Printer Friendly
The Free Library
23,375,127 articles and books


Integrated approach to competitive advantage/Integruotasis poziuris i konkurencini pranasuma.

Ivadas

Greitai besikeicianti verslo aplinka ir rinku globalizacija lemia vis didejancia konkurencija visose pramones sakose. Tiek savo salies, tiek uzsienio rinkose imones yra priverstos nuolat analizuoti konkurentu veiksmus bei ieskoti patraukliu rinkos nisu. Pastaraisiais metais pramones imonems itin stipria itaka dare pasauline ekonomikos krize, turejusi zenklu poveiki saliu ekonominei ir socialinei situacijai. Iprastu reiskiniu tapo augancios imoniu skolos ir bankrotai, kylancios pagrindiniu zaliavu kainos ir mazejantis darbo uzmokestis. Del siu priezasciu imones priverstos nuolat analizuoti konkurentu klaidas, diegti naujas technologijas, kurios padetu sustiprinti pozicijas rinkoje. Pazymetina, kad pramoneje sukuriama ir nemazai nauju darbo vietu. Todel isryskejus pramones imoniu gebejimo igyti konkurencini pranasuma problemai, demesys ji lemiantiems veiksniams laikytinas aktualiu.

Mokslines diskusijos konkurencinio pranasumo klausimais vyksta tiek uzsienio, tiek Lietuvos mokslininku darbuose. Konkurencinis pranasumas placiai analizuojamas istekliu teorijos, rinkodaros ir imoniu ekonomikos aspektais. Kita vertus, daug demesio sulauke moksliniai tyrimai, susije su strateginiu aljansu kurimu. Sie aljansai, itraukiantys imoniu steigejus, zaliavu tiekejus, esamus ir potencialius pirkejus, partnerius ir net konkurentus, sudaro prielaidas sustiprinti imoniu strategines pozicijas rinkoje bei igyti istekliu, kuriu kitu atveju igyti butu brangu arba sudetinga. Tokiu budu strateginiu aljansu formavimas tampa aktualiu reiskiniu siekiant konkurencinio pranasumo intensyvios konkurencijos salygomis.

Tyrimo tikslas. Isanalizuoti esminius konkurencinio pranasumo aspektus remiantis aplinkos veiksniu, istekliais pagristo konkurencinio pranasumo bei strateginiu aljansu formavimo teorijomis; remiantis literaturos analize, pasiulyti savo poziuri i konkurencini pranasuma.

Tyrimo objektas. Imones konkurencinis pranasumas.

Tyrimo metodai. Siame straipsnyje taikyti mokslines literaturos lyginamosios ir sistemines analizes metodai.

Konkurencinio pranasumo koncepcija mokslineje literaturoje

Konkurencinis pranasumas laikytinas santykiniu dydziu, kuris pagristas konkuruojanciu imoniu lyginimu. Mokslininku grupe: D. Milleris ir P. H. Friesenas (1983), M. E. Porteris (1985), R. M. Grantas (1991), S. D. Hunt ir M. Morganas (1995), H. Ma (2000) konkurencinio pranasumo savoka apibrezia gana panasiai ir sutinka, kad tai--imones isskirtinumas bei unikalumas konkurentu atzvilgiu. Be to, laikomasi nuostatos, kad konkurencinis pranasumas sudaro ilgalaikio imones gyvavimo pagrinda (Casas 1994).

Klasikiniu poziuriu, keliama prielaida, kad imones konkurencinis pranasumas pasiekiamas del nauju technologiju ir pakankamai aukstos darbuotoju kvalifikacijos. Tai imones gebejimas gaminti diferencijuotas ir sudetingas arba vienos rusies prekes, tobulinant ir diegiant gamybos budus ir naujas technologijas. Tokiu budu konkurencinis pranasumas suvokiamas kaip imones gebejimas derinti turimas kompetencijas su isskirtiniais gebejimais ir kurti unikalia veiklos sistema, kuri laikytina geresne uz konkurentu (Kotler, Keller 2006). Todel neatsitiktinai konkurencinis pranasumas siejamas su nepazeidziamu konkurentu imones isskirtinumu, kuris pasiekiamas pateikiant rinkai pigesnius, geresnius arba greiciau pagamintus produktus.

Savo darbuose, analizuodamas konkurencini pramones imoniu pranasuma, M. E. Porteris (2003) sieke pasiulyti strateginiu modeliu, galinanciu padeti imonei rasti rinkos nisa, kurioje konkurenciniu jegu poveikis butu maziausias, o pati imone galetu daryti itaka konkurentams. Mokslininko nuomone, konkurencini pranasuma pasiekia tos imones, kurios igyvendina strategiskai svarbia veikla mazesnemis islaidomis ir efektyviau nei konkurentai (Porter 2003).

Vyrauja nuomone, kad konkurencinis prekes ar paslaugos pranasumas vidaus ir tarptautineje rinkoje gali buti igyjamas tiek del siulomos mazesnes kainos, tiek del esamu kokybiniu charakteristiku. Konkurencingos prekes ar paslaugos sukuria auksta pridetine verte tiekejams, vartotojams ir gamintojams, o tai leidzia imonems uzimti geresne pozicija rinkoje. Todel neatsitiktinai konkurencinis pranasumas pries kitas, toje pacioje rinkoje veikiancias ir galincias pirkejus aptarnauti, imones, apibreziamas realiu arba potencialiai didesniu pelningumo lygiu.

Kiti autoriai pazymi, kad konkurencinis pranasumas suvokiamas kaip skirtumas tarp dvieju konkurentu pagal bet kuria galima dimensija, sudarantis prielaidas vienam is ju geriau kurti verte vartotojui nei konkurentas (Raudeliuniene 2007). Be to, konkurencinis imones pranasumas siejamas su vartotojais ir tuo, kaip jie suvokia prekes zenkla, kaip pasirenka tarp produkto kainos ir aukstesnes suvokiamos vertes. Todel isskiriami keturi veiksniai, kurie daro itaka imones konkurenciniam pranasumui: produkto naudingumas vartotojui, jo unikalumas, pastovumas ir pelningumas.

B. Barney ir M. H. Hanseno (1994) teigimu, konkurencinis pranasumas laikomas labai svarbiu veiksniu. Jis igyjamas laipsniskai pereinant tris pasitikejimo pakopas: silpna, vidutini ir stipru pasitikejima. Mokslininku nuomone, imonems bendradarbiaujant tarpusavyje ir palaikant stiprius rysius, uztikrinamas stabilumas rinkoje ir galimybe efektyviau konkuruoti su silpnesnemis imonemis.

Kita vertus, D. P. Baronas (Baron 1995) isreiske nuomone, kad konkurencinis pranasumas sukuriamas dirbtinai. Tam itakos turi imoniu reguliavimas ir kontrole valstybes lygiu. Tokiu budu isskiriami nuo pacios imones nepriklausantys, bet konkurencini pranasuma formuojantys veiksniai, sudarantys prielaidas formuotis salies ekonominiam ar net politiniam pranasumui.

Konkurencini pranasuma lemiantys aplinkos veiksniai

Mokslineje literaturoje, analizuojancioje konkurencinio pranasumo klausimus, isskiriama isorines aplinkos itaka. Todel svarbiu konkurencinio pranasumo saltiniu laikomas imones gebejimas prisitaikyti prie esamos rinkos strukturos, kuri apibreziama konkurencija joje formuojanciomis jegomis (Porter 2003).

Isskirtini sie svarbus aspektai: kliutys kitoms imonems ar prekems pakaitalams patekti i norima rinka ir jau rinkoje esanciu imoniu galimybes daryti poveiki tiekejams arba klientams. Iejimo i rinka kliutis gali lemti pati rinka, ma-kroaplinka, prekes diferenciacija ir specifikacija, is anksto suplanuoti ir dirbtinai sukurti paciu rinkos dalyviu veiksmai. Pazymetina, kad imoniu suinteresuotumas neleisti naujiems konkurentams patekti i rinka, yra iejimo kliuciu poveikio veiksnys rinkos pelningumui. Kitu padariniu galima laikyti tiekeju ir klienu poveiki imonei. Imone gali islaikyti tiekeju ir pirkeju spaudima tik tada, kai yra uzemusi geresne konkurencine pozicija vertikaliai esanciu imoniu atzvilgiu. Taigi imones preke turi buti vertinga vartotojui.

Apibendrinant Lietuvos mokslininku darbus, galima teigti, kad M. E. Porterio pasiulytas poziuris Lietuvos salygomis ne iki galo atspindi esama situacija. Anot tyreju, reiketu itraukti dar viena veiksni--valstybe (Jucevicius 1998; Raudeliuniene 2007) arba politika (Sliburyte 2000). Tokia nuostata grindziama teiginiu, kad vyriausybe remia konkurencija salyje tiek priimdama istatymus, tiek istatymu igyvendinamuosius teises aktus, taip pat steigdama ivairius kontroles organus.

Atkreiptinas demesys, kad M. E. Porteris (1985) yra pasiules metodika, kuri grindziama tarpusavyje susijusiu veiksniu, lemianciu ekonomikos sektoriu ir saliu konkurencini pranasuma, analize. Siems elementams priklauso: veiksniu salygos, vietines paklausos salygos (rinka), susijusios ir palaikancios sakos (tinklai ir verslo sistemos), imoniu strategijos ir valdymas. Toks poziuris sudaro galimybe issamiai perteikti konkurencini pranasuma, taciau siulomas jo vertinimas reikalauja nemazai laiko ir finansiniu istekliu.

Apibendrinant galima teigti, kad geresne imones pozicija rinkoje formuoja daug aplinkos veiksniu. Itin svarbu isskirti konkurencini pranasuma del patrauklios pramones sakos strukturos. Antai duopolineje rinkoje veikiancios imones paprastai yra pelningesnes nei grynosios konkurencijos salygomis veikianciosios (Ginevicius, Krivka 2008). Kitu atveju konkurencinis pranasumas gali buti igytas del he-terogeniskumo pramones sakos viduje arba del sukurtu kooperavimosi rysiu.

Istekliais gristas poziuris i konkurencini pranasuma

Istekliais grista konkurencinio pranasumo teorija, paveikta neoklasikines mikroekonomikos ir evoliucijos teoriju, remiasi nuostata, kad unikalus imones istekliai laikytini konkurencinio pranasumo saltiniu. Atkreiptinas demesys, kad istekliais grista konkurencinio pranasumo teorija vertintina kaip strukturiska ir detali koncepcija, aiskinanti, kaip ir kodel igytas pranasumas gali buti islaikytas.

Placiaja prasme istekliai yra visas imones turtas: tai ir gebejimai, organizaciniai procesai, kompetencijos, darbuotojai, zinios, informacija, personalo kvalifikacija, imones politika, kultura, lankstumas ir pan. Anot kai kuriu mokslininku, isteklius galima apibudinti kaip tam tikrus inasus, kurie reikalingi gamybos procesui atlikti (Zinkeviciute 2007). Todel jie grupuojami i sesias gana placias grupes: finansinius, fizinius, zmogiskuosius, technologinius, repu-tacinius ir organizacinius.

Reikia pazymeti, kad imones, turincios panasiu istekliu, pasiekia gana skirtingu rezultatu. Tai lemia skirtingi imoniu gebejimai. Anot B. Wernerfelto (1984), gebejimai yra ypatinga istekliu kategorija, kuri suteikia galimybe idiegti ir koordinuoti istekliu naudojima. Gebejimai siejami su kiekvienu projektu ar uzduotimi individualiai, todel grupuojami i ivairias kategorijas: rinkodaros, gamybos, pletros, tyrimo ir pan. Imones gebejimas integruoti skirtingus technologinius srautus, taip pat pritraukti naujus isteklius, idiegti naujus gamybos procesus, pateikti naujus produktus ir paslaugas sudaro prielaidas igyti ir islaikyti konkurencini pranasuma ilgalaikeje perspektyvoje.

Istekliu teorijos poziuris i konkurencini pranasuma remiasi keturiomis esamu istekliu ir gebejimu charakteristikomis, tokiomis kaip vertingumas, retumas, imitavimo sudetingumas arba nepakeiciamumas ir priklausymas organizacijai (Jugdev, Thomas 2002; Barney, Hansen 1994; Jugdev, Mathur 2006; Jeffrey et al. 2008).

Imones istekliai yra vertingi ir specifiniai tik tai imonei, kuri juos turi. Pazymetina, kad isskirtinuma suteikiantys istekliai sudaro prielaidas igyti konkurencini pranasuma. Strateginiu poziuriu vertingi istekliai yra tie, kurie panaikina imones trukumus ir leidzia pasinaudoti turimais pranasumais. Kita vertus, nauji rinkos dalyviai, galintys disponuoti tokiais pat istekliais, gali imituoti rinkos senbuviu strategija, todel konkurencinis pranasumas bus prarastas. Istekliu retumas ir nepakeiciamumas reiskia, kad istekliai turi buti sunkiai imituojami. Todel, jei konkurentai tures kitu istekliu, leidzianciu imituoti prekes ar paslaugas, konkurencinis pranasumas bus prarastas. Siekdama apriboti konkurentu galimybes naudoti kitus isteklius, imone turi atkreipti demesi i tai, kad jos naudojami istekliai butu sunkiai igyjami, brangus, sunkiai imituojami ir mobilizuojami. Pastaroji istekliu savybe siejama su informacijos trukumu, nepalankia konkurentams geografine padetimi arba tam tikru specifiskumu. Svarbiausia yra paskutine istekliu charakteristika--tai priklausymas imonei arba, kitaip tariant, imoneje turi buti idiegtos proceduros, leidziancios isnaudoti turimus isteklius.

[FIGURE 1 OMITTED]

Tokiu budu mokslineje literaturoje isskiriami ivairus istekliai, darantys itaka konkurenciniam imones pranasumui. S. K. Rainisto (2003) pastebejo, kad imones ivaizdis, jei jis yra teigiamas, lemia konkurencini pranasuma. Todel itin reiksmingais tampa rinkodara ir prekes zenklas. Pasak J. Salliso ir N. Olseno (2006), vienas is svarbiausiu konkurencinio pranasumo veiksniu yra organizacinis mokymas. Isskirtini ir imones gebejimai kurti inovatyvius produktus bei vykdyti inovacine veikla. Be to, pastebima, kad organizacijos nariu sugebejimai ir mokejimas priimti informacija ir ja teigiamai isisavinti gali lemti konkurencini imones pranasuma. Taigi pagrindiniu kompetenciju pletojimas ir organizacinis mokymasis yra neatsiejami (Ritala, Ellonen 2010). Kiti mokslininkai pabrezia irenginiu nasuma, produkcijos kokybe, klientu lojaluma, gamybos patirti, kainu kaita, produkto diferenciacija, produkto prieziura, imones ivaizdi, personalo lojaluma ir kvalifikacija, imones politika ir imones lankstuma.

Kita vertus, imones istekliai, turima informacija ir gebejimai be unikalios strategijos nelemia konkurencinio pranasumo (Casas 1994). Keliama tik prielaida, kad imone, turinti vertingu, retu ir sunkiai imituojamu istekliu, gali pasiekti aukstesniu rezultatu konkurentu atzvilgiu ilgalaikeje perspektyvoje (1 pav.). Be to, gebejimai, kuriais gristas imones konkurencinis pranasumas, gali buti mazai reiksmingi kitoje pramones sakoje ar verslo srityje.

Moksline diskusija, orientuota i konkurencines aplinkos ir imones istekliu isskyrima, laikytina reiksminga akademiniu poziuriu, bet nepakankama sprendziant strateginio valdymo problemas. Savo ruoztu si teorija dare maza itaka tyrimams, kuriais siekta numatyti konkurencini pranasuma. Todel galima teigti, kad toks pranasuma lemianciu veiksniu isskyrimas i isorinius ir vidinius--dirbtinis, leidziantis ivardinti tik stipriasias ar silpnasias imones vietas. Neatsitiktinai moksliniai tyrimai pakrypo abieju poziuriu sujungimo linkme.

Strateginiai aljansai--konkurencinio pranasumo rinkoje prielaida

Pastaraji desimtmeti moksliniu tyrimu demesys pakrypo i bendradarbiavima ir kooperavimasi. Imonems bendradarbiaujant susidaro palankios salygos kurti bendras imones, veiklos strukturas ir strateginius aljansus.

Strateginius aljansus analizavo B. Borysas ir D. B. Je-misonas (1989), G. Hamelis (1991), A. C. Inkpenas (1998), D. C. Mowery ir kt. (1996). Tokia bendradarbiavimo logika itraukia imoniu steigejus, zaliavu tiekejus, esamus ir potencialius pirkejus, partnerius ir net buvusius konkurentus. Aljansu ypatumas yra tas, kad kiekviena is imoniu vykdo viena kita papildancias funkcijas, kurios sustiprina juose dalyvaujancias imones.

T. K. Das ir B. S. Teng (2000) teigimu, aljansai sukuria tarp imoniu ivairaus laipsnio tarpusavio priklausomybes rysius, kurie leidzia pasiekti konkurencini pranasuma besikeiciant informacija ir istekliais (Standifer, Bluedorn 2006). Aljansas suteikia imonei ir visai strukturai galios, leidziancios igyti konkurencini pranasuma (Gomes-Casseres 2008). H. D. Jeffrey ir kt. (2008) teigia, kad aljansai--puiki galimybe imonems igyti konkurencini pranasuma, nes butent tokioje strukturoje imones islaiko savo vertingu istekliu dalis.

Didziausias aljansu patrauklumas yra tai, kad imones isplecia savo rinka nerizikuodamos ir neinvestuodamos papildomo kapitalo (Standifer, Bluedorn 2006). Daugeliu atveju tiekejas neinvestuos i rysius su vienu pirkeju, kadangi investicija stipriai susies tiekeja su pirkeju ir sukels didesne rizika. Del siu priezasciu pirkejas daznai pasirenka vertikalia integracija vertes grandineje ir investuoja i pasiula. Taciau tiekejo pasitikejimas gali dideti, jei pirkejas nores sudaryti formalius susitarimus, mazinancius tiekejo rizika. Todel tiek tiekejas, tiek pirkejas galetu tureti naudos ne tik is didesnio efektyvumo, bet taip pat sutaupytu islaidas, kurias lemia vertikalioji integracija. Galima teigti, kad vidutinio dydzio ir smulkios imones, susijungusios i aljansa, tampa daug lankstesnes uz didziuosius rinkos zaidejus ir gali konkuruoti siulydamos patrauklias prekes arba paslaugas rinkai.

Imonems kooperuojantis, auksto atsipirkimo galima tiketis tuomet, kai strategine imones pozicija rinkoje pazeidziama. Kadangi si pozicija priklauso tiek nuo pasirinktos strategijos, tiek nuo situacijos rinkoje, pazeidziama strategine pozicija gali buti ivardinama tokia, kai imone susiduria su sunkumais rinkoje arba siekia realizuoti brangia ir rizikinga strategija.

Strateginis aljansas gali sudaryti prielaidas igyti specifiniu istekliu, tokiu kaip isskirtiniai gebejimai ir finansiniai istekliai arba galia rinkoje, kuri pagerina strategine pozicija. Strateginis aljansas sudaro galimybiu patekti i uzsienio rinka keiciantis ziniomis ir bendradarbiaujant su keliais verslo partneriais. Tokia partneryste grindziama tarpusavio bendradarbiavimu, o ne konkurencija.

Grynosios konkurencijos salygomis imones strategine pozicija yra itin pazeidziama, kadangi pelnas santykinai mazas, o produkta diferencijuoti gana sudetinga. Todel aljansai padeda imonems igyti tokiu istekliu, kurie leidzia joms dalintis gamybos sanaudomis arba isigyti pranasesniu gamybos technologiju. Ir priesingai, jei situacija rinkoje yra patraukli arba imone siekia realizuoti strategija, kuriai turi pakankamai istekliu ir gebejimu, jos iniciatyva kooperuotis su kitomis imonemis bus mazesne.

Apibendrinant ivairius tyrimus strateginiu aljansu klausimais, galima teigti, kad aljansai gali sukurti konkurencini pranasuma, jei konkurentai negali issiaiskinti, kas generuoja pelna, jei jie negali imituoti istekliu ir tokios praktikos, kadangi neturi papildanciuju istekliu, arba negali rasti partnerio, turincio butinu papildanciuju istekliu.

Pazymetina, kad istekliais pagristas konkurencinio pranasumo poziuris gali buti papildytas keliant prielaida, kad turimi istekliai sukuria aljansu formavimosi poreiki ir galimybes. Tai reiskia, kad aljansai formuojami tuomet, kai strategine imones pozicija yra pazeidziama ir jai reikalingi papildomi istekliai, arba tada, kai imone issiskiria socialine pozicija ir turi istekliu, suteikianciu galimybe pritraukti ir sudominti potencialius partnerius.

Tokiu budu siulomas integruotasis konkurencinio pranasumo modelis, isreiskiantis rysius tarp imones istekliu ir gebejimu, pramones sakos charakteristiku, strateginiu aljansu formavimo ir konkurencines pozicijos rinkoje uzemimo bei imitavimo barjeru sukurimo (2 pav.). Sis modelis grindziamas tokiais poziuriais:

1) konkurencini pranasuma lemianciais aplinkos veiksniais, demesi koncentruojant i vartotoju poreikius ir konkurentu veiksmus;

2) istekliais pagrista konkurencinio pranasumo teorija, kurios objektu laikomi imones istekliai ir gebejimai;

3) pagrista strateginiu aljansu formavimo prielaidomis.

Konkurencine pozicija rinkoje sudaro prielaidas su kurti konkuruojancioms imonems imitavimo barjerus. Imitavimo barjerai apima tokius aspektus kaip organizacine kultura, vadybiniai gebejimai, informacijos asimetrija ir pan.

[FIGURE 2 OMITTED]

Siulomas integruotasis konkurencinio pranasumo modelis suteikia galimybe apibudinti nenutrukstanti konkurencinio pranasumo islaikymo procesa. Pazymetina, kad konkurencinio pranasumo igijimas ir islaikymas daugelyje pramones saku, leidzia imonems orientuotis i istekliu, aplinkos veiksniu, bendradarbiavimo ir kooperavimosi derinima.

Isvados

Apibendrinant galima padaryti svarbiausias isvadas ir pateikti siulymus tolesniems tyrimams:

1. Besikeicianti situacija rinkose ir intensyvejanti konkurencija, kuriai itaka dare globalizacija, skatina imones ieskoti budu, suteikianciu galimybe ne tik siekti, bet ir sudaryti prielaidas islaikyti igyta konkurencini pranasuma. Del siu priezasciu galima teigti, kad konkurencinis pranasumas ir jo islaikymas yra aktuali problema, reikalaujanti integruoti ivairias vadybos teorijas ir poziurius.

2. Isanalizuoti du dominuojantys poziuriai i konkurencini pranasuma, akcentuojantys arba imones isteklius, arba aplinkos veiksnius, leidzia teigti, kad mokslines diskusijos, vykusios siomis kryptimis, buvo aktualios, leidziancios nustatyti, kodel imones yra igijusios konkurencini pranasuma, taciau mazai susitelkiama i tai, kaip konkurencini pranasuma galima pasiekti praktiniu poziuriu.

3. Siulomas integruotasis konkurencinio pranasumo modelis, jungiantis ne tik istekliu teorija, isoriniu veiksniu itaka konkurenciniam pranasumui, bet ir strateginiu aljansu formavimo prielaidas, todel isreiskia rysius tarp pramones sakos veiksniu, imones istekliu ir gebejimu bei strategines pozicijos ir imitavimo barjeru. Todel tolesni tyrimai turi buti orientuoti i empirini rysiu tyrima ivairiose pramones sakose.

doi: 10.3846/mla.2011.072

Literatura

Barney, B.; Hansen, M. H. 1994. Trustworthiness as a source of competitive advantage, Strategic Management Journal 5: 175-190. doi:10.1002/smj.4250150912

Baron, D. P. 1995. Integrating market and nonmarket strategies, California Management Review 38(3): 27-47.

Borys, B.; Jemison, D. B. 1989. Hybrid arrangements as strategic alliances: theoretical issues in organizational combinations, Academy of Management Review 14: 234-249.

Casas, R. 1994. Konkuravimo strategijos teorinis pagrindimas. Kaunas: Technologija.

Das, T. K.; Teng, B. S. 2000. Instabilities of strategic alliances: an internal tensions perspective, Organisation Science 11: 77-101. doi:10.1287/orsc.11.1.77.12570

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008. Application of game theory for duopoly market analysis, Journal of Business Economics and Management 9(3): 207-217. doi:10.3846/16111699.2008.9.207-217

Gomes-Casseres, B. 2008. Competitive advantage in alliance constellations, Strategic Organization 1(3): 327-335. doi:10.1177/14761270030013003

Grant, R. M. 1991. The resource-based theory of competitive advantage: implications for strategy formulation, California Management Review 33(3): 114-135.

Hamel, G. 1991. Competition for competence and inter-partner learning within international strategic alliances, Strategic Management Journal 12: 83-103. doi:10.1002/smj.4250120908

Hunt, S. D.; Morgan, M. 1995. The comparative advantage theory of competition, Journal of Marketing 59: 1-15. doi:10.2307/1252069

Inkpen, A. C. 1998. Learning and knowledge acquisition through international strategic alliances, Academy of Management Executive 12(4): 69-80. doi:10.5465/AME.1998.1333953

Jeffrey, H. D.; Singh, H.; Kale, P. 2008. Splitting the pie: rent distribution in alliances and networks, Managerial and Decision Economics 29:137-148. doi:10.1002/mde.1391

Jugdev, K.; Mathur, G. 2006. Project management elements as strategic assets: preliminary findings, Management Research News 29(10): 604-617.

Jugdev, K.; Thomas, J. 2002. Project management maturity models: The silver bullets of competitive advantage, Project Management Journal 33(4): 4-14. doi:10.1108/01409170610712317

Jucevicius, R. 1998. Strateginis organizaciju vystymas. Kaunas: Ausra. 265 p.

Kotler, P.; Keller, K. L. 2006. Marketing Management. 12th Edition. Prentice Hall. 816 p.

Ma, H. 2000. Competitive advantage and firm performance. Competitiveness Review, An International Business Journal incorporating Journal of Global Competitiveness 10(2): 15-32. doi:10.1108/eb046396

Miller, D.; Friesen, P. H. 1983. Strategy-making and environment: the third link, Strategic Management Journal 4: 221-235. doi:10.1002/smj.4250040304

Mowery, D. C.; Oxley, J. E.; Silverman, B. S. 1996. Strategic alliances and interfirm knowledge transfer, Strategic Management Journal 17: 77-93.

Rainisto, S. K. 2003. Success factors ofplace marketing: a study of place marketing practices in Northern Europe and the United States: Doctoral dissertations. Helsinki University of Technology [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 24 d.]. Prieiga per interneta: <http://lib.tkk.fi/Diss/2003 /isbn9512266849.>

Raudeliuniene, J. 2007. Imoniu konkuravimo strateginiu sprendi-muformavimas: daktaro disertacija. Vilnius: Technika. 150 p.

Porter, M. E. 1985. Competitive advantage. N. Y.: The Free Press. 557 p.

Porter, M. E. 2003. Competitive strategy: techniques for analysing industries and competitors. N. Y. The Free Press. 396 p.

Ritala, P.; Ellonen, H. K. 2010. Competitive advantage in interfirm cooperation--old and new explanations, Competitiveness Review 20(5): 367-383.

Sallis, J.; Olsen, N. 2006. Market scanning for new service development, European Journal of Marketing 40(5/6): 466184. doi:10.1108/03090560610657796

Standifer, R.; Bluedorn, A. 2006. Alliance management teams and entrainment: sharing temporal mental models, Human Relations 59(7): 903-927. doi:10.1177/0018726706067596

Sliburyte, L. 2000. Ekonomikos subjektu konkurencines aplinkos vertinimas: daktaro disertacija. Kaunas: KTU. 169 p.

Wernerfelt, B. 1984. A resource-based view of the firm, Strategic Management Journal 5: 171-180. doi:10.1002/smj.4250050207

Zinkeviciute, V. 2007. Evaluation of business strategic decisions under changing environment conditions, Journal of Business Economics and Management 8(4): 267-274.

Edita Ragelskaja (1), Renata Korsakiene (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas: (1) editaragelskaja@gmail.com; (2) renatakorsa@takas.lt
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Ragelskaja, Edita; Korsakiene, Renata
Publication:Science - Future of Lithuania
Article Type:Author abstract
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:3029
Previous Article:Evaluation of sustainable waste management: criteria determination/Darnus atlieku tvarkymo sistemos vertinimas: kriteriju nustatymas.
Next Article:Assessment of economic dynamism in the regions of Lithuania/Lietuvos regionu ekonominio dinamiskumo vertinimas.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters