Printer Friendly

Art in public urban spaces: value integrity between authors, customers and the public/Menas viesosiose miesto erdvese: kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos klausimas.

Ivadas

Viesosiose miesto erdvese lyg veidrodyje atsispindi skirtingu socialiniu grupiu pasauleziuros vertybes. Tai reiskia, kad demokratejancioje Lietuvoje viesoji miesto erdve turetu ir (ar) galetu tapti modernia, atvira skirtingu vertybiu ir (ar) meniniu programu platforma. Taciau kol kas santykiai tarp skirtingu meniniu programu kureju, uzsakovu ir publikos nera pagristi tolerantiskumu poziuriu ivairovei bei pletojasi saltojo karo (kas ne su mumis, tas pries mus) aplinkoje.

Sio tyrimo objektas--rinkos salygomis pasireiskiancios skirtingu meniniu programu kureju, uzsakovu ir publikos vertybes bei ju priestaru priezastys. Tyrimo tikslas--pagristi skirtingu socialiniu grupiu (kurejo, uzsakovo ir publikos) vertybiu sandraugos butinybe Lietuvoje. Tyrimo tikslui pasiekti issikelti sie uzdaviniai:

--apzvelgti kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos kaita XX-XXI a.;

--aptarti Lietuvoje mene vykstancias vertybines permainas pereinant is planines i rinkos ekonomika;

--nustatyti nepriklausomybes laikais pasireiskiancius kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos modelius.

Issikeltiems uzdaviniams igyvendinti pasitelkti socialiniu mokslu (vadybos ir rinkodaros) tyrimu metodai, leidziantys skirtingu socialiniu grupiu (kureju, uzsakovu ir publikos) vertybiu sandraugos klausimus nagrineti siejant isorines, arba makroaplinkos--politines, ekonomines, sociokulturines, technologines (PEST)--ir nudienos vidines, arba mikroaplinkos--meno lauko stiprybiu, silpnybiu, gresmiu ir galimybiu (SSGG)--analizes. Atlikus rinkos persiskirstymo tyrima siekiama aptarti senus (posovietinius) ir naujus (liberalius), pasireiskiancius pavieniui (naujosios kaires, mokymosi is Las Vegaso, politines apropriacijos) kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos modelius.

Tyrimo tarpdalykiskumas leme, kad buvo gretinami skirtingi literaturos saltiniai (filosofijos, socialiniu mokslu, dailetyros bei analitines naujuju laiku publicistikos). Siekiant susieti Vakaru ir Lietuvos modernizacijos procesus remtasi XX a. modernizmo priesausrio filosofo Jose ortega y Gasset ir XX a. pabaigos postmodernizmo filosofo Frederic Jameson darbais. Ivardinant naujuju (nepriklausomybes) laiku permainas Lietuvoje pasitelkti iseivijos politologo Kestucio Girniaus ir filosofo, kulturos kritiko bei ideju istoriko Leonido donskio poziuriai, isryskinantys "veluojancios modernizacijos" priezastis ir pasekmes. Pasirenkant socialiniu mokslu tyrimu metodus remtasi rinkodaros klasiko Philip Kotler, kulturos vadybos pokyciu Rytu ir Vidurio Europoje tyrinetojos Milena dragicevic Sesic darbais. Svarbiu saltiniu aiskinantis meno viesosiose miesto erdvese raidos problemas tapo XX a. pokycius tyrinejusiu uzsienio (Rosalind Krauss, Cher Krause Knight, W. J. T. Michell) ir Lietuvos (Giedres Jankeviciutes, Laimos Kreivytes, Audriaus Novicko, Skaidros Trilupaitytes) autoriu darbai.

Kodel svarbus kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos klausimas?

Svarstant naujuju (nepriklausomybes) laiku permainas, vykusias ar vykstancias pereinant is planines i rinkos ekonomika, daugiau demesio skiriama sistemai ir institucijoms, o ne zmogui. Permainos yra socialinis procesas, kurio pagrindinis dalyvis yra zmogus, o jo sekme lemia jo zinios, suvokimas, ka ir kodel butina keisti, noras (troskimas) keisti ir ketinimas (valia) keisti, igudziai bei gebejimai, parodantys, kaip keistis. Todel siame procese labai svarbus vertybiniu nuostatu klausimai. Ju aktualuma lemia Lietuvoje tebevykstantis perejimas nuo ideologiskai reglamentuotos link demokratines vertybiu ir poziuriu ivairoves. Sovietiniu metu "neklasineje visuomeneje, kurioje yra viena bendrai liaudziai priklausanti nuosavybe ir visiska socialine lygybe" (Marshal 1994: 399), skirtingomis vertybemis pagrista grupiniu (bendruomeniniu) interesu ivairove nebuvo pripazistama. Tai priestaravo zmogaus prigimciai, nes budami skirtingi, zmones turi ivairius poreikius, pomegius, tiksliau vertybes bei jas isreiskiancius norus. "Zmogaus norai--tai forma, kuria igyja zmogaus poreikis aplinkos ir asmenybes itakoje. <...> Norus formuoja visuomene ir jie gali buti apibudinti daiktais [arba kuriniais--E. L.], kurie gali patenkinti tuos poreikius. Kylant visuomenes gerovei, jos nariu norai dideja. Kai atsiranda galimybes zmonems isigyti daugiau daiktu, kelianciu ju susidomejima bei nora isigyti, gamintojai stengiasi pateikti daugiau norus patenkinanciu gaminiu bei paslaugu" (Kotler ir kt. 2003: 26).

Sovietiniais metais "liaudiskos formos, socialistinio (ideologinio) turinio" menas viesosiose miesto erdvese (paminklai, dekoratyvine skulptura) reprezentavo totalitarine valstybe. o meniniu sprendimu paklausa ir pasiula isreiske autokratine, centralizuota ideologinio uzsakovo valia ir galia pavaldiems menininkams. Meno kuriniu viesosiose miesto erdvese uzsakymu skyrima ir igyvendinima kontroliavo Meno taryba, kuria sudare skirtingu grandziu (SSSR pavaldaus LSSR ministru tarybos kulturos skyriaus, LSSR kulturos ministerijos, LSSR dailininku sajungos vadovu, skulpturos sekcijos pirmininku ir kt.) partines nomenklaturos atstovai. Visuomene (publika) nedalyvavo svarstant miete atsirandanciu kuriniu projektus bei juos atrenkant, taciau buvo privalomai itraukiama i masini dalyvavima reprezentaciniuose ideologines sistemos ritualuose: paminklu atidengimo, iskiliu metiniu paminejimo, vainiku, geliu dejimo ceremonijose. Anuomet ne itin pletota alternatyvi seminonkonformistine, tyliojo modernizmo kurybine praktika pasireiske mazose, uzdarose kureju, Humanitarines inteligentijos bendruomenese, viesosiose miesto erdvese placiajai visuomenei (publikai) nebuvo prieinama.

Siandien besiformuojanciu liberaliu rinkos santykiu prigimtyje gludi ne ideologinis vienalytiskumas, o "visu esamu ir galimu produkto ar paslaugos pirkeju visuma" (Kotler 2003: 29). o tai reiskia, kad liberalus kurejo ir uzsakovo santykiai grindziami abipusiu sutarimu, pasitikejimu menininku kaip "esamu ir galimu produktu" kureju. Svarbi tampa publika, skirtingi jos kaip kulturines paslaugos pirkejos (vartotojos) norai ir lukesciai, t. y. estetines, etines vertybes. Jas ugdant svarbus vaidmuo tenka nepriklausomai ziniasklaidai, mene atliekanciai simboliniu vartu vaidmeni ir ugdanciai visuomenes (publikos) tolerantiskuma menines raiskos ivairovei.

Taciau jau 1925 m. ispanu filosofas Jose ortega y Gasset, zvelgiantis i naujaji mena ne estetiniu, o socialiniu aspektu, straipsnyje "Meno dehumanizacija" atkreipe demesi i tai, kad "<...> naujojo meno mases nepripazista, ir taip bus visada. Jis yra nepopuliarus is esmes; dar daugiau--jis yra antiliaudiskas. Kiekvienas jo sukurtas darbas automatiskai sukelia publikai idomu sociologini efekta. Ji pasidalija i dvi grupes: prielankiuju mazuma ir priesiskuju dauguma. (Palikime nuosaly dviprasmiska snobu fauna.). <...> Taigi, man regis, charakteringas naujojo meno bruozas "sociologiniu aspektu" yra dvieju zmoniu klasiu susidurimas: suprantanciuju naujaji mena ir jo nesuprantanciuju. <...> kai zmogui nepatinka meno kurinys, bet jis supranta ji, zmogus jauciasi virsesnis uz ji ir nepasitenkinimas nekyla. Taciau, kai darbas nepatinka del to, kad jis nera suprantamas, zmogus jauciasi izeistas, pazemintas ir stengiasi tai kompensuoti nepasitenkinimu ir piktumu, <...> prisiminkime, kad kiekvienoje epochoje, kurioje egzistavo dvieju rusiu menas: mazumos ir daugumos, pastarasis visada buvo realistinis" (ortega y Gasset 1999: 473-487). Aptariamu atveju tai sietina su aplinkoje pasireiskianciu prieraisumu senoms (tradicinems) normoms ir nepatiklumu naujai meno raiskai.

Naujos nepriklausomos Lietuvos meno lauko PEST'as

Vertybiniu poziuriu Lietuva yra veluojancios modernizacijos fenomenas. XX a. tarpukariu prasidejusius sinchronizacijos su to meto Vakaru Europos modernizacija procesus pazeidusi sovietine okupacija pusei amziaus dirbtinai sustabde sia raida. o "<...> dabar per istoriskai labai jau trumpa laikotarpi jai tenka patirti tokias socialines ir politines itampas, kokios Europos ir Amerikos civilizaciniuose procesuose buvo "isdalintos" ilgiems istorijos periodams" (donskis 1993: 114-121). Todel dabartiniu metu musu visuomeneje saveikauja viena kita neigiancios vertybines nuostatos: grezimosi i ideologiskai reglamentuosta praeiti, neigiamo poziurio i dabarties modernizacija ir dinamiskos kaitos bei atsinaujinimo, veiklios kasdienybes vertinimo.

Politineje erdveje vyko (vyksta) perejimas nuo vienpartines, ideologiskai reglamentuotos, link demokratisku, skirtingu politiniu paziuru kurybos bei israiskos laisves ir ivairoves iteisinimo. Valstybe islieka pagrindine kulturos raidos donore. Todel stambiu ekonominiu investiciju reikalaujantys uzsakymai viesosiose miesto erdvese atsidure nauju politiku rankose. O tiek senoji, tiek naujoji politine nomenklatura meno objektus viesosiose miesto erdvese tebesieja su politinio ivaizdzio ir galios reprezentavimo priemone (pvz.: a. a. prezidento, socialdemokratu lyderio Algirdo Brazausko inicijuotas Valdovu rumu, Arturo Zuoko--Ermitazo ir Gugenheimo muziejaus, "Fluxus ministerijos" projektai).

Ukio restrukturizacija vyko (vyksta) skatinant ne smulkuji ir vidutini, o politiku remiama stambuji, monopolistini (korporatyvni) kapitalizma. Pamazu atsinaujinantis valstybinis ir visuomeninis kulturos sektorius, is leto besiformuojantis privaciu kulturos istaigu tinklas stabdo alternatyviu, ne valstybiniu uzsakymu viesosiose miesto erdvese atsiradima.

Panaikinus politine cenzura, svarbus vaidmuo formuojant naujas visuomenes vertybes teko nepriklausomai ziniasklaidai, ketvirtajai valdziai. Taciau pletojantis rinkos santykiams, palaipsniui nykstant nepelningai analitinei, nisinei ir kulturinei ziniasklaidai bei isitvirtinant (dominuojant) komercinei bulvarinei uzsakomajai, ziniasklaida tampa ne kritinio analitinio poziurio ugdymo, o supriesinancio visuomene politinio populizmo, populiariosios kulturos, skandalu bei raganu medziokliu tribuna.

Ekonomineje erdveje sparti paslaugu sektoriaus pletra (Maxima--apie viska pagalvota!) formuoja naujus vartotojiskus podeficitines visuomenes poreikius bei iprocius. Apsipirkimas prekybos centruose, nuolaidu, laimingos valandos magija keicia visuomenes iprocius. Didieji prekybos ir pramogu centrai tapo paklausiausiais naujosios Lietuvos svajoniu fabrikais. Kas penktam salies gyventojui gyvenant zemiau skurdo ribos apsilankymas ziema siltuose, vasara gaiviuose, erdviuose, prekybos centruose yra galimybe ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laisvalaiki, pramogauti.

Sociokulturineje erdveje aplinka keitesi greiciau, nei i gausu prekiu ir paslaugu vartojima isitraukusiems podeficitines visuomenes nariams kilo poreikis analizuoti, kritiskai vertinti vykstancius procesus. Viena to priezastis--Lietuvoje nestiprios visuomeninio aktyvumo tradicijos. Mat istoriskai Lietuvoje ilgai galiojo vertikalus rysiai--"pono ir baudziauninko. <...> Lietuviai buvo valstieciai, o pilietine visuomene--labiau miesto negu kaimo savybe. Visuomeninis gyvenimo pagyvejimas, prasidejes pirmosios nepriklausomybes metais, sovietmeciu vel buvo vertikalizuotas. Zmogus (menininkas --E. L.) bendraudavo su valdininku (uzsakovu--E. L.) lyg muzikas prasydamas malones, o ne kaip pilietis, reikalaujantis, kad jo teises butu gerbiamos. <...> Tad antrojo tautinio atgimimo sulauke <...> tauta <...> beveik be visuomeninio kapitalo ir pilietinio solidarumo" (Girnius 1999: 589). Issilaisvinusi tauta issiskaide, jos pilieciai susikoncentravo i individualiu tikslu siekima. Sparciu pokyciu aplinkoje visuomene susiskirste i atsinaujinimo ir tradiciniu vertybiu salininkus. Aplinkoje, kaip pastebejo Jose ortega y Gasset, kilo itampa tarp atviros permainoms, nukreiptos i ateiti, suprantancios, toleruojancios naujaji mena mazumos bei romantizuojancios praeiti, tradicini, realistini mena ispazistancios visuomenes daugumos. Tokia laikysena sietina su kulturos politikos tautos emancipacijos modeliu, "kuris budingas buvusioms kolonijoms bei taikomas daugelyje posovietiniu Rytu Europos saliu [tarp ju ir Lietuvoje--E. L.]. Jo pagrindinis bruozas-nacionaliniu kulturos tradiciju, uzgniauztu kolonizacijos ar okupacijos, itvirtinimas ir pletra. Tai neretai skatina kulturos "uzdaruma" ir nacionalizma, netgi sovinizma, kai atmetamas visas okupacinio laikotarpio menas, ignoruojama mazumu kultura, taip pat jau egzistuojantis ar atsirandantis salyje alternatyvus, eksperimentinis menas. Daugelyje tokiu saliu susiklosto priespriesa tarp europietiskai orientuotos mazumos (nacionalinio elito) ir tradicines kulturos terpeje gyvenanciu gyventoju daugumos: kyla nauju konfliktu tarp elitinio kulturos modelio, orientuoto i universalias kulturos vertybes, ir populistinio modelio, orientuoto i nacionalines vertybes <...>" (dragisevic-Sesic 1998: 16).

Technologineje erdveje augancios gamtiniu ir energetiniu istekliu, statybos medziagu ir paslaugu kainos mazina grynuju skulptoriu skaiciu. Informaciniu technologiju pletra leme nauju mediju meno atsiradima. Jos keicia kurejo ir publikos komunikacijos budus ir iprocius. Virtualioms socialiniu tinklu bendruomenems susiburti jau nebereikia viesosios miesto erdves. Postmodernistineje poindustrineje ziniu visuomeneje auga kurybingumo, israiskos laisves bei ivairoves paklausa.

Naujos nepriklausomos Lietuvos meno viesosiose erdvese kureju, uzsakovu ir publikos vertybiu sandraugos ypatumai

Del veluojancios modernizacijos nudienos viesosiose miesto erdvese vienu metu reiskiasi senosios, posovietines, ir naujosios, postmodernistines, kurybines praktikos. Menas viesosiose miesto erdvese vystosi susiduriant (konfliktuojant) tradicinems (monumentalioji, paminkline ir dekoratyvine skulptura) ir naujoms (konceptualus, skirti konkreciai vietai (site specific) skulptiniai objektai ir socialiai angazuota (socially engaged) kuryba, suvienijanti veiksmui kurejus ir publika, t. y. skirtingas socialines grupes (bendruomenes), sios kurybos istakos sietinos su XX a. pradzios dadaistu, pokario fluxus sajudzio aktyvizmu) meninems programoms bei vertybinems nuostatoms.

Filosofas Frederic Jameson atkreipia demesi, kad nauju vertybiu, susijusiu su pasauleziura, poziuriu postmodernizmas "<...> turi susieti iskilusius naujus formalius kulturos bruozus su naujo pobudzio visuomeniniu gyvenimu ir nauja ekonomine tvarka--tai daznai eufemistiskai vadinama modernizacija, postindustrine ar vartotojiska visuomene, ziniasklaidos ar fasadine

visuomene ar tarptautiniu korporatyviniu kapitalizmu". Aptardamas menine reiskinio kaita filosofas pazymi, kad "<...> didziuma postmodernizmo kuriniu kyla kaip specifine reakcija i isitvirtinusias klasikinio modernizmo formas, i vienoki ar kitoki vyraujanti gryna modernizma, uzkariavusi universitetus, muziejus, meno galerijas ir fondus. Tie senesni griaunantys ir maistingi stiliai--abstraktus ekspresionizmas <...>--kuriuos musu seneliai laike skandalingais ir sokiruojanciais, kartai, atsidurusiai prie septintojo desimtmecio (kaip ir XX-XXI amziu sanduros Lietuvoje--E. L.) slenkscio, atrode nusistoveje ir priesiski--negyvi, sustinge, kanoniski, sumaterialeje monumentai, kuriuos reikia sugriauti, kad nuveikt ka nors nauja. Tai reiskia, kad skirtingu postmodernizmo formu bus tiek, kiek anuomet buvo klasikinio modernizmo formu, nes pirmosios yra bent jau is pradziu specifines ir paplitusios reakcijos i antruju modelius" (Jameson 1983-1998: 1).

Tai svarbu, nes skatina ieskoti nudienos sasaju ne tik su Vakaru, bet ir sovietiniu metu kurybinemis praktikomis, kurios jau anuomet vertybiniu poziuriu nebuvo vienalytes. Vertybiniu poziuriu sovietiniu metu meno viesuju miesto erdviu raidoje ryskios trys kryptys: tradicine, modernistine, postmodernistine.

Pirmoji--ideologiskai reglamentuota tradicine paminkline skulptura. Lietuvoje, jau prasidejus Atgimimo Sajudziui, vis dar tebevykdomas lenininis monumentaliosios propagandos planas, kurio tikslas buvo kiekviename mieste pastatyti vado paminkla, 1988 m. paskelbtas Lenino paminklo konkursas Kapsuke (dabartineje Marijampoleje).

Antroji--Vakaru modernizmo klasiku Jacques Lipchitz, Jacob Epstein, Henry Motore ikveptu modernizuotu monumentaliosios (paminklines) ir dekoratyvines plastikos kuriniu atsiradimas viesosiose miesto erdvese. Ji leme per chrusciovini atsilima kiles politiniu ideologu siekis atminties zenklams suteikti siuolaikine forma (Alfonsas Ambraziunas--Kauno IX forto memorialo paminklas, 1984 m., architektai Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius, paminklas yra Kaune; Steponas Sarapovas--Paminklas tarybines armijos kariams, zuvusiems koncentracijos stovykloje "Oflager 53", 1977 m., architektas Gediminas Baravykas, paminklas yra Pagegiuose; ir kt.). Aptariant anuometinius, daznai konformistinius menininko ir uzsakovo santykius, idomi modernaus M. K. Ciurlionio paminklo druskininkuose (1975 m., skulptorius Vladas Vildziunas, architektas Rimantas dicius, 1 pav.) istorija. Siame paminkle, kuris oficialiai buvo pastatytas kaip biustas, panaudotos raiskos priemones, naikinancios riba tarp figuros ir postamento, leidziancios sukurti siuolaikiskai traktuota kompozicija. Tiesa, pritarimas tokiam sprendimui radosi tik po ilgu menininko diskusiju su tuometiniu Lietuvos SSR kulturos ministru Lionginu Sepeciu.

Lygiagreciai 7-8 desimtmeciuose pasireiskusi dekoratyvines skulpturos atsinaujinima leme atsilimo modernizacijos procesai bei sovietiniais metais kaip ir kitose salyse (Vokietijoje, Svedijoje ir kt.) galiojes nutarimas, kad statant naujus visuomeninius pastatus 2 proc. samatines vertes turi buti skiriama puosybai, t. y. ir viesosioms erdvems sutvarkyti. Tai skatino modernizmo principus ispazistanciu architektu ir skulptoriu bendradarbiavima bei plete dekoratyvines skulpturos raiskos ribas (Teodoro Kazimiero Valaicio "Vetrunge" (1973 m., architektas Vytautas Cekanauskas, 2 pav.), Gedimino Karaliaus "Rytas" (1975 m., architektas Kestutis Silgalis) Lazdynu mikrorajone Vilniuje, taip pat "Skrydis" (1975-1977 m., architektas Algimantas Sprindys) druskininkuose arba "dekoratyvinis fontanas" (1988 m.) Vilniuje, prie anuometinio Lietuvos SSR Auksciausiosios Tarybos pastato (architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyciai ir kt.)).

[FIGURE 1 OMITTED]

Trecioji--pavieniai vietinio postmodernizmo pozymiai, pleciantys dekoratyvines skulpturos samprata viesosiose miesto erdvese. Naujaji postmodernistini Mykolo Zilinsko galerijos pastata vainikuoja Petro Mazuro skulptura "Zmogus" (1986 m., architektas Eugenijus Miliunas, Kaunas), savo konceptualizuotu kuniskumo atvirumu anuomet ir siandien tebekelianti konservatyviuju laikinosios sostines gyventoju, kaskart reikalaujanciu miesto vadovus nukelti ja, pasipiktinima.

[FIGURE 2 OMITTED]

Lygiagreciai viesosiose miesto erdvese pradedamos rengti laikinos konkreciai vietai skirtos (site specific) skulpturiniu objektu ekspozicijos. Pirmoji is ju--Mindaugo Navako betoniniu "Isklotiniu" ir Gintauto Trimako bei Alvydo Lukio fotografiju paroda Aliumnato kiemelyje Vilniuje, surengta 1987 m. (3 pav.). Menininku bendraminciu susiburimuose, viesosiose privaciose erdvese rengiamos menines akcijos (Kazes Zimblytes instaliacijos is ryziu popieriaus sode prie skulptoriu dirbtuviu Jeruzaleje, Vilniuje (1978 m.), Briedziunu vienkiemyje (1979 m.), Petro Mazuro skulpturinis objektas "Pripustas" sode prie skulptoriu dirbtuviu Jeruzaleje (1978 m., 4 pav.)). Postmodernizmo poziuriu paminetini Mindaugo Navako pirmojo "Vilniaus sasiuvinio" (1981-1986 m., 5 pav.) "cinkografijos --fotomontazai, kuriose jo skulpturos derinamos su didziuliais pastatais, sokiruojanciais ziurova formu sugretinimo paradoksalumu, mastelio zaisme, <...> skatina permastyti gerai zinomas skulpturos mieste funkcijas: erdve organizuojantis idejinis orientyras (paminklas), standartine architektura gaivinantis papuosalas (dekoratyvioji skulptura)" (Kreivyte 1997: 35).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Prisimenant velyvuju sovietiniu metu kureju ir politikos sankirtas, dera pamineti, kad Atgimimo Sajudis kilo ir kristalizavosi humanitarines inteligentijos, menininku aplinkoje, o vienas jo ideologiniu lyderiu -profesorius Vytautas Landsbergis--bei fluxus sajudzio pradininkas Jurgis Maciunas buvo klases ir kiemo draugai, kuriu rysiai, pastarajam emigravus i JAV, atsinaujino 7-ajame desimtmetyje ir virto susirasinejimu, paskatinusiu busima profesoriu 1966 m.

Vilniaus Pedagoginiame institute surengti pirmaji viesa Fluxus koncerta. Socialinio aktyvizmo ir sarysio su fluxus sajudziu pozymiu galima apciuopti ir 1989 m. rugpjucio 23 d., kai Ribentropo-Molotovo pakto paminejimo pilietineje Baltijos kelio akcijoje uz ranku susikibe Lietuvos, Latvijos ir Estijos pilieciai sudare gyva 600 kilometru apie 2 milijonu zmoniu grandine nuo Vilniaus iki Talino.

[FIGURE 5 OMITTED]

1988 m. susiburia fluxus sajudzio socialinio aktyvizmo ikvepta jaunuju menininku grupe "Zalias lapas" (Gediminas Urbonas, dziugas Katinas, Arturas Makstutis, Julius Liudavicius, kompozitorius Gintaras Sodeika), kuri "deklaravo ieskanti netradiciniu israiskos priemoniu, siekianti meno saku ir zanru suartinimo ir kontakto su ziurovais. Taip 1990 m. gruodzio 10 d. Tarptautines zmogaus teisiu gynimo dienos proga Vilniaus Rotuseje surengta akcija "Kelias" (6 pav.)--ant asfalto is suodziu ir kreidos suformuotus zmoniu figuru siluetus sunaikino ir issklaide po aplinkines gatves pravaziuojanciu automobiliu ratai" (Kreivyte 1997: 36).

Tuokart viesuju Sajudzio mitingu bei dainuojancios revoliucijos siekiu suvienyti politikai, visuomene (publika), miesto kiemsargiai tolerantiskai reagavo i senamiescio gatves, miestieciu apava ir apranga padengusias suodziu mikrodaleles. o praejus porai desimtmeciu nuo tada, kai buvo atkurta nepriklausomybe, monopolistiniams rinkos santykiams vis labiau isigalint, ekonomines krizes akivaizdoje stiprejant socialinems itampoms, visuomenes nesaugumui, 2009 m. vasario 13 d. Neries krantineje Vilniuje iskilus sukons truotai is demontuotu Rusijos "druzbos" dujotiekiu vamzdziu Vlado Urbanaviciaus "Krantines arkai" (VEKS 2009 viesuju erdviu humanizavimo programos kuriniui, kiti Neries krantines skulpturu projekto darbai--Mindaugo Navako "dviaukstis", Roberto Antinio "Puskalnis"), isiplieske sutapes su spaudimu VEKS 2009 projektui politiku ir ziniasklaidos iziebtas saltasis karas, supriesines menine bendruomene bei publika i projekto megejus (pirmas siuolaikinio meno kurinio interneto dienorastis Lietuvoje (http://vamzdis.blogas.lt), Snipiskiu seniunijos 2009 m. naujametinis sveikinimas, 7 pav.; ir kt.) bei jo priesininkus (2009 m. kovo 16 d. ant skulpturos pakibes pakaruoklis Feliksas ir kt.).

[FIGURE 6 OMITTED]

Siu itampu priezastys susijusios su nepriklausomybes laikotarpio vertybiniu kurejo, uzsakovo ir publikos sandraugos modeliu kaita, tiksliau vertybine senu (posovietiniu) ir nauju (liberaliu) modeliu, pasireiskianciu pavieniui (naujosios kaires, mokymosi is Las Vegaso, politines apropriacijos), priestara.

Posovietinis modelis paremtas autokratine politine valdzia, primetancia savo valia ir galia menininkui.

"Dar Senoves Romoje buvo priimtas istatymas Damnatio memori ("Atminties prakeikimas"), pagal kuri privalu naikinti statulas, reljefus arba irasus, kazkada sukurtus smerkiamo asmens slovei. Tai reikalinga daryti tam, kad pasmerktojo vardas, jo isvaizda butu istrinti is ateinanciuju kartu atminties" (Jankeviciute 1992: 58). Atkurus Lietuvos nepriklausomybe suskubta keisti senosios sistemos zenklus. 1989-1993 m. Lietuvoje buvo demontuotos 42 tarybinio laikotarpio paminklines skulpturos, kurios nuo 2000 m. eksponuojamos privaciame Gruto parko sovietiniu metu skulpturu muziejuje. Panaikinus senosios politines sistemos zenklus, suskubta atstatyti sovietmeciu nugriautus paminklus bei nukeltuju vietoje kurti naujus. Taciau jiems kurti pasitelktos senos menines ir organizacines priemones, todel jie primena uniformas pakeitusias Gruto parke besiilsincias sovietmecio statulas. Naujuju paminklu statyba inicijuoja politikai, reciau bendruomenes, dideliu valstybes subsidiju reikalaujantis sprendimu priemimas tesiasi kelis metus (pvz., Lukiskiu aikstes sutvarkymo 2008, 2009, 2010 m. konkursai). Rengiamas ir skelbiamas viesas konkursas, dazniausiai keli jo turai, kuriuose pristatomus projektus vertina isplestine meno ekspertu ir visuomenes atstovu komisija, kuri priimdama kolektyvinius sprendimus, vengdama viesu konfliktu, siekia isreiksti konservatyvias tradicines didziosios daugumos, nuosaikaus realizmo stilistikos vertybes. (1) Siame metu metais besitesianciame procese skirtinguose paminklu konkursuose galima aptikti menkai pakitusius senuju konkursu projektus. Taip siandien Vilniu puosiantis Regimanto Midvikio paminklas Mindaugui (2003 m., architektai Ricardas Kristopavicius, Algimantas Nasvytis, 8 pav.) yra "Vilniaus ikurimo" bei "Gedimino paminklo" konkursuose pristatyto projekto perdirbinys.

[FIGURE 7 OMITTED]

Del posovietinio poziurio naujuose nudienos paminkluose dominuoja sovietiniais metais diegti is monarchizmo epochos perimti monumentaliosios propagandos kanonai, kai atminties zenklai siejami su tradiciniais pagarbos ir pagerbimo ritualais, ikalinusiais musu salies politikus, i konkursu maratona isijungusius kurejus bei politiniu sprendimu galia pasitikincius piliecius. Cia galioja aukos ir budelio sindromas, kai laisve iskovojes pavergtasis be islygu perima engusiojo metodus. Nuvertus viena staba, skubama ji pakeisti kitu. Tarsi naujo simbolio atsiradimas senojo vietoje pades nugaleti ar iveikti buvusi ir esama nesauguma. Desninga, kad tokioje aplinkoje atsirandantys netradiciniai, siuolaikiski atminties iamzinimo pavyzdziai kelia didziosios daugumos visuomenes (publikos) nepasitenkinima. Taip "grupe kaunieciu karstai protestuoja pries Roberto Antinio sukurta ir Nacionaline premija apdovanota paminkla Romui Kalantai ["Aukos laukas", 2002 m., architektas S. Juskys--E. L.]. Aktyvistai reikalauja ji jei ne demontuoti, tai bent jau "perdirbti i vertikalu". Iniciatyvines grupes narius piktina ir tai, kad paminklo liepsnos liezuviai neva nukreipti netoli esanciu viesuju tualetu link. Skundai ir protestai adresuojami ne tik savivaldybei, kurios uzsakymu paminklas pastatytas, bet ir valstybes vadovams. Gal sis pavyzdys ir labai radikalus, bet jis liudija, kad be menininku esama ir kitu grupiu, kurioms rupi paminklai. Tu grupiu poziuriai ir nuomones taip pat daro itaka paminklu uzsakovams" (Trilupaityte 2005: 1).

[FIGURE 8 OMITTED]

Liberalus modelis paremtas privataus uzsakovo ir kurejo sutarimu bei pasitikejimu skulptoriumi. Taigi skirtingu skoniu uzsakovai turi galimybe neisitraukdami i uzsitesiancius ir bevaisius konkursus is karto pasirinkti jiems patikusius menininkus, o tai uztikrina aplinkoje menines raiskos ivairove, t. y. sudaro galimybe isreiksti skirtingus visuomenes (publikos) skonius.

Jo (modelio) istakos--anksciau aptartos privacios velyvuju sovietiniu metu menininku iniciatyvos (2). Stebedami privacia iniciatyva sukurtus paminklus bei skulpturinius objektus viesosiose miesto erdvese aptinkame skirtingu (senu ir nauju) meniniu programu visuma. Pavyzdziui, tradicinis sprendimas, kai "Naujosios komunikacijos mokykla" zymiam sovietiniu metu skulptoriui Konstantinui Bogdanui pateike uzsakyma sukurti ir pastate Vilniuje pirma pasaulyje paminkla kompozitoriui ir dainininkui Frankui Zappai (1995 m., architektas Valdas ozarinskas, 9 pav., paminklo replika 2010 m. atidengta Baltimoreje). Kitas pavyzdys--skirtingu visuomeniniu organizaciju atstovu nuosaikiai realistines raiskos paminklai, uzsakyti is skulptoriaus Romualdo Kvinto: paminklai Romein Gary (2005 m.), daktarui Cemachui Sabadui Vilniuje (10 pav.), daneil dolskiui Kaune (abu 2006 m.), Vytautui Kernagiui Nidoje (2008 m). Dar kitas pavyzdys--Jurgos Ivanauskaites skvere Vilniuje "apsigyvenes" israiskingai apibendrintas granitinis skulptores Ksenijos Jerosevaites "Katinas" (2008 m., architekte Virginija Kurpiene, 11 pav.), sukurtas Jurgos Ivanauskaites atminimo ir palikimo fondo uzsakymu, o greta pagrindiniu kurinio pastatymo remeju minima privati imone UAB "Lietuvos dujos". Autore dziaugesi, kad "<...> sutvarkyta dar viena Vilniaus erdve. Man labiausiai patiko ideja, kad Jurgos skvere reikia ne balvono, ne paminklo, o paprasciausio katino. Vienas malonumas kurti, kai nereikia kazko labai solidaus daryti" (Zadeikaite 2009).

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

Kitai site specific skulpturiniu objektu krypciai priskirtinas "Meno lygos" uzsakymu sukurtas Mindaugo Navako "Kablys" (1994 m, 12 pav.). Technologiniu poziuriu viena is ambicingiausiu naujuju laiku skulpturu --Vlado Urbanaviciaus "Kabantys akmenys" (2008 m., architektas Linas Tuleikis, konstruktore Jurate Vaseikiene, projektas "Skulpturu zona", Kaunas, 13 pav.). Kurinio atsiradima inicijavo privacios Lietuvos ir Vokietijos imones Baltic Sign savininkas Vaidotas Skrickas ir "Skulpturu zonos" parko kuratore Rasa AndriusyteZukiene. Skulptorius prisipazista, kad ji "Nustebino pagrindinio projekto remejo Vaidoto Skricko noras kuo geriau ivykdyti reikalingus darbus. Tuo jis skyresi nuo iprasto anoniminio uzsakovo, vadinamo Valstybe ar bendruomene" (Lubyte 2008: 99).

Ivardinus du pagrindinius, senaji--posovietini--ir naujaji--liberalu--kurejo, uzsakovo ir publikos vertybiu sandraugos modelius, reikia aptarti pavieniui pasireiskiancius naujosios kaires, mokymosi is Las Vegaso, politines apropriacijos atvejus.

Naujoji kaire. Isibegejant monopolistiniams rinkos santykiams, akademinio jaunimo aplinkoje atsiranda poziuris, isreiskiantis maistingas Vakaru kairiuju politiniu pakraipu praktikas (pvz., "Naujoji kaire 95"--intelektualinis kairiosios pakraipos judejimas). Ieskodami kurybinio ikvepimo politineje, ekonomineje ir socialineje realybeje, menininkai isitraukia i socialiai angazuotas aktyvumo praktikas. Svarbu pastebeti, kad vertybiniu poziuriu susidomejusiu socialine kritika ir socialiniu aktyvumu kureju priklausymas kairiuju judejimui turi kita prasme nei ta, kuria suteikia socializma (sovietu sistema) praktiskai isgyvenusi vyresniuju, karta, nepatikliai zvelgianti i si sajudi.

[FIGURE 12 OMITTED]

[FIGURE 13 OMITTED]

Siam sajudziui atstovaujanciu Nomedos ir Gedimino Urbonu kurybiniai projektai tampa komunikacinio akto su visuomene (publika) platforma. Kas karta keldami naujus tikslus ir uzdavinius kurejai plecia ne tik savo viesu platformu, bet ir ju dalyviu tinkla (network). Taciau tai vyksta skirtingai nei politikoje ir ekonomikoje, kur tinklu (JTO, NATO, ES) atsiradima leme bendradarbiavimo poreikis, pagristas informacijos sklaida bei tarpininkavimu ir pagalba, siekiant uzmegzti naujus rysius, veikti tarpvalstybineje aplinkoje, ginti bei atstovauti bendriems interesams. Taciau Urbonu menineje praktikoje tinklas tera komunikacines vizijos, pozicijos (alternatyvos, issukio, protesto) pristatymo priemone, viesas bendradarbiavimo procesas daznai tampa svarbesnis uz baigtini (pasiekta) rezultata. Taip tarptautiniam SMC organizuotam "Populizmo" projektui sukurta nauja platforma --"Protesto laboratorija" (2005 m., 14 pav.), kuri konsoliduodama pilietine savimone sieke atkreipti demesi i didziausio ir paskutinio "Lietuvos" kino teatro privatizacija, inicijavo pilietini viesuju erdviu issaugojimo sajudi, nauja verte igijusi visuomenei susidurus su naujojo monopolistinio verslo ir politiku sandoriais (pvz., LEo LT projektas). Taciau kas karta naujai partneriu (sajungininku) bendruomenei isreiskiant savo pozicija, pleciant viesu platformu tinkla, menininkai, mesdami issuki populizmui, atnaujina komunikaciniu priemoniu arsenala, inicijuoja pilietini vieso intereso issaugojimo sajudi, perima bei savo tikslams pradeda naudoti kritikuojamo populizmo metodus--pasitelke viesuju rysiu strategijas bendradarbiauja su ziniasklaida, kostiumu dizainere Sandra Striaukaite, kuria ne nauja socialiai aktyvia pilietine platforma, o savo prekiu zenkla (angl. brend). Taciau realybeje issikeltas projekto tikslas "Laisve Lietuvai!", konsolidaves, itraukes i igyvendinima placia auditorija, liko nepasiektas (3). Senasis "Lietuvos" kino teatras, apleistas meno projekto dalyviu, tapo juodaja benamiu prieglaudos skyle Vilniaus viesuju erdviu zemelapyje.

Mokymasis is Las Vegaso (pagal JAV postmodernizmo architekto Roberto Venturi knyga Learning from Las Vegas) atvejis paremtas musu liberalejancioje podeficitineje visuomeneje stiprejanciais vartotojiskais populiariosios kulturos poreikiais bei populistiniais menininku siekiais juos patenkinti. Juk "<...> tam tikru skiriamuju ribu nutrynimas, akivaizdziausias senojo skirtumo tarp elito kulturos ir vadinamosios masiu ar populiariosios kulturos panaikinimas. Tai turbut labiausiai pribloskianti aplinkybe akademiniu poziuriu, kuris tradiciskai buvo suinteresuotas apsaugoti grynosios, arba elito, kulturos sriti nuo supancios miescioniskos, kico, TV serialu kulturos ir perteikti naujai priimtiems sunku ar sudetinga gebejima skaityti, klausyti ir regeti" (Jameson 1983-1998: 1).

[FIGURE 14 OMITTED]

Kuriant Baltijos kelio ir Lietuvos nepriklausomybes dvidesimtmeciui skirta "Laisves kelio" paminkla Vilniuje (2010 m., architektas Saulius Pamerneckis), smugine prekybos agento taktika pasinaudojes skulptorius Tadas Gutauskas prisipazista, kad "Eksperimentinis, avangardinis menas, visa tai idomu, taciau greitai iskyla klausimas, kaip gyventi. <...> o tai reiskia, kad mena, kuri darau, reikia pateikti taip, kad jis butu suvokiamas. Tai nereiskia, kad jis yra ne menas, tiesiog jis turi buti pateikiamas pagal rinkodaros taisykles. <...> yra klaida bandyti pateikti, kad menas ir verslas skirtingi. Juk posakyje "menas yra biznis, o biznis yra menas" yra daug tiesos. Konkurencineje aplinkoje labai svarbios idejos tiek versle, tiek mene. Klaida manyti, kad save galima isreiksti tiktai per kurinius. Komunikacija cia irgi yra labai svarbu" (Lubyte 2008: 154-155). T. Gutausko pavyzdys yra puikiai igyvendinta viesuju rysiu akcija, kurios dalyviais tapo 20 000 naujosios Lietuvos pilieciu, pamirsusiu, ka sovietmeciu reiske isgirsti siulyma pirkti plyta, uz asmenine (vardine) i paminkla imuryta plyta sumokeje 25 Lt, o uz seimos--50 Lt. "Savo plyta i skulptura turetu ideti kiekvienas, kuris pasiraso po Lietuvos laisves ideja!"--taip projekta reklamavo publikos numyletinis Andrius Mamontovas, viesajame TV eteryje jam antrino architektas Algirdas Kauspedas, Marijonas Mikutavicius. Siekusiai iamzinti savo laisves troskima i memorialiniu plytu pirkimo ir ispardavimo akcija itrauktai publikai investiciju graza tvirtino i paminklo atidarymo ceremonija susirinkes Lietuvos politinis elitas (15 pav.). Beda ta, kad projektas, tiksliau--neigyvendinto Lukiskiu aikstes "Laisves" paminklo projekto (2008-2008 m., architektas Rolandas Palekas) perdirbinys yra plastiniu ir prasminiu poziuriu nepavykes (prastas) kurinys. Juk naujosios Lietuvos nepriklausomybes atgavimas siejamas su Berlyno sienos griovimu, o ne nauju sienu statymu!

[FIGURE 15 OMITTED]

Politine apropriacija (lot. appropriatio--ko nors uzvaldymas, pavertimas savo nuosavybe) pasireiskia politiku siekiu pasitelkti kulturinius projektus kaip matomumo, populiarumo, t. y. vieso ivaizdzio kurimo priemone. Siai krypciai priskirtina Arturo Zuoko fluxus sajudzio apropriacija. Pradzioje ji buvo vykdoma inicijuojant Jono Meko vizualiuju menu centra, igyjant Jurgio Maciuno kolekcija, generuojant Ermitazo ir Gugenheimo muzieju filialo Vilniuje projekta. Naujausiame, jau meniniame, socialinio aktyvumo "Fluxus ministerijos" (16 pav.) projekte politikas pasitelke populistine politiko persikunijimo i menininka strategija, pasinaudojo ja kaip pasleptos rinkimines kampanijos priemone. Liberalu ir centro sajungos issinuomotose buvusiose Sveikatos ministerijos patalpose 2010 m. pavasari jauniesiems menininkams buvo metams suteiktos studijosdirbtuves, jos subure kurejus bei ju publika socialiai aktyviai kurybinei veiklai. Perimdamas fluxus sajudzio lyderio Jurgio Maciuno XX a. 7 des. Niujorko Soho rajone isteigto menu kooperatyvo ideja, naujosios ministerijos ministras, palikes Liberalu ir centro sajunga ir ikures visuomenini judejima TAIP (Tevynes atgimimas ir perspektyva), rengiasi dalyvauti 2011 m. savivaldybiu tarybu rinkimuose. Laikinai menu uzsiimantis politikas pamirso (o gal ir nezinojo?!), kad fluxus sajudzio pasauleziuros vertybes buvo paremtos institucine (taip pat ir ministeriju!) kritika. Panasu, kad menininko portfelis naujosios ministerijos ministrui yra tik naujas gelbejimosi ratas politineje kovoje uz valdzia. o koks jame dalyvaujanciu jaunuju menininku santykis su Lietuvos politinemis aktualijomis? Panasu, kad isoriskai deklaruojantis demokratines laisves imitacinis socialiai angazuoto aktyvumo meninis projektas realybeje politiniais tikslais aproprijuoja ne tik fluxus sajudi bet ir nudienos jaunuosius Lietuvos kurejus bei ju publika.

[FIGURE 16 OMITTED]

Isvados

1981 m. NYC Federalineje aiksteje pastatyta Richad Serra "Islenkta arka" (Tilted Arc)--milziniska surudijusio plieno plokste--kirto aikste ir koregavo praeiviu marsrutus, neobrutaliai keite aplinkos vaizda. Del aplinkiniu pastatu darbuotoju ir gyventoju protestu prasidejes teismo procesas truko kelerius metus, po jo 1989 m. kurinys buvo isardytas. Menininkas neleido jo perkelti niekur kitur ir pareikalavo kurini supjaustyti. o 2008 m. tapacios neobrutalios raiskos menininko kurinys "Clara-Clara" (1983 m.), instaliuotas Paryziaus sirdyje, Eliziejaus lauku prieigose, Tiulri soduose, kele dideli publikos susidomejima. Sis pavyzdys leidzia daryti prielaida, kad Jose ortega y Gasset pastebejimas apie masiu daugumos neigiama poziuri i naujaji mena laikui begant keiciasi.

Reikia tiketis, kad laikui begant taip atsitiks ir Lietuvoje. Apibendrinant straipsnyje aptartus kurejo, uzsakovo ir publikos ivairejanciu vertybiu kaitos bei sandraugos ypatumus bei atsizvelgiant i gyvaja nagrinejamo proceso raida tikslinga pateikti trumpa naujos nepriklausomybes laiku meno viesosiose miesto erdvese stiprybiu, silpnybiu, gresmiu bei galimybiu analize.

Stiprybes. Pasireiskianti kurybines raiskos ivairove nuo posovietiniu paminklu iki postmodernistiniu site specific skulpturiniu objektu bei socialiai angazuotu projektu viesosiose miesto erdvese.

Greta konservatyviu valstybiniu uzsakymu pasireiskia platu meniniu sprendimu spektra atspindinti bei skirtingu poreikiu publikos lukescius atitinkanti privaciu paminklu ar skulpturiniu objektu uzsakymu viesosiose miesto erdvese praktika.

Pirmaji nepriklausomybes desimtmeti dainuojancia revoliucija ivykdziusi visuomene isgyveno pasitenkinimo naujomis galimybemis bei permainu, lukesciu tarpsni, pasireiskusi smalsia tolerancija kurybines raiskos ivairovei.

Silpnybes. Valstybe, islikdama pagrindine meno kuriniu viesosiose erdvese uzsakove bei siekdama ispildyti didziosios daugumos lukescius, naudoja senus, posovietinius sprendimu priemimo metodus.

Dominuojanti bulvarine (uzsakomoji) ziniasklaida neatlieka simboliniu vartu vaidmens, skatinancio visuomenes (publikos) tolerantiskuma menines raiskos ivairovei. Mat didejant itampai del valstybiniu subsidiju perskirstymo tarp senu ir nauju politiniu grupuociu ziniasklaida itraukia kultura i politiniu, ekonominiu skandalu lauka (pvz.: projekto VEKS 2009 zlugdymo viesuju rysiu akcija), t. y. tikslingai stiprina kureju ir publikos supriesinima.

Yra motyvuoto kureju ir publikos dialogo, supratimo stygius. Itraukiantys i kurybini procesa publika, nauju socialiai angazuoto aktyvumo projektu kurejai, pasieke menini, o ne uzsibrezta socialini tiksla, neispildo publikos lukesciu ("Protesto laboratorija" neisgelbejo "Lietuvos" kino teatro, o "Fluxus ministerija" tampa pasleptos politines rinkimu kampanijos erdve).

Gresmes. Net ir sprogus statybu rinkos burbului, islieka spartaus viesosios miesto erdves privatizacijos pavojus.

Uzsiteses kurybiniu bendruomeniu susipriesinimas, siekis ne meninemis, o politinemis, ekonominemis, rinkodaros bei viesuju rysiu priemonemis uzsitikrinti uzsakymus smukdo nauju kuriniu viesosiose miesto erdvese kokybe (Tado Gutausko paminklas "Laisves kelias", 2010 m.).

Visuomeneje isitvirtinant vartotojiskiems iprociams, paklausiausia daugumos laisvalaikio ir viesu pramogu erdve islieka didieji prekybos centrai.

Galimybes. Vertetu skelbti moratoriuma nauju paminklu statybai, atkreipti demesi i kitas, tarkime, visuomeniniu pastatu (biblioteku, ligoniniu, seneliu prieglaudu ir kt.) atminties iamzinimo formas.

Reiketu depolitizuoti ir liberalizuoti kurejo bei uzsakovo santykius, skatinti kurejus, uzsakovus bei miesto bendruomenes suvienijancius projektus (gyvenamuju rajonu viesuju erdviu atnaujinimo, zaliuju laisvalaikio zonu pletros ir kt.).

Butina sutelkti demesi i visuomenes (publikos) menini ugdyma ir kulturini svietima, t. y. stiprinti analitines bei nisines (kulturines) ziniasklaidos pozicijas.

doi: 10.3846/tpa.2011.05

Iteikta 2010 12 10

Literatura

Donskis, L. 1993. Kulturine situacija: Vakarai ir Lietuva II, Metmenys 65: 114-121

Dragisevic-Sesic, M. 1998. Kulturos vadybos ivadas, Kulturos aktualijos (5/7): 12-24.

Girnius, K. 1999. Pilietine visuomene Lietuvoje, Naujasis Zidinys-Aidai (11-12): 589-900.

Jameson, F. 1983-1998. Postmodernizmas ir vartotojiska visuomene, is The Cultural Turn: Selected Writings of the Postmodern (4), is anglu kalbos verte N. Norkuniene [ziureta 2010 m. gruodzio 5 d.]. Prieiga per inter neta: <http://skaitykla.atspace.org/knygos/Frederic_Jameson.pdf>.

Jankeviciute, G. 1992. Zmogaus ivaizdzio kaita skulpturoje, is Siuolaikines lietuviu dailes horizontai. Vilnius: Academia, 56-71.

Knight, C. K. 2008. Public Art. Theory, Practice and Populism. Blackwell Publishing. 187.

Kotler, P., ir kt. 2003. Rinkodaros principai. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Krauss, R. 1979. Sculpture in the Expanded Field. october, vol. 8: 30-44 [ziureta 2010 m. liepos 1 d.]. Prieiga per interneta: <http://links.jstor.org/sici?sici=0162- 2870%28197921%298%3C30%3ASITEF%3E2.0.Co%3B2Y>.

Kreivyte, L. 1997. Plastines raiskos alternatyvu paieskos, is Skulptura 1975-1999, sudarytojos G. Jankeviciute, E. Lubyte. Vilnius: Aidai, 32-36.

Lubyte, E. 2008. "Arx Baltica" spaudos namai. Permainu svoris. Dailes vadyba Lietuvoje 1988-2006. Vilnius.

Marshal, G. 1994. The concise Oxford dictionary of Sociology. Oxford. 399.

Novickas, A. 2010. Atminties iprasminimas miesto aiksteje: nuo paminklo iki patirciu erdves: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 80 p. Doi:10.3846/1131S

ortega y Gasset, J. 1999. Musu laiku tema ir kitos ese. Vilnius: Vaga.

Trilupaityte, S. Kulturos politikos klausimas: finansuoti kulturos istaigas ar kulturos gyvenima. Su Prezidento patareja Irena Vaisvilaite kalbasi Skaidra Trilupaityte, Kulturos barai (1): 13-17.

Zadeikaite, R. 2009. J. Ivanauskaites katinas is Pasiauses, Siauliu krastas 2009 (08 17) [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 5 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturosnaujienos/ jivanauskaiteskatinasispasiauses54683/>.

ELONA LUBYTE

PhD (social sciences), Assoc. Prof., (2009) UNESCO Dept of Culture Management and Culture Policy, Vilnius Academy of Fine Arts, Maironio g. 6, 01124 Vilnius, Lithuania. E-mail.: lelona@email.lt

First degree, Lithuanian State Art Institute, dept of Art history, 1987. 1991-2001 a lecturer at the first private art school, run by Jurate Stauskaite. Since 1987 the curator of Lithuanian contemporary sculpture in the Lithuanian Art Museum. Takes part in the arrangement of exhibitions, writes about Lithuanian contemporary art and art management, participates in republican and international conferences.

Social activity: Since 1991 the member of AICA Lithuanian section. 1998-2004 the President of AICA Lithuanian section.

(1) Pirmame "Vilniaus ikurimo" paminklu projektu konkurse (1988 m.) premijuotus septynis Regimanto Midvikio, Gedimino Karaliaus, Stanislovo Kuzmos, Mindaugo Navako, Petro Repsio, Sauliaus Siukstos, Vlado Urbanaviciaus projektus nurunge nuosaikus Vytauto Kasubos projektas), "Atsisveikinimo su Lietuva" (1989 m.) uzsakovai atmete ziuri geriausiai ivertinta Mindaugo Navako monumentalu kryziu bei pirmenybe atidave lyriskesniam Vidmanto Gylikio projektui.

(2) Svarbus vaidmuo nepriklausomybes pradzioje liberalizuojant meno lauka, kurejo ir uzsakovo santykius, teko 1993-1999 m. veikusiam Lietuvoje Soroso siuolaikinio meno centrui, kurio suteikta parama meniniams projektams paskatino laikinu site specific projektu viesosiose miesto erdvese atsiradima ("Skulptura senamiestyje" (1994 m.), "Kasdienybes kalba" (1995 m., abieju kuratorius skulptorius Algis Lankelis)) "Uzmirsta dabartis" (1997 m., kuratoriai Algis Lankelis, Audrius Novickas, Paul Rodgers (U.K) ir kt.). Siame kontekste butina pamineti, kad pagal daug viesosios kritikos sulaukusia VEKS 2009 programa inicijuoti tarpdisciplininiai menu viesosiose miesto erdvese projektai ("Menas netiketose erdvese", "Tebunie naktis!"), kuriuose konkurso budu atrinktus laikinus projektus mieste igyvendino skirtingu meno saku bei stilistines raiskos kurejai, sumazino atotruki tarp siuolaikinio meno raiskos ivairoves ir publikos vertybiniu nuostatu.

(3) "Protesto laboratorija" tapo postumiu tolesniai kurybiniu bendruomeniu konsolidacijai (pvz., 2010-2011 m. Arcitekturos fondo veikla).

Elona Lubyte

Vilniaus dailes akademija, UNESCO kulturos vadybos ir kulturos politikos katedra, Maironio g. 6, 01124 Vilnius, Lietuva

El pastas lelona@email.lt
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Lubyte, Elona
Publication:Town Planning and Architecture
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2011
Words:5394
Previous Article:4D in architecture/4D architekturoje.
Next Article:Architecture at exhibitions (Lithuanian case)/Architektura parodoje (Lietuvos atvejis).
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters