Printer Friendly

Research into the effect of heavy metals and their binary mixture on the cardio-respiratory system of fish larvae/Sunkiuju metalu ir ju binarinio misinio poveikio zuvu kardiorespiracinei sistemai ankstyvojoje ontogenezeje tyrimai.

Ivadas

Viena is svarbiausiu aplinkosaugos problemu Lietuvoje yra pavirsiniu vandenu kokybe (Sakalauskiene et al. 2002). Lietuvos vandens telkiniu pagrindiniai tarsos saltiniai yra komunalinis ukis ir pramone (taskine tarsa), zemes ukis ir savartynai (pasklidoji tarsa), pavieniai pavojinguju medziagu tarsos avariniai atvejai (lokaline tarsa). Tersiancios medziagos, patekusios i vandens telkinius, tampa vienu is pagrindiniu gamtiniu vandenu tarsos rizikos veiksniu, nes keicia chemine vandens sudeti, ardo biologine pusiausvyra, sutrikdo savivalos procesus, kurie gali sukelti neprognozuojamus ekologines sistemos pokycius (Vosyliene et al. 2003).

Sunkieji metalai is gamtiniu saltiniu ir antropogenines veiklos patenka i vandens sistemas, todel kelia rimta gresme del toksinio poveikio, kaupimosi ir ilgo islikimo maisto grandineje (Eisler 1988).

Esant normaliam metabolizmui pagrindiniai metalai turi buti paimti is vandens ar maisto, taciau per didelis suvartojamu pagrindiniu metalu kiekis gali sukelti toksini poveiki.

Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad sunkiuju metalu kaupimasis zuvyse labiausiai priklauso nuo ju koncentracijos aplinkos vandenyje ir veikimo laikotarpio, nors kai kurie kiti veiksniai, tokie kaip vandens druskingumas, pH, kietumas ir temperatura, dydis ir amzius, gyvavimo ciklas, zuvu mitybos iprociai, taip pat turi didele reiksme metalu kaupimuisi zuvyse (Canli, Atli 2003).

Gamtiniai vandenys gali buti stipriai uztersti, bet netoksiski ir atvirksciai--mazai uztersti, taciau toksiski. Todel butina zinoti ne tik tersianciu medziagu koncentracijas vandenyje, bet ir ju sukeliamus biologinius (toksinius) efektus, kurie gali buti ivertinti tik naudojant biologiniu testu kompleksa (Kazlauskiene 2007).

Toksikologiniams tyrimams dazniausiai pasirenkamos zuvys, kadangi jos yra geriausiai istyrineti vandens organizmai, be to, daugybe tyrimu rodo, kad zuvys ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu yra labai jautrios tersalams (Vosyliene et al. 2003; Svecevicius et al. 2003; Kazlauskiene et al. 2004; Vosyliene et al. 2005).

Sunkiuju metalu tarsa gali tureti neigiama poveiki ekologinei pusiausvyrai, aplinkos ir vandens organizmu ivairovei. Zuvys yra placiai naudojamas siekiant ivertinti vandens ekosistemu bukle, nes tersalai kaupiasi maisto grandineje, todel pagal jas sprendziama apie neigiamus padarinius vandens sistemoms (Yousafzai et al. 2010).

Dauguma tyrimu rodo, kad lervos, ypac ritimosi metu, yra labiausiai pazeidziamos ivairios kilmes tersalu. Biologinio poveikio vertinimo testais nustacius ir ivertinus gamtiniu vandenu ivairaus pobudzio tarsos lygi, galima prognozuoti tarsos poveiki vandens organizmu populiacijoms ir bendrijoms (Kazlauskiene 2007).

Kaupiantis sunkiesiems metalams, sutrinka zuvu atskiros organizmo sistemos, pakinta imunines reakcijos, kraujo rodikliu charakteristikos, issenka organizmo adaptacines galimybes (Idzelis et al. 2007).

Cu yra butinas beveik visu organizmu, iskaitant ir zuvu, normaliam augimui ir metabolizmui. Taciau kai reikalingas kiekis virsijamas, sis metalas gali buti kenksmingas vandens biotai ir tapti vienu is labiausiai toksisku sunkiuju metalu. Ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu, priklausomai nuo Cu koncentracijos ir veikimo laiko, Cu gali tureti itakos zuvu islikimui, augimui ir sukelti ivairiu tipu apsigimimus (Stasiunaite 2005).

Eksperimentiniu tyrimu tikslas--nustatyti sunkiuju metalu (Ni, Cu) ir ju binarinio misinio poveiki vaivorykstinio upetakio (Oncorhynchus mykiss) lervu kardiorespiracinei sistemai, priklausomai nuo veikiamo metalo rusies, koncentracijos ir ekspozicijos trukmes.

Eksperimentinio tyrimo metodika

Eksperimentinis tyrimas buvo atliekamas Hidrobiontu ekologijos ir fiziologijos laboratorijoje (Gamtos tyrimu centras). Ilgalaikio tyrimo testas darytas su vienadienemis lervomis (nuo tik issiritusiu vienadieniu lervu iki trynio rezorbcijos, trukme--30 paru). Eksperimentiniams tyrimams kiekvienoje grupeje buvo paimta 140 vaivorykstinio upetakio vienadieniu lervu.

Vaivorykstinio upetakio ikrai is zuvivaisos imones (Zeimena, Lietuva) buvo atgabenti velyvos "akutes" stadijos. Ikrai buvo pervezami izotermineje dezeje su ledais ne aukstesneje kaip 5[degrees]C temperaturoje. Ikrai laikomi 2-3 val. saldytuve visiskoje tamsoje, kol temperatura pakyla iki 10 [+ or -] 0,5[degrees]C, kuri yra optimali siai zuvu rusiai.

Ikrai tamsoje isdeliojami i plastmasinius lovelius, kurie dedami i 1000 ml indus su vandeniu ir bandymo tirpalais. Tyrimo indu turis turi buti pakankamas, kad bet kuriuo tyrimo metu kintantis kruvis 1 g zuvies 1 litre vandens nebutu virsytas (Kazlauskiene 2007).

Tyrimams naudojamas artezinis vanduo, kuris pries kiekviena tirpalo keitima para papildomai aeruojamas. Artezinio vandens parametrai: pH -8, kietumas -284 mg/l CaC[O.sub.3], sarmingumas -244 mg/l HC[O.sub.3], istirpusio deguonies kiekis -8-10 mg/l (Stasiunaite 1999).

Kontrolinis vanduo ir bandymu tirpalai atnaujinami ne reciau kaip karta per 24 val. Eksperimentinio tyrimo metu buvo registruojami vaivorykstinio upetakio lervu fiziologiniai rodikliai: sirdies daznis (krt./min.) ir kvepavimo daznis (krt./min.).

Fiziologiniai rodikliai buvo fiksuojami praejus 5, 10 ir 20 paru nuo eksperimento pradzios.

Tyrimo metu lervos buvo veikiamos sunkiuju metalu Ni 0,1; 0,2 mg/l ir Cu 0,25; 0,5 mg/l koncentraciju tirpalais ir ju binariniu misiniu (0,1 + 0,25; 0,2 + 0,5 mg/l). Tirpalai buvo pagaminti is chemiskai grynu drusku: CuS[O.sub.4] x 5[H.sub.2]O; NiS[O.sub.4] x 7[H.sub.2]O. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/60/EB, Ni 0,2 mg/l ir Cu 0,5 mg/l koncentracijos apibreziamos kaip didziausios leidziamos isleisti i vidaus vandenis (Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/60/EB).

Duomenys, gauti eksperimentinio tyrimo metu, isanalizuoti ir gauti rezultatai apibendrinti. Rezultatai isreiksti: vidutine reiksme [+ or -] standartine paklaida. Gauti rezultatai ivertinti, naudojant Stjudento t-testa. Vertes p < 0,05; p < 0,001 laikytos statistiskai reiksmingomis.

Eksperimentinio tyrimo rezultatai ir ju analize

Kvepavimo daznis. Metalai gali buti kvepavimo pakenkimo priezastis, kuris pasireiskia kvepavimo daznejimu ar sutrikimu. Padidejes kvepavimo daznis rodo metalu sukeltus kvepavimo sutrikimus, atsirandancius pazeidus ziaunu epiteli. Metalu toksinis poveikis zuvies organizme didina deguonies trukuma. Suletejes kvepavimas gali rodyti bendra zuvies aktyvumo sumazejima, kuris neretai pasibaigia individo mirtimi (Jezierska, Witeska 2001).

Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatyta, kad vaivorykstinio upetakio lervu kvepavimo daznis priklauso nuo sunkiuju metalu Ni ir Cu bei ju binarinio misinio koncentracijos ir nuo poveikio trukmes (1 lentele).

G. Svecevicius ir M. Vosyliene (1996) tyre umini Cu toksini poveiki penkioms gelavandeniu zuvu rusims ir nustate, kad medianine letaline koncentracija (96 val. LC50) svyravo nuo 0,62 iki 1,49 mg Cu/l.

Tyrimai parode, kad Ni 0,1; 0,2 mg/l ir Cu 0,25; 0,5 mg/l koncentracijos ir ju binariniai misiniai sukelia lervu kvepavimo daznio padidejima ir sumazejima.

Ni 0,1 mg/l koncentracija neturejo itakos lervu kvepavimo daznio pokyciams praejus 5 ir 20 paru nuo eksperimento pradzios.

Po 5 paru ekspozicijos lervu kvepavimo daznis patikimai sumazejo lyginant su kontroliniu bandiniu veikiant Cu 0,5 mg/l koncentracija. Veikiant Ni 0,2 mg/l ir Cu 0,25; 0,5 mg/l koncentracijomis ir ju binariniais misiniais, lervu kvepavimo daznis reiksmingai (p < 0,05) padidejo nuo 87,4 [+ or -] 4,4 krt./min. iki 97,4 [+ or -] 4,8 krt./min. (1 pav.).

Po 10 paru ekspozicijos, veikiant Ni + Cu binariniu misiniu (0,1 + 0,25 mg/l) reiksmingesnio kvepavimo daznio mazejimo ar didejimo nenustatyta. Veikiant Ni 0,1; 0,2 mg/l ir Cu 0,25 mg/l koncentracijomis ir Ni + Cu binariniu misiniu (0,2 + 0,25 mg/l), lervu kvepavimo daznis reiksmingai (p < 0,05; p < 0,001) padidejo lyginant su kontroliniu bandiniu nuo 91,6 [+ or -] 4,0 iki 101,4 [+ or -] 4,8 krt./min. (1 pav.).

Be to, po 10 paru ekspozicijos, veikiant Cu 0,5 mg/l koncentracija, lervu kvepavimo daznis reiksmingai (p < 0,001) sumazejo nuo 91,6 [+ or -] 4,0 iki 81,2 [+ or -] 4,7 krt./min.

[FIGURE 1 OMITTED]

Po 20 paru ekspozicijos didesnio lervu kvepavimo daznio didejimo ar mazejimo nenustatyta, veikiant Ni 0,1 mg/l koncentracija. Reiksmingi (p > 0,001) kvepavimo daznio pokyciai, t. y. kvepavimo daznio padidejimas, nustatyti veikiant Ni + Cu binariniais misiniais (0,1 + 0,25; 0,2 + 0,5 mg/l). Veikiant Cu 0,5 mg/l koncentracija nustatytas reiksmingai (p < 0,05) sumazejes kvepavimo daznis (1 pav.).

N. Kazlauskiene ir M. Z. Vosyliene (2008) tyre Cu ir Zn misinio poveiki vaivorykstiniam upetakiui esant ontogenezei. Vienadienes lervas paveikus 0,09 mg/l (0,25 LC50 lervoms) Cu koncentracija nustatytas reiksmingai sumazejes kvepavimo daznis: nuo 98,8 [+ or -] 0,4 krt./min. pries bandyma iki 88,0 [+ or -] 0,4 krt./min. po 4 dienu poveikio.

Veikiant lervas Cu ir Zn misiniu (0,09 + 0,24 mg/l) kvepavimo daznis reiksmingai sumazejo nuo 100,2 [+ or -] 0,4 iki 82,2 [+ or -] 0,4 krt./min. po 4 paru ekspozicijos (Kazlauskiene, Vosyliene 2008).

Taciau veikiant vaivorykstinio upetakio jauniklius 0,16 mg/l Cu (0,25 LC50 suaugusiu zuvu) koncentracija, kvepavimo daznis reiksmingai padidejo nuo 70,0 [+ or -] 2,6 iki 83,0 [+ or -] 3,4 krt./min.

Veikiant jauniklius Cu ir Zn misiniu (0,16 + 0,95 mg/l) nustatytas reiksmingai padidejes kvepavimo daznis po 4 paru ekspozicijos (Kazlauskiene, Vosyliene 2008).

Didesniu vienadieniu lervu kvepavimo daznio pokyciu nenustatyta veikiant 0,125 LC50 Cu (0,045 mg/l) bei Cu ir Zn misiniu (0,045 + 0,12 mg/l). Taciau jauniklius veikiant Cu + Zn misiniu (0,08 + 0,48 mg/l) nustatytas reiksmingai padidejes kvepavimo daznis nuo 73,8 [+ or -] 3,3 iki 83,8 [+ or -] 3,3 krt./min.

Veikiant lervas 0,08 mg/l Cu koncentracija kvepavimo daznis reiksmingai padidejo nuo 73,3 [+ or -] 2,8 iki 82,7 [+ or - ] 4,4 krt./min. (Kazlauskiene, Vosyliene 2008).

Siais tyrimais nustatyta, kad vaivorykstinio upetakio jautrumas skirtinguose vystymosi etapuose sunkiesiems metalams buvo skirtingas (remiantis 96 val. LC50): jautriausios buvo lervos, maziau jautrios--suaugusios zuvys ir ikrai (Kazlauskiene, Vosyliene 2008).

Sirdies susitraukimu daznis. Sirdies susitraukimu daznis yra parametras, susijes su metaboliniu aktyvumu, kuris daznai kinta, priklausomai nuo metalo toksinio poveikio. Metalai gali didinti ar mazinti sirdies susitraukimu dazni. Metalu toksinis poveikis priklauso nuo kvepavimo ir metabolizmo aktyvumo. Padidejusi sirdies susitraukimu dazni gali veikti sumazejes deguonies kiekis, susidares metalams pazeidus ziaunas, del ko suleteja ir kvepavimo daznis (Jezierska, Witeska 2001).

Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatyta, kad vaivorykstinio upetakio lervu sirdies daznis priklauso nuo sunkiuju metalu Ni ir Cu bei ju binarinio misinio koncentracijos, priklausomai nuo ekspozicijos trukmes (2 lentele).

Veikiant Ni 0,1; 0,2 mg/l koncentracijomis sirdies daznis reiksmingai (atitinkamai p < 0,05; p < 0,001) padidejo lyginant su kontroliniu bandiniu po 5 paru ekspozicijos. Veikiant 0,25 mg/l Cu, lervu sirdies daznis (p < 0,05) reiksmingai padidejo, o veikiant 0,5 mg/l Cu, (p < 0,001) sirdies daznis reiksmingai sumazejo lyginant su kontroliniu bandiniu. Nustatyta, kad sunkiuju metalu (Ni + Cu) binariniu misiniu toksinis poveikis sirdies dazniui buvo gerokai didesnis nei atskiru metalu (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Po 10 paru ekspozicijos lervu sirdies daznis reiksmingai (p < 0,001) padidejo lyginant su kontroliniu bandiniu, veikiant Ni 0,1; 0,2 mg/l koncentracijomis. Veikiant Ni + Cu binariniu misiniu (0,1 + 0,25; 0,2 + 0,5 mg/l) po 10 paru ekspozicijos nustatytas reiksmingas (atitinkamai p < 0,001; p < 0,05) sirdies daznio sumazejimas lyginant su kontroliniu bandiniu (2 pav.).

Po 20 paru ekspozicijos nustatytas reiksmingai (atitinkamai p < 0,05; p < 0,001) padidejes sirdies daznis veikiant Ni 0,1; 0,2 mg/l koncentracijomis. Didinant zuvu lervas veikiancia Ni koncentracija, taip pat didejo ir lervu sirdies daznis. Taip pat sirdies daznis reiksmingai (p < 0,05) padidejo veikiant 0,25 mg/l Cu koncentracijomis bei Ni + Cu misiniu (0,1 + 0,25; 0,2 + 0,5 mg/l) (2 pav.).

N. Kazlauskiene ir M. Z. Vosyliene (1999) tyre Cu poveiki vaivorykstiniam upetakiui ir per trumpalaikius (10 paru) ir ilgalaikius (6 men.) bandymus ivertino kardiorespiracines sistemos parametru ir hematologiniu rodikliu pokycius, veikiant zuvis 0,05-0,5 mg/l Cu koncentracijomis. Nustatyta, kad mazos Cu koncentracijos atliekant trumpalaikius bandymus sukelia griztamus pokycius kardiorespiracineje sistemoje ir keicia hematologinius rodiklius. Didele Cu koncentracija (0,5 mg/l) sukelia negriztamus sirdies ritmo ir jo periodines strukturos pokycius. Nustatyta, kad, esant ilgalaikiam poveikiui mazomis Cu koncentracijomis, zuvys gali prisitaikyti--tai rodo tyrimai zuvu, veiktu 6 men. 0,1 mg/l Cu koncentracija. Visu tirtu fiziologiniu sistemu rodikliai po ilgalaikes zuvu ekspozicijos atitiko kontrolini bandini.

M. Z. Vosyliene ir N. Kazlauskiene (1999) taip pat tyre zuvu organizmo funkcines bukles rodikliu pokycius, paveikus sunkiuju metalu misiniu: Cu 0,0005 mg/l; Zn 0,001 mg/l; Cr 0,0025 mg/l; Ni 0,005 mg/l; Fe 0,005 mg/l. Nustatyta, kad sunkiuju metalu misiniu veikiant vaivorykstini upetaki ankstyvuose vystymosi etapuose, po 10 paru ekspozicijos kvepavimo ir sirdies dazniai labai sumazejo lyginant su kontroliniu bandymu. Sunkiuju metalu misinys taip pat turejo itakos ir suaugusiuju zuvu fiziologiniams rodikliams: padidejo "kosejimo" daznis, eritrocitu kiekis, sumazejo hemoglobinas.

P. Stasiunaite (2005) atliko Cu toksinio poveikio ivertinima, taikydama trumpo ir ilgalaikio toksinio poveikio nustatymo metodus. Vaivorykstinio upetakio embrionu reiksmingai (p < 0,05) sumazejes sirdies daznis nustatytas veikiant didesne nei 0,13 mg/l Cu koncentracija. Taip pat nustatyta maziausia poveiki sukelianti Cu koncentracija -0,06 mg/l. Po 25 dienu lervu sirdies daznis reiksmingai sumazejo veikiant didesne nei 0,03 mg/l Cu koncentracija. Nustatyta, kad kuo didesne Cu koncentracija buvo veikiamos lervos, tuo sirdies daznis buvo mazesnis. Apskaiciuota maziausia sirdies dazniui poveiki lervoms turinti Cu koncentracija -0,03 mg/l, o poveikio sirdies dazniui nesukelianti koncentracija - 0,015 mg/l.

Taip pat buvo istirtas toksinis Cu poveikis raudonuju juros karsiu embrionams ir lervoms, atliekant trumpalaikius (0; 0,1; 0,2; 0,4; 0,8; 1,6 mgCu/l) ir ilgalaikius (0; 0,02; 0,04; 0,06; 0,08; 0,10; 0,12 mgCu/l) bandymus. Nustatyta, kad embrionai buvo maziau jautresni Cu poveikiui nei lervos. Cu reiksmingai nepaveike embrionu sirdies ritmo, taciau gerokai sumazejo ka tik issiritusiu lervu sirdies susitraukimu daznis, veikiant didesne nei 0,08 mg/l Cu koncentracija (Cao et al. 2010).

Kadangi naturaliomis salygomis gyvus organizmus beveik visada veikia ne viena, bet is karto kelios medziagos, todel gamtiniuose vandenyse esantys metalu misiniai gali sumazinti zuvu isgyvenima esant ankstyvajai ontogenezei, sutrikdyti ju vystymasi ir issiritima, kurie savo ruoztu gali tureti neigiamu pasekmiu zuvu velesniu kartu kokybei ir visai populiacijai (Kazlauskiene et al. 2004; Jezierska et al. 2009).

Isvados

1. Atlikus eksperimentinius tyrimus nustatyta, kad sunkieji metalai (Ni, Cu) ir ju binarinis misinys (Ni + Cu) sukelia zuvu lervu kardiorespiracines sistemos pokycius, kurie priklauso nuo metalo rusies, koncentracijos ir ekspozicijos trukmes.

2. Nustatyta, kad Ni 0,1; 0,2 mg/l koncentracijos sukele didelius (p < 0,05; p < 0,001) lervu kvepavimo ir sirdies dazniu pokycius (padidejima), priklausomai nuo ekspozicijos trukmes.

3. Veikiant Cu 0,25 mg/l koncentracija, lervu sirdies ir kvepavimo dazniai reiksmingai (p < 0,05) padidejo, taciau veikiant didesne Cu koncentracija (0,5 mg/l) sie parametrai labai (p < 0,001; p < 0,05) sumazejo.

4. Veikiant lervas Ni + Cu binariniu misiniu (0,1 + 0,25; 0,2 + 0,5 mg/l) po 5 ir 10 paru sirdies daznis reiksmingai (p < 0,05; p < 0,001) sumazejo lyginant su kontroliniu bandymu, taciau po 20 paru labai (p < 0,05) padidejo. Taciau veikiant sunkiuju metalu binariniu misiniu lervu kvepavimo daznis reiksmingai (p < 0,05) padidejo po 5 ir 10 paru ekspozicijos bei po 20 paru ekspozicijos (p < 0,001).

5. Tyrimu rezultatai parode, kad atskiru sunkiuju metalu (Ni, Cu) poveikis lervu kardiorespiracinei sistemai yra silpnesnis uz siu metalu binarinio misinio (Ni + Cu) poveiki.

doi: 10.3846/mla.2011.083

Literatura

Canli, M.; Atli, G. 2003. The relationships between heavy metals (Cd, Cr, Cu, Fe, Pb, Zn) levels and the size of six Mediterranean fish species, Environmental Pollution 121: 129-136. doi:10.1016/S0269-7491(02)00194-X

Cao, L.; Huang, W.; Liu, J.; Ye, Z.; Dou, S. 2010. Toxicity of short-term copper exposure to early life stages of red sea bream Pagrus major, Environmental Toxicology and Chemistry 29(9): 2044-2052.

Eisler, R. 1988. Lead Hazards to Fish, Wildlife and Invertebrates: a Synoptic Review. Biological Report. Laurel: U. S. Fish Wildlife Service. 94 p.

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/60/EB. 2000 m. spalio 23 d. nustatanti Bendrijos veiksmu vandens politikos srityje pagrindus.

Idzelis, R. L.; Kesminas, V.; Venslovas, A. 2007. Sunkiuju metalu poveikis kuojoms ir eseriams Sesupes upeje, is Aplinkos apsaugos inzinerija [Environmental protection engineering]: 10-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas--Lietuvos ateitis" [10th Conference of Junior Researchers Science--Future of Lithuania], ivykusios Vilniuje 2007 m. kovo 29 d., pranesimu medziaga. Vilnius: Technika, 196-201.

Yousafzai, A. M.; Chivers, D. P.; Kban, A. R.; Siraj, I. M. 2010. Comparison of heavy metals burden in two freshwat Wallago attu and Labeo dyocheilus with regard to the habits in natural ecosystem, Pakistan J. Zool. 42(5): 537-544.

Jezierska, B.; Witeska, M. 2001. Metal Toxicity to Fish. Siedlce: University of Podlasie. 318 p.

Jezierska, B.; Lugowska, K.; Witeska, M. 2009. The effects of heavy metals on embryonic development of fish, Fish Physiology and Biochemistry 35: 625-640. doi:10.1007/s10695-008-9284-4

Kazlauskiene, N. 2007. Zuvys ankstyvojoje ontogenezeje toksikologiniuose tyrimuose [interaktyvus], [ziureta 2010 m. sausio 7 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ekoi.lt/lt/pages/view/?id=169>.

Kazlauskiene, N.; Svecevicius, G.; Vosyliene, M. Z.; Marciulioniene, D.; Montvydiene, D. 2004. Comparative study of higher plants and fish to heavy fuel oil, Environmental Toxicology 19(4): 449-451. doi:10.1002/tox.20048

Kazlauskiene, N.; Vosyliene, M. Z. 1999. Peculiarities of the physiological responses of rainbow trout (Oncorhynchus mykiss) to copper, Acta Zoologica Lituanica 2: 56-70.

Kazlauskiene, N.; Vosyliene, M. Z. 2008. Characteristic features of the effect of Cu and Zn mixtures on rainbow trout (Oncorhynchus mykiss in Ontogenesis), Polish Journal of Environmental Studies 17(2): 291-293.

Sakalauskiene, G.; Valatka, S.; Virbickas, T. 2002. Nuoteku itaka pavirsiniu vandenu kokybei bei upiu klasifikacija i "lasisinius" ir "karpinius" vandenis, Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba 2(20): 3-10.

Stasiunaite, P. 1999. Heavy metal mixture toxicity to rainbow trout, Acta Zoologica Lituanica 9(2): 40-45.

Stasiunaite, P. 2005. Toxicity of copper to embryonic development of rainbow trout (Oncorhynchus mykiss), Acta Zoologica Lituanica 15(3): 259-265.

Svecevicius, G.; Kazlauskiene, N.; Vosyliene, M. Z. 2003. Toxic effects of orimulsion on rainbow trout Oncorhynchus mykiss, Environmental Science and Pollution Research 10(5): 281-283.

Svecevicius, G.; Vosyliene, M. Z. 1996. Acute toxicity of copper to common freshwater fishes of Lithuania, Ekologija 2: 17-21.

Vosyliene, M. Z.; Kazlauskiene, N.; Svecevicius, G. 2003. Complex study into the effect of heavy metal model mixture on biological parameters of rainbow trout Oncorhynchus mykiss, Environmental Science and Pollution Research 10(2): 103- 107.

Vosyliene, M. Z.; Kazlauskiene, N. 1999. Alterations in fish health state parameters after exposure to different stressors, Acta Zoologica Lituanica 9(2): 83-94. doi:10.1065/espr2002.02.109

Vosyliene, M. Z.; Kazlauskiene, N.; Joksas, K. 2005. Toxic effects of crude oil combined with oil cleaner simple green on yolk-sac larvae and adult rainbow trout Oncorhynchus mykiss, Environmental Science and Pollution Research 12(3): 136-139. doi:10.1065/espr2005.04.245

Aiste Liekyte (1), Raimondas Leopoldas Idzelis (2), Nijole Kazlauskiene (3)

(1,2) Vilniaus Gedimino technikos universitetas (3) Gamtos tyrimu centras

El. pastas: (1) aiste.liekyte@gmail.com; (3) kazlauskiene.nijole@gmail.com
1 lentele. Sunkiuju metalu (Ni, Cu) ir ju binarinio misinio (Ni + Cu)
poveikis vaivorykstinio upetakio lervu kvepavimo dazniui, priklausomai
nuo ekspozicijos trukmes (N = 10, vidurkis [+ or -] standartine
paklaida)

Table 1. The effect of heavy metals and their binary mixture on the
gill ventilation frequency of rainbow trout larvae depending on the
duration of exposure (N = 10, mean [+ or -] standard error)

Sunkiuju metalu Lervu kvepavimo daznis (krt./min.)
koncentracija, mg/l
 Po 5 paru ekspozicijos

Ni 0,1 91,0 [+ or -] 4,1
 0,2 95,6 [+ or -] 4,7 *
Cu 0,25 94,2 [+ or -] 3,0 *
 0,5 77,2 [+ or -] 4,4 **
Ni + Cu 0,1 + 0,25 93,6 [+ or -] 4,5 *
misinys 0,25 + 0,5 97,4 [+ or -] 4,8 *

Kontrole 87,4 [+ or -] 4,4

Sunkiuju metalu Lervu kvepavimo daznis (krt./min.)
koncentracija, mg/l
 Po 10 paru Po 20 paru
 ekspozicijos ekspozicijos

Ni 0,1 98,6 [+ or -] 4,0 * 118,2 [+ or -] 4,6
 0,2 101,4 [+ or -] 4,8 ** 121,9 [+ or -] 3,8 *
Cu 0,25 99,4 [+ or -] 4,9 * 122,4 [+ or -] 3,5 *
 0,5 81,2 [+ or -] 4,7 ** 107,0 [+ or -] 5,7 *
Ni + Cu 0,1 + 0,25 95,2 [+ or -] 3,9 125,0 [+ or -] 3,3 **
misinys 0,25 + 0,5 99,4 [+ or -] 4,3 * 127,6 [+ or -] 3,9 **

Kontrole 91,6 [+ or -] 4,0 115,0 [+ or -] 3,4

* Statistiskai reiksmingas skirtumas lyginant su kontroliniu meginiu
(* p < 0,05; ** p < 0,001)

2 lentele. Sunkiuju metalu (Ni, Cu) ir ju binarinio misinio (Ni + Cu)
poveikis vaivorykstinio upetakio lervu sirdies dazniui, priklausomai
nuo ekspozicijos trukmes (N = 10, vidurkis [+ or -] standartine
paklaida)

Table 2. The effect of heavy metals and their binary mixture on the
heart rate of rainbow trout larvae depending on the duration of
exposure (N = 10, mean [+ or -] standard error)

 Lervu sirdies daznis, krt./min.

Sunkiuju metalu Po 5 paru Po 10 paru
koncentracija, mg/l ekspozicijos ekspozicijos

Ni 0,1 96,0 [+ or -] 3,8 * 90,8 [+ or -] 4,9 **
 0,2 99,2 [+ or -] 4,7 ** 95,6 [+ or -] 4,6 **
Cu 0,25 96,4 [+ or -] 2,9 * 92,2 [+ or -] 4,8 **
 0,5 71,0 [+ or -] 4,5 ** 76,8 [+ or -] 3,7 *
Ni + Cu 0,1 + 0,25 82,4 [+ or -] 4,9 * 78,8 [+ or -] 4,9 **
misinys 0,25 + 0,5 65,4 [+ or -] 5,0 ** 79,2 [+ or -] 3,4 *

Kontrole 90,2 [+ or -] 2,2 84,5 [+ or -] 2,9

 Lervu sirdies daznis,
 krt./min.

Sunkiuju metalu Po 20 paru ekspozicijos
koncentracija, mg/l

Ni 0,1 109,6 [+ or -] 5,4 *
 0,2 116,0 [+ or -] 3,7 **
Cu 0,25 111,0 [+ or -] 6,2 *
 0,5 103,6 [+ or -] 4,0
Ni + Cu 0,1 + 0,25 111,6 [+ or -] 2,5 *
misinys 0,25 + 0,5 106,6 [+ or -] 4,0 *

Kontrole 101,0 [+ or -] 2,2

* Statistiskai reiksmingas skirtumas lyginant su kontroliniu bandiniu
(* p < 0,05; ** p < 0,001)
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Title Annotation:Environmental Protection Engineering/Aplinkos apsaugos inzinerija
Author:Liekyte, Aiste; Idzelis, Raimondas Leopoldas; Kazlauskiene, Nijole
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Nov 1, 2011
Words:3536
Previous Article:The possibilities of using sapropel for briquette production/Sapropelio panaudojimo galimybes briketams gaminti.
Next Article:Study and estimation of the ratio of [sup.137]CS and [sup.40]K specific activities in sandy and loam soils/[sup.137]CS IR [sup.40]K savituju aktyvumu...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2015 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters