projektas, apie V. Dubeneckio tautinio stiliaus paieskas Paulius Galaune rase: Nuo krikslionybes priemimo iki pasaulinio karo Lietuvoje tiek daug buvo statyta mediniu baznyliu, tad ar gali buti taip, kad 500 metu laikotarpy nesudarytu savu tradiciju, nesurastu savu stilistiniu savybiu. V. Dubeneckis iesko tu elementu, iesko atkakliai visais imanomais budais <...> kiekviena proga lanko provincijos miestelius, kad tiktai daugiau pamatyti gyvu pavyzdziu, surasti charakteringu savybiu. Nori, kad viskas tatai ne vien isorine forma butu suristas, bet ir istorinio akiralio dvasia. Is cia tas eskizu gausumas, vis nesitenkinimas <...> (Galaune 1937).

Nacionalinio M. K. Ciurlionio dailes muziejaus P. Galaunes rinkiniuose saugomos islikusios Karmelavos baznycios fasadu ir interjeru eskizu fotokopijos (7). Eskizai buvo piesti svino piestuku, fasadai, planas, bokstu ir centrines navos pjuviai bei barokinio stiliaus altoriaus projektas buvo braizyti tusu. Yra islike piesiniai--interjero vaizdai i altoriaus ir vargonu puses. Nesigilinant i baznycios isores architektura, vis delto reiketu pastebeti vietas, kurias P. Galaune 1937 m. ivardino tarpukario dialektui budingu terminu--istorinio akiralio dvasia (Galaune 1937): du daugiatarpsniai bokstai pagrindiniame fasade yra artimi baroko stiliui, bet siam stiliui nebudinga bokstu forma, o ypac apatinis, i apacia platejantis, dailylentemis dengtas tarpsnis. Gali buti, kad Lietuvos medines varpines dare itaka nuozulniu V. Dubeneckio projektuotu bokstu tarpsnio atsiradimui (8). Manoma, kad is lietuviu liaudies architekturos buvo pasiskolintos (Dubeneckis 1925: 93) virsutinio boksto arkinio tarpsnio formos. Panasu sienu ir stogo auksciu santyki galetume aptikti kluonu architekturoje. Formu paprastumas ir funkcionalumas, pagrindine konstrukcine ir apdailos medziaga medis: visa tai--lietuvisko kaimo architekturos bruozas. Karmelavos baznycios projekte isryskeja architekto idejine ir kurybine kryptis: Lietuvos barokas yra kaip profesionalios architekturos saltinis ir lietuviu liaudies architektura, kaip tautiskumo saltinis.

Baznycios planine struktura tradicine--tai yra staciakampio plano, trinave baznycia. Centrines navos dalies gale, virs pagrindinio jejimo, taip, kaip budinga baznyciu suplanavimui (9), irengtas staciakampes formos vargonu choras (1 pav.). Palubeje, is abieju pusiu, nuo navos ji skiria arkos ir balkonelis--barokinio stiliaus baliustrada. Medinems baznycioms nebudingas sprendimas yra tai, kad virs arkos suformuotos kelios eiles karnizu ir virsutine pertvaros dalis puosta barokinio frontono fragmentu, kurio sonas uzbaigtas masyvaus S formos ornamentine briauna. Apacioje balkonelis remiasi i aklina prienavio siena, kurios centra akcentuoja centrinio iejimo durys. Duru angokrasciai puosti barokinio dekoro karnizu apvadais ir frontoneliu, kurie budingesni muriniams pastatams, bet ne medinems baznycioms. Sienoje prie centrinio iejimo duru ikomponuotas butinas sakralinio interjero atributas--sventinto vandens indas, kuris nupiestas barokines kriaukles formos. Vaizde i vargonu puse matosi sio duru frontonelio, karnizu ir chora atitveriancio frontonu fragmentu derinys, taigi atsiveria barokiniam interjerui charakteringas vaizdas.

Vaizde i altoriaus puse matosi, kad buvo suprojektuota medine smailios arkos konstrukcija ir sios medines konstrukcijos jungciu detalizacija (2 pav.). Manoma, kad architekto panaudota smaili arka galejo buti susijusi su XIX a. pabaigoje ir XX a. pradzioje lietuviu liaudies sakralineje architekturoje naudota neogotikine stilistika: smailiaarkiai langai, atitinkamos formos sakyklos, klauptai ir azurne altoriu apdaila (panasias formas aptinkame Erzvilko (10), Salu (11), Marcinkoniu baznyciose (12)). Centrines navos abiejose pusese--medines kolonos, papuostos lakoniskais kvadratiniais kapiteliais ir tokiomis pat kolonu bazemis, laiko balkoneli su tekinto medzio barokiniu formu tureklu. Po balkoneliu, uz kolonu, suformuotos 3,52 m plocio (atstumas tarp asiu) sonines navos. Liaudiskoms medinems baznycioms yra budingi pamazinti matmenys, lyginant su sakraline muro architektura. Remiantis baznycios interjero vaizdais, galima teigti, kad sienu isklotine buvo skaidoma kolonu ritma atitinkanciais piliastrais. Piliastru fasadine plokstuma ir sonai--lygios plokstumos, be dekoro, o tai yra budinga lietuviskajam muro pastatu barokui. Baze ir kapitelis staciakampes lygios plokstumos, dekoras nenaudoja mas. Sonines navas dengia mediniu siju konstrukcijos ir balkonelio grindys. Tai yra charakteringas lietuvisku mediniu kaimo koplyteliu ir liaudies architekturos bruozas.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Priekine centrines navos zona priesais altoriu zymi sugretinti kolona ir langai abiejose pusese (3 pav.). Lietuviu medineje sakralineje architekturoje analogiskai komponuojami langai dazniausiai buvo naudojami pagrindiniame fasade, virs duru, kad butu akcentuotas pagrindinis jejimas (13). O V. Dubeneckis netipiskai projektuoja sudvejintus langus, numatydamas juos soniniuose fasaduose. Taip issiskiria soniniai altoriai ir priekine navos dalis. Navos isplatejima priekineje dalyje papildomai paryskina paaukstintos lubos. Vertikaliai isilginta langu proporcija su trapecijos formos angos virsumi buvo nebudinga Lietuvos medinems baznycioms, tuo labiau Lietuvos barokui--tai V. Dubeneckio sukurta netipiska forma, panasi i gotikines proporcijas. Astuoniakampes, artimos ovalui, formos langai varpiniu bokstuose, dekoruoti S raides barokiniais ornamentais, taip pat V. Dubeneckio sukurtas naujadaras, perfrazuojant barokiniu muro baznyciu ovalius bokstu langus (4 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Baznycios lubos--suformuotas cilindrinis skliautas (R 5,60 m), nedaug nuzemejantis apsides zonoje, is vidaus visas dengtas medinemis dailylentemis, visiskai paslepiant baznycios dvislaicio stogo konstrukcija. Mazesnio ar didesnio skliauto, taip pat ploksciu lubu apkalimas medinemis dailylentemis isilgai navos kryptimi --budingas daugumai Lietuvos mediniu baznyciu.

Barokiniu formu medines detales baznycios interjerui suteikia puosnumo. Apdailai naudojamas medis erdvei suteikia siltumo jspudj. Supaprastintu barokiniu formu atkartojimas medyje--labai subtilus ir tam laikotarpiui naujas formos ir medziagiskumo derinys, kuri galima butu jvardinti kaip tautinio stiliaus atradima.

Prisimindamas Karmelavos baznycios projektavimo ir statybos reikalus P. Galaune rase, kad meistrai, nesuprasdami, kaip viena ar kita jiems naujq konstrukcija atlikti, uzsakytojams ikalbinejo konstrukcijos sugalvota branguma ir siule savaip projekta traktuoti <...>. Lesu trukumas uzsakytojus verte prasyti projekto autoriu viska prastinti iki krastutinumo (Galaune 1937). Tad realizacija, ivykdyta neprisilaikant projekto, smarkiai nuvyle autoriu. P. Galaunes nuomone, baznycios projektas, jei butu igyvendintas tiksliai remiantis V. Dubeneckio breziniais, butu puikiausias tradicines lietuviskosios architekturospavyzdys. Ir nenuostabu, nes A. Jaroseviliaus lietuvisku kryiiu albumas--kiekviena diena jo vartoma knyga, lietuvisko stiliaus pradmenu evangelija (Galaune 1970).

1922 m. Karmelavos baznyciai architektas V. Dubeneckis suprojektavo barokiniu formu altoriu (5 pav.). Sis projektas skiriasi nuo pirmojo altoriaus varianto (1919 m.), kuris matosi pjuvio brezinyje (3 pav.). Pirminio varianto barokiniu formu altorius neturejo lietuviskos tautodailes jtakos, kuric matome 1922-uju metu projekte. Kaip ir budinga barokiniam stiliui, altorius islieka puosnus ir sudarytas is triju tarpsniu: apatinis tarpsnis masyvus, taciau fasadines plokstumos svarumas yra artimas modernizmui; vidurinio tarpsnio puosnumas ir dinamiskas dekoras suteikia altoriui baroko stiliaus bruozu. Dekoras suformuotas is puskoloniu, piliastru, apjuostu spirales-virveles ornamentu: spiralis arba virveles ornamentus J. Basanavicius aprase kaip ypac senus, naudotus dar iki krikscionybes, labai megiamus Lietuvoje ir daznai naudojamus: <...> Virviu, spiraliu ornamentu randame ne tik paliu kryiiu (piesinys Nr. 30), bet dar dainiau koplyteliu stulpelius (piliorelius) dabintus (piesinys Nr. 16; 22; 29) (Basanavicius 1912). i virsu lengvejantis augalinis banguotasis ornamentas puosia altoriaus sonus. Lygiai toki pati dekora naudojo ir lietuviu dievdirbiai, droze medinius kryzius ir stogastulpius: Jaroseviciaus albume Lietuviu kryiiai (piesinys Nr. 68) aptinkame toki ornamenta (14). Naudojant toki pat augalini ornamenta formuojami dekoratyviniai boksteliai, virfuneje uzsibaigiantys saulutes formos nedideliais kryzeliais ir puosiantys is abieju pusiu altoriaus stogeli bei centrini kryziu. Centrinio kryziaus masyvas isdailintas puslankiu ir skyluliu aztou. Si ornamenta aptinkame ir mediniuose stogastulpiuose (15). Kryzius uzpildytas saulutes ornamentu. Labai kuklus, lakoniskas, dvieju tulpeliu motyvas puosia altoriaus tabernakulio dureles. Tulpeles motyvo ornamentas (dar vadinamas lelijos motyvu) buvo ypac placiai naudojamas kalvystes mene kaip metaliniu kryziu galu dekoras arba kryiiaus-saulutes spinduliu uzbaigimas (16). Tulpes ornamentas tautodaileje buvo placiai naudojamas kaip audimo rastas bei skryniu ir spintu puosybos elementas (17). Nulinkusios tulpes ziedo ornamenta aptinkame isdrozta medyje, dekoruojant medinius stogastulpius (18). Nors tulpes ornamentas i Lietuva yra atklydes is kitur, taciau yra traktuojamas kaip lietuvybes simbolis, jis siejamas su tautos praeitimi. P. Galaunes uzrasytuose prisiminimuose bei kitu autoriu publikacijose apie V. Dubeneckio kuryba yra minima, jog architektas domejosi lietuviu tautos menu, krasto kultura, paprociais ir mitologija, todel galima teigti, kad medeliu, kaip ir tulpiu, motyva altoriaus dekorui panaudojo samoningai kaip gyvybes mediio ir amiinojo gyvenimo simboli. V. Dubeneckio sukurti medeliai pakeicia neogotikiniu formu bokstelius, pinaklius, placiai naudotus Lietuvos neogotikiniu altoriu ir vargonu puosyboje (19). Tuo poziuriu Karmelavos baznycios altorius yra savitas, tautiskas ir naujoviskas.

[FIGURE 5 OMITTED]

V. Dubeneckis nesieke atkartoti zinoma ornamenta ar placiai paplitusias formas. Altoriaus projektas, nors ir barokines stilistikos, bet aiskiai rodo architekto paieskas sukurti nauja, iki tol nematyta ir nenaudota praeities ir tuometinio modernumo sinteze. Naujumo paieskas V. Dubeneckio kuryboje pabreze Mykolas Songaila: <...> Kurybiniame darbe V. Dubeneckis nepripaiino rutinos, nekente vergisko pamegdiiojimo pavyzdiiu, <...> mokas architekturoje logiskai galvoti, turedamas igimta skoni ir talentq, jis negalejo pasitenkinti trafaretu--jis kure savaimingai, skoningai ir logiskai (Songaila 1934). V. Dubeneckio kurybai charakteringas saikingas dekoras turejo sasajas su lietuviu liaudies architekturai budinga saikinga ir subtilia puosyba. Lyginant su laikotarpio analogais--saikingumas nebuvo budingas tuometiniu mediniu kaimo baznyciu interjerams, kurie daznai budavo nesaikingai perpildyti dekoro elementais, stiuko lipdiniais, ornamentais, spalvinga sienine tapyba, meno kuriniais, imitacija, kicu ir panasiai (Jankeviciene 2007).

Vos atvykes gyventi i Lietuva, budamas ne lietuviu tautybes, architektas Karmelavos baznycios interjero projektu deklaravo savo isitraukima i tuometini Lietuvos kulturini gyvenima, kaip menininkas savo projektu V. Dubeneckis skelbe nacionaliniu Lietuvos kulturos vertybiu issaugojimo ideja bei kurybine laisve.

Tautinio stiliaus bruozai Karmelavos baznycios projekte. Siam projektui budinga nesudetinga, planine struktura, lietuviu liaudies architekturos formos ir proporcijos. Sienu ir lubu apdailai buvo naudojamas apkalimas dailylentemis. Medis--pagrindine apdailos medziaga. Saikingas dekoras ir saikingas puosnumas. Medzio raiziniuose naudojama liaudies ornamentika: tulpe, saulute ir virvele bei barokines voliutos, S formos, banguoto ornamento motyvai. Skirtingu architekturos stiliu: baroko, gotikos ir liaudies architekturos sinteze nauju, iki tol nenaudotu formu atsiradimas.

Frumkinu parduotuve--1922 m.

Apygardos teismo pastate (dabartine paskirtis--Kauno miesto apylinkes teismas), priklausiusiame Iljos ir Rebekos Frumkinu ipediniams, pirmajame aukste buvo ivairiu krautuviu. Vienos parduotuves interjera buvo suprojektaves V. Dubeneckis (Luksionyte 2001: 82). Kauno apskrities archyve saugomi islike 1922 m. projektuoto parduotuves interjero eskizai (20). Remiantis archyvo medziaga, nedidele, apie 50 [m.sup.2] ploto, krautu vele turejo buti jrengta pastato siaures vakaru kampineje dalyje. Islike interjero eskizai leidzia susipazinti su interjero suplanavimu ir dekoro elementais.

Staciakampio plano lubos visu perimetru dekoruotos karnizais. Karnizu juostu plotis derintas taip, kad pirmoji, isorine, buvo placiausia, trecioji, vidine juosta--pati siauriausia. Lubu centre--vienas didelis pusapvalio, profiliuoto gaubto sviestuvas, esantis dekoratyvines reljefines rozetes centre. Ekspresyvia rozetes dekoravimo ornamentika (21) architektas derina su lubu karnizo geometrizuotu tulpeliu ornamento juosta (6 pav.). Eskizuose matosi, kad sio interjero puosybai buvo ieskota ekspresyvios, geometrizuotos formos ornamentu, turinciu art deco stiliaus bruozu. Is lauko puses langai staciakampes formos, o interjere formuojamos lengvos arkos, susijungiancios su dekoruotais tarplangiu piliastrais (7 pav.). Piliastrai dekoruojami stilizuotu, stipriai isilgintu saules spinduliu ornamentu art deco maniera (7 pav.). Sienos isklotine horizontaliai sudalina karnizo juosta. Visi penki ornamentu tipai: pirmasis--rozete aplink sviestuvo gaubto apskritima, antrasis--lubu placiausias dekoratyvinis karnizas, treciasis--pats stambiausias ornamentas, puosiantis piliastru priekine plokstuma (7 pav.), ketvirtasis--pats smulkiausias isklotines virsuje, virs karnizo (8 pav.), ir pagrindinis ornamentikos akcentas parduotuves interjere --virs jejimo duru jkomponuotas sieninis laikrodis (9 pav.)--yra derinami tarpusavyje. Nors eskizuose dominuoja dinamiska streles forma, vis delto tai--geometrizuotas tulpeles ziedo su lapeliais motyvas.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Tarp interjero eskizu yra islike ir aptakiu, baroko voliutoms charakteringu formu. Taciau dominuojanciu ornamento liniju plastika ir proporcijos siame interjero projekte neatkartoja kituose projektuose matytu formu. Kadangi nepavyko aptikti islikusiu nuotrauku su sios krautuveles interjeru, galima speti, remiantis ziniomis apie tarpukario interjeru apdailos medziagas, kad prabangus sienu isklotiniu dekoras buvo tamsios spalvos medzio raiziniai sienu apdailos plokstese. Lubos, puostos karnizais ir ornamentu juosta, greiciausiai buvo dazytos baltai. Nedidele ir jauki erdve tiko krautuveles paskirciai. Interjero stilistika buvo derinta prie viso pastato neoklasicistiniu dekoro formu, arkiniu duru angu, langu frontoneliu bei fasada dalijanciu karnizu ritmikos. Interjere suformuotos arkos proporcija atkartojo fasado asyje esancio pagrindinio pastoges frontono arkos forma. Augalinio ornamento motyvas interjere pratesia pagrindinio fasado frizines juostos dekoro minti.

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

Tautinio stiliaus bruozai Frumkimi parduotuves interjero projekte: suplanavimas nesudetingas, taciau interjerui budingas puosnumas. Puosnumo ispudziui pasiekti saikingai naudojami klasikinio orderio elementai. Medines sienu apdailos plokstes buvo puostos medzio raiziniais. Medis--pagrindine interjero apdailos medziaga. Komercines paskirties patalpose isryskejo radikali barokines voliutos bei lietuviskos tulpeles ir saulutes stilizacija.

"Lietuvos" viesbutis--1925 m.

"Metropolio" arba "Lietuvos" viesbuti su restoranu Kaune (Laisves al. 68/Daukanto g. 19) 1922 m. jsigijo Uzsienio reikalu ministerija ir Lietuvos Respublikos Ministru tarybos nutarimu jis buvo paskirtas uzsienio sveciu klubui jrengti (Luksionyte 2001: 93). Galima daryti prielaida, kad sis objektas turejo ir politiniu, ir reprezentaciniu tikslu Lietuvos valstybingumui, salies turtingumui ir modernumui deklaruoti. V. Dubeneckio sukurtas viesbucio interjero projektas yra prabangaus modernaus, europietisko viesbucio etalonas, kartu--tautinio stiliaus pavyzdys. J. Kancienes tekstuose apie V. Dubeneckio architektura buvo mineta, kad 1925 m. V. Dubeneckio suprojektuotas, iki siu dienu is dalies islikes, "Lietuvos" viesbucio vestibiulis--vienas is vertingesniu interjero pavyzdiiu tarpukario Lietuvoje: tamsaus medzio apdaila, tautiniai motyvai lubu puosyboje irgrindu rastuose (Kanciene 1988:). Reikia pastebeti, kad "Lietuvos" viesbucio islikusiame interjero projekte didziaja dalj sudaro V. Dubeneckio ranka piesti eskizai: baldu ir vestibiulio perspektyviniai vaizdai (22). Iki siol yra saugomos V. Dubeneckio surinktos iskarpos su viesbuciu interjeru nuotraukomis is XX a. pradzios europietisku zurnalu (23). Atkreiptinas demesys, kad tarp projekto dokumentacijos yra O. Rodeno muziejaus, esancio buvusiame Paryziaus viesbutyje "Biron", nuotrauka (24). Viesbutis buvo pastatytas 1731 m. Paryziuje ir ypac puosniai irengtas pagal rokoko (velyvojo baroko) stiliu. Tai leidzia manyti, kad architektas zavejosi siuo stiliumi. Lietuvoje V. Dubeneckis minciu ir ikvepimo ieskojo baroko architekturos formose.

Vestibiulio perspektyvos eskizas (10 pav.) (25) liudija apie puosnaus ir prabangaus interjero, turincio klasicizmo bruozu, jspudj. Minkstasuoliai vestibiulio eskize turi ampyrines stilistikos: banguotos kojeliu linijos ir voliutos formu porankiai. Tulpeliu ornamentu dekoruota frizo juosta yra jreminta tarp virvele ornamentuotu karnizu. Klasicistiniu, joneniniu kapiteliu puosta kolona ir piliastrai jremina klasicistinio dekoro bareljefa. Baldai eskizuose dekoruojami barokinemis formomis.

Iki siu dienu yra islike V. Dubeneckio piesti eskizai su skirtingais spintu, kedziu ir stalu variantais. Ju bendras bruozas--puosnumas: ryskus dekoras, karnizai, rifliuoto frizo juostos, jsprudiniai duru remai, juose ikomponuoti reljefiniai barokiniai ornamentai, kuriuos dar labiau paryskina jvairiomis kryptimis derintos fanieruotes (arba medienos masyvo) rastai. Plastiskos linijos, kuriu galai uzsibaigia miniatiurinemis voliutomis, tarpusavyje jungiasi taip, kad susiformuoja ryskus rombas banguojanciomis sienelemis. Plastisko rombo ornamentas kai kuriu baldu fasaduose jungiasi i grupes ir suformuoja ypac rysku fasado dekora. Spintu dekoro banguotas ornamentas turi rokailes ornamentui budingos plastikos, taciau, lyginant su baroko laikotarpio autentiskais analogais, jis yra ramesnis ir simetrizuotas. Duru jstiklinimas visada komponuojamas centrinese duryse. Simetrija dar labiau paryskina jstiklinimo dekoravimas banguotu liniju ornamentais. Spintu kojeliu rutuline forma charakteringa barokiniu baldu stiliui. Ieskant prabangesnio ir puosnesnio spintos fasado, kai kuriuose balduose virs karnizo buvo projektuotas barokiniu formu frontonelis (26). Zmogaus ugio modulis rodo, kad projektuojamu spintu aukstis galejo buti daugiau nei 183 cm (27).

[FIGURE 10 OMITTED]

Puosnios kedes ir kreslai sudaro prabangos ir patogumo ispudi. Dominuoja drozineto medzio banguoti ornamentai. Plastiskas ir ryskus kedziu dekoras derinamas su spintu duru puosyba (11 pav.) (28). "Lietuvos" viesbucio barokiniu formu kedese (29) aptinkame lietuvisku droziniu motyva--virveles ornamenta. Toki patj motyva V. Dubeneckis naudojo Karmelavos baznycios altoriaus puosyboje. Ypatingu grakstumu ir barokui budinga medzio droziniu plastika issiskiria virvele puostas kreslas auksta atkalte (12 pav.). Sis baldas sudaro ir prabangos, ir patogumo jspudj. Kabinetines kedes atramai azuriskai dekoruoti panaudojamas spintu fasado ornamentikos motyvas. Kedziu atramu formos ir azuro plastika turi rokailes ornamento bruozu (30). Daugumoje eskizu aptinkame baroko stilistikai charakteringas banguotas, plastiskas linijas ir puosnias formas, nors randamas ir labiau geometrizuotas, art deco stilistikai artimas dekoravimo charakteris (13 pav.) (31). Siame piesinyje atsiskleidzia nauju, netipiniu formu paieska, baroko ir modernaus stiliaus sintezes procesas.

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

Stalai "Lietuvos" viesbuciui buvo projektuojami keleto tipu: kabinetinis stalas, valgomojo stalas ir kavos stalelis. Kabinetiniai stalai kaip ir spintos visuose eskizuose komponuoti simetrijos principu: po spintele is abieju pusiu. Spinteliu dureles minimaliai derintos prie spintu duru dekoro. Labiau detalizuotuose breziniuose reljefiniame jsprudiniame reme matosi lygios plokstumos. Dalyje eskizu fasadiniu dureliu plokstuma puosta tik jsprudiniu profiliu, kuris virsutineje dalyje jremina nedideli stalciuka su uzraktu (32). Kitu rasomuju stalu dureles dekoruotos vaisiu ornamentais arba rombu motyvais. Dalis rasomuju stalu projektuoti puslankiu isgaubtu stalvirsiu centrineje plokstumos dalyje, matyt, sedejimo patogumui pagerinti (13 pav.) (33). Dekoruojant dureles moderniu geometriniu ornamentu, atitinkamai ir stalvirsio centrines dalies isgaubimas keiciamas trapecijos formos jgilinimu. Stalvirsio centrine dalis, matyt, buvo dengta audiniu (siuo atveju nenurodyta medziaga, bet dazniausiai tai budavo naturalios odos inkliuzas, linoleumas arba gelumbe). Kai kuriu spinteliu vertikalios isorines briaunos buvo papuostos virveles ornamentu, derinant prie dalies projektuojamu kedziu ir kreslu. Savo turiu ir konstrukcija visi rasomuju stalu variantai turi moderniu baldu forma, taciau panaudotas dekoras jiems suteike neoklasikai budingos prabangos ir puosnumo.

[FIGURE 13 OMITTED]

Valgomojo ar kavos staleliai buvo projektuoti puosnesni ir sudetingesnes formos nei kabinetiniai stalai. Juose daug barokiniu ir neoklasikiniu formu kaip spintose ir kedese. Stalu kojos, drozinetos banguojanciais ir ryskiais ornamentais, pratesia dominuojancia spintu ir kedziu stilistika. Greta apvaliu ir ovaliu stalvirsiu buvo projektuojami ir sudetingo, banguojancio perimetro pavirsiai, formuojami is astuoniu trikampiu detaliu. Visu stalvirsiu briaunos profiliuotos. Kai kuriuose eskizuose stalvirsio briauna suapvalinta virveles ornamentu. Stalu remai po stalvirsiu dekoruojami rifliuotu pavirsiumi. Puosniu tulpes ornamentu drozineta apvalaus stalo koja (34) atkartoja vestibiulio frizo juostos motyva.

Igyvendinus viesbucio projekta, buvo placiai paplitusi nuomone apie "Lietuvos" viesbucio ("Metropolio") modernuma, puikuma ir neturejima sau lygiu (35). Sis objektas tinkamai reprezentavo tarpukario Lietuvos architektura ir dizaina, reprezentavo Lietuva kaip modernia, turtinga, europietiska valstybe.

Tautinio stiliaus bruozai "Lietuvos" viesbucio interjero projekte. Siam interjerui budingas puosnumas. Puosnumo jspudziui pasiekti kaip ir Frumkinu parduotuves projekte saikingai naudojami klasikinio orderio elementai ir medzio raiziniai. Tamsaus medzio sienu apdailos plokstes--dominuojanti interjero apdailos medziaga. Balduose gausiai naudojami medzio raiziniai. Puosnumas pasiekiamas ryskiomis plastiskomis linijomis ir naudojant tamsia medienos spalva. Ornamentikos motyvai: barokinis--voliuta ir banguotu liniju motyvas bei tautinis ornamentas--virvele ir tulpe. Kompozicijoje dominuoja simetrija.

Tautinio stiliaus paiesku proceso aptarimas

Siandien yra daug publikuotu moksliniu straipsniu, kuriuose tautinio stiliaus problema buvo nagrineta skirtingais rakursais. Tautinemis formomis pagrjstas profesionalus menas kele daug priestaringu diskusiju tiek tarpukario Lietuvoje, tiek ir dabar. Geruosius ir abejotinus tautinio stiliaus ieskojimo aspektus analizavo architekturologai ir menotyros tyrejai. Greiciausiai del siu savybiu L. Sataviciute, nagrinejusi si fenomena skirtingais aspektais, tautini stiliu vadino dinamiska kategorija (Sataviciute 2001: 84), G. Jankeviciute, tyrinejusi daile kaip politikos kalba suformulavo pavadinima: oficialus stilius (Jankeviciute 2002: 46). Vaidas Petrulis, analizaves architekturos politikos apraiskas tarpukario Lietuvos periodikoje, taip pat nustate, jog tautinis stilius reprezentacineje plotmeje buvo dominuojanti teorine pozicija (Petrulis 2009: 126). Tad reiketu ivertinti fakta, kad atsirandant siam stiliui buta ne vien tik patriotinis ar rekomendacinis, bet reikalavimo ir prievartos momentai taip pat. Pastarieji ryskiausiai pasireiksdavo valstybiniu architekturos objektu srityje.

Liaudies meno, klasikines architekturos ir modernumo sintezavimo taisykliu nebuvo ir nera. Bet kokiu atveju architekturines stilizacijos procesas--sudetinga uzduotis. Neanalizuojant stilizacijos neigiamu bruozu, galima teigti, kad V. Dubeneckis neapsiribojo vien tik XX a. pradzioje populiaria liaudies amatu tradicija: tautines tapatybes ieskojo platesniu zvilgsniu, apimdamas profesionalia praeities architektura. V. Dubeneckio stilizacijos ir skirtingu architekturos stiliu sintezes procesas jrodo architekto priesinimasi tarpukario Lietuvoje perdem propaguotai tiesmuko tautinio meno koncepcijai.

Isvados

1. Priverstinis naujo, tautine tapatybe patvirtinancio stiliaus paiesku procesas gan stipriai varze menininku bei architektu kurybos laisve. Tautines reprezentacijos reikalavimas ryskiausiai pasireiksdavo vykdant valstybinius uzsakymus. XX a. pradzios Lietuvoje susiklosciusi nacionalinio atgimimo situacija greta pozityviu turejo ir neigiamu aspektu. Vienas is ju buvo tas, kad tautinis stilius buvo formuojamas dirbtinai. Todel tiesmukiskumas buvo neisvengiamas.

2. Nors ir turedamas jau suformuota, griezta rusu akademines klasikiniu architekturos vertybiu metodika, V. Dubeneckis sugebejo vykdyti ne maziau griezta lietuviu tautines tapatybes reprezentavimo reikalavima. Interjeru tautiniam stiliui apibudinti sukure nors ir negausia, taciau gan tikslia vizualiniu zenklu ir simboliu sistema. I ja pateko: simetrija, nesudetingas suplanavimas, puosnumas, tuo tikslu apdailai naudotas tamsios spalvos medis ir jvairiausi medzio raiziniai; medis--pagrindine apdailos medziaga, is kurios buvo daromos medines dailylentes arba medines sienu apdailos plokstes; saikingai panaudoti klasikinio orderio elementai; ornamentika: tulpes, saules ir virveles motyvai, perimti is lietuviu liaudies meno, banguotos linijos ir voliutos--is praeities baroko architekturos.

doi: 10.3846/tpa.2010.16

Literatura

Basanavicius, A. 1912. Izanga Jaroseviciaus albumui "Lietuviu kryiiai". Vilnius.

Dirgela, A. 1927. Meno Mokykla, 7 meno Dienos 5: 10.

Dubeneckis, V. 1925. Apie musu architektura, Baras 1: 89-95.

Galaune, P. 1937. Dailininkas architektorius Vladimiras Dubeneckis, Studentu dienos 8: 6.

Galaune, P. 1970. Dailininkas architektas Vladimiras

Dubeneckis. Penkeriems metams po jo mirties praslinkus, is Straipsniu rinkinys: Dailes ir kulturos baruose. Vilnius: Vaga, 220-225.

Jankeviciene, A. 2007. Lietuvos medines bainylios, koplylios ir varpines. Vilnius: VDA leidykla.

Jankeviciute, G. 2002. Daile kaip politikos kalba. Lietuva 1918-1940, Menotyra 2(27): 46-55.

Jankeviciute, G. 2003. Daile ir valstybe. Dailes gyvenimas Lietuvos respublikoje 1919-1940. Kaunas: NCDM.

Kanciene, J. 1988. Vladimiras Dubeneckis. Jubiliejine kurybos paroda, skirta 100-ioms gimimo metinems, Parodos katalogas. Vilnius.

Luksionyte, N. 1991. "Lietuvos" viesbutis Daukanto g. 21, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 82-83.

Luksionyte, N. 1991. Apygardos teismas Laisves al. 103, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 156-157.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2001. "Metropolio" viesbutis su restoranu, is Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje. Kaunas: VDU leidykla, 93-94.

Luksionyte-Tolvaisiene, N. 2001. Teismo rumai ir pasto telegrafo kontora, is Gubernijos laikotarpis Kauno architektu roje. Kaunas: VDU leidykla, 81-83.

Maciulis, A. 1998. Tautines architekturos paieskos (1919-1944), Urbanistika ir architektura 22 (4): 154-159.

Margaitis, A. 1937. Butas ir baldai, Amatininkas 13-14: 200-201.

Margaitis, A. 1937. Butas ir baldai, Amatininkas 4: 57.

Metropolis. 1932. Naujas Zodis 7(165): 136-137.

Miskinis, A. 1988. Konferencija, skirta V. Dubeneckio gyvenimui ir kurybai, Kauno tiesa 262 (12746): 3.

Mokslines konferencijos, skirtos Vladimiro Dubeneckiogyvenimui ir kurybai, mediiaga. 1988 spalio 25 d. Pranesimai. Lietuvos statybos ir architekturos mokslinio tyrimo institutas. Kaunas: Lietuvos kulturos fondo Kauno taryba.

Morkyte, J. 1981. Aukstosios dailes mokyklos raida Lietuvoje, is Dailes institutas. Vilnius: Vaga, 5-28.

Muleviciute, J. 2001. Modernizmo link. Kaunas: NCDM.

Petrulis, V. 2009. Architekturos politikos apraiskos Lietuvos tarpukario (1918-1940) periodikoje: tarp reprezentacijos ir socialinio teisingumo, Urbanistika ir architektura 33(2): 126-134. doi:10.3846/1392-1630.2009.33.126-134

Ramoves rumai. 1937. Kardas 8 (262): 187-189.

Senesnio tipo architekturos vidaus dekoravimo pavyzdys perspektyvoj. 1937. Iliustruotas Zidinio priedas 5: 15.

Songaila, M. 1934. V. Dubeneckis kaipo dailininkas--architektorius, visuomenes veikejas ir kaipo zmogus, Technika ir ukis 7: 221-227.

Stravinskas, A.; Sakalauskas, M. 1992. Lietuviu liaudies menas. III kn. Mazoji architektura. Vilnius: Vaga.

Sataviciute, L. 2001. Antano Tamosaicio tautinio stiliaus koncepcija, Menotyra 2(23): 81-85.

Sataviciute, L. 2009. Patriotiskumo zenklai XXa. pirmosios puses kasdienybes kulturoje, Menotyra 16 (3-4): 117-129.

Valentukonis, J. 1937. Apie sienu dekoravimo tradicijas Lietuvoje, Amatininkas 9: 135-136.

Valentukonis, J. 1937. Dazytojai--buto kulturos nesejai, Amatininkas 10: 145-147.

Valentukonis, J. 1937. Naturali medziaga ar imitacija moderniskame bute, Amatininkas 1: 10-11.

(1) Savoka interjeras kildinama is lotynu kalbos zodzio interior. Veliau ja perima prancuzai--interieur--ir vartoja tapybos zanrui, kuriame vaizduojamas namas ar patalpos vidus, apibudinti. Veliau sia savoka apibreziamas meniskai sukurtas ir apipavidalintas pastato patalpos vidus ir jo jrenginiai (Tarptautiniu zodziu zodynas. 2008 m. Vilnius, p. 325; Lietuviskoji tarybine enciklopedija. 1978 m. 4 t., Vilnius), taip pat pabreziamas meninis, kurybinis interjero pradas: meniskai suformuota ir apipavidalinta vidaus erdve ir jos jrenginiai. Svarbiausi komponentai yra erdve (vientisa arba zonuota), jranga (baldai, prietaisai) ir dekoras (paveikslai, skulpturos, kilimai, sienu tapyba, mozaika, vitrazas).

(2) Skiudiene, R. 2004. Lietuvos banko baldai, Menotyra 36: 50-55.

(3) Sataviciute, L. 2002. Tautinio stiliaus stereotipai tarpukario Lietuvos interjeruose, Menotyra 3(28): 51-57.

(4) Sataviciute, L. 2007. Dailininkas ar amatininkas? Menininkas ir dailiuju amatu sajudis tarpukario Lietuvoje, Kulturologija 15: 244-272.

(5) Sataviciute, L. 2007. Stiliaus varztuose: tautines tapatybes paieskos tarpukario namu pramones dirbiniuose, Menotyra 14(2): 20-31.

(6) Imbrasaite, S. 1999. Maironio salonai, Namas, kuriame gyvenu 9(18): 25-27.

(7) NCDM (Nacionalinis M. K. Ciurlionio dailes muziejus); APGN (Adeles ir Pauliaus Galauniu namai); GNF (Galaunes nuotrauku fondas 1566-1572).

(8) Jankeviciene, A. 2007. Lietuvos medines baznycios, koplycios ir varpines. Vilnius. VDA (zr. 268 pav.--Grustes varpine; 269 pav.--Rozalimo varpine; 270 pav.--Vaiguvos varpine; 271 pav.--Berzoro varpine; 273 pav.--Plateliu varpine).

(9) Jankeviciene, A. 2007. Lietuvos medines baznycios, koplycios ir varpines. Vilnius, 23-34.

(10) Jankeviciene, A. 2007. Lietuvos medines bainylios, koplylios ir varpines. Vilnius, 128-131.

(11) Ten pat, 202-203.

(12) Ten pat, 204-205.

(13) Jankeviciene, A. 2007. Lietuvos medines bainylios, koplylios ir varpines. Vilnius: 80, 84, 90, 95.

(14) Jarosevicius, A. 1912. Lietuviu kryiiai. Vilnius. Kryzius (piesi nio Nr. 68).

(15) Jarosevicius, A. 1912. Lietuviu kryziai. Vilnius. Kryziai (piesinio Nr.: 19; 21; 31).

(16) Stravinskas, A.; Sakalauskas, M. 1992. Lietuviu liaudies menas. III kn. Mazoji architektura. Vilnius. Kryziai, pav.: 492-497; 502; 504; 509; 512-515; 532; 533; 539; 540; 542.

(17) Placiau zr.: Keturka, A. 1987. Spalva lietuviu liaudies baldu puosyboje. Vilnius.

(18) Galaune, P. Stogastulpiu ir koplytstulpiu tipizacijos lentele. Piesiniu Nr.: 4; 5 (priedas prie knygos: Stravinskas, A; Sakalauskas, M. 1992. Lietuviu liaudies menas. III kn. Mazoji architektura. Vilnius).

(19) Daugiau zr.: Gucas, R. 2009. Lietuvos vargonai--katalogas. Vilnius.

(20) KAA (Kauno apskrities archyvas). F156 ap.1, b.8.

(21) KAA. F156 ap.1 b.8 lap.21.

(22) KAA. F156 ap.1, b.26.

(23) KAA. F156 ap.1, b.51.

(24) KAA. F156 ap.1, b.26 lap.18 (1731 m., tik pastacius "Biron" viesbutj, jis buvo ypa? puosniai jrengtas pagal rokoko stiliu, veliau, 1820 m., jrengtas pensionatas--mokykla mergaitems is aristokratisku seimu. Tuo metu buvo sunaikinta visa rokoko stiliaus prabanga: veidrodziai, puosnios, drozinetos medines sienu plokstes. Vietoje prabangos buvo pristatyta koplycia. 1905 m. Prancuzijoje atskyrus baznycia nuo valstybes, pensionatas bei mokykla buvo uzdaryti. Patalpos buvo perplanuotos atskiru butu blokais. O. Rodenas issinuomojo keleta patalpu apatiniame aukste kaip skulpturu. saugykla, o veliau naudojo kaip kurybine dirbtuve. 1909 m., budamas savo sloves virsuneje, agitavo "Biron" viesbuti tapti jo skulpturu muziejumi. Po skulptoriaus mirties, 1919 m. buvusio viesbucio pastate atidarytas ir iki dabar veikia O. Rodeno skulpturu muziejus).

(25) KAA. F156 ap.1 b.26 lap.9.

(26) KAA. F156 ap.1 b.26, lap.4; lap.5; lap.10.

(27) KAA. F156 ap.1 b.26, lap.7.

(28) KAA. F156 ap.1 b.26, lap.1; lap.2; lap.11; lap.13; lap.17.

(29) KAA. F156 ap.1 b.26, lap.6; lap.12; lap.13.

(30) KAA. F156 ap.1 b.26, lap.1; lap.13.

(31) KAA. F156 ap.1, b.26, lap.14.

(32) KAA. F156 ap.1, b.26, lap.11.

(33) KAA. F156 ap.1, b.26, lap.14.

(34) KAA. F156 ap.1, b.26, lap.3; lap.15.

(35) Metropolis. 1932. Naujas Zodis 7 (165): 136-137; Lietuvos viesbutis. 1930. Lietuvos aidas VI. 18: 10.

LINA PREISEGALAVICIENE

Interior architect-designer and head of JS Company "Arkija". Savanoriu pr. 184, 44150 Kaunas, Lithuania. E-mail: prei.lina@gmail.com.

First degree in Architecture, Vilnius Institute (now Academy) of Fine Arts, 1989. Publications: authors or co-author of architectural and interior projects. Research interests: interwar-period interior design, history of furniture design.

Lina Preisegalaviciene

UAB ARKIJA vadove, interjero architekte, Savanoriu pr. 184, Kaunas 44150, Lietuva, El. pastas prei.lina@gmail.com

Iteikta 2010 05 12
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Preisegalaviciene, Lina
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2010
Words:4998
Previous Article:Irrationality in global and Lithuanian architecture of the 20th century /Iracionalumo apraiskos XX a. uzsienio ir Lietuvos architekturoje.
Next Article:International modern study and research platforms of landscape architecture in Lithuania and Europe: perspectives of Le:Notre project/Tarptautines...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters