Printer Friendly

Creative industries: Vilnius Gediminas Technical University undergraduate programme studies quality survey/Kurybines industrijos: Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto studiju programos tyrimas.

Ivadas

2008-2009 mokslo metais Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo pradeta nauja studiju programa--Kurybines industrijos. Si pagrindiniu studiju programa Lietuvos aukstuju mokyklu kontekste yra visiskai nauja, pagal ja rengiami specialistai, atitinkantys dabartines pasaulines rinkos poreikius. Kurybiniu industriju programa sieja verslo vadybos, informaciniu technologiju, mediju bei komunikacijos studiju, kulturos reiskiniu refleksijos, meninio lavinimo aspektus. Si studiju programa suteikia ziniu ir instrumentu, reikalingu organizaciju veiklai bei verslui pletoti XXI a. kurybos ekonomikos rinkoje. Programa apima ir fundamentaliu mokslu (pavyzdziui, filosofijos, matematikos, sociologijos, psichologijos) mokomuosius dalykus, orientuotas i aktualias kurybos verslo problemas. Programoje glaudziai derinama teorija su praktika, kvieciami lektoriai praktikai, organizuojami seminarai bei inovaciju forumai. Kurybiniu industriju pagrindiniu dieniniu studiju programa yra skirta rengti specialistams, galintiems dirbti kurybiskumo reikalaujanciuose versluose, kuriuose kuriama ir panaudojama didzioji dalis kurybiniu gebejimu. Kurybiniu industriju studiju programos tikslas -rengti plataus profilio komunikacijos ir informacijos krypties specialistus, gebancius pletoti lietuviska kulturos bei kurybinio turinio gamybos versla, naudojant siuolaikines informacines technologijas. Kurybiskumas tampa ne tik meno dalimi, bet vis svarbesniu indeliu i visus sektorius, kur kulturine medziaga arba "turinio gamyba" tampa konkurencinio pranasumo pagrindu globalioje rinkos ekonomikoje.

Nauja studiju programa yra igyvendinama pagal partnerystes modeli, kai suburiami ivairiu sriciu destytojai is skirtingu fakultetu. Siuo metu programa globoja Verslo vadybos fakultetas, taciau, kaip ir visame pasaulyje, verslo mokyklos patiria nemazus issukius, derindamos teorini ir taikomaji aspekta. "Dauguma verslo mokyklu vadovaujasi dvejopa misija: ugdyti praktikus ir ugdyti zinias per mokslinius tyrimus" (Bennis, O'Toole 2005). Reflektuojant neformalius programos dalyviu pasisakymus, buvo nuspresta vykdyti pirmaji Kurybiniu industriju studiju programos kokybes tyrima.

Studiju kokybe--viena aktualiausiu aukstuju mokyklu nudienos problemu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sajungos salyse. Lietuvos aukstojo mokslo sistema bei vykdomos reformos susilaukia kritikos del trumpalaikio poziurio, rengiant studiju programas, prastos destymo kokybes, senoviniu destymo metodu ir pasenusio techninio aprupinimo. Taip pat nevengiama kritikos, jog ne viena Lietuvos aukstoji mokykla nepatenka nei i Europos, nei i pasaulio geriausiu aukstuju mokyklu simtukus, kai tuo tarpu Lenkija, Cekija, Vengrija gali didziuotis neblogais reitingais. Kasmet, sudarant geriausiu aukstuju mokyklu reitingus, kyla arsios diskusijos, kaip ir kodel parenkami kokybes vertinimo kriterijai, ar apskritai skirtingos studiju programos ir kryptys gali buti lyginamos, ir pan. klausimai.

Lietuvoje 2007 m. aukstojo mokslo bei moksliniu tyrimu finansavimas sudare 1,24 % BVP (ES vidurkis: 1,90 %). Pagal valstybes skiriama finansavima moksliniams tyrimams Lietuva kitu Europos Sajungos valstybiu kontekste uzeme beveik paskutine vieta. Palyginti su kitomis Europos Sajungos salimis, privataus kapitalo investicijos i mokslinius tyrimus ir inovaciju pletra yra itin mazos. Del to kencia tiek studiju kokybe, tiek moksliniai tyrimai, ypac ju santykis su verslu. Europa jau kelinta desimtmeti yra perejusi prie savarankisko kritinio mastymo ugdymo aukstosiose mokyklose, kur destytojas tapatinamas su konsultantu, partneriu, kolega. Musu regionas vis dar puoseleja paskaitu "skaitymo" ir siekimo priversti studentus "kalti" informacija tradicija.

Studentu motyvacija rinktis aukstaji moksla dazniausiai palaiko siekis gauti diploma, o ne profesinius igudzius. Lietuvos universitetu technine baze yra gerokai atsiliekanti nuo Europos standartu ir techninio studentu aprupinimo. Tiesa, per kelerius paskutiniuosius metus technines bazes klausimu situacija labai pagerejo.

Siame straipsnyje analizuojamas pirmasis Kurybiniu industriju studiju programos kokybes tyrimas, atliktas paciu programos kureju ir igyvendintoju iniciatyva. Straipsnio tikslas--isanalizuoti programos problemines sritis, kurios suteiktu impulsa ir nauju ideju, kaip tobulinti viena populiariausiu studiju programu Lietuvoje. Kritinis straipsnio turinys nereprezentuoja programos kokybes visumos, nes sis pirmasis vykdytas tyrimas apeme tik neigiamu aspektu ir probleminiu programos sriciu analize.

Tyrimo pagrindimas

Svarbiausi Bolonijos proceso tikslai--kurti Europos aukstojo mokslo erdve, rengti aukstos kvalifikacijos specialistus Europos rinkai, didinti aukstojo mokslo sistemos skaidruma bei lankstuma. Siekiant siu uzdaviniu, Lietuvos Respublikos Svietimo ir mokslo ministro isakymu suburta darbo grupe 2009 m. vasario 2 d. pateike siulymus, kaip tobulinti studiju rezultatu vertinimo sistema, kurios svarbiausias uzdavinys--skatinti aukstasias mokyklas diegti kokybes kultura, o ne dar labiau formalizuoti studiju rezultatu vertinimo sistema. "Jeigu Europa ketina igyvendinti savo lukescius ir tapti dinamiskiausia pasaulyje bei tureti ziniomis grista ekonomika (Lisabonos strategija), reikia irodyti, kad yra rupinamasi Europos aukstojo mokslo studiju programu ir suteikiamu laipsniu kokybe, ieskoma budu, kaip uztikrinti ir parodyti sia kokybe" (Studiju kokybes vertinimo centras 2006). Ne tik Europa, bet ir JAV sprendzia studiju kokybes problemas, kurios, anot Benniso ir O'Toole'o (2005), yra opios net ir tokioms taikomosioms socialines krypties studijoms, kaip verslas: "Per daug susitelkusios ties "moksliniais" tyrimais, verslo mokyklos samdo destytojus su realios patirties trukumu, o absolventai tampa nepasirenge susidurti su sudetingomis uzduotimis--su vadyba darbo aplinkoje" (Bennis, O'Toole 2005). Europoje vykstantis Bolonijos procesas skatina nuosekliau atsizvelgti ne tik i ziniu suvokimo, bet ir i gebejimu aspektus. Vienas lankstumo principu yra savikritiska reakcija i studiju kokybes tyrimu rezultatus, kurie yra pagrindas greiciau keisti tobulintinas sritis, operatyviau reaguoti i probleminius klausimus, kurie neisvengiamai kyla del kintancios aplinkos, technines bazes stygiaus, destytoju nemobilumo ir aplinkoje vykstanciu inovaciju. Deklaruojamas skaidrumo principas--informuoti programos dalyvius, destytojus bei studentus apie vykdomus kokybes gerinimo veiksmus. Pagal Aukstojo mokslo kokybes uztikrinimo nuostatas (Studiju kokybes vertinimo centras 2006), savoka "kokybes uztikrinimas" yra lanksti interpretacijai. Anot Scotto ir Marshallo (2005), bet kokios gyvenimo kokybes (gerinimo) ideja, kuriant daugeli valstybiniu programu, vystymo iniciatyvu, bendruomeniu taisykliu ir socialiniu istatymu, yra kertine. Taciau pati savoka yra gana kontraversiska. Pagal Europos nuostatas ir gaires, siekiant uztikrinti aukstuju mokyklu kokybe, yra skelbiamos sios pagrindines taikytinos nuostatos ir gaires:

1. Aukstosiose mokyklose turetu buti igyvendinama kokybes uztikrinimo politika ir su ja susije veikimo budai, padedantys garantuoti kokybe, vykdomu programu bei suteikiamu kvalifikaciju nuostatos. Aukstosios mokyklos taip pat turetu sukurti terpe, kurioje itin vertinama kokybes bei kokybes uztikrinimo svarba mokyklos veiklai. Siekdamos sio tikslo, aukstosios mokyklos turetu sukurti ir igyvendinti nuolatini kokybes gerinima numatancia strategija.

2. Studentu ir kitu suinteresuotu saliu pasitikejima aukstuoju mokslu gali sukurti ir palaikyti veiksminga kokybes uztikrinimo veikla, garantuojanti, kad programos yra gerai sudarytos, reguliariai stebimos ir periodiskai vertinamos, taip uztikrinant ju testini aktualuma ir paklausuma.

Programu ir suteikiamu laipsniu kokybes uztikrinimas turetu apimti:

* aiskiu numatomu mokymosi rezultatu tobulinima ir skelbima;

* rupinimasi studiju programu sandara ir turiniu;

* ivairiu studiju formu ir aukstojo mokslo tipu (pavyzdziui, akademinio, profesinio mokymo) specifinius poreikius;

* tinkamus mokymosi isteklius;

* formalias programu patvirtinimo proceduras, atliekamas aukstojoje mokykloje, neitraukiant programa kurusiu ir ja destanciu destytoju; studentu pazangos ir laimejimu stebesena; nuolatini periodiska programu (iskaitant isorinius ekspertu grupiu narius) vertinima;

* nuolatinio griztamojo rysio palaikyma su darbdaviais, darbo rinkos atstovais ir kitomis susijusiomis organizacijomis;

* studentu dalyvavima kokybes uztikrinimo veikloje.

3. Aukstojoje mokykloje turetu buti galimybe isitikinti, kad studentu mokymui pasitelktas personalas yra kvalifikuotas ir kompetentingas. Tie, kurie atlieka isorini vertinima, su tomis galimybemis turetu susipazinti ir savo vertinimo isvadose pateikti ju komentarus. Destytojai yra vieni is svarbiausiu mokymosi pagalbininku, lengviausiai prieinamu daugumai studentu, todel svarbu, kad jie turetu pakankamai destomojo dalyko ziniu ir patirties, butinu ziniu perteikimo studentams igudziu, gebetu gauti griztamaji rysi apie savo darba. Aukstosios mokyklos turi uztikrinti, kad destytoju atrankos ir paskyrimo tvarka apimtu priemones, garantuojancias, jog nauji destytojai butu bent minimalaus butinos kompetencijos lygio. Destytojams turi buti sudarytos galimybes lavinti ir plesti pedagoginius gebejimus, jie turi buti skatinami ivertinti savo igudzius. Aukstosios mokyklos prastesniems destytojams turetu suteikti galimybe tobulinti savo igudzius iki priimtino lygio, bet turi buti numatyti ir budai, kaip atleisti destytojus is pareigu, jei jie ir toliau dirba neveiksmingai.

4. Studentai priklauso ir nuo kitu mokymosi istekliu. Tai gali buti materialiniai (biblioteka, kompiuteriai) ir zmoniu istekliai (konsultantai, patarejai, mokytojo padejejai). Sios ir kitos paramos priemones studentams turetu buti lengvai prieinamos, sukurtos atsizvelgiant i vartotoju poreikius ir atsiliepimus. Aukstosios mokyklos turetu reguliariai priziureti, ivertinti ir tobulinti studentams teikiamu paslaugu veiksminguma (Studiju kokybes vertinimo centras 2006). Remiantis isdestytomis rekomendacijomis, Kurybiniu industriju programai vertinti buvo sudaryti du klausimynai: programos probleminiu sriciu issiaiskinimas ir programos destytoju vertinimas.

Tyrimo metodas--kiekybine apklausa. Pasirinktas apklausos metodas--standartizuotas klausimynas. Rezultatu analize atlikta remiantis aprasomaja statistika, kuri "padeda patogiai, apibendrintai ir suprantamai aprasyti didelius duomenu kiekius" (Valackiene, Mikene 2008).

Tyrimas: rezultatai ir duomenu analize

2009 m. besibaigiant rudens semestrui, VGTU Humanitarinio instituto Filosofijos ir politologijos katedra, kuruojanti Kurybiniu industriju studiju programa, inicijavo pirmaji sios programos kokybes tyrima, kuri sudare dvi dalys: studiju programos problemines sritys ir programos destytoju vertinimas.

Apklausos buvo vykdomos internetu, naudojant standartizuota klausimyna ir atsakymu variantus pagal Likerto skale, kuri "dazniausiai naudojama edukologiniams tyrimams" (Kardelis 2007), taip pat sudarant galimybe respondentams laisva forma irasyti savo nuomone. Apklausu vykdymo tikslas: istirti programos problemines sritis ir programos destytoju destymo kokybe.

Tyrimo metu (2009 m. gruodzio 14-21 d.) Kurybiniu industriju studiju programoje is viso studijavo 112 studentu: 75 pirmajame ir 37 antrajame kurse. Anonimineje apklausoje dalyvavo 67 respondentai: 41 pirmojo ir 26 antrojo kurso studentai. Pirmojo kurso respondentu atsakomumas sieke kiek daugiau nei puse visu studijuojanciuju--54,66 %, antrojo kurso--70,27 %. Pasiskirstymas pagal studijuojanciuju skaiciu ir respondentu atsakomuma pateikiamas 1 pav.

Studijuojanciuju pasiskirstymas pagal lyti pateikiamas 2 pav.: 1 semestre studijuoja 12 vyru ir 63 moterys, 3 semestre--8 vyrai ir 29 moterys. Vertinant studiju programos priemimo statistika, pateikiama 1 lenteleje, galima daryti prielaida, jog toki pasiskirstyma pagal lyti lemia didele stojanciuju konkurencija ir aukstas stojamasis balas--2009 m. pakviestuju studijuoti balai i valstybes finansuojamas vietas buvo 19,68, o i mokamas vietas--17,78 balo. Tyrimo metu sociodemografine respondentu atsakymu charakteristika pagal lyti nebuvo tiriama.

Siekiant istirti du subjektus, tyrimas buvo padalytas i dvi dalis. Pirmoji dalis--Kurybiniu industriju studiju programos problemines sritys, antroji--Kurybiniu industriju programos destytoju vertinimas. Toliau straipsnyje issamiau aptariama kiekviena tyrimo dalis.

Pirmoji tyrimo dalis--Kurybiniu industriju studiju programos problemines sritys

Kurybiniu industriju studiju programa yra visai nauja tiek Vilniaus Gedimino technikos universiteto, tiek visu Lietuvos aukstuju mokyklu kontekste.

Kiekviena nauja studiju programa susiduria su tam tikrais issukiais, taciau, siekiant ivertinti Kurybiniu industriju programos problemines sritis, ju buvo numatyta astuonios: neatsakingi destytojai, nekompetentingi destytojai, prastai sudaryti paskaitu tvarkarasciai, materialines bazes stygius, sunku istoti, neidomi studiju programa, per dideles studentu grupes, per didelis studiju mokestis (3 pav.).

Respondentai galejo zymeti visus ju nuomone atitinkancius atsakymus ir irasyti laisva nuomone apie kiekviena problemine sriti. Studiju programos probleminiu sriciu issidestymas pagal svarbuma pateikiamas 2 lenteleje. Vertinant laisvai irasytus respondentu atsakymus, juos galima sisteminti (zr. 3 lentele).

Apibendrinant sia tyrimo dali, galima teigti, kad issiaiskinta astuoniu pagrindiniu studiju programos probleminiu sriciu itaka programos kokybei ir isgryninti jas lemiantys veiksniai. Dvi svarbios tobulintinos sritys--destytojai, kuriu vertinimo rezultatai pateikiami antroje tyrimo dalyje.

Antroji tyrimo dalis--Kurybiniu industriju programos destytoju vertinimas

4-12 pav. pateikiami apibendrinti destytoju tyrimo rezultatu pasiskirstymai pagal studijuojama semestra. Is viso buvo tiriama 15 programoje pirmajame ir treciajame semestre destanciu destytoju, kuriuos vertino pirmojo ir antrojo kurso studentai.

Astuonis tiriamus teiginius is devyniu (4-11 pav.) pirmajame kurse studijuojantys studentai vertino palankiau nei antrojo kurso studentai. Tik viena teigini (12 pav.) antrojo kurso studentai ivertino palankiau nei pirmojo kurso. Galima daryti isvadas, kad treciajame semestre studijuojantieji yra kritiskesnes pozicijos nei studijuojantieji pirmajame semestre, o sie yra pozityviau nusiteike ir atsargiau vertina dar tik prasidejusi savo studiju procesa aukstojoje mokykloje.

Isvados

1. 2009 m. i populiariausiu studiju programu desimtuka patekusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kurybiniu industriju studiju programa, reflektuodama i programos dalyviu, destytoju, programos kureju ir studentu drauge iskeltas studiju kokybes problemas, inicijavo pirmaji sios studiju programos kokybes ir destytoju vertinimo tyrima.

2. Studiju kokybe--viena aktualiausiu aukstuju mokyklu nudienos problemu tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sajungos salyse. Europoje jau desimtmeti vykstancio Bolonijos proceso svarbiausi tikslai--kurti Europos aukstojo mokslo erdve, rengti aukstos kvalifikacijos specialistus Europos rinkai, didinti aukstojo mokslo sistemos skaidruma bei lankstuma.

3. Straipsnyje analizuojamo tyrimo metu buvo apklausti Kurybiniu industriju pirmojo ir antrojo kurso studentai. Apklausu vykdymo tikslas: istirti programos problemines sritis bei programos destytoju destymo kokybe.

4. Tyrimo metu buvo issiaiskinta, kokios priezastys lemia studentu nepasitenkinima studiju programa, ir nustatytos astuonios problemines sritys: per dideles studentu grupes, materialines bazes stygius, neatsakingi destytojai, prastai sudaryti paskaitu tvarkarasciai, nekompetentingi destytojai, per didelis studiju mokestis, neidomi studiju programa, sunku istoti.

5. Destytojus vertinant kaip studiju programos serdi, buvo atliktas destytoju vertinimo tyrimas. Jo metu buvo nustatytos problemines ir tobulintinos sritys: supazindinimas su modulio struktura, pasiruosimas paskaitoms, palankaus psichologinio klimato kurimas, aiskus destymas, nusirasymo netoleravimas, vertinimo objektyvumas, nauju ziniu suteikimas, destymo kokybes patenkinimas, destomo dalyko pritaikomumas Kurybiniu industriju studiju programai.

6. Sio straipsnio tikslas yra isanalizuoti programos problemines sritis, kurios suteiktu impulsa ir nauju ideju, kaip tobulinti viena populiariausiu studiju programu Lietuvoje.

7. Po sio tyrimo programos kuratoriams pateiktos sios rekomendacijos: 1) ateityje periodiskai vykdyti studiju kokybes vertinimo tyrimus, naudojant kompleksines priemones ir modeliuojant ivairesni tyrimo dizaina; 2) su rezultatais supazindinti destytojus ir aptarti tobulintinas bei problemines sritis; 3) su tyrimo rezultatais supazindinti studentus ir drauge ieskoti efektyviu studiju gerinimo sprendimu.

Literatura

Bennis, G. W.; O'Toole, J. 2005. "How Business Schools Lost Their Way", Harvard Business Review 5: 1-10.

Kardelis, K. 2007. Moksliniu tyrimu metodologija ir metodai. Siauliai: Lucilijus.

Studiju kokybes vertinimo centras. 2006. Aukstojo mokslo kokybes uztikrinimo nuostatos. Vilnius: Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerija.

Scott, J.; Marshall, G. 2005. Oxford Dictionary of Sociology. Oxford University Press.

Valackiene, A.; Mikene, S. 2008. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas: Technologija.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Filosofijos ir politologijos katedra, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: rasa.levickaite@vgtu.lt
1 lentele. Kurybiniu industriju studiju programos priemimo
statistika (2009 m.)

                       2009 m.                Pageidavimu skaicius

                                       pagal  pirmaji
                                        pageidavima      pagal visus
                                        pageidavima     pageidavimus

Studiju                         Is
programa        VF       M     viso     VF       M      VF     M

Kurybines       22      53      73      446     73     1358   1037
industrijos

                            Konkursas          Priimta 2009 m.

                pagal pirmaji   pagal visus
                pageidavima     pageidavimus

Studiju
programa        VF       M      VF       M      VF      M

Kurybines      20,27   1,43    61,73   20,33    23      51
industrijos

               Priimta 2009 m.   Pakviestuju
                                    balai
                                (paskutinio)

Studiju         VF      Is
programa       kvota   viso     VF       M

Kurybines        2      76     19,68   17,78
industrijos

2 lentele. Kurybiniu industriju studiju programos problemines
sritys pagal svarbuma (N = 56)
                                                       Respondentu
Svarbumas   Problemine sritis                         pasiskirstymas

1           Per dideles studentu grupes                    64 %
2           Materialines bazes stygius                     62 %
3           Neatsakingi destytojai                         46 %
4           Prastai sudaryti paskaitu tvarkarasciai        35 %
5           Nekompetentingi destytojai                     28 %
6           Per didelis studiju mokestis                   19 %
7           Neidomi studiju programa                       17 %
8           Sunku istoti                                   10 %

3 lentele. Respondentu laisvieji atsakymai

Problemine sritis Dazniausiai pasikartojantys       Nuomoniu skaicius
                  atsakymai

Per dideles       Destytoju nepasitenkinimas per            34
studentu grupes   dideliu kruviu; Nera galimybiu
                  reikstis studentu kurybiskumui
                  ir buti ivertintam; Kencia
                  seminaru kokybe, nes nera
                  individualaus darbo galimybiu;
                  zemas produktyvumas, destytojai
                  nespeja atsakyti i studentu
                  klau- simus.

Materialines      Nera kurybiniu dirbtuviu                  34
bazes stygius     erdves; Per mazos auditorijos;
                  Ne visose auditorijose yra
                  techninis aprupinimas;
                  Auditorijos nepritaikytos
                  projektiniam darbui, projektu
                  pristatymui;

                  Truksta kompiuteriniu programu;
                  Truksta knygu, reikia daryti
                  daug kopiju;
                  Nera kvieciami mokami lektoriai
                  praktikai;
                  Nepritaikytos kompiuterines
                  programos KI programai.

Neatsakingi       Praleidzia paskaitas;                     29
destytojai        Nepritaiko destomu moduliu
                  prie KI programos;
                  Nepasirengia paskaitoms;
                  Reikalauja pasenusiu ziniu
                  isisavinimo;
                  Abejingi destomam dalykui.

Prastai suda-     Paskaitu kruvis dideja savaites           17
ryti paskaitu     pabaigoje, kai darbingumas
tvarkarasciai     mazeja;

                  Paskaitos vyksta
                  savaitgaliais--sunku isvykti
                  ne vilnieciams i namus;

                  Paskaitos vyksta ne viena po
                  kitos--neimanoma isidarbinti
                  net valandiniais darbuotojais;
                  Studentai praleidineja
                  paskaitas, nes laukdami ju
                  praranda daug laiko.

Nekompetentingi   Destoma pavirsutiniskai;                  17
destytojai        Atmestinai parengta studiju
                  medziaga;
                  Truksta profesiniu ziniu;
                  Prasta destymo kultura;
                  Destoma medziaga nepritaikyta
                  KI poreikiams.

Per didelis       Studiju kaina neatitinka                  10
studiju           studiju kokybes ir techninio
mokestis          aprupinimo;
                  Neteisinga, kad moka visi
                  istoje i mokamas vietas ir nera
                  jokios rotacijos studiju metu.

Neidomi studiju   Per daug teorijos, per mazai              12
programa          praktiniu ir specialybes
                  dalyku;
                  Pirmajame kurse noretusi
                  daugiau su specialybe susijusiu
                  dalyku;
                  Noretusi, kad teorines
                  paskaitas lydetu taikomieji
                  seminarai ar labo- ratoriniai
                  darbai.

Sunku istoti      Manoma, kad tai privalumas,               6
                  konkurencinis pranasumas;
                  Manoma, kad turetu keistis
                  stojamuju egzaminu tvarka, nes
                  kurybin- gus stojanciuosius
                  nurungia gerai besimokantieji,
                  taciau nekurybingi moksleiviai;
                  Stojantieji laiko standartinius
                  egzaminus, is ju nereikalaujama
                  kury- biniu darbu ir
                  nerengiamas pokalbis

1 pav. Studijuojanciuju skaicius ir respondentu
atsakomumas

Studijuojanciu       Atsakomumas (%)
skaicius

KI-09, 1 sem.            54,66
                         75

KI-08, 3 sem.            70,27
                         37

Note: Table made from pie chart.

2 pav. Studijuojanciuju pasiskirstymas pagal lyti

                Vyrai   Moterys

KI-09, 1 sem.    12       63
KI-08, 3 sem.     8       29

Note: Table made from bar graph.

3 pav. VGTU Kurybiniu industriju studiju programos
problemines sritys (N = 56, 2009)

Neatsakingi
destytojai 46 %               26

Nekompetentingi
destytojai 28 %               16

Prastai sudaryti paskaitu
tvarkarasciai 35 %            20

Materialines bazes
stygius 62 %                  35

Sunku istoti 10 %              6

Neidomi studiju
programa 17 %                 10

Per dideles studentu
grupes 64 %                   36

Per didelis studiju
mokestis 19 %                 11

Note: Table made from bar graph.

4 pav. 1 klausimas: semestro pradzioje buvau issamiai
supazindintas (-a) su destomojo modulio programa
(pvz., paskaitu temomis, literaturos sarasu, vertinimo
tvarka) (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        49,57              38,29
Sutinku                 33,43              19,14
Neturiu nuomones         6,43              12,86
Nesutinku                9,00              18,71
Visiskai nesutinku       1,29              11,43

Note: Table made from bar graph.

5 pav. 2 klausimas: destytojas (-a) i paskaitas
ateidavo tinkamai pasiruoses (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        42,14              26,86
Sutinku                 32,86              30,14
Neturiu nuomones        17,57               7,00
Nesutinku                7,29              23,43
Visiskai nesutinku       0,00              12,86

Note: Table made from bar graph.

6 pav. 3 klausimas: paskaitu metu destytojas (-a)
sukurdavo palanku psichologini klimata (N = 67,
2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        42,14              26,86
Sutinku                 32,86              30,14
Neturiu nuomones        17,57               7,00
Nesutinku                7,29              23,43
Visiskai nesutinku       0,00              12,86

Note: Table made from bar graph.

7 pav. 4 klausimas: paskaitu metu destytojas aiskiai
isdestydavo modulio medziaga (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        32,57              26,86
Sutinku                 38,29              26,00
Neturiu nuomones        14,29               2,29
Nesutinku               13,57              35,43
Visiskai nesutinku       1,29               9,57

Note: Table made from bar graph.

8 pav. 5 klausimas: destytojas (-a) netoleravo
nusi rasymo (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        30,43              25,86
Sutinku                 20,86              27,29
Neturiu nuomones        38,14              38,07
Nesutinku                5,29               4,37
Visiskai nesutinku       5,29               5,50

Note: Table made from bar graph.

9 pav. 6 klausimas: destytojo (-os) vertinimas buvo
objektyvus (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        32,00              22,00
Sutinku                 29,86              32,71
Neturiu nuomones        30,86              16,86
Nesutinku                4,71              13,86
Visiskai nesutinku       0,86              15,57

Note: Table made from bar graph.

10 pav. 7 klausimas: po destytojo (-s) destyto dalyko
jauciuosi igijes (-usi) nauju ziniu (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        29,29              23,57
Sutinku                 38,29              43,86
Neturiu nuomones        11,14               2,29
Nesutinku               12,57              14,57
Visiskai nesutinku       6,71              16,71

Note: Table made from bar graph.

11 pav. 8 klausimas: esu patenkintas (-a) sio destytojo
(-os) destymo kokybe (N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        29,00              16,00
Sutinku                 29,43              25,71
Neturiu nuomones        14,43               5,00
Nesutinku               13,43              28,71
Visiskai nesutinku      13,57              25,29

Note: Table made from bar graph.

12 pav. 9 klausimas: sio (-os) destytojo (-os) destomas
dalykas buvo pritaikomas KI studiju programai
(N = 67, 2009)

                     KI-09, 1 sem.     KI-08, 3 sem.
                        N = 41             N = 26

Visiskai sutinku        22,43              29,43
Sutinku                 30,00              33,43
Neturiu nuomones        29,29              10,43
Nesutinku               10,43               8,57
Visiskai nesutinku       7,57              18,57

Note: Table made from bar graph.
COPYRIGHT 2010 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2010 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Levickaite, Rasa
Publication:Coactivity
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2010
Words:3154
Previous Article:French professional car language/Automobilizmo terminija prancuzu kalba.
Next Article:The communicative competence of the language teacher?/Kalbos mokytojo komunikacine kompetencija?
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters