Printer Friendly

Kulturine kompetencija jaunimo nevyriausybiniu organizaciju tarptautines veiklos kontekste/Intercultural competence in the context of youth non-governmental organisations' international activities.

Ivadas

Spartejant globalizacijai, internacionalizavimo procesai neisvengiamai siejasi su viesuoju sektoriumi, o greiciausiai su jaunimo nevyriausybinemis organizacijomis, nes jos--imliausios naujovems ir pokyciams.

Dalyvavimas nevyriausybiniu organizaciju veikloje skatina jaunimo pilietiskuma, aktyvuma ir ugdyma.

Lietuvoje jaunimo nevyriausybiniu organizaciju (JNVO) sektorius neseniai ikurtas, yra nepakankamai stiprus ir ispletotas, be to, itin mazai tirtas. Tobulinti tarptautine veikla yra itin aktualu gerinant siu organizaciju veiklos efektyvuma. Tarptautinio bendradarbiavimo patirtis leistu efektyviau Lietuvoje perimti geraja patirti is analogisku organizaciju uzsienyje, taciau daznai dalyvavima tarptautineje veikloje riboja gebejimu stoka. Todel vienas is svarbiausiu Lietuvos JNVO tarptautines veiklos pletros poreikiu yra kurti zmoniu istekliu potenciala, reikalinga veikti tarptautiniu mastu, ir gerinti jo kokybe.

Straipsnyje nustatomos jaunimo organizaciju tarptautines veiklos efektyvumui didinti butinos kompetencijos ir remiantis kulturines kompetencijos ugdymo teorija aptariamos siu kompetenciju ugdymo galimybes.

Zmogiskieji istekliai pletojant JNVO tarptautini bendradarbiavima

Globalizacijos ir internacionalizavimo procesu, ziniu ekonomikos kurimo ir pletojimo aplinkoje isryskeja nauji zmogiskuju istekliu vadybos tobulinimo issukiai, kuriu vienas is didziausiu--ugdyti ir tobulinti kompetencijas (Melnikas 2008). Visose zmoniu istekliu ugdymo ir tobulinimo grandyse prioritetinis demesys turetu buti skiriamas siuolaikiniam ivairias sritis apimanciu ziniu, gebejimu ir igudziu turiniui, siuolaikiniams metodams, skirtiems efektyviam kompetenciju potencialui ugdyti (Melnikas 2008).

Zmogiskieji istekliai, zinios ir gebejimai yra ziniu ekonomikos pamatas (Chlivickas 2008). Todel siuolaikinemis ES pletros salygomis zmogiskuju istekliu potencialo pletrai keliami nauji ir svarbus uzdaviniai: mokymo (ziniu ir gebejimu igijimo) sistemoms pletoti, taip pat ir svarbiausiai ziniu ekonomikai butinai kompetencijai perziureti, garantuoti tinkama sio proceso valdyma, mokymosi budus ir galimybes, mokymasi visa gyvenima visose mokymosi sistemose.

Jaunimo organizacijoms budingi nuolatiniai pokyciai, inovaciju paieskos. Butiniems pokyciams identifikuoti, sprendimu alternatyvoms nustatyti ir pasirinktosioms efektyviai igyvendinti reikia zmogiskuju istekliu, sugebanciu nustatyti ir logiskai isdestyti prioritetus, vykdyti veikla, reikalinga idejoms realizuoti. zmogiskieji istekliai yra vienas is esminiu istekliu, reikalingu bet kuriai siuolaikiniu organizaciju veiklai vykdyti (Woodall, Douglas 1999), todel, pletojant jaunimo organizaciju veikla, didinti profesionaluma ir atsakinguma turetu buti vienas is svarbiausiu uzdaviniu.

Zmogiskuju istekliu vadybos teoriju apzvalgos siame darbe nepateiksime del itin dideles teoriju ivairoves ir ribotos sio straipsnio apimties. Pasiremsime daugelio zmogiskuju istekliu vadybos teoriju teze, kurioje teigiama, kad zmones yra svarbiausias strateginis siuolaikiniu organizaciju isteklius (Porter 1985; Barney 1991; Quinn 1992; Melnikas 2008). Sia nuostata priimsime kaip aksioma ir toliau tik analizuosime svarbiausias JNVO zmoniu istekliu vadybos problemas.

Didziausia problema JNVO yra didele organizacijos nariu kaita, o su ja--ir organizacijos kompetenciju praradimas. Ypac su sia problema susiduriama mazesniuose miestuose, kuriuose nera aukstojo mokslo instituciju. Norint, kad jaunimo organizacijos veikla plestusi, jos nariai turi greitai suvokti veiklos principus, igyti reikalingu ziniu ir patirties. Didelese organizacijose ir organizaciju sajungose sios problemos yra mazesnes, nes i jas ateina dazniausiai jau patyre, anksciau panasioje veikloje dalyvave zmones.

Dazniausiai i jaunimo organizacijas ateina dirbti jauni ir neturintys darbo patirties zmones, taciau kupini ideju ir ryzto veikti, todel JNVO ypac svarbu ugdyti savo narius siekiant efektyvios veiklos. Pagrindine mokymo priemone jaunimo organizacijose yra ivairus mokymas, taip pat mokymasis is labiau patyrusiu organizacijos nariu stebint juos ir vykdant bendra veikla.

Igyvendinant zmogiskuju istekliu tobulinimo strategija, butina tinkamai naudoti visu proceso dalyviu patirti ir koordinuoti ju veikla (Chlivickas 2005). Svarbu pasikeisti laimejimais ir patirtimi tarp naujuju ES nariu organizaciju ir pasinaudoti "senuju" saliu nariu organizaciju patirtimi tobulinant zmogiskuju istekliu sistema.

Tarptautineje veikloje reikalinga dar didesne kompetencija. Reikia ismanyti kitas kulturas, dabartine ju padeti, moketi uzsienio kalbu, buti komunikabiliam, tolerantiskam kitokioms kulturoms ir pan. Pries vykdant tarptautine veikla, yra butina rengti mokyma ar kita veikla, skatinancia kulturu pazinima, nariams, taciau daugelis organizaciju to nedaro.

Tarptautinis bendradarbiavimas, kaip ir kita JNVO veikla, yra daznai vykdomas savanorystes principu, taigi priklauso nuo organizacijos nariu noro, motyvacijos.

Dazniausiai organizacijos vykdo tarptautinius mainus. zinoma, taip nariai igyja realios patirties, susipazista su kitomis kulturomis, mokosi nuodugniai mastyti. Taciau per menkas dalyviu rengimas tarptautinei veiklai lemia nepakankama griztamaji rysi ir nauda organizacijai.

Nuo organizacijos nariu kompetencijos, pasirengimo, motyvacijos labai priklauso jaunimo nevyriausybiniu organizaciju tarptautines veiklos kokybe ir mastas.

Kulturine kompetencija organizaciju tarptautines veiklos kontekste ir jos ugdymo teorijos taikymo galimybes

Pries nagrinedami JNVO zmoniu istekliu kulturines kompetencijos poreikius ir ypatumus, pirmiausia issiaiskinsime kompetencijos samprata, tenkindamiesi dviem populiariausiomis kompetencijos sampratos interpretavimo ir tyrimu tradicijomis, kuriose pabreziamas praktinis ziniu ir gebejimu taikymas:

1) kompetencija kaip ismatuojami zmoniu gebejimai (zinios, igudziai, nuostatos, mastymo budas) reikalingi tam tikram darbui sekmingai atlikti (Boyatzis 1983).

2) kompetencija kaip gebejimas mobilizuoti skirtingus kognityvinius isteklius (bendrasias ir specialiasias zinias) ir elgsenos igudzius tam tikrai padeciai valdyti (Havelock et al. 1995; Perrenaud 2000).

Pirmajai teorinei prieigai atstovaujantis ir kompetencijos savoka ispopuliarines Boyatzis (1983) teigia, kad kompetencija yra individo charakteristikos, susietos priezastiniais rysiais su efektyvios veiklos (dazniausiai profesines) rezultatais.

Antrajai teorinei prieigai atstovaujantys mokslininkai neakcentuoja kompetencijos sampratos sasaju su profesine veikla ir apibrezia kompetencija kaip disponavima gebejimais suvaldyti tam tikra problema tam tikrame kontekste. Kompetencijos ugdymas traktuojamas kaip kontekstu, kuriose gali sekmingai dirbti individas, spektro didinimas ir sia veikla skatinanciu atitinkamu individo bruozu ir gebejimu pletojimas (Havelock et al. 1995).

Kaip kompetencijos elementai dazniausiai ivardijami: zinios, igudziai ir nuostatos (Winterton, Delamare, Stringfellow 2006), nors siuloma ir platesniu schemu, papildanciu minetaji modeli vertinimais, vertybemis, gebejimais (Juceviciene 2007).

Teorijoje sutariama, kad vieni kompetencijos elementai yra labiau "matomi" ir lengviau nustatomi, kiti--maziau (motyvai, nuostatos). Tokiam kompetencijos "susisluoksniavimui" paaiskinti daznai naudojama kompetenciju aisbergo metafora (Garavan 2001). Darbuose, nagrinejanciuose kompetencijos ir jos komponentu vertinima, vyrauja nuomone, kad kompetencija turi buti visuma vengiant atskirti zinias, nuostatas ir igudzius (Klemp 1980).

Socialiniu mokslu teorijoje galima rasti ivairiu kompetenciju tipologijos modeliu, taciau neretai diskutuojama, ar apskritai kompetenciju sudedamuju elementu tipologija yra imanoma (Garavan, McGuire 2001). Siai pozicijai atstovaujantys tyrejai teigia, kad daugelis kompetenciju sunkiai apibreziamos ir neapciuopiamos, be to, teorijoje turintis salininku holistinis kompetencijos sampratos traktavimas (kaip ziniu, igudziu ir nuostatu visumos), pats savaime priestarauja kompetencijos skirstymui i smulkesnes kategorijas (Radzeviciene 2007).

Remiantis kulturines kompetencijos problematika nagrinejanciais mokslo darbais (Dodd 1998; Landis, Bennett, Bennett 2004), galima teigti, kad del didejancios kulturines ivairoves, mobilumo, tarptautinio verslo pletros kulturine kompetencija tapo vienas is placiai diskutuojamu tarptautines vadybos teorijos objektu. Teigiama, kad kulturine kompetencija pirmiausia lemia veiklos efektyvuma ar gerus daugiakultures aplinkos rezultatus. Taigi kulturu kompetencija--tam tikru komponentu rinkinys, kuri sudaro ivairios kilmes, ivairiai pasireiskiancios zinios, gebejimai, savybes, nuostatos. Tai veikia pazintinius ir elgsenos procesus kulturiniame kontekste. Kompetencija suprantama kaip leidzianti individams (organizacijoms) mokytis ir igyti patirties, padedanti derinti ivairius organizacijos veikla tarptautiniu mastu lemiancius igudzius, veiklos technologijas ir sekmingai veikti siuolaikinemis salygomis.

Vadybos teorijoje dazniausiai isskiriami sie pagrindiniai kulturines kompetencijos elementai (Benett, Bennet, Landis 2004):

--zodine ir nezodine kompetencija;

--kulturinis isprusimas ir samoningumas;

--atvirumas naujovems ir kurybiskumas;

--tolerancija ir lankstumas;

--prisitaikymas ir emocine stiprybe;

--kulturine izvalga ir gebejimas prognozuoti;

--asmenu komunikacijos igudziai.

Pastaraji desimtmeti kulturines kompetencijos ivertinimas yra vis placiau taikomas personalo atrankose, ypac tokiose specifinese srityse kaip sveikatos apsauga, slauga, socialinis darbas, svietimas multikulturinese bendruomenese.

Individo kulturine kompetencija praktineje profesineje veikloje pasireiskia:

--kitu saliu verslo kulturos, taip pat ir paprociu, tradiciju ir derybu strategiju ismanymu;

--gebejimu analizuoti ir adekvaciai suprasti skirtinga kulturini konteksta, adekvaciai reaguoti;

--ziniomis apie kitu saliu politikos ir verslo filosofija ir tendencijas;

--gebejimu uzmegzti rysi su ivairioms kulturoms atstovaujanciais verslo ir politikos lyderiais;

--gebejimu efektyviai dirbti multikulturinese komandose ir (ar) multikulturineje aplinkoje;

--daugiakalbyste.

Nors tam tikras kulturinis lygmuo gali buti pasiektas perimant teorijos zinias, dauguma igudziu gali buti ugdomi tik realios tarptautines praktikos metu (Heyward 2002). Kulturines kompetencijos ugdymas ir atnaujinimas turetu buti traktuojamas kaip nuolatinis cikliskas procesas, integruojantis sias pagrindines fazes (Radzeviciene 2007):

1) analizuoti kompetencija, nustatyti kompetencijos poreikius, ugdymo poreiki;

2) sudaryti reikalinga kompetencijos prioritetu eile;

3) mokyti;

4) ivertinti mokymo naudinguma;

5) nustatyti kompetencijos ugdymo spragas, numatyti tobulinimo galimybes (po 5 etapo kartojama seka: 2, 3, 4, 5, 2).

Siekiant plesti veikla tarptautiniu mastu, jaunimo organizacijai pirmiausia reiketu nustatyti organizacijos veiklos efektyvumui didinti tarptautiniu lygiu butina kompetencija, istirti organizacijos nariu esama kompetencija, nustatyti trukstama, nuspresti, kuria kompetencija ugdyti yra svarbiausia tiek paciam veikianciajam, tiek organizacijai, parengti mokymu plana ir ji realizuoti. Po mokymu reiketu ivertinti naujai igytas ar patobulintas kompetencijas, nustatyti ugdymo spragas ir numatyti, kaip toliau ugdyti kompetencija.

Jaunimo nevyriausybiniu organizaciju personalo kompetenciju ugdymo poreikiu ir galimybiu tyrimas, atsizvelgiant i tarptautines veiklos pletojimo reikmes

Remiantis anksciau pateikta teorija, buvo tirta jaunimo nevyriausybiniu organizaciju, veikianciu Lietuvoje, personalo kompetencija, ugdymo poreikiai ir galimybes. Siekiant issamiu ir lyginamajai analizei tinkamu rezultatu, buvo pasirinkta gelminio interviu ir strukturines ekspertu apklausos derinys. Tyrimai buvo atlikti per 2 etapus. Jie aprasomi toliau.

Pirmasis tyrimo etapas. 2008 m. kovo menesi buvo atliktas--ekspertinis tyrimas gelminio interviu technika, kurio tikslas isnagrineti ekspertu patirti dirbant su jaunimu Lietuvos ir tarptautiniu mastu, isanalizuoti ju turima kompetencija. Sis tyrimo etapas salygiskai bus toliau zymimas EG 1.

Buvo apklausti 9 vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu jaunimo organizaciju vadovai, Jaunimo reikalu departamento prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agenturos, tarptautinio mokymo ir jaunimo veiklos ekspertai.

Tyrimo hipoteze--didziausias JNVO tarptautinio bendradarbiavimo trukdys--personalo kompetencijos stoka.

Antrasis tyrimo etapas. Antrasis tyrimo etapas (EG 2) buvo atliktas 2008 m. balandzio menesi. Buvo apklausti 76 respondentai, einantys vadovaujamas pareigas Lietuvoje veikianciose JNVO.

Antrojo etapo ekspertu apklausai buvo pasitelkti strukturiniai klausimynai, isanalizavus ir transformavus pirmojo tyrimo etapo rezultatus. Kiti klausimynai buvo papildyti atsizvelgiant i mokslines literaturos analizes rezultatus.

Antrojo tyrimo etapo tikslas buvo detalizuoti ekspertu gelminio interviu metu gautus rezultatus, tirti remiantis veikianciu JNVO veikla: ivertinti JNVO nariu kompetenciju ugdymo poreiki pleciant tarptautine veikla ir detalizuoti svarbiausia kompetencija, kuria turi tureti JNVO personalas, dirbantis tarptautiniu mastu.

Per tyrimo etapus buvo nustatyta, kad dabartines tarptautines veiklos mastai netenkina jaunimo organizaciju poreikiu.

Du trecdaliai tiriant dalyvavusiu organizaciju vykdo tarptautine veikla. Veikloje dalyvaujanciu nariu skaicius daro itaka tarptautinio bendradarbiavimo mastui, bet jo nelemia. Svarbiausios nebendradarbiavimo tarptautiniu mastu priezastys yra tarptautines bendradarbiavimo patirties, kompetencijos ir motyvacijos veikti trukumas, zmogiskuju istekliu stoka tarptautinei veiklai, tarptautinio bendradarbiavimo naudos nesuvokimas.

Ekspertai kaip pagrindini tarptautinio bendradarbiavimo trukdi nurode bendradarbiavimo ir veiklos tikslu neperemima ir asmenu kompetencijos trukuma.

Ekspertai teige, kad tarptautinio bendradarbiavimo sekme lemia (isvardyta prioriteto tvarka): 1) geras asmenu pasirengimas; 2) auksta kompetencija; 3) tarptautinio bendradarbiavimo igudziai; 4) patikimi partneriai; 5) su partneriais sistemingai palaikomi nuolatiniai rysiai.

Toliau bus pateikiami rezultatai, rodantys viena is atliktu kompleksiniu tyrimo sudedamuju daliu--JNVO zmoniu istekliu tarptautines kompetencijos strukturos tyrimo rezultatus.

Siekiant nustatyti, kokiu kompetenciju reikia efektyviam darbui tarptautiniu mastu, ekspertu buvo klausiama, kokios zinios, igudziai, asmenines savybes ir nuostatos reikalingos vykdant tarptautine veikla. Isnagrinejus moksline literatura ir apibendrinus (EG1) ekspertu atsakymus, buvo sudarytas kompetenciju sarasas, kuris buvo pateiktas (EG2) respondentams. Kompetencijos elementai (n = 31) buvo sugrupuoti vadovaujantis Winterton, Delamare-Le Deist ir Stringfellow (2006) tipologija, kurioje isryskinamos ziniu, igudziu, asmeniniu savybiu ir nuostatu dimensijos. Buvo tiriamos pateiktu kompetencijos elementu reiksmingumas tarptautinei veiklai (respondentai vertino juos pagal 10 balu skale).

Apibendrinant atliktu empiriniu tyrimu rezultatus, cia pateikiama pagrindiniu kompetencijos elementu (n = 15), reikalingu jaunimo organizaciju tarptautinei veiklai pletoti, sarasas (1 lentele).

I lentele pateko tie kompetencijos elementai, kuriu suminis reiksmingumo vertinimas buvo didziausias pagal pirmos ir antros apklausu rezultatus ir virsijo 80 %.

Sis trumpas, pagrindiniu kompetenciju, reikalingu jaunimo organizacijoms vykdyti tarptautine veikla, sarasas galetu padeti vykdant JNVO darbuotoju personalo atranka ir kuriant mokymo programas.

Pateiktas kompetencijos elementu sarasas padetu:

--nustatyti ir vertinti trukstama nariu kompetencija;

--spresti organizacijos mokymo turinio pasirinkimo problemas;

--didinti organizacijos potenciala per igyta kompetencija, veikti tarptautiniu mastu ir nuolat jas atnaujinti.

Igyta kulturine kompetencija leistu aktyviau veikti tarptautiniu mastu tiek savarankiskai, tiek kartu su partneriais. Tai gerintu Lietuvos jaunimo organizaciju veiklos efektyvuma, ju ivaizdi tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, pritrauktu nauju nariu ir finansavimo saltiniu, leistu diversifikuoti veiklos turini ir formas tarptautiniuose projektuose, skatintu visuomene kreipti daugiau demesio i JNVO propaguojamas idejas.

Isvados

1. Tarptautini bendradarbiavima tyrimo respondentai ivardijo kaip viena is svarbiausiu Lietuvos jaunimo nevyriausybiniu organizaciju augimo ir pletros stimula.

2. Tarptautinis bendradarbiavimas turetu buti organizacijos veiklos kokybes kurimo ir uztikrinimo instrumentas. Lietuvos jaunimo nevyriausybines organizacijos galetu naudotis kitu organizaciju veiklos metodais, isvengti klaidu, efektyviau spresti kylancias problemas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu.

3. Empiriniu tyrimu rezultatai patvirtino hipoteze, kad vienas is didziausiu jaunimo organizaciju tarptautinio bendradarbiavimo trukdziu --personalo kompetencijos stoka.

4. Pletodamos veikla organizacijos privalo nustatyti turima ir reikalinga organizacijos nariu kompetencija. Remiantis empiriniu tyrimu rezultatais, autoriu sudarytas trumpas pagrindinis kompetencijos, jaunimo organizacijoms tarptautinei veiklai vykdyti sarasas galetu buti naudojamas jaunimo nevyriausybiniu organizaciju praktineje veikloje nustatant trukstama nariu kompetencija.

5. Kryptingas jaunimo nevyriausybiniu organizaciju kulturines kompetencijos ugdymas, apimantis tiek asmenines, tiek profesines dimensijas, padetu jaunimo nevyriausybinems organizacijoms aktyviai isitraukti i tarptautine veikla, skatintu organizacijos veiklos efektyvuma ir jaunimo nevyriausybiniu organizaciju veiklos pletra.

Literatura

Barney, J. B. 1991. Firm resources and sustained competitive advantage, Journal of Management 17(1): 99-103.

Bennet, J. M.; Bennet, M. J.; Landis D. (eds.) 2004. Handbook of Intercultural Training. London: Sage Publications. 512 p.

Boyatzis, R. E. 1982. The Competent manager: A model for effective performance. New York: Wiley.

Chlivickas, E. 2005. zmogiskieji istekliai viesojo administravimo sistemoje: raidos tendencijos, Viesasis administravimas. 1(5): 62-69.

Chlivickas, E. 2008. zmogiskuju istekliu vadyba: nauji issukiai potencialo pletrai, Viesasis administravimas 2(18): 18-24.

Dodd, C. H. 1998. Dynamics of intercultural communication. Boston: McGraw-Hill.

Garavan, T.; McGuire, D. 2001. Competencies and workplace learning: some reflections on the rhetoric and the reality, Journal of Workplace Learning 13(4): 144-164.

Havelock, P.; Hasler, J.; Flew, R.; Mclntyre, D.; Schofield, T.; Toby, J. 1995. Professional education for general practice. Oxford: Oxford University Press.

Juceviciene, P. 2007. Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija. 407 p.

Melnikas, B. 2008. Siuolaikine visuomene: internacionalizavimo procesai ir nauji issukiai vadybai, Viesasis administravimas 4(20): 6-18.

Perrenaud, A. 2000. Supporting communities of practice: A survey of community-oriented technologies.

Porter, M. E. 1985. Competitive advantage. NY: The Free Press.

Radzeviciene, A. 2007. Aukstojo mokslo instituciju veiklos internacionalizavimas: zmoniu istekliu vadyba. Daktaro disertacijos rankrastis.

Winterton, J.; Delamare-Le Deist, F.; Stringfellow, E. 2006. Typology of knowledge, skills and competences: clarification of the concept and prototipe. Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities. 131 p.

Alvyde Palaimaite (1), Asta Radzeviciene (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: (1) alvyde.p@gmail.com; (2) astrad@adm.vgtu.lt
1 lentele. Pagrindiniai kompetencijos elementai pletojant JNVO
tarptautine veikla

Table 1. Key elements of competence, seeking to develop international
activities of Youth NGO's

Kompetencijos Kompetencijos elementai
dimensijos

 uzsienio kalbu mokejimas;
Zinios informacija apie dabartinius ivykius;
 projektu rengimo ir igyvendinimo zinios;
 darbo su jaunimu specifikos ismanymas;
 bendrosios zinios: kultura,
 istorija, tradicijos

 bendradarbiavimo igudziai;
Igudziai darbo komanda igudziai;
 gebejimas greitai uzmegzti rysius;
 kulturinio bendradarbiavimo igudziai

 tolerancija;
 komunikabilumas;
Asmenines savybes ir atsakomybes jausmas;
nuostatos lankstumas;
 vadovavimasis lygiateisiskumo principu;
 jautrumas kulturiniams skirtumams

Kompetencijos %
dimensijos

 89 %
Zinios 88 %
 86 %
 88 %
 82 %

 97 %
Igudziai 97 %
 96 %
 95 %

 99 %
 99 %
Asmenines savybes ir 97 %
nuostatos 96 %
 91 %
 91 %
COPYRIGHT 2009 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2009 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Palaimaite, Alvyde; Radzeviciene, Asta
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:May 1, 2009
Words:2348
Previous Article:Europos mazmeniniu mokejimu rinkos pletra: naujos galimybes susiliejimu ir isigijimu sandoriams vykti/European retail payments market: new...
Next Article:Tarptautines aukstuju technologiju paslaugu vadybos ir rinkodaros problemos/The problems of management and marketing of high technology services.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2015 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters