Printer Friendly

Analysis of small and medium business indicators in gross domestic product weight structure/Smulkiojo ir vidutinio verslo finansiniu rodikliu svorio bendrojo vidaus produkto strukturoje pokyciu analize.

1. Ivadas

Aktualiomis ivairiu imoniu konkurencijos aplinkybemis butina ieskoti nauju originaliu sprendimu, siekiant kuo tiksliau istirti verslo aplinka ir finansine imoniu bukle minimoje verslo aplinkoje. Siems sprendimams pagristi, igyvendinant darnaus verslo vystymosi ir jo suderinimo su aplinka koncepcija, reikia kompleksiniu tyrimu, is ju ir finansines verslo imoniu bukles, svorio BVP strukturoje, rizikos ir bankroto tikimybes tyrimu bei vertinimu. Sie tyrimai tampa vis svarbesni del itin dinamiskos verslo aplinkos pokyciu ir padeda sumazinti nepalankia aplinkos pokyciu itaka, o daznai ir panaudoti siuos pokycius (kaip atskleistas naujas galimybes) igyjant (arba issaugant) konkurencini pranasuma. Finansines verslo imoniu bukles, svorio BVP strukturoje, rizikos ir bankroto tyrimu apimtis, turinys, metodai ir rezultatai turi padeti imonei didinti pridetine verte. Savo ruoztu sie reikalavimai lemia itin dideli kriteriju ir analizuojamu veiksniu spektra, taigi ir butina atitinkama metodologini potenciala.

Smulkiojo ir vidutinio verslo imoniu bukles vertinimas pagal finansines atskaitomybes duomenis suteikia informacija apie situacija imoneje analizuojamo laikotarpio data, o finansiniu rodikliu svorio BVP strukturoje vertinimas suteikia informacija apie finansine imoniu bukle salyje. Norint tureti informacija apie tai--kokia situacija gali susiklostyti imoneje ateityje, reikia parengti duomenis, kurie iliustruotu tiketinus imones veiklos rezultatus (pvz., jos gebejima vykdyti prisiimtus isipareigojimus ateityje) planuojamam laikotarpiui. Tam reikia parengti planuojamu pajamu ir planuojamu sanaudu skaiciavimus, parengti planuojamus duomenis apie nagrinejamo laikotarpio pinigu srautus ir pan. Autoriu nuomone, siuos tyrimus galima taip pat papildyti imoniu kuriama verte BVP strukturoje, siekiant nustatyti ne tik finansine konkreciu imoniu bukle, bet ir verslo sektoriu bukle salies mastu.

Tyrimo objektas--smulkiojo ir vidutinio verslo finansiniu rodikliu bei ju svorio Lietuvos BVP strukturoje vertinimas.

Tyrimo tikslas--istirti smulkiojo ir vidutinio verslo bukle, vertinant finansiniu rodikliu svorio Lietuvos BVP strukturoje pokycius bei sudaryti prognoze 2012 metams.

Tyrimo metodai--mokslines literaturos analizes, informacijos rinkimo, lyginimo, grupavimo, detalizavimo ir apibendrinimo bei aprasymo kiekybiniais metodais.

Tyrimo saltiniai--Lietuvos mokslininku darbai lietuviu ir uzsienio kalba, moksliniu straipsniu rinkiniai specialiuose leidiniuose, pranesimu medziaga, ekonomines apzvalgos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes bei Lietuvos banko skelbiami tyrimai ir statistiniai duomenys.

2. Imones finansines bukles vertinimo praktika

Finansinei imones buklei apibudinti gali buti panaudota daugybe (praktikoje iki simto) rodikliu (Slatkeviciene, Vanagas 2001: 174-187), apskaiciuojamu is finansiniu ataskaitu (balanso, pelno nuostolio, pinigu srautu ir kt.) (Buskeviciute, Macerinskiene 1998: 238-242). Finansu analitikai, atsizvelgdami i Lietuvos Respublikos finansines atskaitomybes ypatybes, siulo isskirti keturias pagrindines siu rodikliu grupes (Lazauskas 2005: 26-38):

--pelningumo (skaiciuojama 12 rodikliu);

--trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo (skaiciuojama 18 rodikliu);

--veiklos efektyvumo (skaiciuojami 36 rodikliai);

--kapitalo rinkos (skaiciuojama15 rodikliu).

Taciau juos visus naudoti finansinei imones buklei ivertinti yra pernelyg komplikuota ir dazniausiai netikslinga.

Finansine imoniu bukle arba bankroto tikimybe apibudinancio kompleksinio rodiklio ar ju sistemos paieska uzsienyje pradeta dar XX a. treciajame desimtmetyje ir tesiama iki siol. Metodologiniu poziuriu vertingi W. Beaver 1966 m. tyrimai, atlikti remiantis pelningu ir bankrutavusiu imoniu finansiniu rodikliu trendu lyginamaja analize, bei velesni Altman, Kovaliovo, Poddig ir kitu mokslininku tyrimai (Karlof, Lovingsson 2007: 12-15), taikant diskrimi-nantines analizes metodus. Nors minimi modeliai paprasti, jie nera visuotiniai ir visapusiskai imoniu finansine, ukine-gamybine bei investicine bukle apibudinantys modeliai, nes tiesiogiai neivertina jos kitimo tendenciju.

Vienas is verslo kriziu problematika nagrinejanciu specialistu (Jeciuviene 2006: 42-58) pabrezia, kad krize yra neatsiejama imones finansines veiklos dalis. Todel svarbu issiaiskinti krizes veiksnius, ivertinti krizine situacija ir ja valdyti.

Finansu valdymo nesekmes yra vienos is svarbiausiu imonei, nes daugelis finansiniu kriziu savo esme yra likvidumo krizes, galincios nuvesti imone i bankrota. Dauguma kriziu, kurias sukele ivairios priezastys, daznai perauga i finansines. Galima isskirti siuos veiksnius, turincius itakos finansines krizes atsiradimui:

--prasti sprendimai del kreditu;

--paimti per dideli kreditai;

--didziausio kredito davejo praradimas;

--partneriu atsisakymas teikti komercini kredita;

--finansines kontroles neturejimas;

--prasta imones finansu politika.

Vokietijoje 2008 m. atlikta 142 krizineje situacijoje esanciu imoniu analize leido suranguoti kriziu priezastis pagal ju svarba:

1) kapitalo trukumas--68 proc.;

2) nepakankama vadybininku kompetencija--60 proc.;

3) klaidingas rinkos vertinimas--42 proc.;

4) gamybiniu pajegumu neisnaudojimas--41 proc.;

5) rinkos pokyciai--39 proc.;

6) stiprus prisirisimas prie klientu ar tiekeju--36 proc.;

7) neefektyvi planavimo ir kontroles sistema--28 proc.;

8) dideli mokesciai--21 proc.;

9) prastas vadovavimas--16 proc.;

10) klaidinga produkto politika--15 proc.;

11) prastas medziagu ukio vedimas--11 proc.;

12) vadovaujanciu'u darbuotoju pavadavimo plano nebuvimas --8 proc.;

13) kitos priezastys--6 proc.

Priezasciu eiliskumas ivairiose salyse gali skirtis, taciau bendros tendencijos islieka tos pacios. Lietuvoje Statistikos departamento prie LR vyriausybes 2011 m. atliktuose tyrimuose tarp svarbiausiu smulkiojo ir vidutinio verslo kliuciu minima: apyvartiniu lesu stoka, menka perkamoji galia, kreditu gavimo tvarka ir procentai. Tarp isoriniu priezasciu minimas kapitalo, apyvartiniu lesu trukumas, dideli mokesciai, protekcionistine politika ir pan., bet pagrindine priezastis, kuria labai nenoriai pripazista vadovai, yra nepakankamai geras imones valdymas (Rutkauskas 2000: 21-35). Praktika rodo, kad bankrotai dazniau vyksta tose imonese, kuriose nera (arba labai silpna) vidines kontroles sistema ir kuriose neatliekama finansine analize. Kiekvienas imones vadovas turi tureti " analitini mastyma", kitais zodziais, tam tikra supratima apie pelninguma, mokuma, kapitalo struktura, pinigu srautus ir kitus finansinius rodiklius. Jeigu imone patiria nuostoliu, vadinasi, jai gresia nemokumas. Del nuostoliu prarandamos galimybes plesti gamyba, pakeisti pasenusius irenginius ir technologijas. Todel, sio darbo autoriu nuomone, naturalu, kad imoniu vadovai turi nuolat stebeti kapitalo struktura, piniginius srautus--tik tinkamas siu klausimu valdymas gali garantuoti veiklos stabiluma (Stundziene, Bliekiene 2012).

Tradicinis kriziu diagnozavimo modelis paremtas statistiniais gresmiu ar rizikos skaiciavimais. Pati paprasciausia rizikos ivertinima R apibudinanti matematine israiska yra uzrasoma taip (Kedaitis, Martisius 2003: 11-41):

R = K x P x T/V x A, (1)

cia K--kritiskumas; P--pazeidziamumas; T--tikimybe; V--ivykio vertes koeficientas; A--atkurimo laipsnis.

Jei rizikos ivertinimo reiksme R yra tarp 0-19--rizika nereiksminga; 20-100--rizika turetu buti sumazinta, taciau nepavojinga; 101-200--rizikai reikia skirti demesio, nes gali susidaryti rimta situacija; 201-500--iskilo rimta situacija, reikia imtis sprendimo veiksmu.

Dabartiniu metu, kaip rodo darbine autoriu praktika, analitikai taiko ivairius statistinius metodus finansiniai padeciai nustatyti. Vienas ju--diskriminantine analize. Tai yra statistinis metodas, kurio esme sudaro tai, kad imones ivairios puses ivertinamos santykiniais rodikliais, is kuriu isvedamas apibendrinamasis specialus Z rodiklis. Sis rodiklis literaturoje (Haugen, Senbet 1978) vadinamas Altman arba "zeto" modeliu. Jis apskaiciuojamas diskriminantines analizes budu, kuriuo nustatomi koreliacines tiesines funkcijos parametrai. Taikant si buda, imones suskirstomos i dvi klases: nepatikimas imones, kurioms gresia bankrotas, ir patikimas imones, t. y. gebancias isvengti bankroto (Mackevicius, Posaite 2003).

Toks imoniu skirstymas pagristas dviem pozymiais: trumpalaikiu imoniu mokumu ir finansiniu stabilumu, kuri nusako skolintu lesu ir turto santykis. Taigi imonei gresia bankrotas tada, kai padideja nuostoliai, isauga isiskolinimai ir pablogeja trumpalaikis mokumas. Norint isvengti bankroto, reikia moketi rasti tokia diskriminantines ribos reiksme, kuri suskirstytu galimus rodikliu derinius i rodikliu grupes (Valackiene, Virbickaite 2011):

1) atspindincias imoniu bankroto galimybes;

2) atspindincias teigiamas veiklos prognozes.

Ne vienas mokslininkas (Haugen, Senbet 1978; Mackevicius, Poskaite 2003; Girdzijauskas 1997: 65-89; Gronskas 2006: 88-97) megino isspresti sia problema. Nors pirmosios, igijusios visuotini pripazinima, bankroto prognozavimo studijos ispopuliarejo XX a. septintojo desimtmecio pabaigoje (Haugen, Senbet 1978), didziausia indeli i bankroto prognozavima inese Altman (Haugen, Senbet 1978), kuris modifikavo jau kitu ekonomistu suformuota Z modelio formule:

Z = [C.sub.o] + [C.sub.1][X.sub.1] + [C.sub.2][X.sub.2], (2)

cia Z--klasifikavimo funkcijos rodiklis; [C.sub.0]--pastovus parametras; [C.sub.1], [C.sub.2]--koeficientai, rodantys rodikliu kitimo krypti ir dydi; [X.sub.1], [X.sub.2]--koeficientai, pasirinkti bankrotui prognozuoti.

Tose imonese, kur Z lygus nuliui, tikimybe bankrutuoti yra lygi 50 proc. Jeigu Z reiksme mazesne uz 1, tai bankroto tikimybe mazesne negu 50 proc., ir toliau mazejant rodikliui, mazeja ir bankroto tikimybe. Jeigu Z didesne uz nuli, bankroto tikimybe auga, augant Z reiksmei.

Altman savo Z modeliui panaudojo gamybines imones rodiklius ir pasiule tokia jo skaiciavimo formule:

Z = 1,2 [X.sub.1] + 1,4 [X.sub.2] + 3,3 [X.sub.3] + 0,6 [X.sub.4] + 1,0 [X.sub.5], (3)

cia [X.sub.1]--grynojo apyvartinio kapitalo lyginamasis svoris bendroje turto sumoje; [X.sub.2]--nepaskirstytojo pelno santykis su bendra turto suma; [X.sub.3]--turto pelningumas pries isskai-tant palukanas ir mokescius; [X.sub.4]--akcinio kapitalo (rinkos vertes) ir skolinto kapitalo santykis; [X.sub.5]--turto apyvartumas.

Kiekvienas is siu rodikliu tam tikru aspektu apibudina imones rizika:

[X.sub.1]--trumpalaikio mokumo rizika;

[X.sub.2]--turto pelninguma, kuriam apskaiciuoti naudojamas nepaskirstytasis pelnas;

[X.sub.3]--dabartini pelninguma;

[X.sub.4]--ilgalaikio mokumo rizika;

[X.sub.5]--imones turto gebejima skatinti pardavimus.

Naudodamas sia lygti Altman, priklausomai nuo Z reiksmes, prognozavo bankrota. Pavyzdziui, iki koeficiento reiksmes 1,8--labai didele bankroto tikimybe; 1,81-2,7--didele tikimybe; 2,8-2,9--galima tikimybe; daugiau negu 3,0--labai menka bankroto tikimybe. Autoriaus nuomone, taikant 5 veiksniu lygti, galima nustatyti bankroto tikimybe 95 proc. tikslumu, jeigu yra like vieneri metai iki ekonominio nuosmukio (Zavadskas, Turskis 2011).

Imones bankroto uzuomazgas ir jo gresme galima pastebeti analizuojant finansiniu ataskaitu duomenis (Mackevicius 2005: 65-78), rodikliu dinamika, finansiniu rezultatu abso-liucius pakitimus, analizei taikant finansinius rodiklius. Taigi galima teigti, kad imones bankroto diagnostika--tai imones finansines veiklos veiksniu ivertinimo sistema, kuria naudojant nustatomi imones veiklos kritiniai veiksniai, lemiantys imones bankrota (Gimzauskiene, Kloviene 2010).

Kaip nurodoma mokslineje literaturoje (Rutkauskas 2000: 2135; Haugen, Senbet 1978; Juozaitiene 2007: 21-32; Ginevicius, Tvaronaviciene 2004: 2-7), imoniu finansinei buklei reiksmingi 9 finansiniai koeficientai, kuriu suma sudaro imoniu nemokumo vertinimo regresija:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (4)

cia Z--vertinimo regresija; [X.sub.1]--bendrasis likvidumo koeficientas; [X.sub.2]--grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu; [X.sub.3]--finansiniu isipareigojimu koeficientas; [X.sub.4]--savininku nuosavybes ir finansiniu isipareigojimu (skolu) koeficientas; [X.sub.5]--finansiniu sanaudu (palukanu) koeficientas; [X.sub.6]--veiklos pelningumo koeficientas; [X.sub.7]--turto grazos koeficientas; [X.sub.8]--grynojo apyvartinio kapitalo apyvartu-mas; [X.sub.9]--turto apyvartumas.

Gavus Z reiksmes toliau taikomas tikimybes Pr priklausomybes [[X.sub.1]... [X.sub.9]] modelis, kuris isreiskiamas taip:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (5)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. (6)

Jei Pr(Z) = 1 arba kuo gautinas (tiketinas) tikimybinis ivykis yra arciau 1 reiksmes, galima teigti, kad imone bankrutuos. Jei Pr(Z) = 0 arba kuo gautinas (tiketinas) tikimybinis ivykis yra arciau 0, galima teigti, kad imone nebankrutuos.

Kartu sio darbo autoriai atkreipe demesi i tai, kad Lietuvoje jau susiformavusi tam tikra imoniu bukles vertinimo praktika naudojant finansinius rodiklius. Kaip vienas is tokiu pavyzdziu, Valstybines kainu ir kontroles komisijos nutarimu patvirtintas "Imones technologinio, finansinio ir vadybinio pajegumo ivertinimo tvarkos aprasas". Vadovaujantis jame pateiktais vertinimo metodais, nustatoma imones bukle ("labai gera", "gera", "patenkinama", "nepatenkinama", "bloga").

Pavyzdziui, vienas populiaresniu praktikos bei minetame tvarkos aprase taikomu imones mokumo (likvidumo) nustatymo budu--apskaiciuoti imones einamojo likvidumo (mokumo) koeficiento reiksme. Jei imones einamojo likvidumo (mokumo) koeficiento, apskaiciuojamo kaip imones trumpalaikio turto ir trumpalaikiu isipareigojimu santykis iki analizuojamos datos, reiksme yra maziau uz 1, tiketina, kad imones bukle "bloga", ir atitinkamai, jei koeficiento reiksme daugiau uz 2, tokia imones bukle galetu buti vertinama kaip "labai gera".

1 lenteleje pateikiamos kai kurios minetame tvarkos aprase apibreztos ir visuotinai priimtos ribines finansiniu rodikliu reiksmes.

Taigi smulkiojo ir vidutinio verslo imoniu bukles vertinimas pagal finansines atskaitomybes duomenis suteikia informacija apie situacija imoneje analizuojamo laikotarpio diena. Norint tureti informacija apie tai--kokia situacija gali susiklostyti imoneje ateityje, reikia parengti duomenis, kurie iliustruotu imones tiketinus veiklos rezultatus (pvz., jos gebejima vykdyti prisiimtus isipareigojimus ateityje) planuojamam laikotarpiui. Tam reikia parengti planuojamu pajamu ir planuojamu sanaudu skaiciavimus, parengti planuojamus duomenis apie nagrinejamo laikotarpio pinigu srautus ir pan. Paprastai tokia issamia analize turi atlikti imones vadovai pries kreipdamiesi i teisma del bankroto bylos iskelimo (placiau "Imoniu bankroto istatymo" 9 str. 5 d. 2 p.) pagrindais arba pries kreipdamiesi i teisma del restrukturizavimo bylos iskelimo.

3. Imoniu pagrindiniu sektoriu lyginamojo svorio BVP strukturoje prognozavimas

Pasitelke Statistikos departamento prie LR Vyriausybes skelbiamais duomenimis apie smulkiojo ir vidutinio verslo imoniu finansinius rodiklius bei ju atskiruose ekonominiuose sektoriuose sukurta pridetine verte BVP strukturoje, sio darbo autoriai apibudino, kad per nagrinejama 1998-2011 m. laikotarpi didziausia bendraja pridetine verte kiekvienais metais sukuria pagrindiniai penki ekonominiai sektoriai: didmenine ir mazmenine prekyba; apdirbamoji gamyba; nekilnojamasis turtas; nuoma, transportas, sandeliavimas ir rysiai bei statyba. Autoriams darant prielaida, kad isvardytu penkiu ekonominiu sektoriu SVV imones ir artimoje ateityje kurs didziaja BVP dali, buvo taikyti kiekybiniai modeliavimo metodai ir statistiniu duomenu analizei atlikti naudotos kompiuterines programos Statgraphics plus v3.0 funkcijos: One variable analysis, Multiple sample comparison ir User-specified model forecast. Statistiniu duomenu eilutems sio darbo autoriai naudojo Statistikos departamento prie LR Vyriausybes teikiamus duomenis apie atskiruose ekonominiuose sektoriuose sukurtos pridetines vertes procentini svori nuo BVP (2000-2011 m.), siekdami sumodeliuoti trumpalaike prognoze penkiu pagrindiniu sektoriu 2012 m. finansinei buklei.

Remiantis moksline literatura (Cekanavicius, Murauskas 2000: 35-46; Edwards, Hamson 1989: 55-69; Kedaitis 2009: 41-55), prognozei atlikti autoriu buvo sukurti tokie klasikiniai modeliai:

(A) : Linijinio trendo funkcija = -1649,45 + 0,853147t

(B) : Kvadratinio trendo funkcija = -514928 + 513,237t + 0,127872t x 2

(C) : Eksponentinio trendo funkcija = exp(-24,9854 + 0,0145123t)

(D) : S kreives trendo funkcija = exp(33,1859 + (-58293,5)/t)

(E) : ARIMA(0, 2, 2)

(F) : ARIMA(1, 2, 0)

(G) : ARIMA(0, 1, 2)

(H) : ARIMA(2, 1, 0)

(I) : ARIMA(2, 2, 0)

Modelius aprasantys informaciniai kriterijai pateikti 2 lenteleje.

Siekdami nustatyti, kuris is siu modeliu tikslesnis, autoriai remiasi Akaike (AIC) ir MAPE kriterijais, kuriu reiksmes yra maziausios is visu gautu modeliu (Francis 1993: 44-62). Maziausia AIC, MAPE, taip pat RMSE, MAE, HQC, SBIC reiksmes turi (E): ARIMA (0, 2, 2) modelis.

ARIMA (ang. Auto Regressive Integrated Moving Average)--autoregresinis integruotas slenkamuju vidurkiu metodas, placiai taikomas laiko eiluciu analizei (Francis 1993: 44-62; Valkauskas, Zaicev 2007). Jo esme--sujungti autoregresijos, diferencij avimo ir slenkamuju vidurkiu metodo galimybes. Sios trys sudetines dalys paremtos atsitiktinio triuksmo (ang. white noise), iskreipiancio laiko eilutes sistemine komponente, kur modelio koncep cij a ir turi savo budinga reakcijosi si atstitiktini triuksma aprasymo buda. ARIMA modelis apima visas tris minetas dalis ir uzrasomas kaip ARIMA (p, d, q), ciap--autoregresij os eile; d--diferencij avimo eile; q--slenkamuju vidurkiu nariu skaicius. Taigi isitikine, kad sio darbo autoriu pasirinktas modelis (E) atitinka mokslineje literaturoje keliamus reikalavimus prognozavimui, autoriai tesdami suvede ARIMA modeli i stacionaruji pavidala (Gujarati 2004: 114-124). Nustatyta d reiksme, kuri lygi pritaikytu diferencijavimo proceduru skaiciui. Pasirinktame modelyje (E) diferencijavimo eile lygi 2. Noredami isitikinti, kad p ir q parametru reiksmes teisingos, sio darbo autoriai sudare autokoreliacijos ir dalines autokore-liacijos funkcijas (3 lentele ir 1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

ARIMA modelyje paklaidu eilutes autokoreliacijos ir dalines autokoreliacijos funkcijos neturi reiksmingai skirtis nuo nulio (Francis 1993; Martisius, S., Martisius, M. 2008). Sio darbo autoriu pasirinktame modelyje ARIMA (0, 2, 2) koreliacijos ir autokoreliacijos reiksmes atitinka sia salyga (3 lentele ir 1 pav.).

Kita salyga nurodo, kad ARIMA modelyje paklaidu reiksmes turi atitikti baltaji triuksma (Martisius, S., Martisius, M. 2008), t. y. turi buti atsitiktines. Siai salygai patikrinti sio darbo autoriai panaudojo Box Pierce testa (Francis 1993; Martisius, S., Martisius, M. 2008). ARIMA (0, 2, 2) modeliui gauta statistikos testo reiksme lygi 0,246781 ir P reiksme lygi 0,619351, kurios irgi artimos nuliui. Todel atlike siuos patikrinimus kaip optimaliausia modeli autoriai pasirinko modeli (E): ARIMA (0, 2, 2).

Lietuvos verslo ekonominiu sektoriu lyginamajo svorio nuo BVP prognoze pavaizduota 2 pav.

[FIGURE 2 OMITTED]

Pagal 2 pav. duomenis matoma, kad penkiu pagrindiniu ekonominiu sektoriu lyginamasis svoris BVP strukturoje nuo 2007 m. pradejo mazeti ir mazejo iki 2011 m. (remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis). Autoriu prognozuojamu laikotarpiu nuo 2011 iki 2012 m. pabaigos lyginamasis svoris BVP strukturoje taip pat mazes. Gautas rezultatas atitinka autoriu lukescius, nes 2007 m. kitu ekonominiu sektoriu lyginamasis svoris nuo BVP sieke 29,2 proc., 2008 m.--36,7 proc., o 2009 m.--daugiau nei 40 proc., o is pagrindinio penketuko pasitrauke 2009 m. statybos sektorius. Taip pat nuo 2007 m. mazejo apdirbamosios gamybos bei mazmenines ir didmenines prekybos sektoriu lyginamasis svoris BVP strukturoje. Kaip pagrindine priezasti, sio darbo autoriu nuomone, galima ivardydi ekonomikos "perkaitima" 2007 m. ir, ivykus ekonominei bei finansinems krizems 2008-2009 m., sumazejusi vartojimo masta. Tai patvirtina makroekonominiai ir socialiniai veiksniai salyje.

Darbo patirtis ir komerciniu banku analitiku issakytos nuomones rodo, kad po 2008-2009 m. kriziu padariniu verslas negali per kelerius metus atsigauti ir pasiekti 2007 m. lygi, nes kredito traukimasis ir "blogu paskolu" issivalymas uztrunka keleta metu (kartais net iki 5 metu), investuotojai nebegali padengti skoliniu isipareigojimu ir priversti pardavineti ikeista turta, o spekuliaciniai investuotojai, sunkiau gaudami paskolas, turi maziau galimybiu investuoti, del to turto kaina labai sumazejo, o vartojimo rinkoje atveso vartotoju entuziazmas.

Autoriu nuomone, verslo tendencijoms didele itaka daro psichologinis dalykas. 2009 m., palyginti su 2008 m., bankrutavo beveik dvigubai daugiau imoniu, o 2010 m. bankrotu skaicius buvo panasus i 2009 m. skaiciu. Tik 2011 m. bankrotu skaicius kiek sumazejo. Ekonominiu vertinimu rodiklis (remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis), kuris kitaip dar vadinamas verslo nuomoniu tyrimu ir grindziamas paciu imoniu vadovu nuomone apie ivykusius, esamus ir busimus ju ukines veiklos pokycius taip pat rodo ne itin palankius verslo tendenciju lukescius.

4. Isvados

1. Jei imone yra kritines bukles, be to, jei ji negali vykdyti prisiimtu isipareigojimu ir kai reikia nustatyti, ar imones finansiniai sunkumai yra tik laikino pobudzio, ar imone yra absoliuciai nemoki:

--turi buti atlikta imones nemokumo priezasciu analize;

--imoneje susidariusi situacija turi buti vertintina maziausiai dviem aspektais: finansiniu ir verslo vadybos poziuriu.

2. Finansinei imones padeciai nustatyti gali buti taikomas diskriminantu analizes metodas, vadinamas "zeto" modeliu.

3. Finansinei imones padeciai nustatyti gali buti taikomas ir kiek paprastesnis metodas apskaiciuojant imones einamojo likvidumo (mokumo) koeficiento reiksme, kuri rodo imones trumpalaikio turto ir trumpalaikiu isipareigojimu santyki.

4. Autoriu nuomone, finansine imoniu padeti galima isreiksti ir ju pagrindiniu sektoriu lyginamojo svorio BVP strukturoje analizes metodais.

5. Autoriams pasitelkus Statistikos departamento prie LR Vyriausybes skelbiamus duomenis apie finansinius imoniu rodiklius ir ju lyginamaji svori BVP strukturoje bei atlikus praktinius skaiciavimus pagal mokslineje literaturoje nurodytus metodus, prieita prie siu isvadu:

--finansine penkiu pagrindiniu ekonominiu sektoriu imoniu padetis iki 2012 m. pabaigos nepasieks 2007 m. prieskrizinio lygio;

--tiketina, kad penkiu pagrindiniu ekonominiu sektoriu imoniu svoris BVP strukturoje iki 2012 m. pabaigos ir toliau mazes, tai atitinkamai apsunkins finansine imoniu padeti.

doi: 10.3846/btp.2012.25

Literatura

Buskeviciute, E.; Macerinskiene, I. 1998. Finansu analize. Kaunas: Technologija.

Cekanavicius, V.; Murauskas, G. 2000. Statistika ir jos taikymai I. Vilnius.

Edwards, D.; Hamson, M. 1989. Guide to Mathematical Modelling. Boca Raton, Fla., CRC Press (in English).

Francis, A. 1993. Business Mathematics and Statistics. London, DP Publications (in English).

Girdzijauskas, S. 1997. Finansiniai skaiciavimai. Kaunas.

Ginevicius, R.; Tvaronaviciene, M. 2004. Collection of Business Cases (Finance). Vol. 1. Vilnius: Technika (in English).

Gimzauskiene, E.; Kloviene, L. 2010. Veiklos vertinimo sistemos tyrimas: organizacijos aplinkos perspektyva, Inzinerine Ekonomika--EnigeeringEconomics 21(2): 180-187.

Gronskas, V. 2006. Ekonomine analize. Kaunas: Technologija.

Gujarati, D. N. 2004. Basic Econometrics. Fourth edition. McGraw: Hill (in English).

Haugen, R.; Senbet, L. 1978. The insignificance of bankruptcy costs to the theory of optimal capital structure, Journal of Finance 70: 383-393 (in English). http://dx.doi.org/10.1111/j.1540-6261.1978.tb04855.x

Jeciuviene, M. 2006. Imoniu veiklos ekonomine analize. Vilnius: LKA.

Juozaitiene, L. 2007. Imones finansai: analize ir valdymas. Siauliai: Siauliu universiteto leidykla.

Karlof, B.; Lovingsson, F. 2007. Vadybos koncepcijos ir modeliai nuo A iki Z. Vilnius: Verslo zinios.

Kedaitis, V.; Martisius, S. 2003. Statistika. I dalis. Statistines analizes teorija ir metodai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kedaitis, V. 2009. Koreliacines ir regresines analizes pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Lazauskas, J. 2005. Imoniu ukines ir komercines veiklos ekonomine analize. Vilnius: Technika.

Mackevicius, J. 2005. Imoniu veiklos analize. Informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas: monografija. Vilnius: TEV.

Mackevicius, J.; Poskaite, D. 2003. Finansinio sverto apskaiciavimas ir interpretavimas, Ekonomika 61: 100-110.

Martisius, S.; Martisius, M. 2008. Information society and statistics, Inzinerine Ekonomika--Engineering Economics 5: 16-23.

Rutkauskas, A. V. 2000. Finansu ir komercijos kiekybiniai modeliai: monografija. Vilnius: Technika.

Slatkeviciene, G.; Vanagas, P. 2001. Veiklos kompleksinio vertinimo sistema: sudarymo teorija ir metodai: monografija. Kaunas: Technologija.

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybes. Smulkiojo ir vidutinio verslo rodikliai [ziureta 2012 m. balandzio 27 d.]. Prieiga per interneta: http://www. stat.gov.lt/lt/pages/view/ ?id=2155

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybes. Statistika (duomenu bazes) [ziureta 2012 m. balandzio 30 d.]. Prieiga per interneta: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1126

Stundziene, A.; Bliekiene, R. 2012. Ekonomikos svyravimu itaka imoniu veiklos rezultatams, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 13(1): 5-17.

Valackiene, A.; Virbickaite, A. 2011. Conceptualization of crisis situation in a company, Journal of Business Economics and Management 12(2): 317-331. http://dx.doi.org/10.3846/16111699.2011.575192

Valkauskas, R.; Zaicev, S. 2007. Lietuvos bendrasis vidaus produktas: struktura ir jos pokyciai, Lietuvos statistikos darbai 46: 88-99.

Zavadskas, E.; Turskis, Z. 2011. Multiple criteria decision making (MCDM) methods in economics: an overview, Technological and Economic Development of Economy 17(2): 397-427. http://dx.doi.org/10.3846/20294913.2011.593291

Miroslav Svabovic (1), Romualdas Valkauskas (2)

Vilnius University, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1) mirsva@gmail.com (corresponding author); (2) romualdas.valkauskas@ef.vu.lt

Received 04 May 2011; accepted 20 June 2012

Miroslav Svabovic (1), Romualdas Valkauskas (2)

Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) mirsva@gmail.com; (2) romualdas.valkauskas@ef.vu.lt

Iteikta 2012-05-04; priimta 2012-06-20

Miroslav SVABOVIC. Master of Social Sciences. Master of Vilnius University Quantitative Method and Modelling Department. Research interests: business conditions analysis, quantitative methods of social sciences, economic statistics.

Romualdas VALKAUSKAS. Doctor of Social Sciences' Associate Professor. Associate Professor at the Department of Quantitative Method and Modelling of Vilnius University. Research interests: Quantitative Methods of social sciences, economic statistics, history ofthe theory and the practice of statistics. Author of over 100 scientific articles and 5 books on themes of economic statistical research.
Table 1. Value of financial indicators (compiled by the authors)

1 lentele. Finansiniu rodikliu reiksmes (sudaryta autoriu)

Finansiniai rodikliai                    Ribines rodikliu reiksmes

                                     Bukle "Labai gera", kai rodiklis

1. Einamojo likvidumo (mokumo)       >2,0
koeficientas

2. Kritinio likvidumo                >1,5
koeficientas

3. Grynasis apyvartinis kapitalas    Turi buti teigiamas dydis (kuo
                                     daugiau, tuo geriau)

4. Auksines balanso taisykles        <1,0
koeficientas

5. Turto graza (proc.)               >20

6. Nuosavybes (kapitalo) graza       >30
(proc.)

7. Bendrasis pelningumas (proc.)     >35

Finansiniai rodikliai                    Ribines rodikliu reiksmes

                                     Bukle "Bloga", kai rodiklis

1. Einamojo likvidumo (mokumo)       <1,0
koeficientas

2. Kritinio likvidumo                <0,5
koeficientas

3. Grynasis apyvartinis kapitalas    Turi buti teigiamas dydis (kuo
                                     daugiau, tuo geriau)

4. Auksines balanso taisykles        >1,0
koeficientas

5. Turto graza (proc.)               <0

6. Nuosavybes (kapitalo) graza       <0
(proc.)

7. Bendrasis pelningumas (proc.)     <0

Table 2. Criteria describing the models (compiled by the authors)

2 lentele. Modelius aprasantys kriterijai (sudaryta autoriu)

Modelis     RMSE       MAE       MAPE          ME

(A)       1,71996    1,22222    2,03742   1,7053E-13
(B)       0,928514   0,703879   1,18781   -3,88051E-11
(C)       1,78419    1,28492    2,14099   0,0202434
(D)       1,77991    1,28111    2,13452   0,0201416
(E)       0,726995   0,439168   0,71774   -0,15698
(F)       1,13008    0,894335   1,46536   -0,423215
(G)       1,05106    0,836607   1,39484   0,176261
(H)       1,12518    0,851531   1,4015    -0,298586
(I)       1,18939    0,910106   1,49645   -0,337996

Modelis      MPE          AIC        HQC        SBIC

(A)       -0,0714313   1,41794     1,38802    1,49876
(B)       -0,0163958   0,35166     0,306777   0,472887
(C)       -0,0359581   1,49127     1,46135    1,57208
(D)       -0,0357784   1,48646     1,45654    1,56728
(E)       -0,235731    -0,304338   -0,33426   -0,22352
(F)       -0,670683    0,411247    0,396286   0,451655
(G)       0,3188       0,432941    0,403019   0,513759
(H)       -0,469601    0,569218    0,539297   0,650036
(I)       -0,533558    0,680219    0,650297   0,761037

Table 3. Autocorrelation and partial autocorrelation of the ARIMA
(0, 2, 2) model (compiled by the authors)

3 lentele. Modelio ARIMA (0, 2, 2) autokoreliacija ir daline
autokoreliacija (sudaryta autoriu)

                                         <95,0 %      >95,0 %
                          Standartine
Lagai   Autokoreliacija    paklaida     Intervalas   Intervalas

1       0,132272          0,316228      -0,619796    0,619796
2       -0,0292833        0,321713      -0,630547    0,630547
3       -0,0795278        0,321979      -0,631069    0,631069

                                         <95,0 %      >95,0 %
            Daline        Standartine
Lagai   autokoreliacija    paklaida     Intervalas   Intervalas

1       0,132272          0,316228      -0,619796    0,619796
2       -0,0476123        0,316228      -0,619796    0,619796
3       -0,070564         0,316228      -0,619796    0,619796
COPYRIGHT 2012 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2012 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Svabovic, Miroslav; Valkauskas, Romualdas
Publication:Business: Theory and Practice
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Sep 1, 2012
Words:3936
Previous Article:Innovative knowledge: its origin, detachment and usage in production practice/Inovatyvios zinios: ju kilme, isskyrimas ir naudojimas gamybineje...
Next Article:Investment portfolio optimisation model based on stocks investment attractiveness/Akciju investiciniu patrauklumu paremtas investicinio portfelio...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters