Printer Friendly
The Free Library
22,719,120 articles and books

Interplay of architectural and engineering ideas/ Architekturiniu ir inzineriniu sumanymu saveika.

Ivadas

Statyba ir menas yra neatsiejamos architekturinio proceso bei rezultato dalys (architekturos savoka yra kilusi is senoves graiku kalbos: arcitektonike--statybos menas, auksciausia statybos meno pakopa). Norint apibrezti konstravimo itaka plastinei statinio formai ir architekturiniu sumanymu vaidmeni kuriant naujas konstrukcijas, kyla sunkumu del sios itakos daugiareiksmiskumo. Ypac siais laikais, kai statybu technologijos leidzia igyvendinti neitiketinus plastinius sumanymus, o menine mintis, nors beveik nevarzoma kulturiniu stereotipu, daznai yra priklausoma ir nuo uzsakymo demonstruoti naujausius technologinius pasiekimus. Todel tikslinga pazvelgti i istorine statybos meno pradzia, prielaidas pagristi reiskiniu kilmes analize.

Architekturos kurimo tikslas--keisti esama aplinkos kokybe i zmogaus pageidaujama. Tikslui igyvendinti naudojamos ivairiu lygiu priemones: tai, viena vertus, medziagu masyvai, kurie teikia fizini pagrinda, taciau is pradziu turi atsirasti funkciniu, inzineriniu bei estetiniu sprendimu, teikianciu intelektini pagrinda. Visa tai leidzia igyvendinti tiksla: performuoti erdve pagal tam tikrus sumanymus. Funkcinius ir estetinius sprendimus lemia architekturiniai sumanymai, o inzineriniai sumanymai yra itin priklausomi nuo turimu medziagu ir ju zinomu apdirbimo budu, taigi turi didesnes reiksmes galimybems. Statybos medziagos ir technologijos yra objektyvios salygos, nustatancios ribas galimai konstrukciju isradybai. Taciau ir architekturiniai sumanymai yra ribojami siu salygu, kaip ir uzsakovo noru bei ekonominio pajegumo, kulturiniu ir socialiniu nuosta tu, iprociu bei tradiciju ir pan. Taigi tiek inzinerinius, tiek architekturinius sumanymus, nors ir skirtingais mastais bei aspektais, riboja galimybes. Ir architektura, ir inzinerija yra kurybine zmogaus veikla bei integrali kulturos dalis. Taciau tai, kokiais budais sie du vieno reiskinio aspektai susije tarpusavyje, nera akivaizdu jau vien del reiskinio, vadinamo architektura, sudetingumo.

Architekturinio objekto modelis--apgaubtosios erdves ir gaubianciojo kuno jungtis

Architekturai budinga tai, kad ji tenkina svarbius zmogaus poreikius: teikia jam erdvini ir psichologini sauguma bei galimybes vykdyti kitokiu salygu, nei naturalios, reikalaujancia veikla. Taigi architekturos paskirtis yra atriboti, apgaubti zmogaus isisavinama erdve tokiu budu, kad jo gyvenimui ir veiklai butu sudarytos kuo palankesnes salygos. Tinkamomis medziagomis atskirdami tam tikra erdves dali nuo likusios, architekturiniai statiniai gaubia arba supa apribotaja erdve: taip sukuriamas vidus, kuris ir yra esminis statymo tikslas. Taciau vidus--tai tarpas, ertme, kuri neimanoma be standaus, medziagisko pavirsiaus, tai yra gaubianciojo kuno, "kevalo", konstrukcijos, kuri is visu pusiu fiziskai riboja pageidaujamos kokybes aplinka nuo isores. Be to, butina priemone, leidzianti pasinaudoti isorinio kevalo gaubiama erdve yra anga, jungianti vidu su isore. Si apgaubtosios erdves ir gaubianciojo kuno struktura yra bendriausias architekturinio objekto modelis. Architekturinio objekto invariantas apgaubtoji erdve, realizuojama ja gaubiancio kuno irengimu (Renier 1985), uz kurio reiksmine dali atsako architektura, o uz medziagine--inzinerija (1 pav.):

[FIGURE 1 OMITTED]

Reikia pazymeti, kad architekturini objekta gali apibudinti ir supamosios erdves situacija, ir pavieniai mazosios architekturos statiniai, darantys itaka aplinkai, keiciantys jos kokybe. Vis delto 1 paveiksle parodyta gaubiamosios erdves sudarymo schema yra universalus architekturinio objekto modelis, kurio struktura suponuoja binariniu opoziciju grupe: isore ir vidus; skirti ir jungti; kunas, medziaga ir tarpas, erdve; gaubti ir buti apgaubtam; priemone ir tikslas.

Konstrukcijos tiesiogiai susijusios su kategorijomis priemone, gaubti, kunas, medziaga. Jos nurodo uzsakymo erdves formai vykdytojo funkcijas, taciau aisku, kad nuo vykdytojo kvalifikacijos labai priklauso rezultatas. Akivaizdziai tvirtas statiniu medziagiskumas vienas pagrindiniu architekturos bruozu, kuriuo ji skiriasi nuo kitu veiksniu, turinciu itakos zmogaus aplinkai (pvz., garsu ar bendravimo sukurtos atmosferos). Taciau medziagiskumas, teikiantis tvirtumo ir patikimumo, taip pat yra kurybine laisve ribojantis veiksnys, nes butina be islygu paisyti fizikos desniu. Architekturini pasirinkima inzineriniai sprendimai, visu pirma, veikia apgaubtuju erdviu dydzio poziuriu. Nuo pasirinktos konstrukcijos nemazai priklauso ir erdves forma--kas gi tuomet lemia konstrukcijos pasirinkima? Turint galvoje siuolaikines inzinerijos pasiekimus, galima tarti, kad sis pasirinkimas--autoriaus kurybines raiskos dalis. Taciau, ar galima taip teigti, galvojant apie tuos laikus, kai technologines galimybes buvo kur kas menkesnes?

Inzinerine isradyba--aktualija nuo seniausiuju laiku

Pagrindines architekturine erdve apibreziancios kategorijos kas karta is naujo lemia konstravimo uzdavinius. Reikia pastebeti, kad nemaza siu uzdaviniu sprendimu dalis buvo rasta jau priesistoriniais laikais ir kad ju principai ivairiomis variacijomis pasireiske daugelyje kulturiniu epochu. Tuo, kad senuju laiku inzinerines minties pajegumas nenusileido siuolaikiniam, abejoti netenka. Numanant menkas tuometines statybines technikos galias, zmoniu isradingumas tikrai ispudingas: akmeniniai didziuliu megalitu luitai budavo net 20 metru aukscio, sverdavo iki 350 tonu. Tokius techninius pasiekimus tenka aiskinti ir tuo, kad zmogaus proto ir kurybines galios jau akmens amziuje nebuvo menkesnes nei dabar, ka patvirtina XX a. antropologiniai tyrimai.

Kita vertus, stebint ivairiose kulturose naudojamus ir, atrodytu, nepriklausomai vienas nuo kito atrandamus konstrukcinius principus, galima speti, kad fizikos desniai "patys pasufleruoja" tam tikrus sprendimus. Taigi siu principu atskleidima galima aiskinti statybos esme: bet kuriuo atveju reikia nugaleti medziagos inercija, zemes trauka ir, daugeliu atveju, suformuoti apgaubtaja erdve. Juk visais laikais vienas svarbiausiu klausimu, formuojant architekturines erdves kuna, buvo: kaip irengti patikima, tvirta (o tai daznai reiskia ir ganetinai sunku) medziagos sluoksni virs atviros erdves, iskeliant mase i tam tikra auksti, ir uztikrinti itvirtinimo stabiluma. Zemes traukos jega cia pagrindine uzduoties salyga, taciau taip pat ji yra ir kaip sprendimo veiksnys (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Galima manyti, kad viena pirminiu gyvenamojo busto konstrukciju buvo suplukta zeme, sutvirtinanti duobes sonus. Sonai, tarsi statramscio uzuomina, reme zemines stogo plokstuma--sis lengviausiai sukonstruojamo musu platumose busto tipas atgyja, kai tik nera salygu geresnei gyvenimo erdvei isirengti (3 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

Tiek statramstis ar rentinys, tiek ivairios remines ar kabanciosios konstrukcijos placiai naudojamos nuo seniausiu laiku visame pasaulyje--ir paciu ivairiausiu variaciju: statybiniai priesistoriniu kulturu sumanymai buvo labai isradingi. Atsizvelgiant i gamtines salygas ir randamas medziagas bei gyvenimo buda (pvz., klajokliska arba seslu), buvo konstruojami nuolatiniai ar kilnojamieji bustai, taikant isradingas schemas bei giliu gamtos pazinimu pagristas zinias (4 pav.):

[FIGURE 4 OMITTED]

Ivairios kietos medziagos, tokios kaip medis, molis, akmuo arba gyvunu kaulai (pvz., banginio sonkauliai) naudotos atramoms, liaunos, minkstos (odos, dembliai ar audiniai)--tarpams tarp ju uzpildyti, angoms pridengti, o tamprios (karnos, gyslos ir pan.)--mazgams jungti, sutvirtinti. Tai liudija esmine medziagu, esanciu netoliese ir galimu panaudoti konstravimui, itaka seniesiems inzineriniams sprendimams, taip pat--architekturinei formai.

Neabejotina, kad konstrukcija buvo vienas pirminiu isradybiniu veiksmu zmonijos priesausryje. Taciau reikia neuzmirsti, kad ji vis delto leme funkcinis--apgaubtosios erdves--uzsakymas.

Architekturines formos poreikio itaka inzinerinei isradybai

Kai yra motyvas--uzsakymas--tam tikros kokybes erdves formai, ieskomas budas jam igyvendinti. Pvz., populiarus architekturinis uzsakymas--stambioms apgaubtosioms erdvems--buvo panasiai svarbus nuo senu laiku, taciau technologines galimybes ir ju igyvendinimo israiska ilgainiui smarkiai pasikeite (5 pav.).

Uzsakymas stambioms formoms buvo ir yra vienas pagrindiniu inzinerijos stimulu. Pvz., viduramziais siekiant statyti kaskart kuo didesnius maldos namus, buvo israsta ir pritaikyta nemazai nauju konstrukciniu sprendimu (6 pav.).

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Taciau net jei inzineriniai pasiekimai atrodo ispudingi, epochinius pokycius architekturos istorijoje dazniausiai lemia ne tiek konstrukciju raida, kiek ideologines priezastys. Pvz., gotikiniu katedru statyba sustojo, nors ju inzineriniai sprendimai buvo pasieke kone tobuluma. O vel sureiksmintos Antikos vertybes leme Renesanso gimima, taip pat--ir atsinaujinusi kupolu statybos poreiki.

Konstrukciju itaka architekturinems formoms

Isivaizduoti erdvine forma, kurios bent jau kol kas neimanoma igyvendinti, galima, ir tai reiskia, kad plastines raiskos sumanymai pralenkia inzinerinius, o mintis, sumanymas yra ikunijimo priezastis. Taciau, kaip teigia psichologija, neimanoma sugalvoti to, ko visiskai neasocijuoja patirtis, todel, kalbant apie praktiskai igyvendinamas erdves formas, meniniai vaizdiniai tiesiogiai susije su galimybemis. Tai reiskia, kad isivaizduojant plastine forma, kuria reikes ikunyti, tenka per daug nenutolti nuo esamu technologiniu pasiekimu. O siu tobulejimas savo ruoztu didina kurybos drasa.

Pavyzdziui, noras statyti aukstus pastatus senosiose kulturose buvo realizuojamas taikant piramidine forma. Zinomas faktas, kad ispudingas ju dydis pagristas "kunu svorio zemes traukos pagrindu: suspaudimo itampa yra pastovi kiekviename horizontaliame piramides pjuvyje" ([TEXTO IRREPRODUCIBLE EN ASCII] 1984: 27). Tai reiskia, kad itampos, kylancios del gravitacijos jegos veikiamu dideliu masiu, visame piramides kune pasiskirsto tolygiai. Nuolydis (Gizos piramidziu--bene tiksliai) atitinka pylimo is birios medziagos savaimini konusa: jei is virsaus butu beriamas sausas smelis, susiformuotu toki nuolydi turintis kugis, o tai reiskia, kad si forma is principo neturi aukscio ribu (7 pav.).

Taciau tokia, bene ta pati isorine forma gali buti pritaikoma skirtingais budais. Piramidziu ivairove rodo, kad vienu atveju medziagine konstrukcija apgaubia tusciavidure erdve, kitu--is medziagos daliu suformuojama "kalva", kurios virsune siekia reikalinga auksti. Tokios pilnavidures kalvos buvo Mesopotamijos sventyklu ziguratai, kuriu virsutinese terasose irengtos aiksteles kulto veiksmams. Panasiai kaip ziguratai buvo naudojamos ir Amerikos civilizaciju piramides: ju virsunese irengti apeigoms skirti nedideli dengti statiniai. O senoves Egipto, kaip ir Kinijos, piramides gaube kapus--si grandiozine mase buvo statoma visu pirma del vidaus erdves. Taigi nors visais atvejais pati piramidziu forma yra religinio santykio ir amzinumo simbolis, ji buvo naudojama skirtingai.

Taciau tam, kad atsirastu galimybe ivykdyti didingus uzsakymus, buvo reikalingas idirbis: statybos meno raida, suvokiama kaip pazanga, lemia butent patirties, taikant tam tikras technologijas, kaupimas. Jau zinomi, seniau israsti statybos budai tobulinami, ju pagrindu kuriami nauji--tokie procesai matomi ivairiu kulturu raidoje (8 pav.).

Siais laikais ivairiomis naujomis medziagomis bei konstrukcijomis didziulis aukstis pasiekiamas kitaip, drauge isgaunant ir kitokias formas. Apie tai, kokia itaka architekturinems formoms ir net istisoms stilistinems epochoms turejo metalo ir gelzbetonio pritaikymas statybai, atskirai mineti nereikia, taciau tai leidzia negincijamai teigti, kad inzineriniai isradimai visuomet veike ir tebeveikia architekturiniu formu raida.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Skirtingos konstrukcijos--panasi forma

Idomu, kad kartais ta pati ar panasi konstrukciju forma gali buti sudaryta pagal ivairius konstravimo principus. Israiskingai sia galimybe pristato skliautines bei joms giminingos arkines ir kupolines konstrukcijos. Nuo seniausiu laiku zinomas vadinamasis netikrasis skliautas yra aptinkamas jau V tukstantmecio pr. m. e. pabaigos statiniuose. Jis naudojamas pirmykstese kulturose ir siandien (9 pav.).

[FIGURE 9 OMITTED]

Toks skliautas buvo naudojamas senoves Egipte, Mesopotamijoje, Amerikos civilizaciju statiniuose ir, nors yra ne tokia patikima konstrukcija kaip tikrasis skliautas, is islikusiu pavyzdziu akivaizdu, kad pajegus issilaikyti ilgus amzius.

Tikrasis skliautas, sudarytas visai kitu principu, atrodo, yra kiek jaunesnis: pirmieji jo pavyzdziai is treciojo tukstantmecio (2500 m. pr. m. e.) aptinkami Egipte, taciau nei cia, nei Mesopotamijoje ar Senoves Graikijoje jis nebuvo placiai taikomas (10 pav.).

[FIGURE 10 OMITTED]

Tradicineje Vidurines Azijos architekturoje iki siol naudotas skliauto murijimas be centruotes (11 pav.).

Veliau tokiu budu suformuotu arkiniu kupoliniu konstrukciju variantu atsirado labai daug: nuo Antikos sis puikus sumanymas buvo ivairiai taikomas ir tobulinamas; zymiausi kupolu formavimo klausimai architekturos istorijoje isspresti skirtingai (12 pav.).

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

Velesni arkines kupolines formos taikymo pavyzdziai taip pat pasizymi variantu gausa: originaliu israiskos budu ieskantys architektai ir dabar ne maziau kurybingai nei ju pirmtakai taiko sia nuo seno zinoma, taciau visai kitaip konstruojama forma (13, 14 pav.).

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

Savotiskais kupoliniais statiniais formos poziuriu galima laikyti ir priesistoriniais laikais statytas trobeles, kuriu karkasas buvo is liaunu stiebu, galais itvirtintu grunte (zr. 4 pav.). Visa tai rodo, kad tam tikra erdves forma gali buti isgaunama ivairiais budais: inzineriniai pasiekimai didesne itaka cia turi ne paciai formai, o jos padarymo budui ir dydziui.

Architekturines formos ir konstrukcinio sprendimo jungtis--tektonika

Kitas panasiu formu taikant skirtingas konstrukcijas atvejis--tradicijos lemiama plastines raiskos tasa, nepaisant pakitusiu medziagu ir technologiju. Zvelgiant i architekturos formu prigimti, akivaizdu, kad jos labai priklause nuo pasiekiamose apylinkese randamos statybines medziagos. Vis delto statybos istorijos tyrinejimai rodo, kad esant reikalui, statybines medziagos buvo gabenamos net is labai toli: pvz., melynieji akmenys Stounhendzui--net is uz 250 kilometru. Kita vertus, neretai susiduriama su reiskiniu, kai medziagos pokytis bent kuri laika nedare esmines itakos architekturinei formai: senuju kulturu akmeniniu statiniu formomis buvo kopijuojamos medzio konstrukcijos, ir tai liudija, kad ju pirmtakai--mediniai statiniai--jau buvo suformave tam tikrus konstravimo budu stereotipus (15 pav.).

[FIGURE 15 OMITTED]

Panasiai senosios architekturines formos taikytos ir pradejus naudoti metalo konstrukcijas. Rysi tarp pastato isorines raiskos ir jo padarymo budo apibudina tektonikos savoka, nusakanti, kaip plastine architekturos forma atitinka konstrukcijos esme. Aisku, kad objekto isvaizda negali visiskai nepriklausyti nuo padarymo budo (bent jau del gabaritu), taciau ir dekoratyvinis sluoksnis gali smarkiai veikti ir keisti architekturos objekto vaizda, jo keliama ispudi, nuotaika, prasmini kruvi. Netektoniski pavyzdziai, kaip ir ivairus kupoliniu statiniu konstravimo variantai, leidzia sakyti, kad nera vienareiksmes inzineriniu pasiekimu ir architekturiniu formu savitarpio priklausomybes--bendra rezultata kaskart lemia nemazai veiksniu. Taciau tai, kad yra tam tikru sio rysio desningumu (kurie aptinkami daugelyje tarpusavyje nesusijusiu kulturu), rodo svarbiu konstrukciniu mazgu dekoras.

Pavyzdziui, vieta, kur statramstineje konstrukcijoje jungiami vertikalus ir horizontalus elementai, yra svarbi ir mechaniskai: jungties vietoje formuojamas isplatejimas paskirsto slegi. Taciau ypatingos formos siai vietai suteikimas yra kulturines, simbolines prasmes israiska--cia konstrukcijos rysys su plastika matomas itin akivaizdziai (16 pav.).

[FIGURE 16 OMITTED]

Isvados

Architekturini pavidala kaip bendra statybos rezultata lemia kurybinis sumanymas, taip pat turi itakos atlikimo budas. Savo ruoztu sumanyma salygoja uzsakymas--pastato paskirtis--bei uzsakovo ir architekto kulturines socialines nuostatos ir galimybes. Taciau statybos budai, konstrukcijos itin priklauso nuo technologiju lygio ir medziagu pasirinkimo, taip pat nuo konkretaus vykdytojo sumanumo, isradingumo. Strukturiskai galima isskirti du architekturos kaip igyvendinto kulturos reiskinio radimosi veiksnius:

* poreikis erdves formai--apgaubtosios erdves ideja (kuri vienija tipologija ir estetika),

* erdves formos ikunijimas--gaubianciojo kuno irengimas (uz kuri atsako inzinerija).

Statinio kurimo procesas jungia sumanymo arba idejos bei jos igyvendinimo etapus, kuriuose uz pirmaji labiau atsako architektura, o uz antraji--inzinerija. I pirmaji--sumanymo--etapa patenka ir inzinerine isradyba, daznai bunanti stimulu ne vienam architekturiniam sprendimui:

Architekturine forma

Sumanymas                            Galimybes

paskirtis, kulturines socialines     technologijos, medziagos,
nuostatos, kurybine ideja            ekonomines galios
(plastine ir konstrukcine)

Kurybinis sumanymas ir jo igyvendinimo galimybes neisvengiamai veikia vienas kita: architektas neprojektuoja pastato, kurio neimanoma igyvendinti, taciau noras sukurti kuo didingesnius, idomesnius ar patikimesnius pastatus skatina tobulinti technologijas, israsti naujas konstrukcijas. Architekturos istorijos pavyzdziai rodo sudetinga ir drauge imanentiska rysi tarp architekturos ir konstrukcijos:

* architekturos ir inzinerijos santykis atitinka tikslo ir priemoniu modeli;

* architekturine forma yra strateginis, prasminis uzsakymas statiniui atsirasti, o inzinerijos galimybes varijuoja konkretybes;

* skirtingai paskirciai gali buti pritaikoma panasi konstrukcija, o panasi forma gali buti isgaunama ivairiais konstravimo budais--tai liudija ne formalius, o kulturiskai nulemtus savitarpio saitus, kiekvienu konkreciu atveju suponuojancius specifines priezastis.

Apibendrinant galima teigti, kad inzinerine isradyba, viena vertus, taikosi prie keliamu kulturiniu bei socialiniu uzsakymu, esamu gamtiniu salygu ir technologiniu galimybiu. Kita vertus, ji juos perzengia ir taip daro itaka meninei formai. Architekturiniu objektu kurimas, ir sumanymo, ir igyvendinimo aspektais, yra vientisas procesas, kurio metu visi veiksniai veikia vieni kitus: be inzinerines isradybos architektura neegzistuotu, taciau be apgaubtosios (apsuptosios) erdves idejos konstrukcine mintis neturetu prasminio pagrindo.

doi: 10.3846/est.2011.02

Literatura

Buchner, M.; Buchner, A.; Laube, J. 1976. Zarys projektowania i historii architektury. Wroclav: Wrocl. Zakl. Graf.

Detlefzenas, R. 1995. Rytu Prusijos kaimo namai ir medines baznycios. Vilnius: Mintis.

Dubois, M. 2000. Philippe Samyn: Architecture and Engineering 1990-2000. Basel: Birkhauser.

Giedion, S. 1996. La naissance de Varchitecture. New York: Editions de la Connaissance s. a. Bruxelles.

Gimbutiene, M. 1996. Senoji Europa. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla.

Grodecki, L. 1977. Gothic architecture. New York: Harry N. Abrams, Inc., Pulishers.

Hartmann, K. O. Die Baukunst in der Entwicklung von der Urzeit bis zur Gegenwart. Band I. Leizig.

Karas po karo. 2004. Parodos katalogas. Vilnius: Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Macdonald, A. J. 2001. Structure and architecture. Oxford: Architectural Press.

Renier, A. 1985. L'acquisition pragmatique des concepts semiotiques relatifs a Fespace par les architectes, is Recueil dhommages pour Essaysin honor of A. J. Greimas. John Bengamius Publisching Company.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

Aiste Andriusyte

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El.

pastas Aiste.Andriusyte@vgtu.lt

Aiste

Andriusyte

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius , Lithuania E-mail:

A iste.A n driusyte @vg tu.lt

Iteikta 2011-04-01; priimta 2011-05-18

Aiste ANDRIUSYTE. Dr, Assoc. Prof., Dept of Architectural Engineering, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Doctor of the Humanities (architecture). Teaching: architectural composition, architectural history. Research interests: the theory of architecture: The psychology of architecture, architectural semantics, folk architecture.

Aiste ANDRIUSYTE. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architekturos inzinerijos katedros docente, humanitariniu mokslu (architekturos) daktare. Desto architekturos kompozicija, architekturos istorija. Moksliniai interesai: architekturos teorija, architekturos psichologija ir semantika, liaudies architektura.

COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Andriusyte, Aiste
Publication:Evolution of Science and Technology
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:2550
Previous Article:The journal "Musu zinynas" on applications of mathematics in Lithuanian armed forces, In 1922-1940: authors and their articles/Zurnalas "musu...
Next Article:The expression possibilities of the intercultural dialogue: linguistic consciousness and context relations/Tarpkulturinio dialogo raiskos galimybes:...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters