Printer Friendly

Financial crisis impact on the Lithuanian stock market/ Finansu krizes poveikis lietuvos vertybinui popieriu rinkai.

1. Ivadas

Finansu krize pakeite daugelio instituciju, valstybiu ir visuomenes tikslus bei planus. Sios krizes metu ir po jos siekiama atrasti pacius efektyviausius budus, kuriais butu galima issilaikyti ir sumazinti gresiancius nuostolius. Daugelis gyventoju ir verslo subjektu pradejo nebepasitiketi bankais, vengti rizikingu investiciju. Kadangi yra ganetinai glaudus rysys tarp finansu krizes ir investiciju srities, daugiausia nuostoliu patyre vertybiniu popieriu rinkos dalyviai.

Finansu krizes poveikis Lietuvos vertybiniu popieriu rinkai yra aktualus investuotojams ir visai visuomenei, nes nustatytas ir ivertintas finansu krizes poveikis Lietuvos vertybiniu popieriu rinkai ir investuotoju lukesciams leistu priimti efektyvius sprendimus ateityje. Dar nebuvo issamiai isanalizuotos 2003-2010 m. vertybiniu popieriu rinkos charakteristikos ir nustatytas finansu krizes poveikis investuotoju poziuriui i investavima.

Straipsnyje nagrinejamas finansu krizes pasireiskimo Lietuvos vertybiniu popieriu rinkoje numatymas ir jos poveikis investuotojams.

Tyrimo objektas--OMXV indekso kitimas ir investuotoju lukesciai.

Straipsnio tyrimo tikslas--isanalizuoti finansu krizes poveiki Lietuvos vertybiniu popieriu rinkai ir investuotoju lukesciams.

Uzdaviniai:

--isnagrineti Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos ypatumus;

--isanalizuoti investavimo finansu krizes metu ypatumus;

--atlikti OMXV indekso kitimo analize;

--isanalizuoti OMXV indekso kitimo pagrindines charakteristikas;

--isnagrineti finansu krizes poveiki investuotoju lukesciams.

Pagrindiniai taikyti tyrimo metodai: mokslines literaturos analize; grafinis duomenu vaizdavimas ir lyginimas, slankiuju vidurkiu metodas, anketine apklausa, OMXV indekso istoriniu duomenu analize.

2. Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos ypatumai

Lietuvos vertybiniu popieriu birza NASDAQ OMX Vilnius yra vienintele reguliuojamos rinkos operatore, kuri teikia vertybiniu popieriu prekybos, vertybiniu popieriu itraukimo i birzos prekybos sarasus ir informacines paslaugas (NASDAQ OMX 2010c). Vilniaus vertybiniu popieriu birza padeda pletoti veiksminga kapitalo rinka ir paskirstyti laikinai laisvas lesas tarp investuotoju ir subjektu, kurie isleidzia vertybinius popierius. Be to, vertybiniu popieriu rinkos pritraukia kapitala investicijoms ir taip yra efektyviau naudojamos laikinai laisvos lesos. Lietuvos vertybiniu popieriu rinka prisideda prie ekonomikos augimo (NASDAQ OMX 2010b). Tai rodo, kad vertybiniu popieriu rinkos ciklai veikia ir Lietuvos ekonominius rodiklius: prasidejus finansu krizei ir OMXV indeksui pasiekus lovio taska, patiriamas Lietuvos ekonomikos smukimas.

Lietuvos vertybiniu popieriu rinka turi tokiu specifiniu funkciju, kaip reguliavimo, perskirstymo ir rizikos sumazinimo. Vyriausybe gali stabilizuoti ekonomika, vykdydama reguliavimo politika ir mazindama infliacija per Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos terpe. Negana to, isvestiniai vertybiniai popieriai padeda sumazinti rizika vertybiniu popieriu rinkoje (Pekarskiene, Pridotkiene 2010).

Taip pat Lietuvos vertybiniu popieriu rinka padeda palaikyti imoniu veiklos skaidruma, pritraukdama strateginius investuotojus. Del tokios rinkos smulkieji investuotojai gali ,,idarbinti" laikinai laisvas ir paskirstyti rizika tarp rinkos subjektu. Pagrindiniai investuotojai i Lietuvos vertybiniu popieriu rinka yra instituciniai, privatus, privataus ir rizikos kapitalo fondai (NASDAQ OMX 2010b). Be to, Lietuvos gyventoju investavimo igudziai nuolat gereja (NASDAQ OMX 2010b). Nors investuojama dazniausia i vertybinius popierius, kuriu rizika nera didele, taciau galima teigti, kad ateityje tiek del numanomo vertybiniu popieriu rinkos atsigavimo, tiek del informacijos plitimo turetu buti investuojama i rizikingesnes finansines priemones (Rakauskaite 2008). Atsizvelgiant i tai, tiketina, kad per kitas finansu krizes investuotojai bus labiau patyre investavimo srityje ir patirs maziau nuostoliu, ivykus didesniam rinkos kritimui.

Daugelis autoriu (Chackevic 2008; Uzdanaviciute 2007; Danilenko 2009; Pilinkus 2009) savo darbuose nagrinejo ivairiu veiksniu poveiki vertybiniu popieriu rinkai. Nustatyta, kad vertybiniu popieriu rinka tiesiogiai priklauso nuo daugelio makroekonomikos rodikliu (Boreika, Pilinkus 2009). Remiantis atliktais tyrimais, grindziamais Grangerio priezastingumo testu ir veiksniu analize, galima isskirti tokius svarbiausius vertybiniu popieriu rinkos pokyciu veiksnius: palukanu norma, infliacija ir realu bendraji vidaus produkta (toliau--BVP). BVP ir pinigu pasiula veikia teigiamai vertybiniu popieriu kainas trumpuoju laikotarpiu, o nedarbo lygio rodiklis, valiutos keitimo kursai ir trumpalaikes palukanu normos sukelia priesingus pokycius vertybiniu popieriu rinkoje (Pilinkus, Boguslauskas 2009). Be to, akciju kainu indeksus veikia ekonominiai procesai ir politines salygos.

Tarp vertybiniu popieriu rinkos akciju indeksu ir ekonominio aktyvumo yra gana glaudus rysys. Didejant ekonominiam aktyvumui, pleciasi Lietuvos vertybiniu popieriu rinka. Aktyvesne vertybiniu popieriu rinka tampa tada, kai sparciau vystosi salies ekonomika (Uzdanaviciute 2007). Ilgalaikius investiciju rinkos konjunkturos svyravimus taip pat veikia ekonomikos ciklinio kitimo fazes (Valentinavicius 2010). Ryskiausia ekonomikos ciklinio kitimo faze yra krize, ir pirmieji sios fazes pozymiai pastebimi investiciju srityje. Staigu investiciju rinkos konjunkturos kritima sukelia depresijos faze, o pagyvejimas lemia investiciju rinkos konjunkturos kilimo pradzia (Valentinavicius 2010). Konjunkturos bumas investiciju rinkoje pasireiskia ekonomikos pakilimo fazeje (Valentinavicius 2010). Vertybiniu popieriu rinka gali atspindeti imoniu poziuri i galimas ekonomikos kitimo tendencijas artimoje ateityje, nes vertybiniu popieriu kainos priklauso nuo investuotoju lukesciu (Dabrikaite 2007).

Vertybiniu popieriu rinkos pokyciai pasireiskia anksciau nei ekonomines bukles kitimas. Vertybiniu popieriu rinkos augimo metu patiriamos sios rinkos bukles fazes: apatinis taskas, ankstyvasis kylantis kursas, vidurinis kylantis kursas ir velyvasis kylantis kursas. Pasiekus auksciausia vertybiniu popieriu rinkos pakilimo taska prasideda fazes: ankstyvasis krintantis kursas, vidurinis krintantis kursas, velyvasis krintantis kursas (Chackevic 2008).

Negana to, buvo nustatyta, kad Lietuvos vertybiniu popieriu rinkoje egzistuoja sezoniskumo tendencijos. Rugpjucio menesi OMXV indekso prieaugis vidutiniskai didziausias, o spalio menesi OMXV indekso reiksmes buna vidutiniskai prasciausios (Macijauskas 2010). Taip pat yra labai svarbu stebeti gruodzio ir sausio menesiu OMXV indekso kitimo tendencijas, nes jos dazniausiai atspindi ir ateinanciu metu rezultatus (Macijauskas 2010).

Lietuvos vertybiniu popieriu rinka netiesiogiai priklauso ir nuo JAV vertybiniu popieriu rinkos bukles. Del auksto globalizacijos lygio finansu krize greitai isplito ir paveike visu pasaulio saliu (taip pat ir Lietuvos) ekonomini ir finansu sektoriu (Sarkinas 2008). JAV ir Europos vertybiniu popieriu rinkos yra integruotos: tarp ju egzistuoja ilgalaikis rysys. Europos vertybiniu popieriu rinka priklauso nuo tokiu JAV veiksniu, kaip: vertybiniu popieriu rinkos indeksai, Federaliniu rezervu vykdoma politika, euro ir dolerio valiutu keitimo kursas. Finansu krizes metu JAV vertybiniu popieriu rinkos poveikis Europos vertybiniu popieriu rinkai smarkiai neutralizavo Europos vidaus monetarines politikos ir valiutu keitimo kursu politikos priemones (Anaraki 2008). Tokie pokyciai Europos vertybiniu popieriu rinkoje atsispindejo ir Lietuvos vertybiniu popieriu rinkoje--neisvengta OMXV indekso smukimo ir rinkos traukimosi.

Taigi, analizuojant finansu krizes poveiki vertybiniu popieriu rinkai, svarbu isnagrineti pagrindines vertybiniu popieriu rinkos charakteristikas ir isirti investuotoju nuomones apie investavima pasikeitimus.

3. Investavimas finansu krizes metu

Vieniems investuotojams finansu krize yra metas, kai reikia atsisakyti aktyvaus investavimo, taciau vis daugiau investuotoju pastebi, kad finansu krize suteikia nauju investavimo galimybiu vertybiniu popieriu rinkoje. Vertybiniu popieriu rinkos ir ekonomikos nuosmukio metu del silpnos imoniu finansu bukles ir del sunkiai prognozuojamu ekonomikos rodikliu yra gana rizikinga investuoti. Nepaisant to, net ir tokiu nestabiliu metu, laikantis svarbiausiu investavimo taisykliu, galima uzdirbti pelno is investiciju.

Krizes metu investuotojai turi laikytis svarbiu investavimo principu: pelnas, prieziura, aiskumas, likvidumas, rizikos sumazinimas, ivertinta galimybe ir diversifikavimas (Case 2010). Negana to, renkantis imoniu akcijas finansu krizes metu, reiketu isigyti akcijas tokiu imoniu, kuriu nedidelis isiskolinimo lygis ir kurios yra finansiskai stabilios. Jeigu imone per pastaruosius kelerius metus nuolat mokejo akcininkams dividendus, tiketina, kad tokios imones akcijos bus pelningos (Boyle 2009). Be to, patartina pirkti akcijas, kuriu pelningumas kompensuoja rizika, susijusia su investavimu. Isigyjant vertybinius popierius, reikia nuolat lyginti turimas investicijas su naujomis galimybemis vertybiniu popieriu rinkoje. Tad kruopsti imoniu finansiniu ataskaitu analize turetu padeti didinti investicinio portfelio pelningumo rodikli.

Pardavineti vertybinius popierius reiketu tada, kai akcijos kaina priarteja prie jos numanomos tikrosios vertes. Taip pat akcijas patartina parduoti ir kai yra numanomas imones finansu stabilumo sumazejimas (Boyle 2009).

Ekonomikos nuosmukio metu reiketu stengtis vengti turto koncentracijos ir paskirstyti savo portfeli taip, kad jis butu kuo ivairesnis, pavyzdziui, sudarytas is akciju ir obligaciju. Kita investavimo alternatyva finansu krizes metu yra investicijos i auksa. Del ekonominio nuosmukio auksas vel tampa patrauklia investicija (Gvozdaite 2009). 2009 m. pradzioje investicinio aukso pirkimai Vakaru Europoje isaugo tris kartus. Siuo metu investavimo specialistai pataria subalansuotame investiciju portfelyje tureti 2-25 proc. aukso monetu ar luitu (Gvozdaite 2009). Investicinis auksas yra ilgalaike investicija ir ji isigyta reiketu laikyti nuo 3 iki 5 metu. Taigi galima teigti, kad finansu krizes metu investuotojai gali pasinaudoti nauja galimybe pelningai investuoti i auksa.

Negana to, finansu krizes laikotarpiu investuotojai turi ypac gerai apgalvoti savo investicijas ir grieztai laikytis svarbiausiu investavimo principu. Vienas geriausiu pasaulio investuotoju--Benjamin Graham (Myers 2009), stengiantis sumazinti investavimo rizika ir padidinti investiciju pelninguma, pataria visuomet laikytis triju svarbiausiu investavimo taisykliu:

--investuoti remiantis saugumo koeficientu (pirkti toki vertybini popieriu, kurio tikroji verte yra kur kas didesne nei jo dabartine kaina);

--numatyti isigyjamo vertybinio popieriaus kainos kintamuma ir pelninguma (finansu krizes metu vertybiniu popieriu rinkos kainu kritima reiketu laikyti puikia galimybe rasti kitu tinkamu investiciju);

--nustatyti savo investuotojo tipa (renkantis tiek aktyvu, tiek pasyvu investavima svarbu tai, kad investiciju pelningumas priklauso nuo investuotojo ideto darbo).

Vertybiniu popieriu rinkos ir ekonomikos kiekvieno ciklo metu turi buti taikoma atitinkama investavimo strategija (1 pav.). Prasidedant vertybiniu popieriu rinkos ir ekonomikos nuosmukiui, reiketu pradeti pardavineti obligacijas, nes ju verte del mazesnes rizikos artejant finansu krizei yra didesne, palyginti su akciju verte. Be to, tokiu metu yra palanku isigyti butiniausiu prekiu imoniu akcijas ir jas parduoti pasibaigus finansu krizei.

Artejant vertybiniu popieriu rinkos krizei taip pat mazeja akciju kainos: tada patartina pirkti finansiskai stabiliu imoniu akcijas (Campbell 2007). Kai prasideda akciju kainu didejimas, galima teigti, kad ekonomika po truputi atsigauna. Stengiantis sumazinti investavimo rizika reiketu ekonomikos pakilimo laikotarpiu isigyti obligacijas, kuriu kaina tuo metu yra mazesne nei tikroji ju verte.

Finansu krizes metu investavimo sprendimus daug sudetingiau priimti nei ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Taip yra todel, kad finansu krizes metu susiduriama su didesne investavimo rizika ir mazesniu investiciju pelningumu. Tokiu sudetingu laikotarpiu stengdamiesi minimizuoti su investavimu susijusia rizika, investuotojai turetu kruopsciai isanalizuoti imoniu, kuriu akcijomis prekiaujama vertybiniu popieriu rinkoje, finansines ataskaitas. Taip pat atitinkamu krizes periodu turetu buti keiciama investicinio portfelio struktura (akciju ir obligaciju santykis) ir reikia stengtis turima turta diversifikuoti. Grieztai laikantis investavimo principu, galima net pasipelnyti is vertybiniu popieriu rinkos nuosmukio. Tad reikia stebeti, kokioje ciklo vietoje yra OMXV indeksas ir priimti atitinkamus investavimo sprendimus.

[FIGURE 1 OMITTED]

4. OMXV indekso kitimo analize

Charakterizuojant finansu krizes poveiki vertybiniu popieriu rinkai, svarbu atkreipti demesi i tai, kad finansu krizes metu vertybiniu popieriu rinka pasieke toki lygi, kuris artimas Didziosios depresijos metu pasiektam vertybiniu popieriu rinkos lygiui. Toki finansu krizes poveiki galima ivertinti, apskaiciuojant indeksu pokycius: 2007 m. spalio men. ,,Standard and Poor's" 500 indeksas (apskaiciuojamas apimant 500 JAV imoniu akciju kainas) sieke 1576 punktus ir 2009 m. rugsejo menesi sis indeksas nukrito 1300 punktu (Makin 2009). Lietuvoje geriausiai Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos pokycius atspindi OMX Vilnius (OMXV) indeksas. Skaiciuojant si indeksa itraukiamos NASDAQ OMX Vilnius prekybos sarasuose esancios bendroviu akcijos. OMX VILNIUS indeksa sudaro Vilniaus vertybiniu popieriu birzos Oficialiajame ir Papildomajame sarase kotiruojamos bendroves (NASDAQ OMX 2010a). Sis indeksas atspindi Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos tendencijas ir suteikia galimybe sias tendencijas ivertinti remiantis istoriniais duomenimis. Be to, atsizvelgiant i indekso pokycius, galima numatyti ekonomikos bukles kitima artimoje ateityje ir priimti efektyvius investavimo sprendimus.

Per analizuojama perioda (nuo 2004 m. gruodzio 31 d. iki 2010 m. birzelio 1 d.) nustacius auksciausius OMXV indekso reiksmiu taskus, paaiskejo, kad didziausi akciju rinkos pakilimai buvo 2005 m. spalio 4 d., kai indekso reiksme sieke 531,11 punkto. 2007 m. vasario 6 d. buvo ne toks didelis pakilimas ir OMXV indeksas sieke 530,23 punkto. Kitas auksciausias ir maksimalus per tiriamaji laikotarpi OMXV indekso taskas buvo uzfiksuotas 2007 m. spalio 8 d. Jis sieke 591,44 punkto. Po finansu krizes praejusio rinkos nuosmukio pastebetas nedidelis pakilimas 2009 m. rugsejo 23 d. ir sieke 324,78 punkto. Per analizuojama laikotarpi tarp OMXV indekso reiksmes virsuniu yra vidutiniskai 323 dienos. Atsizvelgiant i tai, laikotarpis, kuriuo remiantis turi buti skaiciuojamas slankusis vidurkis, yra 163 dienos. Paprastasis slankusis vidurkis apskaiciuojamas sudedant per nustatyta idealaus slankiojo vidurkio ilgi visas indekso reiksmes ir padalijant is slankiojo vidurkio ilgio (Achelis 2005). Kadangi ilgo laikotarpio kitimui ivertinti praktikoje dazniausiai naudojamas 200 dienu slankusis vidurkis, tad palyginimui ivertinamas ir tokio laikotarpio OMXV indekso slankusis vidurkis (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Vertybiniu popieriu rinkoje patartina investuoti, kai slankusis vidurkis yra zemiau OMXV indekso vertes ir parduoti vertybinius popierius galima, kai slankusis vidurkis yra auksciau OMXV indekso vertes (Achelis 2005). Tai suteikia galimybe ivertinti, kiek laiko Lietuvos akciju rinkoje nebuvo patartina isigyti vertybiniu popieriu finansu krizes metu.

Didziausia OMXV indekso reiksme pasireiske per ekonomikos pakilimo laikotarpi Lietuvoje. 2007 m. ketvirta ketvirti bendrasis vidaus produktas padidejo 2,29 proc., palyginti su 2007 m. trecio ketvircio rodikliu. Didziausias OMXV indekso smukimas prasidejo nuo 2008 m. rugsejo 12 d. (413,89 punkto) ir tesesi iki 2009 m. liepos 27 d., kai OMXV indeksas sieke 194,25 punkto. Manoma, kad didelis 2008 m. OMXV indekso sumazejimas pasireiske del prastu imoniu finansiniu rezultatu, pablogejusios Lietuvos ukio padeties ir sumazejusio investuotoju aktyvumo. Didziausia finansu krizes poveiki patyre kolektyvinio investavimo subjektai, nes smarkiai sumazejo aktyvu verte ir daugelis investuotoju pasitrauke is kolektyvinio investavimo (Lietuvos Respublikos vertybiniu popieriu komisija 2009).

Per visa analizuojama laikotarpi maziausia OMXV indekso verte buvo 2009 m. kovo 10 d. ir sieke 149,92 punkto, o didziausia OMXV indekso reiksme uzfiksuota 2007 m. spalio 10 d. ir sieke 591,44 punkto. 2009 m. kovo 10 d. OMXV indeksas buvo 25,35 proc. mazesnis nei 2007 m. spalio 10 d. Toks didelis indekso kritimas rodo, kad nebuvo naudotos rinkos stabilumo palaikymo priemones ir nebuvo pasiruosta neigiamiems finansu krizes padariniams eliminuoti.

2009 m. birzelio 29 d. vertybiniu popieriu rinkoje fiksuojamas atsigavimas, kai OMXV indekso reiksmes tapo didesnes nei slankiuju vidurkiu reiksmes. Nuo to momento matyti, kad vis dar OMXV indekso reiksme virsija slankiuju vidurkiu reiksmes, tad vertybiniu popieriu rinka yra gana normalios bukles ir joje galima isigyti vertybiniu popieriu. Nepaisant to, 2010 m. birzelio 4 d. duomenys rodo, kad OMXV indekso reiksme arteja prie apskaiciuotu slankiuju vidurkiu reiksmiu, tad tiketina, kad artimoje ateityje reikes pardavineti vertybinius popierius ir vertybiniu popieriu rinkoje investuotoju aktyvumas sumazes. Jeigu apskaiciuotos slankiuju vidurkiu reiksmes bus vis dar nutolusios nuo OMXV indekso reiksmiu, tada investuotojas turetu dar laikyti isigytus vertybinius popierius, nes tiketina, kad artimoje ateityje atsiras galimybe parduoti turimas investicijas uz didesne kaina.

Isanalizavus OMXV indekso kitima slankiuju vidurkiu metodu, nustatyta, kad pardavimo laikotarpiai buvo ilgesni nei pirkimo laikotarpiai. Negana to, pastebeta, kad 163 ir 200 dienu slankieji vidurkiai atspindi panasias tendencijas kaip ir realus OMXV indekso kitimas, taciau slankiuju vidurkiu metodu nustatytas OMXV kitimas pasireiskia truputi veliau nei analizuojamas realus OMXV kitimas.

Taigi pritaikius slankiuju vidurkiu metoda, galima nustatyti esminius OMXV indekso pokycius ir taip numatyti ateities kitimo tendencijas. Slankiuju vidurkiu metodas yra techninis rodiklis, kuris gali buti sekmingai naudojamas technineje vertybiniu popieriu rinku analizeje. Sis metodas padeda sumazinti svyravimu itaka vertybiniu popieriu rinkos analizeje ir suteikia galimybe tiksliau nuspeti ateities rinkos tendencijas.

OMXV indekso cikliskumo ypatumai

Lietuvos akciju rinkos cikliskumo analizei buvo pasirinktos tokios charakteristikos, kaip loviu ir virsuniu skaicius, suminis laikotarpis kilimo ir kritimo fazese, kintamumo rodiklis kilimo ir kritimo fazese bei amplitudes parametrai. Sios charakteristikos padeda tinkamai ivertinti vertybiniu popieriu rinkos pokycius (Biscari, Gracia 2002). Siekiant pasalinti galimas paklaidas, del didelio duomenu kiekio ir tiksliau nustatyti kilimo ir kritimo fazes, OMXV indekso kiekvienos dienos vertes buvo perskaiciuotos i menesines OMXV indekso vertes.

Per analizuojama 2003 m. sausio 1 d.--2010 m. geguzes 31 d. laikotarpi buvo nustatytos trys virsunes ir trys loviai Lietuvos akciju rinkoje (1 lentele). Po 2005 m. spalio men. virsunes prasidejo 10 menesiu kritimo faze ir zemiausias taskas buvo pasiektas 2006 m. rugpjucio men. Tuo metu OMXV indekso verte krito 25,12 proc. Po sito luzio tasko vertybiniu popieriu rinka pletojosi ir 2007 m. spalio men. OMXV indeksas pasieke auksciausia taska per visa analizuojama laikotarpi. 2007 m. spalio men. OMXV indekso reiksme buvo 52,71 proc. didesne nei 2006 m. rugpjucio men. Po nustatyto auksciausio pakilimo akciju rinkoje prasidejo vertybiniu popieriu rinkos traukimasis, kuris tesesi 17 menesiu. 2009 m. kovo menesi uzfiksuotas didziausias Lietuvos akciju rinkos smukimas per analizuojama laikotarpi. Si menesi OMXV indekso verte krito 73,27 proc., ir toks akciju rinkos susitraukimas atspindi neigiama finansu krizes poveiki vertybiniu popieriu rinkai. Be to, 2009 m. buvo vieni sunkiausiu Lietuvos ekonomikai, nes smarkiai sumazejo imoniu pajamos, gaminamos produkcijos, padaugejo bedarbiu. Po sio staigaus nuosmukio akciju rinka pradejo atsigauti ir nedidelis akciju rinkos pagyvejimas truko 13 menesiu (iki 2010 m. balandzio men.). Palyginus su 2009 m. kovo men. OMXV indekso rezultatu, 2010 m. balandzio menesi OMXV indeksas pakilo 2,07 karto. Taigi nors Lietuvos akciju rinka 2009 m. patyre dideli nuosmuki, isliko tokio rinkos smukimo pasikartojimo tikimybe per 2011 m. Jeigu bus nesiimama jokiu rinkos ir ekonomikos stabilizavimo priemoniu, gali buti, kad 2011 m. pabaigoje--2012 m. pradzioje Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos dalyviai vel patirs nuostoliu del vertybiniu popieriu vertes sumazejimo.

Ivertinus trukme kilimo ir kritimo fazese, paaiskejo, kad per analizuojama laikotarpi Lietuvos akciju rinkos indeksas ilgesni laika kilo nei krito. Priklausomai nuo vertybiniu popieriu rinkos fazes, skiriasi investavimo rizikos lygis ir vertybiniu popieriu rinkos indekso graza (Tu 2006). Kilimo faze ypac prailgino OMXV indekso kilimas nuo 2003 m. sausio men. iki 2005 m. spalio men. Tai galima butu pagristi tuo, kad analizuojamuoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika po truputi augo ir pasieke augimo virsune 2007 m. Nors kritimo faziu trukme buvo du kartus trumpesne, taciau kilimo fazese atsispindi didesnis neigiamas pokytis. Negana to, vidutiniskai per analizuojama laikotarpi kritimo faze truko 9,33 men., o kilimo faze--20,33 men. Ir atitinkamai kilimo fazes buvo 54,11 proc. ilgesnes fazes nei kritimo. Taigi per analizuojama laikotarpi akciju rinkos kilimo faze buvo beveik du kartus ilgesne nei kritimo, tad akciju rinka iki finansu krizes smarkiai augo ir pletojosi.

OMXV indekso kintamumo rodiklis tiek kritimo, tiek kilimo fazese yra ganetinai panasus. OMXV indekso kintamumas kritimo fazeje buvo tik 2 proc. didesnis nei kilimo fazeje. Siuo atveju pastebima, kad fazes trukme neturi dideles itakos OMXV indekso kintamumui: nors kilimo fazes buvo pastebimai ilgesnes, taciau kintamumas abiejose fazese panasus. Tai rodo, kad finansu krizes metu OMXV indeksas mazejo nedidele amplitude ir jo lovio taska buvo galima is anksto nuspeti, taciau tai laiku nebuvo padaryta.

Amplitude atspindi, kaip vystesi rinka kilimo ir kritimo faziu metu. Kitaip sakant, kilimo faziu amplitude rodo, kaip skiriasi OMXV indekso reiksme nuo akciju rinkos luzio tasko iki virsunes, o lokio faziu amplitude rodo, kaip skiriasi OMXV indekso reiksme nuo virsunes iki reiksmes, esancios luzio taske (Edwards et al. 2003). Modulio amplitude kritimo fazeje buvo apie 52,25 proc. mazesne nei amplitudes rodiklis kilimo fazeje. Atsizvelgiant i tai, galima teigti, kad tiketina, jog didesne kilimo faziu trukme ir lemia didesne amplitude. Amplitude kilimo fazeje atspindi, kad tokios fazes metu OMXV indekso reiksmes labiausiai svyravo. Negana to, kadangi kritimo faziu amplitude buvo kur kas mazesne nei kilimo faziu amplitude, tai rodo, kad rinka augo daug didesniais pokyciais nei krito. Tad Lietuvos augancios akciju rinkos kitimas buvo didesnis nei finansu krizes metu prasidejes OMXV kritimas.

Taigi atlikus akciju rinkos parametru analize, paaiskejo, kad kilimo fazes buvo gerokai ilgesnes nei kritimo, tad analizuojamuoju laikotarpiu didziaja laiko dali akciju rinkos pletojosi ir OMXV indekso verte augo. Negana to, kintamumo rodiklis parode, kad tiek kilimo, tiek kritimo faziu metu OMXV indekso kintamumas buvo panasus ir skirtinga vidutine faziu trukme nepaveike kintamumo. Didelis skirtumas tarp kilimo ir kritimo faziu amplitudziu atskleide, kad OMXV indeksas sparciau didejo nei krito, o per finansu krize OMXV indeksas pastebimai sumazejo. 2009 m. kovo men. nuo nustatyto lovio tasko vertybiniu popieriu rinkoje prasidejo kilimo faze, kuri tesesi iki 2010 m. pabaigos--2011 m. pradzios. Nuo 2011 m. sausio men. stebimas netolygus OMXV indekso mazejimas, tad tiketina, kad iki 2012 m. pradzios vertybiniu popieriu rinka trauksis ir artes prie kritimo fazes lovio tasko. Atsizvelgdami i tai, investuotojai turetu atidziai stebeti OMXV indekso kitimo tendencijas ir pasinaudoti galimybe isigyti atpigusias patikimu bendroviu akcijas.

5. finansu krizes poveikis investuotoju lukesciams

Kadangi vertybiniu popieriu rinkos kitima lemia investuotoju lukesciai ir poziuris i investavima, anketine investuotoju apklausa gali atskleisti vertybiniu popieriu rinkos bukle ir padeti numatyti, kaip keisis vertybiniu popieriu kainos rinkoje. Investuotoju lukesciai rodo, kokiu pokyciu yra tikimasi rinkoje ir kokios finansines priemones bus paklausesnes, palyginti su kitomis finansinemis priemonemis. Atliekant anketine apklausa, pagrindine tyrimo aibe buvo laikomi visi Lietuvoje investuojantys fiziniai asmenys rezidentai. Negana to, tiriamaja visuma sudaro tik tie investuotojai, kurie investuoja i akcijas, Vyriausybes vertybinius popierius ir taupymo lakstus. Atsizvelgiant i tai, buvo apklausti 138 respondentai, rezultatu patikimumas siekia 91,5 proc. Daugiausia atsakiusiu respondentu (81,88 proc.) turejo aukstaji issilavinima, 10,14 proc. sudare dar nebaige studijuoti aukstojoje mokykloje, 5,07 proc. respondentu turejo vidurini issilavinima ir maziausiai apklaustuju (2,9 proc.) sudare turintys aukstesniji issilavinima.

Didzioji dalis respondentu (68,12 proc.) yra dirbe ar studijave per pastaruosius trejus metus ekonomikos ar finansu srityje. Remiantis tokia informacija, galima teigti, kad apklausos duomenys yra gana kokybiski. Per pastaruosius vienerius metus sandoriu del finansiniu priemoniu isigijimo ar pardavimo sudarymo daznis atspindi respondentu investavimo patirti. Beveik puse i anketos klausimus atsakiusiu respondentu (55,07 proc.) nesudare investavimo sandoriu per pastaruosius vienerius metus. Daugiau kaip penkis sandorius sudare 29,71 proc. maziau respondentu, palyginti su nevykdziusiais sandoriu apklaustaisiais.

Nustatant esmines priezastis, del kuriu respondentai dar neisigijo finansiniu priemoniu, galima numatyti investavimo skatinimo ir vertybiniu popieriu rinkos pletojimo priemones. Didzioji dalis respondentu (36,75 proc.) nurode kitas atsisakymo investuoti priezastis. Mazdaug 9 proc. apklaustuju dar neisigijo finansiniu priemoniu, nes neturejo tam uztektinai lesu. Tai nusako Lietuvos ekonomikos problemas pasibaigus finansu krizei. Nepaisant to, net 27,35 proc. respondentu neturi laiko dometis investavimu. Tiketina, kad tokiu atveju turetu padeti finansu makleriu imones. Vienodai pasiskirste (po 17,95 proc.) respondentu nurodytos dvejojimo investuoti priezastys: truksta ziniu ir informacijos apie investavima ir nenorejimas prisiimti rizikos. Atsizvelgiant i tai, skatinant vertybiniu popieriu rinkos atsigavima, turetu buti dazniau vykdomos konferencijos ir skleidziama informacija investavimo klausimais. Taip pat, siekiant isvengti dideles su investavimu susijusios rizikos, investuotojams butu galima siulyti terminuotus, investicinius indelius arba Vyriausybes obligacijas. Taigi isanalizavus anksciau minetas priezastis svarbiausios priemones, skatinant vertybiniu popieriu rinkos atsigavima, yra tokios, kaip informacijos skleidimas (taip sudominant investuotojus), ekonomines situacijos ir finansines bukles gerinimas.

Siekiant numatyti Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos perspektyvas, svarbu nustatyti 2007-2009 m. finansu krizes poveiki investuotoju poziuriui (3 pav.). Remiantis apklausos rezultatais, paaiskejo, kad finansu krize nepaveike daugumos (34,78 proc.) respondentu poziurio i investavima. Negana to, tyrimo rezultatai atskleide, kad del finansu krizes 27,54 proc. investuotoju pradejo dometis investavimu. Remiantis tokiais duomenimis, tiketina, kad praejusi finansu krize padidino potencialiu investuotoju skaiciu ir informacijos apie investavima paklausa. Nepaisant to, finansu krize turejo ir neigiama itaka, nes 23,19 proc. pradejo abejoti investavimo pranasumais, o 10,87 proc. respondentu isvis sumazejo noras investuoti. Deja, 3,62 proc. respondentu nenurode tikslaus kito finansu krizes poveikio poziuriui i investavima. Taigi atsizvelgiant i gautus rezultatus, galima teigti, kad finansu krize neturejo pastebimai sumazinti investuotoju ar potencialiu investuotoju skaiciaus ir vertybiniu popieriu rinka artimoje ateityje turetu pradeti augti.

Kadangi investuotoju lukesciai turi lemiama itaka vertybiniu popieriu kainu svyravimui, turint informacijos apie tai, ko tikisi is vertybiniu popieriu rinkos respondentai po 2-3 metu, galima numatyti vertybiniu popieriu rinkos perspektyvas (4 pav.). Gauti apklausos rezultatai parode, kad mazdaug puse apklaustuju tikisi po 2-3 metu vertybiniu popieriu kainos padidejimo. Atsizvelgiant i tai, tiketina, kad artimoje ateityje padides finansiniu priemoniu paklausa (kol ju kainos dar nera smarkiai padidejusios) ir taps aktyvesne prekyba finansinemis priemonemis. Negana to, taip pat didele dalis (40,58 proc.) investuotoju mano, kad po 2-3 metu vertybiniu popieriu kainos smarkiai svyruos ir rinka bus nestabili.

Didelis kainu svyravimas suteikia investuotojams galimybe greitai gauti pelno is investavimo. 3,62 proc. respondentu neturejo nuomones apie vertybiniu popieriu rinkos perspektyvas. Taip pat manoma, kad po 2-3 metu litas bus devalvuotas ir vertybiniu popieriu rinkoje prasides sastingis. Taigi atsizvelgiant i si respondentu nuomoniu pasiskirstyma galima teigti, kad tiketina, jog po 2-3 metu vertybiniu popieriu kainos smarkiai svyruodamos dides.

Investuotoju numatomas vertybiniu popieriu rinkos smukimas gali padeti atskleisti ju nuomone apie vertybiniu popieriu rinkos OMXV indekso svyravimo tendencijas ateityje (5 pav.). Net 37,68 proc. respondentu mano, kad kita finansu krize prasides po desimties metu. Kadangi finansu krizes pasaulyje vis dazniau pasireiskia, yra didesne tikimybe, kad kita finansu krize prasides po desimties metu. Taip pat nemazai respondentu (18,84 proc.) yra optimistiskesnes nuomones ir tikisi kito vertybiniu popieriu rinkos smukimo po dvidesimties metu. Negana to, daugelis investuotoju (40,58 proc.) pateike kitokia savo nuomone: 10,14 proc. respondentu mano, kad vertybiniu popieriu rinkos smukimas prasides po penkeriu metu; 11,59 proc. respondentu teige, kad tai yra ganetinai sunkiai prognozuojama. Taip pat nemazai respondentu nurode, kad kitas vertybiniu popieriu rinkos smukimas turetu pasireiksti po maziau nei desimties metu (po seseriu, septyneriu ar astuoneriu metu). Tai labai tiketina, nes remiantis istoriniais ivykiais, vis dazniau pasireiskia finansu krizes. Taigi tokie duomenys rodo, kad respondentai tikisi kito vertybiniu popieriu rinkos smukimo mazdaug po penkeriu-desimties metu.

Taigi atlikus anketine apklausa, paaiskejo, kad daugelis respondentu tikisi vertybiniu popieriu rinkos atsigavimo artimoje ateityje. Taip pat tyrimo duomenys parode, kad daugelis potencialiu investuotoju neperka vertybiniu popieriu, nes truksta papildomu lesu, informacijos apie investavima ir laiko dometis investavimo sritimi. Negana to, remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad finansu krizes poveikis investuotoju nuomonei apie investavima nebuvo toks didelis, nes daugelis ju nepakeite savo nuomones. Be to, yra izvelgiamas ir teigiamas finansu krizes poveikis respondentams: padidejo domejimasis investavimu. Daugelis respondentu mano, kad artimoje ateityje vertybiniu popieriu kainos smarkiai svyruos ir dides. Nepaisant to, investuotojai tikisi, kad kita finansu krize Lietuvos vertybiniu popieriu rinka paveiks per 5-10 metu.

6. Isvados

Taigi Lietuvos vertybiniu popieriu rinka padeda paskirstyti laikinai laisvas lesas tarp rinkos dalyviu ir taip skatina Lietuvos ekonomikos augima. Pagal daugelio autoriu atliktus tyrimus buvo nustatyta, kad labiausiai Lietuvos vertybiniu popieriu rinka veikia tokie rodikliai, kaip infliacija, realusis BVP, palukanu norma.

Finansu krizes metu investuotojai gali atrasti nauju investavimo galimybiu ir pasipelnyti is ju. Investuojant finansu krizes metu, patartina laikytis svarbiausiu investavimo principu. Visu pirma reikia investuoti i tuos vertybinius popierius, kuriu tikroji verte yra kur kas didesne. Taip pat labai svarbu yra imoniu, kuriu akcijos kotiruojamos vertybiniu popieriu birzoje, finansiniu ataskaitu ir dividendu ismokejimo grafiku analize.

Slankiuju vidurkiu metodas atskleide, kad maziausia OMXV indekso reiksme uzfiksuota tuo metu, kai Lietuvoje bendrojo vidaus produkto rodiklis pradejo mazeti. Akciju rinkos ciklo lovio taskas pasireiske truputi anksciau nei ekonomikos nuosmukis Lietuvoje. OMXV indekso reiksmes artejimas prie apskaiciuotu 163 ir 200 dienu trukmes slankiuju vidurkiu reiksmiu rodo, kad 2010 m. pabaigoje investuotojams patartina pardavineti vertybinius popierius, nes tiketina, kad 2011 m. prasides vertybiniu popieriu kainu mazejimo tendencija.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. geguzes 31 d. Lietuvos akciju rinkoje uzfiksuotos trys virsunes ir loviai. Didziausias pokytis tarp akciju rinko luzio tasku nustatytas 2009 m. kovo menesi: OMXV indekso verte krito 73,27 proc., palyginti su 2007 m. spalio menesi nustatyta virsune. Toks ryskus vertybiniu popieriu vertes sumazejimas atskleidzia neigiama finansu krizes itaka rinkai. Sis nustatytas lovio taskas buvo 2009 m. kovo men., iki 2010 m. pabaigos yra pasiektas kilimo fazes virsunes taskas, o 2011 m. pradzioje prasidejusi kritimo faze turetu testis iki pat metu pabaigos. Prasidejus kritimo fazei, investuotojams atsiranda galimybe isigyti norimas investicijas uz mazesne kaina.

Kadangi, remiantis tyrimo duomenimis, 2011 m. pradzioje prasidejusi kritimo faze turetu testis ir 2012 m., tai rodo, kad turi dideti obligaciju kainos ir veliau mazeti akciju kainos. Prasidejus kritimo fazei, gali pasipelnyti tie investuotojai, kurie buvo isigije obligaciju, nes tai yra tinkamas laikas jas parduoti. Be to, ipusejus kritimo fazei, bus palankus metas isigyti akciju.

Kilimo faziu vidutine trukme buvo 54,11 proc. ilgesne nei kritimo faziu, o kintamumas abiejose fazese isliko ganetinai panasus. Tokie Lietuvos vertybiniu popieriu rinkos ypatumai rodo, kad investuotojai ateityje tures daugiau laiko parduoti akcijas ir isigyti obligaciju. Didelis skirtumas tarp kritimo ir kilimo faziu modulio amplitudziu (52,25 proc.) atskleide, kad Lietuvos akciju rinka analizuojamuoju laikotarpiu sparciai augo, ir jeigu nebutu prasidejusi finansu krize, tiketina, kad Lietuvos vertybiniu popieriu verte butu didejusi ir palaikiusi ekonomikos augima.

Anketines apklausos tyrimo rezultatai atskleide, kad finansu krize dideles dalies apklaustuju nuomones apie investavima beveik nepakeite ir netgi 27,54 proc. apklaustuju pradejo labiau dometis investavimu. Vertinant vertybiniu popieriu rinkos perspektyvas respondentu atzvilgiu, paaiskejo, kad daugiau nei puse apklaustuju po 2-3 metu tikisi vertybiniu popieriu kainu padidejimo, o 40,58 proc. respondentu tikisi smarkaus vertybiniu popieriu kainu svyravimo. Remiantis tyrimo rezultatais, vertybiniu popieriu rinkos atsigavima galima butu paskatinti teikiant daugiau lengvai suprantamos informacijos apie investavima ir gerinant ekonomine salies bukle.

doi: 10.3846/btp.2011.24

Received 26 November 2010; accepted 26 January 2011

Iteikta 2010-11-04; priimta 2011-01-26

Literatura

Achelis, S. B. 2005. Technical Analysis From A to Z. New Delhi: Vision Books. 330 p.

Anaraki, K. N. 2008. The European Stock Market Impulse to the US Financial Crisis. Economics. Tehran: Islamic Azad University.

Biscarri, J. G.; Gracia, F. P. 2002. Bulls and Bears: Lessons from some European Countries. Navarra: University of Navara. Boyle, B. 2009. Focused Value Investing, Money Manager Interview 6/30/09: 5.

Boreika, P.; Pilinkus, D. 2009. Makroekonominiu rodikliu ir akciju kainu tarpusavio rysys Baltijos salyse, Ekonomika ir vadyba 14: 692-699.

Campbell, D. 2007. Business Cycle Points to Stage 6 Stocks and Commodities Bear Market [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.marketoracle.co.uk/Article1908.html>.

Case, B. 2010. The Seven Pillars of Investment Wisdom, Benefits and Compensation Digest 5: 26-31.

Chackevic, M. 2008. Skandinavijos ir Baltijos saliu akciju rinku cikliskumo ivertinimas: magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didziojo universiteto leidykla. 64 p.

Dabrikaite, S. 2007. Akciju analizes budu trukumai ir privalumai [interaktyvus], [ziureta 2010 m. lapkricio 20 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2007/finansai/ Dabrikaite_Sigita.pdf>.

Danilenko, S. 2009. Makroekonominiu procesu poveikio akciju rinkai tyrimas, Ekonomika ir vadyba 14: 731-735.

Edwards, S.; Biscarri, J. G.; de Gracia, F. P. 2003. Stock market cycles, financial liberalization and volatility, Journal of International Money and Finance 22: 925-955. doi:10.1016/j.jimonfin.2003.09.011

Gvozdaite, L. 2009. Auksas. Krize nupute dulkes, bizVersus: 38-40.

Lietuvos Respublikos vertybiniu popieriu komisija. 2009. Trumpa apzvalga. 2009 m. III ketvirtis [interaktyvus], [ziureta 2010 m. spalio 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.vpk.lt/new/documents/2009%20%20I%20II.pdf>.

Macijauskas, L. 2010. Sezoniskumo Lietuvos akciju rinkoje tyrimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(3): 279-285. doi:10.3846/btp.2010.30

Makin, J. H. 2009. Three Lessons from the Financial Crisis [interaktyvus], [ziureta 2010 m. spalio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.aei.org/outlook/100067>.

Myers, D. 2009. Benjamin Graham: Three Timeless Principles, Train2inves white paper 2009/JC: 1-4.

NASDAQ OMX. 2010a. Indeksai [interaktyvus], [ziureta 2010 m. spalio 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.nasdaqomxbaltic.com/lt/indexes/about-indexes>.

NASDAQ OMX. 2010b. Lietuvos VP rinka [interaktyvus], [ziureta 2010 m. spalio 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.nasdaqomxbaltic.com/lt/birzu-informacija/apie-mus/nasdaq-omx- group-3/nasdaq-omx-vilnius/lietuvos-vprinka>.

NASDAQ OMX. 2010c. NASDAQ OMX Vilnius [interaktyvus], [ziureta 2010 m. spalio 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.nasdaqomxbaltic.com/lt/birzu-informacija/apie-mus/nasdaq-omx- group-3/nasdaq-omx-vilnius>.

Pekarskiene, I.; Pridotkiene, J. 2010. Vertybiniu popieriu rinkos vaidmuo ekonomikoje, Ekonomika ir vadyba 15: 177-184.

Pilinkus, D. 2009. Stock market and macroeconomic variables: evidences from Lithuania, Ekonomika ir vadyba 14: 884-891.

Pilinkus, D.; Boguslauskas, V. 2009. The short-run relationship between stock market prices and macroeconomic variables in Lithuania: an application of the impulse response function, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics (5): 26-33.

Rakauskaite, D. 2008. Lietuvos vertybiniu popieriu rinka po 15 metu: nuo nulio iki ..., is Vertybiniu popieriu komisijos konferencija ,,Lietuvos vertybiniu popieriu rinka: issukiai ir perspektyvos". Vilnius, Lietuva, 2008 m. balandzio 2 d. Vilnius: Finansu analitiku asociacija.

Sarkinas, R. 2008. Pasaulio finansu krizes pamokos Lietuvai, Pinigu studijos 2: 93-96.

Tu, J. 2006. Are Bull and Bear Markets Economically Important? [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 1 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ccfr.org.cn/cicf2006/cicf2006paper/20060130155446.pdf>.

Uzdanaviciute, R. 2007. Statistinis Baltijos saliu makroekonominiu procesu poveikio akciju rinkai tyrimas, is 10-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos ,,Mokslas--Lietuvos ateitis". Vilnius, Lietuva, 2007 m. balandzio 12 d. Vilnius: Technika, 136-144.

Valentinavicius, S. 2010. Investiciju valdymas. Teoriniai ir praktiniai aspektai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 304 p. ISBN 978-9955-33-578-8.

Daiva Bareikiene (1), Vytautas Sudzius (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) daiva.bareikiene@gmail.com (corresponding author); (2) vytautas.sudzius@vgtu.lt

Daiva Bareikiene (1), Vytautas Sudzius (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) daiva.bareikiene@gmail.com; (2) vytautas.sudzius@vgtu.lt

Daiva BAREIKIENE. An economist at the Department of Finance of the Environmental Project Management Agency under the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. In 2011 was awarded with Management and Business Administration (branch of study programme--Financial Engineering) Master's degree (Honours Diploma). Research interests: macroeconomics, investments and stock market, financial analysis, management and prognosis.

Vytautas SUDZIUS. Doctor of Social Sciences, Assoc. Professor, author of about one hundred articles, several publications of the popularization of science and is the author of the monographs, textbooks, course books and tutorials. Research interests: financial marketing, management and administration of the small and medium-sized business, theory of organization. Verslas: teorija ir praktika, 2011, 12(3): 236-245 245
Table 1. The characteristics of the Lithuanian stock
market during the period of 2003 01 01-2010 05 31
(made by the authors, on the basis of NASDAQ OMX Vilnius
database) (NASDAQ OMX 2010c)

1 lentele. Lietuvos akciju rinkos charakteristikos
2003 m. sausio 1 d. - 2010 m. geguzes 31 d. laikotarpiu
(sudaryta autoriu, remiantis NASDAQ OMX Vilnius
duomenu baze) (NASDAQ OMX 2010c)

Charakteristika                   Reiksme

Loviu skaicius                    3
Virsuniu skaicius                 3
Menesiu skaicius kritimo fazeje   28
Menesiu skaicius kilimo fazeje    61
Kritimo faziu vidutine trukme     9,33
Kilimo faziu vidutine trukme      20,33
Kintamumas kritimo fazeje         0,0659
Kintamumas kilimo fazeje          0,0647
Amplitude kritimo fazeje          -0,3742
Amplitude kilimo fazeje           0,7837

Fig. 3. 2007-2009 financial crisis impact on the investors
opinion about the investment (made by the authors, on the basis
of survey 2010)


3 pav. 2007-2009 m. finansu krizes poveikis investuotoju
poziuriui i investavima (sudaryta autoriu, remiantis anketine
apklausa 2010)

Kita                                  3,62
Padidejo domejimasis prekyba         27,54
vertybiniais popieriais
Isaugo nepasitikejimas vertybiniu    23,19
popieriu rinkos efektyvumu
Sumazejo noras prekiauti             10,87
Finanse krize neturejo itakos mano   34,78
nuomonei apie investavima

Note: Table made from bar graph.

Fig. 4. Stock market tendency after 2-3 years (made by the
authors, on the basis of survey 2010)

4 pav. Vertybiniu popieriu rinkos kitimas po 2-3 metu (sudaryta
autoriu, remiantis anketine apklausa 2010)

Kilimo tendendencija   50,72
(vertybiniu
popieriu kainos
dides)
Kritimo                 5,07
tendencija
(vertybiniu
popieriu kainos
mazes)
Vertybiniu             40,58
popieriu kainos
smarkiai svyruos
Kita                    3,62

Note: Table made from bar graph.

Fig. 5. The forecast of the next crisis in the stock market
(made by the authors, on the basis of survey, 2010)

5 pav. Vertybiniu popieriu rinkos smukimo prognozes (sudaryta
autoriu, remiantis anketine apklausa, 2010)

kita                     40,58
smukimas nebepasireiks       0
10 metu                  37,68
30 metu                   2,9
20 metu                  18,84

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Bareikiene, Daiva; Sudzius, Vytautas
Publication:Business: Theory and Practice
Date:Sep 1, 2011
Words:5631
Previous Article:The theoretical insights of the state's promotion policy on FDI/ Valstybines politikos taikymo tiesioginems uzsienio investicijoms pritraukti...
Next Article:Public-private partnerships: perspective of city's territories development/ Viesojo ir privaciojo sektoriu partneryste: misto teritoriju pletros...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters