Printer Friendly

Airborne sound insulation improvement on masonry partitions using additional plasterboard layers/Muriniu konstrukciju garso izoliavimas papildomais lanksciais sluoksniais.

1. Ivadas

Pastatu atitvariniu konstrukciju (sienu tarp butu) ore sklindancio garso izoliavimo reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente "Pastatu vidaus ir isores aplinkos apsauga nuo triuksmo" (STR 2.01.07:2003). Pagal sio reglamento 1 lentele nauju gyvenamuju namu sienu tarp butu vienparametriu oro garso izoliavimo rodikliu vertes, ivertintos dazniu diapazone nuo 100 Hz iki 3150 Hz, turi buti ne mazesnes kaip 55 dB. Tokia akustine kokybe paprastai turi laikanciosios pastato sienos, taciau norint naudoti lengvasias nelaikanciuju sienu tarp butu konstrukcijas arba siekiant sumazinti siu sienu stori, susiduriama su akustines kokybes problemomis, kai oro garso izoliavimo rodiklio verte neatitinka norminiu reikalavimu (Rasmussen 2010a, 2010b). Platesnio dazniu diapazono ivertinimas, pvz., nuo 50 Hz iki 3150 Hz, leidzia geriau aprasyti pastato akustine kokybe ir vis placiau naudojamas normavimo tikslams.

Projektavimo etapu sienu tarp butu konstrukcijos atitiktis STR reikalavimams daznai klaidingai vertinama pagal laboratorine garso izoliavimo rodiklio verte. Taciau naturinemis salygomis butina papildomai ivertinti apylankinio garso perdavimo itaka (Rindel 2007). Siomis salygomis nelaikanciuju sienu konstrukciju oro garso izoliavimo rodikliu vertes gali sumazeti keturiais ir daugiau decibelais, atsizvelgiant i siena supancias konstrukcijas (perdangas, grindis, fasada, vidines sie nas) ir jungtis tarp ju. Tokiais atvejais jau baigtuose statyti pastatuose pagerinti akustine kokybe iki galiojanciu reikalavimu yra dvi galimybes: 1) nugriauti netinkamos konstrukcijos siena ir irengti nauja arba 2) papildomais sluoksniais padidinti esamos konstrukcijos oro garso izoliavimo savybes.

Sio darbo tyrimu objektai yra konstrukcijos, kurias sudaro pagrindine siena ir papildomas lengvosios lakstines medziagos sluoksnis, tampriaisiais rysiais tvirtinamas prie nagrinejamos sienos arba prie jos supanciu atitvaru, nenaudojant standumo rysio. Tokios konstrukcijos principine schema yra pateikta 1 pav.

[FIGURE 1 OMITTED]

Siose konstrukcijose pagrindinis sienos elementas irengiamas is placiai musu salyje taikomu medziagu: silikatiniu plytu bei keramzitbetonio blokeliu. Papildoma pagrindines sienos danga sudaro konstrukcijos, kuriose naudojamos gipskartonio (sausojo tinko) plokstes, mineraline vata bei ju deriniai. Papildomos konstrukcijos tvirtinamos taikant "atrista" metalini karkasa su oro tarpu nuo muro sienos arba be jo. Siame darbe eksperimentiniais tyrimais naturinemis salygomis siekiama patikslinti teorines prielaidas ir pateikti placiai naudojamu nelaikanciuju muriniu konstrukciju ore sklindancio garso izoliavimo pagerinimo papildomais lanksciais sluoksniais, esant tampriam tvirtinimui, analize.

2. Daugiasluoksniu konstrukciju ore sklindancio garso izoliavimo teorinis modelis

Vieno sluoksnio konstrukciju (pagrindinio sienu elemento) garso izoliavimui didziausia itaka daro lankstymo bangos. Jos susidaro, kai sluoksnio storis h yra mazesnis nei 1/6[lambda], cia [lambda]--lankstymo bangos ilgis esant f dazniui. Tai reiskia, kad praktiskai visada zemuju dazniu srityje iki 200 Hz bangos yra suzadinamos, o kai kuriais atvejais ir iki 500 Hz. Statybines atitvarines konstrukcijos visada nagrinejamos dazniu intervale, prasidedanciame bent nuo 100 Hz (arba dabar vis dazniau ir isplestame diapazone nuo 50 Hz) iki bendruoju atveju 3150 Hz (arba iki 5000 Hz), ir butina atsizvelgti i atsirandanciu lankstymo bangu poveiki garso perdavimui (Gerretsen 1986).

Sklindancio garso energija atitvarineje konstrukcijoje suzadina lankstymo banga. Teoriskai nagrinejama begaline konstrukcija suzadinama difuzinio garso lauku. Lankstymo bangu ypatumas tas, kad ju greitis priklauso tiek nuo medziagos charakteristiku, tiek nuo bangos daznio ([MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1989). Zemuju dazniu diapazone lankstymo bangos greitis yra mazesnis nei garso greitis ore. Del to konstrukcijoje suzadinami privers- tiniai svyravimai ir energija is jos mazai spinduliuojama. Dazniu srityje iki (0,3-0,5) [f.sub.rib] galioja mases desnis. Didejant dazniui f virs bangu sutapimo reiskinio daznio [f.sub.rib] (zr. 1 formule), konstrukcijos matmenys ir tvirtinimo salygos maziau veikia garso izoliavima nei jos storis:

[f.sub.rib] = [c.sup.2]/1,8[c.sub.1]h, (1)

[c.sup.1] = [square root of E/[rho](1 - [v.sup.2])], (2)

cia: c--garso greitis ore, m/s; [c.sub.1]--isilginiu bangu greitis medziagoje; h--konstrukcijos storis, E--dinaminis spudumo modulis; [rho]--medziagos tankis, kg/[m.sup.3]; v--Puasono koeficientas.

Rezonansai, kurie daro itaka garso izoliavimo mazejimui, gali atsirasti dazniu intervale nuo [f.sub.rib] iki 2 [f.sub.rib] (tai sudaro apie viena oktavos dazniu juostos ploti). Kai f > [f.sub.rib], izoliavima veikia cilindrinis lankstymo standumas D, kuris apibreziamas formule:

D = [Eh.sup.3]/1122(1 - [v.sup.2])

Ribini dazni pagal atitvaros medziagos cilindrinio lankstymosi standuma apraso si formule:

[f.sub.rib] = [c.sup.2]/2[pi] [square root of [rho]h/D]. (4)

Garso izoliavimo padidejimas dazniu intervale f > [f.sub.rib] teoriskai yra apie 7,5 dB/okt., t. y. didesnis negu skaiciuojami 6 dB/okt. pagal mases desni. Kai zemuju dazniu diapazone izoliavimas priklauso nuo konstrukcijos mases, vidutiniu dazniu diapazone jis dideja 7,5 dB per oktava. Aukstuju dazniu diapazone izolia vimo charakteristika isreiskiama horizontaliaja tiese. Toks modelis taikomas konstrukcijoms, kuriu plotinis tankis yra 100-1000 kg/[.sup.2]. Siu konstrukciju izoliavimo rodikli [R.sub.w], kai m' > 150 kg/[m.sup.2], siuloma apskaiciuoti pagal apytikre formule (LST EN 12354-1):

[R.sub.w] = 37,5 lg(m'/[m'.sub.0])--42, dB. (5)

Kaip sumazinti rezonanso itaka taikant lakstines medziagas, parodyta Matsumoto et al. (2006), Uris et al. (2002) publikacijose. Jose laboratoriniais matavimais irodoma, kaip daugiasluoksnemis konstrukcijomis galima pasiekti oro garso izoliavimo rodiklio vertes, didesnes kaip 60 dB. Atliktais eksperimentais parodoma (Uris et al. 2006), kad subalansuotos lengvasvores konstrukcijos viduje naudojant papildoma lakstini sluoksni (gipskartonio plokste) pasireiskia zemojo daznio rezonansai, 7 dB mazinantys oro garso izoliavimo rodiklio verte. I si fakta butina atsizvelgti, nes siame darbe tiriamas butent pagrindiniu konstrukciju garso izoliavimo pagerejimas del dangos su papildomais lakstiniu medziagu sluoksniais.

Kai papildoma danga irengiama tiesiogiai prie pagrindines konstrukcijos (be remu arba lanksciais rysiais), tokiu elementu rezonanso daznis [f.sub.0] apskaiciuojamas pagal tokia formule:

[f.sub.0] = 160 [square root of s' (1/m'.sub.1]) + 1/[m'.sub.2])], (6)

cia: s'--izoliacinio sluoksnio dinaminis standis; [m'.sub.1]-pagrindinio konstrukcijos elemento vienetinio ploto mase; [m'.sub.2]-- papildomos dangos vienetinio ploto mase.

Kai papildoma danga montuojama taikant metalinius arba medinius remus ar lentjuostes, kurie tiesiogiai nesujungti su pagrindines konstrukcijos elementu, ir kai tustumos uzpildytos poretaja izoliacine danga, kurios oro varza r > 5 kPa s/[m.sup.2], tokiu elementu rezonanso daznis [f.sub.0] apskaiciuojamas pagal formule

[f.sub.0] = 160 [square root of 0,111/d (1/m'.sub.1]) + 1/[m'.sub.2]))] (7)

cia d--tustumos gylis.

Remiantis siuo rodikliu galima nustatyti atitvaros oro garso izoliavimo pagerejimo rodikli ir naturinemis salygomis (LST EN 12354- 1:2004). Muriniu konstrukciju su papildomais lanksciais izoliuojamaisiais sluoksniais atlikti teoriniai skaiciavimai nera tobuli (Gerret-sen 1994), ypac kai reikia ivertinti apylankinio garso sklidima pro gretimas atitvaras. Papildomu lanksciu sluoksniu itaka visos konstrukcijos garso izoliavimui, ivertinant apylankini sklidima, buvo tiriama eksperimentiniu budu.

3. Daugiasluoksniu konstrukciju ore sklindancio garso izoliavimo naturiniu matavimu modelis

Laboratorinis garso izoliavimo (sumazejimo) koeficientas R apibreziamas kaip krintancios ant bandomosios atitvaros garso galios [W.sub.1] santykio su praleista per bandini garso galia [W.sub.2] desimteriopas desimtainis logaritmas (LST EN 12354- 1:2004):

R = 10 lg ([W.sub.1] / [W.sub.2]), dB. (8)

Naturinemis salygomis gaunamas tariamasis garso izoliavimo (sumazejimo) koeficientas R' apibreziamas kaip krintancios ant bandomosios atitvaros garso galios [W.sub.1] santykio su visa i priimamo garso patalpa patenkancia garso galia desimteriopas desimtainis lo- garitmas, kai per bandini praleidziama garso galia [W.sub.2] yra papildoma per gretutines arba kitas statinio dalis praleidziama garso galia [W.sub.3]:

R = 10 lg [ [W.sub.1] / ( [W.sub.2] + [W.sub.3] )], dB. (9)

Garso energijos ir garso slegio sietis difuzinio garso lauko salygomis leidzia garso izoliavima skaiciuoti pagal formule:

R (arba R) = [L.sub.1] - [L.sub.2] + 10 lg (S/A), dB, (10)

cia: [L.sub.1]--vidutinis garso slegis siunciamojo garso patalpoje; [L.sub.2]--vidutinis garso slegis priimamojo garso patalpoje; S-- bandinio plotas, lygus bandymo angos plotui (atliekant laboratorinius matavimus) arba patalpu skiriancios atitvaros bendros dalies plotui (naturinemis salygomis); A--lygiavertis garso sugerties plotas priimamo garso patalpoje.

Laboratorinemis salygomis garso laukai abiejose kamerose yra difuziniai, ir sklindantis i priimamo garso patalpa garsas praleidziamas tik per bandini, t. y. visi apylankiniai ir garso sklidimo konstrukcijomis keliai pakankamai nuslopinti. Reikalavimai apylankiniu keliu slopinimui standartizuoti ir apibudina laboratorines irangos virsutine garso izoliavimo matavimo riba, o naturinemis salygomis apylankiniu keliu slopinimas priklauso nuo gretutiniu konstrukciju standumo rysiu perdavimo koeficientu, ir tai riboja pasiekiama faktini garso izoliavima.

Naturinemis salygomis ivertinama visa papildomai priimamo garso patalpoje netiesiogiai perduodama akustine energija, t. y. netiesioginis garso perdavimas is siunciamo garso patalpos i priimamo garso patalpa, vykstantis ne tiesioginio perdavimo, o ir kitais keliais (Jagniatinskis, Fiks 2004). Ji galima skirstyti i ore sklindanti garso perdavima (pvz., per ventiliacijos sistemas, kabamasias lubas ir koridorius) ir konstrukcijomis sklindanti garso perdavima per vibracija (pvz., per sienas, grindis, lubas). Pastarasis vadinamas apy-lankiniu garso perdavimu (2 pav.).

Tokiu budu naturinemis salygomis ismatuotas (LST EN ISO 140-4:2002, LST EN ISO 140-14:2006, LST EN ISO 354:2006) garso izoliavimo koeficientas R', kaip iprasta, bus mazesnis nei laboratorinis tos pacios atitvaros rodiklis R. Kad sis sumazejimas butu kuo tiksliau prognozuojamas, reikia papildomai zinoti nagrinejama atitvara supanciu elementu vibracinius ir akustinius rodiklius, ko daugeliu atveju statybos salygomis padaryti nepavyksta.

Praktikoje del apylankiniu ir netiesioginiu garso perdavimo, taip pat del supanciu nagrinejama siena atitvaru savybiu ir jungciu oro garso izoliavimo rodikliu vertes gali mazeti iki 10 dB. Siais atvejais reikia atskiru issamiu tyrimu. Siame darbe tokios problemos nenagrinejamos.

[FIGURE 2 OMITTED]

4. Teoriniu skaiciavimu ir naturiniu matavimu rezultatu analize Siame skyriuje bus pateikti teoriniu skaiciavimu (LST EN 12354-1:2004) ir naturiniu matavimu (LST EN ISO 140-4:2002) rezultatai bei eksperimentiniu rezultatu vienparametriai ivertinimai (LST EN ISO 717-1:1999) sienu konstrukciju, kuriu pagrinda sudaro placiai statyboje naudojami muro elementai, pvz., silikatines plytos bei keramzitbetonio blokeliai.

Sienu konstrukcijos is silikatiniu plytu muro

Daugiasluoksnes konstrukcijos brezinys pateiktas 3 pav. Naturiniais matavimais buvo irodyta, kad 120 mm storio silikatiniu plytu muras su mineraline vata ir gipskartoniu ant atristo karkaso, irengto tik is vienos sienos puses, gali tenkinti C garso klases reika- lavimus.

Palyginimui buvo nagrinejama konstrukcija, kai vienodo karkaso simetrine apdaila buvo irengiama is abieju muro pusiu. Rezultatai pateikti 4 pav. ir 1 lenteleje. Siuo atveju teoriniu skaiciavimu rezultatai nepateikiami, nes nera tokio tipo konstrukciju rezonanso itakos skaiciavimo metodikos.

Lyginant naturiniu tyrimu ir teoriniu skaiciavimu rezultatus (1 lentele), galima pastebeti, kad garso sklidimo per muro plysius itaka garso izoliavimo rodikliui siekia iki 8 dB. Aptinkavus konstrukcija uztikrinamas muro konstrukcijos sandarumas ir pasiekiama tinkama praktiniam naudojimui 2 dB neatitiktis tarp matavimu ir skaiciavimu

Sienu konstrukcijos is keramzitbetonio blokeliu

Pirmame eksperimente tiriamas 250 mm plocio 800 kg/[m.sup.3] tankio keramzitbetonio blokeliu muras, padengtas papildoma danga (5 pav.). Bandymu ir teorinio skaiciavimo rezultatai pateikti 6 pav. bei 2 lenteleje.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Antrame eksperimente 100 mm plocio 800 kg/[m.sup.3] tankio keramzitbetonio blokeliu murui papildoma danga irengiama ant atskiro ir visiskai atristo metalinio karkaso (7 pav.). Bandymu rezultatai pateikti 8 pav. bei 2 lenteleje. Teorinio skaiciavimo rezultatai nepateikiami, kai pagrindines konstrukcijos mase nesiekia 150 kg/[m.sup.2].

Lyginant naturiniu tyrimu ir teoriniu skaiciavimu rezultatus (2 lentele), galima pastebeti, kad garso sklidimas per koreta blokeliu keramzito uzpilda veikia siuo atveju iki 6 dB garso izoliavimo rodiklio skirtuma. Irengus papildoma muro konstrukcijos danga garso izoliavimo pagerejimas, nevirsydamas paklaidos, atitinka teorini.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Ore sklindancio garso izoliavimo pagerejimo del papildomos dangos analize (Jagniatinskis, Fiks 2000)

Is pateiktu eksperimentu naturiniu matavimu rezultatu galima matyti, kad sienu oro garso izoliavimo pagerejimas del papildomos dangos priklauso ir nuo pagrindines sienu konstrukcijos, ir nuo taikomos papildomos dangos konstrukcijos bei sios dangos rezonansinio daznio.

Kai rezonansinis daznis yra zemiau garso izoliavimo rodiklio ivertinimo diapazono (100-3150 Hz), toks konstrukcinis sprendimas uztikrina statybos praktikoje reikalinga garso izoliavimo pagerejima.

3 lenteleje pateiktos oro garso izoliavimo rodikliu pagerejimo vertes del papildomos dangos priklausomai nuo fizikiniu sienu muro parametru bei atsizvelgiant i ivertinimo dazniu juostos pradzios nuo 100 Hz arba nuo 50 Hz.

Lyginant gautus rezultatus matyti, kad kai muro sienos dangos yra lankscios, esant tampriam tvirtinimui, rezonansinis daznis atsiranda garso izoliavimo vienparametrio ivertinimo diapazone, pagerejimo rodiklis gerokai mazeja.

5. Isvados

1. Naturiniais matavimais ir teoriniais skaiciavimais parodyta, kad ore sklindancio garso izoliavimo rodiklio pagerejimas del lankscios papildomos dangos priklauso ir nuo dangos, ir nuo pagrindines konstrukcijos tipo bei jos plotines mases. Bendruoju atveju pagerejimas mazeja, didejant pagrindines konstrukcijos masei.

2. Atlikti muriniu konstrukciju su papildomais lanksciais sluoksniais teoriniai skaiciavimai nedaug skiriasi nuo eksperimentiniu tyrimu rezultatu, tik kai yra uztikrintas pakankamas muro sienos sandarumas (pvz., papildomai tinkuojamos muro siules).

3. Padengus muro sienas papildomais sluoksniais, gali buti pasiekiamas daugiau nei 10 dB garso izoliavimo pagerejimo efektyvumas, kai ivertinimo dazniu diapazonas nuo 100 iki 3150 Hz.

4. Eksperimentiniu rezultatu analizes duomenimis, parodyta, kad taikant papildoma lakstines medziagos sluoksni, garso izoliavimo pagerejimas pagal sverti-ni 50-3150 Hz diapazono rodikli yra mazesnis negu gautas 100-3150 Hz dazniu diapazone.

5. Atsizvelgiant i tendencijas pastatu akustiniu savybiu normavimo tikslais ore sklindancio garso izoliavimo rodikli skaiciuoti nuo 50 Hz daznio, muriniu konstrukciju garso izoliavimo gerinimo efektyvumas papildomais lanksciais sluoksniais ant tampriuju rysiu gali buti nepakankamas ir reikalingas papildomu tyrimu.

doi: 10.3846/skt.2011.04

Literatura

Gerretsen, E. 1986. Calculation of airborne and impact sound insulation between dwellings, Applied Acoustics 19: 245- 264. doi:10.1016/0003-682X(86)90001-0

Gerretsen, E. 1994. European developments in prediction models for building acoustics, Acta Acustica 2: 205-214.

Jagniatinskis, A.; Fiks, B. 2004. Application of Different Descriptors for In Situ Sound Insulation, GESTS. International Transaction on Acoustic Science and Engineering 2(1): 142-151.

Jagniatinskis, A.; Fiks, B. 2000. Investigation of the accuracy in laboratory sound insulation measurements, Statyba [Civil Engineering] 6(3): 202-205.

LST EN 12354-1. Statybine akustika. Statiniu akustiniu charakteristiku ivertinimas pagal ju elementu charakteristikas. 1 dalis. Ore sklindancio garso tarp patalpu izoliavimas [Building acoustics. Estimation of acoustic performance of buildings from the performance of elements. Part 1. Airborne sound insulation between rooms]. Vilnius, 2004.

LST EN ISO 140-4. Akustika. Statinio atitvaru ir jo daliu garso izoliavimo matavimas. 4 dalis. Naturiniai oro garso izoliavimo tarp patalpu matavimai [Acoustics. Measurement of sound insulation in buildings and of building elements. Part 4. Field measurements of airborne sound between rooms]. Vilnius, 2002.

LST EN ISO 140-14. Akustika. Statinio atitvaru ir jo daliu garso izoliavimo matavimas. 14 dalis. Ypatingu naturiniu salygu matavimo vadovas [Acoustics. Measurement of sound insulation in buildings and of building elements. Part 14. Guide for special conditions in field measurements]. Vilnius, 2006.

LST EN ISO 354. Akustika. Garso sugerties matavimas aidejimo kameroje [Acoustics. Measurement of sound absorption in a reverberation room]. Vilnius, 2006.

LST EN ISO 717-1. Akustika. Statiniu atitvaru ir statinio daliu garso izoliavimo ivertinimas. 1 dalis. Oro garso izoliavimas [Acoustics. Rating of sound insulation in buildings and of building elements. Part 1. Airborne sound insulation]. Vilnius, 1999.

Matsumoto, T.; Uchida, M.; Sugaya, H.; Tachibana, H. 2006. Development of multiple drywall with high sound insulation performance, Applied Acoustics 67: 595-608.

Rasmussen, B. 2010a. Sound insulation between dwellings -Requirements in building regulations in Europe, Applied Acoustics 70: 373- 385. doi:10.1016/j.apacoust.2009.08.011

Rasmussen, B. 2010b. Sound insulation between dwellings -Descriptors applied in building regulations in Europe, Applied Acoustics 71: 171-180. doi:10.1016/j.apacoust.2009.05.002

Rindel, J. H. 2007. Sound insulation of buildings. InterNoise. Istanbul, Turkey. STR 2.01.07. Pastatu vidaus ir isores apsauga nuo triuksmo [Protection of building from internal and external noise]. Vilnius, 2003.

Uris, A.; Sinisterra, J.; Bravo, J. M; Llinares, J.; Estelles, H. 2002. Influence of screw spacings on sound reduction index in lightweight partitions, Applied Acoustics 63: 813-818. doi:10.1016/S0003-682X(01)00072-X

Uris, A.; Bravo, J. M; Gomez-Lozano, V.; Ramirez, P.; Llinares, J. 2006. Sound insulation of double frame partitions with an internal gypsum board layer, Applied Acoustics 67: 918-925. doi:10.1016/j.apacoust.2005.11.006

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Zaborov, V. I. Handbook to protect against noise and vibration in residential and public buildings]. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 160 c.

Marius Mickaitis (1), Aleksandras Jagniatinskis (2), Boris Fiks (3)

(1) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/ Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva (2,3) Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Termoizoliacijos institutas, Linkmenu g. 28, LT-08217 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) mickaitis@gmail.com; (2) aljagn@takas.lt; (3) borisasf@termo.vgtu.lt

Iteikta 2010 12 01; priimta 2011 03 01

Marius MICKAITIS. Dr, Assoc. Prof. and the Head of the Department of Building Structures, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: building acoustics, room acoustics, environmental noise.

Aleksandras JAGNIATINSKIS. Dr and the Head of the Acoustic Laboratory of the Science Institute of Thermal Insulation, Vilnius Gediminas Technical University. Doctor of technical sciences (Building acoustics), Moscow Building Physics Institute, 1985. Publications: the author of more than 50 research papers. Research interests: building acoustics, environmental noise management and sound measurements.

Boris FIKS. Dr, a senior research fellow of the Acoustics Laboratory of the Science Institute of Thermal Insulation, Vilnius Gediminas Technical University. Doctor of technical sciences (Ultrasound), Kaunas University of Technology, 1985. Research interests: acoustic measurements and their precision.
1 lentele. Silikato gaminiu konstrukciju vienparametriu
oro garso izoliavimo rodikliu vertes

Table 1. The values of single parameter indicators of airborne
sound insulation for wall construction
from silicate bricks and blocks

   Konstrukcija                   Eksperimento rezultatai

                      [D.sub.nT,W]     [D.sub.nT,W] +    [R'.sub.W]
                     (C; [C.sub.tr])   [C.sub.50-3150]       dB
                           dB                dB

3 pav.                 38(-1; -2;            37              38
sluoksnis Nr. 2
(4 pav.--1 kreive)

3 pav.                 52(-1; -4)            51              52
sluoksniai Nr. 2-5
(4 pav.--2 kreive)

3 pav.                 58(-1; -5)            57              57
Sluoksniai Nr. 1-5
(4 pav.--3 kreive)

3 pav. Sluoksniai      63(-4; -11)           48              61
Nr. 5, 4, 1-5
(4pav.--4 kreive)

   Konstrukcija      Skaiciavimo
                     rezultatai

                      R.sub.W]
                         dB

3 pav.                   46
sluoksnis Nr. 2
(4 pav.--1 kreive)

3 pav.                   58
sluoksniai Nr. 2-5
(4 pav.--2 kreive)

3 pav.                   59
Sluoksniai Nr. 1-5
(4 pav.--3 kreive)

3 pav. Sluoksniai        --
Nr. 5, 4, 1-5
(4pav.--4 kreive)

2 lentele. Keramzitbetonio blokeliu muro konstrukciju
vienparametriu oro garso izoliavimo rodikliu vertes

Table 2. The values of single parameter indicators of airborne
sound insulation for wall construction
from expanded-clay concrete blocks

   Konstrukcija                   Eksperimento rezultatai

                      [D.sub.nT,W]      [D.sub.nT,W] +    [R'.sub.W]
                     (C; [C.sub.tr])   [C'.sub.50-3150]       dB
                           dB                 dB

      5 pav.           54(-2; -6)             52              52
  1-3 sluoksniai
(6 pav.--1 kreive)

      5 pav.           59(-2; -8)             53              59
  1-5 sluoksniai
(6 pav.--2 kreive)

      7 pav.           55(-2; -6)             50              54
 (8 pav. kreive)

   Konstrukcija      Skaiciavimo
                     rezultatai

                      R.sub.W]
                         dB

      5 pav.             46
  1-3 sluoksniai
(6 pav.--1 kreive)

      5 pav.             56
  1-5 sluoksniai
(6 pav.--2 kreive)

      7 pav.             --
 (8 pav. kreive)

3 lentele. Konstrukciju oro garso izoliavimo pagerejimas
[DELTA][D.sub.nT,W] ([DELTA][R'.sub.W]) [DELTA][D.sub.nT,W] +
[C'.sub.50-3150]) ([DELTA][R'.sub.W] + [C'.sub.50-3150])
del papildomos dangos skirtingose dazniu juostose

Table 3. Improvement of airborne sound insulation
in structures [DELTA][D.sub.nT,W] ([DELTA][R'.sub.W])
[DELTA][D.sub.nT,W] + [C'.sub.50-3150]) ([DELTA][R'.sub.W] +
[C'.sub.50-3150]) due to additional cover in different
frequency bands

      Konstrukcija         Oro garso izoliavimo pagerejimas
                               del papildomos dangos, dB

                           100 Hz-3150 Hz     50 Hz-3150 Hz

Silikatiniu      3, 4             5                -9
plytu muras   paveikslai

 Keramzit-       5, 6             5                 1
  betonio     paveikslai
 blokeliu
   muras
COPYRIGHT 2011 Vilnius Gediminas Technical University
No portion of this article can be reproduced without the express written permission from the copyright holder.
Copyright 2011 Gale, Cengage Learning. All rights reserved.

 Reader Opinion

Title:

Comment:



 

Article Details
Printer friendly Cite/link Email Feedback
Author:Mickaitis, Marius; Jagniatinskis, Aleksandras; Fiks, Boris
Publication:Engineering Structures and Technologies
Article Type:Report
Geographic Code:4EXLT
Date:Mar 1, 2011
Words:3150
Previous Article:Investigation into moisture desorption in concrete constructions/Dregmes desorbcijos tyrimas betono konstrukcijose.
Next Article:Strength and stability of bent and compressed boundary supports of membrane roofs/Membraniniu stogu lenkiamo ir gniuzdomo atraminio konturo stiprumas...
Topics:

Terms of use | Copyright © 2014 Farlex, Inc. | Feedback | For webmasters