Printer Friendly
The Free Library
22,710,190 articles and books

Aspects of ecological and compositional influence of plants on building architectural expression in townscape/Augalu itakos pastato architekturinei raiskai miestovaizdyje ekologiniai ir kompoziciniai aspektai.

Ivadas

Pastaruoju metu didejant susirupinimui aplinkos kokybe, busto ekologija, zmonijos isgyvenimu intensyviai urbanizuotoje aplinkoje, auga architektu ir krastovaizdzio architektu domejimasis naujomis architekturinemis technologijomis, kurios sugrazintu zmogu prie naturalios gamtines aplinkos. Pastarojo laikotarpio uzsienio saliu pastatu architekturoje augalai vis dazniau naudojami kaip svarbi kompozicine priemone ant pastatu stogu, interjeruose, formuojant fasadus. Naujausios krastovaizdzio technologijos gerinant miesto aplinkos kokybe buvo demonstruojamos 2010 m. Sanchajuje vykusioje pasaulineje parodoje (1 pav.). Vis raiskiau matomas pastatu architekturos, krastovaizdzio architekturos ir urbanistikos sprendimu integralumo ir suderinamumo didejimas.

Zmones didesne laiko dali praleidzia uzdarose patalpose--namuose, butuose, auditorijose, gamyklose, biuruose ir kt. zmoniu sveikatos bukle pastatuose ir salia pastatu esanciose teritorijose veikia daug veiksniu. Mazejant augalu kiekiui, dideja dulketumas, mazeja deguonies kiekis, reikalingas zmogui ir kitoms gyvybes formoms. Chemikalu prisotintos statybines medziagos ir baldai i patalpu aplinka isskiria benzola, formaldechida, amoniaka, acetona ir kt. Cheminiu tersalu prisotintu patalpu oras sukelia ivairius negalavimus ir net ligas (Bischof 1995). Oro kokybe prastina ir zmoniu biologiskai isnaudotas oras. Optimalios oro kokybes palaikymo priemoniu nedaugeja. Jau nebepakanka dar laisvus plotus miestuose apsodinti medziais ir krumais, gelemis, apseti zole, balkone pritvirtinti geliu loveli, o patalpose pastatyti augala vazone.

[FIGURE 1 OMITTED]

Anksciau augalu paskirtis buvo estetine, jais buvo siekiama grazinti aplinka, prisodrinti ja maloniu kvapu, o dabar augalais siekiama gryninti aplinkos ir patalpu ora, gerinti mikroklimata, salinti kenksmingas medziagas is patalpu oro, gerinti gyvenimo salygas. Augalai--tai patikimas zaliasis filtras, kuris geba sugerti kenksmingas chemines medziagas, neutralizuoti ir gryninti ora patalpose. Kaip teigia mokslininkai, augalai gerai auga tik dregname substrate, saknimis siurbdami vandeni ir per lapus isgarindami ji i patalpu ora, ji sudrekina (Ratsch 1996). Augalai, esantys gyvenamojoje ar darbineje aplinkoje, gerina zmogaus savijauta, sveikata.

Augalai, augdami gyvenamojoje aplinkoje, sukuria ir spinduliuoja energetinius virpesius, kurie daugiau ar maziau veikia zmogaus biologini lauka. Augalu energetine bukle nulemia gydomasias ju savybes ir jie aktyvinanciais ar raminanciais impulsais sustiprina teigiamas ir neigiamas zmogaus emocijas (Brown 1997). Augalai, augdami ir vystydamiesi, skleidzia i aplinka ivairius eterinius aliejus, kurie suformuoja vieno ar keliu aromatu puokste. Kvapai atitinkamai veikia zmogaus jutimo organus. Naturalus kvapai, isskiriami augalu, teigiamai veikia zmogu--priesingai nei sintetiniai kvapai, neturintys energetinio poveikio (Fischer-Rizzi 1995).

Kambariniai augalai (saknys, lapai, ziedai) turi ir gydomuju savybiu, kurias nagrineja fitoterapijos mokslas. Vietiniu augalu rusiu energetinis potencialas kai kuriais atvejais vietiniams gyventojams priimtinesnis nei atveztiniu (Boericke 1993). Dekoratyviniai augalai (geles, krumeliai, medeliai) megsta ne tik atitinkama apsvietima, dregmes rezima, siluma, bet ir kitu augalu draugija (Recht 1994).

Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad augalai tarpusavyje bendrauja ne tik energiniais kanalais, bet ir ispejamaisiais signalais. Vienos rusys geriausiai auga pavieniui, kitos--savo rusies draugijoje, trecios--misrioje draugijoje. Smulkesni augalai turi jautresni energetini lauka, o stambesni augalai turi stipru ar net agresyvu energetini lauka (Soheffer 1995).

Problema. Del nemotyvuotos ir chaotiskos urbanizacijos, ydingos teritoriju planavimo tvarkos ir kitu priezasciu vis dideja krastovaizdzio kokybes palaikymo ir gerinimo problemos, nyksta svarbus rekreacines aplinkos komponentai (Grecevicius 2006).

Pastaruoju laikotarpiu pastatu architekturos kokybe pastebimai gereja, taciau vis dar labai mazai demesio skiriama ekologisko busto, sveikos aplinkos ir sveiko miesto sprendiniams. Interjeras ir pastatu aplinka be augalu yra skurdi (2 pav.), nebelieka vietos atgaivai.

Erdves tarp pastatu, jei jose nera pakankamai augalu, tampa nepatrauklios.

Esmine problema, didinanti nauju sektoriniu problemu srauta, yra sisteminio mokslinio ir praktinio poziurio i vykstancius procesus bei gyvenimo aplinkos formavima mieste stygius. Vyrauja pavieniai tyrimai, orientuoti i atskiras problemas, neieskant priklausomybes rysiu tarp atskiru erdvines strukturos objektu. Daznai miestu uzstatymas tankinamas mazinant zeldiniu plotus, neturint butinu moksliniu urbanistiniu tyrimu, nevykdomi issamus poveikio aplinkai naturiniai tyrimai, poveikio zmogaus sveikatai tyrimai, sisteminis krastovaizdziu bukles monitoringas.

Vykdomi ilgameciai tik kai kuriu aplinkos komponentu tyrimai (zoline augalija, rekreaciniai srautai, krastovaizdziu kaitos procesai ir kt.), beje, tokie tyrimai vis dar nesulaukia tinkamo valstybes pareigunu demesio.

[FIGURE 2 OMITTED]

Kai kuriu Lietuvos miestu gyvenamuju rajonu aplinkos ispudis prastas, krastovaizdis vis labiau praranda savitumo zenklus, mazeja rekreacinis teritoriju imlumas. Didejant automobiliu skaiciui, daugelio daugiabuciu gyvenamuju namu kiemai paversti automobiliu stovejimo aikstelemis, juose neliko vietos vaikams, suaugusiuju poilsiui, veik dvigubai sumazejo zaliu veju plotai, nyksta medziai. Todel butina kuo skubiau ieskoti priemoniu, kaip naudojant naujas krastovaizdzio formavimo technologijas, uztikrinti pastatu ir miestovaizdzio savituma.

Tyrimo tikslas--darnus Lietuvos miestovaizdzio vystymas, sveikos gyvenimo aplinkos formavimas. Siuo straipsniu siekiama atskleisti dekoratyviniu vaistiniu augalu nauda pastatu isores ir vidaus architekturai, zmogaus savijautai, gyvenimo aplinkos estetinei ir fizinei kokybei bei miestovaizdziu savitumui stiprinti.

Objektas--centrines miestu dalys ir masines staty bos daugiabuciu gyvenamuju namu rajonai.

Tyrimu metodai

Autoriu naudojami naturiniu tyrimu, sistemines ir lyginamosios analizes, uzsleptu strukturu tyrimu metodai, aplinkoje vykstanciu procesu dinamikos modeliavimas. Dekoratyviniu vaistiniu augalu rusiu teigiamos savybes mokslininku yra tyrinejamos kelis pastaruosius desimtmecius (Wolverton 1996).

Analogiskus eksperimentinius darbus vykdo vienas sio straipsnio autoriu (A. M. Olsauskas), 1993 m. jis iveise Klaipedos universiteto botanikos soda.

Ziema daugiabucius apsildant centralizuotai, butuose itin sumazeja santykine dregme, kuri daznai nukrenta iki 30-40 %, o optimali santykine dregme--50-60 %. Tyrimai pradeti nuo kuokstinio chloro fito--placiausiai paplitusio augalo salies gyventoju butuose.

Sios rusies augalai ne tik kad nereikalauja geru auginimo salygu, jie sparciai dauginasi, gausiai laistomi i kambario aplinka isskiria nemaza kieki svaraus molekulinio [H.sub.2]O ir 2-3 % padidina santykine dregme. Tyrimais nustatyta, kad optimali santykine buto dregme yra pasiekiama tada, kai dekoratyviniu vaistiniu augalu lapu skaiciuojamasis padengiamo pavirsiaus plotas sudaro 50-75 % buto grindu ploto.

Tyrimu rezultatai

Gyvenamosios aplinkos architekturinius tyrimus autoriai atliko Siauliu miesto Lieporiu gyvenamajame rajone, rengdami moksline kompleksines renovacijos studija. Atlikti urbanistiniai, architekturiniai ir krastovaizdzio tyrimai. Augalu integravimo i pastatu architektura galimybems, gyvenamosios ir darbines aplinkos optimizavimo tyrimams buvo parinktos tokios dekoratyviniu vaistiniu augalu rusys: tikrasis alavijas (Aloe vera L.), kuokstinis chlorofitas (Chlorophytum comosum), puosnioji dracena (Dracaena fragrans Ker.Gawl.), benjamino fikusas (Ficus benjamina L.), tikroji mirta (Myrtus communis L.), inkstpapartis (Nephrolepis exaltata), gebene lipike (Hedera helix L.), puosnioji bugenvilija (Bougainvillea spectabilis), gau-siaziedis slefanotis (Stephanotis floribunda), stora-lape vaskuole (Hoya carnosa), persinis ciklomenas (Cyclamen persicum), dygliuotoji karpazole (Euphorbia milii), raudonziede kalanke (Kalanchoe blossfeldiana), kinine roze (Hibism rosasinemis), trijuoste sansverija (Sanseveria trifasciata), etiopine kalija (Zantedeschia aetheopica), amerikine agava (Agave americana), puosnioji klivija (Clivia nobilis), kilnusis lauramedis (Laurus nobilis), kvapnusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kvapnioji palergonija (Pelargonium odora-tissimum), vaistinis ciobrelis (Thymus vulgaris L.), didzioji nasturte (Tropaeolum majus), kvapusis pelezirnis (Lathyrus odoratus), purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea), vijoklinis sausmedis (Lonicera periclyme-num), tikrasis vynmedis (Vitis vinifera), paprastasis kadagys (Juniperus communis).

Siuo metu pasaulyje labai daugeja architekturiniu projektu, kuriuose taikomos naujos modernios stogu zeldinimo, sodu ir lietaus parku ant stogu irengimo technologijos. zalieji stogai--tai viena is biotechnologiju, kurios pagrindas yra augalu sodinimas ant stogu (3, 4 pav.). Siuo metu daug diskutuojama, ar zaliuoju stogu galima laikyti ant stogu tvirtinamus vazonuose auginamus augalus bei ant stogu irengiamus tvenkinius, kurie yra naudojami vandeniui valyti.

Sveika darbine ir gyvenamoji aplinka leidzia zmonems jaustis komfortiskai, nesirgti ir buti darbingiems. Tinkamai parinkti ir sukomponuoti ant sienu, stogu, terasose, balkonuose, gyvenamosiose ir darbinese patalpose augalai atlieka labai svarbu aplinkos kokybes gerinimo vaidmeni.

Apzeldinant pastato stoga, siekiama keleto tikslu: sustiprinti garso izoliacija, sureguliuoti temperatura (ziema zalieji stogai sulaiko siluma, vasara--sumazina vidaus temperatura), kovoti su miesto oro tarsa, taip pat norima sukurti palankia terpe laukines gamtos buveinems egzistuoti. Gali buti dvieju tipu zalieji stogai --tai intensyvus stogai, kurie yra daugiasluoksniai (nemazas substrakto sluoksnis) ir gali islaikyti ivairesnius ir didesnius augalus, bei ekstensyvus, kurie gali buti apsodinti samanomis ar zole (3, 4 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Vidine pastato erdve pagyvina nedideli vandens irenginiai su augalais ir dekoratyvia gyvunija (5 pav.). Ivairus augalai atlieka puikaus biologinio filtro vaidmeni, apvalo aplinkos ora interjeruose ir miesto erdvese nuo dulkiu, suodziu ir kenksmingu duju. zalingas zmogui oro priemaisas ant pastatu lauko ir vidiniu sienu sulaiko ivairus vijokliniai augalai, ant ju lapu ir sakuciu nusedusias priemaisas nuplauna lietus. Augalai, lapais asimiliuodami ora, is jo valo kenksmingus zmogui oksidus (COx, NOx, SOx) ir, isskirdami deguoni, palaiko pastovu jo kieki ore. Vijokliniai augalai ant pastatu sienu, ivairus krumai palangese ar salia iejimo i pastatus, geles balkonuose pagerina aplinkos mikroklimata ir sudaro tarsi zaliaji apvalkala, kuris lemia tai,kad i gyvenamasias ir darbines patalpas maziau pakliuna uztersto oro.

Augalai, garindami vandeni, padidina santykine oro dregme ir susvelnina vasaros kaitra, o rudeni ir ziema sulaiko saltesnius vejus. Augalai vegetacijos metu i aplinka paskleidzia fitoncidines medziagas, eterinius aliejus, nuo kuriu mikroklimatas tampa gaivesnis. Vijokliniai augalai labiausiai tinka pastatams ir sienoms vertikaliai apzeldinti. Geriausiai pasirinkti tas vijokliniu augalu rusis, kurios namu sienomis lipa be atramu. Sumedeje vijokliniai augalai dazniausiai yra ilgaamziai ir tinkamai priziurimi gali augti net kelis desimtmecius (6 pav.).

Klimatines salygos Lietuvoje yra palankios penkialapiui ir trilapiui vinvyciui, gebenei lipikei, trumpakociui vyteniui augti. Augalams, kurie useliais ir siurbtukais gerai lipa sienomis, beveik nekelnia uzterstas miesto oras. Juos tinka sodinti grunte salia pamatu ir apzeldinti jais daugiaauksciu pastatu sienas.

[FIGURE 6 OMITTED]

Daznai meniskam ir graziam deriniui sudaryti reikia pasirinkti kelis tos pacios rusies, bet skirtingu formu arba derinti keliu rusiu augalus. Kiekvienas derinys komponuojamas atsizvelgiant i pastato sienu orientacija pasaulio saliu atzvilgiu, dirvozemio kokybe, apsvietima ir kitus aplinkos veiksnius. Paminetos vijokliniu augalu rusys namu sienomis gali lipti nuo keliu iki keliolikos metru aukscio ir vegetacijos metu lapais is dalies ar istisai pridengti sienas (7 pav.).

Zemaauksciai gyvenamieji namai nuo gatves triuksmo, uzterso oro ir kitu neigiamu veiksniu gali buti apsaugoti kitu rusiu vijokliniais augalais, kuriu stiebai kyla aukstyn irengtomis atramomis. Paminetinas apskritalapis vijoklinis stambiaziedis saunmedis, melinziede ir gelsvaziede raganes, lipancioji hortenzija, kininis citrinvytis ir kt. Paminetu vijokliniu rusiu augalai atramomis neretai pasiekia 2-7 m. ir didesni auksti, tad gali paslepti sienas, nemalonius vaizdus, o kartu sudaryti fona kitiems augalams.

zeldiniai parterinese erdvese labai sumazina agresyvu vizualini aukstybiniu pastatu poveiki (8 pav.).

Augalu vegetacijos vyduryje sausmedziai, raganes, hortenzijos, citrinvyciai ne tik graziai zydi, isskiria i aplinka fitoncidus, bet ir prisotina aplinkos ora maloniu kvapu. Vijokliniai augalai, kurie graziai zydi ir turi kitu mikroklimata gerinanciu savybiu, labai tinka arkoms formuoti prie iejimo i daugiabucius, vienbucius ar dvibucius gyvenamuosius namus. Sauleta vieta tinka vienu rusiu vijokliniams augalams, pusiau pavesinga vieta--kitu, pavesinga vieta--treciu. Kai augalai zydi, galima megautis maloniu ziedu aromatu, fitoncidine sirma ir lapijos siurenimu.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Lauko durys i vienbuti ar dvibuti nama irengus arka gali buti apremintos ir vijokline roze. Arka prie daugiabucio namo iejimo verta butu apzeldinti melynziede ragane ar vijokliniu sausmedziu, konteineriuose pasodinti paprastaji kadagi ar kitus spygliuociu rusies medelius. Biologinemis architekturinemis konstrukcijomis tikslinga izoliuoti pastatus nuo autotransporto ir nuo intensyviau naudojamu pesciuju taku, taip aplinka taptu naturalesne ir malonesne (9 pav.).

Daznai daugiabucio ar vienbucio namo lauko durys yra pasiekiamos laiptais. Pakopos yra ideali vieta vazoniniams augalams augti. Jie isdestomi taip, kad netrukdytu judeti, tinkamiausios geliu rusys: kvapioji pelargonija, tikroji levanda ir kt. Sios geles graziai zydi, maloniai kvepia ir i aplinka skleidzia fitoncidi-nes medziagas. Nors oras mieste yra uzterstas, taciau gyvenamuju namu gyventojai balkonuose poilsiauja, pramogauja, megaujasi saules voniomis. Todel tikslinga yra balkonus apzeldinti dekoratyviniais vijokliniais augalais ir is ju stiebu, lapu bei ziedu suformuoti gyvasias uzsklandas. Tinkamiausi augalai balkonams apzeldinti yra didzioji nasturte, skaisciaziede nuogreda, kvapusis ir placialapis pelezirnis, purpurinis sukutis, dygliavaisis virkstenis, gebene lipike, vijoklines rozes ir kita. Pamineti vijokliniai augalai, vyniodamiesi atramomis, pasiekia 1,5-4 metru auksti, turi gausia lapija ir spalvingus ziedus.

[FIGURE 9 OMITTED]

Gyvoji uzsklanda, sukomponuota is atitinkamu rusiu augalu, sulaiko dulkes, gamina deguoni ir isgarina i aplinka vandeni. Augalai balkone suformuoja komfortiska ir sveika mikroklimata bei pagerina poilsio salygas. Augalai, per ziedus ir lapus i aplinka isskirdami fitoncidus, mazina mikroorganizmu kieki ore.

Moksliniais tyrimais irodyta, kad gyvenamuju namu sienu pavirsiu nuo 50 iki 70 % vertikaliai apzeldinant augalais, o balkonuose is augalu stiebu ir lapu suformuojant gyvasias uzsklandas, tersalu patekimas i gyvenamasias patalpas sumazeja nuo 30 iki 95 %. Santykine dregme stabilizuojasi ties 45-60 % riba. Sumazeja mikroorganizmu ir grybu sporu, patalpu oras daugiau prisotinimas deguonies, pakyla neigiamu deguonies jonu kiekis. Ekologiska gyvenamoji ir darbo aplinka--zmoniu sveikatos garantas bei patikima finansiniu istekliu investicija.

Augalu itaka pastato architekturai ir miestovaizdziams

Lietuvos gyvenvieciu bei rekreaciniu teritoriju uzdavinys--suteikti galimybe zmonems efektyviai naudotis gausiais gamtiniais ir kulturiniais istekliais (Steenwegen et al. 2006). Svarbiausi ju komponentai--augalai, oras ir vanduo. Augalu naudojimas veikia pastato architektura ir miestovaizdzius dvejopai: teigiamai ir neigiamai. Saules kolektoriai ant stogu ir pastatu sienu is esmes keicia tradicines architekturos vaizda (10 pav.). zeldiniai sumazina aukstybiniu pastatu vizualini poveiki. Raudonstogiai senamiesciai, cerpiniai slaitiniai istoriniu pastatu stogai vis dazniau suskaidomi tamsiomis stoglangiu ir saules kolektoriu dememis. Taip prarandamas tradicines architekturos emocinis poveikis. Saules kolektorius, mazoji vejo jegaine gali buti ne tik agresyvus veiksnys, bet ir galimybe originaliai stogu ir sienu formai isgauti, galimi nauji modernus architekturiniai sprendimai, pagyvinantys architekturini pastatu savituma.

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

Pazymetina tai, kad pastato architektura dabar dazniau asocijuojasi su sudetingu technologiniu irenginiu, kuriame vis sunkiau identifikuoti tradicines atitvari-nes pastato formas (sienas, stoga, langu angas). Todel tinkamai parinkti augalai salia pastatu atitraukia stebetojo demesi nuo technogeniniu irenginiu, apriboja negatyvu emocini ju poveiki. Augalu rusys parenkamos taip, kad darytu pakankamai gera ispudi visais metu laikais (11 pav.).

Tinkamas augalu naudojimas pastato ar atviros erdves kompozicijoje gali padeti architektui, urbanis-tui, krastovaizdzio architektui siekti naujos estetines ir funkcines kokybes, uztikrinti miesto vaizdo isskirtinuma. Miestu krastovaizdzio kaita 2012-2020 m. laikotarpiu Lietuvoje bus labai stipriai veikiama siuo metu didejanciu tendenciju naudoti saules ir vejo energija mikrolygmenyje. Vienas pagrindiniu gyvenimo mieste kokybes elementu--apsirupinimas kokybisku bustu ir gyvenamosios aplinkos kokybe.

Nors apsirupinimas bustu dazniausiai yra kiekvieno piliecio asmeninis reikalas, taciau valstybe gali padeti siame procese vykdydama teritoriju, skirtu busto pletrai, kompleksini planavima ir priziuredama ju inzinerini parengima, formuodama gyvenvieciu zeldynu ir rekreaciniu teritoriju sistemas, kartu su gyventojais humanizuodama ir gerindama aplinka tankiai daugiabuciais namais uzstatytose gyvenamosiose zonose bei kitose teritorijose. Taip salia kompleksinio senuju pastatu renovavimo, turi buti rupinamasi aplinkos kokybes gerinimu.

Isvados

1. Krastovaizdis kaip svarbus kulturinis salies isteklius, apimantis miestu ir kaimu vietoves, sudarantis salygas zmoniu gyvenimui ir veiklai, kaip tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybes dalis nyksta. Pastaruoju laikotarpiu Lietuvos mies-tovaizdyje daugeja elementu, daranciu negatyvu poveiki estetinems aplinkos vertybems ir gyvenimo kokybei. Tankeja uzstatymas, maziau vietos lieka zeldiniams, dideja kietu betoniniu ar kt. pavirsiu plotas. Ant pastatu stogu irengiami pavieniai saules kolektoriai, antenos, mazosios vejo jegaines ir kt. Augalai isstumiami is renovuojamu daugiabuciu pastatu kiemu prioriteta suteikiant automobiliams. Nebelieka vietos vaiku zaidimu aikstelems.

2. Pastaruoju metu didejant susirupinimui aplinkos kokybe, busto ekologija, zmonijos isgyvenimu intensyviai urbanizuotoje aplinkoje, dideja architektu domejimasis naujomis biologinemis architekturinemis technologijomis, kurios sugrazintu zmogu prie naturalios gamtines aplinkos. Augalai vis dazniau naudojami kaip svarbi kompozicine priemone ant pastatu stogu, interjeruose, formuojant fasadus. Tai veikia siuolaikinio miestovaizdzio kokybines charakteristikas.

3. Nustatyta, kad gyvenamuju namu sienu pavirsiu nuo 50 iki 70 % vertikaliai apzeldinant augalais, o balkonuose is augalu stiebu ir lapu suformuojant gyvasias uzsklandas, cheminiu tersalu patekimas i gyvenamasias patalpas sumazeja nuo 30 iki 95 %. Santykine dregme stabilizuojasi ties 45-60 % riba. Sumazeja mikroorganizmu ir grybu sporu, padideja patalpu oro prisotinimas deguonies.

4. Sisteminio planavimo darbai, modeliuojant augalu kaip kompozicines ir funkcines priemones naudojimo pastatu architekturoje ir urbanizuotu teritoriju planavimo procese, nevykdomi. Taip pat nevykdomi augalu integravimo i pastatu architektura ir miestovaizdi kryptingo tikslinio formavimo darbai, del to nukencia gyvenamosios aplinkos kokybe.

5. Apgalvotas augalu naudojimas pastato ar atviros erdves kompozicijoje gali padeti architektui, krastovaizdzio architektui siekti naujos estetines ir funkcines kokybes, uztikrinti miesto vaizdo isskirtinuma.

doi: 10.3846/tpa.2011.23

Literatura ir saltiniai

Bischof, M. 1995. Biophotonen. Zweitausendeins--Das Licht, das unsere Zellen steuert. Frankfurt: Zweitausendeins Publishers. Boericke, W. 1993. Homoopatische Mittel und ihre Wirkungen. Leer.

Browns, S. 1997. FengShui. Was Sie Wirklich daruber wissen mussen. Munchen: Goldmann.

Fischer-Rizzi, S. 1995. Himmlische Dufte. Aroma therapie. Anwendung wonhiriechender Pflanzenessenzen und uhre Wirkung auf Korper und Seele. Munchen: Hugendubel.

Grecevicius, P.; Marcius, R. 2006. Rekreacinio krastovaizdzio erdvines strukturos formavimo strategijos aspektai stiprinant Lietuvos kulturini identiteta Baltijos saliu kontekste, Urbanistika ir architektura 30(2): 87-96.

Ratsch, Chr. 1996. Indianische Heilkauter. Tradition und Anwendung. Ein Pflanzenlexikon. Munchen: Eugen Diederichs Verlag.

Recht, Ch. 1997. Die erfolgreiche Mischkultur. Mosaik Verlag.

Scheffer, M. 1995. Bach--Plutentherapie. Munchen: Hugendubel 24. Aufl.

Steenwegen, L.; Adams, N. 2006. Regional spatial strategy for Western Lithuania. Projekto ataskaita, 2006.

Wolverton, B. C. 1996. Gesunder leben mit Zimmerpflanzen. Vgs Verlag.

Petras Grecevicius (1), Algimantas M. Olsauskas (2), Ramune Urboniene (3)

Klaipedos universiteto Krastovaizdzio architekturos ir aplinkos planavimo katedra, H. Manto g. 84, 92294 Klaipeda, Lietuva El. pastas: (1) petras.grecevicius@ku.lt, (2) olsauskasma@yahoo.com, (3) rpc.gmmf@ku.lt Iteikta 2011 05 30

PETRAS GRECEVICIUS

Doctor of the Humanities (architecture), Professor, Dept of Landscape Architecture and Environmental Design, Institute of the Maritime and Cultural Landscapes Research, Klaipeda University, H. Manto 84, 92294 Klaipeda, Lithuania. E-mail: petras.grecevicius@ku.lt

Teaching interests: landscape architecture, urban design, territory planning, recreation and tourism. The scientific interests: architecture, urbanity, researches of recreation and tourism sciences, the strategic planning, the humanization of architecture environment.

ALGIMANTAS M. OLSAUSKAS

Professor, Dept of Landscape Architecture and Environmental Design, Institute of the Maritime and Cultural Landscapes Research, Klaipeda University, H. Manto 84, 92294 Klaipeda, Lithuania. E-mail: olsauskasma@yahoo.com

The scientific interests: landscape ecology, plant biology, horticulture, humanization of architecture environment. Teaching interests: landscape architecture, landscape research.

RAMUNE URBONIENE

Assoc. Prof, of the human sciences. Dept of Landscape Architecture and Environmental Design, Institute of the Maritime and Cultural Landscapes Research, Klaipeda University, H. Manto 84, 92294 Klaipeda, Lithuania. E-mail: rpc.gmmf@ku.lt

Administrator of the Maritime Landscapes Institute. The scientific interests: landscape ecology, plant biology, holticulture, humanization of architecture environment. Teaching interests: landscape architecture, landscape research.

COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Grecevicius, Petras; Olsauskas, Algimantas M.; Urboniene, Ramune
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2011
Words:2813
Previous Article:Japanese gardens outside of japan: from the export of art to the art of export/Japonijos sodai uzsienyje: nuo meno eksporto prie eksporto meno.
Next Article:Tvirta ranka ibrezti laikmecio zenklai.
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters