Printer Friendly

Car sales: investigation into factors determining consumer behavior/Prekyba lengvaisiais automobiliais: vartotoju elgsena lemianciu veiksniu tyrimas.

Ivadas

Automobiliu gamyba ir prekyba jais--isskirtinai svarbus elementai siuolaikines visuomenes ekonomikai. Rinkos tampa vis konkurencingesnes, vartotoju reikalavimai dideja, keiciasi vartojimo kultura, intensyveja visuomenes gyvenimo tempas. Visa tai reikalauja gilesniu, platesniu vartotoju ir ju elgsenos tyrinejimu. Viena is uzduociu rinkodaros specialistams--suprasti, prisitaikyti ir ugdyti vartotoja bei jo elgesi.

Sio darbo tikslas--remiantis mokslines literaturos saltiniais ir statistiniu duomenu analize, nustatyti svarbiausias veiksniu grupes, lemiancias vartotojo apsisprendima pirkti nauja automobili.

Atliekant tyrimus remtasi teoriniu saltiniu, Europos Sajungos statistiniu duomenu analize, ju palyginimu ir sinteze, surinkti duomenys analizuoti vertinant metodikos patikimuma vidinio suderinamumo metodu. Taip pat atlikta faktorine analize.

Vartotoju elgsena: samprata ir veiksniu reiksme ja formuojant

Rinkodaros strategijos igyvendinimas tampa efektyvus ir pati strategija pasirenkama teisingai tuomet, kai kompanijos tikslai atitinka jos vystymasi, rinkos dalies augima ir pelninguma. Vienas svarbiausiu veiksniu, atskleidzianciu kompanijos rinkodaros strategijos sekme--tai vartotoju poreikiu tenkinimas (Dudzeviciute, Peleckiene 2010). Vartotoju elgsena--tai zmoniu, siekianciu patenkinti savo norus ir poreikius, veiksmai perkant ir naudojant prekes bei paslaugas (Mowen 1987). Vartotoju elgsena--mokslas apie individus, grupes ar organizacijas, ju taikomus procesus renkantis, isigyjant arba perkant, vartojant ir pasalinant gamini, paslauga, ideja, kad galetu patenkinti savo poreikius ir norus (Bakanauskas 2006). Anot P. Kotlerio ir kt. (2003), pirkeju (vartotoju) elgsena yra galutiniu vartotoju --asmenu ir namu ukiu--elgesys perkant prekes bei paslaugas asmeniniam vartojimui. Visi sie galutiniai vartotojai--tai vartotoju rinka (G. E. Belch, M. A. Belch 2001). Vartotoju elgsenos teorija nagrineja, kaip asmuo paskirsto savo pajamas pirkdamas prekes ir paslaugas. Isleisdamas ribotas pajamas, jis siekia didziausios naudos ar pasitenkinimo--tai pagrindine teorijos salyga. Vartotojo elgsena gali buti apibrezta kaip procesas ir veikla, kuria zmogus uzsiima tirdamas, rinkdamasis, pirkdamas, naudodamasis, nustatydamas ar atsisakydamas produktu bei paslaugu, tenkindamas savo poreikius ir troskimus (G. E. Belch, M. A. Belch 2001).

Pasak G. Lancasterio ir P. Reynoldso (2005), vartotojo elgsena--individo veiksmai isigyjant ir vartojant prekes bei paslaugas, iskaitant sprendimo pirkti procesa, kuris ir lemia siuos veiksmus (Lancaster, Reynolds 2005).

Apibendrinant siuos apibrezimus, galima teigti, kad vartotojo elgsena--tai vartotojo elgesys, susijes su poreikius tenkinanciu produktu, paslaugu ieskojimu, isigijimu, vartojimu, pasalinimu ir nuomones susidarymu. Pirkejas, isigydamas preke ar paslauga, visada nori gauti kokybiska gamini, kuris atitiktu jo lukescius. Pirkejo pasitenkini mas--kartotinio pirkimo prielaida. P. Kotleris vartotoju pasitenkinima apibrezia taip: pasitenkinimas--tai teigiamos individo emocijos, palyginus rezultata (isigyta preke ar gauta paslauga) su lukesciais. O. E. Omaras identifikuoja vartotoju pasitenkinima lemiancius veiksnius,--tai lukesciai, susije su produkto kaina, asortimentu, unikalumu, patogumu, patikimumu, kokybe, teikiama verte, prieinamumu, patikima informacija apie produkta (Bivainis, Vilkaite 2010).

W. J. Stantono siulomas klasikinis vartotoju elgesio modelis (1 pav.) apima sprendimu priemimo procesa ir veiksnius, darancius itaka vartotoju pasirinkimui. Procesas, kuris skirstomas i sesis etapus, gali buti traktuojamas kaip problemu skaidymo metodas (Ambrusevic, Chlivickas 2005).

Aplinkos veiksniai, lemiantys vartotoju elgsena paslaugu, prekiu pirkimo procese kai kuriu autoriu vadinami situaciniais, sociokulturiniais, smarkiai veikia vartotoju sprendimo priemimo procesa. E. N. Berkowitzius ir kt. (2000) isskiria siuos situacinius veiksnius, kurie veikia vartotoju elgsena: pirkimo tikslas, socialine aplinka, fizine aplinka, laikas; situacines bukles. Situaciniai veiksniai priskiriami prie daranciu itaka asmenybei; jie isskirti is psichologines itakos veiksniu. Toks skirstymas pagristas, nes aiskiai skiriami veiksniai, priklausantys tik psichologiniam aspektui. Situaciniai veiksniai pavadinti "asmenybes", nors akivaizdu, kad tai gali buti ir isoriniai veiksniai (Stankeviciene 2005). Vartotojo elgesys priklauso nuo ivairiu veiksniu, susijusiu su jo asmenybe, taip pat ir nuo uzimtumo bei gyvenimo budo. Tai vidiniai (psichologiniai) veiksniai, kurie daro itaka vartotojo pasirinkimui, elgsenai renkantis viena ar kita paslauga bei preke: poreikis, suvokimas, patirtis, nuomone, motyvai, poziuris, mokymasis, asmenybe ir gyvenimo stilius, kurie veikia zmogaus ne tik kaip individo, bet ir kaip vartotojo, elgesi. Vartotojai kaip asmenybes yra skirtingi, netgi tose paciose situacijose ju elgsena nevienoda.

[FIGURE 1 OMITTED]

Zmogaus dalyvavimas ivairiu socialiniu grupiu veikloje --dar vienas svarbus veiksnys, suzadinantis vartotoju poreikius ir, zinoma, atitinkama elgsena. Zmogaus tikslas--patenkinti igimta bendrumo jausmo poreiki (Skrudupaite et al. 2006).

Vartotoju lukesciai taip pat daro dideli poveiki vartotoju sprendimui pirkti, ju elgsenai po pirkimo (Stasys, Malikovas 2010). Kaip lukesciai pasireiks, priklausys nuo to, kaip vartotojas suvoks ir interpretuos aplinkos veiksnius, darancius itaka lukesciu formavimuisi. V. A. Zeithaml ir kt. (1993) siulo lukescius lemiancius veiksnius vertinti dviem lygiais: pageidaujama paslauga (normatyviniai lukesciai) ir priimtina paslauga (tikimybiniai lukesciai).

Veiksniai, darantys itaka pageidaujamos paslaugos lygmeniui: sie veiksniai sustiprina vartotojo jautruma paslaugai ilguoju laikotarpiu, veikdami normatyvinius lukescius. Normatyvinis standartas "perduodamas" is artimos vartotojui aplinkos (seima, draugai, kaimynai ir pan.) drauge su ivairiais (fiziniais, socialiniais, psichologiniais) susiformavusiais poreikiais (Stasys, Malikovas 2010).

Veiksniai, darantys itaka priimtinos paslaugos lygmeniui: tai laikini, trumpalaikiai veiksniai, kurie nukreipia lukescius i zemesniji standarta. Lukescius lemia paslaugos alternatyvu skaicius, situaciniai veiksniai (atsitiktinumai, kuriu paslaugu teikejas negali kontroliuoti) ir vartotojo dalyvavimo laipsnis teikiant paslaugas (Boulding et al. 1993).

[FIGURE 2 OMITTED]

Veiksniai, svarbus pageidaujamos ir priimtinos paslaugos lygmenims--daromas poveikis lukesciams per aiskius ir uzsleptus pazadus, komunikacijos saltinius: asmeninius ir ekspertu tvirtinimus, del kuriu vartotojas tampa jautresnis paslaugai (Licata et al. 2008). Taip pat nemaza itaka lukesciams lemia vartotojo patirtis praeityje --viena karta isigijes panasia paslauga, zinos, ko tiketis ateityje.

Pasak V. Bartosevicienes ir kt. (2005), remiantis mokslinio tyrimo metodais, galima suprasti ir numatyti vartotojo elgsena, issiaiskinti priezasties bei pasekmes rysius ir, nustacius vartotoju poreikius, gaminti toki produkta, kuris patenkintu jau esamu vartotoju pageidavimus ir pritrauktu nauju klientu. Vartotojo ir jo pirkimo proceso supratimas padeda priimti konkrecius sprendimus organizuojant pardavima, padeda suprasti ir nuspeti vartotojo teikiama pirmenybe perkant, taip pat padidinti verslo galimybes. Kadangi vartotojo elgesys yra sudedamoji zmogaus elgesio dalis ir ji sunku prognozuoti, todel svarbu atlikti elgsenos tyrimus, leidziancius suprasti vartotoju poelgius bei numatyti ju elgesi ateityje.

Veiksniu, lemianciu lengvuju automobiliu sektoriaus vartotoju sprendimus, tyrimo metodika

Veiksniu sistema. Atsizvelgiant i uzregistruotu nauju automobiliu Vakaru Europoje santyki ir vertinant automobiliu klasifikacija (ACEA 2009), mazejant pardavimui pastebima si tendencija: santykinai daugiau perkama mazu ir kompaktines klases automobiliu (3 pav.). 2005 m. Vakaru Europoje mazu automobiliu uzregistruota 32,9 proc. is visu registruotu nauju automobiliu (2 pav.), 2006 m.--35,2 proc., 2007 m.--37,1 proc., 2008 m.--38,8 proc., o nagrinejamu 2009 m. laikotarpiu--jau 45,0 proc.

Pasak "Autotyrimu" (Autotyrimai ... 2010), Lietuvoje 2010 m. populiariausi buvo hecbekai (38 proc.), universalai (31 proc.) ir vienaturiai (18 proc.). Taigi mazi automobiliai darosi vis paklausesni.

J. C. Vessillier (Vessillier 2009) teigia, kad yra trys pagrindines priezastys, del kuriu kilo automobiliu pramones krize. Visu pirma, tai klasikine priezastis--kaina. Gamintojus spaudzia pirkejai, noredami zemesniu kainu, todel gamintojai privalo mazinti savo islaidas. Antra automobilio modelis ir technines savybes. Vis daugiau vartotoju nori mazesniu, saugesniu, ekonomiskesniu automobiliu. Trecia priezastis--aplinkos apsauga.

Sio autoriaus nuomone visiskai sutampa su statistiniu duomenu analizes rezultatais, todel galima isskirti tris pagrindines orientacines kryptis, kurios siuo metu turetu buti aktualiausias automobiliu prekyba nagrinejanciu moksliniu tyrimu objektas:

--nauju lengvuju automobiliu kainos mazinimas;

--inovatyvaus, ekonomisko, mazo ir paklausaus automobilio techniniu savybiu tobulinimas ir pritaikymas besikeiciantiems vartotoju poreikiams;

--neigiamo poveikio aplinkai mazinimas automobiliu gamybos procese, juos eksploatuojant ir utilizuojant.

[FIGURE 3 OMITTED]

Remiantis veiksniu sistema ir segmentavimo kriterijais, tolesniems empiriniams tyrimams isskirtos sios automobilio savybes:

--kokybe;

--ekonomiskumas;

--aplinkosauga (tarsos lygis);

--saugumas;

--naujos technologijos;

--komfortas;

--dizainas;

--pardavimo kaina;

--pardavimo kainos kaita po keliu metu;

--patogus naudojimas (pakankamai vietos viduje, erdvi bagazine);

--pritaikytas didelei seimai;

--asortimentas;

--prestizas;

--sportiskumas;

--greitis;

--galia;

--patikimumas;

--isvaizda;

--atsarginiu daliu kaina.

Iskelta hipoteze, kad sie veiksniai sudaro tris veiksniu grupes: kainos (ekonomiskumas, pardavimo kaina, pardavimo kainos kaita po keliu metu, asortimentas, atsarginiu daliu kaina), aplinkosaugos (aplinkosauga (tarsos lygis), patikimumas, kokybe, saugumas) ir technologiju (naujos technologijos, komfortas, dizainas, patogus naudojimas (pakankamai vietos viduje, erdvi bagazine), pritaikytas didelei seimai, prestizas, sportiskumas, greitis, galia, isvaizda) veiksniu grupes.

Tyrimo dalyviai. Atrankai buvo pasirinktas netikimybinis atrankos metodas: kai tiriamos visumos elementai atrenkami netikimybiniu budu. Tiriamoji visuma--potencialus nauju automobiliu vartotojai Lietuvos rinkoje. Imties dydis apskaiciuotas pagal 1 formule:

n = [z.sup.2]p[(1 - p).sup.2]/[e.sup.2], (1)

n--reikiamas imties dydis; z--standartines paklaidos dydzio vienetai esant normaliam pasiskirstymui, kuris atitiks norima patikimumo laipsni (kai patikimumo laipsnis 95 proc., z = 1,96); p--visumos proporcijos, kurios atitinka tyreja dominancias charakteristikas; e--atrankos klaida (maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporciju);

Tyrime stengtasi gauti 95 proc. patikimumo laipsni, norima paklaida--5 proc. bei proporcija 10 proc.

Kad duomenys butu statistiskai patikimi, tyrimui reikalingi: n = [1,96.sup.2]0,1(1 - 0,1)/[0,05.sup.2] = 138 respondentai.

Tyrimo metu internetines apklausos metodu buvo apklausti 146 respondentai. Dvieju respondentu anketose visi atsakymai buvo parinkti vienodi. Todel, norint isvengti galimu klaidu, sios dvi anketos buvo isimtos ir toliau nevertintos. Is visu respondentu--33 proc. vyru, o 68 proc.--moteru. Respondentu pasiskirstymas pagal amziu matomas 4 pav.

19-25 m. amziaus respondentai sudaro 72 proc. apklausos dalyviu, 26-40 m. amziaus--17 proc., 41-60 m. amziaus--11 proc. ir 61 m. amziaus bei vyresni--1 proc. 90 proc. apklaustu respondentu gyvena didmiestyje (Vilniuje, Kaune, Klaipedoje, Panevezyje, Siauliuose), 6 proc.--mieste, 4 proc.--kaime. Respondentu pasiskirstymas pagal pajamas pavaizduotas 5 pav.

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

26 proc. respondentu pajamos yra iki 800 litu per menesi; nuo 801 iki 1500 litu--17 proc.; nuo 1501 iki 3000 litu--31 proc.; nuo 3001 iki 5000 litu--13 proc.; daugiau negu 5001 lita gauna 3 proc. respondentu. I si klausima neatsake 9 proc. respondentu.

Surinkti duomenys buvo analizuojami vertinant metodikos patikimuma vidinio suderinamumo metodu (Cronbacho [alpha]). Taip pat atlikta faktorine analize. Sios analizes buvo atliktos naudojant SPSS programini paketa.

Veiksniu, lemianciu lengvuju automobiliu sektoriaus vartotoju sprendimus, tyrimo rezultatai

Cronbacho [alpha] hipotezei. Tyrimo metu pirmiausiai buvo apskaiciuota Cronbacho [alpha]. Is teorijos zinoma, kad jei Cronbacho [alpha] yra daugiau uz 0,7, rezultatai--patikimi (1 lentele).

Pagal gautus hipotezes tikrinimo duomenis, rezultatu patikimumas gaunamas gana geras. Tik kainos veiksniu grupeje asortimentas sumazina veiksniu grupes patikimuma. Todel rezultatu faktorines analizes metu asortimentas turetu pakliuti i kita veiksniu grupe ar pogrupi.

Koreliacija tarp vidurkiu ir atskiru teiginiu: svarbu atkreipti demesi, kad stipri koreliacija gali buti ir neigiama, kai jos koeficiento ivercio realizacija r yra arti "-1" (2 lentele). Koreliacija--silpna, kai r--arti nulio (Cekanavicius, Murauskas 2000).

Zvaigzdutemis zymimi statistiskai reiksmingi skirtumai: dvi "**" yra geriau negu viena "*". Dvi "**" klaidos tikimybe is simto yra 1, o viena "*"--5 klaidos.

Atlikus respondentu atsakymu svorio analize, matoma, kad pagal issidestyma kai kurie veiksniai nelabai dera su kitais tos skales veiksniais. Pavyzdziui, kainos skaleje asortimentas labiau koreliuoja su technologiju skale, o technologiju skaleje--patogus naudojimas su kainos skale, todel atliekama faktorine analize, parodanti, kokios veiksniu grupes susidaro pagal turimus apklausos duomenis.

Faktorine analize. Atlikus faktorines analizes skaiciavimus, gaunamos sios analizes tikrines reiksmes. Cia issideste procentai rodo, kokia tokiu duomenu dali paaiskina viena veiksniu grupe. Sudedamasis daznis rodo, kokiam skaiciui tiriamuju tinka sitas modelis. 3 lenteleje matoma, kad gautas rezultatas paaiskina 66,6 proc. taip issidesciusiu duomenu.

Faktorines analizes metu nustatant isskiriamu veiksniu skaiciu, remiantis klasikiniu Kaiserio ir Guttmano kriterijumi, pirmiausia analizuojamos tikrines reiksmes, didesnes negu 1 (Gintiliene 2004). Todel analizes metu veiksnius bandyta suskirstyti i 6 grupes. 4 lenteleje pateikiami gauti rezultatai.

R. L. Gorsuchas (1983) nurodo, kad Kaiserio ir Guttmano kriterijus nepakankamai tikslus nustatant veiksniu skaiciu, o veiksniai turi buti isskirti ne tik remiantis empiriniais kriterijais, bet ir loginiu prasmingumu. Jeigu veiksniai skirstomi i 6 grupes, aplinkosaugos (tarsos lygio) visai nepavyksta priskirti kuriai nors grupei. Todel analize atlikta dar karta skirstant veiksnius i 5 grupes. Rezultatai pateikiami 5 lenteleje.

Is 5 lenteleje pateiktu duomenu matoma, kad ekonomiskumo, kokybes, patogaus naudojimo ir prestizo negalima priskirti konkreciam veiksniui, nes ju svoris palyginus nesiskiria. Taip gali buti todel, kad apklausoje yra parinktos netikslios savokos ir jas galima skirtingai interpretuoti, pvz., ekonomiskuma susieti su aplinkosauga del maziau ismetamu tersalu i aplinka ir su kainos kriterijais. Siuos veiksnius kituose tyrimuose ateityje vertetu aprasyti detaliau ir isskirti i keleta grupiu.

Isanalizavus 5 veiksniu analizes svorio lentele, pries ivertinant grupiu suderinamuma, sudarytos automobiliu savybiu grupes, lemiancios vartotoju apsisprendima pirkti automobili. Gautos veiksniu grupes buvo analizuojamos vertinant vidini veiksniu suderinamuma (Cronbacho a). Gauti duomenys pateikti 6 lenteleje.

Atliekant 5 veiksniu analize, buvo ismesti du veiksniai --ekonomiskumas ir kokybe. Taciau patikrinus "automobilio kainos" ir "automobilio draugiskumo vartotojui bei aplinkai" veiksniu grupiu vidini suderinamuma, paaiskejo, kad be minetu veiksniu siu grupiu patikimumas labai sumazejo. Del sios priezasties "ekonomiskumas" ir "kokybe" buvo sugrazinti i tiriamas veiksniu grupes. Gauti suderinamumo duomenys pateikiami 7 lenteleje.

Taigi tolesniems tyrimams isskirtos automobilio savybiu grupes, lemiancios vartotoju apsisprendima ji pirkti:

--automobilio dinamika: sportiskumas, greitis, galia;

--automobilio ergonomiskumas: asortimentas, pritaikymas didelei seimai:

--automobilio ivaizdis: naujos technologijos, komfortas, dizainas, isvaizda;

--automobilio draugiskumas vartotojui ir aplinkai: aplinkosauga (tarsos lygis), patikimumas, saugumas, kokybe;

--automobilio kaina: pardavimo kaina, kainos kaita po keleriu metu, atsarginiu daliu kaina, ekonomiskumas.

Statistiskai reiksmingu skirtumu palyginimas.

Vartotojui apsisprendziant pirkti automobili, svarbiausia automobilio savybe--automobilio draugiskumas vartotojui ir aplinkai. Sios savybes vertinimo bendrasis vidurkis -4,2 (kai 5--labai svarbu, 4--svarbu, 3--nei svarbu, nei nesvarbu, 2--nesvarbu, 1--visai nesvarbu). Automobilio kainos vertinimo bendrasis vidurkis yra 4,1, automobilio ivaizdzio--3,8, automobilio ergonomiskumas--3,3, o automobilio dinamika--3,2.

6 pav. pateikti automobilio savybiu vertinimo statistiskai reiksmingi skirtumai, lyginant skirtingu lyciu respondentu atsakymus. Moterims svarbiau automobilio draugiskumas aplinkai ir automobilio kaina, o vyrams automobilio ivaizdis, dinamika ir ergonomiskumas.

[FIGURE 6 OMITTED]

7 pav. pateikti automobilio savybiu vertinimo statistiskai reiksmingi skirtumai, lyginant skirtingo amziaus respondentu atsakymus. Automobilio kaina, draugiskumas vartotojui ir aplinkai, ivaizdis bei dinamika --svarbesni respondentams iki 25 metu amziaus grupeje, o automobilio ergonomiskumas--nuo 26 metu amziaus grupeje.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

8 pav. pateikti automobilio savybiu vertinimo statistiskai reiksmingi skirtumai, atsirandantys del respondentu gaunamu skirtingo dydzio menesio pajamu. I automobilio kaina labiausiai atsizvelgia maziausias pajamas (iki 800 Lt) turintys respondentai, o maziausiai--didziausias pajamas (3001 Lt ir daugiau) turintys respondentai.

Automobilio draugiskumas vartotojui ir aplinkai--svarbiausias veiksnys maziausias ir vidutines pajamas turintiems respondentams, automobilio ivaizdis--didziausias pajamas turintiems respondentams. Automobilio dinamika--svarbi maziausias ir didziausias pajamas turintiems respondentams, o disponuojantiems vidutinemis pajamomis si veiksniu grupe maziausiai svarbi.

Isvados

1. Vartotoju elgsena--tai galutiniu vartotoju (asmenu ir namu ukiu) elgesys perkant prekes ir paslaugas asmeniniam vartojimui. Vartotoju elgsenos teorija nagrineja, kaip vartotojas paskirsto savo pajamas pirkdamas prekes ir paslaugas. Isleisdamas ribotas pajamas, vartotojas siekia didziausios naudos ar pasitenkinimo --tai pagrindine teorijos salyga.

2. Vartotoju elgsena lemia vidiniai ir isoriniai veiksniai. Prie vidiniu veiksniu priskiriami psichologiniai veiksniai, tokie kaip poreikis, suvokimas, patirtis ir nuomone. Isoriniai vartotojo elgsenos veiksniai kyla is visuomenes, kurioje jis gyvena. Siems veiksniams priskiriamos itakos grupes, seima, kultura, socialines klases. Taigi veiksniu, kurie lemia vartotoju elgsena, analize yra butina.

3. Siame darbe statistines informacijos analize padejo nustatyti, kad santykinai auga mazu ir kompaktines klases automobiliu pardavimas.

4. Remiantis empirinio tyrimo, skirto nustatyti svarbiausias veiksniu grupes, lemiancias vartotojo apsisprendima pirkti nauja automobili (Lietuvos lygmeniu), rezultatais, galima teigti, kad automobilio kaina, ergonomiskumas, ivaizdis, dinamika ir draugiskumas vartotojui bei aplinkai yra pagrindines veiksniu grupes, lemiancios vartotojo apsisprendima. Tyrimo metu nustatyta, kad moterims svarbiau--automobilio draugiskumas aplinkai ir automobilio kaina, o vyrams automobilio ivaizdis, dinamika ir ergonomiskumas.

doi: 10.3846/mla.2011.075

Literatura

ACEA. 2009. EU Economic Report. European automobile manufacturers' association [interaktyvus], [ziureta 2011 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://www.acea.be/index.php/collection/publications.

Ambrusevic, N.; Chlivickas, E. 2005. Vartotojo elgesio modeliavimas --nealkoholiniu gerimu marketingo tobulinimo pagrindas, is Verslas XXI amziuje: 8-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos, ivykusios Vilniuje 2005 m. vasario 10 d., medziaga. Vilnius: Technika, 153-157.

Autotyrimai. Specializuota verslo informacija. 2010 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: http://www. autotyrimai.lt/klasifikacija/.

Bakanauskas, A. 2006. Vartotoju elgsena. Kaunas: VDU.

Bartoseviciene, V.; Gudonavicius, L.; Saparnis, G. 2005. Statistical Analysis of Milk Products Consumers' Behaviour, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 2(42): 62-70.

Belch, G. E.; Belch, M. A. 2001. Advertising and Promotion. Fifth edition. Boston, McGraw-Hill.

Berkowitz, E. N.; Kerin, R. A.; Harley, S. W. 1992. Marketing. Boston: Allyn Bacon.

Bivainis, J.; Vilkaite, N. 2010. Vartotoju lojalumo nustatymo metodinio potencialo analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(1): 49-60. doi:10.3846/btp.2010.06

Boulding, W.; Kalra, A.; Stealin, R. 1993. A Dynamic Process Model of Service Quality: Form Expectations oi Behavioral Intensions, Journal of Marketing Research 30(1): 7-27. doi:10.2307/3172510

Cekanavicius, V.; Murauskas. G. 2000. Statistika ir jos taikymai I. Vilnius: TEV.

Dudzeviciute, G.; Peleckiene, V. 2010. Marketingo strategijos procesas: vartotoju pasitenkinimo kiekybine analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 11(4): 345-352. doi:10.3846/btp.2010.37

Gintiliene, G. 2004. Lietuviskas SDQ--standartizuotas mokyklinio amziaus vaiku "galiu ir sunkumu klausimynas", Psichologija 29: 88-105.

Gorsuch, R. L. 1983. Factor anglysis. 2nd edition. New York: Lawrence Erlbaum.

Kotler, P.; Armstrong, G.; Saubders, J.; Wong, V. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Lancaster, G.; Reynolds, P. 2005. Management of Marketing. Oxford Burlington, MA, Elsevier.

Licata, J. W.; Chakraborty, G.; Krishnan, B. C. 2008. The consumer's expectation formation process over time, Journal of Services Marketing 22(3): 176-187.

Mowen, J. C. 1987. Consumer Behavior. New York: Macmillan Publishing Company.

Skrudupaite, A.; Virvilaite, R.; Kuvykaite, R. 2006. Influence of Social Factors on Consumer Behaviour: Context of Euro Integration, Inzinerine ekonomika--Engineering Economics 3(48): 73-82.

Stankeviciene, J. 2005. Vartotoju elgsenos modeliavimo galimybes, Tiltai 2: 83-90.

Stasys, R.; Malikovas, A. 2010. Vartotojo lukesciams darantys itaka veiksniai, Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development 22(3): 1-8.

Vessillier, J. C. 2009. Automobilindustrie--ein Zyklus geht zu Ende, Inprekorr 450(45): 37-45.

Zeithaml, V. A.; Berry, L. L.; Parasuraman, A. 1993. The nature and determinants of customer expectations of service, Journal of the Academy of Marketing Science 21(1): 1-12. doi:10.1177/0092070393211001

Aurelija Samoskiene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

El. pastas aurelija.samoskiene@vgtu.lt
1 lentele. Cronbacho a hipotezei (sudaryta autoriaus)

Table 1. Cronbacho a to the hipothesis (made by the author)

Veiksniu         Grupes     Veiksnys                    Cronbacho
grupe           Cronbacho                             alfa pasalinus
                  alfa                                   veiksni

Kaina             0,504     Ekonomiskumas                 0,418
                            Pardavimo kaina               0,455
                            Pardavimo kainos kaita        0,470
                              po keliu metu
                            Asortimentas                  0,574
                            Atsarginiu daliu kaina        0,280

Aplinkosauga      0,612     Aplinkosauga                  0,649
                              (tarsos lygis)
                            Patikimumas                   0,510
                            Kokybe                        0,584
                            Saugumas                      0,430

Technologijos     0,796     Naujos                        0,769
                              technologijos
                            Komfortas                     0,777
                            Dizainas                      0,773
                            Patogus naudojimas            0,810
                            Pritaikytas didelei           0,807
                              seimai
                            Prestizas                     0,769
                            Sportiskumas                  0,762
                            Greitis                       0,766
                            Galia                         0,763
                            Isvaizda                      0,782

2 lentele. Veiksniu analizes svoris (sudaryta autoriaus)

Table 2. Factor analysis weights (made by the author)

                          Kaina     Aplinkosauga    Technologijos

Kainos skale
Ekonomiskumas            0,585 **     0,454 **          0,097
Pardavimo kaina          0,516 **     0,067             0,071
Pardavimo kainos         0,600 **     0,027             0,121
  kaita po keliu metu
Asortimentas             0,457 **     0,230 **          0,477 **
Atsarginiu daliu         0,749 **     0,313 **          0,238 **
  kaina

Aplinkosaugos skale
Aplinkosauga             0,165 *      0,715 **         -0,021
  (tarsos lygis)
Patikimumas              0,243 **     0,689 **          0,284 **
Kokybe                   0,307 **     0,587 **          0,300 **
Saugumas                 0,346 **     0,762 **          0,061

Technologiju skale
Naujos                   0,169 *      0,093             0,663 **
  technologijos
Komfortas                0,295 **     0,207 *           0,602 **
Dizainas                 0,205 *      0,102             0,632 **
Patogus naudojimas       0,379 **     0,245 **          0,291 **
Pritaikytas didelei      0,389 **     0,155             0,445 **
  seimai
Prestizas                0,164 *     -0,038             0,676 **
Sportiskumas             0,118        0,067             0,718 **
Greitis                  0,158        0,180 *           0,682 **
Galia                    0,179 *      0,162             0,700 **
Isvaizda                 0,165 *      0,054             0,553 **

3 lentele. Faktorines analizes tikrines reiksmes (sudaryta autoriaus)

Table 3. Eigenvalues of factor analysis (made by the author)

Veiksniu   Tikrine   Issidestymo   Sudedamasis
grupe      reiksme        %          daznis

1            4.5        23.7          23.7
2            2.8        14.5          38.2
3            1.6         8.5          46.7
4            1.4         7.4          54.1
5            1.3         6.9          61.0
6            1.1         5.6          66.6

4 lentele. Sesiu veiksniu analizes svoris (sudaryta autoriaus)

Table 4. Analysis weights of 6 factor's (made by the author)

                    1           2           3           4
                    veiksnio    veiksniu    veiksniu    veiksniu
                    grupe       grupe       grupe       grupe

Ekonomiskumas        -0,148       0,173       0,243       0,119

Pardavimo kaina      -0,198       0,208       0,064       0,048

Pardavimo             0,355      -0,286      -0,065       0,269
kainos kaita po
keliu metu

Asortimentas          0,306       0,296       0,079       0,552

Atsarginiu daliu      0,111      -0,003       0,470       0,382
kaina

Aplinkosauga         -0,012      -0,040       0,095      -0,012

Patikimumas           0,184       0,064       0,742       0,069

Kokybe                0,045       0,280       0,702      -0,036

Saugumas             -0,057      -0,120       0,549       0,334

Naujos                0,288       0,671      -0,015       0,241
technologijos

Komfortas             0,081       0,716       0,212       0,190

Dizainas              0,172       0,822       0,027       0,011

Patogus              -0,224       0,144       0,283       0,692
naudojimas

Pritaikytas           0,141       0,050      -0,065       0,795
didelei seimai

Prestizas             0,659       0,424      -0,254       0,006

Sportiskumas          0,783       0,216      -0,030       0,121

Greitis               0,769       0,161       0,359      -0,002

Galia                 0,722       0,223       0,356       0,009

Isvaizda              0,279       0,583       0,160      -0,067

                    5           6
                    veiksniu    veiksniu
                    grupe       grupe

Ekonomiskumas         0,489       0,570

Pardavimo kaina       0,788       0,014

Pardavimo             0,587       0,004
kainos kaita po
keliu metu

Asortimentas         -0,334       0,179

Atsarginiu daliu      0,395       0,009
kaina

Aplinkosauga         -0,013       0,872

Patikimumas          -0,086       0,182

Kokybe                0,215       0,073

Saugumas             -0,124       0,528

Naujos               -0,183       0,036
technologijos

Komfortas             0,148       0,009

Dizainas              0,047       0,061

Patogus               0,204      -0,077
naudojimas

Pritaikytas           0,158       0,094
didelei seimai

Prestizas             0,113       0,092

Sportiskumas         -0,086       0,038

Greitis              -0,093      -0,104

Galia                 0,005      -0,183

Isvaizda              0,064      -0,183

5 lentele. Penkiu veiksniu analizes svoris (sudaryta autoriaus)

Table 5. Analysis weights of 5 factor's (made by the author)

                    1           2           3           4
                    veiksnio    veiksniu    veiksniu    veiksniu
                    grupe       grupe       grupe       grupe

Ekonomiskumas        -0,216       0,186       0,455       0,500

Pardavimo kaina      -0,218       0,197      -0,094       0,760

Pardavimo             0,269      -0,272      -0,183       0,545
kainos kaita po
keliu metu

Asortimentas          0,270       0,311       0,277      -0,169

Atsarginiu daliu      0,229      -0,007       0,292       0,595
kaina

Aplinkosauga         -0,170      -0,003       0,620      -0,082

Patikimumas           0,381       0,071       0,652       0,143

Kokybe                0,242       0,277       0,488       0,400

Saugumas              0,024      -0,109       0,809       0,094

Naujos                0,238       0,683       0,040      -0,122
technologijos

Komfortas             0,112       0,714       0,131       0,255

Dizainas              0,126       0,831       0,016       0,047

Patogus              -0,117       0,119       0,230       0,484
naudojimas

Pritaikytas           0,063       0,053       0,066       0,311
didelei seimai

Prestizas             0,475       0,460      -0,240      -0,033

Sportiskumas          0,693       0,252      -0,066      -0,119

Greitis               0,847       0,187       0,113      -0,018

Galia                 0,813       0,244       0,046       0,086

Isvaizda              0,329       0,585      -0,067       0,099

                    5
                    veiksniu
                    grupe

Ekonomiskumas         0,069

Pardavimo kaina      -0,089

Pardavimo             0,279
kainos kaita po
keliu metu

Asortimentas          0,585

Atsarginiu daliu      0,161
kaina

Aplinkosauga          0,145

Patikimumas          -0,118

Kokybe               -0,277

Saugumas              0,220

Naujos                0,290
technologijos

Komfortas             0,089

Dizainas              0,031

Patogus               0,434
naudojimas

Pritaikytas           0,760
didelei seimai

Prestizas             0,224

Sportiskumas          0,280

Greitis               0,002

Galia                -0,023

Isvaizda             -0,115

6 lentele. Cronbacho [alpha] veiksniu grupems (sudaryta autoriaus)

Table 6. Cronbacho [alpha] to factor groups (made by the author)

Veiksniu           Grupes     Veiksnys                 Cronbacho
grupe            Cronbacho                           alfa pasalinus
                  [alpha]                               veiksni

Automobilio        0,500      Pardavimo kaina            0,416
kaina
                              Pardavimo kainos           0,494
                              kaita po keliu
                              metu

                              Atsarginiu daliu           0,281
                              kaina

Automobilio        0,584      Aplinkosauga               0,610
draugiskumas                  (tarsos lygis)
vartotojui ir
aplinkai                      Patikimumas                0,572

                              Saugumas                   0,278

Automobilio        0,753      Naujos                     0,703
ivaizdis                      technologijos

                              Komfortas                  0,701

                              Dizainas                   0,632

                              Isvaizda                   0,736

Automobilio        0,823      Sportiskumas               0,838

dinamika                      Greitis                    0,685

                              Galia                      0,748

Automobilio        0,611      Asortimentas                 --

ergonomiskumas                Pritaikytas didelei          --
                              seimai

7 lentele. Cronbacho a koreguotoms veiksniu grupems (sudaryta
autoriaus)

Table 7. Cronbacho a to revised factor groups (made by the author)

Veiksniu           Grupes     Veiksnys            Cronbacho
grupe            Cronbacho                        alfa pasalinus
                    alfa                          veiksni

Automobilio        0,574      Pardavimo kaina         0,478
kaina
                              Pardavimo               0,589
                              kainos kaita po
                              keliu metu

                              Atsarginiu daliu        0,442
                              kaina

                              Ekonomiskumas           0,500

Automobilio        0,612      Aplinkosauga            0,649
draugiskumas                  (tarsos lygis)
vartotojui ir
aplinkai                      Patikimumas             0,510

                              Saugumas                0,430

                              Kokybe                  0,584

Automobilio        0,753      Naujos                  0,703
ivaizdis                      technologijos

                              Komfortas               0,701

                              Dizainas                0,632

                              Isvaizda                0,736

Automobilio        0,823      Sportiskumas            0,838
dinamika
                              Greitis                 0,685

                              Galia                   0,748

Automobilio        0,611      Asortimentas              --

ergonomiskumas                Pritaikytas               --
                              didelei seimai
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Samoskiene, Aurelija
Publication:Science - Future of Lithuania
Geographic Code:4EXLT
Date:Jun 1, 2011
Words:4001
Previous Article:The analysis of ease of doing business assessment methods/Verslo salygu vertinimo metodu analize.
Next Article:Analysis of factors affecting the all risk yield: case study of Vilnius, Lithuanian capital/Veiksniu, daranciu itaka kapitalizacijos normai, analize:...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters