Printer Friendly

Evaluation of pillar II pension funds' return on investment considering risk/II pakopos pensiju fondu investiciju grazos, atsizvelgiant i rizika, vertinimas.

1. Ivadas

Nors visuomeneje vyrauja priestaringos nuomones del investavimo i privacius pensiju fondus, kaip valstybinio socialinio draudimo alternatyvos tolimesnes perspektyvos Lietuvoje, taciau asmenu, savanoriskai kaupianciu senatves pensijai is socialinio draudimo imokos dalies, skaicius palaipsniui dideja, o tai rodo si asmeninio investavimo buda isliekant patrauklu.

Vien investavimo strategija, absoliutus grazos dydis ar fondo apskaitos vieneto vertinimo metodas, kuris siuo metu taikomas Lietuvoje pensiju fondams vertinti, neleidzia aiskiai apibrezti ir ivertinti grazos ir rizikos lygio, taciau siai problemai spresti salyje kol kas nera skiriama pakankamai demesio nei mokslineje literaturoje, nei praktikoje. Investuojant pensiju fonduose, kaip ir bet kuriose kitose investicijose, siekiant gauti didesne graza, reikia prisiimti ir didesne rizika. Taigi, norint tinkamai ivertinti privaciu pensiju fondu veikla, butina nustatyti investiciju grazos ir rizikos rysi. Siame straipsnyje aprasyti gauti rezultatai gali buti naudingi tiek privatiems investuotojams, besirenkantiems atitinkama fonda, tiek fondu valdymo bendrovems, siekiancioms ivertinti savo vieta tarp konkurentu.

Sio straipsnio tikslas--ivertinti Lietuvoje veikianciu II pakopos privaciu pensiju fondu investiciju graza, atsizvelgiant i rizika. Tyrimo objektas--II pakopos pensiju fondai. Tikslui pasiekti keliami uzdaviniai: isnagrineti privaciu pensiju fondu bruozus ir apibrezti fondu vieta Lietuvos pensiju sistemoje; isskirti pagrindinius privaciu pensiju fondu vertinimo kriterijus, nustatyti tinkama grazos ir rizikos rysio ivertinimo metoda; istirti II pakopos privaciu pensiju fondu rinkos struktura; ivertinti Lietuvoje veikianciu II pakopos privacius pensiju fondu investiciju graza, atsizvelgiant i rizika.

Metodai--mokslines literaturos ir periodiniu leidiniu analize, statistiniu duomenu analize, strukturine analize, grafinis duomenu atvaizdavimas, Sarpo metodas.

2. Privaciu pensiju fondu bruozai

Privatus pensiju fondas--tai fiziniams asmenims, pagal Lietuvos Respublikos pensiju sistemos reformos istatyma kaupiantiems pensijas (arba savanoriskai kaupiantiems pensijas ir mokantiems pensiju imokas i pensiju fonda), bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantis pensiju turtas, kurio valdymas perduotas pensiju kaupimo bendrovei (arba pensiju fondo valdymo imonei) ir kuris investuojamas pagal pensiju fondo taisykles (Lietuvos Respublikos ... 2000).

Privatus pensiju fondai--socialinio draudimo alternatyva. Savo esme tai yra pelno siekiancios institucijos, taciau turi pelno nesiekiancios institucijos statusa. Tokiu pensiju fondu reikalingumas yra svarbus ne tik socialine, bet ir ekonomine prasme--pensiju sistema prisideda ir prie salies finansu rinkos stiprinimo.

Kaupiamoji pensiju sistema ir privatus pensiju fondai, kaip ir kiekviena bet kuri sistema ar organizacija, turi teigiamu ir neigiamu bruozu (1 lentele). Pagrindiniai teigiami II pakopos privaciu pensiju fondu bruozai--socialines rizikos paskirstymas, visuomenes senejimo poveikio mazinimas pensiju sistemai, ilgalaikiu investiciju galimybe, kapitalo rinkos ir infrastrukturos pletra, galimybe gauti didesnes pensijas, nes paprastai investiciju graza yra didesne negu darbo uzmokescio augimas. Pagrindiniai neigiami bruozai--fondas atitraukia dali lesu is socialinio draudimo fondu, fondu ismokoms itakos turi svyravimai rinkoje, sistema neapibrezia problemu tu asmenu, kuriu pajamos yra mazos. Taip pat, didejant kapitalui, dideja fondu itaka, o tai gali neigiamai veikti socialine politika, galima reali gresme uzsienio kapitalo vyravimui.

3. Privaciu pensiju fondu vieta Lietuvos pensiju sistemoje

Privatus pensiju fondai salyje pradejo veikti nuo 2004 m., kai buvo igyvendinta pensiju sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas--"Pakeisti pensiju sistema taip, kad sulauke pensinio amziaus zmones gautu didesnes pajamas nei iki siol, taciau perskirstymas butu ne padidintas, bet sumazintas, kad sistema taptu ilga laika gyvybinga ir apimtu visus gyventojus" (Lietuvos Respublikos... 2000). Iki pat 2003 m. visa Lietuvos pensiju sistema remesi solidarumo principu: dirbantieji visa savo sumokamu pajamu mokescio dali skyre pensininkams islaikyti. Po 2003 m. reformos Lietuvos pensiju sistema sudaro sios trys dalys, t.y. pakopos (Bitinas et al. 2011):

--Pirmoji pensiju sistemos pakopa--privalomasis valstybinis pensiju draudimas (reglamentuojamas Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymu). Jis uztikrina minimalia apsauga nuo skurdo senatveje arba negalios atveju. Si pakopa finansuojama einamuju socialinio draudimo imoku principu.

--Antroji pakopa--savanoriskas kaupimas senatves pensijai is socialinio draudimo imokos dalies privaciuose pensiju fonduose (2003 m. reforma). Si pensiju pakopa veikia apibreztu imoku ir individualiu saskaitu principu ir uztikrina papildoma pensijos dali, priklausoma nuo sumoketu imoku.

--Trecioji pensiju sistemos pakopa--papildomas kaupimas pensijai gyvybes draudimo imonese arba pensiju fonduose. Papildomai pensijai gyvybes draudimo imonese arba pensiju fonduose gali kaupti bet kuris asmuo.

Taigi II pakopos fondai suteikia galimybe dali imoku, mokamu Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, nukreipti i pasirinkta pensiju fonda, kurio asmenineje saskaitoje kaupiami ir investuojami pinigai. Tai dalines darbuotoju nuosavybes teise kaupiamos lesos i tam tikrus pasirinkto rizikingumo ir sudeties investicinius fondus. Uz imokas, kurios pervedamos i pensiju fondus, isigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, gaunamos palukanos, uz kurias vel perkamas turtas. Atejus senatves pensijos amziui, uz sukaupta suma igyjama teise i kasmenesine ismoka--pensija iki gyvos galvos, arba, kitaip tariant, anuiteta (Socialines ... 2012).

Pensiju kaupimo sistemoje gali dalyvauti asmenys, turintys draudziamuju pajamu, nuo kuriu privalomai skaiciuojamos valstybinio socialinio draudimo imokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, taip pat asmenys, pagal Lietuvos Respublikos Europos Sajungos instituciju darbuotoju ir Europos Parlamento nariu pensiniu teisiu issaugojimo ir perkelimo istatyma, turintys teise pervesti lesas is Europos Sajungos instituciju pensiju sistemos, isskyrus asmenis, kurie jau yra sulauke senatves pensijos amziaus (Valstybinio ... 2012).

Kaupiamos pensijos dydis priklauso nuo: kaupimo laikotarpio trukmes, atlyginimo dydzio, investavimo pajamingumo ir atskaitymu kaupimo bendroves naudai dydzio (Valstybinio ... 2012). Taciau Lazutka (2008), analizuodamas pensiju sistemos reforma, teigia jo atlikta analize rodant, kad privaciu pensiju fondu klientu asmeninese kaupiamosiose pensiju saskaitose kaupiamo turto investiciju graza nepadengia nuostoliu, kuriuos jie patirs del dalinio pasitraukimo is socialinio draudimo pensiju sistemos.

Imokos dali, pervedama i pensiju kaupimo bendroves saskaita, nustato Lietuvos Respublikos Seimas. Kaupiamajam draudimui pervedama imoka 2004 m. sudare 2,5 proc. ir iki 2008 m. kasmet buvo didinama po 1 proc. iki 5,5 proc. (2 lentele).

Nuo 2009 m. sausio men. iki 2009 m. birzelio men. tarifas buvo sumazintas nuo 5,5 proc. iki 3 proc. Tokiam sumazinimui didziausia itaka turejo pasaulines finansu krizes nulemtas Vyriausybes taupymas. Nuo 2009 m. liepos men. iki 2009 m. sausio men. kaupiamojo draudimo tarifas buvo dar karta sumazintas iki 2 proc. 2012 m. yra ivestas 1,5 proc. tarifas. Sis tarifo dydis yra pats zemiausias per visa privataus pensiju gyvavimo laikotarpi Lietuvoje, tokiam sumazinimui didziausia itaka turejo planuojamas deficitinis biudzetas salyje. Prognozuojama, jog 2013 m. kaupiamosios pensijos tarifas bus didinamas iki 2,5 proc.

Finansu analitiku asociacija suskirste Lietuvoje veikiancius II pakopos privacius pensiju fondus i grupes pagal rizika, kuri priklauso nuo maksimalios investiciju i akcijas ribos pagal pensiju fondu strategija (Sudzius 2011):

--Mazos akciju dalies pensiju fondai (akciju dalis iki 30 proc., gana konservatyvus: mazai rizikingi, todel ir vertes pokytis mazas ir letas, tinka vyresnio amziaus zmonems);

--Vidutines akciju dalies pensiju fondai (akciju dalis nuo 30 iki 70 proc.; subalansuoti: vidutines rizikos, todel vertes pokytis didesnis ir staigesnis, tinka jaunesnio amziaus ir vidutinio amziaus zmonems);

--Akciju dalies pensiju fondai (akciju dalis iki 100 proc.; gana rizikingi ir racionalios rizikos: tam tikrais laikotarpiais ir ciklais vertes pokytis gali buti didelis ir staigus, tinka jauniems ir linkusiems rizikuoti zmonems).

Renkantis arba keiciant pensiju fondus, reiketu atsizvelgti i asmenine rizikos tolerancija ir likusi iki pensinio amziaus perioda (Balciene 2006):

--asmenine rizikos tolerancija galima apibrezti kaip kaina, kuria individas yra pasirenges sumoketi uz vidutine graza is savo investiciju. Tai kiekvieno dalyvio pasirengimas siekiant uzsibrezto pelningumo aiskiai suvokiant, kokios dalies savo investiciju galima netekti;

--likes iki pensijos amziaus periodas sietinas su investavimo strategijos pasirinkimu tuo aspektu, kad egzistuoja statistiniai periodai, kuriais svyruoja investavimo strategiju fondai--kuo fondo strategija rizikingesne, tuo jo "saugos" periodas ilgesnis. Asmuo, apsisprendes dalyvauti pensiju kaupimo fonduose, gali pasirinkti keleta kaupimo budu.

Jauniausi pensiju kaupejai teoriskai turetu rinktis rizikingesnes priemones, nes rizikingesnio turto investicinis augimo potencialas yra didesnis, o artejant isejimo i pensija laikui, akciju dalis pensiju fonduose, kuriame kaupiama pensija, turetu mazeti.

4. Privaciu pensiju fondu vertimo kriterijai ir metodai

Privaciu pensiju fondu veiklos laikotarpis Lietuvoje palyginti trumpas--nesiekia ne desimtmecio, todel suprantama, kad salyje nera tiksliai apibrezta, kaip reiketu vertinti privaciu pensiju fondu veikla, kokie vertinimo veiksniai yra patys svarbiausi.

Praejusio amziaus sestajame desimtmetyje atsirado naujas vadinamasis siuolaikinis poziuris i investavimo analize. Nenuvertinant tradiciniu metodu pranasumu, sis poziuris vis delto turi isskirtiniu savybiu.

Svarbiausia siuolaikines analizes uzduotis--ne tik busimuju dividendu ar busimosios kainos nustatymas, o ir investavimo priemones pelningumo ir rizikingumo ivertinimas bei subendramatinimas (Rutkauskas, Martinkute 2007). Analizuojant uzsienio ir Lietuvos moksline literatura, galima isskirti keleta pagrindiniu veiksniu, lemianciu privaciu pensiju fondu veiklos vertinima--fondo administravimo mokesciai, fondo pelningumas (graza) ir fondo rizika (1 pav.).

Susisteminus esminius privaciu pensiju fondu vertinimo veiksnius, straipsnio autoriu nuomone, analizuojant privaciu pensiju fondu investiciju graza, atsizvelgiant i rizika, tikslinga ivertinti tokius kriterijus, kaip: investavimo strategija, fondo administravimo mokesciai, fondo pelningumas (graza), fondo rizika (2 pav.).

Investavimo strategija. Siuo atveju atsizvelgiama i pensiju fondu dalyviams siulomas investavimo strategijas, gresiancia rizika bei rizikos ir pelningumo subalansuotuma (Klimaite 2006).

Fondo administravimo mokesciai. Administravimo mokesciu islaidos--tai islaidos, kurias pensiju fondo dalyvis patiria del taikomu administravimo mokesciu kaupiant lesas pensiju fonde. Yra isskiriamos dvi pagrindines fondu administravimo mokesciu rusys (Balciene 2006): mokestis nuo imokos--tai mokestis, kuris skaiciuojamas nuo kiekvienos imoketos pinigu sumos (nustatytas maksimalus mokestis nuo imokos svyruoja nuo 0 iki 1 proc.); mokestis nuo turto--tai mokestis, kurio dydis priklauso nuo pensiju fondo saskaitoje esanciu lesu ir kuris mokamas kasmet (nustatytas maksimalus mokestis nuo imokos svyruoja nuo 0 iki 3,5 proc.).

Fondo pelningumas (graza). Vienas svarbesniu rodikliu--portfelio pelningumo rodiklis (Kalinauskas 2003). Fondo pelningumas--tai procentais isreikstas fondo apskaitos vieneto pokytis per pasirinkta laikotarpi. Vidutinis fondo pelningumas paprastai apskaiciuojamas pagal atskiru laikotarpiu pelninguma (Zvirblis, Rimkeviciute 2010). Vidutine metine graza--rodiklis, leidziantis ivertinti fondu valdytoju veiklos rezultatus per metus (Balciene 2006). Fondo graza parodo, kiek vidutiniskai kiekvienais metais pakyla investicinio fondo vieneto verte. Graza per paskutinius metus siekia isryskinti fondu skirtumus ir tendencijas, todel tinkama norint suprasti, kaip keiciasi konkretaus atskiro fondo graza, palyginti su kitais tos pacios grupes fondais (Sostakas et al. 2006).

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Fondo rizika. Pensiju fondu investiciju rizika--galimybe, kad tiketina investiciju portfelio graza nebus uzdirbta ir ji yra vertinama, skaiciuojant pensiju fondu investiciju grazos standartini nuokrypi (Balciene 2006). Vidutinis standartinis nuokrypis parodo, kiek faktine fondo metine graza gali skirtis nuo vidutines (laukiamos) fondo grazos. Jei rizika yra didele, "gerais" metais investuotojai gaus kur kas didesne negu vidutine (laukiama) graza. "Blogais" metais tikroji graza gali buti ne tik kur kas mazesne negu vidutine (laukiama), bet ir pasiekti nuostoli (Sostakas et al. 2006). Vidutiniam standartiniam nuokrypiui apskaiciuoti taikoma formule (Grinuviene 2001):

[bar.S] = [square root of (1/[n-1])][n.summation over (j=1)][([[bar.x].sub.j] - [bar.x]).sup.2], (1)

cia [bar.S]--standartinis nuokrypis; [[bar.x].sub.j]--faktine fondo graza; [bar.x]--vidutine fondo graza; n--laikotarpiu skaicius.

Standartinis nuokrypis ivertina, kiek fondo pelningumas buvo nukrypes nuo vidutinio: kiek procentu daugiau ar maziau uz vidutini savo pelninguma fondo verte svyravo per tam tikra laikotarpi (Tamosiuniene, Kucko 2003).

Lietuvoje pensiju fondu valdymo imones fondu rezultatus skelbia viesai kas ketvirti fondu prieziuros instituciju interneto svetainese. Metodas, taikomas rezultatams pateikti, vadinamas fondo apskaitos vieneto vertes pokyciu (Jasiene, Kociunaite 2007). Fondo vieneto vertes pokytis apskaiciuojamas lyginant galutine fondo vieneto verte su pradine fondo vieneto verte. Tai procentinis dydis, rodantis, kiek per tam tikra laika padidejo arba sumazejo pensiju fondu dalyviu lesos po to, kai jos pateko i pensiju fondu saskaita. Sis metodas yra tinkamas budas ivertinti fondu valdymo bendroves sugebejima pelningai investuoti lesas, taciau turi tam tikru trukumu: labiau tinka trumpo periodo investiciju grazos stebejimui ir pensiju fondu lyginimui, skaiciuojamas eliminuojant tik turto valdymo mokesti, todel neparodo grynojo pensiju fondu veiklos rezultato, visiskai neatsizvelgia i rizika.

Del siu trukumu kaip galimas problemos sprendimo budas vertinti investiciju graza, atsizvelgiant i rizika, pasirinktas Sarpo metodas. Sarpo metodas yra tinkamas investiciniu fondu efektyvumui vertinti, nes suteikia galimybe palyginti skirtingos investavimo strategijos fondus tarpusavyje pagal grazos ir rizikos santyki. Sarpo metodas, nors ir neissprendzia mokescio uz imokos eliminavimo problemos, taciau, skirtingai nei fondo apskaitos vieneto vertes pokycio metodas, nurodo investiciju grazos ir prisiimamos rizikos sarysi bei yra tinkamas vidutinio laikotarpio fondu veiklai vertinti.

Sarpo rodiklis skaiciuojamas is investicijos grazos normos atimant nerizikingos grazos norma ir gauta rezultata padalijant is bendros rizikos--vidutinio standartinio nuokrypio (Sharpe 1994):

[S.sub.i] = [[R.sub.i] - [R.sub.f]]/[[sigma].sub.i], (2)

cia [R.sub.i]--fondo vidutine metine graza; [R.sub.f] nerizikingos investicijos graza; [[sigma].sub.i]--vidutines metines grazos vidutinis standartinis nuokrypis.

Lygindami kelias investiciju alternatyvas ar skirtingu portfeliu pelninguma, renkames tas ar tuos, kuriu Sarpo koeficientas yra aukstesnis (Dzikevicius 2004).

4. II pakopos privaciu pensiju fondu investiciju grazos, atsizvelgiant i rizika, vertinimas

2011 m. gruodzio men. is viso Lietuvoje veike 30 II pakopos privaciu pensiju fondu, is kuriu 25 valde septynios valdymo imones: UAB "SEB investiciju valdymas"; UAB "Swedbank investiciju valdymas"; UAB "Danske Capital investiciju valdymas"; UAB "DNB investiciju valdymas" (anksciau "DnB NORD"); UAB "Finasta Asset Management"; UAB "Citadele investiciju valdymas" ir UAB "MP Pension Funds Baltic". Likusius 5 pensiju fondus valde dvi gyvybes draudimo imones: UAGDPB "Aviva Lietuva" ir "ERGO Lietuva gyvybes draudimas". Dauguma fondu, t. y. net 19 is 30, savo veikla pradejo dar 2004 m., kai buvo pradeta pensiju reforma.

2011 m. birzelio 30 d. duomenimis, II pakopos pensiju fonduose is viso buvo 1056 tukst. dalyviu, kurie pasirase pensiju kaupimo sutartis su pensiju kaupimo bendrovemis. Rinkos lyderiai pagal galiojanciu sutarciu skaiciu: UAB "Swedbank investiciju valdymas"--40,97 proc. rinkos (432,8 tukst. pensiju kaupimo sutarciu), UAB "SEB investiciju valdymas"--24,45 proc. (258,3 tukst.) ir UAGDPB "Aviva Lietuva"--15,73 proc. (162,3 tukst.) (Valstybinio ... 2011).

2011 m. birzelio 30 d. Lietuvoje veike 10 Vyriausybes obligaciju pensiju fondu, 4 mazos akciju dalies pensiju fondai, net 11 vidutines akciju dalies ir 5 akciju pensiju fondai. Daugiausia dalyviu, pasirasiusiu pensiju kaupimo sutartis, rinkosi vidutines akciju dalies ir mazos akciju dalies pensiju fondus.

Vyriausybes obligaciju dalies pensiju fondu investavimo galimybes riboja istatymai, todel pagrindine siu fondu investicinio turto dalis yra litais ir eurais, geografines zonos--Lietuva ir Europos Sajungos salys. Kuo aukstesnes rizikos fondai (kuo didesne dalis skiriama akcijoms ir akciju KIS), tuo didesne pastebeta valiutu ir geografiniu zonu diversifikacija.

Tiek mokestis nuo turto, tiek mokestis nuo imokos skirtinguose fonduose svyruoja gana nedaug. Tam didziausia itaka turi istatymu nustatytos ribos, kurios mokesciui nuo turto svyruoja nuo 0 iki 1 proc., mokesciui nuo imokos--nuo 0 iki 3,5 proc.

Pastebeta, kad, nors kai kuriu fondu metines grazos beveik vienodos, jie yra priskiriami skirtingos investavimo strategijos fondu grupems. Tai leidzia daryti isvada, kad vien apibrezta strategija dar neparodo, kokia bus pasiekta vidutine metine graza. Taip pat ne visais atvejais fondas yra aukstesnes rizikos, jei jo investavimo strategijoje numatyta didesne akciju dalis, taigi renkantis pensiju fonda svarbu atsizvelgti ne tik i deklaruojama, bet ir i faktini pensiju fondo rizikos lygi.

Didzioji privaciu pensiju fondu dalis Lietuvoje savo veikla vykdo septintus metus, taciau siame straipsnyje Sarpo rodiklis skaiciuojamas 2008-2011 m. birzelio 30 d., imant treju su puse metu laikotarpi (2011 m. metines privaciu pensiju fondu ataskaitos dar nebuvo pateiktos). Pensiju fondai, kurie savo veikla pradejo veliau nei 2007 m. gruodzio 31 d., nera sios analizes objektas.

Pensiju fondu Sarpo rodikliui apskaiciuoti naudoti tokie rodikliai:

--Pensiju fondu vidutine metine graza (vidutinis investicinio vieneto vertes pokytis).

--Vidutinis treju metu investicinio vieneto vertes pokycio standartinis nuokrypis.

--Nerizikingos investicijos graza.

Mokslineje literaturoje siulomi ivairus budai apskaiciuoti rizikinga grazos norma. Dazniausiai nerizikinga investicija laikomi Vyriausybes vertybiniai popieriai (toliau VVP), taciau taip pat gali buti ir indeliai banke.

Autoriai nerizikingai investicijai priskiria VVP. Daroma prielaida, kad 2008 m. sausio 1 d. isigyjami treju metu laikotarpiui VVP kaip alternatyva investuoti i pensiju fondus. Lietuvos banke ta diena buvo galima isigyti VVP, kuriu parametrai pateikiami 3 lenteleje.

Kadangi vertybiniu popieriu ispirkimas trunka ilgiau, nei analizei atlikti reikalingos 1275 dienos, todel daroma prielaida, kad 2011 m. birzelio 30 d., likus 258 dienoms iki termino pabaigos, Vyriausybes obligacijos yra parduodamos. Lietuvos bankas interneto svetaineje skelbia 2011 m. birzelio 30 d. VVP parametrus, kurie pateikiami 4 lenteleje.

Taigi investuotojas, nusipirkes Vyriausybes obligaciju 2008 m. sausio 1 d. uz 108,4695 Lt, jas parduotu 2011 m. birzelio 30 d. uz 103,6488 Lt. Taip pat siuo laikotarpiu jis dar gautu keturis palukaninius mokejimus po 6,1 Lt (2008 m. kovo 15 d., 2009 m. kovo 15 d., 2010 m. kovo 15 d. ir 2011 m. kovo 15 d.). Kadangi investuotojas vertybinius popierius parduotu anksciau laiko, siu Vyriausybes obligaciju pajaminguma galima apskaiciuoti pagal realizuoto arba faktinio obligaciju pajamingumo formule (Investment Analysis... 2005):

P = [C.sub.1]/[[(1+i).sup.1]] + [C.sub.2]/[[(1+i).sup.2]] + ... + [[C.sub.n]+[F.sub.n]]/[[(1+i).sup.n]], (3)

cia [C.sub.t]--palukanos t laikotarpiu (t = 1,2, ..., n); [F.sub.n]--obligacijos termino arba ispirkimo verte; n--laikotarpiu iki termino skaicius.

Lygties sprendinys, kuris siuo atveju lygus 5,02 proc., ir yra nerizikinga grazos norma, toliau naudojama skaiciuoti.

Atliktos investiciju grazos, atsizvelgiant i rizika, ivertinimo, naudojant Sarpo rodikli, analizes rezultatai grafiskai pateikiami 3 pav. Pries darant isvadas tikslinga pazymeti, kad Sarpo rodiklis nera naudojamas, kai pensiju fondu graza yra mazesne uz nerizikinga pajaminguma ir gaunamas neigiamasis dydis. Tokioje situacijoje galima tiesiog palyginti grazos ir rizikos (standartinio nuokrypio) santyki.

Toliau analizuojamos tik 9 pensiju fondu reiksmes is apskaiciuotu 28 (3 pav.), nes tik siu pensiju fondu Sarpo rodiklis buvo teigiamas. Tokius rezultatus leme nedidelis kai kuriu pensiju fondu vidutinis metinis apskaitos vieneto vertes santykinis prieaugis, kuris buvo mazesnis uz nerizikingo pajamingumo dydi--5,02 proc.

Teigiama Sarpo rodikli Vyriausybes obligaciju pensiju fondu grupeje turejo: "Finasta Konservatyvaus investavimo", "Finasta Nuosaikus" ir "Aviva Europensija". Teigiamas Sarpo rodiklis mazos akciju dalies pensiju fondu grupeje buvo: "DNB pensija 2", "Finasta Augancio pajamingumo" ir "Aviva Europensija plius". Vidutines akciju dalies pensiju fondu grupeje buvo du fondai, kuriu Sarpo rodiklis teigiamas: "DnB NORD pensija 3" ir "MP Medio II". Teigiama Sarpo rodikli akciju dalies pensiju fondu grupeje turejo tik vienas--"MP Extremo II" fondas. Visus 3 pav. pateiktus fondus valdo keturios valdymo bendroves: UAB "DNB investiciju valdymas", UAB "Finasta Asset Management", UAGDPB "Aviva Lietuva" ir UAB "MP Pension Funds Baltic".

Kitu penkiu valdymo bendroviu fondu Sarpo rodiklis neigiamas, ir tai parodo, jog 2008-2011 m. birzelio 30 d. laikotarpiu penkios is devyniu imoniu nesugebejo sugeneruoti didesnes grazos uz prisiimta rizika.

Taip pat pastebima, jog keturiu fondu ("Aviva Europensija plius", "DnB NORD Pensija 2", "DNB Pensija 3" ir "Finasta Nuosaikus") is nagrinejamu devyneriu Sarpo rodiklis yra itin zemas. Tai rodo, kad siuose fonduose inesto turto graza investuotoju prisiimta rizika kompensuoja ne itin efektyviai.

Is 3 pav. minimu pensiju fondu daugiausia grazos vienetu uz viena prisiimta rizikos vieneta gali pasiulyti atitinkamai akciju dalies fondas "MP Extremo II" (0,74) vidutines akciju dalies fondas "MP Media II" (9,35) ir Vyriausybes obligaciju pensiju fondas "Aviva Europensija" (1,01).

[FIGURE 3 OMITTED]

Vyriausybes obligaciju dalies fondas "Aviva Europensija", kurio Sarpo rodiklis--1,01, yra daugiausiai grazos vienetu uz viena prisiimta rizikos vieneta siulantis fondas. Reiksminga yra tai, jog nors "Aviva Europensija" graza, kuri siekia 7,33 proc., yra zemesne nei kitu dvieju fondu, tokiu kaip: MP Extremo II (9,16 proc.) ir MP Media II (9,35 proc.), taciau sio fondo Sarpo rodiklis didesnis. Tam didziausia itaka turi palyginti aukstos grazos ir santykiskai zemos rizikos santykis. Taigi galima teigti, kad fondas "Aviva Europensija" yra vienas is geriausiu pasirinkimu, renkantis tarp Vyriausybes obligaciju pensiju fondu.

3 pav. iliustruojama, kad rizikingesne strategija dar negarantuoja aukstesnes grazos ir didesnio Sarpo rodiklio. Lyginant "Finasta Augancio pajamingumo" ir "Finasta Konservatyvaus investavimo" fondus, pastebima, jog nors siu fondu graza skiriasi nedaug--atitinkamai 7,09 ir 7,28 proc., Sarpo rodiklis "Finasta Konservatyvaus investavimo" (0,71 proc.) fonde kur kas aukstesnis nei "Finasta Augancio pajamingumo" (0,41 proc.). Tai parodo, kad rizikingesne strategija dar negarantuoja geresniu rezultatu.

6. Isvados

Privatus pensiju fondas--tai fondas, kuriame kaupiamos asmenu lesos, skirtos papildomai pensijai gauti. Pensiju fondai reikalingi ne tik socialine, bet ir salies ekonomine prasme--pensiju sistema stiprina salies finansu rinka.

II pakopos privaciuose pensiju fonduose savanoriskai kaupiama senatves pensijai is socialinio draudimo imokos dalies. Pagal fondu prisiimama investavimo rizikos laipsni pensiju fondai skirstomi i: Vyriausybes obligaciju fondus, mazos akciju dalies fondus, vidutines akciju dalies fondus ir akciju dalies fondus.

Analizuojant privaciu pensiju fondu investiciju graza, atsizvelgiant i rizika, tikslinga ivertinti tokius kriterijus: investavimo strategija, fondo administravimo mokescius, fondo pelninguma (graza), fondo rizika.

Vieneto vertes pokycio metodas, kuris siuo metu taikomas Lietuvoje, siekiant parodyti pensiju fondu rezultatus, tinkamas vertinant valdymo bendroves sugebejima pelningai investuoti lesas, taciau vien sio metodo nepakanka, nes jame visiskai neatsizvelgiama i bendroves prisiimama rizika.

Kaip alternatyva vieneto vertes pokycio metodui gali buti taikomas Sarpo metodas, kuris tinkamas investiciniu fondu efektyvumui vertinti, nes parodo, kaip efektyviai fondo dalyviu inesto turto graza kompensuoja investuotoju prisiimta rizika, ir yra tinkamas lyginant skirtingu strategiju fondus.

Tik 9 is 28 nagrinetu II pakopos privaciu pensiju fondu Sarpo rodiklis 2008-2011 m. birzelio 30 d. buvo teigiamas. Tokius rezultatus leme nedidelis kai kuriu pensiju fondu vidutinis metinis apskaitos vieneto vertes santykinis prieaugis, kuris buvo mazesnis uz nerizikingo pajamingumo dydi--5,02 proc.

Is triju gausiausiu pensiju valdymo bendroviu Lietuvoje ("Swedbank Investiciju valdymas", "SEB Investiciju valdymas", "Aviva Lietuva") tik "Aviva Lietuva" pensiju fondai ("Aviva Europensija", "Aviva Europensija plius") 2008-2011 m. birzelio 30 d. efektyviai generavo graza pagal prisiimama rizika. Nors tokiu pensiju fondu valdymo bendroviu, kaip "DNB investiciju valdymas", "Finasta Asset management", "MP Pension Funds Baltic", efektyvumas, matuojant grazos ir rizikos santyki, aukstesnis nei kai kuriu konkurentu, sios valdymo bendroves klientu yra ne itin daug.

doi: 10.3846/btp.2012.32

Literatura

Balciene, N. 2006. Lietuvos privaciu pensiju fondu vertinimo reiksmingumas. Kaunas: Lietuvos zemes ukio universitetas [interaktyvus], [ziureta 2012 m. balandzio 28 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/ smk_2007/finansai/Balciene_Nijole.pdf

Barr, N. 2004. The Economics of the Welfare State. Oxford University Press and Stanford University Pres [cited 28 April 2012]. Available from Internet: www.blackwellpublishing. com/journal

Bitinas, A.; Tartilas, J.; Litvaitiene, J. 2011. Socialines apsaugos teise. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 157 p.

Dzikevicius, A. 2004. Vertinimo, koreguoto pagal rizika, metodiku palyginamoji analize [interaktyvus], Lietuvos zemes ukio universiteto mokslo darbai 64(17) [ziureta 2012 m. balandzio 28 d.]. Prieiga per interneta: http://www. manoinvesticijos.lt/pics/file/vertinimo%20metodiku%20 palyginamoji%20analize.pdf

Gudaitis, T. 2009. Lietuvos pensiju sistemos reformos vertinimas: nuo koncepcijos iki pirmuju anuitetu [interaktyvus], [ziureta 2012 m. balandzio 28 d.]. Prieiga per interneta: http://archive.minfolit.lt/arch/19501/19797.pdf

Grinuviene, L. 2001. Statistikos praktiniai darbai: metodine medziaga. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas. 65 p.

Investment Analysis and Portfolio Management. 2005. CFA Level II Candidate Readings, 7th ed.

Jasiene, M.; Kociunaite, D. 2007. Investiciju grazos ivertinimo atsizvelgiant i rizika problema ir jos sprendimo galimybe, Ekonomika 82: 64-76.

Johnson, K.L.; Graff, F. J. 2009. Modernizing pension fund legal standarts for the twenty-first century, Roterdam International Journal of Pension Management2(1): 44-51.http://dx.doi. org/10.3138/rijpm.2.1.44

Kalinauskas, V. 2003. Investiciju i vertybinius popierius Lietuvoje valdymas ir tobulinimas, Pinigu studijos 3: 50-63.

Kaupelyte, D.; Jankauskiene, D. 2009. Pensiju fondu investicijos i rizikos kapitala skatinimas: galimybes Europos Sajungos salyse, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai 49: 57-70.

Kindurys, V. 2011. Gyvybes draudimo paslaugu verslas ir jo raidos Lietuvoje apraiskos ir tendencijos: monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas. 50 p.

Klimaite, I. 2006. Privaciu pensiju fondu vertinimo kriterijai. Kaunas: Lietuvos zemes ukio universiteto mokslo darbai [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/ smk_2006/finansai/Klimaite%20Jurgita.pdf

Lazutka, R. 2008. Lietuvos socialinio draudimo pensiju dalinio privatizavimo tikslai ir rezultatai, Ekonomika 82: 104-126.

Lietuvos bankas, vertybiniu popieriu kainos [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.lb.lt/

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 465 "Del pensiju sistemos reformos koncepcijos", Zinios, 2000, Nr. 36-998.

Malhotra, D. K; Rand, M.; Lafond, C. A. 2011. Mutual fund tax efficiency and investment selection, Journal of Personal Finance 10(2): 66-94.

Rutkauskas, A. V.; Martinkute, E. 2007. Investiciju portfelio anatomija ir valdymas: monografija. Vilnius: Technika. 362 p. http://dx.doi.org/10.3846/1371-M

Sharpe, F. W. 1994. The sharpe ratio, Journal of Portfolio Management. Stanford: Stanford University [cited 28 April 2012]. Available from Internet: http://www.stanford. edu/~wfsharpe/art/sr/sr.htm

Socialines apsaugos ir darbo ministerija [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www. pensijusistema.lt/index.php?-252119914

Sudzius, V. 2011. Finansiniu priemoniu ir paslaugu rinkodara: principai ir praktika. Vilnius: Technika. 512 p. http://dx.doi.org/10.3846/1232-S

Sostakas, V.; Rackauskiene, D.; Majauskiene, V. 2006. Pensiju fondu vertinimo ypatumai. Vilnius: Finansu analitiku asociacijos II pakopos pensiju fondu vertinimo principu apzvalga. 8 p.

Tamosiuniene, R.; Kucko, I. 2003. Investicinio fondo integralinio turto ir isipareigojimu portfelio sudarymas, Business: Theory and Practice 4(1): 52-60.

Tartilas, J. 2005. Socialines saugos pagrindai: vadovelis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidybos centras. 244 p.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.sodra.lt/index.php?cid=1753

Valstybinio socialinio draudimo imokos dalies kaupimo pensiju fondu veiklos 2011 m. antro ketvircio apzvalga [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http://www.vpk.lt/new/documents/VPK_DPK_2011%20 m_I_pusmecio_PF_apzvalga_08_04.pdf

Zvirblis, A.; Rimkeviciute, V. 2010. Integruotas investiciniu fondu rodikliu ir aplinkos veiksniu vertinimas [interaktyvus], [ziureta 2012 m. sausio 18 d.]. Prieiga per interneta: http:// leidykla.vgtu.lt/conferences/BME_2010/001/pdf/Art-Zvir-blis-Rimkeviciute.pdf

Daiva Jureviciene (1), Sarune Samoskaite (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mail: (1) daiva.jureviciene@vgtu.lt (corresponding author); (2) sarune.samoskaite@vgtu.lt

Received 04 July 2012; accepted 23 September 2012

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) daiva.jureviciene@vgtu.lt; (2) sarune.samoskaite@vgtu.lt

Iteikta 2012-07-04; priimta 2012-09-23

Daiva JUREVICIENE. Doctor of Social Sciences. Assoc. Prof. of Department of Finance Engineering, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: personal finances, individual behaviour, investment, banking, risk management.

Sarune SAMOSKAITE. Master student of Management and Business Administration, Vilnius Gediminas Technical University.
1 lentele. II pakopos privaciu pensiju fondu teigiami ir neigiami
bruozai (sudaryta remiantis Barr 2004; Gudaitis 2009; Johnson,
Graff 1996; Kaupelyte, Jankauskiene 2009; Kindurys 2011; Tartilas
2005)

Table 1. Positive and negative features of pillar II private
pension funds (compiled according to Barr 2004; Gudaitis 2009;
Johnson, Graff 1996; Kaupelyte, Jankauskiene 2009; Kindurys 2011;
Tartilas 2005)

II pakopos privaciu pensiju fondu teigiami bruozai

--Socialines rizikos paskirstymas: blogai dirbant vienai sistemai,
kita gerai dirbanti sistema islygina rizikos laipsni.

--Visuomenes senejimo poveikio pensiju sistemai mazinimas.

--Ilgalaikiu investiciu, kapitalo rinkos ir infrastrukturos
pletros galimybe.

--Didesnis lankstumas: pagal asmens poreiki galimos ivairios
priimtinos investavimo strategijos.

--Patrauklumas psichologiniu poziuriu, nes susidaro ispudis, kad
mokama i "savo" saskaita, o ne i "bendra".

--Jei pensiju fondu dalyvis nesulaukia pensinio amziaus, sukauptus
pinigu paveldi seimos nariai.

--Galimybe iseiti i pensija kliento pageidaujamu laiku (ne
Lietuvos pavyzdys).

--Galimybe gauti didesnes pensijas, nes paprastai investiciju
graza yra didesne negu darbo uzmokescio augimas.

II pakopos privaciu pensiju fondu neigiami bruozai

--Fondas atitraukia dali lesu is socialinio draudimo fondu.

--Ismokoms itakos turi svyravimai rinkoje.

--Anuitetu rinkos rizika.

--Padidina kapitalo pasiula. Investiciju i Lietuvos vertybinius
popierius atveju pensiju ismoku problema uzkraunama ateities
kartoms.

--Didejant kapitalui, dideja fondu itaka, o tai gali neigiamai
veikti socialine politika.

--Reali gresme uzsienio kapitalo vyravimui.

--Santykiskai dideli II pakopos pensiju fondu taikomi atskaitymai.

--Nera nustatytu pensiju sistemos reformos eigos vertinimo
kriteriju.

--Sistema neapima problemu tu asmenu, kuriu pajamos mazos.

--Vyresnio amziaus zmones, kuriems iki pensijos like desimt ir
maziau metu, gali nesukaupti tiek lesu senatvei, kiek tikejosi.

2 lentele. Imokos "Sodrai" ir II pakopos pensiju fondams
(sudaryta remiantis Socialines apsaugos ir darbo ministerijos
informacija)

Table 2. Contributions to "Sodra" and pillar II pension funds
(Data provided by the Ministry of Social Security and Labour)

Pensiju                          Metai
socialinio
draudimo
Imoko dalis

                  Iki siol      2004         2005

Imokos "Sodrai"   34 proc.      31,5         30,5
                               proc.        proc.
Imokos II            -          2,5          3,5
pakopos pensiju                proc.        proc.
fondams

Pensiju                          Metai
socialinio
draudimo
Imoko dalis

                     2006      2007-2008   2009-01
                                           -2009-06

Imokos "Sodrai"      29,5        28,5      31 proc.
                    proc.        proc.
Imokos II            4,5          5,5      3 proc.
pakopos pensiju     proc.        proc.
fondams

Pensiju                              Metai
socialinio
draudimo
Imoko dalis

                  2009-07    2010-2011     2012      2013 *
                  -2009-12

Imokos "Sodrai"   32 proc.   32 proc.    32 proc.     31,5
                                                     proc. *
Imokos II         2 proc.     2 proc.    1,5 proc.     2,5
pakopos pensiju                                      proc. *
fondams

* Prognozuojamas Imokos dalies, pervedamos I pensiju kaupimo
bendroves saskaita, tarifas 2013 m.

3 lentele. VVP pirkimo ir pardavimo kainos (is
finansu tarpininko pozicijos) 2008-01-01 (Lietuvos
bankas ... 2012)

Table 3. Government securities' ask & bid prices
(from position of financial intermediates) as of
01/01/2008 (The Bank of Lithuania ... 2012)

ISIN            Ispirkimo    Dienu       Pirkimo
                data         skaicius    kaina
                             iki
                             ispirkimo

LT0000610032    2012-03-15   1533        106,4842

ISIN            Pardavimo   Atkarpos   Atkarpos
                kaina       dydis      mokejimas

LT0000610032    108,4695    6,10 %     15 Kov

4 lentele. VVP pirkimo ir pardavimo kainos (is finansu
tarpininko pozicijos) 2011-06-30 (Lietuvos bankas ... 2012)

Table 4. Government securities' ask & bid prices (from
position of financial intermediates) as of 30/06/2011
(The Bank of Lithuania ... 2012)

ISIN           Ispirkimo    Dienu       Pirkimo
               data         skaicius    kaina
                            iki
                            ispirkimo

LT0000610032   2012-03-15   258         102,6488

ISIN           Pardavimo   Atkarpos   Atkarpos
               kaina       dydis      mokejimas

LT0000610032   103,0104    6,10 %     15 Kov
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Jureviciene, Daiva; Samoskaite, Sarune
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Dec 1, 2012
Words:4714
Previous Article:Internationalization processes and links with capital factors: the case of South Africa/Internacionalizavimo procesai ir ju sasajos su kapitalo...
Next Article:Features of applying decision-making methods to evaluation of financial stability of commercial banks/Sprendimu paramos metodu taikymo ypatumai...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters