Printer Friendly

Peculiarities of individuals' financial behaviour/Finansines gyventoju elgsenos ypatumai.

1. Ivadas

Finansu rinku globalizacija ir pagyvejimas, nuolatiniai pokyciai ekonomikoje, kuriuos sunku prognozuoti, isryskina asmeniniu finansu valdymo butinybe. Sie pokyciai ir technologines naujoves lemia asmeninio turto augima bei turto strukturos pakitimus, sukuria naujas asmeniniu finansu valdymo galimybes, suteikia moderniu taupymo ir investavimo priemoniu. Visa tai keicia finansine individu elgsena, ju poziuri i asmeniniu finansu valdyma, kuris isskiriamas kaip efektyvus motyvas tikslingai elgiantis finansu rinkoje ir uzsitikrinant pajamas ateiciai.

Vystantis makroekonomikai kaip mokslui ekonomistu poziuris i vartotojo finansine elgsena, t. y. vartojima, taupyma ir investavima, keitesi.

Nagrinejant gyventoju elgsena bendresniu poziuriu, isskiriama efektyvios rinkos hipoteze ir finansine elgsena.

Del efektyvios rinkos hipotezes ir finansines elgsenos svarbos finansu teorijoje pastaraisiais metais kyla daug diskusiju. Iki 1970 m. pabaigos, kai isryskejo nemazai efektyvios rinkos hipotezes nesutapimu su tikrove, ji buvo svarbiausia aiskinant finansine gyventoju elgsena. Nuo 1990 m. buvo pradeta labiau gilintis i psichologija kaip i svarbu veiksni finansu teorijoje. Buvo suformuluota finansine elgsena--nauja finansu teorijos saka, jungianti psichologijos, sociologijos, kitu socialiniu mokslu ir finansu teorijos zinias.

Del ivairiu mokslo ziniu integravimo finansine elgsena geriau paaiskina finansu rinkos anomalijas ir finansine gyventoju elgsena.

Aiskinant finansines individu elgsenos kryptinguma, isskiriamos trys bazines ekonomines teorijos:

--John M. Keynes absoliuciuju pajamu hipoteze (Abso-lute Income Hypothesis) (1936 m.);

--Franco Modigliani ir Richard Brumberg gyvenimo ciklo hipoteze (Life Cycle Hypothesis) (1954 m.);

--Milton Friedman nuolatiniu pajamu hipoteze (Perma-nent Income Hypothesis) (1957 m.).

Jureviciene ir Klimaviciene (2007) asmeniniu finansu valdymo teorinius aspektus pateikia gyvenimo ciklo poziurio aspektu. Anot ju (2008), gyvenimo ciklas lemia ir investicinius sprendimus: kuo ilgesnis investavimo horizontas, tuo daugiau investuojama i rizikingesnes finansines priemones.

Nepaisant sutelktu intelektiniu pastangu, kol kas truksta aiskumo ir bendro ekonomistu sutarimo, o tai lemia vartojimo islaidu kitima (Ramanauskas, Jakaitiene 2007). Taciau kiekviena mineta teorija turi savo matematini modeli, sukurta remiantis finansine individo elgsena. Apskritai asmenu elgesys finansu rinkoje aiskinamas remiantis finansiniu motyvu hierarchija.

Siame straipsnyje nagrinejama finansine gyventoju elgsena tiek teoriniu poziuriu (lyginant ivairiu mokslininku teoriju savitumus), tiek praktiniu (isanalizavus gyventoju finansu valdymo specifika ekonomikos nuosmukio laikotarpiu). Straipsnio tikslas--nustatyti veiksnius, lemiancius finansinius gyventoju sprendimus, ekonominio nestabilumo salygomis. Straipsnyje taikomi sistemines mokslines literaturos analizes, lyginamosios analizes, logines analizes, grafinio duomenu vaizdavimo, anketines apklausos ir porines koreliacines analizes metodai.

2. Asmeniniu finansu samprata, funkcijos ir valdymas

Asmeniniai finansai--tai pinigu srautai, kuriais disponuoja asmuo. Tai pirkimas, pardavimas, uzdarbis, investavimas ir t. t. Visi sie procesai vykdomi siekiant patenkinti savo poreikius. Asmeniniai finansai susije su piniginiu istekliu igijimu, kaupimu, kontroliavimu, naudojimu ir rizikos mi-nimizavimu. Asmeniniai finansiniai santykiai atsiranda judant piniginems lesoms ju formavimosi ir naudojimo procesuose (Klimaviciene, Jureviciene 2007).

Svarbu apibrezti, kas yra namu ukio finansai (namu ukis--tai vienas asmuo ar asmenu grupe, kuri gyvena viename bute (name), turi bendra biudzeta ar bendras vartojimo islaidas) (1). Suprantama, kad gyvenant seimoje, asmeniniai finansai tampa seimos (namu ukio) finansu dalimi. Kitas namu ukio apibrezimas--gyvena po vienu stogu, valgo is vieno puodo, naudojasi viena pinigine.

Namu ukiu finansai--tai dalis finansu sistemos, o makroekonominiu poziuriu--vienas is keturiu (arba is triju--uzdarojoje ekonomikoje) bendrojo vidaus produkto sudedamuju daliu, tiek vartojimo, tiek pajamu akumuliavimo prasme. Placiaja prasme, jei sudesime visa ekonomikos sistemoje esanti turta ir atimsime tarpusavio isipareigojimus, gausime, kad visas egzistuojantis turtas nuosavybes teise priklauso namu ukiams (isskyrus tam tikrus tarptautinius ar valstybinius fondus).

Asmeniniams arba namu ukio finansams priklauso santykiai su: valstybes valdymo organais; mokesciu inspekcija; savivaldybemis; bankais ir kitomis finansu institucijomis; ukio subjektais (imonemis) bei kitais asmenimis (kitais namu ukiais) (Rutkauskas 1999).

Namu ukis tampa reiksmingu ekonominiu santykiu subjektu, todel ypac svarbi ir finansine ju situacija.

Asmeniniu finansu valdymas gali buti apibreziamas kaip finansinio turto valdymo procesas, vykdomas remiantis tam tikrais principais. Pastaruoju metu Lietuvoje jau ne tik mokslininkai, bet ir finansu institucijos atsigrezia i namu ukius, 2009 m. pabaigoje "Swedbankas" isteige ir vadinamaji Asmeniniu finansu instituta, "SEB bankas" jau keleta metu reklamuoja seimos finansu eksperto paslaugas.

Apibendrinant visu ekspertu nuomones, asmeniniu finansu elementus galima apibudinti taip:

--islaidu valdymas;

--rizikos valdymas (draudimas);

--isipareigojimu valdymas (kreditai);

--pensiju planavimas (privatus pensiju kaupimas);

--mokesciu valdymas (mokesciu lengvatos);

--turto valdymas (investavimas ir kt.);

--pajamu didinimas.

Taigi asmeniniu finansu valdymo tikslas--visada tureti pakankamai pinigu: siuo metu, netolimoje ir tolimesneje ateityje. Kitaip sakant, pelningesniu laikotarpiu reikia kaupti atsargas laikotarpiams, kai iplaukos nebus pakankamos.

Svarbiausias sekmes veiksnys--sistemingai siekti uzsibreztu tikslu. Daug galima pasiekti, kai laikomasi savo ideju, tikslu, kitaip tariant, kai elgiamasi nuosekliai. Is esmes asmeniniu finansu valdymas grindziamas tais paciais principais kaip ir imones finansu valdymas. Reikia laikytis dvieju principu:

--Svarbu atskirti norus nuo realiu poreikiu. Kaip iprasta, augant pajamoms, dideja ir norai, patenkinus vienus norus, ju vieta uzima kiti. Gali susidaryti ispudis, kad pinigu yra mazai ir nera net galimybes dali lesu atideti ar investuoti. Taciau labai pavojinga atideti investavima ateiciai ir tiketis, kad ateityje pinigu bus galima skirti daug ir is karto. Svarbu isisamoninti, kad laikai gali tapti dar sudetingesni, todel laimi tie, kurie saugia ateitimi pradeda rupintis kuo anksciau.

--Prioritetas--pensijos planavimas. Zinoma, ivairiu zmoniu pajamu ir poreikiu santykis skirtingais gyvenimo etapais nebus vienodas, taciau viena taisykle galioja visiems--sulaukus pensijos, jeigu kaupimu nepasirupinama is anksto, pajamos tikrai mazesnes uz poreikius. Todel pensijos planavimas turetu buti pagrindinis tikslas ir prioritetas.

Tad asmeniniu finansu valdymas suprantamas kaip asmens priimamu finansiniu sprendimu procesas ir yra susietas tik su konkreciu asmeniu.

3. Efektyvios rinkos hipotezes ir finansines elgsenos ypatumai

Efektyvios rinkos hipoteze yra zinomiausia finansu teorija. Jos pradininku galima laikyti Samuelson (1965).

Sios teorijos pagrinda sudaro trys pagrindiniai teiginiai (Shleifer 2000):

--Laikoma, kad investuotojai yra racionalus ir del to vertybinius popierius bei kita finansini turta vertina protingai.

--Kai kurie investuotojai nera racionalus ir finansine ju elgsena yra atsitiktine, del to kiekvienas ju sudarytas sandoris anuliuoja vienas kita ir neturi itakos kainoms.

--Racionaliu investuotoju veiksmai eliminuoja iracionaliuju itaka kainoms.

Efektyvios rinkos hipoteze teigia, kad investuotojai, konkuruodami del dideliu pelnu, nustato "teisingas" kainas. Efektyvios rinkos hipotezeje ivertinama tai, kad investuotojai yra racionalus, bet neivertinama, kad rinka taip pat funkcionuoja racionaliai. Sioje teorijoje taip pat neivertinama, kad rinka gali numatyti ateiti, taciau ivertinama tai, kad rinkoje objektyviai prognozuojama ateitis (Ritter 2003).

Racionalumas efektyvios rinkos hipotezeje reiskia, kad:

--rinkos veikejai teisingai perima ir suvokia visa nauja informacija;

--sprendimus apie kainas rinkos veikejai priima maksi-mizuodami savo naudinguma.

Kad butu lengviau suprasti finansine gyventoju elgsena, taikoma zmoniu elgsenos teorija is psichologijos, sociologijos ir antropologijos. Finansines elgsenos studijos neatmeta ankstesniu teoriju, aiskinanciu finansine gyventoju elgsena. Atvirksciai, finansine elgsena grindziami ankstesnemis teorijomis, netgi bandant jas pagristi.

Finansine elgsena gali buti apibudinama kaip psichologija, kuri nurodo ir paskatina finansiniu sprendimu igyvendinima (Taylor 2000). Finansine elgsena parodo, kaip zmogaus psichologija lemia finansinius sprendimus.

Finansine elgsena sudaro du pagrindiniai blokai (Ritter 2003):

--kognityviniai nukrypimai (Cognitive Biases);

--arbitrazo apribojimai (Limits of Arbitrage).

Kognityviniai nukrypimai susije su zmoniu mastymu, o arbitrazo apribojimai apima vertinima, kokiomis aplinkybemis arbitrazas bus efektyvus, o kokiomis ne.

Svarbiausi efektyvios rinkos hipotezes ir finansines elgsenos aspektai pateikti 1 pav. Efektyvios rinkos hipotezeje, bandant paaiskinti, kaip finansine investuotoju elgsena veikia rinkos kainas, buvo suformuluotos keturios hipotezes (Akintoye 2008):

--Naivi hipoteze (Naive Hypothesis)--finansinio turto kaina yra sutartinis reikalas ir visiskai nepriklauso nei nuo to, kiek uz ji bus mokama ateityje, nei nuo to, kiek jis gali atnesti periodiniu pajamu.

--Spekuliacines pusiausvyros hipoteze (Speculative Equi-librium Hypothesis)--finansine visu investuotoju elgsena pagrista kitu investuotoju elgsenos numatymu, neivertinant pajamu is finansinio turto gavimo galimybes.

--Tikrosios vertes hipoteze (Intrinsic Value Hypothesis)--finansinio turto kainos susijusios su busimais periodiniais jo generuojamais pinigu srautais, neivertinant turto perpardavimo vertes.

--Racionaliu lukesciu teorija (Rational Expectations Hy-pothesis)--turto kainos susijusios su busimais periodiniais pinigu srautais is turto ir is jo perpardavimo vertes.

[FIGURE 1 OMITTED]

Efektyvi rinka siejama su racionaliu lukesciu teorija, mat joje ivertinama visa informacija apie turta.

Tai galima vertinti kaip tiesa tik tuo atveju, jeigu informacijos ir mainu islaidos lygios nuliui, nes nera jokio finansinio akstino moketi uz informacija, jei ja visiskai atspindi turto kaina (Grossman, Stiglitz 1980). Artimesne tikrovei efektyvios rinkos hipotezes versija yra ta, kad kaina atspindi informacija iki to momento, kol ribine nauda is informacijos nevirsija ribiniu jos islaidu (Jensen 1978).

Jeigu yra daug iracionaliu investuotoju ir ju finansine elgsena nekoreliuoja, o ju sudaryti sandoriai anuliuoja vienas kita ir neturi itakos kainoms, taciau turtas yra vertinamas pagal tas pacias taisykles, kyla klausimas del pernelyg menko iracionaliu investuotoju itakos rinkai vertinimo.

Vertinant efektyvios rinkos hipotezes logiskuma, aprasant iracionalius investuotojus, mokslineje literaturoje atkreiptinas demesys i arbitraza. Sis reiskinys gali buti apibudintas kaip vienalaikis isigijimas ar pardavimas to paties ar is esmes panasaus finansinio turto skirtingose rinkose del palankaus kainu skirtumo (Sharpe et al. 1999). Jeigu investuotojai yra iracionalus, finansiniai ju sprendimai lemia kainas, taciau nekeicia finansinio turto vertes. Del to racionalus investuotojai gali parduoti pervertinta turta arba pirkti per mazai ivertinta turta ir taip uzsidirbti, kol turto kaina nesusilygins su jo verte.

Iracionalus investuotojai, pirkdami pervertinta turta, pralaimi, lyginant su pasyviais ir racionaliais investuotojais. Del to mazeja iracionaliu investuotoju turtas ir jie gali pasitraukti is rinkos arba rinktis pasyvia strategija, kai nebetures itakos turto kainoms ir vertei. Tai paaiskina efektyvios rinkos hipotezes teisinguma bent jau ilguoju laikotarpiu.

Finansinis turtas visada yra ivertintas racionaliai. Kainu pasikeitimu negalima numatyti, nes jie ivyksta tik del visiskai naujos, is anksto nezinomos informacijos (Shiller 2000). Ivertinant tai, kad turto kaina apima visa informacija, neimanoma pasipelnyti daugiau nei vidutiniskai, neprisiimant didesnes nei vidutine rizikos.

Efektyvios rinkos hipotezeje isskiriami du svarbus aspektai (Berg 2005):

--Pirma, rinkos kainos yra lygios tikrajai vertei. Kitaip tariant, finansinis turtas turi ekonomiskai pagrista kaina, paremta tiketinais pinigu srautais ir rizikos laipsniu.

--Antra, informacijos efektyvumas--kainos greitai pritaikomos prie naujos informacijos, o del to, kad informacija daznai kinta, ankstesne kaina neturi itakos kainos pasikeitimams ateityje.

Nagrinejant financine elgsena, svarbu atkreipti demesi i kognityvinius nukrypimus. Pazinimo psichologai pagrinde daugybe zmoniu elgesio sablonu, kuriais ir yra apibudinami kognityviniai nukrypimai (2 pav.).

Kaip pagrindinius galima isskirti euristika (Heuristics), perdeta savikliova (Overconfidence), mentaline apskaita (Mental Accounting), sablonus (Framing), konservatyvuma (Conservatism), isankstini nusiteikima (Disposition Effect).

Atkreiptinas demesys i tai, kad kognityviniai nukrypimai gali iskreipti finansinio turto kainas ir lemti kainu nuokrypi iki tokio lygio, kad besidomintys tuo turtu netures priejimo prie informacijos, padedancios nustatyti racionalia kaina (Stracca 2002).

Zmogus siekia viska supaprastinti tam, kad butu lengviau viska suprasti ir susidaryti tinkama nuomone. Del to zmogaus elgesi ir sprendimus lemia jo praeitis, aplinkybes ir visi kiti veiksniai, kurie nera racionalus. Tiksliau, jie yra racionalus, vertinant zmogaus asmenybes aspektu, taciau neracionalus atnesamos finansines naudos prasme.

[FIGURE 2 OMITTED]

Euristika (Heuristics). Tai mokslas (mastymo psichologijos dalis), tiriantis kurybines veiklos desningumus. Vienas is pagrindiniu euristikos nagrinejamu aspektu yra tas, kad zmogus visus ivykius ir tikimybes vertina subjektyviai.

Manoma, kad euristika palengvina sprendimo priemimo procesa. Taciau kartais ji gali lemti nukrypimus, ypac vykstant pokyciams (Ritter 2003). Is esmes euristika naudinga priimant sprendima neapibreztomis salygomis, taciau kartais ji gali buti susijusi su sistemine rinkos rizika.

Literaturoje isskiriamos reprezentatyvumo, pasiekiamumo, prisiderinimo ir inkaro euristikos rusys (2 pav.). Viena pirmuju reprezentatyvumo euristikos (Representativeness Heuristics) tyrimu atliko psichologai Kahneman ir Tversky (1979). Jie irode, kad zmones, formuodami subjektyvu suvokima, yra linke ivykius skirstyti i kategorijas: tipiniai ir atspindintys gerai zinoma situacija. Daznai zmones tam tikrus pozymius ir neapibreztuma samones lygiu pakeicia atitinkamu reprezentatyviu elementu. Kitaip tariant, vengiant neapibreztumu, zmogaus samone tuscias vietas uzpildo stereotipiskais vaizdiniais.

Be to, zmones linke nepakankamai ivertinti ilgalaikes tendencijas ir pervertinti dabartine patirti. Daznai repre-zentatyvumo euristika siejama su vadinamaja mazu skaiciu taisykle (Law of Small Numbers).

Si fenomena pirmieji aprase Tversky ir Kahneman (1971). Mazu skaiciu taisykle taikoma aiskinant tendencija, kad zmones klaidingai vertinta didelius skaicius. Jie linke juos vertinti pagal mazus. Aiskiausiai tai galima isreiksti monetos metimo pavyzdziu. Jeigu po keliu monetos metimu atsiverte skaicius, zmogus itikes didesne herbo atsivertimo tikimybe kitakart metant moneta, lyg taip butinai turetu ivykti.

Taip pat svarbi yra pasiekiamumo euristika (Availability Heuristics), kuria vieni pirmuju apibudino tie patys psichologai Tversky ir Kahneman (1974). Pasiekiamumo euristika kyla is prieinamumo problemos. Tai reiskia, kad kuo arciau musu yra ir kuo lengviau galime gauti informacija, tuo labiau ja vertiname ir i ja atkreipiame demesi. Kitaip tariant, pasiekiamumo euristika irodo, kad zmones didesne reiksme suteikia ivykiams, kuriuos lengviau atsimena. Tai reiskia, kad zmones pervertina ivykius, apie kuriuos randa daugiau informacijos spaudoje, ir tuos, kuriuos lengviau suvokia.

Pasiekiamumo euristika lengviausia suvokti per grupiu itaka. Zmones kur kas dazniau atkreipia demesi i ivykius, kurie ivyksta ju artimiems zmonems. Problemos, kurios zmogui nera aktualios, taciau su kuriomis susiduria jam artimi zmones, tampa ir jo problemomis.

Pirmuosius prisiderinimo ir inkaro euristikos (Adjustment and Anchoring Heuristics) tyrimus atliko psichologai Tversky ir Kahneman (1974). Si euristikos rusis susijusi su sprendimo priemimo procesu, kuriame butini ivertinimai, o tuos ivertinimus gali nulemti tam tikros prielaidos. Be to, daug reiksmes suteikiama ankstesniems ivykiams. Kitaip tariant, anksciau isgirsta informacija, patirtis, ivykiai yra kaip inkaras, kuris lemia veliau priimamus sprendimus ir elgesi.

Perdeta savikliova (Overconfidence). Daznai zmones pervertina savo sugebejimus. Alpert ir Raiffa (1982) irode, kad zmones sunkiai ivertina tikimybes ir dazniausiai pervertina savo zinias ir sugebejimus. Zmones daznai per daug tiki, kad atsitiks geri dalykai ir per mazai ivertina nepalankiu ivykiu galimybe. Be to, pervertinami geri praeities rezultatai, o blogu stengiamasi neprisiminti (Kishore 2006).

Perdeta savikliova pasireiskia savo gebejimu ir ziniu pervertinimu. Del to zmones buna linke pervertinti sekmes galimybe ir nepakankamai ivertinti nesekmes atsitikimo tikimybe.

Fenton O'Creevy, Nicholson, Soane ir William nustate, kad finansu rinkose per didelis pasitikejimas lemia prastesnius rezultatus (Taylor 2000).

Mentaline apskaita (Mental Accounting). Zmones daznai atskiria klausimus, kurie is tikruju turetu buti sprendziami kartu (Ritter 2003). Daugiausia demesio skiriama trims mentalines apskaitos komponentams (Thaler 1999):

--Pirmasis susijes su rezultato suvokimu ir gaunamu-mu, taip pat su tuo, kaip sprendimai vykdomi ir vertinami.

--Antrasis komponentas sieja veikla su konkreciu ivertinimu. Islaidos grupuojamos i atskiras saskaitas (maistui, namams ir t. t.) ir ribojamos biudzeto galimybemis.

--Treciasis komponentas apima saskaitu perziurejimo daznuma ir sprendimu vertinima. Mentalines saskaitas skirstyti i dalis galima detaliai arba isskiriant tik svarbiausius aspektus (sudetines dalis). Dazniausiai siu saskaitu skirstymo detalumas pasirenkamas ir islaikomas visa laika arba ilga laikotarpi, t. y. keiciamas tik atsiradus butinybei. Perziureti ir tvarkyti mentalines saskaitas galima kasdien, kas savaite, kasmet ir pan.

Mentaline apskaita reiskia, kad zmones linke savo praeities ir ateities turta suvokti atskirai ir kaip nesusijusi. Teorijoje teigiama, kad zmones atskiroms turto grupems priskiria skirtinga naudinguma, o tai lemia ju vartojimo sprendimus ir finansine elgsena apskritai.

Sablonai (Framing). Pagrindine sablonu teorijos prielaida ta, kad problemos gali buti sprendziamos pasirenkant daugeli skirtingu galimybiu ir interpretuojamos kaip turincios itakos vertei ir atlygiui. Sablonais apibreziamas procesas, kurio metu zmones suvokia konkrecias problemas arba pakeicia savo nuomone tuo klausimu (Chong, James 2007).

Sablonai nusako koncepcijos apibrezimo svarba individams. Pavyzdziui, restoranuose skelbiamos akcijos ir nuolaidos, bet niekada neskelbiama apie papildoma apmokestinima (permoka) restoranams palankiais periodais. Verslui palankiau, kai zmones jaucia gaunantys nuolaidas nepalankiais laikotarpiais negu permokantys pakilimo laiku, netgi jei kainos buna identiskos (Ritter 2003).

Sablonai--tai tam tikra interpretacine schema (susidedanti is istoriniu duomenu ir stereotipu), kuria remdamiesi zmones suvokia reiskinius ir atitinkamai i juos reaguoja.

Konservatyvumas (Conservatism) apibudinamas kaip reiskinys, kai zmones tik is dalies pritaiko savo isitikinimus prie naujos informacijos (Prast 2004). Kitaip tariant, zmones linke daugiau svarbos teikti ankstesniems ivykiams.

Pasak Ritter (2003), zmones nera linke greitai priimti naujoviu. Jie yra prisirise prie ilga laika vyravusios tvarkos. Konservatyvumas priestarauja reprezentatyvumo euristikai. Kai ivykiai keiciasi, del konservatyvumo zmones gali buti linke nereaguoti. Taciau jeigu tai--ilgalaikiai pokyciai, zmones bus linke prie ju prisitaikyti ir netgi pernelyg jautriai reaguoti, neivertindami ilgalaikes pokyciu vertes.

Isankstinis nusiteikimas (DispositionEffect) susijes su zmoniu polinkiu neivertinti apskaiciuotu galimu nuostoliu ir siekiu isitikinti apskaiciuotu galimu pelnu (Ritter 2003). Paprasciau tariant, zmones vengia pripazinti nuostolius, kuriuos patirtu, jeigu parduotu finansini turta, kurio verte sumazejusi, taciau linke patiketi pelnu, kuris butu gautas del padidejusios finansinio turto vertes.

Shefrin ir Statman (1985) irode, kad zmones linke per anksti parduoti pelningus finansinius isteklius ir per ilgai laikyti nuostolingus.

Finansines elgsenos teorija kritikuojama del neaiskumo, kuris kognityvinis nukrypimas tinkamiausias konkreciu atveju, aiskinant finansine gyventoju elgsena, nes remiantis vienu elgesio sablonu gali buti nepakankamai ivertinti tam tikri veiksniai, o kitu--tie patys veiksniai pervertinti.

Viena esminiu finansu savoku yra arbitrazas. Teoriskai arbitrazas nereikalauja jokio pradinio kapitalo ir nesukelia rizikos. Kai asmuo isigyja pigesni finansini turta ir parduoda brangesni, jo grynieji busimieji pinigu srautai prilyginami nuliui, o pelnas gaunamas iskart. Arbitrazas svarbus analizuojant finansu rinka, nes del jo veikimo kainos ilgainiui sulyginamos su tikraja verte ir rinka islieka efektyvi (Shleifer, Vishny 1997).

Vis delto neteisingas finansinio turto ivertinimas--daznas reiskinys, taciau nera lengva to isvengti siekiant didesnio pelno. Yra du neteisingo vertinimo tipai (Ritter 2003): pasikartojantys (arba arbitraziniai) ir nepasikartojantys (is prigimties ilgalaikiai). Kai pasikartoja neteisingas vertinimas, uzsidirbti galima pasinaudojus mainu strategijomis. Esant nepasikartojantiems klaidingiems vertinimams, neimanoma numatyti pakilimu ir nuosmukiu, kol jie neivyksta.

Arbitrazo apribojimai atsiranda del rizikos, kurios buvimas neleidzia racionaliems investuotojams isvengti neigiamu pasekmiu del netinkamo ikainojimo.

Efektyvios rinkos hipoteze teigia, kad iracionaliu investuotoju itaka rinkai eliminuoja racionaliuju arbitra-zine veikla. Realiai funkcionuojancioje rinkoje arbitrazo galimybes yra rizikingos ir ribotos. Arbitrazo galimybes glaudziai susijusios su artimu substitutu finansiniam turtui, kuriuo keiciasi iracionalus investuotojai, prieinamumu. Daznai artimu substitutu tiesiog nebuna. Del to racionalus, arbitrazu uzsiimantis asmuo negali vienu metu parduoti finansinio turto ir nusipirkti substituto. Siuo atveju jis gali tik parduoti arba sumazinti finansini turta, kuriuo domisi iracionalus investuotojas, taciau toks arbitrazas bus rizikingas, o susidomejimas juo--ribotas.

Arbitrazo apribojimai susije su dviem rizikos rusimis (Shleifer, Vishny 1997):

--Fundamentalioji rizika (Fundamental Risk). Jeigu finansinio turto verte yra aukstesne negu laukiamos periodines pajamas is to turto, arbitrazu uzsiimantis asmuo gali tiketis uzsidirbti greitu laiku perparduoda-mas ta turta. Taciau jei veliau paaiskes, kad periodines pajamos buvo didesnes nei tiketasi, asmuo bus patyres nuostoli.

--Nefundamentalioji rizika (Noise Trader Risk). Si rizikos rusis susijusi su atsitiktiniu prekiautoju, kurie gali sukelti panika rinkoje, priimamais sprendimais, del kuriu neimanoma teisingai nuspeti finansinio turto perpardavimo kainos. Kitaip tariant, arbitrazu uzsiimantis asmuo niekada nera tikras, kad jo spejimai apie rinka pasitvirtins, nes del atsitiktiniu prekiautoju veiklos rinkai budingas nepastovumas.

Tikroveje racionaliu investuotoju veikla ne visuomet eliminuoja iracionaliuju itaka rinkai.

1970-aisiais psichologai Daniel Kahneman ir Amos Tversky pradejo tirti, kaip zmones is tikruju igyvendina sprendimus. Sie psichologai sukure perspektyvos teorija, kurioje aiskinama, kad zmoniu teikiamos pirmenybes gali buti nesuderinamos del pasirinkimu formulavimo (Huckle 2003).

Perspektyvos teorija paremta matematiniais modeliais, del to ekonomistai gali ja pritaikyti ivairiems skaiciavimams. Si teorija turi panasumu i laukiamo naudingumo teorija, nes abiejose teigiama, kad zmones siekia maksimi-zuoti bendra nauda, taciau tiksliau naudinguma apibudina vertes funkcija.

Kahneman ir Tversky nustate tikimybiu svorius pasitelkdami tikimybiu funkcija. Sioje funkcijoje nulis priskiriamas labai mazoms tikimybems, o vienetas--ypac didelems tikimybems. Toks priskyrimas paremtas tyrimais, kuriu rezultatai parode, kad zmones neitiketinu ivykiu atsitikimo galimybe laiko negalima, o labiausiai tiketinus ivykius tapatina su butinai ivyksianciais. Tokius vertinimus lemia subjektyvus zmoniu isitikinimai, perspektyvos teorijoje i tai nesigilinama (Shiller 1998). Kitaip tariant, zmones yra linke sureiksminti maziausiai tiketinu ir labiausiai tiketinu ivykiu galimybes.

Naudingumo teorijoje aiskinamas racionalus elgesys, esant neapibreztumui. Remiantis tiketino naudingumo teorija, zmones nelinke rizikuoti, del to mazeja ribinis turto naudingumas. Kiekvienas papildomas turto vienetas yra vertinamas maziau nei ankstesnis toks pats turto padidejimas. Taciau nustatyta, kad naudingumo teorija tiksliai nepaaiskina finansines gyventoju elgsenos. Kahneman ir Tversky (1979) atliko tyrima, siekdami issiaiskinti naudingumo teorijos teisinguma. Respondentu buvo paprasyta pasirinkti tarp loterijos, siulancios 25 % galimybe laimeti 3000, ir loterijos su 20 % galimybe laimeti 4000. 65 % respondentu pasirinko antraja loterija (20 %, 4000). Kai respondentu buvo paprasyta pasirinkti tarp loterijos, siulancios 100 % galimybe laimeti 3000, ir loterijos su 80 % galimybe laimeti 4000, net 80 % respondentu pasirinko pirmaja (100 %, 3000). Pagal tiketino naudingumo teorija abiem atvejais respondentai turejo rinktis panasiai, t. y. pirmuoju atveju daugiau respondentu turejo pasirinkti loterija, siulancia 25 % galimybe laimeti 3000, nes didesne tikimybe vertinama kaip butinybe.

Kitas pamatinis perspektyvos teorijos aspektas yra vertes funkcija. Vertes funkcija nuo naudingumo funkcijos skiriasi atramos tasku, kuri apibrezia subjektyvi individo nuomone (Kahneman, Tversky 1979). Kitaip tariant, vertes funkcijos atveju atramos taskas siejamas su atskiru individu siekiamo vidutinio naudingumo lygio nustatymu. Naudingumo lygis, esantis virs atramos tasko, siejamas su rizika.

Kahneman ir Tversky (1979) nustatytus ir aprasytus fenomenus--uztikrintu pajamu pirmenybe (nors ir mazesnems) ir su rizika susijusiu didesniu pajamu pirmenybe, susiduriant su praradimu galimybe--galima pasitelkti aiskinant kai kurias prielaidas, susijusias su neracionaliu gyventoju elgesiu.

Zmones, kurie renkasi tarp rizikingu tiketinu aukstesniu pajamu ir uztikrintu zemesniu pajamu, veikia anksciau aptarti kognityviniai nukrypimai.

4. Bazines individu finansines elgsenos kryptinguma aiskinancios ekonomines teorijos

Aiskinant individu finansines elgsenos kryptinguma, isskiriamos trys bazines ekonomines teorijos:

--John M. Keynes absoliuciuju pajamu hipoteze (Abso-lute Income Hypothesis) (1936 m.);

--Franco Modigliani ir Richard Brumberg gyvenimo ciklo hipoteze (Life Cycle Hypothesis) (1954 m.);

--Milton Friedman nuolatiniu pajamu hipoteze (Perma-nent Income Hypothesis) (1957 m.).

Sioms moderniosioms vartojimo teorijoms pagrindus padejo iskiliu XX a. pirmosios puses ekonomistu--Frank P. Ramsey (1928), Irving Fischer (1930) ir John M. Keynes (1936)--darbai.

Esminis J. M. Keynes (1936) sukurtos teorijos teiginys -vartojimas priklauso nuo esamo pajamu lygio, o palukanu normos, pinigu kiekis, paskolu gavimo galimybes ar ekonominiai lukesciai visuminio vartojimo kitimui neturi dideles itakos.

John M. Keynes (1936) absoliuciuju pajamu hipotezeje individo disponuojamos pajamos isskiriamos i vartojima ir taupyma:

Y = C(Y) + S(Y), (1)

cia: Y--pajamos; C--vartojimas; S--taupymas.

Modelyje vartojimo ir pajamu priklausomybe paprastai isreiskiama tokia tiesine (arba logaritmine tiesine) funkcija (Keynes 1936):

[c.sub.t] = [alpha] + [beta][y.sub.t], (2)

cia: [c.sub.t]--visuminis vartojimas; [y.sub.t]--disponuojamos pajamos.

Teorija numato, kad [alpha]--nuo pajamu nepriklausomu vartojimo islaidu parametras, kuris turetu buti nedidelis ir butinai teigiamojo zenklo, o [beta]-parametras, apibudinantis ribini vartojimo polinki didejant pajamoms, ir turetu buti artimas 1, bet uz ji mazesnis.

J. M. Keynes (1936) savo hipotezeje pateikia tokias prielaidas:

--augant disponuojamoms pajamoms vartojimo mastas dideja mazesniu laipsniu nei pajamos, t. y. didejant pajamoms vartotojai didesne ju dali taupo;

--augant disponuojamoms pajamoms vartojimo ir pajamu santykis mazeja: individai, gaunantys didesnes pajamas, taupymui skiria didesne dali pajamu nei ne tokie turtingi;

--vartojimas priklauso tik nuo dabartiniu pajamu.

Pagal sia teorija finansine individu elgsena lemia tik gaunamos pajamos. Kaip jau buvo mineta, kiti veiksniai finansinei namu ukiu elgsenai neturi jokios itakos.

Taciau namu ukiu vartojimo duomenu studijos atskleide keinsistines teorijos neadekvatuma. Tyrimai parode, kad salies lygiu vertinamos vartojimo islaidos paprastai buna tiesiogiai proporcingos einamosioms disponuojamoms pajamoms, o ilguoju laikotarpiu disponuojamoms pajamoms augant vartojimo ir pajamu santykis islieka pastovus, kas priestarauja J. M. Keynes absoliuciuju pajamu hipotezei, teigianciai, jog augant pajamoms, taupymo lygis turi atitinkamai dideti, del to vartojimo mastas auga maziau nei pajamos. Taigi galima teigti, kad teorijos prielaidos pasitvirtina tik trumpuoju laikotarpiu ir tik atskiriems individams, o ne salies lygiu.

Franco Modigliani ir Richard Brumberg vartotoju, vertinanciu ateiti, elgsena pagristoje gyvenimo ciklo hipotezeje pabreziama, kad vartojima lemia ne tik esamos, bet ir numatomos pajamos. Be to, ivertinama tai, kad vartotoju gyvenimas yra baigtinis ir atsizvelgiama i vartojimo poreikiu bei galimybiu kaita per gyvenimo cikla.

Formuluojamoje gyvenimo ciklo teorijoje teigiama, kad vartotojas iki pensijos taupo ir kaupia turta, o paskui ji pamazu iseikvoja vartojimo tikslais (Modigliani, Brumberg 1954). Pagal sia teorija vartojimas nusakomas kaip tiesine funkcija, zyminti darbo pajamu ir turto sarysi (Modigliani, Brumberg 1954):

[c.sub.t] = [alpha]YL + [beta]W, (3)

cia: YL--darbines pajamos; W--grynoji turto verte; a ir (3 priklauso nuo gyvenimo trukmes, pensinio amziaus ir ekonomikos augimo tempo.

Galimybe skolinant ar taupant perskirstyti pajamas per visa gyvenima buvo pagrindas 1954 m. F. Modigliani ir R. Brumberg gyvenimo trukmes hipotezei. Kintant pajamoms per gyvenima, individas skolindamasis ir taupydamas siekia palaikyti nuolatini vartojimo lygi visa gyvenimo trukme. Pagal sia teorij a zmogaus paj amos visa jo gyvenima kinta: gyvenimo ir darbo veiklos pradzioje jos yra mazesnes (dar neigyta kvalifikacija, dar nepadaryta karjera), veliau jos padideja, o profesines veiklos ir gyvenimo ciklo pabaigoje del mazesniu galimybiu dirbti vel sumazeja (3 pav.). Islaidos turetu buti mazdaug vienodos visa gyvenima. Tik gyvenimo ciklo pradzioje, kai islaidos didesnes uz pajamas (isigyjamas bustas, kuriama seima), individas turi skolintis (3 pav. "Sukaupta skola").

Kai pajamos didziausios, individas turi atiduoti ankstesnes skolas ir kaupti santaupas (3 pav. "Santaupos"), kurios bus isleistos pensiniu laikotarpiu (3 pav. "Santaupu isleidimas"), kai pajamos sumazes, kad butu galima islaikyti ta pati vartojimo lygmeni.

[FIGURE 3 OMITTED]

Kai individas taupo pensiniam laikotarpiui, jo turtas turetu dideti darbiniu laikotarpiu ir sumazeti senatveje. Sukauptas turtas (santaupos) iseinant i pensija turetu buti maksimalus, pensiniu laikotarpiu jis butu sunaudotas iki nulio. Todel turto funkcija yra varpo formos.

Taigi pagal gyvenimo trukmes hipoteze, finansine individo elgsena priklauso nuo pajamu ir sukaupto turto (santaupu) tam tikru gyvenimo periodu. Pagrindinis taupymo motyvas--kaupti lesas velesniam laikotarpiui, ypac uztikrinti iprasta vartojimo lygi senatveje (Jappelli 2005). Remiantis sia teorija, planavimo periodas laikomas baigtiniu, teigiama, kad individai taupo tik savo reikmems. Butina atkreipti demesi i tai, kad sis modelis, nors ir papildes J. M. Keynes absoliuciuju pajamu hipoteze, visgi turi savu trukumu. Pensinio amziaus individai, siekdami islyginti vartojimo apimti per likusi gyvenimo laikotarpi, neisleidzia sukaupto asmeninio turto taip greitai kaip jie tikejosi. Ekonomistai si reiskini aiskina dvejopai. Pirma, papildomas turtas kaupiamas nenumatytiems gyvenimo ivykiams (susirgus ar istikus nelaimingam atsitikimui gydymo islaidoms padengti, praradus darba ir pan.) arba gyvenimo islaidoms, jei individas gyventu ilgiau, nei tiketasi. Antrasis paaiskinimas, kodel visas sukauptas asmeninis turtas nesunaudojamas pensiniu laikotarpiu, grindziamas noru perleisti palikima atzaloms.

Nors gyvenimo ciklo hipotezeje visiskai nera paaiskinamas vartotojo elgesys, siandien tai pagrindine teorija, kuria remiantis analizuojamas individualus taupymas.

M. Friedman (1957) pabrezia, kad vartojima lemia ne tik esamos, bet ir numatomos pajamos. Taigi vartojimo islaidu kitimas priklauso nuo to, koks yra pajamu pokytis--nuolatinis ar laikinas. Pletodamas ankstesnius darbus apie individu finansine elgsena, M. Friedman 1957 m. suformulavo nuolatiniu pajamu teorija, kuri remiasi racionaliu naudingumo maksimizavimu. Individas patiria pajamu svyravimus del darbo pasikeitimo, seimos pagausejimo, ligos ir pan., bei siekia nuolatinio vartojimo lygio per visa gyvenima. Taigi si teorija panasi i Franco Modigliani bei Richard Brumberg gyvenimo trukmes hipoteze.

Pagrindinis skirtumas tarp sios ir F. Modigliani bei R. Brumberg teorijos yra planavimo periodo trukmes suvokimas. Kaip jau buvo mineta, F. Modigliani ir R. Brumberg planavimo perioda laike baigtiniu, o M. Friedman si perioda teige esant testini, t. y. teige, kad zmones taupo ne tik sau, bet ir savo palikuonims (Jappelli 2005). Be to, M. Friedman atsizvelge i tai, kad individas gali taupyti ne tik pinigais, bet ir obligacijomis, paprastosiomis akcijomis, prekemis (Laumenskaite 2006).

Nuolatiniu pajamu hipotezeje numatoma, kad individu vartojimo masta daugiausia lemia nuolatines pajamos, o vartojimo islaidu elastingumas nuolatiniu pajamu atzvilgiu priklauso nuo ivairiu veiksniu (pvz., palukanu normu, uz kurias vartotojas gali skolinti ar skolintis, turimo turto, teikiamu preferenciju ir t. t.). Vartojimo islaidu ir pajamu priklausomybe nusakoma taip (Friedman 1957):

[c.sub.t] = [c.sup.P.sub.t] + [c.sup.T.sub.t] = [k.sub.t][y.sup.P.sub.t] + [c.sup.T.sub.t], (4)

cia: [c.sup.P.sub.t] ir [c.sup.T.sub.t]--nuolatines ir laikinosios vartojimo islaidos; [y.sup.P.sub.t]--nuolatines pajamos; [k.sub.t]--funkcija, perteikianti vartojimo jautruma nuolatiniu pajamu pokyciams.

Galima isskirti tris pagrindinius M. Friedman (1957) nuolatiniu pajamu hipotezes principus:

--Pirmasis principas: individo pajamos isskaidytos i du komponentus:

--nuolatini (permanentini);

--laikina.

Permanentines pajamos apibreziamos kaip vidutines tiketinosios pajamos, o laikinosios--skirtumas tarp realiu ir permanentiniu pajamu.

--Antrasis principas: vartojimas yra nekintama permanentiniu pajamu dalis.

--Treciasis principas: daroma prielaida, kad laikinos ir permanentines pajamos tarpusavyje nekoreliuoja (nepriklauso viena nuo kitos), kaip ir laikinos pajamos su vartojimu.

Taigi, kaip teigia M. Friedman, asmuo tikisi nuolatiniu pajamu konkreciu gyvenimo periodu ir vartojimo sprendimus priima atsizvelgdamas i nuolatines pajamas, o ne i dabartines, t. y. laikinas, pajamas. Vartojimo lygis priklauso nuo permanentiniu pajamu, o laikinu pajamu svyravimai nesukelia dideliu vartojimo pokyciu. Hipotezeje teigiama, jog finansine individo elgsena lemia nuolatines ir laikinos pajamos. Zmones taupo dazniausiai apsisaugojimo (atsargumo) tikslais nenumatytiems gyvenimo ivykiams (susirgus ar ivykus nelaimingam atsitikimui gydymo islaidoms padengti, trumpam laikui netekus darbo pastoviam vartojimo lygiui palaikyti ir pan.).

Be to, pagal nuolatiniu pajamu teorija individo planavimo periodas begalinis, o tai reiskia, kad zmones taupo ne tik sau, bet ir savo palikuonims.

5. Finansiniai motyvai

Asmenu teikiamos pirmenybes, isigyjant finansinius produktus, aiskinamos remiantis finansiniais motyvais. Ekonomikos teorijoje pateikiamas platus finansiniu motyvu sarasas, is kuriu galima isskirti keleta esminiu (4 pav.): grynuju pinigu turejimas, apsisaugojimas (atsargumas), pinigu kaupimas ilgalaikio vartojimo prekems ar bustui, turto valdymas, apimantis investavima ir versluma.

Pagrindinis finansinis motyvas--grynuju pinigu turejimas. Asmenims nuolat reikia moketi ivairius mokescius, daznai atsiranda nenumatytu trumpalaikiu islaidu. Taigi nuolat susiduriama su neapibreztumu, kokios bus islaidos ateityje (pvz., sutrikus sveikatai sumazej a darbingumas, reikia dideliu islaidu gydymui, keiciasi mokesciu tarifas ir del to dideja mokesciu suma).

Antrasis motyvas--siekiant apsisaugojimo (atsargumo) -susijes su kintanciu ekonomikos ciklu, kai dideja nedarbo tikimybe. Taigi, taupyti svarbu tam, kad visuomet butu galima tureti pakankamai lesu busimoms netiketoms islaidoms. Be to, papildomos santaupos tampa itin svarbios, atsizvelgiant i tai, kad asmuo gali kuri laika buti bedarbiu.

Treciasis motyvas--pinigu kaupimas ilgalaikio vartojimo prekems ar bustui. Jei taupoma busimoms vartojimo islaidoms, dazniausiai taupoma ilgalaikio vartojimo prekems isigyti (kompiuteriams, televizoriams, baldams ir pan.). Sios prekes negreitai nusidevi. Akivaizdu, kad ilgalaikiu prekiu daug nereikia, be to, ju kainos mazeja, o labiausiai brangstanciu paslaugu ir maisto produktu daug prisipirkti neimanoma.

[FIGURE 4 OMITTED]

Ketvirtasis finansinis motyvas---turto valdymas, apimantis investavima ir versluma. Dalis zmoniu taupo vaiku ateiciai, mokslui, bustui ir kitoms reikmems.

Aptardami finansinius motyvus, Bikas ir Rakauskiene (2007) isskiria smulkesnes grupes:

--Ilgalaikio vartojimo prekems.

--Pinigu atsargoms kaupti nenumatytam (nelaimes) atvejui.

--Pajamoms didinti ir pelnui gauti.

--Vaiku ugdymui, svietimui, santuokai ir kt.

--Pagyvenusiu tevu pagalbai ir prieziurai.

--Senatvei.

Toks skirstymas is esmes atitinka aptarta finansiniu motyvu skirstyma i keturias pagrindines grupes: taupyma pagyvenusiu tevu pagalbai ir prieziurai galima prilyginti grynuju pinigu turejimui, pinigu atsargu kaupimas nenumatytam (nelaimes) atvejui---tai kaupimas siekiant apsisaugojimo (atsargumo), taupymas ilgalaikio vartojimo prekems---tai tas pats pinigu kaupimas ilgalaikio vartojimo prekems ar bustui, taupymas pajamoms didinti ir pelnui gauti, vaiku ugdymui, svietimui, santuokai ir kt., senatvei gali buti prilygintas turto valdymui, apimanciam investavima ir versluma.

Atkreiptinas demesys i tai, kad individai, isigydami finansinius produktus, atsizvelgia ne tik i finansinius motyvus, bet ir i (Paas et al. 2007):

--motyvus, susijusius su tokiomis finansines operacijas palengvinanciomis priemonemis, kaip kreditines korteles;

--rizikos valdymo motyvus, susijusius su draudimo produktais;

--poreiki skolintis, susijusi su tokiomis inansinemis priemonemis, kaip vartojamieji kreditai ir paskolos bustui.

Gyventoju elgesi finansiniu paslaugu rinkoje lemia ne tik inansiniai motyvai, bet ir noras apsidrausti nuo galimos rizikos, palengvinti kasdienes finansines operacijas bei patenkinti pinigu poreiki.

6. Valstybes skatinimas taupyti ir investuoti

Pastaraji desimtmeti itin sparciai vystesi Lietuvos ekonomika, didejo asmeninis gyventoju turtus, todel valstybe keite savo poziuri i asmeniniu inansu sriti, skatindama gyventojus taupyti ir investuoti. 2002 m. priimtas naujasis Gyventoju pajamu mokescio istatymas (GPMI) itvirtino valstybes skatinamaji poveiki gyventoju taupymui (Lietuvos Respublikos ... 2002).

Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitus GPMI 6 straipsni (Lietuvos Respublikos... 2008) nustatyta, kad gyventoju gautos pajamos, isskyrus pajamas is paskirstytojo pelno, apmokestinamos 15 proc. pajamu mokescio tarifu, t. y. tokios pajamos:

--pelnas, gautas pardavus vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir kt.) ir investiciniu fondu vienetus, jei investuotojas juos turejo maziau nei vienerius metus (366 dienas) ir trejus metus iki pardavimo turejo daugiau nei 10 proc. tos imones, kurios vertybinius popierius parduoda, akciju;

--palukanos, gautos uz bendroviu obligacijas, jei ju ispirkimo terminas yra trumpesnis nei vieneri metai;

--ismoka, jeigu investuotojas, kaupes maziau nei 10 metu kaupiamajame gyvybes draudime ar pensiju fonde, nori gauti pinigine ismoka ir toliau nebedalyvauti kaupiamajame gyvybes draudime;

--pajamos, gautos is turto nuomos.

Pajamoms is paskirstytojo pelno (dividendams) taikomas 20 proc. pajamu mokescio tarifas.

Pajamu mokesciu neapmokestinamos sios pajamu rusys (Lietuvos Respublikos... 2002, 2008):

--Vyriausybes vertybiniu popieriu (Vyriausybes obligaciju, izdo vekseliu ar taupymo lakstu) palukanos;

--palukanos, gautos uz bendroviu obligacijas, jei ju ispirkimo terminas yra ne trumpesnis kaip 366 dienos;

--pelnas, gautas pardavus vertybinius popierius (akcijas, obligacijas ir kt.) ir investiciniu fondu vienetus. Nereikia moketi mokesciu, jei investuotojas juos turejo ilgiau nei vienerius metus (bent 366 dienas) ir trejus metus iki pardavimo turejo maziau nei 10 proc. tos imones, kurios vertybinius popierius parduoda, akciju;

--jei buvo kaupiama daugiau nei 10 metu ir nebeda-lyvaujama pensiju fonde ar kaupiamajame gyvybes draudime, tai ismoku dalis, kuri virsija per visa laikotarpi sumoketa imoku suma, yra neapmokestinama;

--gyvybes draudimo sutarties ismokos dalis, virsijanti imokas, t. y. uzdirbtas investicinis pelnas, jeigu gyvybes draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metu;

--gyvybes draudimo sutartys, kai sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metu, o ismokos gavimo momentu ismokos gavejas yra jaunesnis nei 26 metu;

--fondu dividendai;

--paveldejimo budu gautos pajamos, kurios yra mokescio objektas pagal paveldimo turto mokesti reglamentuojancius teises aktus.

Taip pat kiekvienas pajamu gaves nuolatinis Lietuvos gyventojas turi galimybe sumazinti savo metines apmokestinamasias pajamas. Gyventojai gali susigrazinti gyventoju pajamu mokesti uz sias per mokestini laikotarpi patirtas islaidas (Lietuvos Respublikos ... 2002, 2008):

--gyvybes draudimo imokos;

--savanoriskos pensiju imokos i Lietuvos Respublikoje sudarytus pensiju fondus;

--palukanos uz kredita bustui statyti ar isigyti bei palukanos uz gyvenamojo busto inansine nuoma (lizinga);

--uz studijas sumoketos sumos.

Bendra is apmokestinamuju pajamu atimamu islaidu suma negali virsyti 25 proc. gyventojo apmokestinamuju pajamu.

Lietuvos investuotojai turi teise naudotis nemazu kiekiu mokestiniu lengvatu, kurios leidzia planuoti moketinu mokesciu suma ir tokiu budu minimizuoti investiciju vertes padidejimo apmokestinima. Aptartos mokesciu lengvatos skatina ilgalaiki gyventoju investavima, valstybes parama (susigrazinta mokesciu dalis) uztikrina didesne investiciju graza kartotinai investuojant i kaupimo priemones.

7. Finansines gyventoju elgsenos tyrimas

Siekiant issiaiskinti Lietuvos gyventoju taupymo galimybes, buvo atlikta apklausa. Apklausa-- tai vienintelis budas suzinoti gyventoju pinigu valdymo iprocius ir juos lemiancius motyvus. Apklausa atlikta 2009 m. sausio-kovo men., t. y. laikotarpiu, kai Lietuvoje pasijaute ne tik pasaulines finansu krizes pasekmes, bet ir isibegejo ukio nuosmukis, lemes darbo uzmokescio mazejima, mokesciu didejima bei darbo vietu praradima. Akivaizdu, kad gauti duomenys atspindi ir inansine gyventoju elgsena.

Tyrimas buvo vykdomas internetu. Internetines apklausos metodas pasirinktas del ypac asmeniskos asmeniniu inansu srities.

7.1. Galimybiu taupyti analize

Tyrimo metu nustatyta, kad 65,83 % apklausoje dalyvavusiu asmenu dali lesu skiria taupymui, is ju 74,68 % teigia sutaupantys truputi, o 25,32 %--sukaupiantys daug santaupu. 18,33 % apklaustuju vos uztenka gaunamu pinigu, o 15,83 % santaupu nekaupia, t. y. jiems tenka arba leisti santaupas (47,37 %), arba skolintis (52,63 %).

Norint objektyviai ivertinti inansine respondentu padeti, svarbus veiksnys yra gyventoju pajamu dydis. Lygiai puses respondentu menesines pajamos tesiekia 2000 litu per menesi, is ju didzioji dalis (35 %) gauna 1500-1999 LTL pajamu per menesi, 33,33 % siu respondentu pajamos patenka i 1000-1499 LTL per menesi intervala, o 999 LTL ir maziau per menesi gauna 31,67 % siu apklaustuju.

2000 LTL ir daugiau per menesi gaunanciu asmenu pajamos pasiskirsto taip:

--21,67 % ju gauna 2500-2999 LTL per menesi;

--20,00 % patenka i 2000-2499 LTL per menesi gaunanciuju intervala;

--18,33 % per menesi gauna 5000 LTL ir daugiau;

--15,00 % gauna 3500-3999 LTL per menesi;

--13,33 %--3000-3499 LTL per menesi;

--10,00 %--4000-4499 LTL per menesi;

--1,67 % ju gauna nuo 4500-4999 LTL per menesi.

Tikslinga isnagrineti, kaip pasiskirsto finansines apklaustuju padeties vertinimai ir per menesi gaunamos pajamos.

J. M. Keynes savo absoliuciuju pajamu hipotezeje teigia, kad egzistuoja teigiama santaupu priklausomybe nuo pajamu, t. y. individai yra linke daugiau vartoti didejant pajamoms, bet maziau nei dideja pajamos. Vadinasi, asmenys, gaunantys didesnes pajamas, sutaupyti turetu daugiau nei ne tokie turtingi.

Taciau inansine tiriamu Lietuvos gyventoju padetis ir gaunamos pajamos per menesi tokios priklausomybes neatspindi; daugiausiai santaupas leisti ir skolintis tenka mazas pajamas gaunantiems individams (5 pav.). Kita vertus, daugiausiai mazas pajamas gaunanciu asmenu teigia maziau ar daugiau sutaupantys, o tarp besiskolinanciuju yra ir didziausias pajamas gaunanciu individu.

Kalbant apie sutaupancius asmenis, matyti, kad ju skaicius laipsniskai auga iki 1500-1999 LTL pajamu per menesi intervalo, kituose intervaluose sis skaicius mazeja, pakildamas 2500-2999 LTL ir daugiau nei 5000 LTL pajamu per menesi intervaluose. Kituose intervaluose sutaupanciuju skaicius mazeja (6 pav.).

Tokius duomenis galima paaiskinti dvejopai:

--Puses apklaustuju pajamos sudaro iki 2000 litu per menesi, 10,83 % gauna 2500-2999 LTL per menesi, 10,00 % patenka i 2000-2499 LTL per menesi gaunanciuju intervala, o 9,17 % per menesi gauna 5000 LTL ir daugiau.

[FIGURE 5 OMITTED]

--Remiantis F. Modigliani ir R. Brumberg gyvenimo trukmes hipoteze, M. Friedman nuolatiniu pajamu hipoteze ir finansiniais motyvais, galima teigti, kad tirtu individu taupyma lemia ne tik per menesi uzdirbamu pinigu kiekis, bet ir socialiniai veiksniai: individo amzius, issilavinimas, uzsiemimas, seimynine padetis, ateities lukesciai ir pan.

Ivertinus visus aptartus veiksnius, galima daryti isvada, kad daugiau nei puse Lietuvos gyventoju gali atideti pinigu taupymui ir investicijoms.

7.2. Gyventoju taupymo ir investavimo elgsenos analize

Pagrindiniu taupymo tikslu apklausoje dalyvave asmenys isskyre pinigu kaupima nenumatytiems ivykiams--29,90 %. Tai gali buti susije su tuometine nestabilia rinkos padetimi, didejanciu nedarbu ir baime prarasti nuolatini pajamu saltini. Vis delto nemazai respondentu (17,01 %) taupo ir atostogoms, kelionei. Tai rodo, kad Lietuvos gyventojai netgi esant nestabiliai rinkos padeciai leidzia sau turiningai praleisti laisvalaiki ir taupyma laiko gana svarbia inansine priemone. Trecioje vietoje esantis taupymas busto isigijimui arba remontui (15,98 %) ir literaturoje isskiriamas kaip vienas pagrindiniu taupymo motyvu per visa individo gyvenimo cikla. Be to, verta atkreipti demesi i tai, kad netaupantys teigia net 13,40 % visu respondentu, o pensiniam amziui kaupia tik 4,64 % apklaustuju.

Kalbant apie skirtingo amziaus individu kaupima senatvei, tyrimo metu paaiskejo, kad labiau pensiniam amziui kaupti yra linke vyresni nei 30 metu amziaus individai (1 lentele).

Pabreztina tai, kad kaip tiksla pinigu taupyma pensiniam amziui isskiria 3,70 % jaunesniu nei 30 metu individu ir 6,78 % 30 metu ir vyresni asmenys. Taigi, kaip matyti, vyresni nei 30 metu respondentai labiau linke kaupti pensiniam amziui, nepaisant to, kad pradeti taupyti siam gyvenimo ciklui rekomenduojama kuo anksciau.

Nors kaupimas pensiniam laikotarpiui isskiriamas kaip vienas pagrindiniu asmeniniu inansu valdymo principu, atlikta anketine apklausa parode, kad taupymas senatvei nera populiarus taupymo motyvas. Tai gali buti paaiskinta tuo, kad individu gebejima inansuoti vartojima senatves laikotarpiui lemia isiskolinimu nasta--net 68,63 % visu respondentu atsake turintys vienokiu ar kitokiu inansiniu isipareigojimu.

Tyrimo metu nustatyta (7 pav.), kad net 41,01 % santaupu turinciu respondentu sukauptas pajamas linke laikyti banko saskaitoje arba grynaisiais pinigais, kaip banko indeli savo santaupas laiko 24,46 % santaupu turinciu apklaustuju, o 18,71 % ju linke investuoti vertybiniu popieriu rinkoje. 4,32 % taupanciu respondentu moka imokas i pensiju fondus, 2,88 % investuoja i nekilnojamaji turta nuomos ar perpardavimo tikslais, o 8,63 % nurode kitas santaupu kaupimo formas.

Populiariausios taupymo priemones yra banko saskaita arba grynieji pinigai ir indelis. Tai gali lemti siu inansiniu priemoniu likvidumas ir tai, kad atlyginimai dazniausiai yra pervedami i gyventoju asmenines saskaitas bankuose, be to, santaupu laikymas banko indelyje nereikalauja ypatingu ar speciiniu investavimo ziniu bei igudziu ir yra laikomas saugiu taupymo budu, kuri pasirinkus termino pabaigoje garantuotai uzdirbama palukanu. Taciau tokios santaupu laikymo formos atspindi tai, kad Lietuvos gyventojai nera linke planuoti savo inansu ilgam laikotarpiui

Atkreiptinas demesys i tai, kad Lietuvoje vis delto jau formuojasi taupymo ir investavimo kultura, mat trecia pagal populiaruma santaupu laikymo forma tarp santaupu turinciu respondentu yra investavimas vertybiniu popieriu rinkoje, nors tyrimas buvo atliktas tuo metu, kai daug investuotoju prarado savo inansini turta ar jo dali.

Lietuvos gyventojai neisnaudoja inansu rinku siulomu ilgalaikio taupymo galimybiu, susijusiu su investavimu i akcijas, investicinius ar pensinius fondus. To priezastimis gali buti menkas investiciniu galimybiu ismanymas, nenoras rizikuoti, silpni investavimo igudziai, taip pat ir nepasitikejimas inansu rinkomis. Tai rodo, kad nepaisant sukurtu palankiu salygu ilgalaikiam investavimui, Lietuvos gyventojai, valdydami savo inansus, linke siekti trumpalaikiu tikslu ir mazai rupinasi lesu pensiniam laikotarpiui kaupimu.

7.3. Santaupu priklausomybes nuo ivairiu veiksniu koreliacine analize

Koreliacijos analize--tai statistikos metodas, kuriuo tiriami pozymio tarpusavio rysiai. Tarpusavio tiesinio rysio stiprumui ivertinti koreliacijos analizeje naudojamasi specialiu rodikliu--koreliacijos koeficientu (r) (2). Atliekamos porines koreliacines analizes tikslas--apskaiciuoti koreliacijos koe-icientus, t. y. nustatyti, ar egzistuoja rysys tarp nagrinejamu veiksniu, isreikstu kiekybiniais rodikliais, ivertinant, kaip Lietuvos gyventojai siekia asmeniniu inansu valdymo tikslo, t. y. ar laikotarpiu, kai uzdirba daugiau pinigu, kaupia atsargas laikotarpiams, kai iplaukos nebus pakankamos, bei nuo kokiu veiksniu labiausiai priklauso santaupu lygis.

Turint statistiniu duomenu lentele, koreliacijos koei-cienta (r) patogu skaiciuoti pritaikius "Microsoft Excel" programos statistine funkcija CORREL (2 lentele).

Visiskai nereiksminga galima laikyti priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir islaidu stebejimo (0,017657698)--tiek stebintieji savo islaidas, tiek to nedarantys asmenys taupyti yra linke vienodai. Nereiksmingomis priklausomybemis galima laikyti:

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir lyties (0,072557678)--vyrai labiau linke taupyti (ju turimu santaupu kiekis siek tiek didesnis);

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir amziaus (0,108566114)--vyresni asmenys labiau linke taupyti, t. y. didejant amziui siek tiek dideja ir turimu santaupu kiekis;

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir polinkio atsiskaityti mokejimo kortelemis (0,084702797), vadinasi, dazniau atsiskaitantieji mokejimo kortelemis yra maza dalimi labiau linke taupyti negu nesinaudo-jantieji mokejimo kortelemis.

Itin maza priklausomybe galima laikyti:

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir seimines padeties (0,185225517)--susituoke asmenys labiau linke taupyti (ju turimu santaupu kiekis siek tiek didesnis negu nesusituokusiuju);

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir auginamu nepilnameciu vaiku (iki 18 metu amziaus) skaiciaus (0,131675727)--daugiau nepilnameciu vaiku turintys asmenys yra linke daugiau taupyti (ju turimu santaupu kiekis siek tiek didesnis negu turinciuju maziau nepilnameciu vaiku);

--priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir gyvenamosios vietos--maza ir atvirkstine (-0,158369439)--miestieciai labiau linke taupyti nei miesteliuose ar kaimuose gyvenantys asmenys, o miesteliu gyventojai turi daugiau santaupu nei kaimu gyventojai.

Priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir issilavinimo lygi 0,299046501--silpna--aukstesni issilavinima turintys individai turi sukaupe daugiau santaupu ir yra labiau linke taupyti nei maziau issilavine asmenys.

Priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir per menesi gaunamu pajamu dydzio lygi 0,339017592, t. y. mazesne nei vidutine--didesnes menesines pajamas gaunantys individai turi sukaupe daugiau santaupu ir yra labiau linke taupyti nei maziau pajamu per menesi uzdirbantys asmenys.

Priklausomybe tarp turimu santaupu dydzio ir asmeniniu savo inansines padeties vertinimu yra vidutinio stiprumo (-0,513229871)--kuo geriau savo asmenine finansine padeti vertina asmenys, tuo labiau jie linke dali savo pajamu atideti taupymui. Tai reiskia, kad Lietuvos gyventojai palankesniu laikotarpiu linke atideti pinigu ne tokiems palankiems laikotarpiams.

Apibendrinant pazymetina, kad labiausiai taupyti yra linke geriau savo inansine padeti vertinantys ir daugiau menesio pajamu gaunantys asmenys. Lietuvos gyventojai siekia ne pagrindinio asmeniniu inansu valdymo tikslo -sukaupti kuo daugiau pinigu pensiniam amziui, o trum-palaikio tikslo--pelningesniu laikotarpiu kaupti atsargas laikotarpiams, kai iplaukos nebus pakankamos. Tai rodo, kad Lietuvoje yra teigiamos tendencijos asmeniniu finansu valdymo srityje, individai prisiima asmenine atsakomybe uz finansine savo bukle. Santaupu lygi dar siek tiek lemia ir issilavinimas, t. y. aukstesni issilavinima turintys individai turi sukaupe daugiau santaupu ir yra labiau linke taupyti nei maziau issilavine asmenys.

8. Isvados

Asmeniniai inansai apibreziami kaip pinigu srautai, kuriais disponuoja individas. Jie yra susije su piniginiu istekliu igijimu, kaupimu, kontroliavimu, naudojimu ir rizikos minimizavimu. Asmeniniu inansu valdymas--tai inan-sinio turto valdymo procesas, vykdomas remiantis tam tikrais principais, o jo tikslas--uztikrinti, kad visada butu pakankamai pinigu.

Ilga laika, aiskinant inansine gyventoju elgsena, ekonomikoje buvo remiamasi efektyvios rinkos samprata ir racionaliu investuotoju elgsenos apibrezimu. Visiskai racionaliu investuotoju, visuomet maksimizuojanciu naudinguma ir demonstruojanciu puikia savikontrole, ideja nebera adekvati esamai situacijai. Tai irodo ir tyrimai, kuriuose analizuota iracionali investuotoju elgsena.

Ilgainiui buvo suformuluotas inansines elgsenos apibrezimas, nusakantis psichologiniu aspektu itaka sprendimo priemimo procese. Esmine finansines elgsenos paskirtis--psichologiniu ir ekonominiu principu taikymas finansiniu sprendimu efektyvumui didinti.

Skirtingos teorijos skirtingai aiskina finansine gyventoju elgsena: pagal John M. Keynes absoliuciuju pajamu hipoteze individu inansine elgsena lemia tik gaunamos pajamos; gyvenimo ciklo modelyje teigiama, jog pagrindinis taupymo motyvas--sukaupti inansinius isteklius tolimos ateities islaidoms, ypac pensiniam laikotarpiui, mat pajamos bei likvidus turtas dideja nuo jaunystes iki vidutinio amziaus, o paskui pradeda mazeti; M. Friedman nuolatiniu pajamu teorijoje remiamasi racionaliu naudingumo mak-simizavimu ir teigiama, kad zmones taupo ne tik sau, bet ir savo palikuonims. Be to, M. Friedman atsizvelge i tai, kad individas gali taupyti ne tik pinigais, bet ir obligacijomis, paprastosiomis akcijomis, prekemis, o vartojima daugiausiai lemia nuolatines pajamos.

Lietuvos investuotojai turi teise naudotis daugybe mokestiniu lengvatu ir tokiu budu sumazinti investiciju vertes padidejimo islaidas. Noredami optimaliai isnaudoti valstybes teikiamas mokesciu lengvatas, gyventojai turi atitinkamai pasirinkti investicines priemones ir savo finansus valdyti atsizvelgdami i moketinus mokescius. Lietuvos investuotojams uztikrinama didesne investiciju graza kartotinai investuojant i kaupiamasias priemones, o tai skatina ilgalaiki gyventoju investavima.

Atlikus Lietuvos gyventoju inansiniu galimybiu apklausa ekonominio nuosmukio metu, nustatyta, kad dauguma ju turi lesu taupyti bei investuoti ir gali siekti uzsibreztu inansiniu tikslu. Lietuvos gyventojai, tvarkydami savo inansus, siekia pelningesniu laikotarpiu kaupti atsargas laikotarpiams, kai iplaukos nebus p akankamos, nes labiausiai taupyti yra linke geriau savo finansine padeti vertinantys ir daugiau menesio pajamu gaunantys individai. Finansine Lietuvos gyventoju elgsena konservatyvi: daugiau nei 65 % apklaustu asmenu savo santaupas laiko banko saskaitoje arba grynaisiais pinigais bei kaip indeli banke, nors kitu investavimo priemoniu palukanos kur kas didesnes. Finansu valdymo poziuriu tokios santaupu laikymo formos nera optimalios ir yra prarandama galimybe padidinti savo finansini turta. Konservatyvu Lietuvos gyventoju asmeniniu inansu valdyma galima paaiskinti menku investiciniu galimybiu ismanymu, nenoru rizikuoti, silpnais investavimo igudziais ir nepasitikejimu inansu rinkomis. Tyrime dalyvavusiu Lietuvos gyventoju inan-sinio turto paskirstymo analize rodo, kad nors dauguma respondentu renkasi konservatyvius taupymo budus, dalis jau ryztasi investuoti ir vertybiniu popieriu rinkoje.

Nepaisant sukurtu palankiu salygu ilgalaikiam investavimui, Lietuvos gyventojai, valdydami savo inansus, linke siekti trumpalaikiu tikslu ir mazai rupinasi lesu pensiniam laikotarpiui kaupimu, neisnaudoja egzistuojanciu investavimo galimybiu bei taikomu joms mokestiniu lengvatu ir pirmenybe teikia maziausios rizikos (ir zemiausio pelningumo lygio) taupymo budams.

Literatura

Akintoye, I. R. 2008. Efficient market hypothesis and behavioral finance: a review of literature, European Journal of Social Sciences 7(2): 7-17.

Alpert, M.; Raiffa, H. 1982. A progress report on the training of probability assessors, in D. Kahneman, Slovic, P. and Tversky, A. (Eds.). Judgment under Uncertainty: Heuristics and Biases. Cambridge and New York: Cambridge University Press, 294-305.

Berg, N. 2005. Finance, psychology, economics and the design of successful institutions, in Economic Globalization & the Choice of Asia: Shanghai Forum, 502-510.

Bikas, E.; Rakauskiene, O. G. 2007. Lietuvos gyventoju santaupos: Moteru ir vyru taupymo elgsenos modeliai, Ekonomika [Economics] 73: 124-141.

Chong, D.; James, N. D. 2007. Framing theory, Annual Review Political Sciences 10: 103-126. doi:10.1146/annurev.polisci.10.072805.103054

Fischer, I. 1930. The Theory of Interest. New York: Macmillan Company.

Four Approaches to the Consumption Function (Keturi poziuriai i vartojimo funkcija) [interaktyvus], [ziureta 2009 m. gruodzio 29 d.]. Prieiga per Interneta: <http://www.theshortrun. com/classroom/doctrines/consumption.html>.

Friedman, M. 1957. A Theory of the Consumption Function. Princeton University Press. 260 p.

Grossman, S. J.; Stiglitz, J. E. 1980. On the impossibility of informationally efficient markets, The American Economic Review 70(3): 393-407.

Huckle, P. 2003. What is behavioural finance? Banking Today: 5-7.

Jappelli, T. 2005. The life-cycle hypothesis, fiscal policy, and social security, in The International Conference on Franco Modigliani: Economista Tra Teoria e Impegno Sociale: Wor-king paper 140. 17-18 February 2005, Roma. 21 p.

Jensen, M. C. 1978. Some anomalous evidence regarding market efficiency, Journal of Financial Economics 6(2/3): 95-101. doi:10.1016/0304-405X(78)90025-9

Jureviciene, D.; Klimaviciene, A. 2008. Asmeniniu finansu valdymo teoriniai aspektai gyvenimo ciklo poziuriu, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 22-32. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.22-32

Kahneman, D.; Tversky, A. 1979. Prospect theory: an analysis of decision making under risk, Econometrica 47(2): 263-292. doi:10.2307/1914185

Keynes, J. M. 1936. The General Theory of Employment, Interest and Money. New York: Macmillan Company.

Kishore, R. 2006. Theory of behavioral finance and its application to property market: a change in paradigm, Australian Property Journal 38: 105-111.

Klimaviciene, A.; Jureviciene, D. 2007. Asmens investiciju i finansines priemones pletros galimybes Lietuvoje, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(1): 33-43.

Kodel reikia grupuoti institucinius vienetus? [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 27 d.]. Prieiga per interneta: <http:// www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1771>.

Laumenskaite, E. 2006. Milton Friedman--itakingasis XX a. monetaristas, Pinigu studijos [Monetary Studies] 2: 93-99.

Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymas. 2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007. Vilnius.

Lietuvos Respublikos gyventoju pajamu mokescio istatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsniu pakeitimo ir papildymo ir istatymo papildymo 181 straipsniu istatymas. 2008 m. gruodzio 23 d. Nr. XI-111. Vilnius.

Modigliani, F.; Brumberg, R. 1954. Utility analysis and the consumption function: an interpretation of cross-section data, in Post-Keynesian Economics, edited by Kenneth K. Kurihara. Rutgers University Press, New Brunswick, N. J., 388-436.

Paas, L. J.; Bijmolt, T. H. A.; Vermunt, J. K. 2007. Acquisition patterns of inancial products: a longitudinal investigation, Journal of Economic Psychology 28: 229-241. doi:10.1016/j.joep.2006.06.006

Prast, H. 2004. Investor psychology: a behavioral explanation of six finance puzzles. Research Series Supervision, 64 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 27 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.dnb.nl/binaries/mebserie2004-03_tcm46-147352.pdf>.

Ramanauskas, T.; Jakaitiene, A. 2007. Namu ukio vartojimo modeliavimas, Pinigu studijos [Monetary Studies] 1: 25-44.

Ramsey, F. P. 1928. A mathematical theory of saving, Economic Journal 38: 543-559. doi:10.2307/2224098

Ritter, J. R. 2003. Behavioral finance, Pacific-Basin Finance Journal 11(4): 429-437. doi:10.1016/S0927-538X(03)00048-9

Rutkauskas, A. V. 1999. Asmeniniai inansai kaip inansu posistemis, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (4): 50-55.

Samuelson, P. A. 1965. Proof that properly anticipated prices fluctuate randomly, Industrial Management Review (2): 41-49.

Sharpe, W. F.; Alexander, G. J.; Bailey, J. V. 1999. Investments. Sixth Edition. Prentice Hall International Inc.

Shefrin, H.; Statman, M. 1985. The disposition to sell the winners too early and ride losers too long: theory and evidence, Journal of Financial Economics 13(2): 252-282.

Shiller, R. J. 2000. Irrational Exuberance. Princeton University Press.

Shiller, R. J. 1998. Human behavior and the efficiency of the financial system, in Taylor, J. B.; Woodford, M. (Eds.). Hand-book of Macroeconomics, First Edition, 1305-1340.

Shleifer, A. 2000. Inefficient Markets: An Introduction to Behavioral Finance. Oxford: Oxford University Press.

Shleifer, A.; Vishny, R. W. 1997. The limits of arbitrage, The Journal of Finance 52(1): 35-55. doi:10.2307/2329555

Stracca, L. 2004. Behavioral inance and aggregate market behavior: where do we stand? Journal of Economic Psychology 25(3): 373-405. doi:10.1016/S0167-4870(03)00055-2

Taylor, N. 2000. Making actuaries less human lessons from behavioral finance. Paper presented to the Staple Inn Actuarial Society [interaktyvus], [ziureta 2010 m. vasario 27 d.]. Prieiga per interneta: <www.sias.org.uk/data/papers/BehaviouralFinance/DownloadPDF>.

Thaler, R. H. 1999. Mental accounting matters, Journal of Beha-viour Making 12: 183-206. doi:10.1002/(SICI)1099-0771(199909)12:3<183::A IDBDM318>3.0.CO;2-F

Tversky, A.; Kahneman, D. 1974. Judgment under Uncertainty: heuristics and biases, Science 185(4157): 1124-1131. doi:10.1126/science.185.4157.1124

Tversky, A.; Kahneman, D. 1971. Belief in the law of small num-bers, Psychological Bulletin 76(2): 105-110. doi:10.1037/h0031322

(1) Namu ukis apibudinamas kaip nedidele zmoniu grupe (gali buti ir vienas asmuo), kurie gyvena viename buste, kartu naudojasi pajamomis (visomis arba ju dalimi) ir turtu, kolektyviai naudoja prekes ir paslaugas (maisto produktus, gyvenamaji busta), taip pat gali gaminti prekes bei paslaugas rinkai arba savo vartojimui. Namu ukiu, kaip gamintoju, sektorius apima individualias imones, tikrasias ukines bendrijas ir ukininkus (Kodel reikia grupuoti ... 2010).

(2) Koreliacijos koeficientas gali buti tarp -1 ir +1. Kuo jis arciau |1|, tuo tiesine priklausomybe stipresne. Kuo arciau 0, tuo tiesine priklausomybe silpnesne. Minuso zenklas parodo atvirkstine priklausomybe, t. y. jei x dideja, tai y maseja, o jei x mazeja, tai y dideja. Pliuso zenklas parodo tiesiogine priklausomybe, t. y. jei x dideja, tai ir y dideja, o jei x mazeja, tai ir y mazeja.

Daiva Jureviciene [1], Egle Gausiene [2]

[1] Mykolas Romeris University, Ateities st. 20, LT-08303 Vilnius, Lithuania 2Vilnius Gediminas Technical

University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: [1] egle.gausiene@gmail.com, [2] daiva.jureviciene@mruni.eu

Received 12 April 2010; accepted 20 May 2010

Daiva Jureviciene [1], Egle Gausiene [2]

Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: [1] egle.gausiene@gmail.com, [2] daiva.jureviciene@mruni.eu

Iteikta 2010-04-12; priimta 2010-05-20

Daiva JUREVICIENE. Associated Professor of Department of Business Economics. Faculty of Economics and Finance Management, Mykolas Romeris University. Research interests: personal finances, investments, banking, risk management.

Egle GAUSIENE. Master's student at Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: personal finance management, investments, risk management.
Table 1. Savings for retirement in different age groups

1 lentele. Skirtingo amziaus individu kaupimas pensiniam
amziui

        Ar kaupiate pensiniam amziui?

Asmenys iki 30 metu    30 met? ir vyresni asmenys

  Taip        Ne          Taip            Ne

 81,48%     18,52%       88,14%         11,86%

Table 2. The rates (r) of pair correlation

2 lentele. Porines koreliacijos koeficientai (r)

                         Y ir [X.sub.1]   Y ir [i.sub.2]

Porine koreliacija (r)   0,072557678      0,108566114

                         Y ir [X.sub.3]   Y ir [X.sub.4]

Porine koreliacija (r)   0,185225517      0,131675727

                         Y ir [X.sub.5]   Y ir [X.sub.6]

Porine koreliacija (r)   -0,158369439     0,299046501

Porine koreliacija (r)   0,339017592      -0,513229871

                         Y ir [X.sub.9]   Y ir [i.sub.10]

Porine koreliacija (r)   0,017657698      0,084702797

cia: Y--turimos santaupos (LTL); [X.sb.1]--lytis; [X.sb.2]--amzius;
[X.sb.3]--seimine padetis; [X.sb.4]--vaiku iki 18 metu skaicius;
[X.sb.5]--gyvenamoji vieta; [X.sb.6]--issilavinimas;
[X.sb.7]--menesio pajamos (LTL); [X.sb.8]--finansines padeties
vertinimas; [X.sb.9]--islaidu stebejimas (,,taip" arba ,,ne");
[X.sb.10]--atsiskaitymas mokejimo kortelemis.

Fig. 6. The monthly income of individuals who put aside
some money for saving (Percentage of all respondents)

6 pav. Asmenu, dali lesu skirianciu taupyti (daug ir truputi
sutaupanciu), menesio pajamos (proc. nuo visu respondentu)

999 Lt ir maziau        7,50%
1000-1499 Lt            9,17%
1500-1999 Lt           10,00%
2000-2499 Lt            5,83%
2500-2999 Lt           10,00%
3000-3499 Lt            5,00%
3500-3999 Lt            6,67%
4000-4999 Lt            2,50%
4500-4999 Lt            0,83%
5000 Lt ir daugiau      8,33%

Note: Table made from bar graph.

Fig. 7. The form of saving (Percentage of respondents who
have savings)

7 pav. Individu santaupu laikymo forma (proc. nuo santaupu
turinciu respondentu)

Banko saskaitoje arba grynaisiais pinigais       41,01%
Banko indelyje                                   24,46%
Investuoju vertybiniu popieriu rinkoje           18,71%
Laikau santaupas kita forma                       8,63%
Moku imokas i pensiju fondues                     4,32%
Investuoju i nekilnojamaji turta nuomos ar
  perpardavimo tikslais                           2,88%

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Jureviciene, Daiva; Gausiene, Egle
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2010
Words:8834
Previous Article:Methodology of the integrated analysis of company's financial status and its performance results/Integruota imones finansines bukles ir veiklos...
Next Article:Mobbing in Lithuania: situation of the division and the organisation on the levels of individual statements/Mobingas lietuvoje: padalinio ir...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters